CP v2

Blog

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta: pasitikrink žinias apie visuotinę gynybą ir istoriją

    Pilietiškumo egzaminas grįžta: pasitikrink žinias apie visuotinę gynybą ir istoriją

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir atsakingų piliečių. Ši data akcentuoja visuomenės vaidmenį visuotinėje gynyboje ir pasirengimą veikti krizės ar karo metu.

    Minėjimo proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniu Pilietiškumo egzamine, kuris leidžia pasitikrinti žinias apie pilietiškumą, Lietuvos istoriją ir valstybės gynybos principus. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas įsivertinti, ko dar trūksta kasdieniam pasirengimui.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą trečius metus rengia Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Dalyvauti gali visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat užsienyje gyvenantys lietuviai.

    Egzaminas vyks gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o numatoma trukmė sieks apie 40 minučių. Dalyviai galės patys pasirinkti jiems patogų laiką šiame intervale, o užduotis atlikti nuotoliniu būdu.

    Užduočių struktūra apima 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atvirus klausimus. Temos orientuotos į praktines žinias: nuo pilietiškumo ir istorijos iki informacinio raštingumo bei hibridinių grėsmių atpažinimo.

    Kam skirtas ir ko tikėtis?

    Dalyviai skirstomi į keturias kategorijas: vyresniųjų klasių moksleivius (15–19 metų), studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks suskirstymas leidžia lyginti rezultatus tarp panašaus profilio grupių ir tiksliau įvertinti pasirengimą.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Pasak organizatorių, egzaminas orientuotas į kasdienę pilietinę kompetenciją: kaip veikia valstybė, kokios yra piliečių pareigos, kaip atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios ir kaip elgtis ekstremalios situacijos metu. Pastaraisiais metais šios temos tapo ypač aktualios, augant informacinių atakų ir dezinformacijos mastui regione.

    Rezultatai ir prizai

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai tikisi, kad šiemet įsitraukimas dar labiau augs, nes visuomenėje didėja dėmesys visuotinei gynybai ir atsparumui.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – sakė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Po egzamino kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausi dalyviai. Esant vienodam rezultatui, papildomai bus vertinamas atlikimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Organizatoriai nurodo, kad atsakymai bus įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o nugalėtojai informuojami asmeniškai. Pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu, o apdovanojimai planuojami gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Egzamino partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, svarbios SPIS ir parašo taisyklės

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, svarbios SPIS ir parašo taisyklės

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad 2026 metais gegužės 19 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Prašymus gyventojai galės teikti 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos. Ministerija pabrėžia, kad kvietimas gali baigtis anksčiau, jeigu pasibaigs jam numatytos lėšos.

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Jei prašymų srautas ir poreikis viršys numatytą biudžetą, ministerija gali paskelbti kvietimo pabaigą ir stabdyti tolesnį prašymų priėmimą.

    Kur ir kaip teikti prašymą

    Prašymus bus galima teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, taip pat atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį arba per atstovą. Savivaldybėms rekomenduojama skatinti gyventojus rinktis SPIS, nes tai padeda greičiau fiksuoti prašymų registraciją ir eiliškumą.

    Ministerija akcentuoja, kad visi ne per SPIS pateikti prašymai vis tiek turi būti registruojami SPIS, kad būtų nustatytas jų eiliškumas. Tokiais atvejais svarbiausia tampa ne prašymo pateikimo savivaldybei momentas, o registracijos SPIS data ir laikas.

    Elektroninis parašas ir galiojimas

    Pagal galiojančią tvarką, visi prašymai, teikiami ne per SPIS, turi būti pasirašyti. Jei prašymas siunčiamas elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kitaip laikomas negaliojančiu ir negali būti registruojamas.

    Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad prašymas gali būti pasirašytas iš anksto, tačiau pateiktas turi būti tik kvietimo laikotarpiu, tai yra ne anksčiau kaip 2026 metais gegužės 19 dieną 9.00 valandos ir ne vėliau kaip 16.00 valandos. Jei kvietimas būtų sustabdytas anksčiau dėl lėšų pabaigos, pateikimas po sustabdymo nebus galimas.

