CP v2

Blog

  • „Shell“ pelnas šoktelėjo dėl Irano karo: naftos kainos kilo, bet akcijų supirkimas mažinamas

    „Shell“ pelnas šoktelėjo dėl Irano karo: naftos kainos kilo, bet akcijų supirkimas mažinamas

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo daugiau, nei prognozavo analitikai. Bendrovė nurodė, kad rezultatams palanki buvo įtampa Artimuosiuose Rytuose, po kurios rinkose brango energijos žaliavos.

    „Shell“ pakoreguotas pelnas 2026 metų sausio–kovo laikotarpiu siekė apie 6,4 mlrd. eurų ir viršijo maždaug 5,7 mlrd. eurų analitikų lūkesčius. Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu bendrovė buvo skelbusi apie maždaug 5,2 mlrd. eurų pakoreguotą pelną.

    „Shell“ generalinis direktorius Waelis Sawanas akcentavo veiklos efektyvumą ir gebėjimą dirbti itin nepastovioje rinkoje.

    „Pasiekėme tvirtus rezultatus dėl nuoseklaus dėmesio veiklos rodikliams, nors pasaulinė energijos rinka patyrė beprecedentį sukrėtimą“, – sakė W. Sawanas.

    Kartu bendrovė pranešė mažinanti ketvirtinį akcijų supirkimo tempą iki maždaug 2,8 mlrd. eurų, kai anksčiau jis siekė apie 3,2 mlrd. eurų. Taip pat „Shell“ padidino dividendą maždaug 5 proc., iki apytikriai 0,36 euro už akciją.

    Rinkos fone tebėra geopolitinė rizika, ypač susijusi su strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet koks trikdis šiame maršrute paprastai greitai persiduoda degalų, logistikos ir pramonės kaštams.

    Tarptautinė energetikos agentūra pastaraisiais mėnesiais ne kartą pabrėžė, kad tiekimo grandinių pažeidžiamumas ir konfliktų rizika išlieka viena svarbiausių energijos saugumo grėsmių. Tokiais laikotarpiais integruotos energetikos bendrovės, turinčios ir gavybą, ir perdirbimą, dažnai sugeba geriau amortizuoti šokus.

    „Shell“ duomenimis, grynoji skola ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 48,8 mlrd. eurų ir buvo didesnė nei metų pradžioje. Rinkos analitikai tai sieja ir su apyvartinio kapitalo svyravimais, kurie didėjančių naftos kainų aplinkoje gali laikinai „pririšti“ daugiau lėšų atsargose.

    Įmonė taip pat tęsia aktyvius portfelio pertvarkymus ir plėtrą Šiaurės Amerikoje. Balandį „Shell“ paskelbė susitarusi įsigyti Kanados bendrovę „ARC Resources“ sandoryje, kurio vertė, įskaitant skolą ir nuomos įsipareigojimus, siekia apie 14,4 mlrd. eurų.

    Bendrovė teigia, kad šis įsigijimas sustiprintų jos išteklių bazę ir ilgalaikę gavybos perspektyvą, ypač Montney skalūnų baseine Britų Kolumbijoje ir Albertoje. Investuotojams tai signalizuoja, kad „Shell“ siekia derinti grąžą akcininkams su didesniu dėmesiu gamtinių dujų ir naftos projektams, kurie užtikrina pinigų srautus esant kainų svyravimams.

  • Kaip ilgiau išlaikyti skintas gėles šviežias: dažniausios klaidos ir paprasti sprendimai namuose

    Skintos gėlės gali džiuginti gerokai ilgiau, jei nuo pirmos dienos pasirūpinsite keliomis paprastomis detalėmis. Dažniausiai puokštė vysta ne dėl pačių gėlių kokybės, o dėl bakterijų vandenyje, netinkamo koto paruošimo ir per šilto laikymo.

    Floristai pabrėžia, kad svarbiausia yra higiena ir reguliarumas: švarus vazos vidus, laiku keičiamas vanduo ir teisingai patrumpinti kotai. Net ir atsparios rūšys greitai praranda tvirtumą, jei lapai paliekami vandenyje arba puokštė laikoma šalia šilumos šaltinių.

