CP v2

Blog

  • Pamirškite tujas: šis krūmas gyvatvorei greitai auga, atsparus šalčiui ir puošnus žiemą

    Pamirškite tujas: šis krūmas gyvatvorei greitai auga, atsparus šalčiui ir puošnus žiemą

    Ieškant alternatyvos tujoms ar visžalėms laurovyšnioms, vis dažniau dėmesys krypsta į baltąjį sedulą (Cornus alba). Tai lapuotis krūmas, vertinamas dėl greito augimo, ištvermės ir ryškiai raudonų ūglių, kurie labiausiai išryškėja žiemą, nukritus lapams.

    Paprastai baltasis sedulas užauga iki 2–3 metrų aukščio ir panašaus pločio, todėl tinka ir laisvai augančiai gyvatvorei, ir pavieniams želdiniams. Vasarą jis pražysta smulkiais balsvai kreminiais žiedais, o vėliau gali sunokinti šviesiai melsvas uogas.

    Veislės, kurios atrodo įspūdingai

    Šio augalo dekoratyvumą lemia ne tik ūglių spalva, bet ir lapų margumas bei rudeninis nusidažymas. Dėl to sodininkai dažnai renkasi veisles, kurios išlaiko ryškų vaizdą viso sezono metu, o žiemą suteikia sodui spalvos.

    Populiarios veislės yra „Elegantissima“ su baltais lapų pakraščiais ir raudonais ūgliais, „Sibirica“, išsiskirianti itin ryškiais raudonais ūgliais, bei „Kesselringii“, kurios ūgliai tamsesni, vyšninio atspalvio. „Miracle“ vertinama dėl lapų, kurie rudenį pereina į rožinius ir purpurinius tonus.

    Kaip sodinti ir prižiūrėti?

    Baltasis sedulas nėra reiklus, tačiau geriausiai jaučiasi saulėtoje arba lengvai pusiau pavėsingoje vietoje. Svarbu žinoti, kad kuo daugiau saulės, tuo ryškiau nusidažo ūgliai, todėl norint žiemą matyti intensyvią spalvą verta rinktis atviresnę vietą.

    Dirvai jis tolerantiškas, bet gražiausiai auga derlingoje, vidutiniškai drėgnoje ir laidžioje žemėje, kurios reakcija nuo silpnai rūgščios iki neutralios. Prieš sodinimą pakanka įmaišyti subrendusio komposto, o papildomas tręšimas dažniausiai nėra būtinas.

    Pirmais metais po pasodinimo krūmą reikėtų reguliariai laistyti, ypač karščio metu. Vėliau jis pakelia trumpas sausras, tačiau užsitęsus be lietaus verta palaistyti gausiau, o mulčias padeda išlaikyti drėgmę ir pristabdo piktžoles.

    Vienas svarbiausių darbų yra genėjimas. Žiemos pabaigoje arba labai ankstyvą pavasarį rekomenduojama išpjauti seniausius, storus ūglius paliekant apie 10 centimetrų nuo žemės, kad krūmas išleistų daugiau jaunų, ryškesnių atžalų.

    Kur jis labiausiai pasiteisina?

    Baltasis sedulas tinka kaip pavienis akcentas vejoje, krūmų grupėse ar mišriuose želdynuose. Tačiau ypač praktiškas sprendimas yra laisvai auganti, neformuojama gyvatvorė, kuri greitai sutankėja ir sukuria užuovėją.

    Jis gerai auga drėgnesnėse sklypo vietose, pavyzdžiui, šalia vandens telkinio ar natūralistinėje sodo dalyje. Sodinant gyvatvorei dažnai paliekamas apie 1 metro atstumas tarp krūmų, o pavieniui augalui verta skirti daugiau vietos išsiskleisti.

    Nors krūmas laikomas atspariu, kartais gali pasitaikyti grybinės ligos, pavyzdžiui, miltligė ar antraknozė. Profilaktikai svarbu nepertręšti azotu ir nepernelyg sutankinti krūmo, kad viduje laisvai cirkuliuotų oras.

  • Varėnoje pagerbti šimtukininkai: sužinokite, kas surinko 100 ir kas juos paruošė

    Varėnoje pagerbti šimtukininkai: sužinokite, kas surinko 100 ir kas juos paruošė

    Varėnos rajono savivaldybėje surengtas susitikimas su abiturientais, pasiekusiais aukščiausius valstybinių brandos egzaminų rezultatus, ir juos parengusiais mokytojais. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie pasiekimai yra nuoseklaus darbo ir motyvacijos rezultatas.

