CP v2

Blog

  • Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Kyjive įkurta pažinčių programėlių kūrėjų komanda 2017 metais pasirinko neįprastą kelią: vietoj vienos programos iškart paleido dvi. „Hily“ orientuota į plačią pažinčių rinką, o „Taimi“ nuo pat pradžių buvo kuriama kaip įtrauki platforma LGBTQ+ bendruomenei.

    Įmonės bendražygiai pabrėžia, kad abi programos vystomos savarankiškai, be išorinių investuotojų pinigų, todėl nuo pat pirmų dienų reikėjo siekti pelningumo. Ši strategija dabar tampa svarbia korta, kai komanda kalba apie IPO pasirengimą ir tolesnę plėtrą.

    Nuo idėjos iki aiškaus produkto

    „Taimi“ kūrėjai iš pradžių svarstė ambicingesnį tikslą nei pažintys: norėjo sukurti socialinę erdvę bendruomenei, kur būtų ir bendravimas, ir turinys, ir pagalba. Tačiau vėliau pripažino, kad tokia kryptis išsklaidė dėmesį ir neleido greitai suprasti, ką tiksliai reikia kurti pirmiausia.

    Galiausiai komanda grįžo prie aiškesnio pažinčių produkto, kurio esmė paprasta: kodėl žmogus turėtų įsidiegti būtent šią programą. Tokį pasirinkimą sustiprino ir tai, kad savarankiškai finansuojamam verslui būtina uždirbti pakankamai, kad būtų galima nuolat investuoti į augimą.

    „Supratome, kad turime susifokusuoti ir spręsti vieną aiškų klausimą: kodėl žmogus turėtų rinktis mūsų programą pažintims“, – sakė vienas iš bendraįkūrėjų Jake Vygnan.

    Algoritmai, saugumas ir privatumas

    „Hily“ atveju komanda atvirai įvardija vieną pagrindinių iššūkių pažinčių rinkoje: vartotojų balanso problemą, kai daugelyje programų vyrų dalis gerokai didesnė nei moterų. Tokiose platformose tai tiesiogiai veikia patirtį, todėl produktų komandos dažnai ieško sprendimų, kaip subalansuoti auditoriją.

    „Taimi“ situacija kitokia, nes čia reikia suderinti gerokai daugiau tapatybių, orientacijų ir lūkesčių, o tai reiškia sudėtingesnį suderinamumo ir rekomendacijų algoritmų darbą. Kūrėjai teigia, kad didelė dalis sėkmės priklauso nuo to, ar sistema pajėgia suprasti įvairių vartotojų kombinacijas ir pasiūlyti prasmingus atitikmenis.

    Lygiagrečiai didelis dėmesys skiriamas saugumui, moderavimui ir sukčiavimo prevencijai, tačiau kartu akcentuojama privatumo svarba. Programose taikomi sprendimai, skirti sumažinti priekabiavimo riziką ir suvaldyti jautraus turinio plitimą, kartu siekiant, kad privatūs pokalbiai nebūtų stebimi žmogaus.

    „Tai automatizuotas procesas. Mes neturime žmonių, kurie sėdėtų ir skaitytų privačias žinutes. Jei vartotojas kenkia kitiems ar priekabiauja, jis bus užblokuotas“, – teigė Jake Vygnan.

    IPO pasirengimas ir augimo kartelė

    Kūrėjai teigia, kad pagrindinė ambicija nėra bet kokia kaina išeiti į biržą, o pasiekti brandą, kurios reikalauja viešos bendrovės standartai: tvirtesnius procesus, aiškią veiklos struktūrą, prognozuojamą augimą ir patikimą produktų portfelį. Tokį požiūrį sustiprina ir faktas, kad abi programos, pasak komandos, yra pelningos.

    Vienas svarbiausių tikslų, apie kurį kalbama viešai, yra 2 000 000 kasdienių aktyvių vartotojų riba. Šiuo metu skelbiama, kad kasdien aktyvi auditorija siekia beveik 350 000, o didžiausias iššūkis yra ne kryptis, o tempas, todėl ieškoma būdų, kaip augimą paspartinti.

    „Jei žiūrėtume į dabartinę trajektoriją, tikslo pasiekimas galėtų užtrukti penkerius ar šešerius metus. Mes norime tai pagreitinti“, – sakė Jake Vygnan.

