CP v2

Blog

  • Mokslininkai perspėja: intensyvi žvejyba keičia žuvų DNR ir gali mažinti jų atsparumą

    Intensyvi žvejyba mažina ne tik žuvų išteklius – mokslininkai sako, kad ji gali keisti ir pačias žuvis molekuliniu lygmeniu, įskaitant jų DNR bei genų „įjungimą“ ir „išjungimą“. Toks poveikis siejamas su mažėjančia genetine įvairove ir prastesniu populiacijų atsparumu aplinkos stresui.

    Kaip rašoma „ZME Science“, tyrėjai atkreipia dėmesį, kad nuo priešindustrinių laikų iš tikslinių rūšių buvo pašalinta didelė dalis pasaulinės biomasės, o žuvininkystės biomasa daugelyje klimato zonų toliau mažėja. Tačiau vis dažniau keliami klausimai ne vien apie kiekius – bet ir apie ilgalaikes biologines pasekmes.

    Vienas iš naujesnių darbų, publikuotas liepos mėnesį, nagrinėjo laukines žuvis Viduržemio jūroje ir prisidėjo prie augančių įrodymų, kad žvejyba gali skatinti biologinius pokyčius per trumpą laiką ir net per kartas. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie pokyčiai gali reikšti žmogaus sukeltą „atranką“ gamtoje.

    Mokslininkų teigimu, genetinių sekų ir genų raiškos pokyčiai gali apsunkinti žuvų populiacijų gebėjimą atlaikyti klimato kaitos keliamą stresą, ligas ir išlaikyti sveikas sąveikas ekosistemose. Kitaip tariant, net jei žuvų dar yra, jos gali tapti mažiau atsparios tam, kas laukia ateityje.

    Žvejyba ir epigenetika: kas keičiasi?

    Tyrėjai vis daugiau dėmesio skiria epigenetikai – tai trumpalaikiai, dažnai grįžtami pokyčiai, kurie nekeičia pačios DNR „raidžių“, bet keičia, kaip DNR yra skaitoma. Paprastai tariant, tai tarsi žymelės, kurios organizmui nurodo, kuriuos genus aktyvinti, o kuriuos prislopinti.

    Vienas svarbiausių mechanizmų šiame kontekste – DNR metilinimas. Tai procesas, kai prie DNR prisijungia cheminės grupės, galinčios iš dalies ar visiškai „nutildyti“ genų veiklą arba, priešingai, pakeisti jų aktyvumą priklausomai nuo aplinkos sąlygų.

    Viduržemio jūroje atliktame tyrime buvo analizuojama, ar žvejyba koreliuoja su genetiniais ir epigenetiniais pokyčiais vienos rūšies žuvyse. Lygintos populiacijos iš trijų vietovių prie Balearų salų pakrantės, o kiekvienoje jų pasirinktos dvi gretimos zonos: viena, kur vykdoma žvejyba, ir kita – jūrų saugoma teritorija, kur žvejyba draudžiama.

    Nors epigenetiniai skirtumai tarp zonų nebuvo „milžiniški“, tyrėjai juos vis tiek laiko reikšmingais: net nedideli metilinimo pokyčiai gali turėti didelį poveikį elgsenai ar fizinėms savybėms. Analizuoti genai buvo susiję su imuniniais atsakais, nervų sistemos vystymusi, baltymų sinteze, pigmentacija ir kitomis funkcijomis.

    Ar pokyčiai gali būti grįžtami?

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokiuose tyrimuose svarbu atsargiai vertinti priežastinius ryšius: fiksuota koreliacija dar nereiškia, kad žvejyba vienintelė sukelia visus pastebėtus skirtumus. DNR metilinimo modeliams įtakos gali turėti daug veiksnių, įskaitant amžių, o žvejyboje dažnai pirmiausia sugaudomos didesnės, senesnės žuvys.

    Vis dėlto, net ir taikant statistinius metodus, skirtumai tarp žvejojamų vietų ir „no-take“ saugomų teritorijų išliko. Tai sustiprina prielaidą, kad žvejybos spaudimas gali būti vienas iš veiksnių, susijusių su pastebėtais epigenetiniais pokyčiais.

    Įdomu ir tai, kad epigenetiniai pokyčiai teoriškai gali būti greičiau grįžtami nei genetiniai. Tyrėjų vertinimu, jei dalis pokyčių susiję su vadinamąja epigenetine „plastika“, mažinant spaudimą populiacijoms gali atsirasti daugiau galimybių joms atsigauti.

    Kita vertus, kai žvejyba ilgainiui skatina genetinius poslinkius, juos sugrąžinti gali būti itin sunku. Todėl mokslininkai ragina toliau tirti, kaip žvejybos praktikos keičia ne tik populiacijų dydį, bet ir jų biologinę „kokybę“ – atsparumą, įvairovę ir gebėjimą prisitaikyti.