    Moksleivius ir pedagogus pasveikino Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas bei administracijos direktorė Vilma Miškinienė. Jie dėkojo už atkaklumą, žingeidumą ir atsakomybę, o kartu palinkėjo sėkmės renkantis studijas bei žengiant į naują gyvenimo etapą.

    Tarp šių metų geriausių rezultatų išsiskyrė informatikos valstybinis brandos egzaminas. 100 balų įvertinimą jame pelnė Arnas Gasiliūnas ir Rokas Kazakauskas, kuriuos mokė mokytoja Vilija Jurgelevičienė.

    Dar vienas aukštas pasiekimas – 99 balai, kuriuos informatikos egzamine surinko Erikas Sinkevičius, taip pat mokytas V. Jurgelevičienės. Savivaldybė akcentavo, kad vieno dalyko rezultatų „sankaupa“ dažnai rodo kryptingą mokyklos ir mokytojo darbą, stiprią metodiką bei nuoseklų pasirengimą.

    Į šimtukui prilygintą įvertinimą buvo įskaitytas ir tarptautinis anglų kalbos egzaminas, kurio rezultatas prilygintas 100 balų valstybiniam brandos egzaminui. Tokį įvertinimą gavo Ugnė Aksomaitytė ir Reda Alekšiūnaitė, kurias mokė mokytoja Vida Juškevičienė.

    Šimtukui prilygintas rezultatas taip pat skirtas Barborai Balcevičiūtei ir Smiltėi Didikaitei, kurių mokytoja buvo Jolita Černienė. Savivaldybė pabrėžė, kad aukšti kalbos rezultatai dažnai tampa svariu pranašumu stojant į konkurencingas studijų programas Lietuvoje ir užsienyje.

    Susitikimo metu abiturientai pasidalijo savo pasirinktomis studijų kryptimis, ateities planais ir profesinėmis svajonėmis. Pasak savivaldybės atstovų, tokie pokalbiai leidžia geriau suprasti jaunų žmonių lūkesčius ir padeda kurti aplinką, skatinančią mokymosi motyvaciją.

    Varėnos rajono savivaldybė sveikino visus šių metų abiturientus ir jų mokytojus, pabrėždama bendro darbo svarbą. Pasiekimai brandos egzaminuose įvardyti kaip tvirtas pagrindas tolesniems iššūkiams, studijoms ir sėkmingam profesiniam keliui.

  • Sodininkai primena: rugpjūtį buksmedžius kirpkite tik iki šios datos, kitaip nukentės žiemą

    Sodininkai primena: rugpjūtį buksmedžius kirpkite tik iki šios datos, kitaip nukentės žiemą

    Rugpjūtis buksmedžiams yra paskutinis mėnuo, kai dar verta atlikti formuojamąjį, lengvą kirpimą. Sodininkai pabrėžia, kad pernelyg vėlyvas genėjimas paskatina naujus, minkštus ūglius, kurie iki šalčių nespėja sumedėti ir dažniau apšąla.

    Praktinė taisyklė paprasta: vasaros pabaigoje buksmedžius galima tik švelniai sulyginti ir pakoreguoti formą, o ne radikaliai trumpinti. Kuo krūmas vyresnis ir silpnesnis, tuo atsargiau reikėtų elgtis, nes atsigavimui jam prireikia daugiau laiko.

    Iki kada dar saugu kirpti?

    Daugumoje vidutinio klimato sodų paskutinis formuojamasis kirpimas planuojamas iki rugsėjo pradžios. Vėliau rekomenduojama apsiriboti tik sanitariniu genėjimu, pašalinant nudžiūvusias, nulūžusias ar ligų pažeistas šakeles.

    Ne mažiau svarbios ir oro sąlygos: buksmedžių nereikėtų kirpti per karščius, per šalnas, taip pat užsitęsus lietui. Po stipraus lietaus didėja grybinės kilmės ligų rizika, o per kaitrą augalas patiria papildomą stresą.

    Kaip kirpti, kad nepadarytumėte žalos?

