CP v2

Blog

  • Europos Komisija įspėja: kuro priemokos po bilieto pirkimo gali pažeisti ES taisykles

    Kaina turi būti galutinė

    Europos Komisija perspėja, kad avialinijų praktika po bilieto įsigijimo papildomai priskaičiuoti kuro priemokas gali prieštarauti Europos Sąjungos teisės aktams. Pasak Komisijos, parduodant skrydžio bilietą vartotojui turi būti aiškiai pateikta galutinė mokėtina kaina.

    Komisija pabrėžia, kad į galutinę kainą turi būti įtraukti visi neišvengiami ir numatomi mokesčiai, rinkliavos bei kiti privalomi mokėjimai. Tai reiškia, kad keleivis pirkimo metu turi matyti realią sumą, kurią mokės, be vėlesnių netikėtų priedų.

    Kuro kainos argumentas kelia abejonių

    Komisijos vertinimu, pastarosiomis savaitėmis aukštos aviacinio kuro kainos rinkoje buvo pakankamai prognozuojamos. Dėl to oro vežėjai, jei mato išaugusias sąnaudas, turėtų koreguoti skelbiamas bilietų kainas iš anksto, o ne grįžti prie jau parduotų bilietų.

    Kaip pavyzdys viešai minėta Ispanijos bendrovė „Volotea“, įvedusi papildomą mokestį, kuris gali būti pritaikytas keleiviui jau po pirkimo. Maksimali tokios priemokos riba buvo įvardyta iki 14 eurų.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis Europos oro linijų paprastai draudžiasi nuo kuro kainų svyravimų iš anksto. Tokie finansiniai instrumentai gali sumažinti staigių kainų šuolių poveikį, todėl argumentas apie būtinybę vėliau didinti jau parduotų bilietų kainą ne visada atrodo pagrįstas.

    Ką tai reiškia keleiviams

    Komisija nurodo, kad bilieto kainos didinimas po rezervacijos gali kelti klausimų ir pagal ES direktyvas, susijusias su nesąžininga komercine veikla bei nesąžiningomis sutarčių sąlygomis. Vis dėlto šių taisyklių laikymąsi pirmiausia prižiūri nacionalinės institucijos, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.

    Praktikoje tai reiškia, kad keleiviai, susidūrę su papildomais mokesčiais po pirkimo, turėtų atidžiai peržiūrėti vežėjo sąlygas ir išsaugoti pirkimo patvirtinimą su nurodyta kaina. Jei kyla ginčas, svarbu turėti įrodymus, kokia galutinė suma buvo pateikta pirkimo momentu.

    Atskira tema yra skrydžių atšaukimai dėl išaugusių sąnaudų. Komisijos pozicija, apie kurią viešai kalbėjo už transportą atsakingas eurokomisaras Apostolos Tzitzikostas, tokiais atvejais keleivių teisės į kompensacijas iš esmės išlieka, o vien kuro kainų šuolis nebūtinai laikytinas pakankamu pagrindu jų nemokėti.

  • Croatia Airlines atšaukė 900 skrydžių: brangstantis aviacinis kuras vis labiau spaudžia vežėjus

    Kroatijos nacionalinė oro linijų bendrovė Croatia Airlines pranešė atšaukianti 900 skrydžių, suplanuotų artimiausiam metų ketvirčiui. Bendrovės atstovai teigia, kad sprendimą lėmė sparčiai augančios sąnaudos, pirmiausia – brangstantis aviacinis kuras ir didėjančios oro uostų rinkliavos.

    Komercijos direktorius Slavenas Žabo Kroatijos žiniasklaidai sakė, kad dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šoktelėjusios naftos kainos tiesiogiai didina vežėjų išlaidas. Jo teigimu, aviacinio kuro kaina nuo krizės pradžios išaugo maždaug dvigubai, o tokio masto pokytis ypač skausmingas bendrovėms, kurių maršrutų tinklas remiasi sezoniškai aktyviu turizmu.

    „Dabartinės aviacinio kuro sąnaudos lems daugiamilijoninius nuostolius“, – sakė S. Žabo.

    Pasak bendrovės, siekiant sušvelninti smūgį imtasi vadinamojo krizių valdymo ir veiklos optimizavimo. Skrydžių mažinimas – viena iš priemonių, leidžiančių prisitaikyti prie brangesnių skrydžių vykdymo ir sumažinti riziką vykdyti reisus su menkesniu užpildymu.

