CP v2

Blog

  • Mokslininkai ištyrė 1 250 000 kraujo ląstelių: atsakymas, kodėl moterys dažniau serga

    Mokslininkai ištyrė 1 250 000 kraujo ląstelių: atsakymas, kodėl moterys dažniau serga

    Kas paaiškėjo iš 1 250 000 ląstelių

    Autoimuninės ligos atsiranda tada, kai imuninė sistema per klaidą puola paties žmogaus audinius. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad tokios būklės kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar išsėtinė sklerozė dažniau diagnozuojamos moterims, o priežastys ilgai buvo aiškinamos tik bendrai.

    Australijos Garvan medicinos tyrimų instituto komanda išanalizavo daugiau nei 1 250 000 kraujo imuninių ląstelių ir aptiko per 1 000 genetinių „jungiklių“, kurie skirtingai veikia priklausomai nuo lyties. Tyrėjai pabrėžia, kad tai leidžia tiksliau suprasti, kodėl moterų imuninė sistema dažniau „perdega“ į uždegiminį režimą.

    Kuo skiriasi vyrų ir moterų imuninės ląstelės

    Tyrime dalyvavo 982 žmonės: 564 moterys ir 418 vyrų. Iš jų kraujo mėginių buvo tiriamos periferinio kraujo mononuklearinės ląstelės, tai yra įvairių tipų baltieji kraujo kūneliai, cirkuliuojantys kraujyje ir atliekantys esminį vaidmenį imunitete.

    Pasitelkus vienos ląstelės RNR sekoskaitą, buvo vertinama ne vidutinė, o kiekvienos ląstelės genų aktyvumo „nuotrauka“. Tokia metodika leidžia pamatyti subtilius skirtumus, kurių anksčiau nepavykdavo užfiksuoti tiriant mišrius ląstelių mėginius.

    Analizė parodė, kad vyrų kraujyje dažniau aptinkama moncitų, kurie laikomi vienais pirmųjų reagavimo į infekciją dalyvių. Jų genetiniai signalai labiau siejosi su audinių priežiūra, atstatymu ir bazinėmis apsauginėmis funkcijomis.

    Tuo metu moterų imuninėje sistemoje nustatyta daugiau B ir T limfocitų, susijusių su labiau prisitaikančiu, „specializuotu“ imunitetu. Tyrėjų interpretacija tokia: šios ląstelės dažniau būna parengties būsenoje, todėl greičiau sukelia uždegiminį atsaką.

    Kodėl tai didina autoimuninių ligų riziką

    Aukštesnė parengtis gali būti pranašumas kovojant su virusais ir kitais patogenais, tačiau turi biologinę kainą. Kai uždegiminiai keliai aktyvuojami lengviau, didėja tikimybė, kad imuninė sistema suklys ir atakuos sveikus audinius.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad imuninę sistemą būtina tirti atsižvelgiant į lytį“, – sakė skaičiuojamosios biologijos specialistė Seyhan Yazar iš Garvan medicinos tyrimų instituto.

    „Nors žinome, kad vyrų ir moterų imunitetas skiriasi, daug tyrimų šiuos skirtumus vis dar ignoruoja, o tai gali riboti ligų supratimą ir iškreipti gydymo pasirinkimus“, – pridūrė ji.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad dalis genetinių „jungiklių“ nėra susiję vien su X ar Y chromosomomis. Reikšmingų skirtumų rasta ir autosomose, tai yra abiem lytims bendrose chromosomose, todėl mechanizmas gali būti platesnis nei vien lytinės chromosomos.

    Siekiant sustiprinti sąsają su autoimunine rizika, išskirti du moterims būdingi aktyvesni genetiniai „jungikliai“ prie genų, siejamų su sistemine raudonąja vilklige. Tokie radiniai padeda susieti populiacinius stebėjimus su konkrečiais biologiniais procesais ląstelės lygiu.

    „Nustačius, kad moterims būdingi genai yra ryškiai susitelkę uždegiminiuose keliuose, turime dar vieną biologinį paaiškinimą, kodėl moterims lengviau įvyksta klaidingas savų audinių puolimas“, – sakė bioinformatikė Sara Ballouz iš Naujojo Pietų Velso universiteto.

    „Kita šio skirtumo pusė ta, kad vyrų imuninės ląstelės paprastai mažiau parengtos uždegimui, todėl vyrai dažniau būna imlesni infekcijoms ir kai kuriems vėžiniams susirgimams, nesusijusiems su reprodukcine sistema“, – pridūrė ji.