    Kas greičiausiai „nužudo“ puokštę?

    Didžiausias priešas yra bakterijos, kurios sparčiai dauginasi šiltame, stovinčiame vandenyje. Jos užkemša koto laidžiuosius audinius, todėl gėlės nebegali normaliai pasisavinti vandens ir ima vysti net tada, kai vazoje jo dar yra.

    Ne mažiau svarbi klaida yra neteisingas koto kirpimas. Jei kotas nukerpamas bukomis žirklėmis arba paliekamas „sutraiškytas“, vandens įsiurbimas suprastėja, o puokštė greičiau praranda stangrumą.

    Veiksmai, kurie prailgina gėlių šviežumą

    Parsinešus gėles, verta kuo greičiau paruošti vazą: ją išplauti, pripilti švaraus vandens ir tik tada merkti puokštę. Jei įmanoma, kotus geriausia patrumpinti aštriu peiliu, įstrižai, kad padidėtų vandens įsiurbimo plotas.

    Vandenį patariama keisti dažnai, ypač jei namuose šilta. Kartu verta trumpai praplauti vazą ir dar kartą patrumpinti kotus kas kelias dienas, nes pjūvio vieta apsitraukia plėvele ir pradeda prasčiau „gerti“.

    Labai svarbu pašalinti visus lapus, kurie atsidurtų žemiau vandens linijos. Vandenyje mirkstantys lapai pradeda irti, teršia vandenį ir tampa puikia terpe mikroorganizmams, dėl to puokštė vysta greičiau.

    Puokštės vieta namuose taip pat turi įtakos: geriausia laikyti vėsiau, atokiau nuo tiesioginės saulės ir radiatorių. Dar viena dažnai pamirštama detalė yra vaisiai: nokstantys obuoliai ar bananai išskiria etileną, kuris paspartina gėlių senėjimą.

    Ar verta naudoti gėlių maistinį tirpalą?

    Specialios priemonės skintoms gėlėms dažniausiai yra vienas patikimiausių būdų prailginti puokštės „gyvenimą“, nes jose derinamos maistinės medžiagos ir antibakteriniai komponentai. Toks tirpalas padeda palaikyti vandens švarą ir sumažina riziką, kad kotai greitai užsikimš.

    Jei specialios priemonės neturite, svarbiausia vis tiek išlieka švarus vanduo, švari vaza ir tvarkingai paruošti kotai. Būtent šie žingsniai dažniausiai duoda didžiausią efektą, o įvairūs „triukai“ be higienos neduos ilgalaikio rezultato.

    Dažniausiai puokštei pakenkia keli pasikartojantys įpročiai: retai keičiamas vanduo, paliekami lapai vandenyje, gėlės laikomos karštyje arba visai nekoreguojami kotai. Jei šių klaidų išvengsite, net įprasta puokštė dažnai išsilaiko pastebimai ilgiau ir ilgiau atrodo tvarkinga.

  • Madingiausi 2026 metų vasaros nagai: spalvos ir raštai, kurie labiausiai tinka įdegusioms rankoms

    Kas keičiasi 2026 metų vasarą?

    2026 metų vasaros manikiūro tendencijos krypsta į dvi aiškias stovyklas: švarų minimalizmą ir ryškų, akį traukiantį dekorą. Vietoje vieno dominuojančio stiliaus, madoje bus pasirinkimo laisvė, o svarbiausias kriterijus – kaip manikiūras atrodo ant konkretaus žmogaus rankų.

    Tai reiškia, kad vienodai aktualūs bus ir vienspalviai lakai, ir drąsesni sprendimai su raštais, blizgučiais ar subtiliais akmenukais. Tendencijos vis dažniau siejamos su universaliu pritaikomumu: manikiūras turi tikti ir atostogoms, ir miestui.

    Spalvos, kurios gražiausiai išryškina įdegį

    Vasarą svarbiausia – spalvos santykis su odos tonu, todėl 2026 metais ypač daug dėmesio skiriama atspalviams, kurie pabrėžia įdegį. Šiltos spalvos, tokios kaip koralinė ar ryški geltona, suteikia energijos ir „pakelia“ bendrą įvaizdį.

