CP v2

Blog

  • Lenkijos įmonės DI sprendimus perka iki trijų kartų ilgiau, nei juos realiai įdiegia

    Lenkijos įmonėse diegiant dirbtinį intelektą dažnai stringama ne dėl technologijų trūkumo, o dėl pačių organizacijų veikimo įpročių ir lėtų sprendimų grandinių. Praktikoje nemaža dalis komandų daug laiko skiria pirkimui ir konkursams, tačiau pats įgyvendinimas vėliau vyksta skubotai, rizikuojant prarasti vertę.

    Apie tai Europos ekonomikos kongrese kalbėjo „Accenture“ Lenkijoje dirbtinio intelekto ir duomenų praktikos vadovas Dawidas Osieckis. Jis pabrėžė, kad DI netelpa į tradicinę projekto logiką, kai numatomas aiškus pradžios ir pabaigos taškas, o sėkmė pamatuojama vienkartiniu rezultatu.

    DI nėra sprendimas iš dėžutės

    Pasak eksperto, DI sprendimai dažniausiai turi būti pritaikomi konkrečiai organizacijai, jos procesams, duomenų kokybei ir valdymo kultūrai. Todėl vien licencijų ar įrangos įsigijimas savaime nepadidina našumo, jei nekeičiami darbo būdai, atsakomybės ir sprendimų priėmimo greitis.

    „Svarbiausia yra asmeninis vadovų įsitraukimas ir DI laikymas strategijos dalimi, o ne atskiru projektu“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Jo teigimu, DI įmonėje turėtų veikti kaip nuolatinė funkcija, panašiai kaip logistika ar finansai. Tai reiškia aiškius savininkus organizacijoje, nuoseklų biudžetavimą, duomenų valdyseną ir gebėjimą nuolat tobulinti sprendimus, o ne vieną kartą juos pristatyti.

    Pirkimai užtrunka ilgiau nei diegimas

    Vienas ryškiausių paradoksų, kurį įvardija ekspertai, yra laiko disproporcija: įmonės mėnesiais vertina pasiūlymus, derina sąlygas ir vykdo pirkimų procedūras, o diegimui vėliau skiria santykinai mažiau laiko. D. Osieckio teigimu, pasitaiko atvejų, kai 2–3 mėnesių trukmės projektas perkamas 6–9 mėnesius.

    Sudėtingesnių iniciatyvų, tokių kaip duomenų platformų kūrimas ar kelių sistemų integracijos, pirkimai gali užsitęsti iki dvejų metų. Toks tempas prastai dera su DI rinkos dinamika, kai per vieną ketvirtį gali pasikeisti modelių galimybės, kainodara, saugumo praktikos ir geriausi taikymo scenarijai.

    Ši įtampa dar labiau išryškėja geopolitinio neapibrėžtumo fone, kai organizacijos linkusios griežčiau vertinti investicijas. Vis dėlto per ilgas sprendimų priėmimas DI srityje gali reikšti, kad įsigyjamas sprendimas diegimo starto metu jau bus pasenęs arba pareikalaus brangių pakeitimų.

    Skirtingi sektoriai, skirtingos kliūtys

    Kliūtys diegiant DI skiriasi pagal sektorių. Pavyzdžiui, farmacijos srityje problemą dažnai lemia ne technologijų prieinamumas, o veiklos mastas ir reguliaciniai reikalavimai, kurie DI projektus paverčia ilgesniais ir labiau riziką valdančiais procesais.

    Reguliuojamose industrijose svarbų vaidmenį atlieka ir institucijų požiūris į naujas technologijas, ypač kai kalbama apie jautrių duomenų tvarkymą, modelių paaiškinamumą ir atsakomybės paskirstymą. Eksperto nuomone, tokiose srityse praverstų aiškesnės gairės ir praktinis dialogas, panašus į tai, kas anksčiau padėjo greičiau įsitvirtinti debesijos paslaugoms finansų sektoriuje.