    Rugpjūtį dažniausiai atliekamas išlyginamasis kirpimas, kai pašalinami tik pernelyg išsikišę metų ūgliai. Formuojant gyvatvorę, patogu naudoti virvelę ar špagatą, kad pjūvio linija būtų tiesi, o paviršius tolygus.

    Sanitarinio genėjimo metu šakas reikėtų trumpinti iki sveiko audinio, o išpjautas, įtartinai atrodančias dalis iš karto išnešti iš sodo. Darbui būtini švarūs, aštrūs įrankiai: smulkiems ūgliams tinka žirklės, storesnėms šakoms – sekatorius.

    Priežiūra po kirpimo: vanduo ir apsauga šaknims

    Po genėjimo buksmedžiui svarbiausia padėti atsigauti: jei dirva sausa, krūmą reikia palaistyti, vandenį pilant tiesiai į šaknų zoną. Lapų ir ūglių šlapinimas nėra pageidautinas, nes drėgmė ant žalumos gali paskatinti ligas.

    Artėjant rudeniui laistymą verta daryti saikingesnį, kad augalas nebūtų skatinamas leisti naujų, silpnai sumedėjančių ūglių. Prieš žiemą naudinga papildyti mulčio sluoksnį, kuris padeda sulaikyti drėgmę ir mažina temperatūros svyravimus dirvoje.

    Buksmedžius vazonuose reikėtų saugoti dar atidžiau, nes šaknys juose greičiau peršąla. Indą galima apšiltinti, o paviršių pridengti mulčiu; žiemą laistoma tik atodrėkio metu, kai nėra šalčio.

    Jei buksmedis po kirpimo leidžia naujus ūglius, tai normalu, tačiau vėlyvą sezoną jų gausa gali signalizuoti, kad genėjimas buvo per intensyvus. Tokiu atveju rudenį geriau nebeskubėti su papildomu formavimu ir leisti augalui ruoštis ramybės periodui.

  • Kaitros sodo taisyklės keičiasi: šios ištvermingos gėlės saulėje žydi net per sausras

    Kaitros sodo taisyklės keičiasi: šios ištvermingos gėlės saulėje žydi net per sausras

    Klimato kaita vis dažniau verčia pergalvoti, ką sodinti labiausiai įkaitusiose sodo vietose. Ilgesnės karščio bangos ir dažnesnės sausros reiškia, kad įprastos gėlės pietinėje pusėje gali greitai prarasti dekoratyvumą, o vandens poreikis tik auga.

    Specialistai rekomenduoja rinktis sausrai atsparesnius augalus, kurie prisitaikę taupyti drėgmę. Tokios rūšys paprastai turi gilesnę šaknų sistemą, storesnius lapus arba jų paviršių dengiantį vaškinį sluoksnį, mažinantį garavimą.

    Kas padeda augalams ištverti karštį?

    Vienas svarbiausių bruožų yra šaknys: giliai besiskverbiantys augalai drėgmę pasiekia ten, kur dirva išdžiūsta lėčiausiai. Dėl to jie geriau atlaiko laikotarpius be lietaus, kai paviršinis žemės sluoksnis būna visiškai perdžiūvęs.

    Kita strategija – vandens kaupimas. Kai kurios rūšys drėgmę kaupia lapuose ar stiebuose, todėl gali išgyventi net kelias savaites su minimaliu laistymu, ypač jei yra gerai įsišaknijusios.

    Ne mažiau svarbi ir lapų sandara: sidabriški, pilkšvi, plaukuoti ar vaškiniu apnašu padengti lapai atspindi dalį saulės spindulių. Taip augalas mažiau kaista, o vanduo išgaruoja lėčiau.

    Patikimos daugiametės gėlės pilnai saulei

    Saulėtoje, pietinėje pusėje dažnai pasiteisina levandos, dekoratyviniai šalavijai ir ežiuolės. Šie augalai vertinami ne tik dėl atsparumo karščiui, bet ir dėl ilgo žydėjimo bei gebėjimo pritraukti apdulkintojus.

    Labai gerai sausras pakelia ir šilokai, kurie drėgmę kaupia storuose lapuose. Tuo tarpu patagoninė verbena, melsvieji eryngiai ir kai kurios veronikūnų ar devynių rūšys išsiskiria tvirtesne šaknų sistema ir natūraliai mėgsta skurdesnes, greitai įšylančias vietas.

