CP v2

Blog

  • Nobelio laureatas J. M. Coetzee atsisakė vykti į Jeruzalės rašytojų festivalį dėl karo Gazoje

    Nobelio laureatas J. M. Coetzee atsisakė vykti į Jeruzalės rašytojų festivalį dėl karo Gazoje

    Nobelio literatūros premijos laureatas ir vienas ryškiausių šiuolaikinės prozos autorių J. M. Coetzee pranešė nevyksiantis į Jeruzalės tarptautinį rašytojų festivalį, kuris turėtų vykti gegužės 25–28 dienomis. Sprendimą jis argumentavo Izraelio veiksmais Gazos Ruože ir laiške pavartojo itin griežtą formuluotę.

    Apie atsisakymą rašytojas informavo festivalio meno vadovę Juliją Fermentto-Tzaisler, pabrėždamas, kad šiuo metu nemato galimybės dalyvauti renginyje, vykstančiame Izraelyje. Pats festivalis anksčiau yra sulaukęs tarptautinio dėmesio ir kvietęs tokius autorius kaip Salmanas Rushdie, Margaret Atwood ar Joyce Carol Oates.

    Kas rašoma Coetzee laiške

    Laiške Coetzee teigė, kad Izraelio karinė kampanija Gazos Ruože, jo vertinimu, yra neproporcinga 2023 metų spalio 7 dienos išpuolių kontekstui. Autorius taip pat rašė manantis, jog didelė Izraelio visuomenės dalis šią kampaniją palaiko, todėl atsakomybės klausimas, jo akimis, apima ne vien politinius sprendimų priėmėjus.

    „Pastaruosius dvejus metus Izraelio valstybė vykdo genocidinę kampaniją Gazoje, kuri yra akivaizdžiai neproporcinga 2023 metų spalio 7 dienos provokacijai“, – rašė J. M. Coetzee.

    Jis taip pat užsiminė, kad tarptautinis Izraelio įvaizdis, jo nuomone, atsistatys tik per ilgesnį laiką, o dabartiniai įvykiai dar ilgai darys įtaką kultūriniams ir akademiniams ryšiams.

    Festivalio organizatorių reakcija

    Festivalio meno vadovė Izraelio žiniasklaidai sakė buvusi nustebinta laiško tonu ir Coetzee vertinimais. Ji pabrėžė, kad tikėjosi iš pietų afrikiečio rašytojo, kovojusio prieš apartheidą, labiau palaikančios laikysenos dialogo atžvilgiu.

    „Kaip Pietų Afrikos rašytojo, kovojusio su apartheidu, būčiau tikėjusis, kad ištiesite man ranką ir pasakysite: kovokite, mano dukra, nenustokite kovoti. Jūs palikote mane neviltyje“, – rašė Julija Fermentto-Tzaisler.

    Platesnė kultūros boikotų banga

    Coetzee sprendimas įsilieja į pastaraisiais metais stiprėjantį dalies kultūros lauko atstovų spaudimą Izraelio institucijoms ir su jomis siejamiems renginiams. Įvairūs autoriai ir kino pasaulio žmonės yra atsisakę dalyvauti projektuose ar festivaliuose, aiškindami tai solidarumu su palestiniečiais arba kritika dėl karo eigos.

    Tarp dažniausiai minimų precedentų yra airių rašytojos Sally Rooney sprendimas neperleisti vieno romano vertimo į hebrajų kalbą teisių Izraelyje veikiančiai leidyklai, o taip pat Kanados autorės Naomi Klein pasitraukimas iš PEN World Voices festivalio, kritikuojant organizatorių poziciją dėl karo.

    Kino industrijoje pastaraisiais metais viešai skelbta apie iniciatyvas, kuriomis dalis kūrėjų įsipareigoja nedirbti su Izraelio kino institucijomis ir renginiais. Tokie veiksmai rodo, kad karas Gazoje vis dažniau tampa ne tik diplomatijos, bet ir kultūros sektoriaus sprendimų bei reputacijos klausimu.

    J. M. Coetzee gimė Pietų Afrikoje, vėliau persikėlė gyventi į Australiją. 2003 metais jam skirta Nobelio literatūros premija, o tarp geriausiai žinomų kūrinių dažnai minimi romanai „Disgrace“ ir „Waiting for the Barbarians“.