    Kartu akcentuojama, kad galutinę bilietų kainą lemia ne tik kuro kaštai, bet ir oro uostų mokesčiai bei rinkos veiksniai, tokie kaip paklausa ir konkurencija. Kaip pavyzdį Kroatijos žiniasklaida įvardijo Zagrebo oro uoste nuo birželio 1 dienos planuojamą apie 20 proc. didinimą kai kurioms rinkliavoms, o tokie pokyčiai paprastai atsiliepia vežėjų kainodarai.

    Bendrovė kol kas nenurodė, kiek tiksliai galėtų kilti bilietų kainos, nes jos priklauso nuo konkrečių maršrutų, sezoniškumo ir pardavimų dinamikos. Vis dėlto rinkoje tokiais laikotarpiais dažniau matoma situacija, kai brangstant kurui didinami papildomi mokesčiai, koreguojami tvarkaraščiai arba mažinamas reisų dažnis, kad būtų geriau išnaudojami lėktuvų pajėgumai.

    Nepaisant iššūkių, Croatia Airlines tvirtina, kad turistinis sezonas šiuo metu nėra tiesiogiai pavojuje. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius bendrovė skaičiuoja sulaukusi apie 23 proc. daugiau keleivių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tai rodo išliekantį kelionių poreikį net ir augant sąnaudoms.

  • „Stalexport Autostrady“ visą 2025 metų pelną skiria dividendams: išmokos tęsis iki 2026 metų birželio

    Lenkijos kelių infrastruktūros bendrovės „Stalexport Autostrady“ valdyba siūlo visą 2025 metais uždirbtą grynąjį pelną skirti dividendams. Bendrovės pranešime nurodoma, kad pelnas siekė 74,7 mln. zlotų, arba apie 17 mln. eurų.

    Dividendų išmokėjimą taip pat planuojama papildyti dar 39 mln. zlotų, arba apie 9 mln. eurų, iš ankstesnių metų pelno, sukaupto rezerviniame kapitale. Taip bendra suma, kurią ketinama paskirstyti akcininkams, sudarytų apie 26 mln. eurų.

    Dividendų grafikas ir jau išmokėta dalis

    Bendrovė nurodo, kad iš viso akcininkams numatyta dividendų suma siekia 226,7 mln. zlotų, arba apie 52 mln. eurų, tačiau ji mažinama anksčiau išmokėtu avansu. Avansinė išmoka už 2025 metus, finansuota iš rezervinio kapitalo, sudarė beveik 113 mln. zlotų, arba apie 26 mln. eurų.

    Likusi dividendų dalis, kuri dar turi būti išmokėta, siekia 113,7 mln. zlotų, arba apie 26 mln. eurų. „Stalexport Autostrady“ teigimu, ši suma akcininkus turėtų pasiekti iki 2026 metų birželio 5 dienos.

    Pajamos augo, pelnas mažėjo

    „Stalexport Autostrady“ grupė, kurios pagrindinė veikla yra mokamo A4 greitkelio Katovicai–Krokuva ruožo eksploatavimas ir priežiūra, 2025 metais gavo beveik 941 mln. zlotų pajamų. Perskaičiavus, tai sudaro apie 218 mln. eurų.

    Tuo pačiu laikotarpiu grynasis pelnas siekė 94,7 mln. zlotų, arba apie 22 mln. eurų. Metais anksčiau grupė buvo uždirbusi daugiau – 139,7 mln. zlotų, arba apie 32 mln. eurų, nors pajamos tuomet buvo mažesnės ir siekė kiek daugiau nei 586 mln. zlotų, arba apie 136 mln. eurų.

    Koncesijos mechanizmas ir 2027 metų terminas

    Bendrovė pažymi, kad EBITDA ir pelno kritimą lėmė ne prastesni operaciniai rezultatai, o koncesijos mechanizmas. Anot „Stalexport Autostrady“, artėjant koncesijos pabaigai didėja lėšos, kurios pagal sutarties taisykles turi būti pervedamos Lenkijos valstybei.

    Svarbus veiksnys investuotojams – koncesijos sutartis dėl A4 ruožo valdymo baigiasi 2027 metų kovą. Tai reiškia, kad artimiausi finansiniai sprendimai, įskaitant dividendų politiką, gali būti glaudžiai susiję su koncesijos pabaigos laikotarpiu ir įsipareigojimais valstybei.

  • Norvegija pirmoji Europoje pakėlė palūkanas iki 4,25 proc.: infliaciją vėl kaitina geopolitika

    Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį netikėtai pakėlė pagrindinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,25 proc. Tai vienas pirmųjų tokio žingsnio Europoje po laikotarpio, kai daugelyje šalių dominavo palūkanų mažinimo lūkesčiai.

    Banko sprendimas aiškinamas atsinaujinusiu infliacijos spaudimu, kurį, pasak institucijos, didina įtampa Artimuosiuose Rytuose. Geopolitiniai sukrėtimai paprastai išaugina energijos ir transporto kaštus, o tai greitai persiduoda prekių bei paslaugų kainoms.

