CP v2

Blog

  • Žemaičių kaimo muziejuje Telšiuose – Mažosios Lietuvos delmonų paroda: ką atskleidžia rekonstrukcijos

    Delmonai sugrįžta į Telšius

    Žemaičių kaimo muziejuje Telšiuose pristatoma paroda Mažosios Lietuvos tekstilės paveldui – delmonams. Lankytojai čia gali pamatyti beveik dvi dešimtis XIX amžiaus vidurio–XX amžiaus pradžios delmonų rekonstrukcijų.

    Paroda veikia Žemaičių kaimo muziejaus jaujoje ir bus eksponuojama iki birželio 15 dienos. Ji kviečia iš arčiau susipažinti su lietuvininkių aprangos detale, kuri buvo ir praktiška, ir dekoratyvi.

    Kuo ypatingi Mažosios Lietuvos delmonai?

    Delmonas – prie juosmens rišamas tekstilinis krepšelis, istoriškai naudotas smulkiems daiktams laikyti. Mažojoje Lietuvoje jis tapo išskirtiniu tautinio kostiumo akcentu, o jo raštai, spalvos ir siuvinėjimo technikos atspindėjo laikmečio estetiką.

    Parodoje akcentuojama, kad rekonstrukcijos leidžia pamatyti tai, ko dažnai nebeįmanoma išvysti originaluose: ryškesnes spalvas, aiškesnį ornamentą ir tiksliau atkurtas medžiagas. Muziejuose saugomi istoriniai tekstilės eksponatai laikui bėgant nublunka, dėvisi, todėl atkūrimas tampa ir pažinimo, ir išsaugojimo būdu.

    Nuo muziejų fondų iki rekonstrukcijų

    Parodoje rodomi delmonai atkurti remiantis eksponatais, surinktais Klaipėdos ir Šilutės apylinkėse. Rekonstrukcijų originalai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ir Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.

    Seniausias minimas delmonas siejamas su XIX amžiaus viduriu Rusnėje ir saugomas Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Vėlyviausias parodoje aptariamas pavyzdys datuojamas 1935 metais ir yra iš Derceklių kaimo Klaipėdos rajone, jis saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

    Rekonstrukcijas siuvinėjo Ieva Matulionytė, remdamasi dr. Elenos Matulionienės tyrimų medžiaga ir praktine patirtimi. Kartu pristatomas ir delmonų rišimo kontekstas: jie dažniausiai tvirtinti ties juosmeniu, neretai šimtaraštėmis juostomis, todėl parodoje matomos ir atkurtos juostelės.

    „Kuriant muziejinių vertybių replikas siekta kuo tiksliau atkurti pirminę delmono versiją: ornamentą, spalvas ir rišimo būdą“, – sakė parodos rengėjai.

    Delmonų gaivinimo istorija šioje parodoje pristatoma kaip ilgas procesas, prasidėjęs šeimos tradicijoje ir išaugęs iki akademinių tyrimų. Dr. Elena Matulionienė 2018 metais Klaipėdos universitete apgynė etnologijos krypties daktaro disertaciją apie Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raidą.

    Pažymima, kad ši paroda jau ne vienerius metus keliauja po Lietuvą, o Telšiuose Žemaičių kaimo muziejus tampa dar viena stotele, kurioje delmonai pristatomi naujame kontekste. Parodą galima aplankyti įsigijus lankytojo bilietą į muziejų.

  • Viešvėnų kaime planuojamas pėsčiųjų takas: Telšių rajono savivaldybė paskelbė pirkimą

    Pirkimas Viešvėnuose: kas planuojama

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą dėl pėsčiųjų tako įrengimo Viešvėnų kaime, Getautės gatvėje. Savivaldybės pateikiamuose duomenyse šis projektas įvardijamas kaip Viešvėnų k., Getautės g. pėsčiųjų tako įrengimas.

    Pirkimui suteiktas numeris 7 688 830, o detalios sąlygos ir dokumentai skelbiami Viešųjų pirkimų portale. Tai įprasta praktika, leidžianti tiekėjams susipažinti su techniniais reikalavimais ir pateikti pasiūlymus vieningoje sistemoje.

    Terminai ir kur teikti pasiūlymus

    Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas nustatytas 2026-05-11, vietos laiku 10:00. Iki šio termino tiekėjai turi pateikti visus reikalaujamus dokumentus ir pasiūlymą pagal pirkimo sąlygas.