    Ką tai keičia gydyme ir tyrimuose

    Autorių teigimu, šie duomenys svarbūs kuriant tikslesnę, individualizuotą mediciną, kai gydymas parenkamas ne tik pagal diagnozę, bet ir pagal paciento biologines ypatybes. Praktikoje tai gali reikšti tikslingesnį uždegimo slopinimą ir geresnį vaistų pritaikymą skirtingoms pacientų grupėms.

    „Jei norime išnaudoti precizinės medicinos potencialą, privalome suprasti fundamentalius biologinius kintamuosius“, – sakė statistinės genetikos specialistas Joseph Powell iš Garvan medicinos tyrimų instituto.

    „Gydymas turi būti taikomas ne tik ligai, bet ir tam, kaip paciento imuninė sistema veikia baziniu genetiniu lygiu“, – teigė jis.

    Tyrimas publikuotas žurnale The American Journal of Human Genetics. Mokslininkai pabrėžia, kad tolesni darbai turėtų tikslinti, kaip šie genetiniai skirtumai sąveikauja su hormonais, amžiumi, infekcijomis ir kitais rizikos veiksniais, lemiančiais autoimuninių ligų pradžią bei eigą.

  • Ukmergės savivaldybės 2025 metų ataskaita: ką nuveikė meras ir kokius darbus žada miestui

    Gegužės 6 dieną Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir Ukmergės miesto seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė pakvietė gyventojus į atvirą susitikimą. Jo metu bendruomenei pristatytos 2025 metų veiklos ataskaitos ir pagrindinės kryptys, kurios, Savivaldybės teigimu, lems artimiausius miesto sprendimus.

    Susitikimas vyko Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje ir sutraukė gausų dalyvių būrį. Renginyje taip pat dalyvavo Seimo nariai Indrė Kižienė ir Linas Kukuraitis, Savivaldybės vadovybė, Tarybos nariai, Savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai, seniūnai ir kiti bendruomenės atstovai.

    Svarbiausi gyventojų klausimai

    Po pristatymų vyko diskusija, kurioje gyventojai kėlė tiek kasdienius, tiek ilgalaikius miesto raidos klausimus. Daug dėmesio sulaukė želdynų ir miesto miškų išsaugojimas, viešųjų erdvių priežiūra bei planuojami infrastruktūros pokyčiai.

    Renginio dalyviai taip pat domėjosi karinės infrastruktūros plėtros planais ir tuo, kaip tokie sprendimai gali paveikti gyvenimo kokybę. Kitas dažnai minėtas klausimas buvo naujų gyventojų pritraukimas ir priemonės, kurios galėtų sustiprinti Ukmergės patrauklumą šeimoms bei jaunimui.

    Infrastruktūra ir miesto projektai

    Diskusijoje aptarti ir konkretūs projektai, apie kuriuos gyventojai nori aiškumo dėl terminų bei sprendinių. Tarp jų minėti pietinio aplinkkelio klausimai, naujo tilto statybos planai ir bendras viešojo transporto pokyčių poveikis miesto judumui.

    Nemažai dėmesio skirta ir kultūriniam gyvenimui: kalbėta apie renginių pasiūlą, Joninių šventės stiprinimą ir tai, kaip miestas galėtų dar nuosekliau išnaudoti kultūrą kaip bendruomenės telkimo priemonę. Susitikime netrūko ir padėkų Savivaldybės administracijos bei miesto seniūnijos darbuotojams už kasdienius darbus.

    Kas pateikta 2025 metų ataskaitoje

    Susitikimo metu gyventojams pristatyta ir dalinta Ukmergės rajono savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita. Joje apžvelgiami per metus įgyvendinti darbai ir iniciatyvos infrastruktūros, verslo skatinimo, kultūros, turizmo, sporto, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse.

    Savivaldybės teigimu, tokie vieši atsiskaitymai skirti ne tik pristatyti rezultatus, bet ir surinkti grįžtamąjį ryšį, kuris padeda tikslinti planus. Gyventojų įvardyti klausimai ir pasiūlymai, kaip pažymėta susitikime, bus vertinami planuojant tolesnius sprendimus.

  • Elektrėnų policijos pareigūnų vizitas Ukmergėje: aptarti projektai, saugumo iššūkiai ir patirtys

    2026 metais gegužės 6 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje apsilankė Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai ir policijos veteranai. Delegacijai vadovavo Elektrėnų policijos komisariato viršininkas Saulius Kazlauskas.