    Kas vyksta pasibaigus kvietimui

    Pasibaigus prašymų teikimo laikotarpiui, ministerija įvertins turimas lėšas ir faktinį poreikį pagal gautus prašymus. Tuomet savivaldybių administracijos bus informuojamos atskiru raštu dėl tolesnio prašymų nagrinėjimo ir pažymų apie teisę į paramą būstui įsigyti išdavimo.

    Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo pagal registracijos SPIS datą ir laiką, išskyrus atvejus, kai taikoma pirmumo tvarka papildomai subsidijai. Ministerija pabrėžia, kad be atskiro ministerijos rašto pažymos neišduodamos.

    Jeigu kvietimui skirtos subsidijų lėšos bus rezervuotos ir visiems prašymams jų neužteks, savivaldybės turės pateikti motyvuotą atsisakymą dėl teisės į paramą nustatymo. Kai prašymas buvo pateiktas SPIS, jis bus atmetamas sistemoje, o norint gauti subsidiją vėliau tektų teikti prašymą iš naujo, paskelbus kitą kvietimą.

  • Gegužės 7 dieną nemokama nuotolinė paskaita: kaip LTG Link įrankiais planuoti kelionę ir bilietus

    Gegužės 7 dieną nemokama nuotolinė paskaita: kaip LTG Link įrankiais planuoti kelionę ir bilietus

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais gegužės 7 dieną kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą. Renginys vyks ketvirtadienį 16 valandą, o jo trukmė sieks apie 1,5 valandos.

    Paskaitos tema – patogesnės kelionės „LTG Link“: nuo kelionės planavimo iki traukinio bilieto. Organizatoriai ragina informacija dalintis bendruomenėse ir socialiniuose tinkluose, kad galimybę prisijungti turėtų kuo daugiau žmonių.

    Dalyviams rekomenduojama iš anksto užsiregistruoti, nes registruotiems asmenims ketvirtadienio rytą bus išsiųstas priminimas. Registruojantis prašoma ypač atidžiai įvesti el. pašto adresą, kad dėl klaidų nebūtų prarasta galimybė gauti prisijungimo informaciją.

    Paskaitoje bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą. Tai leidžia renginyje patogiau dalyvauti klausos negalią turintiems žmonėms ir prisideda prie platesnio skaitmeninių paslaugų prieinamumo.

    Lektorius – LTG Link pardavimų projektų vadovas Andžejus Keso. Jis pristatys, kaip naudojantis LTG Link skaitmeniniais įrankiais patogiai susiplanuoti kelionę traukiniu ir kur rasti aktualią informaciją prieš išvykstant.

    Taip pat bus praktiškai parodoma, kaip įsigyti bilietą, jį pakeisti ar grąžinti, bei kaip pritaikyti nuolaidų kuponus. Tokie kasdieniai veiksmai, pasak organizatorių, dažniausiai kelia daugiausia klausimų, ypač rečiau skaitmeninėmis paslaugomis besinaudojantiems žmonėms.

    Prisijungti prie transliacijos bus galima per „Zoom“ ir per „Youtube“. Jei registracijos anketoje dalyvis pažymės, kad pageidauja pažymėjimo, jis bus atsiųstas per maždaug dvi savaites po paskaitos.

  • Seime pristatyta socialinių įstaigų kūryba: Panevėžio regiono mugėje dalyvavo ir Pakruojo rajonas

    Seime pristatyta socialinių įstaigų kūryba: Panevėžio regiono mugėje dalyvavo ir Pakruojo rajonas

    Gegužės 5 dieną, minint Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dieną, Seime surengta Panevėžio regiono neįgaliųjų darbų mugė ir kūrybos pristatymas. Renginyje Seimo nariams ir svečiams pristatyti socialinių įstaigų lankytojų darbai, o kartu aptarti ir praktiniai savarankiško gyvenimo klausimai.

    Seimo narės Modestos Petrauskaitės kvietimu prie Panevėžio regiono parodos prisijungė ir Pakruojo rajono įstaigos. Daug dėmesio sulaukė Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centro bei Linkuvos socialinių paslaugų centro lankytojų ir specialistų sukurti dirbiniai.

    Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė. Spaudos konferencijoje kartu su Seimo narėmis Orinta Leipute ir Modesta Petrauskaite aptartos kliūtys, su kuriomis susiduria negalią turintys žmonės, bei sprendimai, padedantys stiprinti jų savarankiškumą.

    Diskusijoje išskirta socialinių dirbtuvių tema, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje įgauna vis daugiau praktinio svorio kaip ilgalaikio užimtumo ir įtraukties priemonė. Tokios dirbtuvės dažniausiai kuriamos taip, kad žmonės galėtų ne tik mokytis darbinių įgūdžių, bet ir turėti apčiuopiamą, reguliarią veiklą bei galimybę gauti pajamas už pagamintus produktus ar suteiktas paslaugas.

    Pakruojo rajone šiuo metu taip pat ruošiami žingsniai modernių socialinių dirbtuvių įkūrimui. Savivaldybei anksčiau įsigijus pastatą Pakruojo centre ir planuojant modernizavimą, numatoma sukurti erdvę, kurioje negalią turintys suaugusieji galėtų užsiimti prasminga veikla, lavinti įgūdžius ir jaustis reikalingi bendruomenėje.

    Renginio metu Seime bendrauta ir su kitų savivaldybių bei organizacijų atstovais, pasidalinta patirtimis, kaip skirtinguose regionuose kuriamos socialinės dirbtuvės. Tokie susitikimai leidžia greičiau perimti veikiančius modelius, išvengti praktinių klaidų ir geriau suderinti paslaugas su realiais žmonių poreikiais.

    Pakruojo rajono savivaldybės teigimu, šiuo metu planuojamos užimtumo veiklos ir baigiamas rengti pastato modernizavimo projektas. Tikimasi, kad naujos dirbtuvės taps ne tik užimtumo vieta, bet ir svarbia grandimi stiprinant žmonių su negalia savarankiškumą bei jų integraciją į visuomenės gyvenimą.

  • Pakruojo ugniagesiai Šv. Florijono dieną sulaukė padėkų: kas pagerbti ir kuo išsiskyrė šventė

    Pakruojo ugniagesiai Šv. Florijono dieną sulaukė padėkų: kas pagerbti ir kuo išsiskyrė šventė

    Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono diena – ugniagesių gelbėtojų profesinė šventė, skirta pagerbti žmones, kurių darbas kasdien susijęs su rizika ir atsakomybe. Pakruojo rajone šia proga surengtas padėkos renginys, subūręs tiek tarnybų atstovus, tiek rajono vadovus ir bendruomenę.

    Šventinis minėjimas gegužės 5 dieną vyko Pakruojo sinagogoje. Čia ugniagesius sveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, Seimo narė Ilona Gelažnikienė, vicemeras Virginijus Kacilevičius, taip pat kitų Seimo narių padėjėjai ir savivaldos atstovai.

    Renginyje dėkota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams bei Pakruojo rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos komandoms. Už tarnybą ir indėlį į gyventojų saugumą kolegas pasveikino ir Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Kęstutis Bautronis.

    Pakruojo rajono savivaldybės mero padėkos raštai įteikti keliems ugniagesiams gelbėtojams ir savivaldybės priešgaisrinių komandų nariams. Tarp pagerbtųjų – vyresnysis ugniagesys gelbėtojas Vaidas Vasiliauskas ir ugniagesys gelbėtojas Raimondas Zevertas, taip pat Žeimelio komandos ugniagesys Arūnas Spogis, Linkuvos komandos ugniagesys Nerijus Kaupas, Rozalimo komandos ugniagesys Arvydas Bitinas ir Lygumų komandos ugniagesys Evaldas Benaitis.

    Po oficialios dalies susirinkusiesiems pristatyta ir kita ugniagesio darbo pusė – sportinis pasirengimas bei ištvermė. Apie profesiją pasakojo vieni stipriausių Lietuvos ugniagesių, Lietuvos ir pasaulio čempionai Egidijus Krivickas, Andrius Ašmontas ir Regina Bartkutė.

