CP v2

Blog

  • Naujos baudos Lenkijoje: už klaidą geležinkelio pervažoje – teisių netekimas 3 mėnesiams

    Lenkijoje griežtinamos taisyklės vairuotojams geležinkelio pervažose – už vieną pavojingą manevrą gali grėsti privalomas vairuotojo pažymėjimo praradimas.

    Šalies prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė Kelių eismo taisyklių pataisas, kurios numato ir skubią, iškart taikomą sankciją – teisės vairuoti atėmimą trims mėnesiams.

    Naujos nuostatos taikomos situacijoms, kai automobilis įvažiuoja į pervažą draudžiamu metu: degant raudonam signalui, kai užtvarai leidžiami arba dar nėra iki galo pakelti, taip pat kai vairuotojas neturi užtikrintumo, kad spės išvažiuoti iš bėgių zonos.

    Pokyčiai aktualūs ir Lietuvos vairuotojams, vykstantiems į Lenkiją – net ir trumpa kelionė gali baigtis ilgalaikėmis pasekmėmis, jei pervažoje bus padaryta klaida.

    Teisių atėmimas ir ilgesni draudimai

    Įstatymo pataisos numato ne tik trijų mėnesių teisių atėmimą už įvažiavimą į pervažą netinkamu momentu, bet ir griežtesnes sankcijas sunkesniais atvejais.

    Jeigu vairuotojas pervažoje sukelia eismo įvykį ar katastrofą, teismas privalės skirti draudimą vairuoti mažiausiai trejiems metams.

    Dar viena kategorija – atvejai, kai sukuriamas tiesioginis katastrofos pavojus. Tokiose situacijose draudimas vairuoti turės būti skiriamas bent vieneriems metams.

    Kodėl nuspręsta griežtinti tvarką

    Sprendimas griežtinti atsakomybę grindžiamas avaringumo statistika. Remiantis Lenkijos policijos duomenimis, kuriuos cituoja infrastruktūros sritį kuruojančios institucijos, geležinkelio pervažos išlieka vienos pavojingiausių vietų keliuose.

    2024 metais pervažose užfiksuoti 39 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 23 žmonės. Nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. atvejų kaltė priskirta vairuotojams.

    2025 metais skaičiai dar išaugo: 51 eismo įvykis, 27 žuvusieji ir 40 sužeistųjų. Tuo metu iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos registruoti 35 įvykiai ir 16 žūčių, o 30 atvejų kaltu laikytas transporto priemonės vairuotojas.

    Kokios baudos galiojo iki pataisų

    Iki pataisų už įvažiavimą į pervažą degant raudonam signalui, užtvarų apvažiavimą ar įvažiavimą neturint galimybės išvažiuoti buvo skiriama 2 000 zlotų bauda ir 15 baudos taškų.

    Pakartotinio pažeidimo (recidyvo) atveju per dvejus metus bauda didėdavo iki 4 000 zlotų. Vis dėlto šios sankcijos paprastai nereiškė tiesioginio teisės vairuoti praradimo.

    Įsigaliojus naujai tvarkai, rizika vairuotojams tampa gerokai didesnė – net ir vienas neatsargus sprendimas pervažoje gali baigtis priverstine pertrauka nuo vairavimo.

  • „Mėlynoji banga“ ir memai: kaip internetas sureagavo į JAV vidurio kadencijos rinkimus

    „Mėlynoji banga“ ir memai: kaip internetas sureagavo į JAV vidurio kadencijos rinkimus

    JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatai socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą memų bangą – internautai skuba juokauti, cituoti popkultūrą ir švęsti demokratų pergales.

    Kaip rašo „Euronews“, internete vyrauja pakili nuotaika: rinkimų baigtis apibūdinama kaip aiškus atstūmimas tam, kas tekste vadinama „MAGA 2.0“.

    Įrašai „X“ (buvusiame „Twitter“), „Instagram“ ir kitose platformose mirga šmaikščiais komentarais bei nuorodomis į filmus ir serialus – nuo „Arrested Development“ iki „The White Lotus“.

    Tokie memai tampa savotišku barometru, fiksuojančiu ne tik politines nuotaikas, bet ir tai, kaip greitai rinkimų nakties emocijos persikelia į interneto kultūrą.

    Popkultūra tapo rinkimų komentaru

    Tekste pabrėžiama, kad po vienų reikšmingiausių vidurio kadencijos rinkimų amerikiečiai masiškai ėmė dalintis trumpais, taikliais juokeliais bei atpažįstamais vaizdais iš populiariosios kultūros.

    Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių – Tobiaso Fünke „mėlynumas“ iš serialo „Arrested Development“ ir Parker Posey pietietiškas manieringumas iš „The White Lotus“.

    Taip pat primenama, kad Brendano Fraserio pasirodymas filme „The Whale“ internete ir toliau gyvena memų pavidalu, įgaudamas naujų prasmių politinių diskusijų kontekste.

    Virusiniai įrašai ir milijonai peržiūrų

    Vienas iš minimų pavyzdžių – tviterio įrašas, kuris, kaip teigiama, surinko beveik 2 mln. peržiūrų ir 128 000 paspaudimų „patinka“.

    Komentaruose internautai tokius įrašus vertina kaip ypač taiklius – vienas vartotojas net pasiūlė tokį tvitą „dėti į Luvrą“.

    Politika, technologijos ir pašaipos

    Publikacijoje užsimenama ir apie platesnį nepasitenkinimą technologijų sprendimais: pateikiamas pavyzdys, kad JAV „Waymo“ taksi esą buvo viliojami į aklavietes, stabdomi eismo kūgiais, o kai kuriais atvejais – net padeginėjami.

    Šis epizodas pateikiamas kaip dar vienas interneto pašaipų ir protesto kultūros pavyzdys, rodantis, kaip politinės ir socialinės temos susipina su kasdienėmis technologijomis.

    Tarp ryškesnių reakcijų minima ir žurnalistė Rachel Maddow, kuri, kaip rašoma, vyno butelį atsidarė dar prieš rinkimams pasibaigiant.

  • BMW pelnas ir marža smuko: koncernas Vokietijoje tęs savanoriškų išėjimų programą

    BMW skelbia apie prastėjančius finansinius rezultatus ir ruošiasi toliau mažinti darbuotojų skaičių Vokietijoje, tęsiant savanoriškų išėjimų programą. Tai daroma siekiant greičiau pertvarkyti veiklą ir sumažinti kaštus.

    Kaip rašo WNP.pl, Vokietijos automobilių koncernas trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 30,45 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 5,8 proc. mažiau nei prieš metus. Grynas pelnas sumažėjo iki 1,45 mlrd. eurų, t. y. 14,7 proc. per metus.

    Tuo pat metu reikšmingai krito ir pelningumas: nuo liepos iki rugsėjo koncerno veiklos pelnas smuko maždaug 40 proc. iki 910 mln. eurų. Bendrovė pati pripažįsta, kad padėtį apsunkina itin žema elektrinių modelių pelno marža.

    Per ketvirtį BMW pasaulyje pardavė 551 tūkst. automobilių, o elektromobiliai sudarė apie 20 proc. pardavimų. Vis dėlto būtent čia ir slypi problema: prognozuojama, kad visais 2026 metais automobilių padalinio veiklos marža gali priartėti prie nulio, o tai reikštų prastesnius pinigų srautus.

    Didžiausias smūgis – Kinijos rinkoje

    Vienas ryškiausių neigiamų signalų – Kinija. Trečiąjį ketvirtį šiame rinkos segmente parduota 114 tūkst. automobilių, t. y. 25 proc. mažiau nei prieš metus.

    Bendrovei tai reiškia papildomą spaudimą, nes Kinija ilgą laiką buvo vienas svarbiausių automobilių gamintojų augimo variklių. Kartu tai didina poreikį ieškoti efektyvesnių veiklos modelių ir taupymo sprendimų.

    Elektrinių modelių pelningumas ir „Neue Klasse“ planai

    BMW tikisi, kad padėtį elektromobilių segmente ateityje turėtų pagerinti „Neue Klasse“ programa. Skelbiama, kad gamykloje Miunchene šiam tikslui jau investuota 650 mln. eurų, o proveržio laukiama 2027 metais.

    Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį į riziką, kad pigesni degalai gali mažinti dalies pirkėjų motyvaciją rinktis elektromobilius. Straipsnyje minimas scenarijus, jog stabilizuojantis situacijai Artimuosiuose Rytuose naftos kaina galėtų grįžti link maždaug 70 JAV dolerių už barelį lygio, o tai reikštų mažesnes benzino kainas.

    Vokietijoje – darbuotojų mažinimas per savanoriškus išėjimus

    Siekiant išlaikyti konkurencingumą ir greičiau restruktūrizuoti veiklą, BMW ketina tęsti savanoriškų išėjimų programą Vokietijoje. Koncerno gamybos vadovas Milanas Nedeljkovićas pabrėžė, kad įmonė jau daro pažangą, tačiau tempą planuoja dar labiau didinti.