    Svečius priėmė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Susitikime daug dėmesio skirta savivaldos ir policijos bendradarbiavimo praktikai, kai sprendžiami vietos bendruomenėms aktualūs klausimai.

    Akcentas – bendruomenių saugumas

    Vizito metu Elektrėnų atstovams pristatyti pagrindiniai Ukmergės savivaldybės veiklos prioritetai, šiuo metu vykdomi projektai ir artimiausi planai. Aptarta, kaip savivaldybės sprendimai gali prisidėti prie saugesnės viešosios erdvės ir efektyvesnio reagavimo į gyventojų problemas.

    Susitikime taip pat kalbėta apie bendruomenių saugumo iššūkius ir tai, kokių priemonių dažniausiai prireikia savivaldybės bei policijos partnerystėje. Dėmesys skirtas informacijos apsikeitimui, prevencinėms iniciatyvoms ir praktiniams veiksmams, padedantiems stiprinti gyventojų pasitikėjimą institucijomis.

    Diskusija apie policijos darbo pokyčius

    Šilto ir dalykiško pokalbio metu diskutuota apie policijos darbo pokyčius, šiandienos iššūkius ir tarnybos kasdienybės transformaciją. Pažymėta, kad bendruomeniškumas ir vietos partnerių įsitraukimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, siekiant ilgalaikių rezultatų.

    Tokie vizitai, pasak susitikimo dalyvių, leidžia pasidalyti gerąja patirtimi ir geriau suprasti skirtingų savivaldybių situaciją. Tai ypač aktualu planuojant prevencines priemones ir ieškant sprendimų, kurie veiktų ne tik trumpuoju laikotarpiu.

  • Ukmergėje vyks Konteinerio krata: gyvai patikrins, ką iš tiesų metame į plastiko konteinerį

    VšĮ „Žaliasis taškas“ kartu su Ukmergės rajono savivaldybės administracija kviečia gyventojus į edukacinį renginį Konteinerio krata. Jo metu bus praktiškai tikrinama, ar pakuočių atliekos kasdienėje rutinoje iš tiesų rūšiuojamos teisingai.

    Renginys vyks 2026 metais gegužės 21 dieną 12 valandą prie atliekų rūšiavimo konteinerių aikštelės Maironio g. 2, Ukmergėje. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas nemokamas ir atviras visiems.

    Kaip vyks Konteinerio krata?

    Pagrindinė renginio dalis bus praktinis rūšiavimo patikrinimas: organizatoriai išpils plastiko konteinerio turinį ir kartu su dalyviais perrūšiuos tai, kas jame atsidūrė. Taip bus aiškiai parodyta, kokios atliekos dažniausiai atsiduria ne savo vietoje.

    Pasak organizatorių, ši iniciatyva Lietuvoje vykdoma jau trečius metus ir veikia kaip socialinis eksperimentas, atskleidžiantis realius gyventojų įpročius. Gyvas pavyzdys leidžia lengviau suprasti taisykles nei vien informaciniai plakatai ar priminimai.

    Dažniausios klaidos ir kodėl jos svarbios

    Renginio metu bus pristatytos dažniausiai pasitaikančios rūšiavimo klaidos ir paaiškinta, kokios jų pasekmės atliekų tvarkymo grandinėje. Net ir nedidelė netinkamų atliekų dalis gali užteršti perdirbimui tinkamas žaliavas ir apsunkinti jų paruošimą.

    Tinkamai išrūšiuotos pakuočių atliekos turi didesnę tikimybę tapti antrinėmis žaliavomis ir virsti naujais gaminiais. Todėl kiekvieno namų ūkio sprendimai prie konteinerio daro tiesioginę įtaką tam, kiek realiai atliekų bus perdirbta.

    Ką gaus renginio dalyviai?

    Organizatoriai žada atsakyti į gyventojų klausimus ir padėti aiškiau susigaudyti, kaip elgtis su dažniausiai abejonių keliančiomis atliekomis. Tai ypač aktualu, kai pakuotės būna sudėtinės, nešvarios ar su maisto likučiais.

    Taip pat skelbiama, kad aktyviausi dalyviai bus skatinami edukacinėmis veiklomis ir apdovanoti prizais. Organizatoriai kviečia susitikti, diskutuoti ir stiprinti atsakingo vartojimo bei rūšiavimo įpročius bendruomenėje.