    Saulėtoms vietoms vis dažniau pasirenkamos ir dekoratyvinės žolės, kurios suteikia struktūros ir išlieka dekoratyvios net tada, kai žydinčios gėlės kenčia nuo karščio. Daug rūšių gerai auga ir šlaituose ar pakeltose lysvėse, kur vanduo neužsistovi.

    Kaip paruošti dirvą, kad sulaikytų drėgmę?

    Vien atsparių augalų neužtenka, jei dirva greitai perdžiūsta arba, priešingai, po lietaus ilgai laiko vandenį. Praktika rodo, kad daugeliui karštį mėgstančių rūšių svarbiausia yra laidus, struktūringas dirvožemis, papildytas kompostu.

    Jei dirva sunki ir linkusi susispausti, ją verta purenti ir pagerinti struktūrą, kad šaknys galėtų skverbtis gilyn. O labai sausose vietose padeda mulčiavimas: žievė, kompostas ar žvyras mažina dirvos įkaitimą ir garavimą.

    Pirmą sezoną po pasodinimo svarbiausia yra gilesnis, retesnis laistymas, kad šaknys būtų skatinamos augti žemyn. Kai augalas gerai įsišaknija, jo atsparumas sausrai paprastai tampa gerokai didesnis, o priežiūra – paprastesnė.

  • Rabarbarų lapų nevalgykite, bet neišmeskite: sode jie nuveiks stebuklus prieš piktžoles

    Rabarbarų lapų nevalgykite, bet neišmeskite: sode jie nuveiks stebuklus prieš piktžoles

    Rabarbarai vertinami dėl valgomų, rūgštoko skonio lapkočių, iš kurių verdami kompotai, kepami pyragai ir gaminami desertai. Tačiau dideli rabarbarų lapai maistui netinka, nors dažnas vis dar nežino, kodėl jų geriau nenaudoti virtuvėje.

    Specialistai pabrėžia, kad rabarbarų lapuose yra daug oksalo rūgšties ir jos druskų, taip pat kitų junginių, kurie didesniais kiekiais gali pakenkti sveikatai. Būtent todėl įprastai vartojami tik lapkočiai, o lapai laikomi ne maisto žaliava.

    Vis dėlto lapų išmesti nebūtina, nes sode jie gali tapti praktišku, beveik nieko nekainuojančiu pagalbininku. Tinkamai panaudoti rabarbarų lapai padeda slopinti piktžoles, gerinti dirvožemio būklę ir prisidėti prie augalų apsaugos nuo kai kurių kenkėjų.

    Mulčias, kuris dusina piktžoles

    Vienas paprasčiausių būdų panaudoti rabarbarų lapus yra mulčiavimas. Dideli lapai patogiai uždengia dirvos paviršių, mažina drėgmės garavimą ir riboja piktžolių dygimą, ypač daržuose bei gėlynuose.

    Lapams irti pradedant, jie papildomai praturtina dirvą organine medžiaga. Kad efektas būtų ryškesnis, lapus verta kloti persidengiant, kad žemė liktų kuo mažiau atvira saulei.

    Skystas raugas tręšimui

    Iš rabarbarų lapų galima pasigaminti ir skystą raugą laistymui. Dažniausiai rekomenduojama lapus susmulkinti, užpilti vandeniu ir palikti rūgti apie 10–14 dienų, retkarčiais pamaišant, o vėliau nukošti.

    Prieš naudojimą toks tirpalas paprastai skiedžiamas vandeniu, kad nebūtų per stiprus. Juo dažniau tręšiami dekoratyviniai augalai ir dirva, o ne valgomi lapiniai augalai, ypač jei tirpalas naudojamas vėliau sezono metu.

    Nuoviras purškimui nuo kenkėjų

    Sodininkų praktikoje rabarbarų lapai kartais naudojami ir nuovirui, kuriuo purškiami augalai nuo dalies kenkėjų, pavyzdžiui, amarų ar voratinklinių erkučių. Paprastai lapai trumpai paverdami vandenyje, nuoviras atvėsinamas ir perkošiamas.

    Kad purškalas geriau laikytųsi ant lapų, į jį neretai įmaišoma švelnaus muilo tirpalo. Jei purškiami vaiskrūmiai ar daržovės, prieš vartojimą derlių būtina kruopščiai nuplauti.