    Komanda taip pat plėtoja vidinę iniciatyvą „appflame“, kuria siekiama kurti naujus produktus ir auginti būsimus įkūrėjus iš esamos komandos. Tokia kryptis pristatoma kaip būdas išlaikyti talentus, kurie didelėje organizacijoje ne visada mato aiškų karjeros „kitą laiptelį“.

    Dar vienas verslo kontekstas, kuris formuoja įmonės veiklą, yra karas Ukrainoje: dalis iniciatyvų nukreipta į paramą šaliai, įskaitant projektus, susijusius su protezavimo sprendimų plėtra ir pagalba Ukrainos gynybos pajėgoms. Bendrovė pabrėžia, kad tai tapo ne atskiru komunikaciniu projektu, o nuolatine veiklos dalimi.

    „Pažinčių programėlė iš esmės yra rinka, o didžiausia problema yra šaltas startas: reikia greitai pritraukti daug žmonių, kad jie būtų prisijungę vienu metu“, – sakė Jake Vygnan.

    Nors pastaraisiais metais vis dažniau kalbama, kad jaunoji karta esą atsitraukia nuo pažinčių programėlių, „Taimi“ ir „Hily“ kūrėjai teigia tokio lūžio savo skaičiuose nematantys. Jų argumentas paprastas: skaitmeniniai sprendimai suteikia didesnį pasirinkimą, o atmetimo baimę dažnai sumažina tai, kad ryšys užsimezga tik abiem pusėms parodžius susidomėjimą.

    Kartu jie pripažįsta, kad rinkoje didėja konkurencija ir įėjimo barjerai, todėl naujam žaidėjui be didelio kapitalo startuoti būtų itin sunku. Vis dėlto komanda mano, kad net ir dirbtinio intelekto proveržio laikotarpiu pažinčių programėlių esmė išlieka tokia pati: galutinis tikslas yra susitikti su kitu žmogumi, o jo „pakeisti“ vien tekstinėmis užklausomis neįmanoma.

  • „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų: DI platforma žada paspartinti klimatui atsparių augalų selekciją

    „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų: DI platforma žada paspartinti klimatui atsparių augalų selekciją

    Vokietijos agritech bendrovė „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų B serijos investiciją, kad išplėstų klimatui atsparios augalų selekcijos platformos diegimą komercinėje rinkoje. Investicijų raundui vadovavo Convent Capital Agri Food Fund, o prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei bendrovės įkūrėjai su mokslo patarėjais.

    Finansavimą papildo Europos Sąjungos parama per InvestEU fondą, kuris skirtas skatinti privačias investicijas į inovacijas ir tvaresnę ekonomiką. Tokia struktūra signalizuoja, kad sprendimai, padedantys prisitaikyti prie klimato kaitos, tampa prioritetu ne tik startuoliams, bet ir institucinėms finansavimo kryptims.

    „Computomics“, įkurta 2012 metais ir įsikūrusi Tiubingene, kuria selekcijai skirtus sprendimus, kurie remiasi genomikos analize ir dirbtiniu intelektu. Pagrindinė idėja paprasta: dar ankstyvame etape prognozuoti, kaip skirtingos augalų veislės elgsis konkrečiomis aplinkos sąlygomis, kad selekcijos sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau.

    Platforma apjungia genetinius duomenis su informacija apie temperatūrą, kritulius, dirvožemio savybes ir lauko bandymų rezultatus. Iš šių duomenų DI modeliai išmoksta atpažinti dėsningumus ir numatyti, kuri genetinė linija konkrečiame regione turi didžiausią potencialą, pavyzdžiui, esant karštesnėms ir sausesnėms vasaroms.

    Bendrovės komercinis produktas ×SeedScore orientuotas į didelio masto selekcijos programas, kur svarbu greitai atsijoti tūkstančius kandidatų. Sprendimas padeda identifikuoti veisles, kurios tikėtina bus stabilesnės skirtingomis sąlygomis, ir parinkti, kuriuose regionuose jos turėtų geriausiai pasiteisinti.

    „Selekcininkams niekada netrūko ambicijų dėl atsparumo klimatui. Ko trūko, tai galimybės tai pamatyti dar iki laukas pateikia atsakymą, o tam prireikia metų, kurių jie jau nebeturi“, – sakė „Computomics“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Sebastianas J. Schultheissas.