    Renginį papildė muzikinė programa – koncertavo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos auklėtiniai ir mokytojai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai yra proga ne tik padėkoti, bet ir priminti visuomenei apie ugniagesių darbo reikšmę kasdieniam bendruomenės saugumui.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: klausimas apie medinę dėžutę suklaidino daugiausia dalyvių

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: klausimas apie medinę dėžutę suklaidino daugiausia dalyvių

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, šiemet vykęs balandžio 30 dieną, parodė, kad net ir kasdieniai rūšiavimo sprendimai ne visada tokie akivaizdūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daugiausia dalyvių suklupo ties klausimu, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis.

    Egzaminas surengtas jau septintą kartą ir, organizatorių teigimu, juo siekiama ne tik patikrinti žinias, bet ir priminti paprastą principą: rūšiavimas yra įgūdis, kuris stiprėja mokantis ir klystant. Todėl dalis klausimų sąmoningai pateikiami su kontekstu, kai vien tik „atmintinai“ žinomos taisyklės gali nepadėti.

    Rekordinis dalyvių aktyvumas

    Šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą realiai laikė daugiau kaip 17 000. Didžiausią dalyvių dalį tradiciškai sudarė moksleiviai, jų šiemet buvo beveik 15 000, prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų.

    Aktyviausiai įsitraukusių mokyklų sąraše minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Organizatoriai pabrėžia, kad toks įsitraukimas rodo augantį aplinkosauginio raštingumo poreikį.

    Kodėl medinė dėžutė tapo „spąstais“?

    Dalyvius suklaidinęs klausimas atskleidė dažną problemą: žmonės ne visada aiškiai atskiria, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jau tampa atlieka, kurią reikia tvarkyti kitaip. Būtent tokiose situacijose svarbios ne vien bendros nuostatos, bet ir konkrečios rūšiavimo taisyklės, taikomos pakuočių ir kitų atliekų srautams.

    Pasak organizatorių, nemaža dalis užduočių reikalavo ne „vieno teisingo žodžio“, o situacijos įvertinimo. Tokie klausimai padeda atpažinti, kur dažniausiai pasitaiko klaidų, o vėliau tikslinti švietimo turinį ir praktines rekomendacijas.

    Rezultatai išryškino silpniausias vietas

    Rezultatai parodė, kad kai kurioms amžiaus grupėms užduotys buvo ypač sudėtingos. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.

    Organizatoriai pastebi ir temines tendencijas: jaunesniems daugiau klausimų kėlė vartojimas ir jo įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir atsakomybės aspektai. Tai rodo, kad vien rūšiavimo „technikos“ nepakanka, vis dažniau reikia suprasti ir platesnį kontekstą.

    Prie egzamino šiemet aktyviai jungėsi ne tik mokyklos, bet ir organizacijos bei įmonės, tarp jų AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“. Organizatoriai pabrėžia, kad augantis suaugusiųjų įsitraukimas signalizuoja: atliekų tema tampa ne vien edukacine, bet ir darbo kultūros dalimi.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Egzamino organizatoriai ragina šių metų klausimus vertinti kaip praktinę pamoką, o ne verdiktą. Anot jų, svarbiausia, kad žmonės įsitraukia ir grįžta pasitikrinti žinių, nes būtent taip, per bandymus ir klaidas, formuojasi tvaresni įpročiai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais įvardijamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai taip pat kviečia ir nedalyvavusius pasitikrinti žinias sprendžiant šių ir ankstesnių metų klausimus.

  • „Unibep“ taikosi į branduolinės energetikos projektus Choczewyje: planuoja iki 230 mln. eurų apyvartą per metus

    Lenkijos statybų grupė „Unibep“ praneša matanti vietą savo portfelyje su branduoline energetika susijusiuose projektuose Choczewyje, kur planuojama pirmoji šalies atominė elektrinė. Bendrovės valdybos narė Ewelina Karp-Kręglicka teigia, kad įmonė galėtų veikti kaip rangovas ir tiekimo grandinės partneris, pasitelkdamas patirtį energetikoje, pramonėje ir infrastruktūroje.

