CP v2

Blog

  • JK iškvies Kinijos ambasadorių: nuteisti du vyrai dėl Honkongo disidentų sekimo Londone

    JK iškvies Kinijos ambasadorių: nuteisti du vyrai dėl Honkongo disidentų sekimo Londone

    Teismas: padėjo užsienio žvalgybai

    Jungtinė Karalystė pareiškė iškviesianti Kinijos ambasadorių po to, kai Londono teismas nuteisė du Jungtinės Karalystės ir Kinijos pilietybę turinčius vyrus dėl veiklos, siejamos su Honkongo disidentų sekimu.

    Bylą nagrinėjęs Old Bailey teismas pripažino kaltę 38 metų Peterį Wai ir 65 metų Billą Yueną dėl pagalbos užsienio žvalgybos tarnybai, remiantis Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo teisės aktais.

    Prisiekusieji daugiau kaip parą tarėsi, tačiau dėl papildomų kaltinimų, susijusių su užsienio kišimusi, bendro sprendimo nepriėmė. Prokuratūra nurodė nesieksianti pakartotinio teismo proceso dėl šių epizodų.

    Taikiniai – opozicija ir politikai

    Teisme skelbta, kad P. Wai veikė B. Yueno nurodymu, o pastarasis dirbo vadovaujančias pareigas Honkongo ekonomikos ir prekybos biure Londone, kuris atstovauja Honkongo valdžios interesams Jungtinėje Karalystėje.

    Prokurorų teigimu, rinkta informacija apie Honkongo disidentus ir prodemokratinius aktyvistus, kurie po politinių suvaržymų Honkonge persikėlė į Jungtinę Karalystę. Ypatingas dėmesys, kaip teigta, buvo skiriamas ir politikams, tarp jų konservatoriui Iainui Duncanui Smithui.

    Byloje minėtos įvairios informacijos rinkimo priemonės: stebėjimas, klaidinantys veiksmai ir bandymai identifikuoti tikslinius asmenis. Vienu iš epizodų įvardytas bandymas fiksuoti Londone gyvenantį Honkongo aktyvistą ir kampanijos organizatorių Nathaną Law.

    Grėsmės ir užkardyta operacija

    Teismas taip pat išgirdo, kad B. Yueno telefone rasti pranešimai rodė, jog N. Law stebėjimas galėjo būti pradėtas dar 2021 metais. Bylos medžiagoje minėta, kad Honkongo valdžia buvo paskelbusi maždaug 120 000 eurų dydžio atlygį už informaciją, kuri padėtų nustatyti kelis Jungtinėje Karalystėje esančius aktyvistus.

    Vienas liudytojas teisme teigė, kad P. Wai jam grasino areštu po konflikto su Honkongo diplomatu Londone. Šie parodymai buvo pateikti kaip bendro spaudimo ir bauginimo konteksto dalis.

    Anot tyrėjų, vyrų veikla išaiškėjo policijai užkardžius tariamą planą pagrobti buvusią Honkongo gyventoją iš jos buto Jorkšyre 2024 metų gegužę. Abu kaltinamieji savo kaltę neigė, tačiau teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

    P. Wai, anksčiau dirbęs Jungtinės Karalystės pasienio tarnyboje, taip pat pripažintas kaltu dėl tarnybinio nusižengimo. Teisme skelbta, kad jis tikrino Vidaus reikalų ministerijos sistemas ieškodamas asmenų, kuriais domėjosi Honkongo institucijos.

    Abu vyrai po nuosprendžio palikti suimti iki bausmės paskelbimo. Galutinė bausmės skyrimo data, kaip nurodyta, turėtų būti nustatyta gegužės 15 dieną.

  • Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irane kilęs karas ir dėl jo šoktelėjusios iškastinio kuro kainos Europos Sąjungai yra dar vienas argumentas spartinti perėjimą prie švaresnės energetikos, o ne silpninti klimato politiką. Taip Briuselyje interviu teigė Nyderlandų klimato ministrė Stientje van Veldhoven, pabrėžusi, kad Europa turi nuosekliai laikytis pasirinkto kurso.