  • Spaudos atgavimo dieną Ukmergėje: savivaldybės vadovai aplankė vietos redakcijas ir padėkojo

    Gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Ukmergės rajono savivaldybės vadovai aplankė vietos žiniasklaidos redakcijas ir pasveikino jų kolektyvus profesinės šventės proga.

    Savivaldybė pranešė, kad į susitikimus vyko meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Jie apsilankė laikraščių „Gimtoji žemė“ ir „Ukmergės žinios“ redakcijose.

    Vizitų metu savivaldybės atstovai susitiko su vyriausiosiomis redaktorėmis Loreta Ežerskyte ir Vilma Nemunaitiene. Joms įteiktos gėlių puokštės ir padėkota už kasdienį darbą informuojant Ukmergės krašto bendruomenę.

    Pasak savivaldybės, susitikimuose akcentuota vietos žiniasklaidos reikšmė bendruomenės gyvenimui. Pabrėžta, kad regioninė spauda ir portalai ne tik skleidžia informaciją, bet ir padeda gyventojams geriau suprasti sprendimus, kelia vietos problemas bei stiprina ryšį tarp gyventojų ir institucijų.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Lietuvoje minima kaip istorinio spaudos draudimo pabaigos ir lietuviško žodžio laisvės simbolis. Ši proga kasmet primena žurnalistų atsakomybę ir redakcijų vaidmenį puoselėjant kalbą, patikimą informaciją ir visuomenės pasitikėjimą.

    Savivaldybės teigimu, redakcijoms palinkėta kūrybiškumo, įžvalgos ir ištikimybės tiesai. Taip pat padėkota už nuoseklų vietos žmonių istorijų ir kasdienybės įvykių pasakojimą.

  • Interpol smūgis nelegalioms vaistų prekyvietėms: konfiskuota 6,42 mln. dozių už 13,1 mln. eurų

    Interpol smūgis nelegalioms vaistų prekyvietėms: konfiskuota 6,42 mln. dozių už 13,1 mln. eurų

    Interpol pranešė per koordinuotą tarptautinę operaciją konfiskavusi 6,42 mln. dozių suklastotų ir neregistruotų vaistų, kurių vertė siekia apie 13,1 mln. eurų. Veiksmai vienu metu vyko 90 šalių, o taikiniu tapo nelegali prekyba internetu ir neformalios tiekimo grandinės.

    Pasak Interpolo, tarp sulaikytų produktų buvo vaistai erekcijos sutrikimams gydyti, raminamieji, skausmą malšinantys preparatai, antibiotikai bei metimo rūkyti priemonės. Tokie siuntiniai dažnai platinami per internetines prekyvietes, socialinius tinklus ar uždaras grupes, kur pirkėjus vilioja mažesnė kaina ir greitas pristatymas.

    Interpol generalinis sekretorius Valdecy Urquiza pabrėžė, kad suklastoti vaistai nėra vien finansinis sukčiavimas, o tiesioginė grėsmė sveikatai.

    „Per internetines prekyvietes ir neformalias tiekimo grandines nusikaltėliai išnaudoja priežiūros spragas, taikosi į žmones, ieškančius greito ar pigesnio gydymo. Pasekmės gali būti labai sunkios ar net mirtinos“, – sakė Valdecy Urquiza.

    Daugiausia dozių, kaip nurodo Interpol, per operaciją perimta Jungtinėje Karalystėje, antroje vietoje atsidūrė Kolumbija, trečioje – Australija. Jungtinės Karalystės vaistų ir sveikatos produktų reguliavimo institucijos atstovas Andy Morlingas teigė, kad konfiskacijų mastas rodo išliekantį poreikį vaistams, įsigyjamiems už reguliuojamos tiekimo grandinės ribų.

    Operacijos metu pareigūnai taip pat nustatė daugiau nei 5 000 su nusikalstama veikla siejamų interneto svetainių, socialinių tinklų puslapių, kanalų ir automatizuotų paskyrų, kurios reklamavo ir pardavinėjo nelegalius preparatus. Tai atspindi tendenciją, kai prekyba persikelia į greitai kuriamus ir trumpai veikiančius kanalus, o reklama taikosi į konkrečias auditorijas.