    Pasak jos, bendrovė siekia, kad energetikos segmentas kasmet generuotų apie 1 mlrd. zlotų apyvartą, tai yra maždaug 230 mln. eurų. Šis tikslas atspindi kryptį, kuria pastaruoju metu juda dalis regiono statybų rinkos: didesnės vertės ir ilgesnio ciklo projektai energetikoje dažnai užtikrina stabilesnį darbų srautą nei gyvenamoji statyba.

    Energetika tapo maržų varikliu

    „Unibep“ akcentuoja, kad energetikos statyba pernai tapo svarbiu pelningumo šaltiniu. Bendrovės pateikiamuose 2025 metų rezultatų komentaruose nurodoma, kad energetikos segmento pajamos šoktelėjo 68 proc., o bendrasis pelningumas išaugo iki 9,6 proc., kai anksčiau siekė 0,6 proc.

    Užsakymų portfelis energetikoje, įmonės skaičiavimu, jau sudaro apie 900 mln. zlotų, arba maždaug 210 mln. eurų. Toks portfelis rodo, kad bendrovė siekia didinti dalį projektuose, kuriuose svarbus ne tik darbų mastas, bet ir techninė kompetencija bei kvalifikaciniai reikalavimai.

    „Šiuo metu vienu metu vykdome aštuonias dideles investicijas energetikoje. Turime planų energetikoje perdirbti 1 mlrd. zlotų per metus“, – sakė Ewelina Karp-Kręglicka.

    Ką „Unibep“ galėtų daryti Choczewyje

    Bendrovės atstovė pabrėžia, kad branduolinės energetikos projektai rangovams patrauklūs dėl ilgo planavimo horizonto ir paprastai aiškesnio finansavimo modelio. Praktikoje tai reiškia ne vien pačios elektrinės statybas, bet ir didelį kiekį lydinčios infrastruktūros: kelių, inžinerinių tinklų, gamybinių ir sandėliavimo erdvių, darbuotojų bazės, logistikos sprendimų.

    „Ši investicija rangovų rinkai įdomi, nes užtikrina ilgalaikiškumą ir stabilų finansavimą. Matai „Unibep“ kaip vykdomąjį partnerį ir tiekimo grandinės dalyvį“, – sakė Ewelina Karp-Kręglicka.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį į „Unibep“ grupės modulinių statinių įmonę „Unihouse“. Pasak E. Karp-Kręglickos, būtent moduliniai sprendimai galėtų būti panaudoti ankstyvame etape, kai reikia greitai sukurti laikiną gyvenamąją ir administracinę infrastruktūrą būsimiems statybų darbuotojams.

    Tokie laikini miesteliai, dažnai kuriami iš konteinerinių ar modulių tipo pastatų, yra įprasta didelių energetikos ir infrastruktūros projektų dalis. Jie leidžia sutrumpinti pasirengimo laiką, greičiau pradėti darbus ir geriau valdyti darbuotojų apgyvendinimą regionuose, kur nuomos pasiūla ribota.

    Vietinės vertės kriterijai: svarbi ne tik taisyklė, bet ir įgyvendinimas

    Interviu metu E. Karp-Kręglicka pasisakė ir apie vadinamąjį local content, tai yra vietinės vertės, kriterijų taikymą viešuosiuose ir strategiškai svarbiuose projektuose. Jos teigimu, vien kriterijų apibrėžimas dar negarantuoja rezultato, jei jie nebus aiškiai perkelti į konkursų sąlygas ir rangos sutartis.

    „Kriterijai apibrėžti tikrai gerai. Klausimas, kaip jie bus įvesti į kontraktus, nes viena yra kriterijus nustatyti, o kita yra juos įgyvendinti“, – sakė ji.

    Bendrovės vertinimu, vietinės vertės reikalavimai galėtų veikti kaip ne kainos kriterijai, kurie konkurse papildomai vertina tiekimo grandinės struktūrą, vietinių subrangovų įtraukimą ar tam tikrų darbų atlikimą šalyje. Tokia praktika Europoje taikoma vis dažniau, tačiau jos sėkmė priklauso nuo to, ar kriterijai išmatuojami ir ar vėliau realiai tikrinami vykdant sutartį.