    Pasak ministrės, brangstant naftai ir dujoms dar aiškiau matyti, kiek daug ekonomikos ir gyventojų gerovė priklauso nuo sprendimų, priimamų už Europos ribų. Ji akcentavo, kad mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro reikštų didesnį energetinį saugumą ir stabilesnes sąnaudas ilguoju laikotarpiu.

    2040 metų tikslas ir investuotojų lūkesčiai

    Europos Komisijai rengiant naują priemonių paketą, susijusį su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu iki 2040 metų, Nyderlandai siekia aiškaus ir prognozuojamo kelio. Ministrės teigimu, toks nuoseklumas būtinas, kad įmonės galėtų planuoti investicijas į elektrifikaciją, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir pramonės modernizavimą.

    Ji taip pat įspėjo, kad delsiant Europa rizikuoja atsilikti technologinėje konkurencijoje nuo kitų didžiųjų ekonomikų. Anot jos, žaliųjų projektų įgyvendinimas auga visame pasaulyje, todėl ES svarbu išlaikyti tempą ir pritraukti kapitalą į vietinę pramonę.

    Anglies kreditai: ragina riboti

    Vienas jautriausių klausimų, anot ministrės, yra anglies dioksido kompensavimas tarptautiniais kreditais, kai tarša „atsveriama“ finansuojant emisijų mažinimą kitose šalyse. Nyderlandų pozicija išlieka griežta: tokios priemonės neturėtų tapti pagrindiniu keliu siekiant tikslų, nes jos nukreipia dalį investicijų iš Europos ekonomikos.

    Ministrė ragino Europos Komisiją numatyti tvirtus apribojimus, kad kreditai būtų naudojami tik ten, kur taršą sumažinti sunkiausia, pavyzdžiui, kai kuriuose pramonės sektoriuose. Ji taip pat pabrėžė, kad kreditai neturėtų pakeisti realių struktūrinių sprendimų, tokių kaip energetikos pertvarka, efektyvumas ir vietinė švarių technologijų plėtra.

    „Dabartinė energijos krizė primena, kad turime pasirinkimą: likti pažeidžiami kitur priimamų politinių sprendimų arba investuoti į perėjimą, kuris mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – sakė Stientje van Veldhoven.

    Energetinis saugumas ir klimato politika

    Ministrės teigimu, karo sukelti kainų šuoliai rodo ne tik trumpalaikę rinkos įtampą, bet ir sisteminę riziką, kai energijos tiekimo grandinės tampa geopolitinių konfliktų įkaite. Dėl to, anot jos, klimato politika tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir saugumo bei konkurencingumo klausimu.

    Ji taip pat pažymėjo, kad Nyderlandai palaiko idėją daugiau dėmesio skirti taršos mažinimui žemės ūkyje, nes šis sektorius yra svarbi bendrų emisijų dalis. ES mastu tokios priemonės dažnai susiduria su politiniu pasipriešinimu, tačiau, ministrės vertinimu, jų atidėliojimas tik didina galutinę pertvarkos kainą.

  • ES ruošia išimtis metano taisyklėms: kada naftos ir dujų bendrovės galėtų išvengti baudų

    ES ruošia išimtis metano taisyklėms: kada naftos ir dujų bendrovės galėtų išvengti baudų

    Europos Komisija svarsto gaires, kurios leistų valstybėms narėms tam tikromis aplinkybėmis laikinai sušvelninti naujojo ES metano reglamento taikymą naftos ir dujų bendrovėms. Tai reikštų, kad dalis įmonių galėtų išvengti baudų arba sulaukti jų sumažinimo, jei būtų argumentuojama energetinio saugumo poreikiais.

    Pagal projektines nuostatas nacionalinės institucijos galėtų taikyti išimtis remdamosi energetinio tiekimo saugumo kriterijais net ir tais atvejais, kai rimtas sutrikimas dar nėra įvykęs. Kritikai tokį sprendimą vertina kaip reikšmingą nuolaidą sektoriui, kuris jau anksčiau ragino Briuselį pasirinkti lankstesnį įgyvendinimo modelį.