    Klastotės prisidengia alternatyviu gydymu

    Interpol atkreipė dėmesį į ryškų nelegalių antiparazitinių vaistų augimą. Šie preparatai skirti parazitų sukeltoms infekcijoms gydyti, tačiau vis dažniau internete jie pristatomi kaip alternatyva onkologinių ligų gydymui, nors sveikatos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad tokiems teiginiams trūksta mokslinių įrodymų.

    Pasak agentūros, tokie produktai neretai ženklinami kaip maisto papildai, o pirkėjams siūlomi kaip vadinamieji vėžio gydymo rinkiniai. Toks pateikimas palengvina prieigą ir padeda apeiti griežtesnę vaistų prekybos kontrolę.

    Auganti paklausa gyvenimo būdo vaistams

    Operacija parodė, kad išlieka didelė paklausa preparatams, siejamiems su išvaizda, sportiniais rezultatais ar greitais pokyčiais. Interpol duomenimis, dažniausiai konfiskuotas produktas buvo anaboliniai steroidai, o jų paklausą agentūra sieja su kultūrizmo ir sporto bendruomenėmis.

    Kita sparčiai auganti sritis – suklastoti svorio mažinimo GLP-1 grupės vaistai, kurie internete gali būti siūlomi už kelis eurus. Interpol perspėja, kad dalyje tokių produktų aptinkama sibutramino, Europos Sąjungoje uždraustos medžiagos dėl padidėjusios širdies smūgio ir insulto rizikos.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika perkant vaistus iš nelegalių šaltinių yra nežinoma sudėtis, neteisingos dozės, užterštumas ar visiškas veikliosios medžiagos nebuvimas. Institucijos ragina vaistus įsigyti tik iš legalių vaistinių ir patikrintų tiekėjų, o kilus įtarimams dėl įsigytų preparatų kreiptis į atsakingas priežiūros tarnybas.

  • PSO apie hantavirusą kruiziniame laive „MV Hondius“: tai ne COVID-19, bet atvejų gali daugėti

    PSO apie hantavirusą kruiziniame laive „MV Hondius“: tai ne COVID-19, bet atvejų gali daugėti

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino penkis su kruiziniu laivu „MV Hondius“ siejamus hantaviruso atvejus ir perspėjo, kad jų dar gali paaiškėti. Tai siejama su ilgu inkubaciniu laikotarpiu, kuris kai kuriais atvejais gali trukti iki šešių savaičių.

    PSO atstovė, infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove pabrėžė, kad šios situacijos nereikėtų lyginti su ankstyvąja COVID-19 pandemijos faze. Pasak jos, hantavirusai plinta kitaip nei koronavirusai, todėl masinio plitimo scenarijus vertinamas kaip mažiau tikėtinas.

    „Noriu pasakyti labai aiškiai: tai nėra SARS-CoV-2. Tai nėra COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis, kurį matome laive“, – sakė Maria Van Kerkhove.

    Europos institucijos taip pat kartoja, kad šiuo metu rizika visuomenei išlieka nedidelė. Europos Komisijos atstovė Eva Hrncirova teigė, jog pagal turimus duomenis bendras pavojus Europoje vertinamas kaip žemas, nors situacija stebima dėl galimų naujų atvejų.

    Kas nutiko laive „MV Hondius“?

    Pranešama, kad laive, plaukiojančiame su Nyderlandų vėliava, nuo hantaviruso mirė trys keleiviai, o dar keli žmonės susirgo. Laivas buvo įstrigęs prie Žaliojo Kyšulio krantų, o jame tuo metu buvo beveik 150 žmonių.

    „MV Hondius“ išplaukė iš Argentinos balandžio 1 dieną, o maršrute buvo numatyti sustojimai Antarktidoje, Folklando salose ir kitose vietose. Dėl protrūkio kelionės planai buvo koreguojami, o dalis keleivių ir pacientų pradėti evakuoti.

    PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus skelbė, kad trys pacientai su įtariamais atvejais buvo evakuoti ir gabenti į Nyderlandus. Tuo pat metu pareigūnai aiškinasi, ar galėjo būti itin retas perdavimas nuo žmogaus žmogui.

    Karantinas ir keleivių paieška

    Nyderlandų pareigūnai nurodė, kad po pirmosios mirties laive apie 40 keleivių išsilaipino Šv. Elenos saloje. Kur tiksliai vėliau išvyko visi išlaipinti keleiviai, oficialiai neskelbiama, tačiau skirtingos šalys ėmėsi kontaktų atsekimo.