    Viešieji pirkimai savivaldybėse dažniausiai apima ne tik kainą, bet ir kitus kriterijus, tokius kaip darbų atlikimo terminas, kokybės užtikrinimas, garantiniai įsipareigojimai bei atitiktis techninei specifikacijai. Konkrečios vertinimo taisyklės nurodomos pirkimo dokumentuose.

    Kodėl tokie projektai svarbūs

    Pėsčiųjų infrastruktūros plėtra paprastai siejama su saugesniu judėjimu gyvenvietėse, ypač ten, kur pėsčiųjų srautai dalijasi erdve su automobilių eismu. Tokie sprendimai dažnai mažina rizikas prie važiuojamosios dalies, didina patogumą kasdieniams maršrutams.

    Praktikoje pėsčiųjų takų projektai taip pat prisideda prie gyvenamosios aplinkos patrauklumo ir susisiekimo kokybės, ypač kai įrengiami nuoseklūs maršrutai iki svarbiausių taškų, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų, stotelių ar ugdymo įstaigų. Koks tikslus ruožas numatytas Getautės gatvėje, paaiškėja iš pirkimo dokumentų.

    Telšių rajono savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti pranešimus apie naujus pirkimus, pateikti savo kontaktus savivaldybei nurodytu elektroninio pašto adresu. Tokiu būdu informacija apie naujus konkursus tiekėjus pasiekia tiesiogiai.

  • Telšių rajono savivaldybė perka keleivinį automobilį: pasiūlymų priėmimas iki gegužės 12 dienos 14:00

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą keleiviniam automobiliui įsigyti. Pirkimas vykdomas per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, o pirkimo numeris nurodomas kaip 7 705 746.

    Savivaldybė tiekėjus kviečia teikti pasiūlymus arba prašymus dalyvauti iki 2026 metų gegužės 12 dienos 14:00 vietos laiku. Pasibaigus terminui, nauji pasiūlymai paprastai nebepriimami, todėl dalyviams svarbu įvertinti dokumentų parengimo ir pateikimo laiką.

    Kaip tiekėjams nepraleisti pirkimų

    Telšių rajono savivaldybės administracija taip pat ragina tiekėjus palikti savo kontaktus, kad apie naujus savivaldybės pirkimus jie būtų informuojami elektroniniu paštu. Tokia praktika leidžia verslui greičiau sužinoti apie atsirandančius konkursus ir iš anksto planuoti dalyvavimą.

    Viešieji pirkimai savivaldybėse dažniausiai apima ne tik transporto priemones, bet ir paslaugas bei prekes, reikalingas kasdienėms funkcijoms užtikrinti. Tiekėjams aktualu stebėti ne vien paskelbtą terminą, bet ir konkurso sąlygas, techninius reikalavimus, vertinimo kriterijus bei sutarties projektą, kurie pateikiami pirkimo dokumentuose.

    Pirkimo dokumentuose įprastai apibrėžiama, kokių automobilio parametrų tikimasi, kokie kvalifikaciniai reikalavimai taikomi dalyviams, kokia garantija ar pristatymo terminai numatomi. Ši informacija lemia, ar tiekėjas gali pateikti konkurencingą pasiūlymą ir kokius įsipareigojimus prisiimtų laimėjęs pirkimą.

  • Telšių rajonas ieško rangovo darželių remontui: paskelbtas vidaus remonto darbų viešasis pirkimas

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą lopšelių-darželių vidaus remonto darbams. Pirkimas vykdomas per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, kur tiekėjai gali susipažinti su sąlygomis ir pateikti pasiūlymus.

    Skelbime nurodoma, kad pirkimo objektas yra Telšių lopšelių-darželių vidaus remonto darbai, o pirkimo numeris – 7 714 856. Tokie darbai įprastai apima patalpų atnaujinimą ir inžinerinių sprendimų pritaikymą, kad ugdymo erdvės atitiktų kasdienio naudojimo poreikius.

    Pasiūlymų arba prašymų dalyvauti priėmimo terminas nustatytas 2026 metų gegužės 12 dieną 14:00 vietos laiku. Tiekėjams rekomenduojama dokumentus teikti nelaukiant paskutinių minučių, nes CVP IS pateikimo metu svarbūs techniniai reikalavimai ir priedų pilnumas.

    Savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus pateikti savo kontaktus, kad apie naujus pirkimus būtų informuojama elektroniniu paštu. Praktikoje toks informavimas padeda rangovams greičiau sekti savivaldybės skelbiamus konkursus ir laiku įsivertinti galimybes dalyvauti.