    Kas numatyta metano reglamente?

    ES metano reglamentas įpareigoja iškastinio kuro sektorių griežčiau stebėti, fiksuoti ir mažinti metano nuotėkį. Metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų trumpuoju laikotarpiu pristabdyti klimato kaitos poveikį.

    Reglamentas numato sankcijas įmonėms, kurios nevykdo matavimo, nuotėkio aptikimo ir taisymo bei kitų reikalavimų. Taisyklės turi įsigalioti palaipsniui per artimiausius metus, kad rinka spėtų prisitaikyti ir susikurti techninius pajėgumus stebėsenai bei kontrolei.

    Kodėl svarstomos išimtys?

    Europos Komisija viešai kartojo neketinanti perrašyti pačių taisyklių, tačiau gairės galėtų išryškinti reglamente paliktą lankstumo erdvę. Praktikoje tai leistų valstybėms narėms plačiau interpretuoti, kada baudos gali būti sustabdytos ar sumažintos, jei tikslas yra apsaugoti energijos tiekimo stabilumą.

    Projektinėse rekomendacijose akcentuojamas atvejo vertinimas, kai institucijos atsižvelgtų į įvairius tiekimo veiksnius, tokius kaip infrastruktūros pajėgumai, terminalų pralaidumas, tiekimo grandinių ribojimai ar pareiga sukaupti strategines atsargas. Visgi aiškus laiko limitas ar privaloma centralizuota Komisijos priežiūra, kiek matyti iš aptariamų gairių krypties, nebūtinai būtų įtvirtinti.

    Ką tai reikštų rinkai ir klimato politikai?

    Energetikos įmonėms toks modelis sumažintų riziką, kad pereinamuoju laikotarpiu jos susidurs su didelėmis finansinėmis pasekmėmis dėl reikalavimų, kurių įgyvendinimui dar trūksta pajėgumų. Kita vertus, aplinkosaugos požiūriu kyla rizika, kad išimčių taikymas taps pernelyg platus ir susilpnins realų metano mažinimo efektą.

    Ši diskusija vyksta fone, kai energetinis saugumas ES išlieka politinis prioritetas, o kartu didėja spaudimas užtikrinti, kad klimato teisės aktai būtų įgyvendinami nuosekliai. Galutinis gairių tekstas dar gali keistis, tačiau kryptis rodo bandymą suderinti klimato tikslus su tiekimo stabilumo argumentais.

  • Telšiuose pristatytos Išmanusis miestas 12 vizijos: kaip keisis aerodromas, vila ir Lūksto pakrantė

    Telšių rajono savivaldybėje gegužės 6 dieną pristatytos nacionalinio architektūros ir urbanistikos konkurso Išmanusis miestas 12 idėjos trims teritorijoms: Telšių aerodromui, Germanto vilai ir Lūksto ežero pakrantei. Susitikime savivaldybės atstovams projektus pristatė keturios komandos, aptartos teritorijų problemos ir lūkesčiai.

    Šių metų konkurse dalyvauja dešimt Lietuvos savivaldybių, o Telšių rajonas pateikė tris skirtingo pobūdžio vietas: nuo aviacijos infrastruktūros iki jautrių gamtinių teritorijų rekreacijos. Pagrindinis renginio tikslas buvo išgirsti siūlomus sprendinius ir įvertinti, kaip jie atliepia tvarumo, patogumo gyventojams ir vietos tapatumo kriterijus.

    Telšių aerodromas: funkcija ir atvirumas

    Aerodromui skirtoje vizijoje siūloma išlaikyti pagrindinę aviacijos paskirtį, tačiau kartu teritoriją labiau atverti visuomenei. Projekte numatomi rekreaciniai sprendimai, paslaugos lankytojams ir infrastruktūra, kuri leistų aerodromui veikti ne tik kaip uždara techninė zona.

    Tokio tipo konversijos Lietuvoje vis dažniau siejamos su daugiafunkcėmis erdvėmis, kur transporto, sporto ir laisvalaikio veiklos dera vienoje vietoje. Savivaldybėms tai tampa būdu didinti teritorijų patrauklumą neatsisakant istorinės ar praktinės funkcijos.