    Klimato kaitos kontekste tokie įrankiai sprendžia ir struktūrinę žemės ūkio problemą: selekcijos ciklai yra ilgi, todėl šiandien į rinką ateinančios veislės dažnai būna atrinktos pagal prieš kelerius metus buvusias sąlygas. Europoje, kur daugėja karščio bangų ir didėja kritulių nepastovumas, gebėjimas tiksliau prognozuoti veislių elgseną tampa konkurenciniu pranašumu ir rizikos valdymo priemone.

    „Computomics“ teigia turinti ir daugiau susijusių sprendimų, skirtų duomenų analizei bei požymių paieškai, taip pat mikrobiomo tyrimams. Naujasis finansavimas bus skirtas platformos plėtrai į didesnį komercinių selekcijos programų skaičių ir platesnį kultūrų spektrą, nuo lauko ir pašarinių augalų iki daržovių bei specializuotų kultūrų.

  • Žolinė Vilniaus rajone: kuo šiemet nustebino atlaidai, koncertai ir naujos erdvės?

    Žolinė Vilniaus rajone: kuo šiemet nustebino atlaidai, koncertai ir naujos erdvės?

    Rugpjūčio 15 dieną Vilniaus rajono gyvenvietėse buvo minima Žolinė, tradiciškai sutraukianti bendruomenes į bažnyčias, atlaidus ir vietos renginius. Šventės dieną žmonės rinkosi maldai, bendram stalui ir koncertams, o kai kur akcentuotos ir naujai įrengtos viešosios erdvės.

    Katalikų tradicijoje Žolinė sutampa su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilme, o Lietuvoje šis pavadinimas siejamas su žolynais ir derliaus simbolika. Žolynų puokščių šventinimas bažnyčiose iki šiol išlieka vienu atpažįstamiausių papročių, jungiančių religinius ir senesnius agrarinius ritualus.

    Šilėnuose Žolinė pažymėta parapijos atlaidais: šventė prasidėjo Šv. Mišiomis, po kurių bendruomenė susibūrė į renginius ir koncertinę programą. Vietos gyventojai rinkosi ir bendrai agapei, dalijosi atsineštais patiekalais bei skyrė laiko pokalbiams.

    Mickūnuose po Šv. Mišių bendruomenė persikėlė į kultūros erdvę, kur surengtas koncertas. Renginyje dalyvavo ir Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, o scenoje pasirodė vietos ir svečių kolektyvai, pabrėžę šventės bendruomeniškumą.

    Mostiškėse Žolinės šventė vyko naujoje laisvalaikio erdvėje, kuri, pasak organizatorių, jau tapo vieta susitikimams ir renginiams. Tokios erdvės rajonuose vis dažniau siejamos su gyventojų iniciatyvomis ir savivaldybių programomis, kai viešosios vietos pritaikomos kasdieniam poilsiui, vaikų užimtumui ir bendriems renginiams.

    „Dar visai neseniai čia buvo tik lygi vieta, o šiandien – jauki ir šiuolaikiška erdvė bendruomenei, vaikų žaidimams ir šventėms“, – sakė vicemeras Algis Vaitkevičius.

    Žolinės koncertai vyko ir kitose Vilniaus rajono vietovėse, kur programose skambėjo lietuvių ir lenkų liaudies bei populiariosios muzikos kūriniai. Tokie renginiai dažnai tampa proga susitikti kelioms kartoms, prisiminti vietos istoriją ir sustiprinti ryšį su tradicijomis, kurios kaimo ir miestelių bendruomenėms tebėra svarbios.

  • Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išgraibstytos per 1,5 mėnesio: savivaldybė prašo atsakymų

    Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išgraibstytos per 1,5 mėnesio: savivaldybė prašo atsakymų

    Nemokamų kompostavimo dėžių poreikis Vilniaus rajone nemažėja: šiemet gyventojams skirtos 2 000 dėžių buvo išdalintos per pusantro mėnesio. Savivaldybė skelbia, kad ir toliau sulaukia prašymų, todėl siekia tiksliau įvertinti, kiek dėžių realiai reikėtų papildomai.

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia individualių namų ūkių gyventojus dalyvauti apklausoje, kuri turėtų padėti planuoti tolesnį kompostavimo dėžių dalijimą. Apklausos duomenys, kaip nurodoma, bus naudojami analizei ir planavimo tikslams.