    Mažesnės žuvys ir mažesnė įvairovė

    Žvejyba gali veikti kaip dirbtinė atranka: dažniau sugaunamos didesnės žuvys, o tai ilgainiui palieka daugiau mažesnių individų, kurie spėja daugintis. Mokslininkai jau anksčiau yra fiksavę atvejus, kai per kartas populiacijose mažėja vidutinis suaugusių individų dydis, keičiasi elgsena.

    Pavyzdžiui, mokslinėje literatūroje minimas atvejis, kai per 25 metų laikotarpį Rytų Baltijos menkių mėginyje kūno ilgis sumažėjo 48 proc., o kartu stebėti ir genetiniai pokyčiai, susiję su lėtesniu augimu. Tai rodo, kad intensyvus išteklių naudojimas gali palikti ilgalaikį „pėdsaką“ pačiose populiacijose.

    Viduržemio jūros tyrime genetiniai rezultatai buvo mažiau aiškūs nei epigenetiniai, tačiau bendra tendencija išliko: saugomose teritorijose aptikta didesnė genetinė įvairovė nei žvejojamose vietose. Vienas iš galimų paaiškinimų – kai iš populiacijos sistemiškai pašalinama daug tos pačios amžiaus grupės (dažniausiai didžiausių individų), genetinė įvairovė gali mažėti.

    Mokslininkų teigimu, žinių apie biologinius žvejybos padarinius plėtra yra svarbi ne vien gamtosaugai, bet ir pačiai žvejybai: kuo geriau suprantamas spaudimo poveikis rūšims, tuo tiksliau galima valdyti išteklius ir mažinti riziką, kad populiacijos taps pernelyg trapios.

  • Dėl dujotiekio „Tworzeń–Łagiewniki“ Lenkijoje kertami 4 193 medžiai: vietoj jų žada 9 tūkst.

    Lenkijoje kilo aistros dėl medžių kirtimo, vykstant svarbaus dujotiekio „Tworzeń–Łagiewniki“ statyboms. Projektą įgyvendinanti „Polska Spółka Gazownictwa“ (PSG) turi leidimą pašalinti 4 193 medžius ir 59 krūmų sąžalynus, nes jie trukdo statyboms.

    Įmonė tikina, kad kirtimai atliekami tik tiek, kiek būtina, ir pagal galutinius administracinius sprendimus, įskaitant aplinkosaugines sąlygas. Mainais už pašalintą želdyną PSG įsipareigoja atsodinti 9 000 vietinių rūšių medžių ir 6 000 krūmų.

    Dujotiekis bus 39 km ilgio ir, PSG teigimu, turėtų prisidėti prie Silezijos vaivadijos dujų infrastruktūros plėtros bei energetinio saugumo. Pagal sutartį numatytas projekto įgyvendinimo terminas – 2027 metų rugsėjo 30 diena.

    Daugiausia emocijų kilo Dombrovos Gurničos mieste, kur kirtimai vyksta šalia vandens telkinio „Pogoria III“. Vietos valdžia teigia sulaukianti gyventojų nusivylimo, nes šalia tuo pat metu vyksta teritorijos atnaujinimas, kurio tikslas – išsaugoti natūralų šios vietos charakterį.

    Leidimai ir kompensaciniai sodinimai

    PSG nurodo, kad statybos leidimuose yra numatyta galimybė pašalinti 4 193 medžius bei 59 krūmų sąžalynus, kurie kertasi su dujotiekio trasa ir infrastruktūra. Aplinkosauginių sąlygų sprendimas įpareigoja atlikti kompensacinius sodinimus – iš viso 9 000 medžių ir 6 000 krūmų.

    Įmonė pabrėžia, kad naujų medžių skaičius turėtų būti daugiau nei dvigubai didesnis nei pašalinamų. Pasak PSG, sodinimui planuojama rinktis daugiausia vietines rūšis, kad jos geriau prigytų.

    Taip pat teigiama, kad kirtimai vykdomi ne paukščių perėjimo laikotarpiu, o prieš darbus buvo atlikta gamtinė priežiūra. PSG tvirtina, jog patikrinimų metu saugomų rūšių buvimas nebuvo nustatytas.

    Konfliktas prie „Pogoria III“

    Dombrovos Gurničos savivaldybė atkreipia dėmesį, kad didžiausias pasipiktinimas kyla dėl to, jog PSG užsakytas kirtimas vyksta greta teritorijos, kuri tvarkoma pagal gyventojų pasirinktą projektą. Miestas pabrėžia, kad šioje savivaldybės investicijoje želdinių stengtasi neliesti.

    Pasak savivaldybės atstovo Bartoszo Matylewiczo, gyventojams buvo svarbiausia, kad atnaujinama vieta neprarastų savo charakterio. Savivaldybė teigia įgyvendinanti darbus be medžių kirtimo ir be kišimosi į pakrantės liniją.