    Norvegijoje bazinė infliacija kovą siekė 3,6 proc., kai centrinio banko tikslas yra 2 proc. su 0,5 proc. paklaida. Skelbiami vertinimai rodo, kad balandį kainų augimas galėjo būti dar didesnis, todėl bankas pasirinko griežtesnę pinigų politiką.

    „Kainų augimas yra per didelis ir jau kurį laiką laikosi aukščiau numatyto lygio. Palūkanų didinimo priežastis – karas Artimuosiuose Rytuose, kuris gali dar labiau pakurstyti ir taip aukštą infliaciją“, – sakė Norvegijos centrinio banko vadovė Ida Wolden Bache.

    Sprendimas palies ir namų ūkius, nes brangsta paskolos, ypač turintiems kintamų palūkanų būsto kreditus. Kartu jis siunčia signalą rinkoms, kad infliacijos suvaldymas bankui išlieka prioritetas net ir tuomet, kai ekonomikos augimas lėtėja.

    Vidaus politikoje auga kritika dėl aiškios ekonominės strategijos stokos, o visuomenės nuotaikas kaitina ir išaugusios kasdienės išlaidos. Norvegijos vyriausybei tenka laviruoti tarp infliacijos mažinimo, gyventojų perkamosios galios ir verslo sąnaudų augimo.

    Šalyje svarbų vaidmenį ekonomikoje toliau vaidina naftos ir dujų sektorius. Valstybės valdomame fonde, į kurį nukreipiama dalis pajamų iš angliavandenilių eksporto, sukauptas kapitalas viršija maždaug 1 850 000 000 000 eurų, o metinės pardavimo pajamos siekė apie 55 000 000 000 eurų.

    Vis dėlto didelės energetikos pajamos ne visuomet reiškia mažesnes kainas vartotojams: viešumoje aptariama, kad degalų kainos Norvegijoje išlieka aukštos. Dalis gyventojų apsipirkti renkasi vykti į kaimyninę Švediją, kur palūkanų lygis minimas gerokai mažesnis.

    Norvegijos pavyzdys išryškina platesnę Europos tendenciją: net ir stabilizuojantis kainų augimui, geopolitika bei energijos kainų svyravimai gali greitai pakeisti centrinių bankų planus. Investuotojams ir skolininkams tai reiškia didesnį neapibrėžtumą dėl to, kada ir kaip sparčiai palūkanos galėtų mažėti.

  • Vengrijos FGSZ žada naują dujų pajėgumų paketą Ukrainai: planas gali perbraižyti srautus regione

    Vengrijos FGSZ žada naują dujų pajėgumų paketą Ukrainai: planas gali perbraižyti srautus regione

    Vengrijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius FGSZ planuoja pasiūlyti Ukrainai vadinamąjį sujungtų pajėgumų produktą, kuris leistų rinkos dalyviams paprasčiau rezervuoti dujų transportavimo galimybes per tarpvalstybinius taškus. Apie tai Budapešte vykusiame 7-ajame LNG (suskystintųjų gamtinių dujų) viršūnių susitikime kalbėjo FGSZ vadovas Szabolcs I. Ferencz.

    Jo teigimu, pastarieji metai operatoriui tapo nuolatinio prisitaikymo laikotarpiu, nes regione keitėsi dominuojančios dujų kryptys. Iki tol svarbūs srautai iš Ukrainos vėliau užleido vietą maršrutams per Balkanų kryptį, o artėjant dešimtmečio pabaigai operatorius tikisi dar vienos transformacijos.

    Kas yra sujungti pajėgumai?

    Sujungtų pajėgumų pasiūlymai paprastai reiškia, kad dujų prekybininkams pateikiamas vienas suderintas produktas dviem susietiems įėjimo ir išėjimo taškams. Tai gali sumažinti administracinę naštą ir riziką, kai pajėgumus tenka pirkti atskirai skirtingose sistemose, o taip pat padidinti tarpvalstybinės prekybos patrauklumą.

    FGSZ vadovas nurodė, kad įmonė siekia iki 2027 metų pabaigos pradėti siūlyti sujungtus pajėgumus į Ukrainos pusę ir sudaryti galimybę rinkai planuotis ilgesniam laikotarpiui. Pasak jo, toks produktas galėtų paskatinti aktyvesnį prekybininkų susidomėjimą ir pakeisti regiono konkurencinį vaizdą.