    Tuo pat metu išlieka madingi ir šaltesni, švarūs pasteliniai tonai, kurie su įdegiu sukuria aiškų kontrastą ir rankoms suteikia gaivumo. Praktinis patarimas paprastas: kuo tamsesnis įdegis, tuo drąsiau galima rinktis ir neonus, ir labai šviesius pastelius.

    Ryškiausi raštai ir detalės

    Tarp 2026 metų vasaros favoritų įsitvirtina koralinis atspalvis: jis laikomas universaliu, nes tinka tiek trumpiems, tiek ilgesniems nagams ir dera su dauguma vasarinių drabužių spalvų. Kitas ryškus pasirinkimas – sviestinė geltona, kuri atrodo švelniai, bet išlieka pastebima.

    Norintiems ryškumo, į pirmą planą grįžta neoninė geltona – ji sukuria atostogų nuotaiką ir itin išryškėja ant įdegusios odos. Pastelių gerbėjams aktualus „baby blue“: šis šviesiai mėlynas tonas siejamas su lengvumu ir tvarkingu, minimalistiniu įvaizdžiu.

    Kalbant apie raštus, 2026 metais madingi taškeliai – nuo vos pastebimų, minimalistinių iki ryškių, spalvotų interpretacijų. Taip pat išlieka gyvūnų motyvai, ypač modernizuota „panterka“, kuri vis dažniau pasirenkama pastelinėmis arba neoninėmis spalvomis.

    Žaismingesniam įvaizdžiui siūlomi vyšnių motyvai, kurie suteikia lengvą retro nuotaiką, o romantišką kryptį palaiko smulkūs, subtilūs gėlių piešiniai. Modernumo įspūdį kuria plonos juodos linijos ir minimalistinė geometrija, kuri ypač tinka trumpiems, tvarkingos formos nagams.

    Galiausiai, grįžta ir „papuošalų“ logika – akmenukai naudojami ne kaip masyvus blizgesys, o kaip nedidelis akcentas, pavyzdžiui, ant vieno nago ar prie odelės linijos. Tokie sprendimai leidžia išlaikyti balansą tarp kasdieniškumo ir prabangos.

  • Madingiausios kambarinės gėlės 2026 metais: šios rūšys užkariauja interjerus ir socialinius tinklus

    Kambarinių augalų mada 2026 metais neslopsta: interjeruose ir socialiniuose tinkluose toliau dominuoja ryškūs, skulptūriški siluetai ir dekoratyvūs lapai. Dizaineriai vis dažniau renkasi vieną išraiškingą augalą kaip pagrindinį akcentą, o likusią žalumą derina kaip foną.

    Kartu stiprėja ir praktiškumo tendencija: pirkėjai ieško rūšių, kurios atlaiko nereguliarų laistymą ir prisitaiko prie skirtingo apšvietimo. Tai ypač aktualu mažesniuose būstuose, kur augalams tenka mažiau vietos ir ne visada idealios sąlygos.

    Kas keičiasi 2026 metais?

    Ryškiausia kryptis – „mažiau priežiūros, daugiau efekto“: populiarėja ištvermingi augalai, kurie ilgai išlaiko tvarkingą vaizdą. Interjeruose matomas ir natūralių medžiagų sugrįžimas, todėl augalai dažnai derinami su ramiais, žemiškais atspalviais.

    Dar viena aiški tendencija – kompaktiškos kompozicijos: žmonės vis dažniau kuria mažas „žaliąsias zonas“ ant palangių, lentynų ar darbo stalo. Dėl to išauga mažų vazoninių augalų paklausa ir mada maišyti skirtingų formų lapus vienoje erdvėje.

    Ryškiausios metų žvaigždės

    Strelicija 2026 metais išlieka viena geidžiamiausių svetainės puošmenų, ypač šviesiuose, erdvesniuose kambariuose. Jos dideli lapai sukuria tropinį įspūdį ir dažnai tampa centriniu interjero tašku.

