CP v2

Blog

  • Ukmergėje „Erasmus+“ partneriai aptarė DI tvariam ugdymui ir Saulės parką, maitinantį 314 objektų

    Ukmergės rajono savivaldybėje gegužės 5 dieną lankėsi tarptautiniai „Erasmus+“ projekto partneriai, dalyvaujantys iniciatyvoje EASE, skirtoje DI pritaikymui tvariam ugdymui. Į Ukmergę atvyko švietimo bendruomenės atstovai iš Turkijos, Lenkijos ir Portugalijos.

    Svečių delegaciją priėmė Ukmergės rajono meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Susitikime aptartos savivaldybės švietimo kryptys, vykdomi projektai, infrastruktūros atnaujinimo darbai ir tarptautinio bendradarbiavimo nauda mokykloms.

    DI ir tvarumas mokyklose

    Projekto EASE esmė – ieškoti būdų, kaip DI gali padėti stiprinti ugdymo kokybę ir kartu ugdyti tvarumo kompetencijas. Praktikoje tai dažniausiai siejama su duomenimis grįstu mokymo(si) planavimu, individualizuotomis užduotimis ir skaitmeniniais įrankiais, kurie padeda mokiniams suprasti energijos vartojimą, klimato kaitos priežastis bei sprendimus.

    Kartu akcentuojama, kad DI diegimas švietime turi eiti išvien su atsakingu požiūriu į duomenų apsaugą, akademinį sąžiningumą ir kritinį mąstymą. Tokie tarptautiniai projektai leidžia mokykloms pasitikrinti skirtingų šalių patirtis ir susitarti dėl bendrų metodų, kurie veiktų realiose klasėse.

    Saulės parkas ir savivaldybės įstaigos

    Susitikimo metu UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius Vydas Paknys pristatė Ukmergėje veikiantį saulės elektrinių parką, kuris, kaip nurodyta, jau antrus metus žaliąja elektros energija aprūpina visas 35 savivaldybei pavaldžias įstaigas ir seniūnijas. Skelbiama, kad tai apima daugiau nei 314 objektų.

    Po vizito savivaldybėje delegacija apsilankė saulės elektrinių parke ir iš arčiau susipažino su vietos tvarios energetikos sprendimais. Tokie pavyzdžiai svarbūs ir švietimui, nes suteikia galimybę tvarumo temas pagrįsti konkrečiais savivaldybės infrastruktūros pavyzdžiais.

    Tarptautinė delegacija Ukmergėje vieši iki gegužės 7 dienos. Vizitas siejamas su Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos įgyvendinamu „Erasmus+ KA210-SCH“ mažos apimties partnerystės projektu.

  • Po darbo jaučiatės pervargę, bet „ant adatų“? Gydytojai įspėja: tai gali baigtis galvos skausmais

    Po darbo jaučiatės pervargę, bet „ant adatų“? Gydytojai įspėja: tai gali baigtis galvos skausmais

    Daugelis po darbo dienos jaučiasi ne tik pavargę, bet ir tarsi nuolat įsitempę: mintys sukasi, kūnas nerimsta, o net ramybės akimirkos nepadeda atsipalaiduoti. Neurologai pabrėžia, kad toks užsitęsęs sužadinimas gali turėti labai apčiuopiamų pasekmių, tarp jų ir dažnesnius galvos skausmus.

    Specialistų teigimu, trumpalaikis stresas pats savaime nėra blogis: jis gali padėti susikaupti, greičiau priimti sprendimus ar mobilizuoti jėgas. Problema prasideda tada, kai įtampa tampa lėtine, o organizmas negauna pakankamai atsigavimo, todėl nervų sistema ilgai išlieka budrumo režime.

    Kaip stresas didina skausmo jautrumą?

    Ilgalaikio streso metu organizme dažniau palaikomas padidėjęs streso hormonų lygis, greitėja širdies ritmas, įsitempia raumenys, o kūnas linkęs veikti kovok arba bėk režimu. Toks fonas gali sumažinti skausmo slenkstį, todėl dirgikliai, kurie anksčiau nekėlė problemų, ima būti jaučiami stipriau.

