CP v2

Blog

  • Nauja tvarka žemės kadastrui: kur kreiptis, jei „Registrų centras“ atsisakė suderinti bylą

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad nuo 2025 metais liepos 1 dienos žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimą ir sprendimus dėl jų suderinimo priima valstybės įmonė „Registrų centras“. Tai reiškia, kad NŽT nebenagrinėja matininkų skundų ar užklausų, susijusių su „Registrų centro“ sprendimais.

    Praktikoje pokytis svarbus visiems, kas derina naujus ar tikslinamus sklypų kadastro duomenis, nes pasikeitė institucija, atsakinga už bylos patikrą. Jei asmuo ar matininkas nesutinka su priimtu sprendimu suderinti bylą arba atsisakyti ją suderinti, skundo kelias nukreipiamas ne į NŽT.

    Kur teikti skundą dėl sprendimo?

    Nesutinkant su „Registrų centro“ sprendimu, skundas teikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai. NŽT pabrėžia, kad būtent ši komisija yra numatytas ginčų sprendimo kelias dėl kadastro ir registro tvarkytojo priimtų sprendimų.

    Skundą reikia pateikti per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Jo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus reikalavimus, todėl rengiant dokumentus svarbu pateikti aiškius argumentus ir pagrindžiančią medžiagą.

    Kaip vyksta kadastro bylos tikrinimas?

    Pagal galiojančią tvarką matininkas parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikia Kadastro informacinės sistemos tvarkytojui, tai yra „Registrų centrui“. Gavęs bylą „Registrų centras“ ją patikrina ir priima sprendimą: suderinti kadastro duomenų bylą arba atsisakyti ją suderinti.

    Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto registro įrašams ir tolesniems sandoriams, projektavimo ar statybos procesams. Dėl to NŽT akcentuoja terminų laikymąsi ir teisingą institucijos pasirinkimą, kad ginčas nebūtų nukreiptas ne ten ir neprarastų aktualumo.

    Ką ir toliau daro NŽT?

    NŽT pažymi, kad jos funkcijos išlieka susijusios su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu ar pakeitimu, išvadų rengimu dėl sklypų ribų teisingumo bei matininkų veiklos vertinimu. Tačiau kadastro duomenų bylų tikrinimas ir sprendimų dėl jų suderinimo priėmimas NŽT funkcijoms nepriskirtas.

    Gyventojams ir matininkams tai reiškia paprastą taisyklę: dėl pačios bylos suderinimo sprendimo klausimų ir ginčų reikia kreiptis į „Registrų centrą“ ir jo ginčų nagrinėjimo mechanizmą, o NŽT lieka atsakinga už kitus su žemėtvarka ir ribų klausimais susijusius sprendimus.

  • Vilniaus atliekų krizė aštrėja: kodėl Vilniaus kogeneracinė jėgainė pristabdė deginimą?

    Aplinkos ministerija su pagrindinėmis institucijomis Vyriausybėje aptarė, kaip suvaldyti Vilniaus regiono atliekų krizę, paaštrėjusią po to, kai Vilniaus kogeneracinė jėgainė ėmė nebepriimti dalies deginimui skirtų atliekų. Į susitikimą buvo pakviesti regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovai, Finansų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos su sistema susijusios institucijos.

    Ministerija teigia, kad situacija kelia įtampą ne tik sostinės regione, bet ir kituose miestuose, nes atliekų srautai tarpusavyje yra susiję. Kai vienoje grandyje sumažėja pajėgumai, spaudimas persikelia į rūšiavimo, laikinojo sandėliavimo ir vežimo grandis, o tai reiškia didesnes sąnaudas ir didesnę riziką, kad savivaldybėms teks taikyti laikinas priemones.

    „Susitikome išgirsti visas puses ir įvertinti, kokie sprendimai šiuo metu reikalingi Vilniaus regiono atliekų krizei išspręsti“, – sakė aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė.

    Pasak ministerijos, per ankstesnes diskusijas buvo skelbta, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė kriziniu laikotarpiu didins deginimo apimtis, todėl dabar siekiama išsiaiškinti, kodėl realūs priėmimo kiekiai sumažėjo. Tokie svyravimai atliekų sektoriuje ypač jautrūs, nes komunalinių atliekų srautai yra pastovūs, o jų nukreipimas į kitus sprendimus dažnai reikalauja laiko, papildomų leidimų ir logistikos pajėgumų.