    Zamiokulkas išlaiko „beveik nesunaikinamo“ augalo reputaciją, todėl itin tinka užimtiems žmonėms ir biurams. 2026 metais ypač madingi didesni egzemplioriai minimalistiniuose vazonuose, kai žaluma paliekama kalbėti pati už save.

    Filodendronas „Birkin“ ir toliau vertinamas dėl kontrastingų, grafiškų lapų rašto, kuris gerai atrodo nuotraukose ir šiuolaikiniuose interjeruose. Madinga augalą statyti ant lentynų ar žemų spintelių, kad lapų struktūra būtų aiškiai matoma.

    Hoja grįžta kaip vienas praktiškiausių pasirinkimų norintiems svyrančios žalumos. Ji gerai tinka pakabinamuose vazonuose, ant lentynų ar formuojant „žalią“ kampą, o daugeliui namų ūkių patinka ir tai, kad augalas pakelia trumpesnius sausros periodus.

    Aspidistra vėl atrandama dėl retro estetikos ir gebėjimo augti prastesnėmis sąlygomis. Tai ramios išvaizdos klasika, kuri dera prie natūralių, santūrių interjerų ir tinka pradedantiesiems.

    Alokazijos, ypač ryškaus gyslotumo ir neįprastos lapų tekstūros veislės, tampa urban jungle krypties simboliu. Jos atrodo įspūdingai, tačiau dažniau reikalauja stabilesnės drėgmės ir šviesos, todėl prieš perkant verta įsivertinti namų sąlygas.

    Mini augalai mažoms erdvėms

    Mažų butų populiarėjimas skatina mini augalų bangą: žmonės renkasi kompaktiškas rūšis ir mažesnius vazonėlius, kuriuos lengva perkelti ir pergrupuoti. Tokie augalai dažnai kainuoja mažiau, o kelių mažų vazonų kompozicija leidžia greitai atnaujinti interjerą.

    2026 metais mini augalai tampa ne tik sprendimu vietos stokai, bet ir sąmoningu stiliaus pasirinkimu. Daugėja interjerų, kur viena didelė „žvaigždė“ derinama su keliomis mažomis žalumos detalėmis, kad erdvė atrodytų gyva, bet neperkrauta.

    Bendra kryptis aiški: 2026 metais madingiausi tie kambariniai augalai, kurie atrodo įspūdingai, bet nereikalauja sudėtingos priežiūros. Strelicijos, zamiokulkai, filodendronai „Birkin“, hojos, aspidistros ir alokazijos išlieka tarp dažniausiai pasirenkamų, o mini augalai padeda pritaikyti žalumą net mažoje erdvėje.

  • Perlaistyta monstera: kaip atpažinti problemą ir ką daryti, kad augalą dar pavyktų išgelbėti

    Kaip suprasti, kad monstera perlaistyta?

    Perlaistytą monsterą dažniausiai išduoda gelstantys lapai, suglebę stiebai ir „sunkus“ vazonas, nors augalas atrodo tarsi vystantis. Dar vienas signalas – žemė ilgai išlieka šlapia, o augimas akivaizdžiai sulėtėja.

    Jei pastebite rudas dėmes ant lapų, nemalonų kvapą iš substrato ar minkštėjančius stiebų pagrindus, tikėtina, kad problema – ne vandens trūkumas, o per didelė drėgmė. Tokiu atveju dažna klaida yra laistyti dar dažniau, taip pagilinant šaknų stresą.

    Kodėl taip nutinka?

    Dažniausia priežastis – per dažnas laistymas, ypač kai augalas stovi vėsiau arba gauna mažiau šviesos. Vėsesniu metų laiku monstera auga lėčiau, todėl vandens poreikis sumažėja, o drėgnas substratas džiūsta gerokai ilgiau.

    Perlaistymą taip pat skatina netinkamas vazonas be drenažo skylės, per tankus, „susėdęs“ substratas ir dekoratyvinis vazonas, kuriame kaupiasi vanduo. Monstera šaknimis turi „kvėpuoti“, todėl nuolat šlapioje žemėje jos greitai pradeda silpti.