    Galvos skausmų kontekste tai reiškia, kad priepuoliai gali prasidėti lengviau ir užsitęsti ilgiau. Žmonėms, turintiems polinkį į migreną, nuolatinė įtampa neretai veikia kaip priepuolius provokuojantis ir juos sunkinantis veiksnys, ypač kai kartu sutrinka miegas, mitybos režimas ar dienotvarkė.

    Ne mažiau svarbi ir raumenų įtampa kaklo, pečių bei galvos srityje. Ilgas sėdėjimas, įsitempusi laikysena ir monotoniškas darbas prie ekrano gali prisidėti prie įtampos tipo galvos skausmų, kurie dažnai sustiprėja antroje dienos pusėje.

    Miegas: užburtas ratas

    Nuolatinis sužadinimas vakare dažnai reiškia, kad užmigti sunkiau, miegas tampa fragmentiškas, o poilsis nebeatkuria jėgų. Miego stoka savo ruožtu didina organizmo jautrumą stresui, silpnina emocinį atsparumą ir gali padidinti galvos skausmų tikimybę kitą dieną.

    Ilgainiui susiformuoja užburtas ratas: prastas miegas didina įtampą, įtampa didina skausmo jautrumą, o skausmas dar labiau trikdo kasdienę veiklą ir poilsį. Specialistai pabrėžia, kad šis derinys gali paveikti ir kognityvines funkcijas, tampa sunkiau susikaupti, daugėja klaidų, kyla irzlumas.

    Ką galima padaryti kasdien?

    Gydytojai akcentuoja, kad streso visiškai išvengti nepavyks, tačiau galima susikurti aiškias atsigavimo rutinas. Naudingos net trumpos 5–10 minučių pertraukos pereinant iš vienos veiklos į kitą, kai sąmoningai sulėtinamas tempas, atliekami tempimo pratimai ar kelias minutes ramiai pakvėpuojama.

    Fizinis aktyvumas taip pat laikomas viena patikimiausių priemonių nervų sistemai reguliuoti, ypač jei jis reguliarus ir pritaikytas žmogaus būklei. Be to, praktikoje dažnai pasiteisina ergonomikos korekcijos: tinkamas ekrano aukštis, dažnesnis atsistojimas, sąmoningas pečių ir žandikaulio atpalaidavimas.

    Jei galvos skausmai kartojasi, stiprėja, pradeda trukdyti darbui ar miegui, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą. Įvertinus situaciją, gali būti rekomenduojamas gydymas, kineziterapija ar kitos priemonės, padedančios mažinti tiek skausmo, tiek jį palaikančios įtampos poveikį.

    „Kai organizmas ilgai lieka budrumo būsenoje, skausmo signalai gali būti sustiprinti, o galvos skausmams atsirasti tampa lengviau“, – teigia neurologijos srities specialistai.

  • Miesto šventėje – sporto renginių maratonas: kur ir kada vyks varžybos bei pramogos šeimoms

    2026 metų gegužės 6 dieną paskelbta, kad miesto šventės programoje numatytas sportinių renginių ciklas, apimantis varžybas, užsiėmimus gyventojams ir aktyvias pramogas įvairaus amžiaus dalyviams. Organizatoriai akcentuoja, jog sporto dalis planuojama kaip viena pagrindinių šventės ašių, todėl numatomas didesnis dalyvių ir žiūrovų srautas.

    Tokio formato sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami miestų šventėse, nes sportas leidžia įtraukti bendruomenę ne tik kaip žiūrovus, bet ir kaip aktyvius dalyvius. Tai ypač aktualu šeimoms ir jaunimui, kai šventės veiklos išskaidomos per skirtingas miesto erdves ir dienos laikus.

    Kur laukti pokyčių mieste

    Dėl sportinių veiklų mieste įprastai laikinai keičiasi kai kurių gatvių ar aikščių naudojimas, o dalyviams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti atvykimo ir parkavimo galimybes. Jei renginiai vyksta keliose vietose, patogiausia planuoti maršrutą taip, kad būtų galima suderinti dalyvavimą ir stebėjimą.