    Trys kryptys, nuo kurių priklausys Vengrija

    FGSZ akcentavo, kad nuo 2027 metų Vengrija turės būti pasirengusi užsitikrinti tiekimą iš kelių krypčių vienu metu, tarp jų iš Kroatijos, Rumunijos ir Austrijos. Tokia strategija siejama su platesnėmis Europos energetikos politikos kryptimis, įskaitant REPowerEU tikslus mažinti priklausomybę nuo rusiškų išteklių ir didinti tiekimo šaltinių įvairovę.

    Tarp artimiausių darbų operatorius įvardijo jungčių plėtrą su Kroatija ir Rumunija. Pasak S. I. Ferenczo, Vengrijos pusėje jau diegiami techniniai sprendimai, tačiau reali pajėgumų plėtra priklausys ir nuo darbų kaimyninėse sistemose, todėl būtinas suderintas infrastruktūros vystymas abiejose sienos pusėse.

    Ką tai gali reikšti regionui?

    FGSZ signalizuoja, kad ateityje konkurencingesnis galėtų tapti maršrutas Kroatija–Vengrija–Ukraina, ypač jei Kroatijos LNG infrastruktūra ir regioniniai vamzdynai užtikrins pakankamus srautus į žemyną. Tokia kryptis gali būti patraukli ir dėl lankstesnio tiekimo, kai dujos į regioną patenka ne vienu kanalu.

    „Manau, kad mūsų trečiasis prioritetas yra pagaliau pasiūlyti sujungtus pajėgumus Ukrainos kryptimi“, – sakė FGSZ vadovas Szabolcs I. Ferencz.

    „Tikimės, kad iki 2027 metų pabaigos galėsime siūlyti sujungtus pajėgumus 15 metų į priekį, o tai pakeistų situaciją ir suteiktų patrauklių galimybių prekybininkams“, – teigė jis.

    Jei planas bus įgyvendintas, rinkos poveikis priklausys nuo kelių veiksnių: infrastruktūros parengties Ukrainos pasienyje, suderintų taisyklių taikymo, realių pajėgumų Rumunijos ir Kroatijos kryptyse bei regioninių kainų skirtumų. Vis dėlto pats siekis sukurti patogesnį ir ilgesniam laikui numatomą pajėgumų produktą rodo, kad operatoriai ruošiasi naujam dujų srautų žemėlapiui Europoje.

  • Lenkija plečia jūrinį vėją: ruošiama nauja įstatymo pataisa, nuo kurios priklausys ir pramonės proveržis

    Lenkijoje jūrinės vėjo energetikos sektorius įžengė į etapą, kai svarbiausios tampa ne vien elektrinių statybos, bet ir teisinis bei pramoninis pagrindas. Po sėkmingų 2025 metais įvykusių konkursinių procedūrų šalis išlaikė investuotojų dėmesį tuo metu, kai dalyje Europos projektai strigo dėl išaugusių sąnaudų ir neapibrėžtumo.

    Diskusijose Europos ekonomikos kongrese akcentuota, kad artimiausiais mėnesiais svarbus darbas persikelia į reguliavimo lauką. Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija patvirtino, kad rengiama dar viena jūrinio vėjo įstatymo pataisa, kuri turi atliepti naujus ES reikalavimus ir praktines rinkos problemas.

    Kas keisis įstatyme?

    Ministerijos atstovai nurodė, kad pataisos tikslas yra prisitaikyti prie pasikeitusios realybės, kai projektams reikalingas didesnis tiekimo grandinių saugumas ir aiškesni reikalavimai vietinei vertei. Be to, planuojama suderinti nacionalines taisykles su ES Net-Zero Industry Act kryptimi, kuri skatina švarios pramonės gamybos pajėgumus Europoje.

    Ne mažiau svarbi ir socialinė bei ūkinė pusė. Tarp pataisos temų įvardijamas kompensacijų mechanizmas žvejams, kurių veiklą gali riboti jūrinės vėjo jėgainių teritorijos, taip pat praktiniai darbo organizavimo klausimai, susiję su personalo darbo režimu jūroje.

    „Kai buvo kuriamas jūrinio vėjo įstatymas, nei valstybė, nei investuotojai iki galo nežinojo, kaip greitai ir kokia kryptimi vystysis šis sektorius“, – sakė Klimato ir aplinkos ministerijos atstovė.

    Ne tik elektra: statomas pramonės ramstis

    Energetikos įmonių atstovai pabrėžia, kad jūrinis vėjas Lenkijoje nuo pradžių buvo suvokiamas kaip platesnis ekonomikos projektas. Argumentas paprastas: tai ne vien nauja generacija tinkle, bet ir impulsas uostams, logistikai, metalo apdirbimui, kabelių, konstrukcijų ir paslaugų grandinėms, kurios gali sukurti ilgalaikį užimtumą pakrantės regionuose.