    Ką daryti dabar: gelbėjimo veiksmai

    Pirmiausia įvertinkite situaciją: jei žemė permirkusi, augalą verta atsargiai išimti iš vazono ir apžiūrėti šaknis. Sveikos šaknys paprastai būna šviesesnės, tvirtos ir elastingos, o pažeistos – patamsėjusios, minkštos, lengvai suyra.

    Supuvusias šaknis reikia pašalinti švariomis, dezinfekuotomis žirklėmis ar sekatoriumi, paliekant tik tvirtas dalis. Kuo greičiau pašalinsite puvinio židinius, tuo didesnė tikimybė, kad augalas atsigaus ir vėl pradės leisti naujus lapus.

    Seną permirkusį substratą geriau išmesti ir persodinti į lengvesnį, pralaidų mišinį, kuris greitai pašalina drėgmės perteklių. Praktikoje dažniausiai tinka žemė žaliesiems augalams, sumaišyta su perlitu ir stambesnėmis dalelėmis, kad šaknų zonoje liktų oro.

    Rinkitės vazoną su drenažo skylėmis, o po laistymo leiskite vandeniui laisvai išbėgti. Jei augalas stovi dekoratyviniame vazone, jame neturi likti vandens – po keliolikos minučių perteklių būtina išpilti.

    Po persodinimo laistymą sumažinkite ir neskubėkite „gaivinti“ vandeniu. Laistykite tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis aiškiai pradžiūsta, o keli centimetrai giliau žemė nebejaučiama drėgna.

    Ar reikia nukirpti pageltusius lapus?

    Visiškai pageltusį, minkštą lapą galima pašalinti, nes jis dažniausiai nebeatsistatys ir tik atims augalo energiją. Vis dėlto nereikėtų nukirpti daug lapų vienu metu, nes tai augalui papildomas stresas, ypač kai šaknys jau pažeistos.

    Jei lapas tik dalinai pageltęs, verta palaukti ir stebėti, kaip augalas reaguoja į pagerintas sąlygas. Kartais stabilizavus drėgmę ir šviesą, procesas sustoja, o nauji lapai formuojasi sveikesni.

    Kiek trunka atsigavimas ir kaip to išvengti?

    Atsigavimo trukmė priklauso nuo to, kiek šaknų buvo pažeista. Jei problemą pastebėjote anksti, pagerėjimas gali matytis per kelias savaites, tačiau po didesnio perlaistymo atsigavimas neretai užtrunka kelis mėnesius.

    Kol monstera atsistato, jai svarbios stabilios sąlygos: ryški, bet išsklaidyta šviesa, vidutinė temperatūra ir saikingas tręšimas. Ateityje saugiausia taisyklė paprasta: geriau lengvai perdžiovinti nei nuolat laikyti žemę šlapią.

  • Natūralios pertvaros iš augalų: kaip stilingai ir nebrangiai atskirti zonas namuose

    Kodėl verta rinktis augalus?

    Natūralios pertvaros iš augalų tampa praktišku sprendimu, kai norisi atskirti erdves, bet nesinori statyti sienelių ar montuoti stacionarių konstrukcijų. Toks zonavimas ypač pasiteisina mažesniuose būstuose, studijos tipo butuose ar namų biuruose, kur svarbu išlaikyti šviesą ir lengvumo pojūtį.

    Augalai, skirtingai nei įprastos pertvaros, suteikia ne tik privatumo, bet ir vizualiai „suminkština“ interjerą. Tanki lapija gali sumažinti tiesioginį matomumą, o kartu sukurti jaukesnę, labiau gyvą aplinką.

    Dar vienas privalumas – mikroklimatas. Dalis kambario augalų gali prisidėti prie patalpų drėgmės balanso, o lapų paviršius surenka dulkes, todėl reguliariai prižiūrimi augalai padeda palaikyti tvarkingesnę aplinką.

    Kokie augalai tinka pertvarai?