    Viceministrė pabrėžė, kad sostinės problemos neturėtų būti sprendžiamos kitų regionų sąskaita. Nors komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ministerija akcentuoja, kad sprendimai turi būti suderinti tarp visų grandžių, kad neatsirastų „butelio kakliukų“ nei Utenos, nei Alytaus, nei kituose regionuose.

    „Vilniaus atliekų krizė neturi būti sprendžiama kitų regionų sąskaita“, – sakė G. Ričkutė.

    Susitikime taip pat aptartas Finansų ministerijos vaidmuo, nes Vilniaus kogeneracinės jėgainės pagrindinė akcininkė yra AB „Ignitis grupė“, kurios valdymo grandyje dalyvauja valstybė. Ministerija tikisi aktyvesnio įsitraukimo, kad būtų užtikrinti stabilūs deginimo pajėgumai ir, jei įmanoma, jie būtų padidinti artimiausiu metu.

    Po diskusijų sutarta, kad per artimiausias dienas Vilniaus Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, remdamasis jėgainės pateiktais konkrečiais pajėgumais, parengs atnaujintą ilgalaikį planą. Jame turėtų būti aiškiai numatyta, kaip paskirstyti Vilniaus, Utenos ir Alytaus regionų atliekų srautus, kad krizė būtų suvaldyta ir sprendimai nevirstų trumpalaikiais „lopais“.

    Atliekų deginimas energetikos įrenginiuose Lietuvoje laikomas viena iš grandžių, padedančių mažinti šalinimą sąvartynuose, tačiau jis nepakeičia rūšiavimo ir perdirbimo. Pastaraisiais metais Europos Sąjungos kryptis yra aiški: pirmiausia mažinti atliekų susidarymą, plėsti atskirą surinkimą ir perdirbimą, o likutinius srautus tvarkyti taip, kad sistema būtų atspari sutrikimams ir neatsidurtų priklausomybėje nuo vieno pajėgumo taško.

  • Valstybės kontrolė perspėja: švietimo pagalba vaikams Lietuvoje virsta loterija

    Valstybės kontrolė įspėja, kad vaiko galimybės gauti švietimo pagalbą neturėtų priklausyti nuo to, kurioje savivaldybėje jis gyvena. Nors įtraukusis ugdymas Lietuvoje įtvirtintas kaip valstybės įsipareigojimas, praktikoje pagalbos prieinamumas skirtingose vietovėse išlieka nevienodas.

    Audite „Švietimo pagalba mokyklose“ pabrėžiama, kad vien finansavimas problemos neišsprendžia, nes rezultatą lemia ir specialistų trūkumas, infrastruktūra bei paslaugų organizavimas. Dėl šių priežasčių net ir didesnės lėšos ne visada virsta realiai pasiekiama pagalba vaikui.

    Finansavimas auga, skirtumai išlieka

    Per pastaruosius metus švietimo pagalbai skiriamos lėšos ryškiai didėjo. 2025 metais mokyklose švietimo pagalbai panaudota 287,4 mln. eurų, kai 2024 metais ši suma siekė 233,4 mln. eurų.

    Iš 2025 metų sumos 199,5 mln. eurų sudarė valstybės biudžeto lėšos, o 87,9 mln. eurų pridėjo savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų. Tačiau savivaldybių įsitraukimas, kaip konstatuoja auditoriai, yra itin netolygus.

    Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 metais savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo 1 euro iki 648 eurų, o vidurkis siekė 190 eurų. Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių, o 93 proc. savivaldybių savo lėšų švietimo pagalbai skyrė mažiau nei valstybė.

    „Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas, tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Specialistų trūkumas stabdo net didmiesčius

    Auditas išskiria vieną didžiausių barjerų – švietimo pagalbos specialistų stoką visoje šalyje. 2025 metais darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau.

    Ypač ryškus logopedų trūkumas: laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Dėl to net finansiškai stipresnės mokyklos ir didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti pareigybes, nes specialistų pasiūla darbo rinkoje yra per maža.

    Ne vien pinigai: patalpos, etatai ir atstumai

    Mokyklos audito metu nurodė, kad pagalbos prieinamumą riboja ir infrastruktūros bei darbo organizavimo problemos. Kai kur trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai darbuotojų tenka aptarnauti kelis mokyklos skyrius skirtingose vietovėse.

    Mažesniuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius dažnai nesudaro pilno etato, todėl specialistai nenoriai važinėja tarp nutolusių darbo vietų. Dalis laiko tokiu atveju prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o kelionėms ir derinimams.