    Vienkartinės išmokos darbuotojams priklauso nuo amžiaus, darbo stažo ir iki tol gauto atlyginimo – nurodoma, kad didžiausios išmokos gali siekti iki 650 tūkst. eurų. Kiek programa kainuos, koncernas neatskleidžia.

    Taip pat skelbiama, kad planuose – apie 8 tūkst. etatų mažinimas, daugiausia paliečiant vidurinės ir aukštesnės grandies vadovus, kurių atlyginimai yra didesni.

  • GUS duomenys: Piekaruose Śląskė per metus dirbančių sumažėjo 13,5 proc. – regione ryškėja krizė

    Lenkijos darbo rinka auga netolygiai: kai kuriose vietovėse darbo vietų daugėja, kitur jų sparčiai mažėja. Naujausi Lenkijos statistikos (GUS) duomenys rodo ypač sudėtingą situaciją dalyje Silezijos (Śląskės) regiono.

    Didžiausias procentinis dirbančiųjų skaičiaus kritimas fiksuotas Piekaruose Śląskė (Piekary Śląskie) – per metus, skaičiuojant iki 2026 metų gegužės, čia dirbančių sumažėjo 13,5 proc.

    Toks nuosmukis reiškia apie 1,9 tūkst. darbo vietų praradimą: mieste liko maždaug 12,2 tūkst. dirbančių žmonių. Praktikoje tai reiškia mažiau pasirinkimo ieškantiems naujo darbo ir didesnę konkurenciją dėl laisvų pozicijų.

    Analizėje pabrėžiama, kad mažesniuose miestuose vieno stambaus darbdavio problemos gali greitai atsiliepti visai vietos ekonomikai – nuo pajamų mažėjimo iki išaugusio neapibrėžtumo šeimoms, kurios priklauso nuo kelių didelių įmonių.

    Piekarai Śląskė – didžiausias kritimas

    Duomenimis paremtoje apžvalgoje Piekarai Śląskė įvardijami kaip šalies „lyderis“ pagal procentinį užimtumo mažėjimą. Viena iš minimų priežasčių – vykstanti kasybos sektoriaus transformacija, kuri Silezijoje tiesiogiai veikia darbo vietų skaičių.

    Taip pat nurodoma, kad statistikai įtakos galėjo turėti dalies darbuotojų persikėlimas dirbti į netolimą Bytomą – ten per tą patį laikotarpį dirbančių padaugėjo 820.

    Racibórzo apylinkėse – tūkstančiais mažiau dirbančių

    Problemos palietė ir Racibórzą bei aplinkines savivaldybes. Visame Racibórzo paviete per metus dirbančių sumažėjo apie 2,1 tūkst., arba 5,1 proc.

    Prie to prisidėjo sukrėtimai stambiuose gamybos objektuose: minimi „Rafako“ bankrotas ir „Henkel“ gamyklos uždarymas, su planuotais atleidimais, kurie iš viso siekė apie 850 žmonių. Darbo vietų mažėjimas neaplenkė ir restruktūrizuojamos „Odlewnia Rafamet“ Kuźnia Raciborskoje.

    Vis dėlto tekste įvardijama ir galima pozityvi kryptis: „Jelcz“, priklausanti Lenkijos gynybos pramonės grupei (PGZ), paskelbė apie maždaug 470 mln. zlotų investiciją buvusiose „Rafako“ patalpose, kuri turėtų sukurti 200 naujų darbo vietų.

    Visos Śląskės balansas ir augantys miestai

    Apžvalgoje pažymima, kad visa Śląskės vaivadija per metus neteko 0,9 proc. dirbančiųjų – regiono mastu tai sudaro apie 15 tūkst. etatų mažiau.

    Tuo pat metu didžiuosiuose miestuose matomi priešingi procesai: Varšuvoje dirbančių padaugėjo 29,9 tūkst., Gdanske – 9,5 tūkst. Procentiniu augimu išsiskyrė Didžiosios Lenkijos (Wielkopolska) Grodzisko pavietas, kur dirbančių padaugėjo 12,8 proc.

  • Mirė italų erotinio kino režisierius Tinto Brassas – jam buvo 93-eji

    Mirė italų erotinio kino režisierius Tinto Brassas – jam buvo 93-eji

    Romoje, būdamas 93 metų, mirė italų erotinio kino režisierius Tinto Brassas.

    Kaip skelbia „Euronews“, režisierius buvo gimęs Milane 1933 metų kovo 26 dieną, o pastaraisiais metais gyveno Isola Farnese rajone Romos pakraštyje.