    Dar vienas saugus būdas – rabarbarų lapus dėti į kompostą. Oksalo rūgštis komposte ilgainiui suyra, o patys lapai suteikia masės ir azoto, todėl juos pravartu permaišyti su sausesnėmis, anglingomis atliekomis, kad kompostas neimtų rūgti ir nemaloniai nekvėpuotų.

    Taip viena rabarbarų kupsta gali duoti ne tik derlių virtuvei, bet ir žaliavos dirvai gerinti. Svarbiausia taisyklė paprasta: rabarbarų lapai tinka sodui, bet ne lėkštei.

  • Rugpjūtį padauginkite ołowniko krūmą: šie žingsniai padės įsišaknyti dar iki rudens

    Rugpjūtį padauginkite ołowniko krūmą: šie žingsniai padės įsišaknyti dar iki rudens

    Ołownikas (Plumbago auriculata) – ilgai žydintis dekoratyvinis krūmas, dažniausiai auginamas kaip vazoninė ar terasinė gėlė. Rugpjūtis laikomas vienu patogiausių laikų jį dauginti, nes šiluma dar skatina šaknų formavimąsi, o iki rudens nauji augalai spėja sustiprėti.

    Ši rūšis kilusi iš pietų Afrikos, todėl mėgsta šviesą ir šilumą. Augalas gali būti formuojamas kaip vijoklis, kompaktiškas krūmelis arba svyranti gėlė, o ilgas žydėjimas dažniausiai tęsiasi nuo vėlyvo pavasario iki rudens, jei netrūksta šviesos ir drėgmės.

    Geriausiai ołownikas auga saulėtoje vietoje, lengvame, laidžiame substrate. Auginant vazone svarbus drenažo sluoksnis, kad šaknys neimtų pūti, nes ilgai užsistovėjęs vanduo yra viena dažniausių priežasčių, kodėl augalas silpsta ir nustoja žydėti.

    Vasarą laistoma reguliariai, bet saikingai: žemė turi būti drėgna, tačiau ne permirkusi. Jei substratas visiškai perdžiūsta, augalas gali numesti dalį pumpurų, o žiedai greičiau vysta, todėl per karščius verta dažniau patikrinti vazono drėgmę.

    Kaip dauginti auginiais rugpjūtį

    Patikimiausias būdas – stiebiniai auginiai iš nežydinčių šoninių ūglių. Paprastai pasirenkami tvirti, jauni, bet jau šiek tiek sumedėję ūgliai, o apatiniai lapai pašalinami, kad jie nepūtų drėgname substrate.

    Auginiai sodinami į lengvą, orui laidų mišinį, kuris laikomas vos drėgnas. Kad įsišaknijimas vyktų greičiau, svarbi šiluma ir didesnė oro drėgmė, todėl auginius dažnai naudinga laikyti šviesioje vietoje, bet ne tiesioginėje kaitrioje saulėje.

    Dažna klaida – per gausus laistymas pirmomis savaitėmis. Kol augalas dar neturi šaknų, vandens perteklius lengvai sukelia puvimą, todėl saugiau drėkinti saikingai ir užtikrinti, kad vazonėlio dugne nesikauptų vanduo.

    Kiti dauginimo būdai ir priežiūra

    Vyresnius augalus pavasarį, persodinant, galima dauginti atskiriant šaknines atžalas, jei jų susiformuoja vazono pakraščiuose. Toks būdas paprastas, nes atžalos dažnai jau turi savo šaknų, todėl greičiau prigyja ir greičiau pradeda augti.

    Ołowniką galima dauginti ir sėklomis, tačiau tai paprastai lėtesnis bei mažiau praktiškas kelias namų sąlygomis. Sėkloms dygti reikia pastovesnės šilumos ir drėgmės, o jaunų augalų priežiūra užtrunka ilgiau nei dauginant auginiais.

    Kad augalas būtų tankus ir gausiai žydėtų, jis reguliariai genimas. Praktikoje dažnai trumpinami praėjusių metų ūgliai, o formuojant krūmą svarbu nebijoti atjauninti augalo, nes genėjimas skatina šoninių šakelių augimą ir gausesnį žydėjimą.

    Žiemai ołownikas dažniausiai perkeliamas į šviesią, vėsesnę patalpą, kur augimas sulėtėja. Toks poilsio periodas padeda augalui sukaupti jėgų kitam sezonui, o pavasarį jis vėl gali būti pratinamas prie daugiau šviesos ir aktyvesnio laistymo.