    Ispanijos institucijos pranešė, kad 14 laive buvusių Ispanijos piliečių bus perkelti į Tenerifę, o vėliau į Madridą. Ten planuojamas iki 45 dienų karantinas specializuotame izoliacijos skyriuje Hospital Central de la Defensa Gómez Ulla ligoninėje.

    Ši aukšto lygio izoliacijos infrastruktūra Ispanijoje buvo sustiprinta po 2014 metų Ebolos protrūkio, o vėliau naudota ir pandemijos pradžioje, kai buvo organizuojami medicininiai pervežimai iš Uhano. Ilgesnis stebėjimo laikotarpis siejamas su tuo, kad simptomai gali pasireikšti ne iš karto.

    Kuo pavojingas hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių nuo išdžiūvusių graužikų išmatų ar šlapimo, todėl rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose patalpose.

    Medicinos institucijos išskiria du sunkiausius klinikinius scenarijus: hantavirusinį plaučių sindromą, galintį sukelti ūmų kvėpavimo nepakankamumą, ir hemoraginę karštligę su inkstų sindromu, kuri pažeidžia inkstus. Ankstyvi simptomai gali priminti gripą, todėl svarbi greita diagnostika ir epidemiologinis vertinimas.

    PSO ir Europos institucijos pabrėžia, kad šiuo metu situacija vertinama kaip lokali, tačiau dėl galimų pavėluotai pasireiškiančių atvejų stiprinamas stebėjimas. Keleiviams ir su laivu kontaktavusiems asmenims rekomenduojama laikytis sveikatos priežiūros institucijų nurodymų ir pranešti apie bet kokius simptomus.

  • Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Komisija gegužės 7 dieną tikino, kad vėlyvose derybose su europarlamentarais ir valstybių narių atstovais dėl ES ir JAV prekybos sutarties įgyvendinimo padaryta pažanga. Tačiau už uždarų durų pozicijos išlieka toli viena nuo kitos, o kompromiso kol kas nematyti.

    Ginčas tęsiasi devintą mėnesį po to, kai Briuselis ir Vašingtonas susitarė dėl politiniu požiūriu jautraus sandorio. Sutarties įgyvendinimas įstrigo trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Komisijos ir ES šalių, o įtampą dar labiau didina Donaldo Trumpo spaudimas ir nauji grasinimai tarifais.

    Kas numatyta susitarime?

    Pagal aptariamą modelį ES turėtų atsisakyti tarifų JAV pramonės prekėms, o JAV tarifai europietiškoms prekėms būtų ribojami iki 15 proc. Vis dėlto JAV pusė, nepatenkinta delsimu, viešai grasina sugriežtinti priemones ir įvesti 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.

    Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių siekia kuo spartesnio patvirtinimo, argumentuodamos verslui būtinu aiškumu ir prognozuojamumu. Tačiau Europos Parlamente stiprėja nuostata, kad skubėjimas be aiškių saugiklių galėtų paversti susitarimą pažeidžiamu, jei Vašingtonas vėliau vėl grįžtų prie spaudimo tarifais.

    Europarlamentarai reikalauja saugiklių

    Gegužės 7 dieną vykusios trišalės derybos, kuriose dalyvavo už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius, europarlamentarai ir nacionalinių vyriausybių atstovai, nutrūko po maždaug šešių valandų. Nors Komisijos atstovai kalbėjo apie konstruktyvią atmosferą, sprendimų nepasiekta, o kitas derybų etapas numatytas gegužės 19 dieną.

    Europos Parlamento politinės grupės spaudžia į susitarimą įrašyti aiškias apsaugos priemones. Pirmiausia siekiama mechanizmų, kurie leistų greitai reaguoti, jei JAV vienašališkai įvestų naujus tarifus ar kitus ribojimus, pažeisdama susitarimo dvasią.

    Kitas reikalavimas susijęs su galimybe sustabdyti sutarties taikymą, jei JAV vadovybė vėl imtų kelti grėsmes, susijusias su Europos teritoriniu vientisumu. Ši tema iškilo po to, kai anksčiau šiais metais viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymai apie galimą Grenlandijos aneksiją.

    Taip pat keliama idėja dėl apsaugos priemonės, jei į ES rinką staiga plūstelėtų JAV importas ir iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Europos Parlamento derybininkai papildomai siūlo ir vadinamąją galiojimo pabaigos nuostatą, pagal kurią tarifų lengvatos nustotų galioti 2028 metų kovo pabaigoje, jei šalys aiškiai nenuspręstų jų pratęsti.