    Šalia jo buvo žmona Caterina Varzi, su kuria susituokė 2017 metais – ji taip pat rūpinosi režisieriaus archyvu.

    Po Tinto Brasso mirties C. Varzi naujienų agentūrai „Adnkronos“ sakė, kad tai „sudėtingas momentas, kupinas gilaus liūdesio ir apgailestavimo“.

    Nuo Rossellini iki cenzūros

    Tinto Brasso kelias į kiną prasidėjo ne nuo erotikos: baigęs teisės studijas jis persikėlė į Paryžių, kur į kino pasaulį įsitraukė per montažo darbus Kinotekoje.

    Vėliau grįžęs į Italiją jis dirbo su Roberto Rossellini – montavo filmą „L’India vista da Rossellini“ ir buvo asistentu kuriant „Il Generale della Rovere“.

    Režisieriaus debiutas už kameros įvyko 1963 metais, kai jis sukūrė filmą „In capo al mondo“ apie jaunimo nerimą. Kūrinys susidūrė su cenzūra, o pavadinimas vėliau buvo pakeistas į „Chi lavora è perduto“.

    Po to T. Brassas tęsė eksperimentinio kino paieškas ir ėmėsi nepatogių temų filmuose „Col cuore in gola“, „L’urlo“, „Nerosubianco“ ir „La vacanza“.

    Erotinio kino posūkis ir kultiniai filmai

    Erotikos kryptis, kaip rašoma, išryškėjo 8-ajame dešimtmetyje. 1975 metais režisierius pastatė „Salon Kitty“, nagrinėjusį sekso, galios ir pinigų ryšį.

    Po ketverių metų pasirodė „Caligola“ – kontroversiška ir teisinių ginčų lydėta produkcija, kuri buvo atsidūrusi dėmesio centre ir dėl kaltinimų nepadorumu.

    8-ajame dešimtmetyje ir vėliau T. Brassas sukūrė filmus, tapusius geriausiai žinomais jo karjeros darbais: „La chiave“ su Stefania Sandrelli, „Miranda“ su Serena Grandi ir „Capriccio“ su Francesca Dellera.

    Vėlesniais metais jis grįžo prie erotinio kino ir sukūrė tokius filmus kaip „Paprika“, „Così fan tutte“, taip pat „L’uomo che guarda“ (pagal Alberto Moravios romaną), „Fermo posta Tinto Brass“, „Monella“, „Senso ’45“, „Fallo!“ ir „Monamour“.

    Paskutinis noras – pelenai Venecijos lagūnoje

    Praėjusį rugsėjį T. Brassas norėjo nuvykti į Veneciją, kur buvo rodomas restauruotas 4K formato filmas „Col cuore in gola“ – jis turėjo būti pristatytas kino festivalio išvakarėse.

    Visgi, pasak teksto, karščiavimas ir sveikatos būklė privertė atsisakyti kelionės iš Isola Farnese.

    Tą vakarą žmona perskaitė jo žinutę, kurioje režisierius dėkojo už filmo restauravimą prisidėjusiems ir institucijoms, tarp jų – Venecijos bienalei bei Centro Sperimentale di Cinematografia–Cineteca Nazionale.

    Ta proga T. Brassui taip pat buvo įteiktas Pietro Bianchi apdovanojimas, kurį skiria Italijos kino žurnalistų nacionalinė sąjunga.

    Dar per 90-ąjį gimtadienį režisierius buvo išsakęs paskutinį norą – kad po mirties jo pelenai būtų išbarstyti Venecijos lagūnoje.

  • Niujorke vykęs „Bieg o Uśmiech Dziecka“ bėgimas surinko rekordinę paramą vaikams – per 16 tūkst. dolerių

    Niujorke, Forest Park, surengtas labdaros bėgimas „Bieg o Uśmiech Dziecka“ šiemet pasiekė istorinį rezultatą – vaikams surinkta daugiau nei 16 tūkst. JAV dolerių. Tai didžiausia suma per visą šio renginio istoriją.

    Dešimtasis bėgimas subūrė apie 180–200 žmonių: dalis jų bėgo, kiti atvyko palaikyti artimųjų ir prisidėti prie paramos. Renginys skirtas Children’s Smile Foundation globojamiems sergantiems ir pagalbos stokojantiems vaikams.

    Jubiliejinė bėgimo diena vyko spalio 25-ąją Kvynse. Iš pradžių renginį planuota surengti rugsėjo pabaigoje, tačiau dėl audros „Nor’easter“ ir paskelbtos nepaprastosios padėties organizatoriai datą pakeitė.