    Viešieji pirkimai statybos ir remonto srityje paprastai vertinami pagal iš anksto apibrėžtus kriterijus, įskaitant tiekėjo kvalifikaciją, kainą bei techninį pasiūlymą. Galutinės darbų apimtys, terminai, atsiskaitymo sąlygos ir garantiniai įsipareigojimai detalizuojami pirkimo dokumentuose CVP IS sistemoje.

  • Met Gala su nauju rėmėju: Jeffas Bezosas skyrė apie 9 mln. eurų, bet Niujorke kilo protestai

    Met Gala su nauju rėmėju: Jeffas Bezosas skyrė apie 9 mln. eurų, bet Niujorke kilo protestai

    Prabanga ir aukos: Met Gala grįžo

    Niujorke dar kartą įvyko Met Gala – labdaros vakaras, kasmet suburiantis ryškiausias mados, pramogų ir kultūros pasaulio žvaigždes. Šiemet renginyje pasirodė Beyoncé, Nicole Kidman, Rihanna, A$AP Rocky, Madonna ir kiti, o dėmesys krypo ne tik į įvaizdžius, bet ir į finansinę renginio pusę.

    Met Gala laikoma viena svarbiausių mados kalendoriaus naktų, tačiau kartu tai ir lėšų rinkimo mechanizmas. Surinkti pinigai skiriami Metropolitan Museum of Art Kostiumų instituto veiklai, todėl bilietų kainos ir rėmėjų parama kasmet tampa atskira diskusijų tema.

    Bilietas pabrango iki 92 000 eurų

    Renginį nuo 1995 metų kuruoja Anna Wintour, kuri paprastai lemia vakaro kryptį, temą ir svečių sąrašą. Kiekvienais metais Met Gala turi ryškų rėmėją, o finansavimo modelis remiasi brangiais bilietais ir įmonių perkamosiomis vietomis prie stalų.

    Skelbiama, kad šiemet vieno bilieto kaina siekė apie 100 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 92 000 eurų. Palyginimui, 2024 metais bilietas kainavo 75 000 JAV dolerių, arba apie 69 000 eurų, tad šuolis per metus tapo dar vienu argumentu kritikuojantiems renginio elitizmą.

    Bezosų parama ir protestas prie muziejaus

    Šiemet pagrindiniu rėmėju tapo Jeffas Bezosas: pranešama, kad kartu su Lauren Sanchez renginiui paaukojo 10 mln. JAV dolerių, tai yra apie 9 mln. eurų. Tokia suma sustiprino viešas diskusijas, kiek didelė filantropija gali keisti požiūrį į itin turtingų verslininkų vaidmenį visuomenėje.

    Prie Metropolitan Museum of Art, kur vyksta vakaras, susirinko ir protestuotojai. Aktyvistai socialiniuose tinkluose ragino renginį boikotuoti, o realybėje protestas buvo mažesnis, tačiau matomas: pasirodė plakatai su raginimais didinti turtingųjų apmokestinimą ir kritikuoti darbo sąlygas.

    „Met Gala nėra žmonių šventė, tai pinigų šventė“, – sakė aktyvistė Alexia Sol.

    Prie įėjimo taip pat kilo incidentas, kai vienas protesto dalyvis bandė prasiveržti pro užtvarus link raudonojo kilimo. Jį sustabdė apsauga ir policija, o vaizdo įrašai greitai pasklido internete, dar labiau pakurstydami diskusijas apie kontrastą tarp prabangos ir socialinių problemų.

    Ar filantropija atneš naujų sandorių kalbas?

    Bezosų įsitraukimas atgaivino ir verslo užkulisių spėliones: viešojoje erdvėje vėl aptarinėjama, ar „Amazon“ įkūrėjas galėtų domėtis leidybos grupe Condé Nast, kuriai priklauso „Vogue“ ir kuri yra glaudžiai susijusi su Met Gala organizavimu.

    Nors tokios kalbos kol kas neturi patvirtinimo, pati situacija rodo, kaip vienas aukšto profilio rėmimas gali sujungti kelias temas iš karto: labdarą, įvaizdį, turto nelygybę ir didžiųjų korporacijų įtaką. Met Gala šį kartą tapo ne tik mados, bet ir socialinės įtampos veidrodžiu.