    Organizatoriai taip pat paprastai ragina atvykti anksčiau, nes prieš startus dažnai vyksta dalyvių registracija, numerių atsiėmimas ar saugumo instruktažai. Gyventojams patariama įvertinti, kad piko metu žmonių srautai gali būti didesni nei įprastomis dienomis.

    Ką svarbu žinoti dalyviams

    Ruošiantis sportinėms veikloms verta pasirūpinti tinkama apranga pagal oro sąlygas, vandeniu ir minimaliu pirmosios pagalbos rinkiniu, ypač jei planuojamas ilgesnis buvimas lauke. Dalyviams, kurie pirmą kartą išbando varžybinį formatą, rekomenduojama rinktis trumpesnes distancijas ar pradedančiųjų grupes, jei jos numatytos programoje.

    Šeimoms aktualu įsivertinti vaikų užimtumą tarp skirtingų veiklų, nes šventėse sporto erdvės neretai derinamos su pramoginėmis iniciatyvomis, edukacijomis ar bendruomeniniais iššūkiais. Jei dalyvauja nepilnamečiai, svarbu iš anksto susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko, jei minioje tektų trumpam išsiskirti.

    Kaip tokie renginiai keičia šventes

    Sportinių renginių integravimas į miesto šventę dažnai padidina renginio patrauklumą ir išplečia auditoriją, nes aktyvios veiklos suteikia aiškų tikslą atvykti ne vien pasivaikščioti. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio infrastruktūrai, saugumui, savanorių koordinavimui ir aiškiai komunikacijai, kad šventė išliktų patogi tiek dalyviams, tiek gyventojams.

    Tikėtina, kad artėjant šventei bus pateikta detalesnė informacija apie konkrečias rungtis, laikus ir vietas, taip pat galimus eismo ar viešojo transporto pokyčius. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius organizatorių pranešimus ir programos atnaujinimus, nes galutiniai tvarkaraščiai gali kisti dėl logistikos ar oro sąlygų.

  • Parama būstui Ukmergės rajone: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, svarbios SPIS taisyklės

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus pradedamas prašymų priėmimas dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti. Kvietimas susijęs su valstybės iš dalies kompensuojamu būsto kreditu ir galimomis subsidijomis pagal galiojantį įstatymą.

    Prašymai bus priimami 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos arba iki tol, kol bus išnaudota kvietimui skirta lėšų suma. Savivaldybė pabrėžia, kad prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu laiku, nebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Ukmergės rajono gyventojai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybėje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, gali kreiptis dėl pažymos, patvirtinančios teisę į paramą. Dėl šios pažymos reikia kreiptis į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Turto ir įmonių valdymo skyrių.

    Kaip pateikti prašymą

    Prašymą galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, taip pat asmeniškai savivaldybės administracijoje, paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį arba per atstovą. Teikiant per atstovą, atstovavimo teisė turi būti patvirtinta notaro.

    Elektroniniu paštu pateikiami dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Jei prašymas nebus pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, jis bus laikomas negaliojančiu ir negalės būti registruojamas.

    Kodėl savivaldybė ragina rinktis SPIS

    Savivaldybė rekomenduoja prašymus teikti per SPIS, nes prašymų eiliškumui svarbi registracija sistemoje. Jei prašymas bus pristatytas kitu būdu, jo pateikimo momentas bus fiksuojamas pagal registracijos SPIS datą ir laiką, o ne pagal faktinį atnešimo ar išsiuntimo laiką.

    SPIS sistemoje prašymo forma paprastai užpildoma internetu, o prisijungimas patvirtina asmens tapatybę, todėl atskirai dokumentų kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti nebereikia. Taip pat SPIS prašymas automatiškai nukreipiamas pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą ir iš karto patenka į eilę.

    Ukmergės rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dėl dalies procedūrų funkcionalumo ribojimų ne visais atvejais procesas gali vykti vien tik per SPIS, todėl tam tikri prašymai ar dokumentai gali būti priimami ir fiziniais kanalais. Gyventojams patariama iš anksto pasiruošti reikiamus dokumentus ir įsitikinti, kad pasirinktas pateikimo būdas atitinka kvietimo sąlygas.