    „Matome, kad nemokamos kompostavimo dėžės Vilniaus rajono gyventojams yra reikalinga ir vertinama priemonė – tai rodo nuolat augantis susidomėjimas ir aktyvus jų atsiėmimas. Mums svarbiausia, kad ši galimybė būtų prieinama žmonėms ir atitiktų jų poreikius. Todėl kviečiu gyventojus dalyvauti apklausoje“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės, per 2025–2026 metus individualių namų ūkių gyventojams jau išdalinta 7 000 kompostavimo dėžių. Šių metų kompostavimo dėžių įsigijimui skirta 151 371 eurų, o tai, savivaldybės vertinimu, rodo augantį gyventojų susidomėjimą biologinių atliekų tvarkymo sprendimais.

    „Svarbu, kad nemokamų kompostavimo dėžių dalijimas gyventojams vyktų sklandžiai, o ši galimybė būtų prieinama, patogi ir aiški kiekvienam. Jau ne vienerius metus ši iniciatyva skatina gyventojus rinktis tvaresnį atliekų tvarkymą, todėl siekiame ją nuolat tobulinti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Jos teigimu, apklausa savivaldybei reikalinga tam, kad būtų išgirsta gyventojų nuomonė ir objektyviau įvertintas poreikis. Remiantis rezultatais, planuojama priimti sprendimus dėl tolesnio dėžių dalijimo apimčių ir organizavimo.

    Kartu savivaldybė akcentuoja, kad kompostavimas padeda sumažinti mišrių atliekų kiekį ir skatina atsakingiau tvarkyti biodegraduojančias atliekas namų ūkiuose. Didesnis dėmesys, kaip teigiama, skiriamas ir atokesnėms vietovėms, kad informacija bei galimybės pasiektų visus rajono gyventojus.

    Dalyvauti apklausoje kviečiama iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad kiekvieno gyventojo įsitraukimas padeda tiksliau suplanuoti priemones ir užtikrinti, jog dėžės būtų skiriamos ten, kur jų labiausiai reikia.

  • „Tesla“ savininkas padarė tai, ko gamintojas vis dar nedrįsta: seną „Model 3“ pakėlė į HW4

    „Tesla“ savininkas padarė tai, ko gamintojas vis dar nedrįsta: seną „Model 3“ pakėlė į HW4

    Vienas „Tesla“ savininkas pademonstravo tai, ko pati bendrovė iki šiol oficialiai nesiūlo: į senesnės kartos „Model 3“ įdiegė naujesnę „Autopilot“ kompiuterio ir kamerų įrangą, vadinamą HW4. Modifikaciją atlikęs lenkų entuziastas ir programuotojas Michałas Gapińskis procesą detaliai fiksavo socialiniuose tinkluose, o automobilis, pasak jo, jau važiuoja.

    Didžiausia šios istorijos intriga slypi ne vien techniniame iššūkyje. „Tesla“ 2019–2023 metais pardavė milijonus automobilių su HW3, kuriuos ilgą laiką viešai siejo su „Full Self-Driving“ (FSD) pažadu, tačiau vėliau pati pripažino, kad daliai funkcijų reikalinga galingesnė įranga. Dėl to rinkoje susikaupė nemaža savininkų grupė, kuri jaučiasi įstrigusi tarp reklamuotų galimybių ir realių techninių ribų.

    Kas tiksliai buvo pakeista?

    Pasak M. Gapińskio, projektui prireikė nedaug komponentų: svarbiausias buvo HW4 kompiuteris, išimtas iš kito „Tesla“ modelio, taip pat dalis HW4 šoninių kamerų. Norint suderinti sistemą, teko atlikti ir elektronikos valdymo blokų (ECU) programinius pakeitimus, tačiau, jo teigimu, tai nebuvo toks sudėtingas darbas, kaip atrodė iš pradžių.

    Esminė praktinė detalė – dalies originalių laidų pavyko nekeisti. Modifikuotojas nurodė, kad gamyklinė koaksialinė instaliacija gali būti pritaikoma naudojant adapterius, suderinamus su FAKRA jungtimis. Tai sumažina projekto apimtį ir riziką, nors galutinis patikimumas ilgalaikėje eksploatacijoje dar lieka atviras klausimas.

    „Sąžiningai, „Tesla“ tai galėjo padaryti seniai ir pasiūlyti mokamą atnaujinimą“, – sakė Michałas Gapińskis.

    Kodėl HW3 savininkams tai svarbu?