    „Pagrindinė problema yra ne reguliavimo trūkumas, o tai, kad jis nespėja su technologijų dinamika, ypač viešųjų pirkimų srityje“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Nuo kosmetikos prie perkurto veiklos modelio

    Dar viena dažna klaida yra susitelkimas į patį įrankį, o ne į verslo ir operacinio modelio keitimą. D. Osieckis tai vadina perėjimu nuo pavienių patobulinimų prie esminio organizacijos persitvarkymo, kai DI pritaikomas ne kaip priedas, o kaip būdas iš naujo suprojektuoti procesus.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės turi įsivertinti duomenų kokybę, integracijas, kibernetinį saugumą ir darbuotojų kompetencijas, taip pat numatyti, kaip bus valdoma rizika ir kaip matuojamas rezultatas. Patikimas kelias dažnai yra darbas su partneriais, turinčiais realios diegimų patirties skirtinguose sektoriuose.

    „Verta kalbėtis su įmonėmis, kurios yra įgyvendinusios daug diegimų ir gali palyginti skirtingus sektorius. Nėra vieno universalaus sprendimo, tačiau yra pasikartojančių klaidų, kurias organizacijos daro diegdamos“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Ekspertų vertinimu, įmonėms, kurios nori greičiau pasiekti apčiuopiamą DI naudą, svarbiausia sutrumpinti sprendimų priėmimo ciklus, aiškiai paskirstyti atsakomybes ir DI įtvirtinti kaip nuolatinę, strategiškai valdomą veiklos sritį.

  • „Meta“ apie ES DI reguliavimą ir Omnibus: noras „atlaisvinti“ taisykles, bet rinkai vis dar per sunku

    Europos Sąjungos bandymai vienu metu ir reguliuoti, ir dereguoti dirbtinio intelekto (DI) rinką stringa, o verslas perspėja apie lėtėjantį inovacijų tempą. Tokią mintį Europos ekonomikos kongrese išsakė „Meta“ viešosios politikos direktorius Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis, kritiškai įvertinęs ES DI aktą ir vadinamąjį Omnibus paketą.

    Pasak jo, DI aktas buvo priimtas per anksti, kai dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis DI technologijos ir kokių praktinių taisyklių labiausiai reikės rinkai. Dėl to, anot J. Turowskio, Europa nuo pat pradžių užsidėjo papildomą stabdį sektoriui, kuriame konkurencija su JAV ir Kinija jau ir taip ypač intensyvi.

    Skaitmeninė rinka vis dar suskaidyta

    Vienas didžiausių ES iššūkių, kurį akcentavo „Meta“ atstovas, yra skaitmeninio reguliavimo fragmentacija. Nors ES siekia bendrosios rinkos, praktikoje technologijų įmonės dažnai turi prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių interpretacijų ir priežiūros praktikų, o tai didina kaštus ir neapibrėžtumą.

    J. Turowskio teigimu, kai reguliavimas dubliuojasi arba skirtingose šalyse taikomas nevienodai, tai ypač kerta per startuolius. Auganti įmonė, užuot planavusi plėtrą vienoje didelėje rinkoje, priversta galvoti apie 27 atskiras taisyklių ir priežiūros ekosistemas, o tai lėtina mastelio didinimą ir investicijų pritraukimą.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi, o tai kuria reguliacinį neapibrėžtumą“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kodėl Europa atsiliko DI lenktynėse?

    Diskusijoje buvo priminta, kad ankstesnėse technologijų bangose Europa turėjo labai stiprias pozicijas, ypač telekomunikacijų sektoriuje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais technologijų lyderystė vis labiau persikėlė į JAV ir Aziją, o didžiausių pasaulio DI bendrovių viršūnėse europietiški vardai pasirodo retai.

    Priežasčių, kodėl Europa sunkiau konkuruoja, yra kelios. Viena jų siejama su išteklių kaina: dideliems DI modeliams reikia milžiniškos skaičiavimo galios ir duomenų centrų infrastruktūros, o tai reiškia dideles ir stabilias elektros sąnaudas. Jei energija brangesnė, brangsta ir eksperimentavimas, ir produktų kūrimas.

    Kita dažnai įvardijama kliūtis yra rizikos kapitalo dinamika. JAV rinka įprastai toleruoja didesnę riziką ir greitesnį kapitalo įliejimą į augimo stadijos įmones, o Europoje investavimo kultūra dažnai konservatyvesnė, ypač kai verslas dar negeneruoja didelių pajamų.

    „Buvo tikima, kad mūsų pridėtinė vertė bus geriausios taisyklės, kurias kopijuos kiti. Tai neveikia“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Omnibus paketas: per mažas pokytis?