    Germanto vila: sveikatingumas ir kraštovaizdžio regeneracija

    Germanto vilos teritorijai pristatytos dvi skirtingos kryptys. Studentų kategorijoje siūloma apleistą objektą pritaikyti ekologiniam sveikatingumo centrui, numatant baseinus, pirtis, poilsio ir apgyvendinimo erdves bei sprendinius, kurie stiprintų ryšį su ežero aplinka.

    Profesionalų kategorijoje akcentuojama kraštovaizdžio regeneracija ir mažo poveikio turizmas, derinant rekreaciją su gamtos apsauga. Tokie principai pastaraisiais metais tampa svarbūs projektuojant šalia vandens telkinių, nes vis daugiau dėmesio skiriama biologinės įvairovės išsaugojimui ir atsparumui klimato kaitos poveikiui.

    Lūksto pakrantė: poilsis, edukacija ir mažesni srautai

    Lūksto ežero poilsiavietei Varnių regioniniame parke pateikta vizija orientuota į ramesnį poilsį, edukaciją ir gamtos pažinimą, vengiant masinio turizmo logikos. Projekte pabrėžiama architektūros ir kraštovaizdžio dermė, natūralių medžiagų naudojimas ir vietovės autentiškumo išlaikymas.

    Tokios krypties projektai dažnai siekia sukurti aiškią infrastruktūrą lankytojams, bet kartu apsaugoti pakrantes nuo erozijos ir perteklinio užstatymo. Savivaldybėms tai leidžia suderinti rekreacijos poreikį su saugomų teritorijų režimais ir ilgalaikiu gamtos išteklių išsaugojimu.

    Išmanusis miestas jau dvyliktus metus suburia savivaldybes, studentus ir architektūros profesionalus, skatindamas ieškoti įgyvendinamų sprendimų konkrečioms vietoms. Telšiuose pristatytos idėjos taps pagrindu tolimesnėms diskusijoms, kaip šias teritorijas pritaikyti gyventojams ir lankytojams, išlaikant jų išskirtinumą.

  • Telšiuose gautas prašymas dėl sklypo Džiugo g. 46: siūloma keisti žemės naudojimo būdą

    Telšių rajono savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo Džiugo g. 46, Telšiuose, naudojimo būdą. Sklypas yra 0,4570 ha ploto, kadastrinis numeris 7868/0010:166, Telšių miesto kadastrinėje vietovėje.

    Prašyme nurodoma, kad norima patikslinti sklypo naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Savivaldybė pažymi, jog toks pakeitimas siejamas su 2024 metais aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-199 patvirtintu Žemės naudojimo būdų turinio aprašu ir poreikiu suderinti sklypo naudojimą su jame esančiu statiniu.

    Prašymo iniciatorius yra sklypo savininkas. Procedūra vykdoma vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, numatančiomis visuomenės informavimą ir galimybę teikti pasiūlymus dėl planuojamų sprendinių.

    Su paviešintu prašymu ir savivaldybės mero potvarkiu, kai jis bus priimtas, gyventojai galės susipažinti savivaldybės interneto svetainėje ir teritorijų planavimo dokumentų viešinimo sistemoje. Savivaldybė primena, kad teritorijų planavimo elektroninės paslaugos teikiamos per TPS „Vartai“.

    Pasiūlymus dėl prašymo visuomenė gali teikti nuo informacijos paskelbimo dienos iki 2026 metų gegužės 21 dienos imtinai. Pasiūlymai priimami raštu Telšių rajono savivaldybės merui, adresu Žemaitės g. 14, Telšiai, taip pat elektroniniu paštu.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis asmuo – Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Simonas Bagdonas. Savivaldybė ragina suinteresuotus gyventojus įsivertinti, ar planuojamas naudojimo būdo patikslinimas gali turėti įtakos aplinkinių teritorijų vystymui ir kaimynystei.