    Valstybės kontrolė taip pat fiksavo atvejus, kai mokyklos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dėl patalpų ar specialistų trūkumo. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas kai kur stringa dar prieš pradedant teikti pagalbą.

    Dideliems poreikiams dabartinio modelio nepakanka

    Audito išvadose akcentuojama, kad dabartinis finansavimo modelis dažnai pakankamas tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vertinant konkrečius pagalbos teikimo atvejus, nustatyta, kad didelių ar labai didelių poreikių turinčių mokinių pagalbai vidutiniškai reikėtų apie du kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar.

    Pagal Valstybės kontrolės skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad be papildomų sprendimų dėl finansavimo, specialistų rengimo ir darbo sąlygų suvienodinimo, vienodų galimybių užtikrinimas gali likti tik deklaracija.

  • Vilnius pradeda unikalius apdovanojimus: išrinkite užsieniečius, labiausiai pakeitusius miestą

    Vilnius pristato naują iniciatyvą, kuria siekiama viešai padėkoti užsienyje gimusiems, tačiau sostinėje gyvenantiems ir kuriantiems žmonėms. Pirmą kartą bus įteikti „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimai, skirti už indėlį į miesto ekonomiką, kultūrą, gastronomiją ir Vilniaus vardo garsinimą.

    Apdovanojimai taps „Vilnius Is My City“ šventės dalimi, kuri jau įsitvirtino kaip renginys, suburiantis skirtingų šalių bendruomenes Bernardinų sode. Organizatorių teigimu, iniciatyva siekiama ne tik atkreipti dėmesį į tarptautinių vilniečių indėlį, bet ir stiprinti miesto atvirumo bei daugiakultūriškumo identitetą.

    „Nuo Gedimino laikų Vilnius buvo ir yra miestas, kuris kviečia atvykti, kurti ir čia įleisti šaknis“, – sakė Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

    Pasak jos, į sostinę atvykstantys žmonės kuria verslus, darbo vietas, inicijuoja kultūrinius projektus ir prisideda prie šiuolaikinio miesto veido formavimo. Vilniuje veikiantis integracijos bei relokacijos centras „International House Vilnius“ padeda atvykstantiems susitvarkyti praktinius įsikūrimo klausimus ir lengviau įsilieti į miesto gyvenimą.

    Keturi būdai pasakyti ačiū

    „Vilnius Is My City Awards“ bus teikiami keturiose kategorijose, apimančiose skirtingas sritis. Kategorija „Už verslą, kuriantį Vilnių“ skirta tiems, kurie sostinėje investuoja, kuria darbo vietas, diegia inovacijas ir stiprina miesto ekonominį gyvybingumą.

    „Už kultūrinį Vilnių“ apdovanojimas bus skiriamas už reikšmingą veiklą mene ir kultūroje, prisidedančią prie daugiakultūrio miesto identiteto. Kategorija „Už skanų Vilnių“ orientuota į gastronomijos iniciatyvas ir žmones, kurie kuria kavines, restoranus, barus ar kitus projektus, formuojančius miesto skonio žemėlapį.

    „Vilniaus ambasadoriaus“ kategorija numatyta tiems, kurie aktyviai pristato Vilnių tarptautinėse bendruomenėse, savo kilmės šalyse ar įvairiuose profesiniuose tinkluose. Tokia nominacija atspindi miesto siekį ne tik pritraukti talentus, bet ir stiprinti reputaciją už Lietuvos ribų.

    Nominantus siūlo gyventojai

    Nominantus apdovanojimams gali siūlyti visi gyventojai, o vėliau kandidatus atrinks vertinimo komisija. Kiekvienoje kategorijoje planuojama išskirti po tris nominantus, o galutinis sprendimas bus priimtas viešo balsavimo metu.

    Laureatai bus paskelbti ir apdovanoti rugsėjo 5 dieną „Vilnius Is My City“ renginyje, kuris šiemet įtrauktas į festivalio „Vilniaus dienos“ programą. Organizatoriai tikisi, kad apdovanojimai taps kasmetiniu padėkos ženklu ir paskatins vilniečius plačiau pamatyti žmones bei istorijas, kuriančias šiuolaikinį miestą.

    „Tikimės, kad šie apdovanojimai taps miesto padėkos ženklu tiems, kurie pasirinko Vilnių ir savo veikla padeda jam augti“, – sakė „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus ir „International House Vilnius“ vadovė Indrė Laučienė.