    Šis sprendimas, panašu, pasiteisino – saulėtas rudeniškas oras pritraukė ir bėgikus, ir šeimas su vaikais. Dalyvių amžiaus amplitudė taip pat išskirtinė: jauniausiai dalyvei buvo 4 metai, vyriausiam bėgikui – 76.

    Vaikų ir suaugusiųjų varžybos

    Prieš startą renginio dalyvius pasveikino Children’s Smile Foundation vykdomasis direktorius Wojciechas Maślanka, dėkojęs už ilgalaikį bendruomenės įsitraukimą. Renginio ištakas priminė ir vienas jo iniciatorių, buvęs fondo prezidentas Mariuszas Śniarowskis.

    Po apšilimo pirmieji į maždaug 1 km trasą išbėgo vaikai. Berniukų grupėje nugalėjo Adam Tarnawski, antras buvo Tomasz Rusin, trečias – Liam Sarmiento, o mergaičių varžybose greičiausia buvo Sophie Boczon.

    Pagrindiniame 5 000 metrų bėgime (nuo 13 metų ir suaugusieji) tarp vyrų triumfavo Artur Tyszuk (20:40). Antroje vietoje finišavo Vyacheslav Tsyganets (21:11), trečias – Alex Ryndak (22:16).

    Moterų varžybose greičiausia buvo 14-metė Lena Olk, finišavusi per 26:18. Ji aplenkė Agnieszką Pawlikowską (26:31) ir Mayą Bałdygą (27:10).

    Rekordinė suma – svarbiausias rezultatas

    Organizatoriai pabrėžė, kad didžiausia pergalė šiemet – labdaros rezultatas: surinkta daugiau nei 16 tūkst. dolerių. Šios lėšos bus skirtos fondo globojamiems sergantiems ir pagalbos reikalingiems vaikams.

    Renginyje dalyvavo ir Lenkijos generalinio konsulo Niujorke atstovai, o prieš startą dalyviai sulaukė dvasininko palaiminimo. Akcentuota, kad šiame bėgime „pralaimėjusių nėra“, nes kiekvienas žingsnis virsta realia pagalba vaikams.

    Finiše geriausius bėgikus pasitiko medaliai ir apdovanojimai, o visi dalyviai gavo atminimo marškinėlius bei jubiliejinius medalius. Dalis bėgikų jau dabar sako planuojantys sugrįžti ir kitais metais.

  • „Euronews“ vadovas Briuselyje ragina plėsti ES dabar: palaikymas – 53 proc., bet žinių trūksta

    „Euronews“ vadovas Briuselyje ragina plėsti ES dabar: palaikymas – 53 proc., bet žinių trūksta

    Briuselyje surengtame „Euronews“ plėtros viršūnių susitikime skambėjo aiški žinutė: Europos Sąjunga turėtų plėstis nedelsdama. „Euronews“ valdybos pirmininkas Pedro Vargas David ragino „užbaigti ir vėl suvienyti žemyną“, pabrėždamas, kad kandidačių šalių žmonės jaučiasi europiečiais.

    Jo teigimu, šiuo metu ES plėtrą remia 53 proc. Europos Sąjungos piliečių, tačiau palaikymas skirtingose šalyse labai nevienodas – nuo 79 proc. Švedijoje iki 35 proc. Prancūzijoje. Dar svarbiau, anot P. Vargaso Davido, daugiau nei du trečdaliai europiečių pripažįsta, kad apie plėtrą žino per mažai ir norėtų būti geriau informuoti.

    Kalbėdamas apie dabartinį kontekstą, jis akcentavo, kad Europa atsidūrė istoriniame lūžio taške: daugiau šalių nei bet kada anksčiau nori prisijungti prie ES, o karas sugrįžo į žemyną. Kartu Vakarų Europoje auga socialiniai protestai ir nepasitenkinimas institucijomis, todėl plėtros tema tampa ir politiniu, ir visuomeniniu iššūkiu.

    P. Vargaso Davido vertinimu, atsakomybė už informacijos trūkumą tenka ne tik politiniams lyderiams, bet ir žiniasklaidai. Jis teigė, kad visuomenės nuomonė gali keistis, jei žmonės gaus aiškų ir patikimą paaiškinimą, ką plėtra reiškia pačiai ES, kandidatėms ir jų piliečiams.

    Kaip kandidatai vertina narystę ES

    P. Vargas David priminė, kad liepą Europos Komisija paskelbė duomenis apie paramą stojimui kandidatėse. Skaičiai, pasak jo, rodo labai skirtingas realybes – kai kur visuomenės palaikymas yra itin aukštas, o kai kur akivaizdžiai kelia klausimų.