    Technologiškai HW4 laikomas reikšmingu žingsniu į priekį: jis siejamas su naujesnėmis kameromis, didesniais skaičiavimo resursais ir potencialiai platesnėmis pažangių pagalbos vairuotojui funkcijų galimybėmis. Dalis „Tesla“ bendruomenės HW3 pagrindu veikiančią FSD versiją vertina kaip ribotą, ypač lyginant su tuo, ką, jų teigimu, gali pasiekti naujesni automobiliai.

    Ši situacija kelia ir platesnį klausimą visai automobilių rinkai: kai transporto priemonės vis labiau tampa programiškai apibrėžtomis, didelę vertės dalį pradeda lemti ne variklis ar važiuoklė, o kompiuteriai, jutikliai ir programinė įranga. Tai reiškia, kad aparatinės įrangos atnaujinimai gali tapti tokie pat aktualūs kaip tradiciniai remontai, tik jie vis dažniau persikelia į elektronikos ir programavimo sritį.

    Vis dėlto savarankiški atnaujinimai turi ir rizikų. Neoficialūs pakeitimai gali turėti įtakos garantijai, oficialiam aptarnavimui, saugumo sistemų veikimui ir teisėtumui skirtingose šalyse. Net jei automobilis po atnaujinimo „važiuoja“, tai dar nereiškia, kad visos funkcijos veiks stabiliai, o klaidų kodai ir suderinamumo problemos gali išlikti.

    M. Gapińskis teigia, kad jo automobiliui dar reikia kelių korekcijų, kad būtų pašalinti likę sistemos pranešimai apie klaidas. Tačiau pats faktas, jog HW4 įrangą pavyko priversti veikti HW3 kartos automobilyje, jau dabar tapo signalu: techniškai tokie atnaujinimai įmanomi, o paklausa jiems tarp savininkų akivaizdžiai auga.

  • „Xiaomi“ elektromobilis SU7 pasiekė 500 000 ribą, bet pardavimai smunka: kas vyksta?

    „Xiaomi“ elektromobilis SU7 pasiekė 500 000 ribą, bet pardavimai smunka: kas vyksta?

    Technologijų bendrovė „Xiaomi“ per maždaug 28 mėnesius nuo pirmųjų pristatymų į rinką pirkėjams perdavė daugiau nei 500 000 savo pirmojo elektromobilio SU7. Tokį pasiekimą įmonė paskelbė po itin rezultatyvaus liepos mėnesio, kai pristatė 21 044 automobilius.

    SU7 pirmieji pristatymai prasidėjo 2024 metais balandžio pradžioje, o per šį laikotarpį „Xiaomi“ spėjo ne tik išplėsti gamybą, bet ir pristatyti naujas modifikacijas. Bendras bendrovės elektromobilių pristatymų skaičius, įskaitant SU7, sportiškesnį SU7 Ultra ir naujesnį YU7 visureigį, jau siekia apie 760 000 vienetų.

    Įspūdingas startas, bet rinkos realybė

    Greitas augimas rodo, kad „Xiaomi“ sėkmingai perkėlė vartotojų technologijų patirtį į automobilių sektorių, kur pirkėjai vis dažniau vertina programinės įrangos funkcijas, integraciją su ekosistemomis ir nuotolinius atnaujinimus. Vis dėlto Kinijos elektromobilių rinkoje konkurencija aštrėja, o gamybos pajėgumų perteklius skatina kainų karus ir spaudžia maržas.

    Dėl šių priežasčių SU7 pristatymai 2026 metais iki šiol, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krito beveik 44 proc. Tai signalas, kad net ir sėkmingai startavusio modelio paklausą gali greitai paveikti agresyvi konkurentų kainodara, nuolaidos bei labai dažni naujų modelių atnaujinimai.

    Tikslai 2026 metams kelia įtampą

    „Xiaomi“ yra numačiusi 2026 metais pristatyti 550 000 automobilių per visą savo modelių liniją. Tačiau per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius bendrovė pasiekė tik apie 39 proc. šio tikslo, todėl likusiais metų mėnesiais tektų reikšmingai didinti mėnesio pristatymus.

    Tokia dinamika rodo dvi priešpriešas: viena vertus, bendrovė jau turi mastą ir gamybos tempą, kita vertus, tikslams pasiekti reikės arba spartesnio vidaus rinkos atsigavimo, arba naujų eksporto rinkų. Pastarasis kelias yra sudėtingesnis dėl skirtingų reguliavimo, sertifikavimo ir logistikos reikalavimų.