    Ji atkreipė dėmesį, kad Vilnius pastaraisiais metais sparčiai tapo namais didelei užsieniečių bendruomenei, o integracijos paslaugų poreikis nuosekliai auga. Pasak organizatorių, viešas įvertinimas yra viena priemonių, padedančių stiprinti bendruomeniškumą ir kurti patrauklią aplinką talentams, investicijoms bei kūrybinėms iniciatyvoms.

  • Daina pakeitė planus: dėl „The Roop“ australė prabilo lietuviškai ir atskrenda į Lietuvą

    Kartais kelionės kryptį nulemia ne akcija skrydžiams, o viena daina. Taip nutiko australei Maree, kuri pamačiusi grupę „The Roop“ „Eurovizijoje“ susidomėjo Lietuva ir ėmė kryptingai artėti prie svajonės ją aplankyti.

    Per kelerius metus Maree ne tik įsitraukė į lietuviškos muzikos pasaulį, bet ir pradėjo mokytis lietuvių kalbos, domėtis šalies istorija bei kultūra. Šių metų rugpjūtį ji kartu su dviem draugėmis atvyksta į Lietuvą, kur planuoja ir susitikimą su grupės nariais.

    „Muzika neturi sienų – ji gali nuvesti žmogų į vietas, apie kurias jis anksčiau net negalvojo“, – sakė „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius.

    „Eurovizijoje“ „The Roop“ dalyvavo 2021 metais su daina „Discoteque“. Tais pačiais metais grupė kartu su nacionaline turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vykdė kampaniją, skirtą Lietuvos žinomumui užsienyje didinti, o jos atgarsiai, kaip rodo ši istorija, išlieka ir po kelių sezonų.

    2024 metais, kai „The Roop“ viešėjo Australijoje, grupės nariai sulaukė netikėto susitikimo: juos pasitiko moteris, sklandžiai kalbanti lietuviškai ir prisistatanti kaip ištikima gerbėja. Tai buvo Maree, o netrukus grupę pasiekė ir jos žinia, kad atostogų maršrutas jau suplanuotas Lietuvoje.

    Kelionės planas, pasak organizatorių, rodo norą pažinti šalį ne vien per koncertą ar sostinę. Viešnios ketina keliauti po skirtingus regionus, ieškoti istorinių patirčių, atrasti gamtą ir vietinę virtuvę, o tarp labiausiai laukiamų objektų mini Kuršių neriją ir Kryžių kalną.

    VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pabrėžia, kad tokios istorijos išryškina naują turizmo tendenciją: kelionių pasirinkimą vis dažniau lemia emocinis ryšys ir kultūriniai impulsai. Muzika, anot jos, tampa universalia įžanga į šalies pažinimą ir ilgalaikiu tiltu tarp skirtingų bendruomenių.

    Turizmo rinkoje šis reiškinys dažnai siejamas su popkultūros įkvėptu keliavimu, kai sprendimą aplankyti šalį paskatina konkursai, koncertai ar socialiniuose tinkluose išpopuliarėję kūriniai. Lietuvos atvejis rodo, kad tarptautinis matomumas, pasiektas per muziką, gali virsti realiais kelionių planais net ir už keliolikos tūkstančių kilometrų.

  • Trakų rajone – audra dėl lenkiškų mokyklų: meras sako, valstybė siūlymo nepriėmė

    Trakų rajone įsiplieskė nauja politinė įtampa dėl dviejų lenkų mokomąja kalba veikiančių mokyklų reorganizavimo. Po Seimo pirmininko raginimo savivaldybei persvarstyti sprendimą meras Andrius Šatevičius teigia pasigendąs konkrečių valstybės institucijų veiksmų.

    Pasak mero, savivaldybė dar anksčiau siūlė aiškų sprendimo kelią: jei valstybė mano, kad mokyklos turėtų išlikti savarankiškos, ji galėtų jas perimti savo žinion. Tačiau, anot jo, šis variantas nebuvo įgyvendintas, todėl politiniai raginimai esą skamba pavėluotai.

    „Jeigu valstybė mano, kad šios mokyklos privalo išlikti savarankiškos, mes siūlėme labai konkretų kelią – perimti jas valstybės žinion. Deja, konkrečių sprendimų nesulaukėme“, – sakė A. Šatevičius.