  • Telšiuose Europos diena paminėta 22 km žygiu: beveik 200 žmonių kartu įveikė 404 kilometrus

    Telšiuose gegužės 6 dieną surengta bendruomenės iniciatyva, skirta paminėti Europos dieną ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 22-uosius metus. Telšių Žemaitės gimnazijos MEPA komanda pakvietė miestiečius simboliškai nueiti 22 kilometrus.

    Prie žygio prisijungė beveik 200 dalyvių iš skirtingų Telšių įstaigų ir organizacijų: mokyklų bendruomenės, Trečiojo amžiaus universitetas, viešoji biblioteka, senelių globos namų atstovai, jaunimo organizacijos ir miesto gyventojai. Organizatoriai akcentavo, kad idėja buvo paprasta – per judėjimą ir bendrystę priminti, ką kasdienybėje reiškia Europos projektas.

    Simbolinis tikslas buvo ne tik pasiektas, bet ir gerokai viršytas: bendrai dalyviai įveikė 404 kilometrus. Skaičius susidėjo iš visų žygeivių nueitų atstumų, todėl bendras rezultatas virto savotišku miesto solidarumo matu.

    Žygio finišas įvyko Telšių Turgaus aikštėje. Čia dalyviai buvo pavaišinti arbata, turėjo progą pabendrauti ir pasidžiaugti pasiektu rezultatu, o iniciatyva tapo priminimu, kad Europos diena gali būti minima ne tik oficialiais renginiais, bet ir įtraukiančiomis bendruomeninėmis veiklomis.

    Tokie vietos masto renginiai pastaraisiais metais vis dažniau siejami su pilietiškumo ugdymu ir sveikatingumo skatinimu: žygiai, simboliniai atstumai ir bendruomenės iššūkiai tampa patraukliu formatu įtraukti skirtingo amžiaus žmones. Telšiuose pasirinktas 22 kilometrų motyvas šiemet tapo aiškia nuoroda į Lietuvos kelią Europos Sąjungoje.

  • Telšių rajone perkamos Telšių centro „Viltis“ maitinimo paslaugos: pasiūlymų laukiama iki gegužės 18 dienos

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą, susijusį su Telšių centro „Viltis“ maitinimo paslaugų organizavimu. Pirkimo numeris nurodytas kaip 7 763 553.

    Savivaldybė informuoja, kad pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas nustatytas 2026 metų gegužės 18 dieną. Dokumentuose nurodoma, jog vietos laiku paraiškų priėmimas baigsis 14:00.

    Tokio tipo pirkimuose paprastai apibrėžiami paslaugų teikimo reikalavimai, maitinimo organizavimo tvarka, kokybės ir saugos kriterijai bei atsiskaitymo sąlygos. Tiekėjams tai reiškia pareigą įvertinti, ar jie pajėgūs užtikrinti stabilų paslaugų teikimą ir laikytis nustatytų higienos bei maisto saugos standartų.

    Telšių rajono savivaldybės administracija taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti informaciją apie naujus pirkimus, atsiųsti savo kontaktus elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad apie kiekvieną naują pirkimą informuos elektroniniu laišku.

    Detalesnės pirkimo sąlygos, dokumentai ir pateikimo tvarka skelbiami viešųjų pirkimų sistemoje. Tiekėjams rekomenduojama iš anksto susipažinti su reikalavimais ir įsitikinti, kad pasiūlymas parengtas laikantis formalių pateikimo taisyklių ir terminų.

  • Telšių rajonas perka mokyklinį autobusą neįgaliesiems: pasiūlymų laukiama iki gegužės 18 dienos

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą mokykliniam autobusui, pritaikytam mokinių su negalia vežimui. Pirkimas registruotas numeriu 7 764 935, o tiekėjų pasiūlymų priėmimo terminas nustatytas iki 2026 metų gegužės 18 dienos 10:00 vietos laiku.

    Pagal skelbiamą informaciją, planuojama įsigyti transporto priemonę, kuri atitiktų specialiųjų poreikių mokinių pavėžėjimo reikalavimus. Tokie autobusai paprastai komplektuojami su įranga saugiam patekimui ir važiavimui, todėl savivaldybės pirkimas svarbus ne tik logistikai, bet ir paslaugos prieinamumui.