  • Žaidimų studijos prieš DI bangą: kaip „Fading Echo“ kūrėjai tikisi išlikti perpildytoje rinkoje

    Žaidimų studijos prieš DI bangą: kaip „Fading Echo“ kūrėjai tikisi išlikti perpildytoje rinkoje

    „Fading Echo“: ambicija iš mažos komandos

    Nepriklausoma studija Emeteria, įsikūrusi Lione Prancūzijoje, šiemet ruošiasi išleisti savo debiutinį žaidimą „Fading Echo“ kompiuteriams, „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“. Kūrėjai žaidimą pristato kaip veiksmo vaidmenų patirtį, kurioje pagrindinė herojė gali keisti pavidalą tarp žmogaus ir vandens būtybės.

    Žaidimo pasaulis paremtas idėja, kad realybė skilinėja, o skirtingos tikrovės susimaišiusios tarpusavyje. Žaidėjo tikslas yra keliauti per šias erdves, atkurti gyvybę simbolizuojantį vandenį ir taip išsaugoti tai, kas dar likę.

    „Mūsų darbas nėra skaityti moralą, o kelti klausimus ir leisti žaidėjams patiems susidaryti nuomonę“, – sakė Emeteria vyresnioji prodiuserė Elise Marchouba.

    Rinka perpildyta, o matomumą reikia išsikovoti

    Studijos atstovė pabrėžia, kad šiuolaikinėje rinkoje sukurti gerą žaidimą jau nebepakanka. Dalis darbo persikelia į komunikaciją, bendruomenės auginimą ir nuolatinį matomumo siekį, nes didieji leidėjai dažniausiai pasiima didžiausią auditorijos dėmesį ir reklamos biudžetus.

    Emeteria sąmoningai renkasi kryptį, kuri šiandien nėra pati populiariausia: vieno žaidėjo patirtį be internetinių režimų, be mikrotransakcijų ir be su žaidimu nesusijusių monetizacijos sluoksnių. Kūrėjai taip pat pripažįsta, kad sprendimas pagrindiniu personažu pasirinkti moterį daliai interneto auditorijos vis dar tampa dirgikliu.

    DI spaudimas ir nauja investuotojų logika

    Interviu metu daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto temai, kuri, pasak kūrėjų, keičia ne tik darbo procesus, bet ir investicijų kryptis. E. Marchouba teigia matanti tendenciją, kai dalis investuotojų vangiau žiūri į projektus, jei šalia jų neatsiranda DI elemento, net jei pats žaidimas nuo to objektyviai netaptų geresnis.

    Studijoje DI, pasak jos, bandoma taikyti pirmiausia ten, kur darbai yra rutininiai ir mažai kūrybiniai, o ne ten, kur būtų siekiama pakeisti kūrėjus. Viena jautriausių sričių išlieka lokalizacija, nes humoras, potekstės ir kultūriniai niuansai dažnai reikalauja žmogaus sprendimo, o automatiniai vertimai gali prarasti prasmę.

    „Žmonės nebus pakeisti DI. Juos pakeis žmonės, kurie moka DI naudoti“, – sakė Elise Marchouba.

    Atleidimų banga ir pamokos po pandemijos

    Žaidimų industrijos foną pastaraisiais metais ženklina ir atleidimų banga, kurią kūrėjai sieja su pandemijos laikotarpiu išaugusia paklausa ir vėlesniu grįžimu į labiau įprastus vartojimo įpročius. COVID-19 metu žaidimų pardavimai augo, kompanijos sparčiai samdė darbuotojus, o nuotolinis darbas leido plėstis globaliai.

    Vėliau, rinkai atvėsus, kai kurios įmonės pradėjo mažinti komandas, o dalis specialistų patyrė ciklišką scenarijų: atleidimai, o po kelių mėnesių ar metų vėl naujos paieškos. Mažesnėse studijose, kaip pabrėžia Emeteria, situaciją lengviau valdyti dėl aiškesnio finansų planavimo ir artimesnio vadovų ryšio su komanda.

    Kultūrinė vertė ir auditorijos lūkesčiai

    Kūrėjai akcentuoja, kad vaizdo žaidimai šiandien vis dažniau vertinami kaip kultūros dalis, o ne vien pramoga. Pasak E. Marchouba, auditorija vis dažniau tikisi turtingesnių istorijų ir sudėtingesnių temų, nes ir pats gyvenamasis laikotarpis yra komplikuotas, o kūrėjų patirtys neišvengiamai persikelia į pasakojimus.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį į socialinę žaidimų pusę: net vieno žaidėjo patirtys dažnai tęsiasi už ekrano ribų, kai žmonės dalijasi įspūdžiais, aptaria istorijas ir kuria bendruomenes. Tokia sąveika, jos teigimu, prisideda prie stereotipų apie žaidėjus nykimo, nors pokytis nevyksta greitai.