    Savivaldybė akcentuoja, kad pertvarka nėra staigus sprendimas: bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų planas buvo patvirtintas 2022 metais kovo 31 dieną. Tuo laikotarpiu visoje Lietuvoje savivaldybės buvo raginamos peržiūrėti mokyklų tinklą, atsižvelgiant į mokinių skaičių ir ilgalaikes demografines tendencijas.

    Kontekstas čia svarbus, nes pastaraisiais metais švietimo sistemoje išryškėjo dvi lygiagrečios kryptys. Viena vertus, siekiama išlaikyti kuo platesnį ugdymo prieinamumą regionuose, kita vertus, augant reikalavimams ugdymo kokybei ir mažėjant mokinių skaičiui, savivaldybės spaudžiamos ieškoti tvaresnių organizavimo modelių.

    Trakų rajono savivaldybė pabrėžia, kad mokyklos nėra uždaromos: po reorganizacijos jos tęstų veiklą kaip kitų ugdymo įstaigų skyriai. Tokiu atveju mokiniai ir mokytojai paprastai lieka tose pačiose patalpose, mokymas vyksta pagal tas pačias programas ir ta pačia mokomąja kalba, o pasikeičia administravimo struktūra.

    Merui taip pat svarbi teisinė istorijos pusė: savivaldybės sprendimai buvo ginčyti teismuose, tačiau, anot jo, ginčai baigėsi savivaldybei palankiai. Dėl to, pasak A. Šatevičiaus, susidaro situacija, kai šalia galiojančių ir teisme patikrintų sprendimų atsiranda politinių raginimų juos atšaukti.

    „Jei yra kitas teisiškai ir praktiškai pagrįstas kelias, esame pasirengę jį išgirsti. Tačiau švietimo klausimai neturėtų tapti politinės kovos įrankiu“, – sakė A. Šatevičius.

    Diskusija dėl lenkų mokomąja kalba veikiančių mokyklų Trakų rajone, kaip ir kitose savivaldybėse, paliečia ne tik administracinius sprendimus. Ji apima ir bendruomenių jautrumą, ugdymo prieinamumo klausimus, taip pat valstybės ir savivaldos atsakomybės ribas, kai kalbama apie mažėjančių mokyklų išlaikymą ir švietimo paslaugų kokybę.

  • „Energesman“ smogia atgal: teismui skundžia VAATC sprendimus ir įspėja apie 2–3 kartus brangsiantį tarifą

    Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pateikdamas du atskirus ieškinius dėl, bendrovės teigimu, neteisėto eksploatavimo ir modernizavimo sutarčių nutraukimo. Įmonė prašo teismo įpareigoti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrą vykdyti abi sutartis natūra, tai yra grąžinti situaciją į iki nutraukimo buvusią padėtį.

    Taip pat prašoma laikinai uždrausti VAATC iš draudimo bendrovės reikalauti sutarčių įvykdymo užtikrinimo išmokų. „Energesman“ nurodo, kad bendra garantijų suma siekia apie 1 300 000 eurų, o VAATC jau buvo paprašęs jas išmokėti savo naudai.

    „Siekiame, kad teisingumas būtų atkurtas ir mes toliau galėtume tvarkyti Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas bei atstatyti modernią gamyklą, kaip buvo numatyta sutartyse. Tik tokiu atveju gyventojams atliekų tvarkymas nebrangs“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Bendrovė tikina, kad priešingu atveju atliekų tvarkymo kaina gyventojams gali šoktelėti 2–3 kartus, nes esą VAATC nepajėgs gamyklos valdyti taip efektyviai kaip privatus operatorius. Atliekų tvarkymo tarifai Lietuvoje pastaraisiais metais apskritai jautrūs dėl išaugusių energijos, kuro, darbo sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų, o bet kokie trikdžiai infrastruktūroje dažniausiai tiesiogiai persikelia į galutinę kainą.

    „Energesman“ pabrėžia, kad šiais ieškiniais pirmą kartą iš esmės ginčija sutarčių nutraukimą, nes iki šiol teismuose buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Įmonė laikosi pozicijos, kad abi sutartys iki galutinio teismo sprendimo turėtų būti laikomos galiojančiomis.

    Ginčas dėl procedūrų ir interesų

    Bendrovės atstovai kelia klausimų dėl sprendimų priėmimo aplinkybių ir procedūrų. Anot advokato dr. Pauliaus Miliausko, VAATC dokumentuose remtasi Vilniaus miesto Ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimais, kurie, kaip teigiama, tuo metu dar nebuvo oficialiai priimti.