  • Karas ir konkurencija spaudžia bankus: „mBank“ maržos krenta, hipotekos auga rekordiškai

    Karas ir konkurencija spaudžia bankus: „mBank“ maržos krenta, hipotekos auga rekordiškai

    Lenkijos bankai vis aktyviau kovoja dėl klientų, tačiau augančią kreditavimo plėtrą vis dažniau riboja krintančios maržos ir geopolitinė įtampa. „mBank“ skelbia, kad pirmąjį ketvirtį jo paskolų portfelis per metus paaugo 10,8 proc. ir pasiekė 145,7 mlrd. zlotų, tai yra apie 33,7 mlrd. eurų.

    Didžiausias šuolis fiksuotas būsto paskolų segmente: naujų hipotekos kreditų pardavimai, įskaitant veiklą Čekijoje ir Slovakijoje, per metus padidėjo 82 proc. ir viršijo 4,5 mlrd. zlotų, arba apie 1,0 mlrd. eurų. Bankas pripažįsta sugrįžęs į hipotekų rinką gerokai aktyviau, nors anksčiau atsargumą didino su franko paskolomis susiję teisiniai ginčai.

    „Hipotekos pasiekė naujos pardavimo apimties rekordą“, – sakė „mBank“ valdybos narys Pascalis Ruhlandas.

    Vartojimo kreditų pardavimai taip pat augo, tačiau ryškesnis spaudimas matomas įmonių finansavime. Nors įmonių paskolų portfelis per metus padidėjo 7,8 proc., naujų kreditų pardavimai pirmąjį ketvirtį smuko 7 proc. iki 11,9 mlrd. zlotų, arba apie 2,8 mlrd. eurų.

    Rinkoje vis dažniau kalbama, kad investicinių paskolų maržos kai kuriais atvejais leidžiasi net iki 0,4 proc. Tokie lygiai bankams reiškia itin menką „pagalvę“ virš mokesčių ir rizikos kaštų, o įmonėms suteikia daugiau derybinės galios, ypač kai dalį finansavimo konkuruodamos siūlo ir viešosios programos.

    „mBank“ strategijoje iki 2030 metų numatoma didinti finansavimą šešiose prioritetinėse srityse, tokiose kaip energetikos transformacija, skaitmenizavimas, automatizavimas ir gynyba, iki 40 proc. viso portfelio. Šiuo metu šių sričių dalis siekia 23,9 proc., tačiau bankas pripažįsta, kad maržų spaudimas gali riboti ambicijas.

    Tuo pat metu banke sparčiai augo indėliai: per metus jie padidėjo 18,2 proc. iki 237,1 mlrd. zlotų, tai yra apie 54,8 mlrd. eurų. Paskolų ir indėlių santykis siekė 60 proc., kai viso sektoriaus vidurkis, kaip nurodoma, yra apie 66 proc., o tai rodo didesnę likvidumo „pagalvę“, bet kartu ir poreikį efektyviai „įdarbinti“ indėlius.

    Bankai spaudimą jaučia ne tik įmonių paskolose, bet ir būsto kredituose, kur vis daugiau klientų ieško pigesnio refinansavimo. Toks judėjimas didina aktyvumą tarp bankų, tačiau nebūtinai reiškia spartesnį visos sistemos kreditų augimą, nes dalis srautų tėra perskirstymas.

    Geopolitinė įtampa, įskaitant karinius konfliktus regione, bankų vertinimu gali veikti tiek rizikos kainodarą, tiek klientų nuotaikas ir paklausą kreditams. „mBank“ teigia, kad kol kas tiesioginio poveikio klientų mokumui nemato, tačiau blogėjantys makroekonominiai scenarijai jau verčia peržiūrėti prielaidas ir formuoti rezervus.

    Finansiniai rezultatai pirmąjį ketvirtį buvo išskirtinai geri: bankas skelbia pasiekęs aukščiausią ketvirčio veiklos rezultatą savo istorijoje. Pelnas prieš mokesčius pakilo iki daugiau nei 1,5 mlrd. zlotų, arba apie 350 mln. eurų, o vienas pagrindinių veiksnių buvo mažesni atidėjiniai dėl su franko paskolomis susijusių pretenzijų.