    „Norėčiau, kad žmogus pabaigtų žaidimą ir jaustųsi bent šiek tiek pasikeitęs, kad jam tai kažką reiškė“, – sakė Elise Marchouba.

    „Fading Echo“ planuojamas išleisti vėliau šiais metais. Emeteria viliasi, kad žaidimas išsiskirs komiksus primenančiu stiliumi, aiškia vieno žaidėjo vizija ir atsargiu, bet praktišku požiūriu į DI naudojimą.

  • ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    Europos Sąjungai susiduriant su nauja energijos kainų banga, už klimato politiką atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra ragina veikti ryžtingiau ir greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Jo teigimu, Europa per dažnai į krizes reaguodavo pavėluotai, o šįkart delsti nebegalima.

    Interviu metu komisaras pabrėžė, kad atsparumas energijos sukrėtimams prasideda namuose, didinant vietinę gamybą ir spartinant perėjimą prie alternatyvių šaltinių. Tai, pasak jo, reiškia daugiau elektrifikacijos, atsinaujinančios energetikos, šilumos siurblių, jungčių tarp valstybių ir, kai kuriose šalyse, branduolinės energijos.

    „Po kiekvienos ankstesnės krizės turėjome būti radikalesni ir veikti labiau į priekį. Dabar būtent to ir reikia“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisaras priminė, kad Europa nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizių aiškiai matė savo pažeidžiamumą, nes žemyne ribota vietinių energijos išteklių pasiūla. Jo vertinimu, atsisakyti rusiškų dujų buvo būtina, tačiau dalis priklausomybės tiesiog persikėlė kitur.

    Pasak W. Hoekstros, Europos dujų pirkimai vis labiau remiasi suskystintomis gamtinėmis dujomis, o tai didina jautrumą geopolitikai ir pasaulinėms kainų bangoms. Tokia situacija, jo teigimu, verčia kelti klausimą, ar naujos priklausomybės yra pakankamai saugios ilguoju laikotarpiu.

    Kaip vieną iš dabartinės įtampos veiksnių jis įvardijo geopolitinį nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir karą Ukrainoje, kurie didina žaliavų kainų svyravimus. Straipsnyje pažymima, kad 2026 metų gegužės pradžioje „Brent“ naftos kaina buvo pakilusi virš maždaug 85 eurų už barelį ribos, o tai vėl kelia spaudimą tiek verslui, tiek gyventojų išlaidoms.

    Augant energijos kainoms, brangsta ne tik degalai ar šildymas, bet ir dauguma prekių bei paslaugų, nes energija yra svarbi tiekimo grandinių dalis. Europos Komisija ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad aukštos kainos didina energetinio skurdo riziką, todėl ieškoma priemonių, kaip mažinti sąskaitas ir geriau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus.

    Komisaras pripažino, kad artimiausiais metais Europa vis tiek neišvengs iškastinio kuro vaidmens, ypač gamtinių dujų, kurios dažnai laikomos pereinamuoju kuru. Kartu jis akcentavo, kad energijos paklausa gali augti ir dėl sparčios skaitmenizacijos bei didelių skaičiavimo pajėgumų poreikio, įskaitant dirbtinis intelektas sprendimus, net jei energijos efektyvumas bus nuosekliai didinamas.

    „Dujos dar kurį laiką išliks pereinamuoju kuru, o energijos paklausa, net ir taikant efektyvumo priemones, greičiau augs nei mažės“, – teigė Wopke Hoekstra.

    Milijardai tinklams ir įkrovimui

    Kalbėdamas apie tai, kodėl infrastruktūros modernizavimas vyksta lėtai, W. Hoekstra sutiko, kad Europos Sąjunga „turi daugiau namų darbų“. Jo teigimu, būtinos milijardinės investicijos į elektros tinklų atnaujinimą, jų pralaidumo didinimą ir įkrovimo stotelių plėtrą.

    Komisaras argumentavo, kad kiekvienas į energetikos transformaciją investuotas euras mažina ilgalaikę Europos priklausomybę ir pažeidžiamumą, todėl yra racionalus sprendimas tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu. Jo vertinimu, be spartesnių investicijų ES bus sunku užtikrinti stabilesnes kainas per kitą sukrėtimą.