  • Šv. Florijono diena Ukmergėje: pagerbti ugniagesiai, o tarnyba skaičiuoja 249 iškvietimus per metus

    Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gegužės 6 dieną paminėta Šv. Florijono, laikomo ugniagesių globėju, diena. Minėjimas surengtas ankstyvą rytą, budinčių pamainų pasikeitimo metu, pagerbiant tarnybos pareigūnų kasdienį darbą.

    Ugniagesius gelbėtojus pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, mero patarėja Goda Juzėnaitė ir laikinai Ukmergės PGT viršininko funkcijas atliekantis vyriausiasis specialistas Mindaugas Kadelskas. Susitikime akcentuota komandos vienybė, profesionalumas ir nuolatinė rizika, su kuria pareigūnai susiduria vykdydami iškvietimus.

    Šventės proga savivaldybės vadovas įteikė padėkas už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą gesinant gaisrus ir atliekant gelbėjimo darbus, taip pat už indėlį į gyventojų švietimą ir aktyvų dalyvavimą miesto renginiuose. Tokie įvertinimai skiriami ne tik už konkrečius darbus, bet ir už nuoseklų prevencinį darbą bendruomenėje.

    Padėkos įteiktos budinčių pamainų pareigūnams, tarp jų skyrininkams Andriui Astikui, Aurimui Ruškiui, Egidijui Sipavičiui ir Martynui Šimoniui, taip pat vyresniajam ugniagesiui gelbėtojui Valdui Kontrimavičiui. Įvertinti ir vyresnieji ugniagesiai gelbėtojai Stasys Liutkevičius, Edgaras Miliauskas, Tadas Zakarauskas, Ignas Zbarauskas bei ugniagesiai gelbėtojai Valentas Bliukis, Rolandas Jankauskas, Mantas Klimantavičius ir Jonas Ladauskas.

    Ukmergės PGT budinčios pamainos vadas, vidaus tarnybos majoras Mantas Usevičius taip pat sulaukė įvertinimo. Jam įteikta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Renato Požėlos padėka, kurią perdavė M. Kadelskas.

    Ukmergės PGT šiuo metu dirba 43 darbuotojai, iš jų 41 yra pareigūnas. Tarnyba nurodo, kad per pastaruosius metus Ukmergės ugniagesiai gelbėtojai 128 kartus vyko gesinti gaisrų ir 121 kartą atliko gelbėjimo darbus, iš viso fiksuota 249 išvykimai.

    Pasak M. Kadelsko, kolektyvas yra draugiškas, vieningas ir susitelkęs, o budinčios pamainos veikia kaip viena komanda. Be operatyvinių darbų, pareigūnai pagal kompetenciją vykdo gyventojų švietimą gaisrų prevencijos klausimais, prisideda prie prevencinių akcijų ir dalyvauja bendruomenės iniciatyvose.

    Ukmergės tarnyboje taip pat organizuojamos edukacinės ekskursijos vaikams ir jaunimui, pristatant ugniagesių kasdienybę bei naudojamą techniką. Tokios veiklos laikomos svarbia prevencijos dalimi, nes padeda formuoti saugaus elgesio įgūdžius ir didina pasitikėjimą skubiosios pagalbos tarnybomis.

  • Ukmergėje vyks bendruomenės susitikimas: taikomasis teatras ir dirbtuvės apie tikrą ryšį

    Gegužės 10 dieną 11 valandą Ukmergės kultūros centro šokių salėje vyks bendruomenės susitikimas, kviečiantis miestiečius ir rajono gyventojus skirti laiko gyvam bendravimui. Renginyje žadama jauki atmosfera, tikros istorijos ir galimybė ne tik stebėti, bet ir įsitraukti.

    Programoje numatytas teatro trupės „4 Rooms“ pasirodymas, kūrybinės bei patyriminės dirbtuvės. Po pasirodymų dalyviai bus kviečiami pokalbiui su aktoriais, pasidalyti įspūdžiais ir patirtimis, aptarti, kas šiandien padeda atkurti ryšį bendruomenėje.