    PSG savo ruožtu nurodo, kad konkrečiai „Pogoria III“ apylinkėse statybos leidimas iš pradžių numatė 509 medžių pašalinimą. Įmonė teigia, kad po papildomų veiksmų, suderintų su rangovu ir miesto atstovais, pavyko sumažinti montavimo juostos plotį 2 metrais ir taip išvengti 178 medžių kirtimo.

    Taip pat skelbiama, kad darbų grafikas šioje vietoje pakoreguotas taip, jog labiausiai varginantys darbai būtų vykdomi laikotarpiu nuo 2026 metų spalio 27 dienos iki 2027 metų balandžio 30 dienos.

    Papildomi pažadai po statybų

    Be privalomų kompensacinių sodinimų, PSG deklaruoja planuojanti ir papildomus želdinimo darbus jau užbaigus pagrindines statybas. Įmonė žada atlikti teritorijų inventorizaciją ir kartu su žemės savininkais bei naudotojais suderinti, kur ir kada būtų galima įrengti daugiau žaliųjų zonų.

    PSG yra didžiausias Lenkijos dujų skirstymo sistemos operatorius: įmonė nurodo turinti daugiau nei 11,5 tūkst. darbuotojų ir valdanti virš 215 tūkst. km dujotiekių tinklą. Bendrovė priklauso „Orlen“ grupei.

  • Lenkijos centrinis bankas: nauja infliacijos prognozė prastesnė, palūkanos paliktos 3,75 proc.

    Lenkijos centrinis bankas paskelbė, kad naujausioje lapkričio infliacijos ir BVP projekcijoje kitų metų infliacija matoma aukštesnė nei buvo prognozuota liepą. Tuo pat metu Lenkijos pinigų politikos taryba paliko palūkanų normas nepakeistas.

    Kaip nurodoma Lenkijos nacionalinio banko (NBP) pranešime, taryba susipažino su lapkričio projekcijos rezultatais. Joje pateikiami tikėtinų kainų ir ekonomikos augimo tempų intervalai keliems ateinantiems metams.

    Pagal šių metų vertinimą, infliacija su 50 proc. tikimybe turėtų patekti į 3,1–3,2 proc. intervalą. Projekcijos sudarytos darant prielaidą, kad palūkanų normos išliks nepakitusios, ir remiantis duomenimis, turėtais iki 2026 metų spalio 15 dienos.

    Lietuvos skaitytojams tokios naujienos svarbios bent jau dėl regiono ekonomikos: Lenkija – didžiausia Baltijos šalių kaimynė ir reikšminga prekybos partnerė, o infliacijos ir palūkanų kryptis dažnai veikia ir investuotojų lūkesčius visame regione.

    Palūkanos Lenkijoje nepasikeitė

    Po dviejų dienų posėdžio pinigų politikos taryba nusprendė palūkanų normų nekeisti. Pagrindinė – referencinė – norma ir toliau siekia 3,75 proc.

    Kartu pranešta ir apie kitas normas: indėlių palūkanų norma palikta 3,25 proc., lombardo – 4,25 proc. Taip pat nurodytos vekselių rediskonto (3,8 proc.) ir diskonto (3,85 proc.) normos.

    Infliacijos ir BVP intervalai 2026–2028 metams

    Projekcijoje teigiama, kad 2026 metais metinė kainų dinamika su 50 proc. tikimybe turėtų būti 3,1–3,2 proc. (liepos projekcijoje buvo numatytas 2,4–3,3 proc. intervalas).

    2027 metais infliacijos intervalas įvardytas 3,1–5,3 proc. (anksčiau – 1,5–4 proc.), o 2028 metais – 1,4–4,4 proc. (anksčiau – 0,8–3,9 proc.).

    BVP augimo tempai, remiantis ta pačia 50 proc. tikimybe, 2026 metais įvardyti 3,2–4,1 proc. (liepą – 3–4,4 proc.). 2027 metais nurodomas 1,9–3,8 proc. intervalas (anksčiau – 1,8–3,7 proc.), o 2028 metais – 1,7–3,9 proc. (anksčiau – 1,9–4,1 proc.).

    Ką pabrėžė pinigų politikos taryba

    Taryba atkreipė dėmesį, kad pagal greitą Lenkijos statistikos tarnybos (GUS) įvertį 2026 metų spalį infliacija sumažėjo iki 3,5 proc., kai rugsėjį siekė 4,1 proc. Pasak pranešimo, tam įtakos turėjo pigę degalai, lyginant su rugsėju.

    Taip pat pažymėta, kad spalį mažėjo ir bazinė infliacija, skaičiuojama atmetus maisto ir energijos kainas. Tuo pat metu turimi duomenys rodo, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį metinis BVP augimo tempas sulėtėjo.

    Pranešime nurodoma, kad rugsėjį mažmeninė prekyba ir pramonės gamyba, skaičiuojant metinį pokytį, augo, o statybos ir montavimo apimtys mažėjo.