    Žaliai pertvarai geriausiai tinka rūšys, kurios natūraliai auga tankiai, turi didesnius lapus arba gali būti formuojamos genint. Taip pat svarbu, kad augalas pakankamai gerai jaustųsi toje vietoje, kur planuojama pertvara: vieniems reikės daugiau šviesos, kiti pakęs ir tolėliau nuo lango.

    Dažnas pasirinkimas – fikusas benjamina, nes jis gana lengvai formuojamas ir gali sudaryti tankų „ekraną“. Didesnėms erdvėms tinka ir monstera, kurios lapai vizualiai uždengia zoną, o pats augalas tampa ryškiu interjero akcentu.

    Jei norisi lengvesnės, „permatomesnės“ pertvaros, patogūs yra filodendrai ar kiti vijokliai, kuriuos galima auginti ant atramų. Minimalistiniam vaizdui dažnai pasirenkama sansevjera, nes jos stačios formos lapai sukuria tvarkingą vertikalią liniją.

    Drėgnesnėse patalpose ar ten, kur yra mažiau tiesioginės saulės, gali pasiteisinti papartynai ir kalatėjos. Grupėje jos sudaro platų, dekoratyvų žalumos masyvą, tačiau paprastai reikalauja kiek pastovesnės priežiūros.

    Kaip suprojektuoti žalią pertvarą?

    Pirmiausia verta nuspręsti, kokio „uždengimo“ reikia: visiškesnio privatumo ar tik lengvo vizualinio atskyrimo. Nuo to priklausys ir pasirinkimas – aukšti augalai vienoje linijoje duos greitesnį efektą, o kelių aukščių kompozicija atrodys natūraliau, bet užtruks ilgiau, kol sutankės.

    Svarbus ir vazonų stabilumas. Aukšti augalai siauruose vazonuose turi aukštesnį svorio centrą, todėl, jei namuose yra vaikų ar gyvūnų, geriau rinktis sunkesnius vazonus arba pasirūpinti papildomu stabilumu.

    Dažna problema – netolygus augimas, kai augalas labiau veši į lango pusę, o į kambario vidų atsisuka retesne lapija. Kad pertvara išliktų tanki iš abiejų pusių, vazonus naudinga reguliariai pasukti, ypač aktyvaus augimo sezonu.

    Priežiūroje svarbiausia neperlaistyti ir parinkti tinkamą vietą pagal šviesos poreikį. Dauguma populiarių „pertvarinių“ augalų geriau atlaiko lengvą perdžiūvimą nei nuolatinę drėgmės pertekliaus situaciją, todėl padeda aiškus laistymo režimas ir geras vazono drenažas.

    Pertvaros balkone ir terasoje

    Žalia pertvara gali būti naudinga ir lauke, kai norisi daugiau privatumo nuo kaimynų ar apsaugos nuo vėjo. Balkonuose dažnai naudojami bambukai ir dekoratyvinės žolės, o taip pat vijokliniai augalai, jei yra kur juos vesti.

    Lauko sprendimuose svarbu atsižvelgti į vėjo gūsius ir saulės kaitrą: dideli vazonai turi būti stabilūs, o augalai parinkti taip, kad atlaikytų konkrečias sąlygas. Praktika rodo, kad geriausiai pasiteisina paprasti, patikimi deriniai, kuriuos lengva prižiūrėti visą sezoną.

  • Salantai sužaliavo per vieną dieną: miesto centre ir parke pasodinta 200 medžių bei krūmų

    Salantuose trečiadienį pirmą kartą surengta medžių ir žydinčių krūmų sodinimo akcija. Per talką miesto centre ir parke pasodinta 200 sodinukų, taip papildant viešąsias erdves naujais želdiniais.

    Akcijos metu Salantai pasipildė liepomis, guobomis, klevais, vaismedžiais ir šermukšniais. Taip pat pasodinta įvairių krūmų ir žydinčių augalų, tarp jų lanksvų, putinų, ligustrų, pūslenių, hortenzijų ir rododendrų.