  • Kas vadovaus Zarasų NVO tarybai? Paaiškėjo nauja pirmininkė ir jos pirmieji darbai

    Kas vadovaus Zarasų NVO tarybai? Paaiškėjo nauja pirmininkė ir jos pirmieji darbai

    Zarasų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai pradeda vadovauti Vija Platačiūtė, vadovaujanti viešajai įstaigai „Inovatorių slėnis“. Savivaldybė skelbia, kad tai žymi naują NVO tarybos veiklos etapą, kuriame akcentuojamas aktyvesnis bendruomenių telkimas ir partnerystės stiprinimas.

    2026 metais liepos pabaigoje Zarasų rajono savivaldybės taryba patvirtino Viją Platačiūtę NVO tarybos nare, o netrukus tarybos nariai jai patikėjo ir pirmininkės pareigas. Pirmininkės pavaduotojos pareigas toliau eis Zarasų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Malakauskė.

    NVO taryba savivaldybėse paprastai veikia kaip konsultacinė platforma, jungianti savivaldybę ir nevyriausybinį sektorių. Tokios tarybos padeda derinti bendrus prioritetus, aptarti finansavimo ir paslaugų organizavimo klausimus bei užtikrinti, kad sprendimai labiau atlieptų vietos bendruomenių poreikius.

    Pirmasis akcentas – bendruomenių sąskrydis

    Vienas artimiausių NVO tarybos darbotvarkės įvykių numatytas rugsėjo 5 dieną, minint Zarasų krašto bendruomenių metus. Tądien Zarasų rajono savivaldybėje planuojamas bendruomenių sąskrydis Didžiosios salos Mažojo slėnio Kupolėje, į kurį kviečiamos rajono bendruomenės.

    Renginio tikslas – ne tik susitikti ir pasidalyti patirtimis, bet ir aptarti, kaip toliau stiprinti žmonių įsitraukimą į vietos iniciatyvas. Savivaldybės praktikoje būtent NVO ir bendruomenių aktyvumas dažnai lemia, ar projektai tampa ilgalaikiais, o paslaugos pasiekia jautriausias grupes.

    Rudenį – bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis

    Dar vienas svarbus rudenio planas – spalio 1 dieną NVO tarybos atstovų vizitas į Kupiškį, kur vyks Lietuvos savivaldybių NVO tarybų susitikimas. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie susitikimai leidžia keistis gerąja praktika ir ieškoti sprendimų dėl bendrų iššūkių.

    Pastaraisiais metais NVO sektoriuje vis didesnis dėmesys skiriamas tvariam finansavimui, savanorystės pritraukimui, projektų administravimo naštos mažinimui ir aiškiems savivaldybių bei organizacijų bendradarbiavimo principams. Tokios temos dažnai tampa pagrindine darbotvarke, kai savivaldybių NVO tarybos tariasi dėl prioritetų ateinantiems metams.

    Ko tikimasi iš naujos vadovės?

    Vija Platačiūtė į NVO tarybos veiklą atsineša nevyriausybinio sektoriaus, projektų įgyvendinimo ir bendruomeninių iniciatyvų telkimo patirtį. Savivaldybė pabrėžia, kad vadovaujant „Inovatorių slėnis“ ji susidūrė su praktiniais vietos iniciatyvų organizavimo ir partnerystės su skirtingais dalyviais klausimais.

    Artimiausiu laikotarpiu NVO tarybos uždavinys bus išlaikyti aktyvų dialogą su bendruomenėmis ir nuosekliai stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Savivaldybės teigimu, naujas etapas turėtų prisidėti prie gyvesnio, aktyvesnio ir stipresnio Zarasų krašto.

  • Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Visagino savivaldybė paskelbė mero Erlando Galaguz atsakymus į gyventojų klausimus. Vaizdo įraše aptariamos temos, kurios tiesiogiai paliečia kasdienį miesto gyvenimą: nuo viešosios tvarkos iki infrastruktūros darbų ir ekonominių planų.

    Daug dėmesio skiriama saugumui mieste ir tam, kaip savivaldybė mato prevencijos priemones bei bendradarbiavimą su atsakingomis tarnybomis. Tokie atsakymai gyventojams paprastai aktualūs ne tik dėl viešosios tvarkos, bet ir dėl renginių sezono, kai mieste padaugėja lankytojų ir srautų.