    Taryba pabrėžė, jog tolesni sprendimai priklausys nuo gaunamos informacijos apie infliacijos perspektyvas ir ekonominį aktyvumą. Tarp rizikų įvardijami ir išoriniai veiksniai – žaliavų kainos, pasaulinė infliacija bei geopolitinė situacija – taip pat fiskalinė politika, energijos kainų reguliavimo sprendimai, ekonomikos aktyvumo dinamika ir darbo užmokesčio augimas.

  • Į Glivicus atgabentas 120 tonų katilas: 40 km suvirinimo siūlių ir milžiniška logistikos operacija

    Lenkijos Glivicų šilumos tiekimo įmonės teritorijoje pradedamas montuoti daugiafunkcis katilas, kuris taps pagrindiniu vadinamojo Žaliosios energijos parko įrenginiu. Pagrindiniai maždaug 120 tonų sveriančio katilo elementai jau pasiekė statybvietę.

    Dėl įspūdingo svorio ir gabaritų katilo atgabenimas virto sudėtinga logistikos užduotimi: dalys buvo atvežtos specialiais kelių transporto sąstatais, o pats įrenginys į statybų aikštelę atkeliavo suskirstytas į tris modulius.

    Projektas numato, kad naujasis parkas apjungs garo bloką su daugiafunkciu katilu, kuris būtų kūrenamas perdirbti nebetinkamomis komunalinėmis atliekomis (pre-RDF). Greta planuojama įrengti ir saulės kolektorių lauką bei šilumos kaupiklį.

    Skelbiama, kad tai didžiausia investicija įmonės istorijoje, kuri ateityje turėtų iš esmės pakeisti miesto šilumos gamybos modelį – mažinant anglies naudojimą, CO2 emisijas (70 proc., palyginti su 2022 metais) ir sistemos eksploatacijos kaštus.

    Katilas – tarsi pramoninis milžinas

    Įrenginys pagamintas Lenkijoje – Enitec gamykloje Poręboje ir „Kotłomontaż“ Siemianowicėse Slionkskėse – pagal projektą ir technologiją, kurią pateikė Vokietijos bendrovė „Oschatz Power“.

    Katilas išsiskiria mastu: jo sandarių sienelių plotas siekia 648 kv. m, pagaminimui panaudota 12 725 m plieninių vamzdžių, o suvirinimo jungčių bendras ilgis – apie 40 km.

    PEC-Gliwicų atstovas Adamas Sosnovskis pabrėžė, kad vieną didžiausių katilo modulių pastačius vertikaliai, jo aukštis siektų apie 20 metrų – panašiai kaip šešių aukštų pastatas, o plotis – apie 5 metrus.

    Kaip vyko transportavimas ir montavimas

    Didžiausi katilo elementai dėl pervežimo buvo padalyti į tris didžiagabaričius modulius. Sunkiausias jų svėrė beveik 60 tonų, buvo apie 20 metrų ilgio ir maždaug 5 metrų aukščio.

    Su kroviniu visas transporto sąstatas siekė apie 40 metrų. Dėl to organizatoriams teko vertinti kelių plotį ir laikomąją galią, posūkių spindulius, sankryžų, žiedų ir viadukų parametrus bei šalia maršruto esančią infrastruktūrą.

    Įrenginiui atvykus į Glivicų PEC teritoriją, moduliai jau įkelti į statomo naujo energetinio bloko konstrukciją. Kitas etapas – jų sureguliavimas ir sujungimas į vientisą katilo konstrukciją.

    Po pagrindinio montavimo darbų rangovai turės atlikti technologinius sujungimus, sumontuoti įrangą ir integruoti katilą su kitais bloko elementais. Prieš paleidimą dar bus būtinos kokybės patikros, bandymai, slėgio mėginiai ir technologiniai paleidimai.

  • Lenkijoje baigtas svarbus CPK pasirengimo etapas: išpirkti sklypai būsimos geležinkelio atšakos trasoje

    Lenkijoje baigtas svarbus pasirengimo etapas, susijęs su planuojamu Centrinio komunikacijų uosto (CPK) projektu: bendrovė „Port Polska“ praneša įsigijusi visus sklypus, numatytus Savanoriško išpirkimo programoje būsimos geležinkelio atšakos teritorijoje.

    Kaip rašo WNP.pl, kalbama apie sklypus, esančius būsimos atšakos, kuri turėtų aptarnauti naują oro uostą, zonoje – Nowa Piasecznica ir Kawęczyn vietovėse. Ši atšaka turėtų būti naudojama dar oro uosto statybų metu, kad būtų galima gabenti ir perkrauti statybines medžiagas.

    Iš viso, nurodoma, įsigyti visi 9 užstatyti sklypai, kurie buvo įtraukti į Savanoriško įsigijimo programą. Jų bendras plotas siekia apie 2 hektarus.

    Tuo metu kiti privatūs, tačiau neužstatyti sklypai, reikalingi šiai infrastruktūrai, turėtų būti paimti kitu keliu – numatoma juos įgyti per nusavinimo procedūras.