    Prie sodinimo prisidėjo Salantų ir Imbarės seniūnijų, bibliotekos, Socialinių paslaugų centro, Salantų regioninio parko darbuotojai bei kiti vietos gyventojai. Į talką žmonės rinkosi šeimomis, su draugais ar kolegomis, dalis atvyko ir po vieną.

    Ypatingas simbolinis akcentas atsirado šalia pernai vėjo neatlaikiusio, anksčiau storiausiu Lietuvoje laikyto kaštono vietos. Specialios technikos pagalba čia pasodintas naujas medelis, kuris turėtų pratęsti šios vietos istoriją.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Salantuose surengta akcija yra tęsinys iniciatyvos, kuri pavasarį tradiciškai vykdavo Kretingoje miesto gimtadienio proga. Šiemet ji pirmą kartą peržengė Kretingos ribas, o Salantai tapo nauju želdinimo talkos tašku.

    Tokios iniciatyvos Lietuvoje tampa vis labiau matomos dėl kelių priežasčių: savivaldybės ieško sprendimų karščio bangų poveikiui mažinti, želdynai padeda valdyti liūčių vandenį, o miestų planavime vis daugiau dėmesio skiriama šešėliui ir biologinei įvairovei. Praktikoje tai reiškia ne tik naujus medžius, bet ir įvairesnius krūmus bei žydinčius augalus, kurie svarbūs apdulkintojams ir miesto ekosistemoms.

    Vietos bendruomenei tai ir proga sutelkti žmones bendram darbui, o pasodinti želdiniai turėtų ilgainiui pakeisti miesto vaizdą. Kad sodinukai prigytų, artimiausiu metu svarbiausia jų priežiūra, ypač laistymas sausros periodais ir apsauga nuo pažeidimų.

  • Joniškio vicemerė konferencijoje Resilient Medicine 2026: kaip sveikatos sistema ruošiama krizėms

    Joniškio vicemerė konferencijoje Resilient Medicine 2026: kaip sveikatos sistema ruošiama krizėms

    Gegužės 5–6 dienomis Joniškio rajono savivaldybės vicemerė Indrė Stalnionienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Resilient Medicine 2026. Renginyje aptarta, kaip valstybės ir savivalda gali stiprinti sveikatos sistemos atsparumą krizių ir hibridinių grėsmių metu.

    Pagrindinis konferencijos tikslas – pereiti nuo fragmentiško institucijų veikimo prie aiškiai suderintos nacionalinės sistemos, kuri ekstremaliomis aplinkybėmis galėtų veikti greitai ir prognozuojamai. Praktikoje tai reiškia vieningus sprendimų priėmimo mechanizmus, atsakomybių pasidalijimą ir iš anksto suderintas procedūras.

    Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kas lemia pirmųjų 72 valandų sėkmę, kai krizinė situacija dar tik vystosi, o informacija būna nepilna. Remiantis Ukrainos patirtimi, akcentuota koordinavimo svarba, aiškūs ryšio kanalai, atsparus tiekimas ir greita medicininė logistika.

    Konferencijoje nagrinėtas ir kraujo tiekimo atsparumas, strateginių medicinos priemonių rezervai bei kritinės tiekimo grandinės, kurios krizės metu gali sutrikti dėl transporto ribojimų ar infrastruktūros pažeidimų. Taip pat aptartas privataus sektoriaus įtraukimas, kai dalį paslaugų ir resursų galima mobilizuoti greičiau per iš anksto sudarytus susitarimus.

    Atskira tema tapo medicinos personalo pasirengimas darbui krizėse, pacientų evakuacijos planavimas ir nenutrūkstamos gydymo grandinės palaikymas, kad net ir esant dideliam srautui būtų užtikrinta pagalba ūmiems pacientams bei tęstinis gydymas sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Tokie sprendimai savivaldybėms aktualūs ne tik karo grėsmės kontekste, bet ir pandemijų, stichinių nelaimių ar didelių infrastruktūros sutrikimų atvejais.