    Europos Komisija pasiūlė vadinamąjį skaitmeninį Omnibus paketą, kuriuo siekiama supaprastinti dalį skaitmeninių reikalavimų ir sumažinti administracinę naštą. Diskusijose dažniausiai minimos sritys, susijusios su BDAR taikymu ir DI akto įgyvendinimo detalėmis, ypač ten, kur įmonės mato perteklinius arba besidubliuojančius įpareigojimus.

    Tačiau „Meta“ atstovas suabejojo, ar Omnibus pakeitimai bus pakankami, kad realiai pagerintų situaciją. Jo vertinimu, bandymas dalinai „atlaisvinti“ sistemą, nepersvarstant jos iš esmės, gali turėti tik kosmetinį efektą, o rinkos problemų neišspręsti.

    „Turiu jausmą, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos, o rezultatas bus niekas arba beveik niekas“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne Europos Komisijos iniciatyva, vadinama Digital Fitness Check, kurios tikslas yra peržiūrėti skaitmeninį reguliavimą kaip visumą. Tokia peržiūra galėtų padėti aiškiau identifikuoti taisyklių dubliavimąsi, įvertinti jų poveikį konkurencingumui ir priimti sprendimus, kurie skatintų vieningesnę skaitmeninę rinką.

    Ši tema ypač aktuali ir dėl DI akto įsigaliojimo grafiko, kai skirtingi reikalavimų blokai pradedami taikyti etapais. Verslui tai reiškia, kad dar kelerius metus teks gyventi tarp pereinamųjų laikotarpių, papildomų gairių ir praktinių išaiškinimų, kurie realų aiškumą dažnai suteikia tik po kurio laiko.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, suplanuota 5,6 mln. eurų

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną skelbiamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Parama teikiama pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, o gyventojai gali pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Prašymus asmenys ir šeimos galės teikti 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos. Ministerija pabrėžia, kad kvietimas gali būti sustabdytas ir anksčiau, jei pasibaigs jam numatytos lėšos.

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti planuojama skirti apie 5 600 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad prašymų pateikimo greitis ir teisingai suformuoti dokumentai gali turėti lemiamos įtakos, ypač jei paraiškų srautas bus didelis.

    Prašymus galima pateikti keliais būdais, tačiau gyventojams rekomenduojama rinktis Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Ministerija atkreipia dėmesį, kad prašymai, pateikti ne per SPIS, vis tiek bus fiksuojami pagal jų registracijos SPIS datą ir laiką, todėl pateikimas savivaldybei „anksčiau“ nebūtinai užtikrins aukštesnę vietą eilėje.

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas, todėl gyventojams patariama iš anksto pasirūpinti, kad dokumentai būtų tinkamai pasirašomi ir pateikiami kvietimo laiku.

    Jei prašymų teikimo metu paaiškėtų, kad valstybės biudžeto lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, ministerija savo interneto svetainėje paskelbs apie kvietimo pabaigą. Prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu laikotarpiu, SPIS neregistruojami ir nenagrinėjami, o pareiškėjams nurodomos tokio sprendimo priežastys.

    Pasibaigus kvietimo laikotarpiui ministerija, įvertinusi lėšas ir poreikį pagal gautus prašymus, atskiru raštu informuos savivaldybių administracijas dėl prašymų nagrinėjimo ir pažymų išdavimo. Ministerija pabrėžia, kad be tokio rašto pažymos neišduodamos.

    Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registracijos SPIS datą ir laiką, tačiau prašymai dėl papildomos subsidijos nagrinėjami pirmumo tvarka. Savivaldybės SPIS galės priimti ir įvertinti prašymus, tačiau pažymų sistemoje formuoti negalės, jos bus išduodamos užpildant patvirtintą pažymos formą.

    Jeigu visos subsidijoms skirtos lėšos bus rezervuotos, savivaldybė asmenims ir šeimoms, kurių prašymams patenkinti lėšų nebeužteks, pateiks motyvuotą atsisakymą. Tokiais atvejais prašymas nebegalios, o norint pretenduoti į subsidiją ateityje, prašymą reikės teikti iš naujo, kai bus paskelbtas kitas kvietimas.