    „Tikimės, kad teismas į situaciją pasižiūrės iš esmės, įvertins visas aplinkybes ir atsižvelgs į išdėstytus faktus. O jie rodo, kad tam tikri veiksmai galėjo būti koordinuoti neteisėtai“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas.

    „Energesman“ taip pat akcentuoja galimo interesų konflikto riziką, nes Vilniaus miesto ESOC vadovas, kaip nurodoma, kartu yra ir VAATC valdybos narys. Bendrovės vertinimu, ESOC, kuris turi veikti nešališkai, tokioje situacijoje gali kelti abejonių dėl sprendimų objektyvumo.

    Įmonė praneša, kad dėl Vilniaus miesto ESOC sprendimų jau kreiptasi ir į Regionų administracinį teismą. Tai reiškia, kad ginčai gali vykti lygiagrečiai skirtingose jurisdikcijose, vertinant tiek administracinius, tiek civilinius aspektus.

    „Energesman“ argumentai dėl sutarčių

    „Energesman“ teigia, kad pagal eksploatavimo sutartį ją nutraukti galima tik esant dviem sąlygoms: reikšmingoms priežastims ir įspėjimui prieš 20 darbo dienų. Bendrovė tvirtina, kad VAATC nurodytos priežastys nėra reikšmingos, todėl sutarčių nutraukimas, jos nuomone, nepagrįstas.

    Kaip vieną esminių aplinkybių įmonė mini atliekų srautų valdymą ir tai, kad atliekų kiekiai gamyklos teritorijoje, anot „Energesman“, augo ne dėl operatoriaus veiksmų. Bendrovė taip pat sieja situaciją su ribotomis atliekų deginimo galimybėmis regione, kai atliekų nukreipimas į kitus pajėgumus tampa komplikuotas ir brangus.

    Dėl modernizavimo sutarties „Energesman“ teigia, kad įsipareigojimų nevykdė pats VAATC, nes esą nebuvo atliktas sutartyje numatytas pradinis mokėjimas, siekęs apie 4 400 000 eurų. Bendrovės vertinimu, tai turėjo tiesioginę įtaką projekto eigai ir terminams.

    Turtas, nuostoliai ir tolimesni veiksmai

    „Energesman“ taip pat nurodo, kad VAATC iki šiol nėra grąžinęs gamyklos teritorijoje buvusio įmonei priklausančio turto, kurio vertė, teigiama, siekia apie 3 000 000 eurų. Bendrovė tikina, kad dalis turto buvo išvežta iš teritorijos jai nepranešus.

    Preliminariais skaičiavimais, „Energesman“ patirti nuostoliai gali siekti apie 20 000 000 eurų, o suma esą didėja ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklą valdo VAATC. Galutines sumas ir atsakomybes, jei ginčas pasieks esmę, nustatytų teismas, įvertinęs sutarčių sąlygas, faktinę situaciją ir šalių veiksmus.

    Kol vyksta teisminiai procesai, rinkai ir gyventojams svarbiausias klausimas išlieka paslaugos tęstinumas ir kainos stabilumas. Atliekų tvarkymo sistemoje bet koks ilgalaikis neapibrėžtumas paprastai reiškia didesnes administravimo ir logistikos sąnaudas, todėl tiek savivaldybės, tiek operatoriai yra spaudžiami kuo greičiau rasti teisiškai aiškų sprendimą.

  • Vaikas staiga nevalgo? Gydytoja paaiškino, kada tai normalu, o kada jau reikia tyrimų

    Tėvams dažnai kyla nerimas, kai vaikas kelias dienas suvalgo mažiau, atsisako mėsos, daržovių ar renkasi tik kelis patiekalus. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia vertinti ne vieną valgymą, o bendrą vaiko savijautą, augimą ir raidą per ilgesnį laiką.

    Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė atkreipia dėmesį, kad apetitas vaikystėje natūraliai kinta. Po pirmųjų gyvenimo metų daugeliui vaikų augimo tempas sulėtėja, todėl gali sumažėti ir suvalgomo maisto kiekis, nors tėvams tai atrodo kaip problema.

    Kada apetito kritimas normalus?

    Vaiko apetitas gali svyruoti dėl nuovargio, per mažo miego, dienos ritmo pasikeitimų ar artėjančios ligos. Taip pat įprasta, kad augimo šuolių metu vaikas kurį laiką prašo daugiau maisto, o vėliau vėl grįžta prie mažesnių porcijų.