    Čia ypač svarbus vadinamasis vietinės vertės kūrimas, kai dalis darbų ir pirkimų atliekama šalies įmonėse. Rinkos dalyviai ragina neapsiriboti vien formaliais rodikliais ataskaitose ir labiau orientuotis į kompetencijų auginimą, technologijų perdavimą bei ilgalaikes partnerystes, kurios leistų vietos tiekėjams konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Ar elektra iš Baltijos bus pigesnė?

    Diskusijose kartotas teiginys, kad jūrinės vėjo elektrinės, didindamos stabilios gamybos apimtis, gali prisidėti prie mažesnių vidutinių elektros kainų. Tačiau kartu akcentuota, kad kainą vartotojams lems ne vien jėgainių savikaina, bet ir tai, kaip greitai bus pritaikyti tinklai bei išplėtotos balansavimo priemonės.

    Operatoriams ir energetikos grupėms tenka spręsti infrastruktūros klausimą: dideli generacijos pajėgumai šalies šiaurėje reiškia būtinybę stiprinti perdavimo ir skirstomuosius tinklus, diegti lankstumo sprendimus ir spartinti energijos kaupimo projektus. Be šių investicijų dalis pagamintos energijos gali būti ribojama, o tai mažintų ekonominę naudą.

    Teisinio stabilumo tema nuskambėjo kaip viena svarbiausių žinučių finansuotojams. Ekspertai įspėja, kad dažni taisyklių keitimai, net jei daromi siekiant patikslinti sistemą, gali apsunkinti projektų finansavimą, todėl naujos nuostatos turi būti parengtos aiškiai ir numatant pereinamuosius laikotarpius.

    Artėjant kitoms procedūroms, įskaitant planuojamus 2027 metų konkursus, vis didesnę reikšmę turės ir ne kainos kriterijai. Tai gali apimti tiekimo grandinės atsparumą, pramoninių pajėgumų kūrimą Europoje ir kitus rodiklius, kuriuos reikės tiksliai apibrėžti, kad būtų išvengta ginčų ir užtikrintas skaidrumas.

  • Zelenskis: Ukrainos derybininkas vyksta į JAV gaivinti derybų su Rusija – aptars belaisvius ir garantijas

    Zelenskis: Ukrainos derybininkas vyksta į JAV gaivinti derybų su Rusija – aptars belaisvius ir garantijas

    Ukrainos aukšto rango derybininkas Rustemas Umerovas ketvirtadienį Floridoje susitiks su JAV pareigūnais ir aptars galimus žingsnius, galinčius atgaivinti derybas su Rusija dėl plataus masto karo pabaigos. Apie vizitą pranešta tuo metu, kai tarpininkaujant Vašingtonui pažanga pastaraisiais mėnesiais buvo menka.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kyjivas šiam kontaktų etapui yra nusibrėžęs konkrečius tikslus. Tarp jų – galimas belaisvių apsikeitimas bei saugumo garantijos, kurios būtų aktualios po karo.

    „Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius šiandien surengs virtinę susitikimų su JAV prezidento pasiuntiniais“, – rašė Volodymyras Zelenskis.

    Pasak jo, kartu su Umerovu taip pat aptartas darbas su Europos partneriais, įskaitant bendrus projektus gynybos technologijų srityje. Ukrainos pusė pabrėžia, kad technologinis bendradarbiavimas, ypač bepiločių srityje, išlieka vienu svarbiausių atsako į Rusijos agresiją elementų.

    Šis vizitas į JAV nėra pirmas: Umerovas jau buvo susitikęs su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve’u Witkoffu ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu. Tuomet taip pat buvo kalbėta apie galimus derybų formatus ir sąlygas, kurios galėtų tapti pagrindu tolesniems politiniams sprendimams.

    JAV, prezidentu vėl tapus Donaldui Trumpui, viešai ragino Maskvą ir Kyjivą ieškoti derybinio sprendimo, tačiau iki šiol tai nepriartino šalių prie susitarimo. Ukrainoje karas tęsiasi jau ketvirtus metus nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos.

    Pastarosiomis savaitėmis derybinė dinamika, anot publikacijoje minimų vertinimų, dar labiau susilpnėjo, nes JAV dėmesį nukreipė konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Tuo pat metu nei Kyjivas, nei Maskva neatsisako esminių pozicijų dėl teritorijų.

    Ukraina yra siūliusi įšaldyti konfliktą dabartinėse fronto linijose, tai reikštų laikiną karo veiksmų sustabdymą išlaikant esamą situaciją. Rusija tokią idėją atmeta ir, kaip skelbiama, reikalauja visos Donecko srities, nors dalį jos tebekontroliuoja Ukraina, o Kyjivas šiuos reikalavimus vadina nepriimtinais.