    Ministerija taip pat primena, kad prašymas gali būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu iš anksto, tačiau pateiktas turi būti tik prasidėjus kvietimui, tai yra ne anksčiau kaip 2026 metais gegužės 19 dieną 9.00 valandos. Pavėluoti ar per anksti pateikti dokumentai nebus vertinami, todėl pareiškėjams rekomenduojama iš anksto pasirengti ir suplanuoti pateikimą kvietimo dieną.

  • Palangos bibliotekoje – pajūrio kopų apželdinimo 100-mečio istorija ir miškininko Daujoto palikimas

    Gegužės 13 dieną 17 valandą Palangos viešojoje bibliotekoje vyks renginys, skirtas pažymėti Palangos pajūrio kopų apželdinimo 100-metį ir prisiminti miškininką Marijoną Daujotą. Organizatoriai kviečia į susitikimą, kuriame istoriniai faktai bus sujungti su šiandienės miškininkystės praktika.

    Pranešimą skaitys gidė Gražina Banienė, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškininkė. Ji žada pristatyti, kaip per šimtmetį kito požiūris į kopų sutvirtinimą, miško įveisimą ir priežiūrą pajūrio sąlygomis.

    Renginyje bus apžvelgta, kaip jaunas miškas buvo auginamas prieš šimtą metų ir kokie sprendimai taikomi dabar, kai daugiau dėmesio skiriama biologinei įvairovei, vietinių rūšių parinkimui ir atsparumui klimato kaitos poveikiui. Taip pat bus kalbama apie tai, kas miškininkystėje išliko pastovu: nuosekli priežiūra, atsakomybė už ilgalaikį rezultatą ir darbas su jautriomis, vėjų bei smėlio judėjimo veikiamomis teritorijomis.

    Bus aptarti iššūkiai, su kuriais susidūrė Marijonas Daujotas, ir šiandieniniai kopų bei pajūrio želdynų priežiūros klausimai, kai lankytojų srautai, audros ir pakrantės erozija tampa kasdieniais veiksniais. Pranešime numatoma įvertinti, kokia Daujoto patirties dalis iki šiol atpažįstama dabartiniuose darbo principuose ir kokias pamokas pajūrio miškų tvarkymui suteikė ankstyvieji apželdinimo projektai.

    Bibliotekoje taip pat eksponuojama šiai sukakčiai skirta fotografijų ir dokumentų paroda. Ji suteiks progą pamatyti, kaip laikui bėgant keitėsi pajūrio kraštovaizdis, darbų mastas ir priemonės, kuriomis buvo formuojamas stabilesnis kopų ruožas.

  • „Palangos vandenys“ įspėja: gegužės 11–13 dienomis dalyje gatvių laikinai nebus vandens

    UAB „Palangos vandenys“ praneša, kad dėl planinių vandentiekio tinklų plovimo darbų gegužės 11–13 dienomis daliai vartotojų laikinai bus nutrauktas vandens tiekimas. Bendrovė prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti vandens atsargomis ir įvertinti, kad vandens tiekimas bus atnaujintas tik pasibaigus darbams.

    Darbai atliekami siekiant išvalyti vandentiekio tinklus nuo susikaupusių nuosėdų ir užtikrinti stabilesnę vandens kokybę bei slėgį. Po plovimo laikinai gali pasitaikyti drumstumo ar pakitusi vandens spalva, todėl pirmosiomis valandomis rekomenduojama trumpai nuleisti vandenį, kol jis taps skaidrus.

    Gegužės 11 dieną

    Nuo 9 valandos iki 16.30 valandos vanduo bus laikinai išjungtas Šaltinio g. 3, 5, 7, 9, 11. Taip pat Žibų g. 12A, 13, 11A, 11, 9, 10, 8, 5, 3, 1.

    Vandens tiekimas bus nutrauktas ir Baltų g. 24, 26, 26A, 25, 20, 28, 17, Latgalos g. 22, 28. Taip pat Jotvingių g. 9, 7, 5, 4, 3, Audros g. 4.

    Į sąrašą įtrauktos ir Šviesos g. 20, 18, 13A, Sergiškių g. 23, 19, 24, 22 bei Sėlių g. 12. Gyventojams primenama pasirūpinti geriamojo vandens atsargomis ir, jei aktualu, atkreipti dėmesį į buitinių prietaisų darbą.