    Taip pat aptariamas mokytojų ir mokinių skatinimas, kuris savivaldybėms tampa vis svarbesnis dėl konkurencijos tarp regionų ir mokyklų bendruomenių motyvacijos. Švietimo srityje savivaldybių sprendimai dažnai siejami su ilgalaike strategija, kaip išlaikyti jaunus žmones mieste ir gerinti ugdymo kokybę.

    Kas keisis mieste?

    Atsakymuose paliečiami kapinių ir kolumbariumo klausimai, kurie daugelyje savivaldybių tampa jautria tema dėl vietos trūkumo ir paslaugų prieinamumo. Taip pat kalbama apie atliekų surinkimo aikšteles ir jų veikimą, nes gyventojams svarbu aiškumas, kur ir kada galima tvarkingai priduoti didžiąsias bei pavojingąsias atliekas.

    Ne mažiau svarbi dalis skiriama miesto infrastruktūros projektams, tarp jų ir Kosmoso gatvės rekonstrukcijai bei kitiems aplinkos tvarkymo darbams. Savivaldybės akcentuoja, kad tokie projektai paprastai planuojami etapais, o realūs terminai priklauso nuo finansavimo, projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų.

    Ekonomika ir LEZ planai

    Vaizdo įraše aptariamas Visagino laisvosios ekonominės zonos klausimas ir platesnė miesto bei regiono ekonominė ateitis. Tokios temos gyventojams svarbios dėl darbo vietų, investicijų pritraukimo ir to, kokius prioritetus savivaldybė mato artimiausiais metais.

    Gyventojai taip pat kviečiami teikti klausimus merui elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad tokia grįžtamojo ryšio forma leidžia iš anksto sugrupuoti temas ir periodiškai atsakyti į aktualiausius klausimus vienoje vietoje.

  • Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Artėjant naujiems mokslo metams, Visaginas kviečia mokinius, tėvus, globėjus, mokytojus ir visą bendruomenę į Mokslo ir žinių dienos šventes. Rugsėjo 1 dieną įvairiose miesto ugdymo įstaigose numatyti oficialūs renginiai, skirti mokslo metų pradžiai.

    Mokslo ir žinių diena Lietuvoje tradiciškai pažymi naujų mokslo metų startą ir suburia mokyklų bendruomenes į iškilmingas ceremonijas. Įprastai jų metu skamba sveikinimai, įteikiamos gėlės mokytojams, o mokiniai supažindinami su svarbiausia metų pradžios informacija.

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje ir Visagino „Verdenės“ gimnazijoje šventiniai renginiai prasidės 10.00 valandą. Tai vienos pirmųjų miesto vietų, kuriose bendruomenė susitiks pradėti mokslo metų.

    11.00 valandą šventės vyks Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje, Visagino Draugystės progimnazijoje ir Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centre. Šiuo metu į renginius kviečiami ir mokiniai, ir jų artimieji.

    12.00 valandą Mokslo ir žinių diena bus minima Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Miesto organizatoriai linki, kad naujieji mokslo metai būtų kupini žinių, prasmingų atradimų, gražių susitikimų ir ryžto siekti tikslų.

  • „LITILIT“ gavo 8 mln. eurų paskolą: femtosekundiniai lazeriai taikosi į masinę pramonės gamybą

    „LITILIT“ gavo 8 mln. eurų paskolą: femtosekundiniai lazeriai taikosi į masinę pramonės gamybą

    Vilniuje veikianti femtosekundinių lazerių gamintoja „LITILIT“ iš Lietuvos nacionalinio plėtros banko ILTE gavo 8 mln. eurų paskolą. Įmonė teigia, kad finansavimas padės pagreitinti naujos kartos pramoninio lazerio kūrimą ir pasirengimą gamybai.

    „LITILIT“ kuria lazerius, paremtus patentuota technologija, kuri, pasak bendrovės, leidžia lengviau didinti gamybos apimtis ir paprasčiau integruoti į pramonines sistemas. Tikslas – priartinti femtosekundinių lazerių kainą ir diegimo paprastumą prie plačiai naudojamų skaidulinių nanosekundinių lazerių, kad jie taptų patrauklūs masinei gamybai.

    Bendrovė nurodo, kad papildomai planuoja investuoti apie 2 mln. eurų nuosavų lėšų, o bendra projekto vertė sieks 10 mln. eurų. Naujos lazerio sistemos komercializavimą įmonė planuoja 2029 metų antroje pusėje.