    Maskvos paskelbtos paliaubos

    Tuo pačiu metu Kremlius pareiškė ketvirtadienį pradėsiantis dviejų dienų paliaubas, kurios turėtų sutapti su gegužės 9 dieną Maskvoje rengiama pergalei Antrajame pasauliniame kare skirta ceremonija ir paradu. Ukrainos pusė anksčiau šią iniciatyvą yra kritikavusi, o Kremlius yra ignoravęs Kyjivo siūlytus trumpesnius ugnies nutraukimo variantus.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad ugnies nutraukimas būtų taikomas gegužės 8 ir 9 dienomis. Rusijos pareigūnai taip pat perspėjo užsienio diplomatus Kyjive dėl galimų smūgių Ukrainos sostinei, jei Ukraina bandytų taikytis į Maskvos renginius.

    Pranešime taip pat minima, kad šių metų parade Maskva planuoja labiau ribotą karinės technikos demonstravimą. Tai siejama su rizika, kad renginiai galėtų tapti Ukrainos atakų taikiniu, atsižvelgiant į pastaruoju metu intensyvėjusius smūgius kariniams objektams Rusijos teritorijoje.

    Kol kas neaišku, ar Floridoje vyksiantys susitikimai taps proveržiu, tačiau Kyjivas signalizuoja, kad siekia išlaikyti JAV įsitraukimą ir aiškiai apibrėžti prioritetus. Artimiausiu metu dėmesys krypsta į tai, ar pavyks rasti bent minimalią sąlyčio liniją dėl belaisvių apsikeitimo ir ilgalaikių saugumo garantijų.

  • Vakarienė ir miegas susiję labiau, nei manėte: kurie produktai blogina poilsį, o kurie padeda

    Vakarienė ir miegas susiję labiau, nei manėte: kurie produktai blogina poilsį, o kurie padeda

    Paskutinis dienos valgymas gali turėti daugiau įtakos nei vien sotumo jausmui: jis siejamas su nakties miego kokybe ir net su tuo, ką rinksitės pusryčiams kitą rytą. Tokią išvadą pateikė Granados universiteto mokslininkų komanda, paskelbusi rezultatus European Journal of Nutrition.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys veikia abiem kryptimis: vakarienė gali keisti miego parametrus, o prastesnis miegas kitą dieną gali pastūmėti į mažiau palankius mitybos sprendimus. Tai reiškia, kad mityba ir miegas formuoja kasdien pasikartojantį ciklą.

    Tyrimas vyko realiomis sąlygomis, o ne laboratorijoje. 14 dienų buvo stebimi nutukę vyrai ir moterys: jie fiksavo, ką valgo, ypač vakarienės ir pusryčių metu, o miegas buvo vertinamas objektyviai, naudojant aktyvumo matuoklius ir miego sekimo įrenginius.

    Ką tyrėjai siejo su prastesniu miegu

    Analizė parodė, kad vakarienės sudėtis buvo glaudžiai susijusi su tos pačios nakties poilsiu. Didesnis kalorijų kiekis ir riebesni, sunkesni patiekalai statistiškai dažniau sutapo su prastesne miego kokybe.

    Prie miego prastėjimo taip pat buvo priskirti vakarienės pasirinkimai, kuriuose daugiau cholesterolio, baltymų, alkoholio, raudonos mėsos ar kepto maisto. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tokie produktai gali būti susiję su sunkesniu užmigimu ar labiau fragmentuotu miegu.

    Svarbi detalė ta, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Kitaip tariant, iš rezultatų negalima vienareikšmiškai teigti, kad konkretus patiekalas „sukelia“ blogą miegą, tačiau sąsajos pakankamai nuoseklios, kad būtų vertos dėmesio.

    Kas vakarienei siejosi su geresniu poilsiu

    Prie palankesnių pasirinkimų tyrėjai priskyrė vakarienes, kuriose daugiau angliavandenių, alyvuogių aliejaus ir riebios žuvies. Tokie deriniai šiame tyrime dažniau sutapo su geresniais miego kokybės rodikliais.

    Tyrėjų teigimu, atskiri maistinių medžiagų komponentai gali veikti skirtingus miego parametrus. Praktikoje tai reiškia, kad svarbus ne tik valgymo laikas, bet ir tai, iš ko sudaryta lėkštė vakare.

