CP v2

Blog

  • Kėdainiuose atnaujins vandentiekio tinklus: kuriose gatvėse gegužę ir birželį lauks nepatogumai

    Kėdainiuose atnaujins vandentiekio tinklus: kuriose gatvėse gegužę ir birželį lauks nepatogumai

    Kėdainių rajono savivaldybei planuojant Kėdainių mieste gatvių atnaujinimo darbus, prieš pradedant rangos darbus vandentiekio ūkis taip pat bus tvarkomas iš anksto. UAB „Kėdainių vandenys“ praneša atnaujinsianti vandentiekio tinklus ir įvadus, kad po gatvių remonto nereikėtų ardyti naujos dangos.

    Pirmasis darbų etapas numatytas Aušros gatvėje – darbus planuojama vykdyti nuo 2026 metų gegužės 7 dienos iki 2026 metų gegužės 15 dienos. Įmonė atkreipia dėmesį, kad darbų terminai priklauso nuo faktinių sąlygų vietoje ir darbų eigos.

    Antroje 2026 metų gegužės mėnesio pusėje vandentiekio tinklų ir įvadų atnaujinimas numatytas S. Jaugelio-Telegos gatvėje. Vėliau, 2026 metų birželį, darbai planuojami Vytauto ir Vydūno gatvėse.

    Vykdant darbus gali laikinai sutrikti vandens tiekimas, taip pat trumpam pablogėti vandens kokybė, pavyzdžiui, gali pasirodyti drumstumas dėl hidraulinių režimų pokyčių. Gyventojams rekomenduojama įsivertinti kasdienius poreikius ir, jei įmanoma, pasirūpinti vandens atsargomis iš anksto.

    UAB „Kėdainių vandenys“ atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo gyventojų kantrybės. Pasak įmonės, darbai reikalingi siekiant atnaujinti miesto infrastruktūrą ir užtikrinti patikimesnį vandens tiekimą ateityje.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 650 41444 arba el. paštu admin@kedainiuvandenys.lt.

  • Nacionalinis žygis Sąmaningi kilometrai 2026 metais pasieks Kėdainių rajoną: kviečia jungtis komandas

    Nacionalinis žygis Sąmaningi kilometrai 2026 metais pasieks Kėdainių rajoną: kviečia jungtis komandas

    2026 metų gegužės 16 dieną nacionalinė iniciatyva Sąmaningi kilometrai vieną iš savo žygių rengs Kėdainių rajone. Organizatoriai kviečia prisidėti vietos bendruomenes, organizacijas, įstaigas ir gyventojus, norinčius prasmingai praleisti laiką ir stiprinti pilietiškumą.

    Projektas skirtas ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir istorinei atminčiai. Žygių idėja siejama su partizanų patirtimi, kai judėjimas buvo kasdienė, dažnai pavojinga būtinybė, reikalavusi ištvermės, drausmės ir tylos.

    Dalyviams siūloma simboliškai eiti panašiu keliu ir kartu apmąstyti laisvės kainą, kurią mokėjo rezistencijos dalyviai. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbi ne vien distancija, bet ir sąmoningas žingsnis, primenantis, kodėl istorinė atmintis šiandien išlieka aktuali.

    Registracija į žygį atvira tiek pavieniams dalyviams, tiek grupėms. Kėdainių krašto kolektyvai kviečiami suburti komandas iš kolegų, bendruomenės narių ar draugų ir dalyvauti kaip organizuota grupė.

    Kaip įprasta tokio tipo renginiuose, dalyvavimas tampa proga telkti žmones bendram tikslui ir kurti ryšius tarp skirtingų bendruomenių. Tikimasi, kad Kėdainių rajone žygis suburs įvairaus amžiaus dalyvius ir paskatins prasmingą dialogą apie atsakomybę, pilietiškumą bei laisvės istoriją.

    Daugiau informacijos apie iniciatyvą ir registraciją skelbiama projekto interneto svetainėje.

  • Pelėdnagių seniūnijoje gyventojus priims tarybos narė Alma Jociuvienė: kada ir kur atvykti

    Pelėdnagių seniūnijoje gyventojus priims tarybos narė Alma Jociuvienė: kada ir kur atvykti

    2026 metais gegužės 14 dieną Pelėdnagių seniūnijoje numatytas gyventojų priėmimas. Nurodoma, kad susitikimas vyks nuo 14.00 iki 15.00 valandos seniūnijos administracijos patalpose.