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau atnaujina mokyklinių autobusų parką, nes pavėžėjimas kaimiškose vietovėse išlieka viena jautriausių švietimo paslaugų grandžių. Didesnis dėmesys pritaikymui mokiniams su negalia siejamas ir su lūkesčiu, kad paslauga būtų patogi, saugi ir kuo mažiau ribojanti mokinio kasdienį judumą.

    Telšių rajono savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus pateikti kontaktus, kad apie naujus savivaldybės pirkimus jie būtų informuojami elektroniniu paštu. Tai leidžia tiekėjams operatyviau sekti skelbiamus konkursus ir laiku įvertinti galimybes dalyvauti.

    Detali pirkimo informacija, sąlygos ir dokumentai skelbiami viešųjų pirkimų sistemoje, kur pateikiami ir reikalavimai, ir tvarka, pagal kurią vertinami pasiūlymai. Tiekėjams rekomenduojama atidžiai įvertinti technines specifikacijas bei terminus, kad pasiūlymas atitiktų visas konkurso sąlygas.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, siūlydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties. Referendumo klausimas formuluojamas taip, kad rinkėjai įvertintų, ar pritaria ES politikai, kuri, prezidento teigimu, didina pragyvenimo kaštus, energijos kainas ir spaudžia verslą bei žemės ūkį.

    Pagal Lenkijos procedūras sprendimą dėl referendumo turi priimti Senatas, o balsavimui reikalinga absoliuti dauguma dalyvaujant bent pusei statutinių senatorų. Kaip siūloma data įvardijama 2026 metų rugsėjo 27 diena, tačiau galutinis terminas priklausytų nuo politinio sprendimo ir teisinių veiksmų grafiko.

    Ką prezidentas nori paklausti?

    Prezidento komanda pabrėžia, kad klausimas esą nėra apie klimato kaitos realumą ar aplinkosaugos svarbą. Akcentuojama, kad tai turėtų būti balsavimas apie konkrečių ES priemonių socialinių ir ekonominių kaštų proporcingumą bei tai, ar piliečiai sutinka toliau juos prisiimti.

    Prie argumentų minimas Europos žaliasis kursas ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS). Prezidento aplinka teigia, jog šios priemonės, ypač plečiamos į naujas sritis, gali turėti apčiuopiamą kainų poveikį energijai, gamybai ir daliai namų ūkių išlaidų.

    ETS2, pastatai ir transportas

    Diskusijos centre atsiduria ETS2, kuris numato atskirą emisijų prekybos mechanizmą degalams ir pastatų šildymui. Europos Sąjungoje ši reforma siejama su tikslu sparčiau mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose pažanga iki šiol buvo lėtesnė, tačiau kartu keliami klausimai dėl poveikio kainoms ir socialinio teisingumo.

    Lenkijos prezidento kanceliarijos pateikiama interpretacija tokia: balsas už reikštų pritarimą tolesniam politikos įgyvendinimui, įskaitant ETS2 plėtrą, pastatų energetinio efektyvumo reikalavimus ir kitus transporto bei energetikos pokyčius. Balsas prieš, jų teigimu, turėtų tapti politiniu įpareigojimu aktyviai siekti atidėjimų, išimčių arba reguliavimo korekcijų ES lygmeniu.

    Ekonominė kaina ir konkurencingumas

    Prezidento atstovai argumentuoja, kad Europa, palyginti su kai kuriais pasaulio regionais, susiduria su didesnėmis energijos kainomis, o tai mažina pramonės konkurencingumą. Viešojoje erdvėje ši tema nuolat grįžta per plieno, chemijos ir kitų energijai imlių sektorių spaudimą bei investicijų migracijos riziką.

    Lenkijos prezidento kanceliarija taip pat pateikia bendrą kaštų projekciją 2026–2040 metų laikotarpiui, kurią sieja su ambicingesniais ES tikslais. Lenkijoje ši diskusija persipina su vidaus politika, pramonės struktūra ir šalies energetikos transformacijos tempu, kuriam didelę įtaką daro anglies dalis energijos balanse.