    Kaip miegas keičia pusryčių įpročius

    Tyrimas parodė ir priešingą kryptį: prastesnė miego kokybė buvo siejama su mažiau palankiais pusryčių pasirinkimais. Kitaip tariant, prastai išsimiegojus ryte dažniau renkamasi daugiau cukraus, mažiau skaidulų ar apskritai prastesnės kokybės pusryčiai.

    Duomenys taip pat rodė, kad vėlesnis prabudimas dažniau sutapo su didesniu pusryčių kaloringumu. Tuo metu ilgesnė miego trukmė buvo siejama su geresne bendra pusryčių kokybe.

    Pasak mokslininkų, šie rezultatai padeda geriau suprasti kasdienį mechanizmą, kai vakarienė, miegas ir pusryčiai tampa viena grandine. Nors nustatyti efektai buvo gana nedideli, jie gali būti naudingi planuojant nutukimo prevenciją ir gydymą, atsižvelgiant ne tik į mitybą, bet ir į miego įpročius.

  • Aktorė Q’orianka Kilcher padavė į teismą Jamesą Cameroną: teigia, kad „Avatar“ herojė turi jos veidą

    Aktorė Q’orianka Kilcher padavė į teismą Jamesą Cameroną: teigia, kad „Avatar“ herojė turi jos veidą

    Aktorė Q’orianka Kilcher, plačiau žinoma už Pocahontas vaidmenį 2005 metais Terence’o Malicko filme The New World, kreipėsi į teismą dėl, jos teigimu, neteisėtai panaudoto atvaizdo. Ji kaltina režisierių Jamesą Cameroną, kad kuriant „Avatar“ personažę Neytiri buvo remtasi jos veido bruožais be leidimo, pripažinimo ar atlygio.

    Ieškinyje teigiama, kad režisierius, pamatęs aktorę reklamoje, esą nurodė kūrybinei komandai į personažės dizainą perkelti jos veido bruožus. Kilcher byloje tai apibūdina kaip jos biometrinės tapatybės ir kultūrinio identiteto išnaudojimą komerciniais tikslais.

    Kaip, pasak aktorės, viskas paaiškėjo

    Kilcher tvirtina apie galimą panašumą su Neytiri sužinojusi tik 2010 metais, kai viename renginyje susitiko su Cameronu. Pasak jos, režisierius tuomet įteikė pasirašytą Neytiri eskizą su asmenine žinute, kuri, anot ieškinio, užsimena apie ankstyvą įkvėpimą būtent jos išvaizda.

    Aktorė sako, kad tuo metu tai suprato kaip asmeninį gestą ir galimą kvietimo į projektą užuominą, tačiau realaus vaidmens pasiūlymo taip ir negavo. Vėliau, jos teigimu, tapo aišku, kad panašumas galėjo būti ne atsitiktinis, o kryptingai formuotas.

    „Niekada neįsivaizdavau, kad žmogus, kuriuo pasitikėjau, sistemingai naudos mano veidą ir įtrauks tai į kūrybinį procesą be mano žinios ar sutikimo. Tai peržengia ribą“, – sakė Q’orianka Kilcher.

    Kokius reikalavimus kelia ieškinys

    Teismui pateiktuose reikalavimuose prašoma tiek kompensacinės, tiek baudžiamosios žalos, taip pat dalies pelno, kuris, aktorės nuomone, gali būti siejamas su jos atvaizdo naudojimu. Be to, siekiama ir teisinio draudimo, bei viešo patikslinimo, kuris, jos manymu, atkurtų skaidrumą dėl kūrybinių sprendimų.

    Tokio pobūdžio ginčai Holivude dažniausiai remiasi asmens teisėmis į atvaizdą ir viešumo teisėmis, kurios skirtingose jurisdikcijose taikomos nevienodai. Pastaraisiais metais kūrybinėje industrijoje vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi įkvėpimas ir prasideda neteisėtas panaudojimas, ypač kai kalbama apie skaitmeninius modeliavimus ir biometrinius duomenis.

    Platesnis kontekstas: panašumo ginčai ir skaitmeninės kopijos

    Kilcher byla išryškina platesnę tendenciją, kai pramogų industrijoje vis daugiau dėmesio skiriama žmogaus bruožų, balso ar judesio fiksavimo ir panaudojimo riboms. Skaitmeninių technologijų pažanga leidžia itin tiksliai atkurti veidus ir mimiką, todėl teisiniai ginčai dėl to, kam priklauso tokia „tapatybės kopija“, tampa vis aktualesni.

    Papildomą foną šiai temai suteikia ir augantis susidomėjimas skaitmeninėmis aktorių replikomis, kuriose neretai dalyvauja ir dirbtinis intelektas. Dėl to kūrėjai, studijos ir profesinės sąjungos vis dažniau akcentuoja aiškaus sutikimo, atlygio ir viešo atskleidimo svarbą, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo realių žmonių atvaizdais.