    Gyventojus priims Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė Alma Jociuvienė. Tokie priėmimai paprastai skirti aptarti kasdienius vietos klausimus, pateikti pasiūlymus ir išsakyti problemas, kurias galima spręsti savivaldos lygmeniu.

    Į priėmimą verta atsinešti su tema susijusią informaciją, pavyzdžiui, konkrečią vietą, laiką ar aplinkybes, jei klausimas susijęs su infrastruktūra, viešosiomis paslaugomis ar kaimynystės tvarka. Tai padeda greičiau įvardyti situaciją ir suplanuoti tolesnius veiksmus.

    Jei gyventojų klausimų susikaupia daugiau, tokie susitikimai dažnai tampa ir būdu sutarti dėl kreipimosi į atsakingus savivaldybės skyrius ar institucijas. Dalis problemų sprendžiamos iš karto suteikiant konsultaciją, o kitais atvejais inicijuojami paklausimai ar prašymai.

  • Kultūros ministerija pradeda rengti Vytauto Didžiojo metų programą: laukia visuomenės idėjų

    Kultūros ministerija pradeda rengti Vytauto Didžiojo metų programą: laukia visuomenės idėjų

    Kultūros ministerija kviečia gyventojus, institucijas ir organizacijas teikti idėjas Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai. Siekiama, kad 2030 metais suplanuotos iniciatyvos būtų ne formalios, o įtraukiančios ir turinčios ilgalaikę vertę.

    Seimas 2030-uosius yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais, numatant, kad tais metais bus minimos 600-osios Lietuvos valdovo mirties metinės. Ministerijos teigimu, tai proga ne tik prisiminti istorinę asmenybę, bet ir plačiau kalbėti apie valstybingumo raidą, politines bei kultūrines tradicijas ir jų reikšmę šiandien.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Pasak ministerijos, programą planuojama rengti kartu su sudaryta darbo grupe, o parengtą dokumentą ketinama teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Tikimasi, kad iki to laiko pavyks surinkti idėjas, kurios padėtų sujungti nacionalinio lygmens prioritetus su bendruomenių iniciatyvomis Lietuvoje ir užsienyje.

    Numatoma, kad programoje gali atsirasti kultūriniai renginiai, edukaciniai projektai, parodos, mokslinės konferencijos ir bendruomeninės veiklos. Kartu pabrėžiama, jog svarbus dėmesys bus skiriamas istorinei atminčiai, valstybingumo tradicijų aktualizavimui ir iniciatyvoms, kurios išliktų prasmingos ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Ministerija siūlymų laukia dėl pasirengimo ir konkrečių veiklų 2029–2030 metais, prašant nurodyti galimus finansavimo šaltinius ir atsakingus vykdytojus. Siūlymus galima teikti iki 2026 metų birželio 1 dienos.

  • Lietuvos Raudonasis Kryžius Kėdainiuose rengia civilinės saugos ekskursiją: ką išmoksite per valandą

    Lietuvos Raudonasis Kryžius Kėdainiuose rengia civilinės saugos ekskursiją: ką išmoksite per valandą

    Gegužės 8 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena. Šia proga Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus į nemokamą civilinės saugos ekskursiją Kėdainiuose, kurios tikslas – praktiškai ir aiškiai aptarti, kaip elgtis krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

    Organizacija pabrėžia, kad pasirengimas krizėms šiandien tampa kasdieniu įgūdžiu, o ne išimtine tema. Dažnėjant ekstremaliems orų reiškiniams, sutrikus ryšiui ar elektrai, kilus evakuacijos ar kitokio reagavimo poreikiui, daugiausia lemia ne vien institucijų veiksmai, bet ir tai, kiek pasiruošusi yra kiekviena šeima.

    Ekskursijos turinį ves Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai, dirbantys bendruomenėse ir padedantys žmonėms stiprinti civilinės saugos įgūdžius. Dalyviams numatoma pateikti pagrindinius žingsnius, kaip susiplanuoti veiksmus namuose, ką pasiruošti pirmosioms valandoms ir kaip priimti sprendimus, kai informacijos trūksta arba ji prieštaringa.

    Tokio formato susitikimai skirti ne tik teorijai, bet ir praktiniams klausimams, su kuriais žmonės susiduria realiose situacijose: kaip susitarti dėl šeimos ryšio plano, kur susitikti, jei neveikia telefonai, kokius daiktus verta turėti išvykimo krepšyje ir kaip pasirūpinti vaikais, senjorais ar augintiniais. Organizatoriai akcentuoja, kad pasirengimas neturi būti sudėtingas ar brangus – svarbiausia yra aiškus planas ir keli baziniai sprendimai.