    Didžiausias palaikymas fiksuotas Albanijoje – daugiau nei 92 proc. Antroje vietoje, kaip pabrėžta kalboje, yra Sakartvelas su 71 proc. Toliau minimos Ukraina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Bosnija ir Hercegovina – visos viršija 60 proc., o Moldova įvardijama turinti 58 proc. paramą.

    Tarp mažiausiai palaikančių šalių jis išskyrė Turkiją (46 proc.) ir Serbiją, kuri Komisijos ataskaitoje įvardyta su 31 proc. Vis dėlto, pasak jo, Serbijoje jaunimo iki 30 metų grupėje palaikymas siekia 63 proc., o kai kurios vietinės apklausos, jo teigimu, rodytų 50–55 proc. paramą referendumo atveju.

    Raginimas greitinti procesą ir ieškoti tarpinių sprendimų

    Kalboje keliami klausimai, ar ES daro pakankamai, kad atremtų priešiškus naratyvus ir išlaikytų „europietišką svajonę“ kandidatėse. P. Vargas David taip pat svarstė, ar Europos Sąjungos atstovai kandidatėse ne per dažnai tampa siejami su problemomis, o ne su nauda, kurią atneštų integracija.

    Jis ragino Vakarų Europos visuomenėms aiškiau parodyti, kad kandidatės esą yra „tikri europiečiai“ – ne vien politinės valios prasme, bet ir kultūriškai bei geografiškai. Jo žodžiais, Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalys dalijasi europinėmis tradicijomis ir vertybėmis.

    Vienas iš netradicinių pasiūlymų – diskusija apie tai, ar kandidatėms nereikėtų leisti anksčiau prisijungti prie tam tikrų ES programų, nelaukiant pilnos narystės. Jis taip pat paminėjo idėją svarstyti „Gibraltaro modelį“ greitesniam Šengeno taikymui Vakarų Balkanams, argumentuodamas, kad tai galėtų tapti įsipareigojimo simboliu ir, jo manymu, pagerinti bendrą saugumą bei migracijos kontrolę.

    Kalbos pabaigoje P. Vargas David teigė, kad Europa turi „galimybių langą“: jei jis bus praleistas, atsiras kitų veikėjų, kurie užpildys vakuumą. Jis taip pat išsakė asmeninį norą, kad ateityje „Jungtinė Karalystė sugrįžtų prie stalo“ Briuselyje, pabrėždamas, jog Europa esą silpnesnė be JK, o JK – be Europos.

  • Vokietijoje kalėdinės mugės startavo rekordiškai anksti – dar prieš Heloviną

    Kol dalis europiečių dar ruošėsi Helovinui ir Visų Šventųjų minėjimui, kai kuriuose Vokietijos miestuose jau skambėjo kalėdinės dainos ir veikė šventinės mugės.

    Šių metų sezonas prasidėjo neįprastai anksti: pirmasis kalėdinis miestelis duris atvėrė jau spalio viduryje. Lankytojai čia galėjo vaikščioti tarp medinių prekystalių, ragauti užkandžių ir mėgautis karštais gėrimais.

    Ryškiausias pavyzdys – Bavarijos Bayreuthe spalio 15 dieną pradėjęs veikti tradicinis „Bayreuther Winterdorf“. Renginys mieste vyko jau 22-ą kartą, o organizatoriai siūlė žiemos dekoracijas, regioninius skanėstus ir daugiau nei 16 rūšių karšto vyno.

    Toks ankstyvas startas rodo, kad riba tarp rudens ir kalėdinio laikotarpio vis labiau nyksta – daliai žmonių šventinė nuotaika prasideda gerokai anksčiau nei Adventas.

    Šventinė nuotaika – jau spalį

    Spalio mėnesį kalėdinį sezoną pajuto ne tik Bayreuthas. Šventinės erdvės pradėjo veikti ir kituose miestuose – pavyzdžiui, Hamburge lankytojus nuo spalio 21 dienos kvietė „Winterdeck“ Spielbudenplatz aikštėje.

    Netrukus startavo ir daugiau renginių, tarp jų – jubiliejinė mugė Esene, kuri, pasak Vokietijos dienraščio „Bild“, sutraukė dideles minias.

    Berlynas siūlo ne tik mugę

    Didelio susidomėjimo sulaukė ir Berlyno pasiūlymai. Sostinėje spalio pabaigoje atidaryta „Lichtenberger Winterzeit“, kur šalia karšto vyno ir šventinių užkandžių lankytojų laukė atrakcionai.