    Kam reikalinga ši geležinkelio atšaka

    Planuojama atšaka būtų įrengta į šiaurės vakarus nuo planuojamo naujo šalies oro uosto ir sujungtų esamą geležinkelio liniją Nr. 3 su būsimu krovinių terminalu Oryszewo apylinkėse.

    Pirmuoju etapu atšaka būtų skirta statybų logistikai: per ją ketinama organizuoti medžiagų, reikalingų oro uostui, geležinkelio mazgui ir geležinkelio linijai Nr. 85, perkrovimą. Tarp minimų krovinių – skaldos, hidrauliniai rišikliai, asfaltas ir plienas.

    Vėliau, užbaigus oro uosto statybas, atšaka turėtų tarnauti jau kasdieniam komplekso aptarnavimui – numatoma, kad ji atliks ir kuro atšakos funkciją, aprūpindama terminalą bei techninę infrastruktūrą.

    Kokios sąlygos buvo siūlomos savanoriško išpirkimo programoje

    Bendrovė teigia, kad į programą įtrauktų sklypų savininkams buvo pateiktos palankios turto įsigijimo sąlygos. Viena galimybė – pasiūlymą skaičiuoti atkuriamąja verte, nevertinant nusidėvėjimo.

    Kitas variantas numatė, kad vertinimo suma galėjo būti didinama: 20 proc. nuo žemės vertės ir 40 proc. nuo vadinamųjų pagerinimų bei kitų sudėtinių dalių (pavyzdžiui, namo, ūkinių pastatų, auginamų kultūrų).

    Taip pat minimos ir papildomos pagalbos formos, tarp jų – parama persikraustant ar kompensacija dėl prarasto kreditingumo.

    Kas žinoma apie projektavimo ir statybos sutartį

    Nurodoma, kad geležinkelio atšaka bus pritaikyta būsimiems Didelio greičio geležinkelių parametrams ir planuojamai linijai Nr. 5 (vadinamajai CMK Północ) atkarpoje nuo naujo oro uosto iki Płocko ir Włocławeko.

    Projektavimo ir statybos konkursą laimėjo „Track Tec Construction“ ir „Unibep“ konsorciumas – darbus planuojama įgyvendinti pagal „projektuok ir statyk“ modelį. Sutarties vertė siekia 143,21 mln. zlotų (bruto), o visus darbus numatyta baigti per trejus metus nuo sutarties pasirašymo.

    Pirmųjų atšakos ruožų užbaigimas planuojamas 2029 metais. CPK bendrovė priklauso valstybei ir yra atsakinga už „Port Polska“ investicijos parengimą, įskaitant centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės bei didelio greičio geležinkelių tinklą.

    Pagal pateikiamą tvarkaraštį, iki 2032 metų pabaigos turėtų būti atidarytas naujasis oro uostas ir didelio greičio geležinkelio atkarpa tarp Lodzės ir Varšuvos, o iki 2035 metų – dalys maršruto iš Lodzės į Poznanę ir Vroclavą. Skelbiama, kad šiuose ruožuose traukiniai galėtų važiuoti didesniu nei 300 km/h greičiu.

  • Dėl nebaigtos Ostrolenkos C elektrinės sulaikyti 25 asmenys, „Enea“ kalba apie lūžį

    Lenkijoje tęsiasi tyrimas dėl nebaigtos Ostrolenkos C elektrinės projekto – pranešta apie 25 asmenų sulaikymą. Tarp jų yra du parlamento nariai, taip pat buvę energetikos bendrovių vadovai ir priežiūros institucijų atstovai.

    Kaip rašo portalas WNP, į įvykius sureagavo su projektu siejamos bendrovės „Enea“, „Energa“ ir „Orlen“. Įmonės tikisi, kad teisiniai procesai leis bent iš dalies susigrąžinti prarastas investicijas, siekusias apie 1 mlrd. zlotų.

    Ostrolenkos C anglimi kūrenamas blokas taip ir neperžengė statybų stadijos, o pats projektas galiausiai buvo nutrauktas. Net ir iškilę konstrukciniai elementai, tarp jų minėti pylono tipo statiniai, vėliau buvo nugriauti.

    Byla laikoma viena garsiausių pastarųjų metų Lenkijos energetikos sektoriuje, nes kalbama apie didelio masto finansinę žalą ir sprendimus, priimtus dar nuo 2016 metų. Tyrimo detalės viešai atskleidžiamos itin ribotai.

    Įmonės komentuoja sulaikymus

    „Orlen“ ir „Energa“ (pastarąją „Orlen“ yra perėmusi, kartu perimdama ir su projektu susijusias problemas) viešai pabrėžė, kad šiuo metu vyksta procesiniai veiksmai. Bendrovės nurodė, jog aplinkybes vertina atsakingos institucijos, o pačios įmonės dėl tyrimo interesų detalių nekomentuoja.

    „Energa“ priminė, kad 2024 metų gruodį gavo leidimą imtis veiksmų dėl pretenzijų, susijusių su Ostrolenkos C projektu. Tai reiškia siekį teisinėmis priemonėmis įvertinti patirtą žalą ir galimas kompensacijas.