    Renginys Kėdainiuose vyks 2026 metų gegužės 8 dieną 15 valandą Lietuvos sporto universiteto Kėdainių Aušros progimnazijoje. Organizatoriai nurodo, kad būtina išankstinė registracija, nes vietų skaičius gali būti ribotas.

    „Kviečiame susiburti ir stiprinti pasirengimą veikti krizės metu – žinios ir paprasti įgūdžiai gali padėti išvengti chaoso, kai situacija pasikeičia netikėtai“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai.

  • Spaudos atgavimo dieną Kelmėje meras padėkojo „Bičiulio“ redaktorei ir bibliotekos vadovei

    Spaudos atgavimo dieną Kelmėje meras padėkojo „Bičiulio“ redaktorei ir bibliotekos vadovei

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Kelmės rajono savivaldybėje pagerbti žmonės, kurių darbas kasdien palaiko lietuvišką žodį viešojoje erdvėje. Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius pasveikino laikraščio „Bičiulis“ redaktorę Loretą Dirbanauskaitę ir Žemaitės viešosios bibliotekos direktorę Gintą Maziliauskienę.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima gegužės 7 dieną, prisimenant laikotarpį, kai po spaudos draudimo buvo sugrąžinta teisė legaliai spausdinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu draudimu, kuris buvo tapęs vienu ryškiausių lietuviškos tapatybės ir kultūrinio pasipriešinimo simbolių.

    Kas šiandien yra laisvas žodis

    Kelmėje vykusių susitikimų metu meras dėkojo už atsakingą ir prasmingą veiklą, ilgametį darbą bei indėlį stiprinant informacijos sklaidą, skaitymo kultūrą ir bendruomeniškumą. Savivaldybės teigimu, tokios iniciatyvos primena, kad laisva spauda ir viešosios bibliotekos yra ne tik informacijos šaltinis, bet ir vietos bendruomenės ryšių stiprinimo erdvė.

    Pastaraisiais metais šios dienos prasmė plečiasi ir už istorinio konteksto ribų, nes žiniasklaida ir kultūros įstaigos vis dažniau susiduria su naujais iššūkiais. Prie jų priskiriamas ir mažėjantis vietos spaudos finansinis stabilumas, auditorijos įpročių kaita bei skaitmeninės informacijos srautas, kuriame sudėtingiau išlaikyti patikimumą ir kokybę.

    „Laisvas žodis, pagarba kalbai ir meilė knygai yra vertybės, kurios vienija bendruomenę ir padeda išsaugoti mūsų tapatybę. Dėkoju visiems, kurie kasdien prisideda prie šių vertybių puoselėjimo“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Vietos žiniasklaidos ir bibliotekų vaidmuo

    Tokie padėkos susitikimai išryškina vietos žiniasklaidos reikšmę, kai svarbi informacija pasiekia gyventojus apie savivaldos sprendimus, bendruomenės iniciatyvas ir regiono aktualijas. Tuo pačiu bibliotekos, be tradicinės knygų skolinimo funkcijos, vis dažniau veikia kaip kultūros renginių, edukacijų ir medijų raštingumo stiprinimo centrai.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kasmet tampa proga ne tik prisiminti istoriją, bet ir kalbėti apie dabartį, kurioje patikima informacija, kalbos kultūra ir skaitymo įpročiai išlieka visuomenės atsparumo dalimi. Kelmės rajone šiemet ši proga pažymėta dėmesiu žmonėms, kurių darbas tiesiogiai prisideda prie šių vertybių išsaugojimo.

  • Spaudos atgavimo dieną Kėdainiuose skelbs gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus: kiek jų liko?

    Spaudos atgavimo dieną Kėdainiuose skelbs gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus: kiek jų liko?

    Gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kėdainiuose bus apdovanoti vietos konkurso, renkančio gražiausius lietuviškus įmonių ir įstaigų pavadinimus, laureatai. Renginys numatytas 16 valandą Daugiakultūriame centre, jame taip pat suplanuota muzikinė ir edukacinė programa.

    Kėdainiuose toks konkursas rengiamas jau aštuntą kartą ir siekia atkreipti dėmesį į taisyklingą, prasmingą bei lietuvių kalbos tradicijas atspindinčią vardyną. Organizatorių teigimu, idėja artima Valstybinės kalbos inspekcijos iniciatyvoms, kurios skatina atsakingai rinktis juridinių asmenų pavadinimus.