    Europa gali tapti kitu etapu

    Logiška „Xiaomi“ plėtros kryptis yra Europa, kur Kinijos gamintojai didina įtaką, o pirkėjai ieško alternatyvų tradiciniams prekių ženklams. „Xiaomi“ jau plečia savo fizinį buvimą ES per firmines parduotuves ir yra deklaravusi planus pradėti automobilių pardavimus regione nuo kitų metų.

    Tuo pat metu bendrovė ruošiasi plėtrai ir produkto prasme, svarstydama vadinamuosius pailginto nuotolio elektromobilius, kai benzininis variklis naudojamas kaip generatorius baterijai įkrauti. Šis segmentas sparčiai auga Kinijoje, tačiau ir čia konkurencija itin tanki, todėl sėkmę lems kaina, technologijų patikimumas ir aptarnavimo tinklo kokybė.

    „Xiaomi“ atvejis tampa svarbiu precedentu rinkai: vartotojų elektronikos gigantai vis drąsiau ateina į automobilių pramonę, o jų stiprybė yra programinė įranga, DI funkcijos ir greitas produktų atnaujinimas. Tačiau ilgalaikis stabilumas priklausys nuo to, ar pavyks suvaldyti gamybos kaštus, palaikyti paklausą kainų karo sąlygomis ir įsitvirtinti už Kinijos ribų.

  • Šis 1918 metų elektromobilis nustebino: viena savybe lenkė pirmąjį „Nissan Leaf“

    Šis 1918 metų elektromobilis nustebino: viena savybe lenkė pirmąjį „Nissan Leaf“

    Elektromobiliai daugeliui atrodo kaip šiuolaikinė revoliucija, tačiau jų istorija gerokai ilgesnė. JAV aukcione pasirodęs 1918 metų Detroit Electric Model 75B priminė, kad prieš daugiau nei šimtmetį elektrinė pavara jau buvo reali alternatyva benzinui.

    Pasak „Mecum Auctions“, šio automobilio originalus nuvažiuojamas atstumas siekė apie 80 mylių, tai yra maždaug 129 kilometrus. Palyginimui, pirmosios kartos „Nissan Leaf“ realiame eisme dažnai būdavo vertinamas panašiu ar kiek didesniu nuotoliu, ypač šaltuoju sezonu.

    Svarbi detalė ta, kad 1918 metų modelio skaičiai nėra lyginami su šiandien taikomais bandymų ciklais. Automobilio maksimalus greitis siekė apie 20 mylių per valandą, tai yra maždaug 32 kilometrus per valandą, todėl tokio nuotolio pakakdavo ramiems miesto maršrutams.

    42 švino akumuliatoriai ir 4,28 AG

    Detroit Electric buvo gaminamas Anderson Electric Car Company, o energiją jam tiekė 42 atskiros švino rūgšties baterijos. Jos buvo išdėstytos priekyje ir gale, o elektrinis variklis po grindimis per reduktorių suko galinius ratus.

    Aukcione pristatytas egzempliorius išsiskiria tuo, kad jame įdėtos modernesnės baterijos. Toks sprendimas dažnas restauruojant senus elektromobilius, nes originalios švino baterijos yra sunkios, ribotos talpos ir reikalauja specifinės priežiūros.

    „Tai puikus priminimas, kad elektromobilių istorija nėra nauja – technologijos sugrįžo, kai atsirado tinkamesnės baterijos“, – sakė aukciono aprašyme pristatomo modelio pardavėjų atstovai.

    Kodėl elektromobiliai tada išnyko?

    XX amžiaus pradžioje elektriniai automobiliai buvo vertinami dėl tylos, švaros ir paprasto valdymo, nes nereikėjo varginančio variklio užvedimo rankena. Vis dėlto benzininių automobilių masinė gamyba, degalų infrastruktūros plėtra ir didesnis greitis ilgainiui nustūmė elektrą į paraštes.

    Šiandien situacija pasikeitė dėl ličio jonų baterijų pažangos, griežtėjančių emisijų reikalavimų ir sparčiai augančios įkrovimo infrastruktūros. Dėl to elektromobiliai vėl tampa masiniu reiškiniu, o tokie eksponatai kaip Detroit Electric leidžia palyginti, kiek toli per šimtmetį pažengė energijos kaupimas ir efektyvumas.