    Kur femtosekundiniai lazeriai gali „prasimušti“

    Femtosekundiniai lazeriai išsiskiria itin trumpais impulsais, kurie leidžia apdoroti medžiagas minimaliai paveikiant aplinkines struktūras. Ši savybė dažnai vadinama šaltuoju abliavimu ir ypač svarbi ten, kur reikalingas didelis tikslumas ir švarus paviršius.

    Dėl to tokie lazeriai jau naudojami įvairiose srityse – nuo medicininių procedūrų iki mikrogamybos, pavyzdžiui, lustų ir ekranų pramonėje. Vis dėlto iki šiol jų pritaikymas dažnai apsiribodavo mažų, didelės vertės detalių gamyba, kur aukšta sistemos kaina ir sudėtinga infrastruktūra atsiperka.

    „Šiandien femtosekundiniai lazeriai dažniausiai naudojami gaminant mažas, didelės vertės detales. Mūsų kuriama sistema atvers naujus pritaikymus didelės apimties pramonėje – pavyzdžiui, metalinių įrankių masinėje gamyboje ar specializuotų dangų formavime dideliuose paviršiuose“, – sakė „LITILIT“ vadovas Nikolajus Gavrilinas.

    Pasak jo, nauja sistema turėtų paspartinti ir jau egzistuojančias panaudas, susijusias su buitinės elektronikos, ekranų ar puslaidininkių gamyba. Tai reikštų, kad lazerių tikslumas būtų derinamas su didesniu apdorojimo greičiu, kuris kritiškas serijinei gamybai.

    Kodėl iki šiol trukdė infrastruktūra

    Vienas didžiausių femtosekundinių lazerių barjerų – sudėtingas diegimas ir eksploatacija. Įprastos sistemos neretai remiasi vandens aušinimu, kuriam reikia atskiros cirkuliacijos ir valymo infrastruktūros bei nuolatinės priežiūros.

    Prie to prisideda dideli optiniai moduliai, masyvūs optiniai pagrindai ir jautri optika spinduliui perduoti į apdorojimo vietą. Dažnai reikalinga ir stabili temperatūra patalpoje, o tai riboja, kur gamyklose tokias sistemas apskritai galima montuoti.

    „Kuriame sistemą, kuri viename pramoniniame įrenginyje sujungtų valdymo elektroniką, optiką ir aušinimą, kad ją būtų paprasta integruoti bet kurioje gamykloje“, – sakė Nikolajus Gavrilinas.

    „Modulinė platforma bus mažiau jautri temperatūrai, drėgmei ir vibracijai, o jos modulius bus galima jungti į galingesnę sistemą. Sugedus vienam moduliui, reikės keisti tik jį, o ne visą įrenginį“, – pridūrė jis.

    Galia ir mastelio siekis

    Įmonė nurodo, kad kuriama platforma taikys iki 1 000 W vidutinės optinės galios lygį, ją paskirstant į 10–20 atskirų spindulio kanalų. Tokia architektūra leistų vienu metu apdoroti kelis skirtingus taškus gamybos linijoje, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių link masinės gamybos.

    „LITILIT“ pabrėžia, kad mastelio problema femtosekundinių lazerių rinkoje yra struktūrinė: daug tradicinių sistemų pernelyg sudėtingos gaminti dideliais kiekiais. Todėl bendrovė siekia kurti sprendimą, kurį būtų realu standartizuoti, gaminti serijomis ir prižiūrėti pramonės sąlygomis.

    Plėtros planai siejami ir su gamybos pajėgumais Vilniuje: įmonė pranešė pradėjusi vystyti didesnės apimties lazerių gamyklą, kuri turėtų startuoti artimiausiu metu. Skelbiama, kad ilgalaikis tikslas – pasiekti iki 3 000 femtosekundinių lazerių per metus gamybos apimtį.

    Nors iki komercializavimo dar liko keleri metai, tokio pobūdžio finansavimas rodo, kad Lietuvoje kuriamos fotonikos technologijos matomos kaip potencialiai konkurencingos tarptautinėse pramonės tiekimo grandinėse. Jei pažadai dėl paprastesnės integracijos ir modulinės architektūros pasiteisins, femtosekundiniai lazeriai gali tapti ne nišiniu, o plačiau pritaikomu gamybos įrankiu.