    Duomenys rodo, kad 2025 metais Registrų centre buvo įregistruotos 126 Kėdainių įmonės ir įstaigos, tarp jų mažosios bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės ir viešosios įstaigos. Vertinant naujus pavadinimus, pastebėta ryški tendencija rinktis dirbtinius žodžius ir tarptautinius, dažnai angliškus, variantus.

    Pagal konkurso nuostatus reikalavimus atitiko 20 pavadinimų, o komisija balsavimu atrinko 10 gražiausių lietuviškų pavadinimų ir iš jų nustatė tris prizines vietas. Tuo pat metu į atranką įtraukti ir gyventojai, kurie balsuodami išrinko vieną, jų manymu, patį gražiausią pavadinimą.

    Renginyje žadamas dainų autoriaus ir atlikėjo Povilo Girdenio pasirodymas, o taip pat pranešimas apie pavadinimų reikšmę kalbai ir kultūrai. „Pavadinimus skaitome kaip poeziją“, – sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.

    Organizatoriai kviečia dalyvauti visus norinčius, o renginio partneriu įvardijama Kėdainių dailės mokykla. Konkurso rezultatai bus paskelbti apdovanojimų metu, taip simboliškai pabrėžiant lietuvių kalbos prestižą ir jos matomumą viešojoje erdvėje.

  • Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Karas su Iranu išjudino ne tik naftos ir dujų rinkas. Kartu jis sustiprino argumentą, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas su atsinaujinančiais ištekliais, o tai vėl kelia vėjo energetikos bendrovių lūkesčius.

    Pastarosiomis savaitėmis dalis valstybių ir investuotojų iš naujo vertina rizikas, susijusias su importuojamu iškastiniu kuru ir svarbiais jūrų maršrutais. Dėl to vėjo energetika, ypač jūrinė, dažniau pristatoma kaip strateginė infrastruktūra, o ne vien klimato politikos priemonė.

    Netikėtas pelnų šuolis

    Danijos vėjo turbinų gamintoja „Vestas“ paskelbė apie didesnį nei tikėtasi pirmojo ketvirčio pelno augimą. Bendrovė tai siejo su geresniu projektų įgyvendinimu tiek sausumoje, tiek jūroje, nors politinis neapibrėžtumas rinkose išliko.

    Dar viena Danijos energetikos grupė „Orsted“ taip pat pranešė apie geresnius nei prognozuota rezultatus per pirmuosius tris metų mėnesius. Bendrovė pastaraisiais metais patyrė spaudimą dėl išaugusių sąnaudų ir tiekimo grandinių sutrikimų, tačiau dabar akcentuoja stabilėjančią veiklą Europoje.

    Norvegijos „Equinor“, kuri tradiciškai siejama su nafta ir dujomis, teigia, kad Artimųjų Rytų krizė gali pagerinti grąžą jos švariosios energetikos padalinyje. Bendrovė nurodo, kad energetikos transformacijos motyvai pasislinko nuo vien dekarbonizacijos link savarankiškumo ir tiekimo patikimumo.

    Europa ieško mažesnės priklausomybės

    „Orsted“ vadovybė teigia, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose dar kartą patvirtino poreikį spartinti Europos energetikos transformaciją. Ypač išskiriama jūrinė vėjo energetika, kuri gali tiekti vietinę elektros gamybą ir mažinti importo rizikas.

    „Kai matome, kas vyksta pasaulyje, nėra priežasties nestiprinti energetikos transformacijos Europoje. Atsinaujinantys ištekliai gali suteikti saugią, žalesnę energiją ir sumažinti bendras sistemos sąnaudas, kai sprendimai diegiami mastu“, – sakė „Orsted“ vadovas Rasmus Errboe.

    Tuo pat metu bendrovė pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria Europai ir peržiūri prioritetus už Atlanto, kur vėjo energetika susiduria su politiniu pasipriešinimu. Europos Komisija viešai atmeta kritiką vėjo energetikai ir pabrėžia, kad regionas laikosi kitokio požiūrio į perėjimą nuo iškastinio kuro.

    DI bumas kelia naują paklausą

    „Vestas“ vadovas Henrikas Andersenas pabrėžė, kad geriausi pirmojo ketvirčio rezultatai per kelerius metus gerina visų metų perspektyvą. Jo teigimu, svarbiausia kryptis išlieka elektros tinklų plėtra ir didesnė elektrifikacija.