    Joniškio rajono savivaldybė pranešė, kad dalyvavimas konferencijoje suteikė galimybę susipažinti su tarptautinėmis rekomendacijomis ir praktiniais modeliais, kuriuos galima pritaikyti planuojant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldos vaidmuo tokiose situacijose dažnai tampa kritinis, nes būtent vietos lygmeniu organizuojamas pirminis reagavimas, informavimas ir dalies sveikatos paslaugų tęstinumas.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    Paaiškėjo septintą kartą surengto „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai. Balandžio 30 dieną vykusi iniciatyva šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė per 17 000 dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo ir atsakingo vartojimo žinias, o kartu primena, kad teisingi įpročiai formuojasi ne per vieną dieną. Organizatoriai akcentuoja, jog rūšiavimas dažnai priklauso nuo konteksto, todėl vien „iškalti taisykles“ ne visuomet pakanka.

    Didžiausią aktyvumą ir šiemet demonstravo moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų. Pastebima, kad įsitraukimas didėja ir už mokyklos ribų, nes savo žinias tikrinosi mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai.

    Kur dalyviai klydo dažniausiai?

    Rezultatai parodė, kad daliai dalyvių daugiausia neaiškumų kelia situacijos, kuriose reikia įvertinti, ar daiktas laikytinas pakuote, ar jau atlieka, kurią tvarkyti reikia kitaip. Vienas iš klausimų, užkliuvusių daugeliui, buvo apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, ir į kurį konteinerį ją reikėtų išmesti.

    Skirtingose amžiaus grupėse išryškėjo nevienodi iššūkiai. Jaunesniems dalyviams daugiau klausimų sukėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir reglamentavimo niuansai.

    Rekordas ir aiški žinutė kitam kartui

    Nors bendras įsitraukimas augo, tobulų rezultatų buvo nedaug. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau kaip 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai besimokančioms grupėms pritrūksta praktinių žinių.

    „Rūšiavimo žinios stiprėja per bandymus ir klaidas, todėl svarbiausia, kad žmonės nepaleidžia temos iš akiračio“, – pabrėžia egzamino organizatoriai.

    Egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija, o prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai tikisi, kad šių metų patirtis paskatins dalyvius atnaujinti žinias ir kitąmet sugrįžti dar geriau pasiruošus.

  • Pakruojo rajone planuojamas Petrašiūnų II dolomito telkinys: pradėtas žemės gelmių naudojimo planas

    Pakruojo rajone planuojamas Petrašiūnų II dolomito telkinys: pradėtas žemės gelmių naudojimo planas

    Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė sprendimo projektą, kuriuo pradedamas Pakruojo rajono Petrašiūnų II dolomito telkinio išteklių dalies žemės gelmių naudojimo plano rengimas. Dokumentas rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.

    Sprendimo projektu numatoma rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kurio tikslas – nustatyti sąlygas ir tvarką, kaip būtų naudojami telkinio ištekliai konkrečioje teritorijoje. Tokie planai paprastai apima planuojamos veiklos ribas, pagrindinius sprendinius ir derinimo procedūras.

    Su sprendimo projektu ir planavimo tikslų dokumentais gyventojai ir suinteresuotos institucijos gali susipažinti iki 2026 metais gegužės 14 dienos. Iki šios datos taip pat galima teikti pasiūlymus dėl planavimo tikslų Lietuvos geologijos tarnybai.

    Pasiūlymai priimami raštu Lietuvos geologijos tarnybos adresu Vilniuje arba elektroniniu paštu. Tarnyba taip pat prašo, kad informacija apie sprendimo projekto paskelbimą būtų patalpinta Pakruojo rajono savivaldybės interneto svetainėje ir apie tai būtų pranešta atsakingam asmeniui Tarnyboje.

    Specialusis planavimas žemės gelmių išteklių srityje aktualus dėl kelių priežasčių: jis padeda iš anksto įvertinti galimus konfliktus su kitais žemės naudojimo būdais, suderinti interesus su vietos bendruomene ir suplanuoti aplinkosauginius reikalavimus. Dolomitas Lietuvoje dažniausiai naudojamas statybų sektoriuje, todėl tokie planai neretai siejami su ilgalaikiu žaliavų poreikiu ir regiono ekonominiais interesais.