    Šis susitikimas yra baigiamasis MB „Absoliutus“ kartu su jaunimo muzikos klubu „Rockmergė“ įgyvendinamo projekto Be. Ryšio. Bendruomenės ir socialinių sąveikų stiprinimas renginys. Projekto tikslas – stiprinti socialinę atskirtį patiriančių žmonių ryšius, mažinti socialinę izoliaciją ir skatinti sveikesnę pusiausvyrą tarp skaitmeninio ir realaus gyvenimo.

    Renginio organizatoriai akcentuoja, kad nuolatinis buvimas socialiniuose tinkluose daliai žmonių siejasi su didesniu vienišumo jausmu, prastesne saviverte ir praleidimo baime. Tokios tendencijos vis dažniau aptariamos ir visuomenės sveikatos tyrimuose, todėl iniciatyvos, kurios grąžina į gyvą pokalbį ir bendras patirtis, vertinamos kaip praktiškas bendruomenės stiprinimo būdas.

    „Gyvename paradoksaliu metu – turėdami daugybę ryšio priemonių, vis dažniau jaučiamės vieniši“, – pažymi projekto vykdytojai.

    Projektas įgyvendinamas pagal Ukmergės miesto vietos veiklos grupės 2023–2027 metais plėtros strategijos veiksmus, skirtus socialinių inovacijų iniciatyvoms. Organizatoriai kviečia atvykti, pabūti kartu ir iš naujo atrasti gyvo ryšio vertę kasdienybėje.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Retas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive MV Hondius atkreipė dėmesį į tai, kaip turizmas gali paveikti itin trapias ekosistemas, ypač Antarktidoje. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad uždarose laivo erdvėse infekcijos plinta greičiau, o keliautojai gali netyčia pernešti biologinę taršą į atokias teritorijas.

    Pranešama, kad laive patvirtintos dvi su hantavirusu siejamos mirtys, dar viena mirtis tiriama kaip galimai susijusi. Laivas, išplaukęs iš Argentinos balandžio 1 dieną ir aplankęs Antarktidą bei kelias izoliuotas salas, kurį laiką buvo prie Žaliojo Kyšulio, laukiant medicininės evakuacijos ir sprendimų dėl uostų priėmimo.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užkrėstų graužikų, žmogui įkvėpus virusu užterštų dulkių iš išmatų, šlapimo ar seilių. Daugeliu atvejų tai nėra įprasta žmogaus į žmogų plintanti infekcija, tačiau kai kurių hantavirusų atmainų perdavimas tarp žmonių yra aprašytas, todėl protrūkiai tiriami itin atsargiai.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo tirianti, ar šiame protrūkyje galėjo būti perdavimo tarp žmonių požymių. PSO epidemiologinių ir pandeminių grėsmių parengties vadovė Maria Van Kerkhove yra sakiusi, kad pirmasis užsikrėtęs asmuo tikėtina galėjo užsikrėsti dar prieš įlipdamas į laivą, o pareigūnai buvo informuoti, jog laive žiurkių nėra.

    Antarktidos turizmo bumas ir rizikos

    Antarktida pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai populiarėjančių tolimų krypčių, ypač tarp keliautojų, siekiančių pamatyti ledynus ir laukinę gamtą prieš klimato kaitai dar labiau pakeičiant regioną. Tarptautinės Antarktidos kelionių organizatorių asociacijos duomenimis, 2024 metais daugiau nei 80 000 turistų išsilaipino žemyne, dar apie 36 000 Antarktidą stebėjo neišlipdami iš laivų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad didėjant srautams auga ir rizika: nuo invazinių rūšių bei mikroorganizmų įnešimo iki ligų plitimo žmonėms ir gyvūnijai. Antarktidos pusiasalis, į kurį dažniausiai keliauja ekspedicijos, laikomas vienu sparčiausiai šylančių regionų pasaulyje, todėl bet kokie papildomi trikdžiai gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Bioapsauga ir taisyklės, kurios ne visada spėja paskui rinką

    Turizmo operatoriai paprastai taiko griežtas bioapsaugos priemones: valomi ir dezinfekuojami batai, drabužiai bei įranga, kad į krantą nepatektų sėklos, vabzdžiai ar dirvožemio dalelės. Buvusi ekspedicijų gidė ir Antarktidos teisės specialistė Hanne Nielsen yra atkreipusi dėmesį, kad net batų raišteliuose ir siūlėse gali kauptis medžiagos, galinčios pernešti mikroorganizmus.