    Keistas salonas, bet aiški idėja

    Detroit Electric salonas atrodo neįprastai net klasikinių automobilių gerbėjams. Jame įrengtos keturios sėdimos vietos su nestandartiniu išdėstymu, o vairuotojas valdė automobilį ne įprastu vairu, bet svirtiniu mechanizmu.

    Nors tokio automobilio dinamika šiandien būtų pernelyg kukli, pati koncepcija išlieka atpažįstama: tylus važiavimas, paprastas valdymas ir orientacija į miesto keliones. Būtent tos pačios priežastys ir dabar daugeliui vairuotojų tampa argumentu rinktis elektromobilį.

  • Bogna Sworowska netikėtai pakeitė šukuoseną: naujas įvaizdis įplieskė audringą ginčą

    Bogna Sworowska netikėtai pakeitė šukuoseną: naujas įvaizdis įplieskė audringą ginčą

    Bogna Sworowska socialiniuose tinkluose reguliariai dalijasi darbo užkulisiais ir stiliaus pasirinkimais, o jos įrašai dažnai sulaukia didelio dėmesio. Šį kartą diskusijas įkaitino ne apranga, o trumpam pasirinkta kitokia šukuosena, kuri akimirksniu padalijo sekėjus į dvi stovyklas.

    Modelis, įprastai demonstruojantis tiesius plaukus ir minimalistinį įvaizdį, šįsyk pasirodė su garbanomis. Būtent ši detalė tapo pagrindine komentatorių tema, nes daliai žmonių pokytis pasirodė gaivus, o kiti ėmė dalyti patarimus, kaip jai esą labiau tiktų.

    Sworowska taip pat parodė trumpą makiažo rutiną kelionėje traukiniu maršrutu Varšuva–Krokuva, pabrėždama natūralaus efekto siekį. Pasak jos, tai buvo greitas kasdienis makiažas, kurį galima atlikti per kelias minutes, tačiau didžiausią reakciją sukėlė ne kosmetika, o plaukų forma.

    „Greitas makiažas traukinyje maršrutu Varšuva–Krokuva. Natūralus įvaizdis per 4 minutes“, – rašė Bogna Sworowska.

    Komentaruose pasipylė ir komplimentai, ir kritika: vieni gyrė už drąsą paįvairinti įvaizdį, kiti tikino, kad garbanos jai netinka, o tiesūs plaukai esą atrodo geriau. Tokios reakcijos socialiniuose tinkluose nėra netikėtos, nes plaukai dažnai tampa asmeninės tapatybės dalimi, o bet kokia akivaizdesnė transformacija sukelia emocingą atsaką.

    Pati Sworowska ne kartą yra pabrėžusi, kad plaukai jai svarbūs, o sąmoningi sprendimai ilgainiui davė pastebimų rezultatų. Ji yra viešai kalbėjusi apie atsisakymą dažyti plaukus ir apie tai, kad žiliems plaukams reikia kitokios, kryptingos priežiūros, ypač daugiau drėkinimo ir dėmesio galvos odai.

    „Palikau juos žilus prieš 7 metus, todėl daviau jiems sveikatą. Nustojau šviesinti ir dažyti, kartą per mėnesį darau mezoterapiją“, – sakė Bogna Sworowska.

    Specialistai paprastai akcentuoja, kad su amžiumi plaukų struktūra gali keistis, todėl svarbi tampa reguliari priežiūra, subalansuota mityba ir, jei reikia, konsultacijos su dermatologu ar trichologu. Dėl to vieši žinomų žmonių pasakojimai apie rutiną ir procedūras neretai sukelia platesnes diskusijas ne tik apie grožį, bet ir apie sveikatos įpročius.

  • Gen Z metė iššūkį „scrollinimui“: paukščių stebėjimas tapo netikėtu skaitmeniniu detoksu

    Gen Z metė iššūkį „scrollinimui“: paukščių stebėjimas tapo netikėtu skaitmeniniu detoksu

    Nuolatiniai pranešimai, žinučių srautas ir automatinis socialinių tinklų slinkimas vis dažniau baigiasi perdegimu. Dėl to Z karta ieško paprastų būdų atsijungti nuo ekranų, o vienu ryškiausių naujų įpročių tampa paukščių stebėjimas.