    Tarp pramogų minima ir apžvalgos ratas bei amerikietiški kalneliai – tai rodo, kad kai kurios mugės tampa ne vien prekybos ar maisto erdve, bet ir pilnaverčiu pramogų parku.

    Minos ir išgraibstyti bilietai

    Kai kur susidomėjimas buvo toks didelis, kad organizatoriams teko tvarkytis su tikru antplūdžiu. Esene atidarymo metu susirinko tūkstančiai svečių, o bilietai į dalį populiarių kalėdinių renginių buvo išpirkti labai greitai.

    Panaši situacija fiksuota ir kitose vietose, kur bilietai į kai kuriuos kalėdinius renginius dingo per kelias valandas.

    Šimtmečius skaičiuojanti tradicija

    Kalėdinės mugės Vokietijoje yra sena tradicija, siekianti vėlyvuosius viduramžius. Tuomet prieš šventes organizuoti turgūs gyventojams padėdavo apsirūpinti maistu ir reikalingomis prekėmis žiemai.

    Ilgainiui jie virto šventiniais festivaliais su iliuminacijomis, muzika, rankdarbiais ir regionine virtuve. Šiandien mugės pritraukia lankytojus iš visos Europos, o vien Berlyne kasmet rengiama kelios dešimtys skirtingų tokių renginių.

    Nors vieniems toks ankstyvas startas atrodo perdėtas, kitiems tai – proga šventinę nuotaiką pradėti kur kas anksčiau. Akivaizdu, kad šiemet kalėdinis sezonas dalyje Vokietijos prasidėjo rekordiniu tempu.

  • Pašinianas: Pietų Kaukazui atsiveria „naujas globalus vaidmuo“, Armėnija sieks balanso su ES

    Pašinianas: Pietų Kaukazui atsiveria „naujas globalus vaidmuo“, Armėnija sieks balanso su ES

    Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas teigia, kad Pietų Kaukazas dėl naujo politinio ir ekonominio impulso gali įgyti „visiškai naują globalų vaidmenį“. Pasak jo, regionui atsiveria galimybės tapti svarbesne jungtimi tarptautinėje prekyboje ir tiekimo grandinėse.

    Interviu „Euronews“ per šios žiniasklaidos priemonės surengtą plėtros (Enlargement) forumą Pašinianas sakė, kad Armėnijos strategija – diversifikuoti ir subalansuoti užsienio ryšius taip, kad būtų užtikrinti nacionaliniai interesai ir sumažintos rizikos.

    Premjeras pabrėžė, jog Pietų Kaukazas yra skirtingų interesų regionas, tačiau esą egzistuoja ir bendri tikslai, leidžiantys ieškoti bendrų strategijų. Tarp jų jis išskyrė infrastruktūros ir susisiekimo ryšių plėtrą, kuri, jo teigimu, gali paskatinti didesnį regiono atvirumą.

    Pasak Pašiniano, pasauliui susiduriant su tiekimo grandinių problemomis, taika tarp Armėnijos ir Azerbaidžano bei didesnis bendradarbiavimas tarp Sakartvelo, Armėnijos ir Azerbaidžano galėtų sukurti papildomą „langą“ sprendimams ir naujoms prekybos kryptims.

    Pietų Kaukazo „nauja galimybė“ ir prekybos koridoriai

    Pašinianas tvirtino, kad globaliai augant Vidurinės Azijos svarbai, regione formuojasi ir nauji maršrutai. Jis paminėjo TRIPP (Trump Route for International Peace and Prosperity) koridorių, kurį apibūdino kaip procesą, kuriuo siekiama kurti naują pasaulinės prekybos kelią.

    Premjeras aiškino, kad tokia kryptis, jo vertinimu, galėtų būti reikšminga įvairioms pusėms – nuo Europos Sąjungos iki Kinijos, Artimųjų Rytų ar Afrikos. Kartu jis akcentavo, kad pagrindinė prielaida tokiems planams – stabilumas ir bendradarbiavimas regione.

    Armėnijos kursas ES link ir neišvengiama dilema

    Pašinianas viešai patvirtino Armėnijos strateginį interesą siekti narystės Europos Sąjungoje. Kartu jis pripažino, kad jo šalis negali vienu metu būti ir ES, ir Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos narė.

    Jo teigimu, balansas tarptautiniuose santykiuose yra būdas valdyti rizikas, tačiau ateityje Armėnijai vis tiek reikės pasirinkti. Premjeras pabrėžė, kad toks sprendimas, jo manymu, turi priklausyti Armėnijos piliečiams, nes „demokratija yra strategija“.