    Dažnas reiškinys ir išrankumas, kai vaikas vengia naujų skonių ar tekstūrų, nori valgyti pažįstamus patiekalus. Tokiais atvejais dažniausiai svarbiausia, kad vaikas išliktų aktyvus, žvalus, augtų pagal savo augimo kreivę ir neturėtų užsitęsusių nusiskundimų.

    „Pagrindinis klausimas turėtų būti ne tai, kiek vaikas suvalgė per vieną valgymą, o kaip jis jaučiasi, auga ir vystosi ilgesnį laiką“, – sakė M. Varkalienė.

    Požymiai, kad verta sunerimti

    Didesnio dėmesio reikia, jei pasikeitęs valgymas tęsiasi ilgiau ir matosi aiškūs bendros būklės pokyčiai. Medikai ragina stebėti, ar vaikas nepradeda lėčiau augti, nepriauga svorio, ar nemažėja jo energija ir aktyvumas.

    Įspėjamaisiais signalais gali tapti nuolatinis nuovargis, vangumas, blyškumas, pasikartojantys pilvo skausmai, pykinimas, tuštinimosi pokyčiai, užsitęsęs vidurių užkietėjimas. Taip pat svarbu įvertinti, ar vaikas nepradėjo vengti ištisų maisto grupių ir ar mityba netapo labai siaura.

    Kodėl spaudimas valgyti neveikia?

    Pasak specialistų, nuolatinis raginimas suvalgyti daugiau, grasinimai ar bandymas maitinti per prievartą dažnai tik sustiprina pasipriešinimą. Dėl įtampos prie stalo vaikui gali formuotis neigiamas santykis su maistu, o kiekvienas valgymas virsta konfliktu.

    Gydytojai rekomenduoja laikytis aiškaus režimo ir siūlyti įvairų maistą be spaudimo, sudarant vaikui galimybę ragauti po truputį. Praktikoje neretai prireikia daug kartų pasiūlyti tą patį produktą skirtingomis formomis, kol vaikas jį priima.

    „Viena dažniausių klaidų yra bandymas priversti vaiką valgyti arba atskirai ruošti tik tuos patiekalus, kuriuos jis priima. Toks elgesys gali sustiprinti atsisakymą“, – sakė M. Varkalienė.

    Kada kreiptis į gydytoją?

    Konsultacija svarbi, jei ribota mityba tęsiasi ilgą laiką, vaikui sunku suvalgyti net mažas porcijas, pastebimas augimo ar svorio prieaugio sulėtėjimas. Taip pat jei pasireiškia virškinimo simptomai, dažnas pilvo skausmas, pykinimas, užsitęsęs vidurių užkietėjimas ar vaikas tampa neįprastai pavargęs.

    Gydytojas paprastai vertina visumą: vaiko ūgį, svorį, augimo dinamiką, mitybos įpročius, emocinę aplinką, miego režimą ir galimas sveikatos priežastis. Prireikus gali būti skiriami tyrimai, padedantys įvertinti, ar nėra geležies stokos, mažakraujystės, vitaminų ar mikroelementų trūkumo bei kitų būklių, galinčių daryti įtaką apetitui.

    „Tyrimų rezultatus visada reikia vertinti kartu su vaiko klinikine būkle, nes vien laboratoriniai rodikliai neatsako į visus klausimus“, – sakė „Antėja“ šeimos gydytoja.

  • Neskubėkite pjauti vejos po lietaus: ekspertai įspėja, kokią žalą galite padaryti per valandą

    Po kelių lietingų dienų veja dažnai ima augti itin sparčiai, todėl norisi ją nušienauti vos tik nustoja lyti. Vis dėlto sodininkystės specialistai pataria neskubėti: šlapia žolė ir minkšta dirva gali greitai sugadinti ir vejos išvaizdą, ir jos sveikatą.

    Didžiausia problema ta, kad šlapi žolės stiebeliai sulimpa, palinksta ir pjaunant elgiasi nenuspėjamai. Dėl to peiliai nupjauna nevienodame aukštyje, dalį stiebų tik įplėšia, o veja po darbo atrodo lopinėta ir nelygi.

    Kodėl šlapia veja nukenčia labiausiai

    Mokslinėje ir praktinėje vejos priežiūros literatūroje pabrėžiama, kad drėgmė sukuria palankias sąlygas plisti grybinėms ligoms. Pjaunant šlapią žolę, vejapjovės ratai ir peiliai gali pernešti ligų sukėlėjus po visą plotą, ypač jei vienoje vietoje pažeidimas jau prasidėjęs.