    „Enea“: tai – lūžis istorinėje byloje

    Ryškiausiai pasisakė „Enea“, kuri sulaikymus pavadino nauju etapu. Bendrovės teigimu, tai lūžis siekiant išaiškinti, kas lėmė, jos vertinimu, didžiausią žalą įmonės istorijoje.

    „Enea“ nurodė jau ne vienerius metus siekianti bylos išaiškinimo ir pabrėžė tęsianti veiksmus, kad realiai atgautų prarastas lėšas bei būtų nustatyta už žalą atsakingų asmenų teisinė atsakomybė. Įmonė taip pat žada aktyviai dalyvauti visuose tolesniuose procesuose.

    Žinoma, kad „Enea“ anksčiau nei „Energa“ ėmėsi veiksmų dėl galimų reikalavimų: 2023 metų gruodį kreipėsi dėl savo teisių gynimo, o 2024 metų sausį tam pritarė įmonės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

    Ką žinoma apie sulaikytuosius ir kaltinimus

    Apie sulaikytųjų tapatybes viešai informacijos beveik nėra – pavardės neatskleidžiamos. Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas tik patvirtino, kad tarp sulaikytųjų yra buvę bendrovių „Enea“, „Energa“ ir „Elektrownia Ostrołęka“ vadovai bei dviejų parlamentų narių statusą turintys asmenys, tačiau jų politinės priklausomybės nenurodė.

    Didelio dėmesio sulaukė ir žiniasklaidoje pasirodžiusi, tačiau oficialiai nepatvirtinta informacija, kad tarp sulaikytųjų gali būti ir Lenkijos „Westinghouse“ vadovas Mirosławas Kowalikas. Jis anksčiau vadovavo „Enea“ tuo laikotarpiu, kai buvo priimami sprendimai dėl investicijos.

    Prokuratūra kol kas skelbia tik bendrą informaciją: tyrimas susijęs su įtarimais dėl neteisingų dokumentų pateikimo siekiant gauti finansavimą, galimo įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo ir labai didelės turtinės žalos padarymo.

    Nuostolių mastą skirtingai vertino ir Lenkijos Aukščiausioji audito institucija – vienuose vertinimuose minima 958 mln. zlotų, kituose – beveik 1,3 mlrd. zlotų. Galutinis projekto rezultatas aiškus: elektrinės anglies blokas taip ir nebuvo pastatytas, o nutraukta investicija kainavo apie 1 mlrd. zlotų.

  • Prancūzijos banką „Fortuneo“ atakavo įsilaužėliai: nuostoliai gali siekti 150 mln. eurų

    Prancūzijos internetinis bankas „Fortuneo“, priklausantis kooperatinei grupei „Credit Mutuel Bretagne Arkea“, tapo kibernetinės atakos taikiniu – įsilaužėliai per kelias dienas atliko šimtus pervedimų į nenustatytas sąskaitas visame pasaulyje.

    Kaip nurodoma, incidentas išaiškėjo tikrinant kasdienius pervedimų limitus. Manoma, kad nusikaltėliai pasinaudojo pavogtais prisijungimo duomenimis prie sistemų, kuriomis tikrinami banko darbuotojų veiksmai.

    Bankas teigia, kad klientų lėšos nebuvo paliestos, o nuostoliai patirti iš pagrindinės banko sąskaitos. Oficialus skaičius nepateikiamas, tačiau vertinama, kad žala gali sudaryti nuo 133 mln. eurų iki daugiau kaip 150 mln. eurų.

    Pinigai, kaip skelbiama, greitai pateko į kriptovaliutų biržas, todėl atsekti jų kelią ir nustatyti sąskaitų savininkus praktiškai nebeįmanoma.

    Kaip galėjo veikti nusikaltėliai

    Pasak kibernetinio saugumo specialistų ir su tyrimu susijusių pareigūnų, pagrindinė versija – buvo pavogti prieigos kodai, leidę prisijungti prie pervedimų vykdymo sistemos.

    Atkreipiamas dėmesys, kad pervedimai buvo daromi iki sumų, kurioms nereikėjo papildomo aukštesnių banko vadovų patvirtinimo. Dėl to įsibrovėliai, tikėtina, galėjo veikti nepastebėti kelias dienas.

    Neatmetama ir žmogiškoji klaida: vienas iš darbuotojų galėjo palikti neapsaugotą kompiuterį, o tai sudarė sąlygas prisijungimams iš išorės.

    Tekste taip pat primenamas kitas garsus atvejis – kriptovaliutų biržoje „Binance“ po įsilaužimo buvo pavogta 6,3 mlrd. JAV dolerių, o esminiu veiksniu ir ten įvardytas žmogiškasis faktorius.

    Tą pačią dieną pranešta ir apie incidentus keliuose Prancūzijos kraujo tarnybos EFS centruose, kur perspėjimo sistemos fiksavo temperatūros pokyčius šaldytuvuose, kuriuose laikomas kraujas ir plazma.