    Gegužės 12 dieną

    Nuo 9 valandos iki 16.30 valandos vandens tiekimas bus nutrauktas Latgalos g. 9, 7, 11, 13, 15, 17, 19, 21, 10, 12. Taip pat Žaibo g. 9, Šviesos g. 10 ir Žvaigždžių g. 9.

    Vanduo laikinai nebus tiekiamas Žiemgalos g. 5, 10, 14 bei Rasos g. 6, 6A, 6B, 4A, 4, 4B. Be to, darbai palies Miglos g. 7B, 7A, 7, 9, 9A, 9B.

    Pranešime nurodoma, kad vandens tiekimas bus stabdomas ir Monciškės g. 5, 8, 14, 16, 25, Kutnininkų g. 8, 2 bei Debesų g. 10A, 10, 5, 7. Bendrovė prašo įsivertinti, kad po atnaujinimo vandens slėgis gali kurį laiką svyruoti.

    Gegužės 13 dieną

    Nuo 9 valandos iki 16.30 valandos vanduo bus laikinai išjungtas Monciškės g. 28A, 26, 24, 22, 23, 20, 25, 16, 14, 10, 10A, 6A, 6B. Taip pat Patrimpo g. 19.

    Vandens tiekimo nutraukimas numatytas Sergiškių g. 12A, 10, 6, 8A, 6B, Žiemgalos g. 24. Taip pat Baltų g. 2, 3, 5, 7, 10.

    „Palangos vandenys“ primena, kad planiniai tinklų plovimo darbai yra įprasta vandens ūkio priežiūros praktika, padedanti mažinti gedimų riziką ir užtikrinti patikimesnį tiekimą. Jei po darbų vanduo ilgiau išlieka drumstas ar pastebimi kiti sutrikimai, gyventojai raginami kreiptis į bendrovę jos nurodytais kontaktais.

  • Valstybinė žemė Jurbarke: kaip gauti sutikimą lieptui ar statyboms ir kiek laiko trunka procedūra

    Jurbarko rajono savivaldybė yra patvirtinusi aiškią tvarką, kaip gyventojai ir įmonės gali gauti sutikimus naudotis valstybine žeme tais atvejais, kai žemės sklypai nėra suformuoti. Tokie sutikimai dažniausiai reikalingi planuojant laikinuosius nesudėtinguosius statinius, darbus statybų metu ar inžinerinių tinklų tiesimą.

    Pagrindinis raktažodis šioje procedūroje yra sutikimas: jis suteikia teisę konkrečiam laikotarpiui vykdyti numatytą veiklą valstybinėje žemėje, tačiau pats savaime nesukuria nuosavybės ar nuomos teisės. Sprendimą išduoti sutikimą arba jo neišduoti priima savivaldybės meras arba įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

    Kam dažniausiai prireikia sutikimo?

    Viena dažniausių situacijų – noras statyti ir naudoti laikinuosius nesudėtinguosius statinius valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose. Tai gali būti įvairių tipų lieptai, jachtų ar valčių elingai, taip pat laikini nesudėtingi sporto paskirties inžineriniai statiniai, skirti vandens sportui ir pramogoms organizuoti.

    Ši tvarka netaikoma hidrotechnikos statiniams, kuriems paprastai keliami griežtesni reikalavimai. Jei planuojama veikla patenka į saugomas teritorijas, kultūros paveldo objektų teritorijas ar pasienio juostą, papildomi derinimai tampa būtina proceso dalimi.

    Kita dažna priežastis – laikinas valstybinės žemės naudojimas statybos metu. Tai apima statybinių medžiagų sandėliavimą, konstrukcijų laikymą, technikos stovėjimą, laikiną aptvėrimą ar kitus statybos procesui reikalingus sprendimus.

    Sutikimas tokiais atvejais išduodamas prašyme nurodytam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Savivaldybė pabrėžia, kad pagal sutikimą įrengta statybos aikštelė ir jos elementai laikomi laikinais ir Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

    Kaip pateikiamas prašymas ir kokie derinimai gali būti reikalingi?

    Prašymai dėl sutikimų daugeliu atvejų teikiami per Žemės informacinę sistemą, kuri pasiekiama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą. Praktikoje pareiškėjui svarbiausia teisingai pasirinkti paslaugą ir pateikti prašymo nagrinėjimui reikalingą planą ar supaprastintą projektą.