    Ši tema rinkoje tampa dar aktualesnė dėl sparčiai augančių duomenų centrų poreikių, kuriuos skatina DI plėtra. Vėjo energija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai vis dažniau aptariami kaip vienas realiausių būdų užtikrinti didelius, ilgalaikius elektros tiekimo kiekius, tačiau tam reikia ir tinklų pajėgumų, ir aiškių leidimų procedūrų.

    Vis dėlto dalis analitikų ragina neskubėti daryti išvadų, kad geopolitinė įtampa savaime sukels staigų naujų projektų bumą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu vėjo energetikos plėtrą vis dar riboja finansavimo kaina, rangovų pajėgumai, leidimų terminai ir elektros tinklų pralaidumas.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiais ketvirčiais didžiausią vertę turės ne vien geopolitinės antraštės, o konkreti projektų vykdymo drausmė, rizikų valdymas ir gebėjimas stabiliai tiekti įrangą bei paslaugas. Būtent tai šiuo metu ir leidžia „Vestas“ bei „Orsted“ rezultatams išsiskirti iš ankstesnių metų nuotaikų.

  • „Maersk“ vadovas įspėja: Irano karo smūgis tik stiprės, kainų šuolį pajus visi vartotojai

    „Maersk“ vadovas įspėja: Irano karo smūgis tik stiprės, kainų šuolį pajus visi vartotojai

    Pasaulinės logistikos milžinės „Maersk“ vadovas Vincentas Clercas perspėja, kad JAV ir Irano karo pasekmės pasaulinei prekybai gali tik stiprėti artimiausiais mėnesiais, o didesnes sąnaudas galiausiai pajus ir vartotojai. Pasak jo, šis konfliktas tapo nauju pavojaus signalu tiekimo grandinėms ir jų atsparumui.

    Anot „Maersk“, laivybos sektorius yra itin priklausomas nuo energijos kainų, todėl naftos brangimas tiesiogiai didina pervežimo kaštus. Įmonė skaičiuoja, kad esant maždaug 90–100 JAV dolerių kainai už barelį, papildomos mėnesio sąnaudos siektų apie 460 mln. eurų, o tokio masto šuolio bendrovė negali padengti pati.

    „Tai toks didelis sąnaudų augimas, kad jo nepajėgsime prisiimti vieni, todėl dalį turėsime perkelti klientams“, – sakė Vincentas Clercas.

    Didžiausias neapibrėžtumas siejamas su Ormūzo sąsiauriu, per kurį įprastai vyksta reikšminga pasaulinės naftos ir dalies krovinių logistika. Jei judėjimas šiuo keliu ilgiau išliks sutrikęs, didės ne tik degalų, bet ir jūrinių pervežimų kainos, o tai gali persiduoti į platesnę infliaciją įvairiose ekonomikose.

    „Maersk“ taip pat kelia klausimą, ar didesnės logistikos ir energijos sąnaudos nesumažins galutinės paklausos. Jei vartotojai pradės riboti pirkinius, tai vėliau gali atsispindėti mažesniu užsakymų srautu gamybos ir tiekimo grandinėse, ypač metų antroje pusėje.

    Bendrovė, laikoma vienu svarbiausių pasaulinės prekybos barometrų, paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: pakoreguotas EBITDA siekė 1,75 mlrd. JAV dolerių, arba apie 1,62 mlrd. eurų. Tai buvo apie 35 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau atitiko rinkos lūkesčius, o pajamos sumažėjo 2,6 proc. iki 13 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 12 mlrd. eurų.

    Įmonė nurodė, kad rezultatams spaudimą darė mažesni frachto tarifai ir išaugusios sąnaudos, nors krovinių apimtys didėjo. „Maersk“ taip pat anksčiau buvo sustabdžiusi dvi svarbias laivybos kryptis, jungiančias Artimuosius Rytus su Azija ir Europa, pabrėždama, kad sprendimai buvo priimti siekiant apsaugoti įgulas ir laivus.

    Nepaisant rizikų, „Maersk“ paliko nepakeistą 2026 metų prognozę ir teigia vis dar matanti galimybę didinti pelningumą, tačiau pabrėžia, kad geopolitika tapo dominuojančiu veiksniu, lemiančiu tiek makroekonominę kryptį, tiek logistikos aplinką. Bendrovės vertinimu, prie rizikų prisideda ir pasaulinė laivyno pasiūlos perteklius dėl naujų laivų pristatymų.