    Kalbėdamas apie regioninį kontekstą Pašinianas pažymėjo, kad Armėnijos kaimynės Turkija ir Sakartvelas yra ES kandidatės, o tai, jo vertinimu, yra privalumas Armėnijos europinei politikai. Jis taip pat užsiminė, kad Armėnija galėtų formaliai kreiptis dėl narystės ES 2027 arba 2028 metais.

    Taikos su Azerbaidžanu svarba narystės perspektyvai

    Premjeras atkreipė dėmesį, kad ES nepriima valstybių, turinčių konfliktą, todėl taikos procesas su Azerbaidžanu, jo teigimu, yra esminis. Pašinianas tikino, kad „istorinis taikos procesas“ virto realybe, tačiau dabar, anot jo, svarbiausia – pasirašyti taikos susitarimą ir jį ratifikuoti.

    Pabaigoje Pašinianas akcentavo, kad Armėnija Pietų Kaukazą mato kaip vientisą regioną. Jis taip pat sakė, kad Armėnija rems Sakartvelo europinius siekius, nes Sakartvelo sėkmė, jo teigimu, Armėnijai yra labai svarbi.

  • Lenkijoje nurašys senas ZUS skolas: prezidentas pasirašė įstatymą dėl 315 mln. zlotų

    Lenkijoje prezidentas Karol Nawrocki pasirašė įstatymą, kuriuo numatomas senų įsiskolinimų „ZUS“ (valstybinei socialinio draudimo įstaigai) nurašymas. Iš viso ketinama panaikinti maždaug 315 mln. zlotų vertės skolas.

    Įstatymas taikomas įsipareigojimams, susidariusiems iki 1999 metų sausio 1 dienos, jeigu jie nebuvo užtikrinti hipoteka. Skelbiama, kad pokytis palies daugiau nei 7 tūkst. skolininkų – žmonių ir įmonių.

    Svarbi detalė – skolos bus nurašomos automatiškai, be prašymų ar papildomų procedūrų. Tai reiškia, kad daugeliui žmonių nereikės pildyti dokumentų ar vykti į institucijas.

    Pasak įstatymo rengėjų, sprendimą lėmė paprastas ekonominis skaičiavimas: tokių senų skolų išieškojimas dažnai kainuoja brangiau nei duoda realios naudos, nes didelė jų dalis per laiką tampa sunkiai išieškoma.

    Kam taikomas skolos nurašymas

    Nurašymas numatytas toms „ZUS“ skoloms, kurios atsirado iki 1999 metų sausio 1 dienos. Esminė sąlyga – įsiskolinimai negali būti užtikrinti hipoteka.

    Įstatymas skirtas užbaigti ilgai besitęsiančių, sunkiai išieškomų įsiskolinimų problemą. Nurodoma, kad pokytis apima apie 7 100 įmokų mokėtojų, o bendra nurašomų skolų vertė siekia apie 315 mln. zlotų.

    Kodėl nuspręsta nurašyti skolas

    Sprendimas grindžiamas tuo, kad tokio senumo skolos dažnai yra praktiškai nebeatgaunamos. Laikas, pasikeitę duomenys ir realios skolininkų galimybės reiškia, kad ilgalaikės išieškojimo procedūros ne visada turi prasmę.

    Skelbiama, kad pastaraisiais metais įplaukos iš tokių „ZUS“ skolų išieškojimo siekė apie 4 mln. zlotų per metus, o bandant išieškoti ir toliau, per ateinančius 10 metų tai galėtų kainuoti apie 135 mln. zlotų. Tuo pat metu planuojamos įplaukos būtų apie 13,9 mln. zlotų.

    Ar reikės teikti prašymą ir kas yra išimtis

    Įstatyme numatyta, kad skolos nurašomos „pagal įstatymą“, todėl papildomi prašymai ar formos nereikalingi – „ZUS“ tai turės atlikti automatiškai.

    Taip pat įtvirtinta galimybė nurašymo atsisakyti – tokiu atveju skolininkas gali pateikti atitinkamą valios pareiškimą. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai numatyta išskirtiniams atvejams.

    Įstatymas netaikomas skoloms, kurios buvo užtikrintos hipoteka. Tokie įsipareigojimai, kaip aiškinama, paliekami todėl, kad hipoteka suteikia realią galimybę lėšas atgauti iš skolininko turto.

    Minima, kad hipotekos išimtis gali paliesti apie 3,8 tūkst. asmenų ir įmonių, kurių skolos tokiu būdu nurašomos nebus.