  • Lenkijos fregatos Miecznik gaus „L3Harris“ IPMS: ką pakeis JAV platformos valdymo sistema?

    Lenkijos karinis jūrų laivynas žengia į svarbų modernizacijos etapą: trys statomos Miecznik klasės fregatos bus aprūpintos amerikiečių bendrovės „L3Harris“ integruota laivo platformos valdymo sistema IPMS. Sprendimą pasirinko PGZ Stocznia Wojenna, o tikslas aiškus – didesnis patikimumas, sauga ir operacinė parengtis.

    IPMS yra skirta sujungti ir automatizuoti pagrindines laivo funkcijas, kad įgula realiu laiku matytų svarbiausius techninius parametrus ir greičiau reaguotų į gedimus ar incidentus. Praktikoje tai apima varomąją sistemą, elektros energijos gamybą ir skirstymą, pagalbines sistemas, gaisrinę saugą bei techninės būklės stebėseną.

    Tokio tipo sprendimai laikomi vienu iš modernių karo laivų „nervų centrų“, nes leidžia sumažinti žmogiškųjų klaidų riziką, optimizuoti eksploataciją ir geriau valdyti avarines situacijas. Kuo daugiau sistemų integruojama į vieną valdymo architektūrą, tuo svarbesni tampa kibernetinio saugumo reikalavimai ir patikimos atsarginės procedūros.

    Kas yra Miecznik programa?

    Miecznik yra vienas svarbiausių Lenkijos ginkluotųjų pajėgų laivyno atnaujinimo projektų, kuriuo siekiama sustiprinti pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO operacijose. Fregatos kuriamos remiantis „Babcock“ projektu „Arrowhead 140“, kuris plačiai vertinamas kaip modulinė ir modernizacijai pritaikyta platforma.

    Šios klasės laivai planuojami kaip daugiafunkciai: nuo oro gynybos ir laivybos maršrutų apsaugos iki priešpovandeninių užduočių. Viešai skelbiama, kad fregatose numatomi pažangūs ryšio, stebėjimo ir kovos valdymo sprendimai, o tai reiškia, kad IPMS pasirinkimas tampa kritiškai svarbus ne tik patogumui, bet ir kovinei ištvermei.

    Ką duoda IPMS pasirinkimas?

    Platformos valdymo sistema tiesiogiai veikia laivo „kasdienybę“: energijos balansą, gedimų diagnostiką, avarinių režimų valdymą ir įgulos darbo organizavimą. Karo laive tai reiškia mažiau neplanuotų prastovų, tikslesnį resursų valdymą ir greitesnį problemų lokalizavimą, ypač tada, kai laivas veikia toli nuo bazės.

    „L3Harris“ IPMS yra naudojama įvairiuose šiuolaikiniuose laivynuose, o tokia patirtis paprastai vertinama kaip mažesnė įdiegimo ir eksploatacijos rizika. Vis dėlto galutinis efektyvumas priklauso nuo integracijos kokybės, bandymų apimties, įgulos parengimo ir to, kaip sistema bus derinama su kitomis laivo platformos bei kovos sistemomis.

    Didėjant įtampai Baltijos regione, Lenkijos investicijos į didesnius, geriau ginkluotus ir ilgesnės autonomijos laivus vertinamos kaip strateginis žingsnis. Miecznik fregatos, papildytos modernia IPMS, turėtų tapti reikšmingu Lenkijos laivyno pajėgumų šuoliu, ypač oro ir jūrų erdvės kontrolės bei sąveikos su NATO užduotyse.

  • Auksas brangsta po Trumpo žinutės apie Iraną: investuotojai grįžta, o nafta leidžiasi žemyn

    Aukso kaina pastarosiomis dienomis vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, o judėjimą rinkose paskatino geopolitinės naujienos iš Artimųjų Rytų. Po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešo komentaro apie pažangą derybose su Iranu rinkos dalyviai ėmė aktyviau pirkti saugesniais laikomus aktyvus.