    Grynasis pelnas siekė 953 mln. zlotų, tai yra apie 220 mln. eurų, ir buvo 35,1 proc. didesnis nei prieš metus, nors rezultatą veikė didesnės įmokos į Bankowy Fundusz Gwarancyjny ir didesnis pelno mokestis. Tuo pat metu mažėjančios palūkanų normos prisidėjo prie nedidelio palūkanų pajamų kritimo, o grynoji palūkanų marža sumenko iki 3,52 proc.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artimiausiems ketvirčiams svarbiausi veiksniai bus keli: palūkanų normų kryptis, konkurencijos dėl refinansavimo intensyvėjimas ir tai, ar įmonės ryšis investicijoms esant neapibrėžtumui. Bankams tai reiškia sudėtingą balansą tarp augimo siekio, kainos mažinimo ir rizikos apetito, kurį riboja tiek reguliaciniai reikalavimai, tiek išorės sukrėtimai.

  • Tuskas žada skubų įstatymą dėl kriptoaktyvų: griežtesnės bausmės ir daugiau galių priežiūrai

    Tuskas žada skubų įstatymą dėl kriptoaktyvų: griežtesnės bausmės ir daugiau galių priežiūrai

    Skubus projektas Seimui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad dar šią savaitę į Seimą bus teikiamas įstatymo projektas dėl kriptoaktyvų rinkos. Jo teigimu, pagrindinis tikslas – kuo greičiau grąžinti efektyvią valstybės kontrolę ir sustiprinti vartotojų apsaugą.

    Premjeras pabrėžė, kad siūlys aiškesnį ir griežtesnį baudžiamąjį reguliavimą tiems, kurie, pasak jo, naudojasi žmonių patiklumu, juos apgaudinėja ir kelia grėsmę valstybės saugumui. D. Tuskas argumentavo, kad viešojoje erdvėje jau pateikta pakankamai informacijos, todėl „niekas nebegali apsimesti, kad nežinojo“.

    Ginčas dėl reguliavimo ir MiCA

    Kriptoaktyvų reguliavimas Lenkijoje jau kurį laiką yra politinių ginčų objektas, nes šalis turi perkelti ir praktikoje užtikrinti Europos Sąjungos reglamento MiCA taikymą. MiCA nustato bendras taisykles kriptoaktyvų emitentams ir paslaugų teikėjams, įskaitant skaidrumo, kapitalo, vartotojų informavimo ir rizikų valdymo reikalavimus.

    Prezidento atstovas, komentuodamas premjero pareiškimus, ragino Vyriausybę pirmiausia pristatyti parengtą ir nuoseklų projektą. Pasak jo, Vyriausybė turėjo pakankamai laiko parengti sprendimus, o diskusija esą pernelyg dažnai remiasi politiniais kaltinimais, o ne konkrečiais teisiniais instrumentais.

    „Zondacrypto“ istorija ir prokuratūros tyrimas

    Premjero pasisakymuose daug dėmesio skirta kriptovaliutų biržai „Zondacrypto“ ir viešai aptartiems įtarimams dėl galimų nusikaltimų bei politinių ryšių. D. Tuskas kalbėjo apie tariamą organizuoto nusikalstamumo įtaką ir teigė, kad valstybė turi turėti priemonių laiku reaguoti į rizikas.

    Viešojoje erdvėje anksčiau skelbta, kad „Zondacrypto“ naudotojai galėjo susidurti su lėšų išmokėjimo trikdžiais, o žurnalistiniai tyrimai kėlė klausimų dėl biržos rezervų ir jų dinamikos. Šie signalai paskatino didesnį spaudimą politikams pagreitinti reguliavimo sprendimus.

    Nuo balandžio 17 dienos Katovicų regioninė prokuratūra vykdo tyrimą dėl galimo klientų apgaulės ir pinigų plovimo. Prokuratūra yra pabrėžusi, kad bus tikrinamos visos versijos, įskaitant galimus tarptautinius ryšius ir organizuoto nusikalstamumo pėdsakus.

    Ko siekta anksčiau ir kas gali keistis

    Anksčiau Seimas buvo priėmęs įstatymą dėl kriptoaktyvų rinkos, kuriuo numatyta, kad priežiūrą vykdytų Lenkijos finansų priežiūros institucija. Projektas taip pat turėjo apimti sankcijas už nelegalią veiklą, neteisėtą žetonų platinimą ar paslaugų teikimą be reikiamų leidimų.

    Tačiau įstatymas buvo vetuotas, argumentuojant galimą per didelę reguliavimo apimtį ir rizikas piliečių laisvėms, ypač dėl mechanizmų, kurie leistų greitai riboti prieigą prie interneto domenų. Vėliau priimtas panašus variantas vėl susidūrė su veto, o jo atmetimas parlamente nebuvo sėkmingas.