    JAV atsitraukimas ir naujos partnerystės

    Tarptautinės klimato politikos kontekste W. Hoekstra apgailestavo dėl JAV pasitraukimo iš plataus masto bendradarbiavimo klimato srityje, kuris, jo teigimu, apsunkina pasaulinių susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto komisaras pabrėžė, kad Europa toliau stiprina ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis.

    Jo teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas vyksta su Norvegija, Jungtine Karalyste, Kanada, Australija, taip pat su partneriais Lotynų Amerikoje, kai kuriomis Afrikos ir Azijos šalimis, tarp jų Japonija. Komisaras priminė, kad 2023 metais Dubajuje vykusioje klimato konferencijoje pavyko suburti plačią šalių daugumą, peržengusią tradicinę Šiaurės ir Pietų takoskyrą.

    Šiandien, pasak W. Hoekstros, užduotis išlieka ta pati: mažinti priklausomybę nuo importo, didinti vietinę energijos gamybą ir modernizuoti infrastruktūrą taip, kad kitas kainų šokas neatsidurtų ant namų ūkių ir įmonių pečių.

  • „Maisto bankas“ kviečia minimalių pajamų gavėjus į mokymus: kokių praktinių įgūdžių išmoksite

    Organizacija „Maisto bankas“ kviečia minimalių pajamų gavėjus dalyvauti mokymuose, skirtuose stiprinti kasdienius įgūdžius ir didinti finansinį bei socialinį atsparumą. Iniciatyva orientuota į žmones, kuriems svarbu ne tik gauti paramą, bet ir išmokti ją panaudoti taip, kad kasdienybė taptų stabilesnė.

    Mokymuose daug dėmesio skiriama praktikai: kaip planuoti išlaidas, susidaryti realų biudžetą ir įvertinti, kur dažniausiai „išsivaikšto“ pinigai. Taip pat aptariami sprendimai, padedantys sumažinti kasdienes sąnaudas ir lengviau susitvarkyti su netikėtomis situacijomis, kai prireikia papildomų lėšų.

    „Maisto bankas“ pabrėžia, kad tokie mokymai yra papildoma pagalbos forma, kuri ilgainiui gali prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės. Dalyviai skatinami aktyviai įsitraukti, užduoti klausimus ir mokymų metu iškart pritaikyti gautas žinias savo situacijai.

    Mokymai ypač aktualūs tuo metu, kai daliai gyventojų finansinis spaudimas išlieka didelis dėl išaugusių būtiniausių prekių ir paslaugų kainų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir nedideli įpročių pokyčiai, pavyzdžiui, aiškesnis apsipirkimo planavimas ar sąskaitų tvarkymas, gali duoti apčiuopiamą rezultatą mėnesio pabaigoje.

    Norintys dalyvauti kviečiami sekti „Maisto banko“ ir savivaldybės skelbiamą informaciją apie registraciją, vietą ir laiką. Paprastai tokie mokymai organizuojami taip, kad būtų prieinami kuo platesniam žmonių ratui, o turinys pritaikomas skirtingoms kasdienėms situacijoms.

  • 40 nemokamų pamokų: kaip savarankiškai naudotis E. sveikata, „Sodra“, MIGRIS ir „Regitra“

    40 nemokamų pamokų: kaip savarankiškai naudotis E. sveikata, „Sodra“, MIGRIS ir „Regitra“

    Nacionalinis projektas Prisijungusi Lietuva pristatė 40 nemokamų savarankiško mokymosi pamokų, skirtų gyventojams, norintiems drąsiau naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Pamokose žingsnis po žingsnio aiškinama, kaip susitvarkyti dažniausiai kasdienybėje pasitaikančius reikalus internetu.

    Mokomoji medžiaga parengta taip, kad būtų suprantama ir tiems, kuriems dar trūksta skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Vienai temai paprastai prireikia nuo 20 iki 60 minučių, o mokytis galima sau patogiu metu ir tempu.

    Projektas akcentuoja, kad mokymuose sąmoningai vengiama perteklinės teorijos ir sudėtingų sąvokų, o vietoje jų pateikiami konkretūs pavyzdžiai ir aiškiai parodyti veiksmai. Tikslas paprastas: kad žmogus galėtų realiai atlikti veiksmus savarankiškai, o ne tik perskaityti, kaip tai teoriškai turėtų atrodyti.