    Politinis spaudimas auga

    Europarlamentarai atmeta raginimus „patvirtinti automatiškai“ ir pabrėžia, kad parlamentinis procesas negali būti pakeistas grasinimais. Jų teigimu, būtent griežta JAV retorika yra argumentas, kodėl būtina įtvirtinti saugiklius, užkertančius kelią spaudimui ateityje.

    „Mes nesame čia tam, kad mus stumdytų. Tai užtrunka, bet tai yra įprastas ES teisėkūros procesas, ir dirbame konstruktyviai“, – sakė vienas S&D frakcijai artimas šaltinis.

    „Parlamentas neblokuoja susitarimo, mes dirbame ties jo įgyvendinimu“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Anna Cavazzini.

    Parlamento pareigūnai neatmeta, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausias dvi savaites, jei pavyktų suderinti esminius saugiklius. Taip pat svarstoma galimybė surengti neeilinį posėdį, kad procedūros neužsitęstų ir verslas greičiau gautų aiškumą dėl būsimų tarifų taisyklių.

    „Kuo anksčiau užbaigsime šias derybas, tuo anksčiau suteiksime aiškumo verslui ir daugiau prognozuojamumo neramioje situacijoje“, – sakė Europos liaudies partijos europarlamentaras Jörgen Warborn.

  • Bulgarija turi naują premjerą: Rumenas Radevas žada kirsti korupcijai ir tartis su Rusija

    Bulgarija turi naują premjerą: Rumenas Radevas žada kirsti korupcijai ir tartis su Rusija

    Balandžio mėnesį Bulgarijoje parlamento rinkimus triuškinamai laimėjęs Rumenas Radevas ketvirtadienį paskirtas naujuoju šalies ministru pirmininku. Jo pergalė laikoma retu stabilumo ženklu Balkanų valstybei, kuri per pastaruosius penkerius metus išgyveno aštuonis rinkimus.

    62 metų buvęs naikintuvo pilotas į rinkimus ėjo su ryškia antikorupcine darbotvarke ir pažadu pertvarkyti, jo teigimu, oligarchinį valstybės valdymo modelį. Dėl kandidatavimo jis šiemet atsistatydino iš prezidento pareigų.

    Radevas taip pat laikomas griežtu Europos Sąjungos kritiku, kampanijoje akcentavusiu poreikį labiau ginti nacionalinius interesus. Viena jautriausių jo programos dalių – pažadas atnaujinti dialogą su Rusija, kai didžioji dalis ES valstybių laikosi griežtesnės laikysenos.

    „Bulgariai savo balsu patvirtino norą turėti stabilias institucijas ir ginti laisvę, demokratiją bei teisingumą“, – sakė Rumenas Radevas, gavęs mandatą formuoti Vyriausybę iš prezidentės Ilianos Iotovos.

    Pirmi darbai: biudžetas ir infliacija

    Naujasis premjeras ketvirtadienį pristatė ir ministrų kabineto sudėtį. Artimiausias politinis testas – parlamento balsavimas dėl Vyriausybės patvirtinimo, numatytas penktadienį.

    Radevo komanda paveldi kelis skubius klausimus: 2026 metų biudžeto parengimą, spartėjančią infliaciją ir ilgai stringančią teismų sistemos reformą. Pastaroji Bulgarijoje dažnai įvardijama kaip kertinė sąlyga, norint sustiprinti valstybės institucijų atsparumą korupcijai.

    ES pinigai – su sąlygomis

    Vienas pragmatiškiausių iššūkių – susigrąžinti pasitikėjimą reformomis, nuo kurių priklauso ir europinis finansavimas. Skelbiama, kad Bulgarija turi įgyvendinti antikorupcinius ir institucinius pokyčius, kad galėtų atlaisvinti beveik 400 000 000 eurų Europos Sąjungos lėšų.

    Šalies politinį foną jau kelerius metus formuoja protestų bangos ir nuolat byrėjusios koalicijos. Po 2021 metais kilusių antikorupcinių demonstracijų krizė gilėjo, o Bulgarija tarptautiniuose reitinguose išlieka viena prasčiausiai vertinamų ES narių pagal korupcijos suvokimą.