    Vyriausybė teigia, kad tokios priemonės būtinos siekiant apsaugoti investuotojus ir suteikti priežiūros institucijoms realius įrankius: stabdyti rizikingas viešas kriptoaktyvų siūlymo kampanijas, taikyti finansines sankcijas ir viešinti nesąžiningus subjektus. Dabar politinis klausimas – kaip suderinti griežtesnę kontrolę su proporcingumu, teisinėmis garantijomis ir MiCA reikalavimais.

  • „UniCredit“ siūlo perimti „Commerzbank“ už 35 mlrd. eurų: Vokietijos vyriausybė priešinasi

    „UniCredit“ siūlo perimti „Commerzbank“ už 35 mlrd. eurų: Vokietijos vyriausybė priešinasi

    „UniCredit“ žengia oficialų žingsnį

    Italijos bankas „UniCredit“ pateikė oficialų pasiūlymą įsigyti visas Vokietijos „Commerzbank“ akcijas, įgyvendindamas anksčiau skelbtus planus. Bankas jau kontroliuoja beveik 30 proc. „Commerzbank“ akcijų ir siekia iki birželio 16 dienos padidinti savo dalį, o terminas gali būti pratęstas iki liepos 3 dienos.

    Pagrindinis tikslas – peržengti 30 proc. ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles laikoma esminiu slenksčiu. „UniCredit“ už kiekvieną „Commerzbank“ akciją siūlo 0,485 naujos „UniCredit“ akcijos, o toks keitimo santykis „Commerzbank“ akciją įvertina 30,80 euro.

    Sandorio kaina ir rinkos realybė

    Pagal šią formulę „Commerzbank“ vertė siekia beveik 35 mlrd. eurų, o pasiūlyme numatyta apie 4 proc. premija, lyginant su kovo 13 dienos uždarymo kaina. Vis dėlto rinkoje „Commerzbank“ akcijos tuo metu kainavo apie 35 eurus, todėl daliai investuotojų pasiūlymas gali pasirodyti nepakankamai patrauklus.

    Vokietijos žiniasklaidos cituojami vertinimai rodo, kad pats „UniCredit“ neskuba žadėti greito kontrolinio paketo Frankfurte. Tai reikštų, kad artimiausiu metu labiau tikėtina kova dėl įtakos ir strateginės krypties, o ne skubus visiškas perėmimas.

    Berlynas akcijų parduoti neketina

    Vokietijos vyriausybė, kuri pasaulinės finansų krizės metu „Commerzbank“ rėmė milijardais eurų, tebėra reikšminga akcininkė ir valdo kiek daugiau nei 12 proc. akcijų. Berlynas viešai laikosi pozicijos, kad šio paketo parduoti neplanuoja, ir pabrėžia siekį išlaikyti stiprų bei nepriklausomą banką.

    Ši laikysena komplikuoja „UniCredit“ planus ir didina politinės rizikos faktorių, nes bankininkystė Vokietijoje laikoma strategiškai jautria sritimi. Pastaraisiais mėnesiais Vokietijos pusėje skambėjo argumentai, jog perėmimas būtų pernelyg agresyvus, o sandoris galėtų susilaukti griežtesnio politinio ir reguliacinio vertinimo.

    „Mes pasisakome už stiprų ir nepriklausomą Commerzbank“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovai.

    Restruktūrizavimo planas ir darbo vietos

    „UniCredit“ vadovas Andrea Orcelis yra pristatęs restruktūrizavimo scenarijų, jei perėmimas įvyktų. Jame numatyta galimybė Vokietijoje atsisakyti maždaug 7 000 pilno etato darbo vietų, o tai neišvengiamai kelia įtampą su „Commerzbank“ darbuotojų atstovais ir profsąjungomis.

    „UniCredit“ argumentuoja, kad sujungimas sustiprintų pozicijas mažmeninėje bankininkystėje ir paslaugose smulkiam bei vidutiniam verslui. Italijos bankas Vokietijoje jau veikia per „HypoVereinsbank“, todėl integracija teoriškai galėtų duoti masto ekonomijos efektą, tačiau socialinė kaina išlieka vienu jautriausių klausimų.