    „Planuodami šias pamokas galvojome apie žmones, kuriems aktualu naudotis e. paslaugomis, tačiau jie dar abejoja ar nepasitiki savo patirtimi. Norėjome, kad kiekvienas žingsnis būtų aiškus ir suprantamas“, – sakė projekto Prisijungusi Lietuva ekspertas Algimantas Merkys.

    Didelė dalis pamokų skirta temoms, su kuriomis gyventojai susiduria dažniausiai: E. sveikata, Valstybinės ligonių kasos paslaugos, „Sodros“ savitarna, E. policija, „Regitra“, taip pat MIGRIS. Aptariamos ir kitos praktinės sritys, pavyzdžiui, viešasis transportas, bibliotekų paslaugos ar aplinkos apsaugos sistemos.

    Atskiras dėmesys skiriamas e. parašui ir dokumentų tvarkymui internetu, nes būtent čia žmonėms dažnai kyla daugiausia klausimų. Pamokose aiškinama, kokios yra e. parašo rūšys, kaip juo prisijungti prie e. valdžios sistemų, pasirašyti dokumentus, patikrinti parašo galiojimą, taip pat kaip parengti ir išsiųsti dokumentus elektroniniu būdu.

    Projektas pabrėžia ir praktinę naudą: elektroninės paslaugos leidžia sutaupyti laiko, sumažina poreikį vykti į įstaigas, padeda išvengti eilių ir daugiau reikalų sutvarkyti tada, kai patogu pačiam. Pasak projekto rengėjų, nuoseklus mokymasis po truputį didina pasitikėjimą ir suteikia daugiau savarankiškumo kasdienėje rutinoje.

    „Svarbiausia – neprarasti smalsumo. Jei mokomės po truputį, nuosekliai ir neraginami, skaitmeninis pasaulis tampa ne kliūtimi, o pagalbininku“, – sakė A. Merkys.

    Nemokamos pamokos pasiekiamos neribotą laiką projekto Prisijungusi Lietuva svetainėje, mokymų skiltyje pasirinkus savarankiško mokymosi dalį. Ten pateikiami visi kursai, kuriuos galima rinktis pagal aktualiausią situaciją ir spręstiną užduotį.

  • Gegužės 19 dieną startuoja kvietimas būsto paramai: prašymai per SPIS tik iki 16 valandos

    Gegužės 19 dieną startuoja kvietimas būsto paramai: prašymai per SPIS tik iki 16 valandos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama gali būti teikiama kaip valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas ir arba subsidija.

    Prašymų priėmimas vyks ribotą laiką: gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos. Ministerija pabrėžia, kad kvietimas gali baigtis ir anksčiau, jei pasibaigs jam skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui numatyta apie 5,6 mln. eurų. Tai reiškia, kad sprendimą verta planuoti iš anksto, nes paraiškų teikimo langas trumpas, o finansavimas ribotas.

    Prašymus bus galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Taip pat numatyta galimybė kreiptis ir savivaldybės administracijoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba pagal savivaldybę, kurioje asmuo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

    Teikiant prašymą savivaldybėje, dokumentus galima pristatyti atvykus, per kurjerį arba per atstovą, kurio teisė atstovauti patvirtinta notaro. Ministerija ragina gyventojus iš anksto pasitikrinti reikalavimus ir pasiruošti dokumentus, kad paraišką pavyktų pateikti per nustatytą laiką.

  • Biržų rajone kviečia paramai 2026 metais: kompensuos priemones nuo elninių ir bebrų žalos

    Biržų rajone kviečia paramai 2026 metais: kompensuos priemones nuo elninių ir bebrų žalos

    Biržų rajono savivaldybė kviečia žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus teikti paraiškas 2026 metų finansinei paramai. Lėšos skiriamos priemonėms, padedančioms sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą miškui, želdiniams ir ūkiui.

    Parama teikiama iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, o išlaidos kompensuojamos tik po to, kai darbai ar pirkimai realiai įvykdyti ir apmokėti. Tai reiškia, kad pareiškėjams svarbu išsaugoti sąskaitas, apmokėjimo įrodymus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius patirtas išlaidas.

    Kokios priemonės finansuojamos?