  • NBP prognozuoja: infliacija Lenkijoje 2027 metais gali siekti iki 5,3 proc., palūkanos kol kas nekeistos

    Lenkijos centrinis bankas (NBP) paskelbė naują infliacijos projekciją, kuri rodo prastesnį scenarijų 2027 metams: kainų augimas gali siekti iki 5,3 proc.

    Nors Lenkijos pinigų politikos taryba palūkanų normų nepakeitė, būtent ši prognozė tapo svarbiausia naujiena po posėdžio.

    Pagrindinė NBP palūkanų norma ir toliau yra 3,75 proc. (taip pat nurodytos lombardo – 4,25 proc., indėlių – 3,25 proc.). Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius.

    Naujoje projekcijoje pabrėžiama, kad kova su infliacija gali užtrukti ilgiau, nei buvo manyta dar prieš kelis mėnesius – ypač vertinant 2027 metų perspektyvas.

    Kas pasikeitė infliacijos prognozėje

    NBP analitikų lapkritį parengta projekcija, sudaryta remiantis duomenimis iki 2026 metų spalio 15 dienos, yra mažiau optimistinė nei liepos vertinimas.

    Pagal naujausius skaičiavimus, 2027 metais infliacija Lenkijoje su 50 proc. tikimybe gali būti 3,1–5,3 proc. intervale.

    Dar prieš keturis mėnesius blogiausiu atveju buvo numatyta 4 proc. viršutinė riba, o dabar ji pakelta 1,3 procentinio punkto.

    Atnaujintos ir BVP augimo prielaidos

    Kartu NBP atnaujino ir ekonomikos augimo projekciją. Šioje dalyje pokyčiai mažesni nei infliacijos prognozėje.

    NBP vertinimu, Lenkijos BVP 2027 metais gali augti 1,9–3,8 proc. tempu.

    Kokias rizikas įvardija pinigų politikos taryba

    Po posėdžio paskelbtame pranešime pabrėžta, kad tolesni sprendimai dėl palūkanų priklausys nuo gaunamos informacijos – kitaip tariant, taryba laikosi laukimo pozicijos ir stebės duomenis.

    Tarp rizikų, galinčių daryti įtaką kainų dinamikai, įvardyta vyriausybės fiskalinė politika, sprendimai dėl energijos kainų, tarptautinė situacija bei darbo užmokesčio augimo tempas.

    NBP komunikacijoje akcentuojama, kad palūkanų normų trajektoriją lems daugelis veiksnių, įskaitant Lenkijos vyriausybės politiką ir pasaulinių rinkų aplinką.

    Pranešime taip pat pažymima, jog greitas grįžimas prie NBP infliacijos tikslo (2,5 proc.) vėl nutolo – bent jau pagal dabartinius projekcijos skaičius.

  • Lenkijos biržoje elektra brangi jau kelias dienas: indeksas viršijo 1 110 zl/MWh

    Lenkijoje lapkričio pradžioje elektros kainos biržos „spot“ rinkoje išlieka labai aukštos – 2026 metų lapkričio 5 dieną TGeBase indeksas priartėjo prie 1 110 zl/MWh ir dar vieną dieną iš eilės viršijo 1 000 zl/MWh ribą.

    Kokios priežastys stumia kainas į viršų ir ar tokia situacija gali užsitęsti, komentuoja rinkos dalyviai – „Energy Solution“ analitikas Wojciechas Listośas ir „Fortum Energia“ vadovas Mariuszas Calińskis.

    Jų vertinimu, kainų šuolį lemia ne vienas atskiras įvykis, o kelių veiksnių sutapimas: mažesnė atsinaujinančios energijos gamyba, brangus gamtinių dujų kuras bei ribotesnės galimybės importuoti pigesnę elektrą.

    Nors straipsnyje kalbama apie Lenkijos rinką, tokie svyravimai svarbūs ir platesniame regioniniame kontekste – aukštos kainos kaimyninėse šalyse dažnai rodo įtampą visoje elektros sistemoje, ypač darbo dienomis ir piko valandomis.

    Kodėl „spot“ kaina taip išaugo

    W. Listośas teigia, kad vienas pagrindinių veiksnių – kritusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Mažesnė saulės elektrinių generacija lapkritį siejama su trumpesnėmis dienomis, o vėjo gamyba, pasak jo, analizuojamu laikotarpiu buvo beveik 50 proc. mažesnė nei prieš savaitę.

    Kaip dar vieną priežastį jis nurodo išaugusias gamtinių dujų kainas, kurios spalio pabaigoje pasiekė aukščiausius lygius per daug mėnesių. Tai, jo teigimu, siejama su didesniu neapibrėžtumu dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose.