    Kas svarbu regionui, įskaitant mBank

    „Commerzbank“ yra vienas didžiausių privačių bankų Vokietijoje ir reikšmingas žaidėjas regiono finansų sistemoje. Papildomą dėmesį kelia tai, kad „Commerzbank“ yra pagrindinė Lenkijos „mBank“ akcininkė, valdanti apie 69 proc. akcijų.

    Dėl šios priežasties bet kokie pokyčiai „Commerzbank“ akcininkų struktūroje gali turėti platesnį poveikį – nuo strateginių prioritetų iki kapitalo ir rizikos valdymo sprendimų. Artimiausios savaitės parodys, ar „UniCredit“ pavyks pritraukti daugiau akcininkų, nepaisant Berlyno pasipriešinimo ir rinkos kainos skirtumo.

  • „Anthropic“ kuria DI paslaugų verslą: 1,3 mlrd. eurų partnerystė, taikoma vidutinėms įmonėms

    „Anthropic“ kuria DI paslaugų verslą: 1,3 mlrd. eurų partnerystė, taikoma vidutinėms įmonėms

    Partnerystė, kuri perkelia DI į praktiką

    DI bendrovė „Anthropic“ pranešė apie naują kryptį: ji kartu su investuotojais kuria paslaugų ir konsultacijų modelį, kuris padėtų įmonėms diegti „Claude“ sprendimus pagrindiniuose veiklos procesuose. Tikslas – ne tik parduoti technologiją, bet ir užtikrinti, kad ji realiai veiktų kasdienėse operacijose nuo duomenų srautų iki vidinių darbo įrankių.

    Skelbiama, kad į bendrą projektą planuojama sutelkti apie 1,3 mlrd. eurų kapitalo. Iniciatyva orientuota į vidutinio dydžio organizacijas, kurios dažnai neturi pakankamai resursų pačios sukurti saugių ir patikimų DI diegimų, tačiau nori greitesnio efekto nei leidžia tradiciniai IT projektai.

    Kas dalyvauja ir ką tai reiškia rinkai

    Į projektą įtraukiami keli dideli finansų rinkos žaidėjai, tarp jų „Blackstone“, „Hellman & Friedman“ ir „Goldman Sachs“. Tokia sudėtis signalizuoja, kad DI rinka vis labiau pereina į infrastruktūros ir paslaugų etapą, kuriame svarbu ne vien modelio galia, bet ir diegimo disciplina, saugumas, atitiktis bei ilgalaikė priežiūra.

    Planuojama, kad naujas subjektas veiks kaip „Anthropic“ partneris diegimuose: konsultuos, modeliuos procesus, padės integruoti DI į turimas sistemas ir užtikrins palaikymą po įdiegimo. Tai reiškia judėjimą nuo eksperimentų prie standartizuotų diegimų, kur prioritetu tampa aiškus efektyvumas ir rizikų valdymas.

    „DI diegimas svarbiausiose organizacijos srityse reikalauja praktinės inžinerijos ir gilaus kiekvieno verslo veiklos supratimo“, – teigė „Anthropic“.

    Kam tai skirta: nuo sveikatos iki bankų

    „Anthropic“ nurodo, kad paslaugomis galės naudotis regioninės sveikatos priežiūros sistemos, vidutiniai gamintojai ir vietiniai bankai. Tokiuose sektoriuose DI pritaikymas dažnai stringa dėl duomenų jautrumo, reglamentavimo ir sudėtingų integracijų su senesnėmis informacinėmis sistemomis.

    Numatoma, kad DI inžinieriai dirbs kartu su klientų techninėmis komandomis, identifikuos didžiausią poveikį turinčias sritis ir kurs pritaikytus sprendimus. Praktikoje tai gali apimti klientų aptarnavimo automatizavimą, dokumentų apdorojimą, vidinių užklausų valdymą, ataskaitų rengimo spartinimą ar pagalbą darbuotojams priimant sprendimus pagal vidines taisykles.

    Toks modelis atitinka rinkoje ryškėjančią tendenciją: įmonės vis dažniau perka ne vien DI įrankį, o pilną rezultatą – su integracija, valdymo politika, saugumo gairėmis, atsakomybėmis ir matavimo rodikliais. Dėl to DI projektai vis labiau panašėja į ilgalaikes paslaugų sutartis, o ne į vienkartinį technologijos įsigijimą.

  • Lenkijos namų ūkių santaupos tirpsta: kodėl milijardai bankuose ir grynaisiais praranda vertę

    Lenkijos namų ūkių santaupos tirpsta: kodėl milijardai bankuose ir grynaisiais praranda vertę

    Kodėl santaupos nuvertėja?