    Finansavimas numatytas įvairioms prevencijos priemonėms: nuo repelentų įsigijimo ir želdinių apdorojimo paslaugų iki miško plotų aptvėrimo tvoromis ar apsauginėmis juostomis. Taip pat gali būti kompensuojamos medelių individualios apsaugos priemonės ir jų įrengimas.

    Be to, remiamas laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas gerinančių želdinių pirkimas ir įveisimas, taip pat daugiamečių aukštaūgių augalų įrengimas aikštelėse. Programoje numatyti ir papildomo elninių žvėrių šėrimo miško kirtimo atliekomis darbai, bebraviečių ardymo darbai bei kitos prevencinės priemonės.

    Svarbi sąlyga dėl dvigubo finansavimo

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tos pačios prevencinės priemonės negali būti finansuojamos du kartus. Jei priemonės jau įgyvendintos naudojant Europos Sąjungos paramą, jos negali būti pakartotinai kompensuojamos iš Specialiosios programos lėšų.

    Prieš teikiant paraišką verta pasitikrinti, ar planuojami darbai nėra finansuojami kitomis programomis, ir aiškiai atskirti skirtingų šaltinių remiamas veiklas. Tai padeda išvengti situacijų, kai paraiška atmetama dėl nesuderinamų finansavimo sąlygų.

    Ką būtina nurodyti paraiškoje?

    Paraiškoje reikia aprašyti planuojamų priemonių pobūdį, terminus ir apimtis, taip pat pateikti lėšų poreikį su sąmata. Kadangi finansavimas vykdomas kompensavimo būdu, vertinant paraišką svarbu, ar numatyti veiksmai yra realistiški ir pagrįsti.

    Kartu su paraiška būtina pateikti žemės sklypo planą ar schemą, kurioje matytųsi planuojamos prevencinės priemonės, taip pat detalų numatomų darbų aprašymą su preliminariais skaičiavimais. Taip pat reikalingi dokumentai, patvirtinantys nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisę į sklypą.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 5 dienos Biržų rajono savivaldybės administracijoje, Vytauto g. 59, Biržuose, Viešosios tvarkos skyriuje 316 kabinete (trečiame aukšte). Paraiškas galima teikti ir elektroniniu paštu ekologas@birzai.lt.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai kviečiami kreiptis telefonu +370 615 15 469 arba elektroniniu paštu ekologas@birzai.lt. Savivaldybė primena, kad sprendimą dėl kompensavimo lems ne tik paraiškos turinys, bet ir vėliau pateikti faktinių išlaidų dokumentai.

  • Samaningi kilometrai 2026: kur ir kada vyks žygiai Lietuvoje ir užsienyje, kaip registruotis

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga 2026 metais trečią kartą rengia pilietinę iniciatyvą Samaningi kilometrai, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Organizatoriai kviečia žygiu pagerbti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą ir stiprinti pilietiškumą.

    Šių metų Samaningi kilometrai vyks 2026 metų gegužės 16 dieną. Iniciatyva suplanuota ne tik Lietuvoje, bet ir lietuvių bendruomenėse užsienyje, todėl prie žygių gali prisijungti ir už šalies ribų gyvenantys žmonės.

    Skelbiama, kad numatyti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygiai užsienyje, lietuvių bendruomenėse. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir prasmingai prisidėti prie istorinės atminties puoselėjimo bei visuomenės telkimo.

    Registracija į žygius vyksta internetu, oficialioje iniciatyvos svetainėje. Užsiregistravus dalyviai paprastai gauna aktualią informaciją apie konkretaus žygio starto vietą, laiką, maršrutą, rekomenduojamą pasirengimą ir saugumo taisykles.

    Samaningi kilometrai pastaraisiais metais tampa vienu iš matomiausių KAM ir Lietuvos šaulių sąjungos pilietinio įsitraukimo projektų, orientuotu į visuomenės atsparumo ir bendruomeniškumo stiprinimą. Tokios iniciatyvos Lietuvoje vis dažniau siejamos ir su platesnėmis visuotinės gynybos nuostatomis, kur svarbus vaidmuo tenka piliečių pasirengimui, tarpusavio pasitikėjimui ir atsakomybei.

  • Biržų rajonas paskirstė 30 000 eurų tradicinėms religinėms bendruomenėms: kam atiteko daugiausia

    Biržų rajonas paskirstė 30 000 eurų tradicinėms religinėms bendruomenėms: kam atiteko daugiausia

    Biržų rajono savivaldybė patvirtino 2026 metais tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos finansavimą iš savivaldybės biudžeto. Sprendimai įforminti mero potvarkiais, parengtais pagal paraiškas vertinusios komisijos nutarimus.