    Dokumentuose paprastai turi būti aiškiai nurodyta planuojama vieta, statinio ar įrenginio parametrai, planuojamos naudoti valstybinės žemės plotas, taip pat ribų posūkio taškų koordinatės. Savivaldybės praktikoje akcentuojama, kad planas turi būti rengiamas naudojant aktualius erdvinius duomenis, o mastelis paprastai pasirenkamas 1:500–1:1000.

    Jeigu planuojama veikla patenka į valstybinių parkų ar rezervatų teritorijas, gali prireikti atitinkamos direkcijos derinimo. Kultūros paveldo teritorijose reikalingas Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio derinimas, o pasienio zonoje – Valstybės sienos apsaugos tarnybos derinimas.

    Inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų tiesimo atveju papildomi derinimai dažnai priklauso nuo to, ar darbai patenka į esamų statinių ir įrenginių apsaugos zonas. Tokiais atvejais gali būti reikalingas savininko ar valdytojo pritarimas, o miško ar želdinių teritorijose – savivaldybės atsakingo padalinio suderinimas.

    Kiek laiko trunka procedūra ir ką verta žinoti iš anksto?

    Dažniausiai nurodoma administracinės paslaugos suteikimo trukmė yra 10 darbo dienų. Vis dėlto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, jei to reikia dėl papildomų aplinkybių ar derinimų.

    Planuojantiems statybas valstybinėje žemėje verta įsivertinti, kad didžiausios rizikos kyla ne dėl pačio termino, o dėl nepilnai parengtų dokumentų ir trūkstamų suderinimų. Kuo aiškiau plane pažymėtos ribos, atstumai ir koordinatės, tuo mažiau tikėtina, kad procedūra strigs dėl patikslinimų.

    Atskira tema – valstybinės žemės nuomos sutartys ir jose numatoma galimybė statyti ar rekonstruoti statinius, kai sklypas išnuomotas ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui. Tokiais atvejais gali būti taikomas atlyginimas už galimybę statyti, o mokėjimai paprastai turi būti atlikti iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo arba iki darbų pradžios, jei leidimas neprivalomas.

    Gyventojams ir verslui, planuojantiems darbus Jurbarko rajono savivaldybės miestuose ir miesteliuose, svarbiausia iš anksto tiksliai nustatyti, ar žemės sklypas suformuotas, ir kokio tipo sutikimas reikalingas. Nuo to priklauso ir dokumentų apimtis, ir privalomų derinimų skaičius.

  • Palangoje išnuomojamos patalpos kavinei Vytauto g. 110: kiek kainuos nuoma ir iki kada teikti paraiškas

    Palangos miesto savivaldybė skelbia viešąjį patalpų, esančių Vytauto g. 110, Palangoje, nuomos konkursą. Nuomai siūlomos 26,57 kv. m ploto patalpos pastate, kurį patikėjimo teise valdo Palangos jaunimo ir savanorystės centras.

    Nuomojamas turtas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis pastatas (unikalus Nr. 4400-0440-9634), o nuomojamos dvi patalpos pažymėtos indeksais 1-9 (4,79 kv. m) ir 1-10 (21,78 kv. m). Bendras nuomojamų patalpų plotas sudaro 26,57 kv. m.

    Kam bus galima naudoti patalpas?

    Pagal konkurso sąlygas patalpos gali būti naudojamos kavinės veiklai vykdyti. Nurodoma aiški išlyga: jose negalės būti vykdoma prekyba alkoholiniais ir energetiniais gėrimais.

    Turto valdytojas ir nuomotojas yra Palangos jaunimo ir savanorystės centras (įmonės kodas 306546660), kurio registruota buveinė taip pat yra Vytauto g. 110, Palangoje. Ši įstaiga priims paraiškas ir organizuos dalyvių registraciją.

    Nuomos kaina ir svarbios datos

    Pradinis metinis nuompinigių dydis nustatytas 7 200 eurų. Tai yra suma, nuo kurios prasideda konkursas, o galutinis nuomos dydis paaiškės įvertinus konkurso dalyvių pasiūlymus pagal nustatytą tvarką.

    Paraiškos dalyvauti konkurse priimamos darbo dienomis nuo 2026 metų balandžio 28 dienos 8.00 valandos iki 2026 metų gegužės 8 dienos 12.00 valandos. Dokumentai teikiami Palangos jaunimo ir savanorystės centre, adresu Vytauto g. 110, Palanga.