    „Maersk“ skaičiuoja, kad jei naftos kainos išliktų aukštame lygyje, o konfliktas būtų išspręstas palyginti greitai, pasaulinė konteinerių paklausa vis tiek galėtų augti 2–4 proc. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad rizikų balansas išlieka neigiamas, o blogesni scenarijai, ypač užsitęsus trikdžiams, negali būti atmesti.

  • „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormūzo sąsiaurį: JAV karinis laivynas atskleidė planą

    „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormūzo sąsiaurį: JAV karinis laivynas atskleidė planą

    Didžiausios pasaulio logistikos bendrovės „Maersk“ vadovas Vincentas Clercas pranešė, kad vienas įmonės valdomas komercinis laivas sėkmingai kirto Hormūzo sąsiaurį, lydimas JAV karinių pajėgų. Pasak jo, tai buvo kruopščiai parengta operacija, leidusi laivui ir įgulai saugiai pasitraukti iš Persijos įlankos.

    „Maersk“ patvirtino, kad JAV vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Alliance Fairfax“, kurį valdo „Farrell Lines“ ir kuris priklauso „Maersk“ grupei, pirmadienį įveikė siaurą jūrinį ruožą be incidentų. Laivas buvo lydimas JAV kariuomenės, todėl kelionė per vieną jautriausių pasaulio jūrinių koridorių įvyko sklandžiai.

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra kritinis pasaulinei prekybai, nes juo plukdoma reikšminga dalis naftos ir suskystintų dujų krovinių. Bet koks įtampos šuolis šiame regione paprastai iškart atsiliepia krovinių draudimo kainoms, laivybos maršrutams ir pristatymo terminams, o galiausiai ir degalų bei prekių kainoms vartotojams.

    Kaip atsirado palyda

    Vincentas Clercas teigė, kad įmonė per krizę rinkosi ypač atsargų elgesį ir kurį laiką vengė reisų per sąsiaurį, net jei dalis laivų dėl to įstrigo regione. Sprendimas leisti laivui išplaukti buvo priimtas tik po tiesioginio JAV institucijų ir JAV karinio laivyno kreipimosi bei intensyvių pasirengimo procedūrų.

    „Šiuo atveju į mus kreipėsi JAV vyriausybė ir JAV karinis laivynas, aiškiai pasakydami, kad nori išvesti dalį laivų“, – sakė Vincentas Clercas.

    „Kartu rengėmės labai intensyviai, įvertinome visas operacijos detales ir tai, ar galime garantuoti įgulos saugumą, jei siųsime laivą į šią misiją“, – teigė jis.

    JAV Centrinė vadavietė skelbė, kad du JAV vėliava plaukiojantys prekybiniai laivai sėkmingai perplaukė sąsiaurį, o regione veikė JAV karinio jūrų laivyno raketiniai eskadriniai minininkai. Ši informacija tapo svarbiu signalu rinkoms, nes palyda teoriškai mažina riziką atskiriems laivams, bet kartu parodo, kad laivybai reikalingos išskirtinės saugumo priemonės.

    Laivai įstrigę Persijos įlankoje

    „Maersk“ vadovas nurodė, kad Persijos įlankoje vis dar yra aštuoni bendrovės laivai, kurie dėl saugumo situacijos negali laisvai keisti maršruto. Dalis jų yra reikalingi darbui pačioje įlankoje, tačiau didesnė dalis, pasak įmonės, turėtų dirbti kituose regionuose, o ne prastovėti.

    Tokie priverstiniai sustojimai turi tiesioginę kainą: laivams stovint, logistikos grandinė praranda pajėgumus, didėja vėlavimų rizika, brangsta draudimas ir apsaugos priemonės. Tai ypač svarbu konteinerių pervežimams, kai net kelių dienų sutrikimai gali sukelti krovinių spūstis uostuose ir tiekimo grandinių grandinines reakcijas.

    Finansiniai signalai ir platesnis poveikis

    „Maersk“ taip pat paskelbė, kad metų pirmąjį ketvirtį įmonės pagrindinis pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą siekė apie 1,6 milijardo eurų. Tai buvo maždaug 35 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatas atitiko rinkos lūkesčius.

    Nors vieno laivo palydėjimas per Hormūzo sąsiaurį neišsprendžia visos regiono krizės, tai rodo, kad dalis komercinės laivybos gali būti atnaujinama tik su kariniu užnugariu. Rinkoms tai siunčia dvigubą žinutę: maršrutas teoriškai įmanomas, tačiau jo kaina ir rizika išlieka išskirtinai aukštos, todėl poveikis krovinių tarifams ir tiekimo grandinėms gali stiprėti ir artimiausiais mėnesiais.