    Kol kas viešų detalių apie tai, kaip į kaltinimus reaguoja Cameronas ar su „Avatar“ susiję atstovai, pateikiama nedaug. Byla, jei ji pasieks platesnį nagrinėjimą, gali tapti reikšmingu precedentu diskusijose apie kūrybą, autorystę ir teises į asmens tapatybės požymius skaitmeninėje eroje.

  • Nobelio laureatas J. M. Coetzee atsisakė vykti į Jeruzalės rašytojų festivalį dėl karo Gazoje

    Nobelio laureatas J. M. Coetzee atsisakė vykti į Jeruzalės rašytojų festivalį dėl karo Gazoje

    Nobelio literatūros premijos laureatas ir vienas ryškiausių šiuolaikinės prozos autorių J. M. Coetzee pranešė nevyksiantis į Jeruzalės tarptautinį rašytojų festivalį, kuris turėtų vykti gegužės 25–28 dienomis. Sprendimą jis argumentavo Izraelio veiksmais Gazos Ruože ir laiške pavartojo itin griežtą formuluotę.

    Apie atsisakymą rašytojas informavo festivalio meno vadovę Juliją Fermentto-Tzaisler, pabrėždamas, kad šiuo metu nemato galimybės dalyvauti renginyje, vykstančiame Izraelyje. Pats festivalis anksčiau yra sulaukęs tarptautinio dėmesio ir kvietęs tokius autorius kaip Salmanas Rushdie, Margaret Atwood ar Joyce Carol Oates.

    Kas rašoma Coetzee laiške

    Laiške Coetzee teigė, kad Izraelio karinė kampanija Gazos Ruože, jo vertinimu, yra neproporcinga 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių kontekstui. Autorius taip pat rašė manantis, jog didelė Izraelio visuomenės dalis šią kampaniją palaiko, todėl atsakomybės klausimas, jo akimis, apima ne vien politinius sprendimų priėmėjus.

    „Pastaruosius dvejus metus Izraelio valstybė vykdo genocidinę kampaniją Gazoje, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga 2023 metų spalio 7 dienos provokacijai“, – rašė J. M. Coetzee.

    Jis taip pat užsiminė, kad tarptautinis Izraelio įvaizdis, jo nuomone, atsistatys tik per ilgesnį laiką, o dabartiniai įvykiai dar ilgai darys įtaką kultūriniams ir akademiniams ryšiams.

    Festivalio organizatorių reakcija

    Festivalio meno vadovė Izraelio žiniasklaidai sakė buvusi nustebinta laiško tonu ir Coetzee vertinimais. Ji pabrėžė, kad tikėjosi iš pietų afrikiečio rašytojo, kovojusio prieš apartheidą, labiau palaikančios laikysenos dialogo atžvilgiu.

    „Kaip Pietų Afrikos rašytojo, kovojusio su apartheidu, būčiau tikėjusis, kad ištiesite man ranką ir pasakysite: kovokite, mano dukra, nenustokite kovoti. Jūs palikote mane neviltyje“, – rašė Julija Fermentto-Tzaisler.

    Platesnė kultūros boikotų banga

    Coetzee sprendimas įsilieja į pastaraisiais metais stiprėjantį dalies kultūros lauko atstovų spaudimą Izraelio institucijoms ir su jomis siejamiems renginiams. Įvairūs autoriai ir kino pasaulio žmonės yra atsisakę dalyvauti projektuose ar festivaliuose, aiškindami tai solidarumu su palestiniečiais arba kritika dėl karo eigos.

    Tarp dažniausiai minimų precedentų yra airių rašytojos Sally Rooney sprendimas neperleisti vieno romano vertimo į hebrajų kalbą teisių Izraelyje veikiančiai leidyklai, o taip pat Kanados autorės Naomi Klein pasitraukimas iš PEN World Voices festivalio, kritikuojant organizatorių poziciją dėl karo.

    Kino industrijoje pastaraisiais metais viešai skelbta apie iniciatyvas, kuriomis dalis kūrėjų įsipareigoja nedirbti su Izraelio kino institucijomis ir renginiais. Tokie veiksmai rodo, kad karas Gazoje vis dažniau tampa ne tik diplomatijos, bet ir kultūros sektoriaus sprendimų bei reputacijos klausimu.

    J. M. Coetzee gimė Pietų Afrikoje, vėliau persikėlė gyventi į Australiją. 2003 metais jam skirta Nobelio literatūros premija, o tarp geriausiai žinomų kūrinių dažnai minimi romanai „Disgrace“ ir „Waiting for the Barbarians“.