    Paskutiniai rinkimai tapo istoriniu lūžiu ir dėl kito fakto: tai pirmas kartas nuo 1997 metų, kai viena politinė jėga Bulgarijoje gavo aiškią parlamento daugumą. Radevo šalininkai tai vadina proga pagaliau užbaigti politinio nestabilumo ciklą, o oponentai įspėja, kad naujo kurso kaina gali būti įtampa santykiuose su ES partneriais.

  • Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Europos Sąjunga iki liepos 4 dienos turi užbaigti įgyvendinti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kitaip esą bus taikomi gerokai didesni muitai. Apie tai jis paskelbė po telefoninio pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

    Šis pareiškimas nuskambėjo augant įtampai tarp Vašingtono ir Briuselio, ypač dėl tarifų automobiliams ir platesnių prekybos taisyklių. Anksčiau Trumpas buvo užsiminęs, kad muitai ES pagamintiems automobiliams galėtų būti didinami nuo 15 proc. iki 25 proc., jei pažanga nebus pakankama.

    „Laukiau kantriai, kol ES įvykdys savo istorinės prekybos sutarties dalį ir sumažins tarifus iki nulio“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pagal praėjusią vasarą pasiektą susitarimą ES įsipareigojo panaikinti likusius muitus JAV prekėms. Mainais Jungtinės Valstijos sutiko daugumai ES produktų taikyti bendrą 15 proc. tarifą, kuris turėjo užkirsti kelią papildomų muitų kaupimuisi ir sumažinti eskalacijos riziką.

    Vis dėlto susitarimo įgyvendinimas Europoje stringa dėl vidaus politinių derybų. Europos Parlamentas ir ES valstybės narės derasi dėl teisės aktų, kurie leistų formaliai sumažinti tarifus, o pastarasis derybų etapas, pasak publikacijos, baigėsi be galutinio sprendimo, nors parlamentarai kalba apie pažangą.

    Kas kelia didžiausią ginčą?

    Pagrindinė trinties vieta – Europos Parlamento dalies reikalavimas į sutarties įgyvendinimo mechanizmą įrašyti papildomas apsaugos priemones. Parlamentarai siekia, kad atsirastų aiškūs saugikliai, jei JAV pažeistų bendrus įsipareigojimus arba imtųsi politinio spaudimo priemonių.

    Tuo metu dalis valstybių narių linkusios laikytis pirminės sutarties formuluočių ir procesą užbaigti kuo greičiau, vengiant papildomų sąlygų. Kritikai sako, kad nauji Trumpo grasinimai muitais tik stiprina nuomonę, jog Vašingtonas ateityje gali siekti dar daugiau nuolaidų.

    Įtampą, pasak publikacijos, didina ir Baltųjų rūmų kritika ES skaitmeninio reguliavimo bei aplinkosaugos taisyklėms. JAV administracija ne kartą yra užsiminusi, kad šios taisyklės, jų manymu, riboja JAV įmonių veiklą Europos rinkoje.

    Von der Leyen: matome pažangą

    Ursula von der Leyen po pokalbio viešai pareiškė, kad darbas juda į priekį ir iki nustatyto termino sprendimai gali būti priimti. Ji taip pat pabrėžė, kad abi pusės išlieka įsipareigojusios įgyvendinti susitarimą.

    „Abi pusės lieka visiškai įsipareigojusios susitarimo įgyvendinimui. Daroma gera pažanga, kad tarifai būtų mažinami iki liepos pradžios“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė anksčiau yra pabrėžusi principą, kad susitarimo sąlygos turi būti gerbiamos, o pagal 15 proc. bendrą tarifų ribą Jungtinės Valstijos neturėtų vienašališkai didinti muitų. Vis dėlto Trumpo retorika rodo, kad terminas iki liepos 4 dienos tampa politiniu spaudimo įrankiu, susietu ir su JAV simboline data.

    Kalbėjo ir apie Iraną

    Telefoninio pokalbio metu aptarti ne tik prekybos, bet ir Artimųjų Rytų klausimai. Trumpas teigė, kad abi pusės sutaria dėl pozicijos, jog Iranas negali turėti branduolinio ginklo.

    „Esame visiškai vieningi, kad Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Von der Leyen atkartojusi mintį apie rizikas regioniniam stabilumui teigė, kad pastarieji įvykiai rodo per didelę grėsmę tiek regiono saugumui, tiek globaliam stabilumui. Kol kas neaišku, ar prekybos derybų suintensyvėjimas iki liepos 4 dienos leis išvengti naujos tarifų eskalacijos.