    Dar vienas rizikos veiksnys yra dirvos suslėgimas. Po lietaus žemė ilgiau išlieka minkšta, todėl net ir vidutinio svorio technika palieka vėžes, o suslėgtame dirvožemyje šaknims tampa sunkiau gauti oro ir vandens.

    Nukenčia ir technika, ir rezultatas

    Šlapia žolė yra sunkesnė, todėl vejapjovei tenka didesnė apkrova, o darbas trunka ilgiau. Drėgni nupjovimai linkę kauptis po korpusu, kimšti išmetimo kanalą ar surinkimo dėžę, mažinti oro srautą ir bloginti pjovimo kokybę.

    Praktiškai tai reiškia, kad vietoje švaraus pjūvio dažniau gaunami suplėšyti lapeliai, o tokie pažeidimai veją silpnina. Vėliau gali prireikti daugiau laiko atsigauti, o atskiri plotai ilgiau išlieka gelsvesni.

    Kiek palaukti ir ką daryti, jei pjaunant skubate

    Vieno universalaus laiko nėra, nes viskas priklauso nuo kritulių kiekio, saulės, vėjo ir dirvos tipo. Jei ant žolės vis dar matomi vandens lašai, o žemė po kojomis jaučiasi minkšta, geriau luktelėti; saulėtą ir vėjuotą dieną kartais pakanka kelių valandų, tačiau po smarkesnių liūčių gali prireikti ir maždaug paros.

    Jei pjauti būtina, specialistai pataria rinktis didesnį pjovimo aukštį ir įsitikinti, kad peiliai aštrūs. Taip pat po darbo svarbu kruopščiai nuvalyti vejapjovės apačią nuo prilipusios žolės, kad nesusidarytų drėgnos sankaupos, kurios kenkia ir įrangai, ir kitam pjovimui.

  • Po kraupių avarijų – ugniagesių demonstracija Valčiūnuose: kodėl sužeistojo negalima traukti skubant

    Vasarą eismo įvykių statistika tradiciškai prastėja: intensyvesnis judėjimas, kelionės ir didesni greičiai lemia daugiau sunkių avarijų. Tokiais atvejais kova dėl gyvybės prasideda dar iki medikų atvykimo, o vieni pirmųjų į įvykio vietą dažnai atskuba ugniagesiai gelbėtojai.

    Rugpjūčio 13 dieną 11.00 valandą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose rengiama spaudos konferencija ir praktinė demonstracija, kur žiniasklaidos atstovai galės iš arti pamatyti, kaip vyksta žmonių gelbėjimas po sunkios avarijos. Ugniagesiai gelbėtojai pademonstruos automobilio stabilizavimą, konstrukcijų ardymą specialia įranga ir nukentėjusiojo išlaisvinimą iš apvirtusio automobilio.

    Renginio metu pareigūnai paaiškins, kaip priimami sprendimai ardant automobilio konstrukcijas ir kodėl svarbu ne tik greitis, bet ir saugumas. Šiuolaikiniai automobiliai turi sustiprintas kėbulo zonas, oro pagalves, diržų įtempiklius, o dalyje modelių naudojamos ir aukštos įtampos sistemos, todėl netinkamas veiksmas gali pabloginti sužeistojo būklę ar sukelti papildomą pavojų gelbėtojams.

    Didelis dėmesys bus skiriamas ir pirmajai pagalbai avarijos vietoje. Ugniagesiai gelbėtojai primins, ką iki medikų atvykimo jie daro patys, ką gali padaryti įvykio liudininkai ir ką svarbu žinoti žmogui, jei po smūgio jis sąmoningas, bet negali išlipti iš automobilio.

    „Žmogaus negalima tiesiog kuo greičiau ištraukti iš automobilio, nes skubėjimas gali sukelti papildomų traumų ir apsunkinti medikų darbą“, – sakė renginyje dalyvausiantys ugniagesių gelbėtojų atstovai.

    Spaudos konferencijoje dalyvaus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius ir to paties skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė. Po konferencijos numatyta praktinė gelbėjimo operacijos demonstracija.

    Renginys vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose. Organizatoriai prašo atvykstančiųjų laikytis saugos nurodymų, nes demonstracijoje bus naudojama specialioji gelbėjimo įranga.