    Lenkijos namų ūkių finansinis turtas priartėjo prie 880 mlrd. eurų, tačiau didžioji dalis jo laikoma grynaisiais arba bankų sąskaitose. Tai reiškia, kad nemaža dalis santaupų ne tik neuždirba, bet ir praranda perkamąją galią, kai kainos kyla greičiau nei indėlių palūkanos.

    Lenkijos plėtros fondo analitikai atkreipia dėmesį, kad taupymo įpročiai metų metus beveik nesikeičia. Saugiausiomis laikomos formos dominuoja net tada, kai reali grąža tampa neigiama, o alternatyvoms prireikia daugiau žinių ir tolerancijos svyravimams.

    Beveik pusė turto guli sąskaitose

    Vertinant struktūrą, ryškiausią dalį sudaro lėšos einamosiose banko sąskaitose ir terminuotuose indėliuose, taip pat grynieji pinigai. Bendrai šios priemonės sudaro beveik pusę viso namų ūkių finansinio turto, todėl infliacijos poveikis čia jaučiamas labiausiai.

    Tuo metu investicijų dalis, susijusi su kapitalo rinka, išlieka santykinai maža. Investiciniai fondai sudaro kiek daugiau nei 6 proc., o biržoje listinguojamos akcijos apie 3 proc., tad daugumai gyventojų ši rinka vis dar atrodo per sudėtinga arba per rizikinga.

    Analitikai taip pat pastebi dar vieną paradoksą: dalis žmonių vengia nuosaikių investicijų, tačiau ryžtasi itin nepastovioms priemonėms, pavyzdžiui, kriptovaliutoms ar sudėtingiems išvestiniams produktams. Tai siejama su ribotu finansiniu raštingumu ir noru greitai pasiekti didesnę grąžą.

    Naujas instrumentas: Osobiste Konta Inwestycyjne

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino įstatymo projektą dėl Osobiste Konta Inwestycyjne, arba asmeninių investicinių sąskaitų. Tai savanoriškas instrumentas, kuriuo siekiama paskatinti gyventojus dalį santaupų nukreipti į investavimą, o sprendimas, pagal projekto logiką, turėtų būti artimas Švedijos praktikai.

    Pagal projektą kiekvienas pilnametis gyventojas galės sudaryti bent vieną sutartį su finansų institucija dėl tokios sąskaitos. Numatyta, kad lengvatos apimtų investicijas į taupomąsias obligacijas ir indėlius iki maždaug 5 800 eurų, o investicijas į akcijas, investicinių fondų vienetus ar obligacijas, išskyrus struktūrizuotas ir taupomąsias, iki maždaug 23 000 eurų.

    Virš šių ribų projekte numatomas turto vertės mokestis, kurio dydis būtų siejamas su Lenkijos centrinio banko referencine norma. Pirmaisiais veikimo metais, tai yra 2027 metais, pagal projektą jis siektų 0,85 proc., o pati sistema turėtų startuoti nuo 2027 metų sausio 1 dienos.

    Kapitalo rinkos dalyviai akcentuoja, kad vien naujo produkto nepakaks, jei jis nebus aiškus ir patogus naudoti. Dalis gyventojų vis dar skeptiškai vertina valstybės inicijuotas schemas dėl istorinių patirčių, todėl didelę reikšmę turės skaidrios taisyklės ir ilgalaikis stabilumas.

    „Osobiste Konta Inwestycyjne gali būti teigiamas lūžis, tačiau tam reikia gero dizaino ir pritaikymo individualių investuotojų poreikiams“, – sakė Lenkijos individualių investuotojų asociacijos vadovas Jarosławas Dominiakas.

    Kas keisis ilguoju laikotarpiu?

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias postūmis investavimo plėtrai gali ateiti ne iš vienos reformos, o iš lėtai augančio gyventojų turtingumo ir kartų kaitos. Augant pajamoms, daugiau žmonių turi galimybę kaupti ne tik rezervą, bet ir ilgalaikį kapitalą.

    Kartu ilgainiui gali didėti ir paveldimo finansinio turto dalis, kai šeimose atsiranda daugiau investicinių portfelių, o ne vien nekilnojamojo turto. Tokia raida galėtų natūraliai auginti susidomėjimą birža, tačiau trumpuoju laikotarpiu didžioji dalis santaupų, tikėtina, ir toliau liks bankuose.