    Dėl papildomos informacijos apie konkursą galima kreiptis telefonu 0 670 18 039 arba elektroniniu paštu info@palangosjsc.lt. Taip pat rekomenduojama iš anksto susipažinti su konkurso sąlygomis ir pateikiamų dokumentų reikalavimais, kad paraiška būtų pateikta laiku ir tinkamai.

  • Palangoje pristatomas Rimanto Kmitos romanas „Editas kompleksas“: kuo nustebins nauja Editos istorija

    Gegužės 21 dieną 17 valandą Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje vyks rašytojo Rimanto Kmitos romano „Editas kompleksas“ pristatymas. Organizatoriai kviečia į atvirą pokalbį apie knygą, jos gimimą ir pagrindinės herojės Editos sugrįžimą į skaitytojų akiratį.

    Edita daugeliui pažįstama iš romano „Pietinia kronikas“ pasaulio, kuris peržengė literatūros ribas ir pasiekė kitas meno formas. Naujame romane ši herojė grįžta kitaip: istorija pasakojama jos balsu, o dėmesio centre atsiduria vidinis augimas ir bandymas susivokti sparčiai kintančioje aplinkoje.

    „Editas kompleksas“ pristatomas kaip jautrus ir ironiškas pasakojimas apie brendimą, pirmąją meilę, kūniškumą ir santykį su savimi. Knygoje ryški kasdienybės aplinka, kurioje jausmai dažnai lieka neišsakyti, o atsakymų į svarbiausius klausimus tenka ieškoti pačiai.

    Romano siužete svarbi vieta tenka kinui, kuris veikia ne tik kaip pabėgimo nuo realybės būdas, bet ir kaip savotiška mokykla. Per filmus herojė bando suprasti meilę, santykius, savo kūną ir tapatybę, todėl pristatyme tikimasi paliesti ir platesnį klausimą, kaip kultūra bei pasakojimai formuoja jauno žmogaus savivoką.

    Susitikimo metu Rimantas Kmita ketina papasakoti apie kūrybinį procesą, romano atsiradimo aplinkybes ir Editos personažo raidą. Taip pat numatomas pokalbis apie tai, kaip vienos istorijos gali keliauti per skirtingas medijas ir kodėl skaitytojams svarbu išgirsti pažįstamą heroję nauju kampu.

    Rimantas Kmita laikomas vienu ryškesnių šiuolaikinių lietuvių autorių, kurio kūrybai būdingas gyvas pasakojimo balsas ir tiksliai pagaunamos socialinės bei emocinės patirtys. Renginys Palangoje nemokamas.

  • Odesos srityje užfiksuotas bukis: itin retai pamatomas paukštis balsu primena buliaus riaumojimą

    Odesos srityje, Tuzlovo limanų nacionaliniame gamtos parke, gamtininkams pavyko nufilmuoti bukį – paukštį, kurio žemas balsas neretai lyginamas su buliaus riaumojimu. Apie netikėtą susitikimą su šiuo sunkiai pastebimu pelkių gyventoju pranešė parko mokslinių tyrimų skyriaus atstovai.

    Bukis dažniausiai išduoda save ne išvaizda, o garsu: jo balsas sklinda iš tankių nendrynų, ypač sutemus ir naktį. Dėl to žmonės paukštį dažniau girdi nei pamato, o filmuota medžiaga tampa reikšmingu įrodymu, kad rūšis konkrečioje vietoje laikosi ir veisiasi.

    „Tuzlovo limanuose yra paukščių, kurie puikiai susilieja su nendrynu. Galima praeiti ar pravažiuoti pro šalį ir nė neįtarti, kad šalia slepiasi toks paukštis“, – sakė biologas Ivanas Rusevas.

    Pasak jo, bukiai lizdus įsirengia tankiuose nendrynuose, o medžiodami varles ar žuvis gali stovėti nejudėdami taip ilgai, kad juos beveik neįmanoma atskirti nuo aplinkos. Būtent tokia maskuotė yra viena priežasčių, kodėl net patyrusiems stebėtojams šį paukštį pamatyti pasiseka retai.