    Šiai priemonei 2026 metais numatyta 30 000 eurų. Lėšos skirtos Biržų rajone veikiančioms bendruomenėms konkrečioms veikloms ir projektams, nuo paveldo objektų atnaujinimo iki edukacinių iniciatyvų.

    Didžiausia suma – altoriaus ir pulto įrengimui

    Didžiausia finansavimo dalis atiteko Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijai. Jai skirta 25 000 eurų projektui, susijusiam su bažnyčios altoriaus ir pulto gamyba bei įrengimu.

    Toks paskirstymas rodo, kad savivaldybės programoje reikšmingą vietą užima ir sakralinio paveldo bei liturginės infrastruktūros tvarkymas. Praktikoje tai dažnai reiškia ir didesnes vienkartines investicijas, palyginti su renginiais ar edukacija.

    Kiti projektai: stovykla, šildymas ir sauga

    Papilio evangelikų reformatų parapijai skirta 1 500 eurų jaunimo stovyklai 2026 metais. Tai viena iš nedidelių, bet tęstinių iniciatyvų, kuriose finansavimas dažniausiai nukreipiamas į veiklų organizavimą ir dalyvių įtraukimą.

    Biržų evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenei projektui „Išmani šiluma“ skirta 1 500 eurų. Pabiržės Švč. Trejybės parapijos iniciatyvai „Dievo artumo erdvė“ numatyta 1 000 eurų.

    Biržų evangelikų reformatų parapijai taip pat skirta 1 000 eurų bažnyčios pastato priešgaisrinės apsaugos sistemos įrengimo pirmajam etapui. Nors prašyta didesnė suma, dalinis finansavimas leidžia pradėti darbus ir tęsti juos etapais.

    Ką rodo paskirstymas?

    Iš viso patvirtintas 30 000 eurų krepšelis paskirstytas penkiems projektams, o didžioji dalis atiteko vienai paraiškai. Tai įprasta, kai programoje konkuruoja skirtingo masto darbai: infrastruktūros projektai paprastai kainuoja daugiau nei renginiai ar mokymai.

    Savivaldybės sprendimuose akcentuojamas projektinis principas, kai lėšos skiriamos konkrečioms veikloms, o ne bendrajam bendruomenių išlaikymui. Tokia praktika padeda aiškiau pagrįsti biudžeto panaudojimą ir įvertinti pasiektus rezultatus.

  • Gegužės 14 dieną vyks Pilietiškumo egzaminas: kas gali dalyvauti ir kaip pasiruošti iš anksto

    Gegužės 14 dieną, minint Pilietinio pasipriešinimo dieną, Lietuvoje trečią kartą vyks nacionalinis žinių patikrinimo konkursas Pilietiškumo egzaminas. Jį organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM.

    Egzaminu siekiama skatinti visuomenės pasirengimą visuotinei gynybai, stiprinti pilietiškumo nuostatas ir gilinti istorijos žinias. Organizatoriai pabrėžia, kad įsitraukti kviečiami visi norintys, o dalyvavimas pritaikytas plačiai auditorijai.

    Pilietiškumo egzaminą bus galima laikyti interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Testą dalyviai galės spręsti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, todėl laiką pasirinkti bus patogu tiek moksleiviams, tiek dirbantiems žmonėms.

    Norint pasiruošti iš anksto, siūloma prieš egzaminą pasitreniruoti bandomajame teste. Tai padeda susipažinti su klausimų pobūdžiu ir įsivertinti turimas žinias apie pilietinį pasipriešinimą, valstybės gynybos principus bei svarbiausius istorinius kontekstus.

    Registracija į Pilietiškumo egzaminą vykdoma toje pačioje svetainėje, kur bus sprendžiamas ir testas. Organizatoriai ragina neatidėlioti ir užsiregistruoti iš anksto, kad egzamino dieną liktų tik ramiai prisijungti ir atlikti užduotis.

    Renginys kasmet sulaukia augančio dėmesio, nes visuomenės atsparumo tema tampa vis aktualesnė tiek dėl geopolitinės situacijos regione, tiek dėl informacinių grėsmių ir krizių valdymo poreikio. Tokie žinių patikrinimai prisideda prie praktinio supratimo, kaip veikia valstybės gynyba ir kokį vaidmenį joje turi kiekvienas pilietis.