    „Tai klausimas apie klimato politikos veiksmingumą, o ne apie pasitraukimą iš Europos Sąjungos“, – sakė prezidento kanceliarijos atstovas.

    ES klimato politika remiasi ilgalaike trajektorija: 2030 metais numatyta reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o 2050 metais pasiekti klimatui neutralios ekonomikos tikslą. Tačiau priemonių kaina ir naudos pasidalijimas tarp valstybių, sektorių ir gyventojų grupių lieka vienu jautriausių klausimų, kurį tokio tipo referendumas galėtų dar labiau politizuoti.

  • Lenkija ruošia griežtesnes taisykles maisto importui iš trečiųjų šalių: kas keistųsi

    Lenkija ruošia griežtesnes taisykles maisto importui iš trečiųjų šalių: kas keistųsi

    Lenkijos Sveikatos ministerija kartu su Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija parengė teisės akto projektą, kuriuo siekiama sugriežtinti dalies į Lenkijos rinką patenkančių maisto produktų reikalavimus. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į importą iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, ir į pesticidų likučių kontrolę.

    Pagal projektą kai kuriuose maisto produktuose nebebūtų leidžiama aptikti tam tikrų veikliųjų medžiagų likučių. Tarp įvardijamų medžiagų minimi glufosinatas, tiofanatas metilis, karbendazimas ir benomilas, kurių dalis ES jau yra uždrausta arba nebeturi galiojančio ES patvirtinimo.

    Kodėl griežtinama kontrolė?

    Lenkijos valdžios argumentas paprastas: jei ES ūkininkams taikomi griežti standartai, importuojami produktai taip pat turėtų atitikti lygiavertes taisykles. Anot žemės ūkio ministro Stefano Krajewskio, konkurencija nėra problema, tačiau ji turi vykti pagal vienodus reikalavimus visiems rinkos dalyviams.

    „Lenkijos ūkininkai nebijo konkurencijos, bet konkurencija turi remtis sąžiningomis ir vienodomis taisyklėmis“, – sakė Stefan Krajewski.

    Ministras pabrėžė, kad vartotojai turi teisę žinoti, kokios kokybės produktai patenka į parduotuves, o valstybė, derėdamasi dėl prekybos susitarimų, siekia turėti priemones blokuoti produktus, kuriuose randama ES rinkoje neleidžiamų pesticidų likučių.

    Ką tai reikštų vartotojams?

    Viceministrė Katarzyna Kęcka akcentavo, kad tikslas yra realiai didinti sveikatos saugą ir mažinti riziką, susijusią su medžiagomis, kurios, kaip įtariama, gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui, vystymuisi, hormonų sistemai ar genetinei medžiagai. Jos teigimu, tai ypač aktualu nėščiosioms, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    „Svarbiausia mums yra vartotojų sveikata ir tai, kad žmonės valgytų sveiką maistą, pagamintą pagal europinius standartus“, – sakė viceministrė.

    Lenkijos žemės ūkio viceministrė Małgorzata Gromadzka taip pat akcentavo lygių sąlygų principą: jei produktai importuojami, jų gamintojams turėtų būti taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir vietos ūkininkams. Tai, jos teigimu, atliepia ir ūkininkų keliamus lūkesčius.

    Galimos pasekmės prekybai

    Jei projektas būtų priimtas, praktikoje tai galėtų reikšti griežtesnius importuojamos produkcijos patikrinimus, daugiau laboratorinių tyrimų ir aiškesnes taisykles, kada produktai neįleidžiami į rinką. Tokie pokyčiai paprastai didina tiekėjų atsakomybę ir gali paveikti importo grandines, ypač iš regionų, kuriuose leidžiamos ES uždraustos veikliosios medžiagos.

    Kita vertus, griežtesnė kontrolė gali turėti ir kainų aspektą: papildomi reikalavimai dažnai didina tiekėjų sąnaudas, o tai kai kuriais atvejais persiduoda galutinei produkto kainai. Vis dėlto sprendimo šalininkai pabrėžia, kad prioritetas turi būti sveikatos sauga ir vienodos konkurencinės sąlygos ES rinkoje.