    Tuzlovo limanų teritorija priskiriama vandens ir pelkių buveinėms, kuriose fiksuojama daugiau nei 260 paukščių rūšių. Tačiau bukis laikomas vienu slapčiausių šių vietovių gyventojų, todėl kiekvienas patvirtintas stebėjimas padeda tiksliau suprasti jo paplitimą ir buveinių būklę.

    Bukis yra garninių šeimos paukštis, paplitęs Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Suaugęs individas gali siekti apie 70–80 centimetrų, o sparnų mostas – maždaug 125–135 centimetrus; plunksnų spalvos padeda jam susilieti su nendrių ir viksvų fone vyraujančiais atspalviais.

    Rūšies buvimą dažniausiai parodo patino balsas – žemas, toli sklindantis dūzgimas, kuris tam tikromis sąlygomis girdimas net kelių kilometrų atstumu. Dėl šio garso skirtingose šalyse bukis turi pravardžių, siejamų su galvijų balsais, nors pats paukštis žmonių vengia.

    Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad tokios pelkių buveinės kaip limanai ir nendrynai yra svarbios ne tik bukiams, bet ir daugeliui migruojančių paukščių. Todėl fiksuojami reti stebėjimai dažnai vertinami kaip signalas apie būtinybę nuosekliai saugoti šlapžemes ir riboti jų trikdymą jautriausiais sezonais.

  • Palydovai fiksuoja, kad Meksikas grimzta: kai kuriuose rajonuose žemė leidžiasi iki 2 cm per mėnesį

    Palydoviniai radarų duomenys rodo, kad Meksikas – vienas didžiausių pasaulio miestų – pastebimai sėda, o kai kuriose vietose šis procesas vyksta itin greitai. Vertinimai, apie kuriuos pranešta tarptautinėje žiniasklaidoje, leidžia teigti, kad vidutinis grimzdimas gali siekti apie 1,3 centimetro per mėnesį.

    Toks tempas reiškia, kad per metus kai kuriuose rajonuose susidaro dešimčių centimetrų aukščio skirtumai, o tai didina riziką keliams, pastatams ir inžineriniams tinklams. Mieste jau fiksuojami plyšiai dangose, pasvirę statiniai ir deformuojamos geležinkelio atkarpos.

    Pagrindinė priežastis siejama su požeminio vandens gavyba. Meksikas istoriškai pastatytas buvusio ežero baseine, kur po minkštomis nuogulomis slūgso vandeningieji sluoksniai, o didelė dalis geriamojo vandens gaunama būtent iš jų.

    Ilgainiui intensyviai išgaunant vandenį poringos nuogulos susispaudžia, mažėja jų tūris, ir žemės paviršius ima leistis. Šį poveikį sustiprina ir urbanizacija: nauji, sunkūs pastatai spaudžia minkštą gruntą, todėl kai kurios zonos tampa ypač jautrios deformacijoms.

    Grimzdimas pavojingas tuo, kad jis vyksta netolygiai: vienoje gatvės pusėje gruntas gali leistis greičiau nei kitoje. Dėl to formuojasi įtampos, kurios „laužo“ asfaltą, trūkinėja vamzdynai, o pastatų konstrukcijos patiria papildomas apkrovas.

    Simboliniu pavyzdžiu dažnai minimi miesto monumentai ir istorinių vietų aplinka, kur dėl nuolatinio paviršiaus kritimo tenka keisti laiptų aukščius ar perprojektuoti privažiavimus. Tuo pat metu didėja ir potvynių rizika, nes pakitus reljefui lietaus vanduo kaupiasi žemiau esančiose vietose.

    Ekspertai įspėja, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai tampa ne tik infrastruktūros, bet ir vandens saugumo klausimu. Jei vandeningieji sluoksniai alinami greičiau, nei jie natūraliai atsistato, miestas priartėja prie scenarijaus, kai vandens tiekimas tampa nepatikimas, o sausros laikotarpiais rizika dar labiau išauga.

    Situaciją tiksliau vertinti padeda naujos kartos palydoviniai matavimai, leidžiantys sekti milimetrinius pokyčius dideliuose plotuose. DI vis dažniau taikomas apdorojant didžiulius radarinių vaizdų kiekius ir ieškant pavojingų „karštųjų taškų“, kad prioritetinės vietos būtų sutvarkytos dar prieš atsirandant kritiniams gedimams.