    Vis dėlto ekspertai sako, kad dabartinis reguliavimas, sukurtas gerokai mažesniems turistų srautams, ne visada atitinka rinkos augimo tempą. Aplinkosaugos organizacijos Antarctic and Southern Ocean Coalition vadovė Claire Christian yra pabrėžusi, kad Antarktidos lankymas turėtų būti reguliuojamas taip pat atsakingai kaip ir kitos jautrios pasaulio gamtinės teritorijos.

    „Antarktidoje paliktas pėdsakas gali išlikti ir po 50 metų“, – sakė C. Christian.

    Ekspertai taip pat primena, kad kruiziniuose laivuose ne kartą fiksuoti infekcijų protrūkiai, pavyzdžiui, noroviruso, o COVID-19 pandemijos pradžioje kruizinis laivas Diamond Princess tapo vienu ryškiausių ankstyvųjų židinių. Dėl to Antarktidos turizmas vis dažniau vertinamas ne tik kaip klimato ir gamtosaugos, bet ir kaip visuomenės sveikatos rizikos klausimas.

  • Tyrimas: DI modeliai greitosios pagalbos sprendimuose prilygo gydytojams – kur jie lenkia labiausiai

    Tyrimas: DI modeliai greitosios pagalbos sprendimuose prilygo gydytojams – kur jie lenkia labiausiai

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) klinikinio sprendimų priėmimo užduotyse, susijusiose su skubiąja pagalba, daugeliu atvejų pasirodė ne prasčiau nei gydytojai. Mokslininkai vertino, kaip DI siūlo diagnozes ir kitus veiksmus, kai informacijos apie pacientą dar trūksta.

    Tyrimą atlikę Harvardo medicinos mokyklos ir Beth Israel Deaconess medicinos centro mokslininkai lygino didžiuosius kalbos modelius su gydytojų sprendimais skirtinguose klinikinio mąstymo etapuose. Buvo analizuojami tiek publikuoti klinikinių atvejų aptarimai, tiek realūs skubiosios pagalbos skyriaus įrašai.

    DI modeliams pateiktos situacijos apėmė kelią nuo pirminės atrankos iki sprendimo dėl paciento stacionarizavimo. Kiekviename etape modelis gaudavo tik tuo metu įprastai prieinamą informaciją ir turėdavo nurodyti tikėtiniausias diagnozes bei rekomenduoti tolesnius veiksmus.

    Didžiausias skirtumas tarp DI ir gydytojų išryškėjo ankstyvoje triage fazėje, kai duomenų apie paciento būklę yra mažiausiai. Tyrėjai pastebėjo, kad ir DI, ir gydytojai linkę tiksliau nustatyti diagnozes, kai atsiranda daugiau informacijos, tačiau DI pranašumas dažniau matėsi sprendžiant, ką daryti toliau.

    „Išbandėme DI modelį praktiškai su visais etalonais, ir jis aplenkė ankstesnius modelius bei mūsų gydytojų bazinius rezultatus“, – sakė vienas iš vyresniųjų tyrimo autorių Arjun Manrai.

    Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, kad geresni rezultatai testuose savaime nereiškia geresnės pacientų priežiūros kasdienėje praktikoje. Pasak jų, dar per mažai ištirta, kuriose situacijose ir kokiu būdu DI turėtų būti diegiamas, todėl būtini prospektyvūs klinikiniai tyrimai realiose gydymo įstaigose.

    Vienas svarbiausių aspektų, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra sauga ir sprendimų „kaina“. Net jei modelis teisingai įvardija labiausiai tikėtiną diagnozę, jis gali siūlyti perteklinius tyrimus ar intervencijas, kurios didina riziką pacientui ir apkrauna sistemą.