    Tekste minimas šuolis iki beveik 4 700 JAV dolerių už Trojos unciją neatitinka šiuo metu pasaulinėse biržose fiksuojamų aukso kainų lygio. Realiose rinkose auksas paprastai kotiruojamas kelis kartus mažesne kaina, todėl tikėtina, kad šaltinyje įsivėlė skaičiavimo ar valiutos pateikimo klaida.

    Kas kilstelėjo aukso kainą?

    Rinkos jautriai reaguoja į signalus, kad gali mažėti karinė eskalacija ir sutrikimų rizika regione, per kurį eina svarbūs energijos tiekimo keliai. Net ir užuomina apie galimą paliaubų ar platesnio susitarimo scenarijų dažnai sukelia greitą pozicijų perbalansavimą, ypač tarp spekuliantų.

    Tuo pat metu investuotojai vertina ir palūkanų normų perspektyvą. Jei energijos kainos slūgsta, mažėja infliacijos spaudimas, o tai didina tikimybę, kad centriniai bankai ateityje galėtų švelninti pinigų politiką, kas istoriškai palanku auksui.

    Nafta pigo, nes mažėja rizika

    Kartu su aukso brangimu šaltinyje aprašomas ir naftos atpigimas. Tokia kryptis dažnai matoma tada, kai rinka ima tikėti, kad sumažės tiekimo sutrikimų tikimybė, pavyzdžiui, dėl laivybos saugumo jautriuose sąsiauriuose.

    Naftos kainų kritimas gali turėti tiesioginį poveikį degalų kainoms, transporto sąnaudoms ir galiausiai vartotojų infliacijai. Vis dėlto šie pokyčiai paprastai persiduoda su laiko vėlavimu, o kryptį gali greitai pakeisti naujos žinios iš regiono.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Auksas išlieka vienu populiariausių instrumentų, kai rinkose auga neapibrėžtumas, o investuotojai siekia diversifikuoti riziką. Pastaraisiais metais aukso paklausą papildomai palaiko ir centrinių bankų pirkimai, kurie padeda stabilizuoti rinką net ir svyruojant nuotaikoms.

    Vis dėlto trumpalaikiai šuoliai, paremti politiniais pareiškimais, dažnai būna trapūs. Jei derybos įstringa ar grįžta eskalacijos grėsmė, nafta gali brangti, o auksas judėti dar vienu impulsu, todėl rinkos dalyviai paprastai vertina ne tik antraštes, bet ir realius veiksmus bei oficialius sprendimus.

  • Degalų kainų lubos mažėja: ministras paskelbė naujus limitus benzinui ir dyzelinui

    Nuo ketvirtadienio degalinėse mažėja maksimalios degalų kainos: ministras paskelbė naujus limitus benzinui 95, benzinui 98 ir dyzelinui. Sprendimas reiškia, kad leistinos kainų „lubos“ bus žemesnės nei galiojusios trečiadienį.

    Pagal paskelbtus limitus, benzino 95 litro kaina negalės viršyti maždaug 1,36 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,54 euro. Palyginimui, trečiadienį maksimalūs įkainiai buvo kiek didesni: atitinkamai apie 1,36 euro, 1,48 euro ir 1,55 euro už litrą.

    Kaip galioja kainų limitai?

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis oficialiame leidinyje ir įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis paprastai taikomas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

    Prekyba viršijant nustatytą kainos „lubų“ ribą užtraukia sankcijas: numatyta bauda iki maždaug 221 000 eurų. Kontrolę vykdo mokesčių administratorius, kuris gali tikrinti, ar degalinės laikosi nustatytų reikalavimų.

    Nuo ko priklauso maksimalios kainos?

    Maksimali degalų kaina apskaičiuojama pagal formulę, kurioje įvertinama vidutinė didmeninė degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedami pagrindiniai mokesčiai. Taip pat įtraukiama fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Įtaką galutiniam limitui daro ir laikinos mokestinės priemonės: tam tikram laikotarpiui gali būti sumažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei koreguojamas akcizas. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sušvelninti staigių naftos kainų ir logistikos kaštų svyravimų poveikį vartotojams.