    Ši veikla patraukli tuo, kad joje neįmanoma nieko pagreitinti ar prasukti. Norint išgirsti ar pamatyti paukštį, tenka sustoti, nurimti ir stebėti aplinką, todėl trumpas pasivaikščiojimas daugeliui virsta realiu galvos poilsiu.

    Paukščių stebėjimas kartu sugrąžina smalsumą ir tikslo jausmą, nes kiekvienas išėjimas į gamtą turi netikėtumo elementą. Vieną kartą pasitaiko įprastas žvirblis, kitą sykiu pavyksta užfiksuoti retesnę rūšį, kurios ieškota kelias savaites.

    Didelę įtaką šiai bangai daro technologijos, paradoksaliai padedančios mažinti beprasmišką laiką telefone. Populiarėja nemokamos programėlės, tokios kaip „Merlin Bird ID“, kurios pagal įrašytą garsą gali padėti atpažinti paukščio giesmę, o telefonas iš blaškančio įrenginio tampa edukaciniu įrankiu.

    Socialiniuose tinkluose formuojasi ir nauja bendruomenė, o įrašai su grotažyme #BirdTok renka milijonus peržiūrų. Jauni žmonės dalijasi kadrais, garso įrašais, maršrutais ir patarimais, o savaitgaliais vis dažniau renkasi ankstyvus pasivaikščiojimus su žiūronais, o ne naktines pramogas.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad kasdienis kontaktas su gamta ir paukščių balsais gali būti susijęs su geresne savijauta. King’s College London mokslininkų publikuotuose darbuose nurodoma, kad paukščių matymas ar girdėjimas siejamas su nuotaikos pagerėjimu, kuris kai kuriems žmonėms gali išlikti kelias valandas.

    Todėl paukščių stebėjimas šiandien vis dažniau suvokiamas ne kaip nišinis hobis, o kaip paprastas, beveik nieko nekainuojantis būdas lėtinti tempą. Daugeliui tai tampa praktišku kasdieniu ritualu, padedančiu susigrąžinti dėmesį ir sumažinti skaitmeninį triukšmą.

  • Kokosų kefyras be laktozės užkariauja virtuves: kodėl žarnynas už tai padėkos?

    Kokosų kefyras – augalinis fermentuotas gėrimas, kuriame natūraliai nėra laktozės. Dėl švelniai rūgštaus skonio ir probiotikų jis vis dažniau pasirenkamas kaip alternatyva įprastam kefyrui.

    Šis gėrimas dažniausiai gaminamas dviem būdais: fermentuojant kokosų pieną arba kokosų vandenį. Pirmuoju atveju gaunamas tirštesnis, kremiškas kefyras, o antruoju – lengvesnis, labiau gaivinantis ir kartais švelniai putojantis.

    Fermentacijos esmė ta pati kaip ir pieno produktuose: naudojamos kefyro kultūros, kurios daugina naudingus mikroorganizmus. Būtent todėl kokosų kefyras siejamas su žarnyno mikrobiotos palaikymu, o ši, remiantis naujausiais mitybos ir mikrobiomos tyrimais, svarbi virškinimui, imuniteto veiklai ir bendrai savijautai.

    Visgi kokosų pienas skiriasi nuo karvės pieno sudėtimi, todėl fermentacija gali vykti lėčiau ar būti mažiau stabili. Praktikoje dažnai pridedamas nedidelis kiekis cukraus, kuris tampa maistu kultūroms ir padeda procesui vykti tolygiau.

    Renkantis kokosų kefyrą parduotuvėje ar gaminant namuose verta atkreipti dėmesį į sudėtį. Kuo ji trumpesnė, tuo lengviau įvertinti, ar gėrime nėra perteklinių priedų, o svarbiausia – ar tai tikrai fermentuotas produktas, o ne tiesiog aromatizuotas kokosų gėrimas.

    Kokosų vandens pagrindu pagamintas kefyras dažnai vertinamas ir dėl mineralų, ypač kalio, kuris svarbus raumenų veiklai bei skysčių balansui. Tuo tarpu kokosų pieno pagrindu pagamintas kefyras paprastai būna sotesnis ir kaloringesnis, nes jame daugiau riebalų.

    Gaminant namuose svarbiausia higiena ir tinkamos sąlygos fermentacijai. Dažniausiai rekomenduojama naudoti švarų stiklinį indą, vengti kontakto su metalu, laikyti kambario temperatūroje ir ragauti po maždaug paros, o ryškesniam skoniui fermentuoti ilgiau.