    „Modelis gali teisingai parinkti svarbiausią diagnozę, bet kartu pasiūlyti nereikalingų tyrimų, kurie pacientui gali pakenkti“, – sakė bendraautoris Peter Brodeur.

    Tyrime vertintas konkretaus modelio peržiūros variantas, o autoriai pripažįsta, kad technologijos sparčiai keičiasi ir rinkoje jau atsirado naujesnių versijų. Dėl to jie ragina tirti ne tik pavienių modelių „rekordus“, bet ir tai, kaip skirtingi DI įrankiai veikia realius gydytojų sprendimus, darbo krūvį, klaidų riziką ir pacientų baigtis.

    Ekspertų teigimu, DI įrankių plėtra sveikatos apsaugoje vis labiau tolsta nuo paprastų testų, kuriuose pakanka pasirinkti atsakymą iš kelių variantų. Praktikoje svarbiausia tampa gebėjimas dirbti su neišsamiais duomenimis, aiškiai pagrįsti rekomendacijas ir padėti gydytojui priimti sprendimą, o ne jį pakeisti.

  • Mokslininkai sieja vaisius ir daržoves su ramesniu vaikų elgesiu: ką rodo naujas tyrimas

    Mokslininkai sieja vaisius ir daržoves su ramesniu vaikų elgesiu: ką rodo naujas tyrimas

    Ryšys tarp mitybos ir elgesio

    Norvegijos Agderio universiteto mokslininkai nustatė, kad dažniau vaisius ir daržoves valgantys keturmečiai rečiau patiria vadinamąsias vidines elgesio problemas, tokias kaip nerimas, prislėgtumas ar užsidarymas savyje. Tuo metu saldūs ir sūrūs užkandžiai siejami su didesniais išoriniais sunkumais, pavyzdžiui, impulsyvumu ar agresyvesnėmis reakcijomis.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nutrients“. Autoriai pabrėžia, kad vaikų psichikos sveikata ankstyvame amžiuje turi įtakos ne tik savijautai, bet ir vėlesniems mokymosi pasiekimams, socialiniams įgūdžiams bei ilgalaikėms gyvenimo galimybėms.

    Kaip atliktas tyrimas

    Mokslininkai analizavo 363 ketverių metų vaikų ir jų mamų duomenis iš Norvegijoje vykdyto projekto, kuriuo siekta gerinti kūdikių mitybą nuo maždaug 6 iki 12 mėnesių amžiaus. Vertinta, kaip dažnai vaikai valgo skirtingas maisto grupes, ir kaip tai siejasi su elgesio bei emociniais sunkumais.

    Ryšiai išliko reikšmingi net įvertinus dažnus šeimos konteksto veiksnius, pavyzdžiui, mamos išsilavinimą, finansinius sunkumus ar mamos nerimo ir depresijos simptomus. Tai leidžia manyti, kad mityba gali būti savarankiškai svarbus veiksnys, susijęs su vaiko emocine savijauta.

    Kodėl tai svarbu šeimoms

    Išoriniai elgesio sunkumai, tokie kaip priešiškumas, agresyvumas ar dėmesio problemos, yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šeimos kreipiasi į vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistus. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad tokie sunkumai dažnai prasideda dar iki penkerių metų ir gali tęstis mokykliniame amžiuje.

    Tyrime cituojama išvada, kad ankstyvas rizikos veiksnių atpažinimas gali turėti didžiausią poveikį būtent mažiems vaikams. Kitaip tariant, kasdieniai sprendimai virtuvėje gali būti viena iš prevencijos krypčių, greta miego, fizinio aktyvumo, šeimos rutinos ir emocinės aplinkos.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad nustatyta sąsaja nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį ir pasekmę kiekvienu atveju. Vaikų elgesiui įtaką daro daugybė veiksnių, tačiau mitybos kokybės gerinimas laikomas viena realistiškiausių, šeimoms prieinamų ir ilgalaikę naudą galinčių turėti priemonių.

  • Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salų valdžia pareiškė nepritarianti Ispanijos Vyriausybės planui į Tenerifę atplukdyti kruizinį laivą „MV Hondius“, kuriame nustatyti su hantavirusu siejami susirgimai. Regiono prezidentas Fernando Clavijo tvirtina, kad sprendimas priimtas skubotai, o vietos institucijoms trūksta aiškių medicininių duomenų apie situaciją laive.

    Laivas šiuo metu stovi reide prie Prajos, Žaliojo Kyšulio sostinės, o jo atvykimas į Tenerifę numatomas po kelių dienų. Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad laive yra 147 keleiviai ir įgulos nariai, o su protrūkiu siejami septyni atvejai: du laboratorijoje patvirtinti ir penki įtariami.

    Pranešama apie tris mirtis, vieną kritinės būklės pacientą ir tris žmones, kuriems pasireiškė lengvi simptomai. Pietų Afrikos Respublikos institucijos keliems užsikrėtusiesiems nustatė vadinamąjį Andų variantą, kuris, skirtingai nei dauguma hantavirusų, gali plisti nuo žmogaus žmogui.

    „Tai Ispanijos Vyriausybės improvizacija, nes mes neturime medicininės ataskaitos apie tai, kiek pacientų yra užsikrėtę“, – sakė Fernando Clavijo.

    Kanaru salų vadovas paprašė skubaus susitikimo su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchezu ir paragino peržiūrėti sprendimą. Madride tuo metu sušauktas tarpžinybinis pasitarimas, į kurį įtraukti vidaus reikalų, sveikatos, transporto ir teritorinės politikos ministrai.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, remdamasis turima informacija, yra nurodęs, kad rizika bendrai populiacijai vertinama kaip maža. Vis dėlto Kanaru salų valdžia akcentuoja, kad gyventojams svarbiausia yra aiškūs protokolai, patikimas rizikos įvertinimas ir garantijos, jog atvykimas nekels grėsmės sveikatos saugai.

    Evakuacija ir tarptautinė koordinacija

    Žaliojo Kyšulio sveikatos apsaugos institucijos patvirtino, kad į šalį atvyko vienas iš planuotų medicininių lėktuvų, skirtų evakuoti tris protrūkio paveiktus žmones. Pranešta, kad evakuacija turėtų įvykti artimiausiomis valandomis, o operacijoje numatyti du medicininiai lėktuvai bei papildomas specialistas gydytojas.

    Ispanijos sveikatos institucijos taip pat patvirtino sutikusios skubiai perkelti laivo gydytoją, kurio būklė įvardijama kaip sunki, medicininiu lėktuvu į Kanarų salas. Veiksmai derinami su Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, kuris vertina epidemiologinę situaciją laive.

    Pasaulio sveikatos organizacija, ragindama laikytis tarptautinės teisės ir humanitarinių principų, pabrėžė, kad Žaliasis Kyšulys neturi pakankamų pajėgumų tokio masto operacijai. Ispanijos Vyriausybė teigia, kad sprendimas priimtas vadovaujantis humanitariniais kriterijais, tačiau Kanaru salų vadovybė kelia klausimą, kodėl gydymas ir izoliavimo priemonės negalėtų būti organizuojamos vietoje, jei tai įmanoma.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės paprastai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių, susidarančių iš išdžiūvusių užkrėstų graužikų išmatų, šlapimo ar seilių, ypač kai šios medžiagos sujudinamos valymo ar tvarkymo metu.

    Infekcija gali sukelti hantavirusinį plaučių sindromą, kuriam būdingi karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai, o vėliau gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas ir kraujospūdžio kritimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, simptomai paprastai pasireiškia per 2–4 savaites po užsikrėtimo, tačiau galimas ir platesnis intervalas.

    Šis atvejis iš naujo atkreipė dėmesį į kruizinio turizmo rizikų valdymą, kai uždarose erdvėse keliaujantys žmonės susiduria su infekcijų protrūkiais ir sudėtinga logistika: nuo izoliavimo iki pacientų pervežimo bei uostų sprendimų, kurie turi derinti visuomenės sveikatos saugą ir humanitarines pareigas.