    Mažesnė atsinaujinančių išteklių gamyba ir brangesnės dujos kaimyninėse rinkose, anot analitiko, ribojo galimybes importuoti pigesnę elektrą į Lenkiją. Jis taip pat mini, kad vakarinio vartojimo piko metu valandinės kainos buvo perkopusios 2 000 zl/MWh.

    Prie kainų spaudimo, pasak W. Listośo, prisidėjo ir orų prognozių korekcijos – numatyta, kad pirmoje lapkričio pusėje temperatūros Lenkijoje ir didelėje Europos dalyje gali būti apie 2 laipsniais žemesnės už sezoninį vidurkį, o tai didina dujų poreikį šildymui.

    Brangūs dujų blokai diktuoja kainą

    „Fortum Energia“ vadovas M. Calińskis sako, kad aukštas kainas palaiko silpna vėjo ir saulės gamyba bei tuo pat metu dideli kaštai elektrinėse, naudojančiose dujas.

    Jis mini nuo spalio 29 dienos besitęsiantį vadinamąjį „zgniły wyż“ – anticikloną, kuris slopina tiek vėjo jėgainių, tiek saulės elektrinių generaciją. Dėl to, siekiant patenkinti paklausą, tenka daugiau gaminti iš konvencinių šaltinių, įskaitant dujines elektrines.

    Pasak M. Calińskio, gamtinių dujų kaina „Rinkoje Diena į priekį“ buvo beveik tris kartus didesnė nei prieš metus, o prie elektros gamybos savikainos prisideda ir CO2 emisijų leidimai – apie 90 eurų už toną.

    Jis pabrėžia, kad jei paklausą „uždengia“ paskutinės į sistemą įjungtos dujinės elektrinės, būtent jų pasiūlymai gali nustatyti rinkos kainą. Todėl brangios dujos gali kelti elektros kainą, net jei dujos sudaro tik dalį visos gamybos.

    Ar kainos virš 1 000 zl/MWh gali laikytis ilgiau

    W. Listośas prognozuoja, kad artimiausiu metu kainos, viršijančios 1 000 zl/MWh, gali pasirodyti gana dažnai – ypač darbo dienomis ir tuo metu, kai paklausa didžiausia.

    Tuo metu M. Calińskis teigia, kad TGeBase lygiai virš 1 000 zl/MWh gali išsilaikyti tol, kol menką vėjo ir saulės gamybą lydės būtinybė remtis brangesniais šaltiniais.

    Anot jo, stipresnis vėjas galėtų sumažinti kainų spaudimą, tačiau tai nebūtinai reikštų automatinį kritimą žemiau 1 000 zl/MWh – reikšmės turi ir paklausa, elektrinių prieinamumas bei importo galimybės.

  • „Žabka“ prekyboje – riboto leidimo Skolimo hot dogas su ryškiai rožiniu padažu: išbandėme naujovę

    Lenkijos „Žabka“ parduotuvėse pasirodė riboto leidimo „Skolimo hot dogas“, kurio didžiausias akcentas – itin ryškus, rožinis padažas.

    Naujasis užkandis prekyboje atsirado trečiadienį, lapkričio 4 dieną, ir iškart sulaukė didelio susidomėjimo – būtent dėl to jį nuspręsta paragauti ir įvertinti.

    Įspūdis nuo pat pirmo kąsnio gana aiškus: čia svarbiausia ne tiek pati bandelė ar dešrelė, kiek marketingo idėja ir vizualinis „kabliukas“.

    Rožinis padažas – labai intensyvus ir išraiškingas, apibūdinamas kaip raudonųjų pipirų skonio, tačiau straipsnyje pabrėžiama, kad jo gastronominė vertė nustumiama į antrą planą.

    Skonį nustelbia įvaizdis ir „priklausymo“ jausmas

    „Skolimo hot dogas“ pristatomas labiau kaip pramoga ir būdas pasijusti dalimi atlikėjo gerbėjų bendruomenės, o ne produktas, kurį verta vertinti griežtais kulinariniais kriterijais.

    Tokia strategija skiriasi nuo kitų panašių „Žabka“ projektų: pavyzdžiui, kai į prekybą buvo atėjusi pica, siejama su Książulu, pirkėjai labiau tikėjosi skonio ir kokybės, nes turinio kūrėjas populiarumą susikūrė būtent maisto testais.

    Šiuo atveju bendradarbiavimas su Skolimu remiasi kitu pažadu – „geru laiku“ ir linksmybe, o rožinis padažas tampa centrine kampanijos detale.

    Hot dogas – dar viena Skolimo prekių linijos dalis

    Naujasis užkandis įsilieja į platesnį Skolimo vardu kuriamą prekių asortimentą: rinkoje jau yra įvairių jo ženklu pažymėtų produktų – nuo kabanosų ir energinių gėrimų iki kvepalų, patalynės komplektų ar kitų daiktų.

    Straipsnyje teigiama, kad tokie produktai padeda stiprinti tiesioginį ryšį su gerbėjais, o masinis, lengvai pasiekiamas ir nebrangus hot dogas šiai strategijai tinka ypač gerai.