CP v2

Blog

  • Lenkija keičia ilgalaikės priežiūros sistemą: patvirtintas senjorų bonas ir aiškesnės paslaugų taisyklės

    Lenkija keičia ilgalaikės priežiūros sistemą: patvirtintas senjorų bonas ir aiškesnės paslaugų taisyklės

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris apjungia dvi kryptis: ilgalaikės priežiūros koordinavimą ir pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms. Tikslas – suvienodinti sąvokas, nustatyti kokybės stebėseną ir aiškiau informuoti gyventojus, kokios paslaugos jiems priklauso.

    Už senjorų politiką atsakingi pareigūnai projektą vadina svarbiu žingsniu modernizuojant sistemą. Akcentuojama, kad tai susiję ir su KPO reformų įgyvendinimu, kurioms keliami konkretūs terminai ir rezultatai.

    Kaip veiks senjorų bonas

    Projektas numato senjorų bono įvedimą kaip nepiniginių paslaugų paketą trumpalaikei, skubiai pagalbai. Pagal sumanymą bonas būtų skirtas iki dviejų savaičių trukmės paslaugoms, kai žmogui laikinai prireikia papildomos pagalbos namuose.

    Paslaugos apimtų kasdienius poreikius: pagalbą apsirengiant, ruošiant maistą, palaikant tvarką, taip pat palydėjimą ar pagalbą naudojantis sveikatos paslaugomis ir užtikrinant socialinį ryšį. Tai reiškia, kad parama būtų nukreipta į realią pagalbą, o ne į piniginę išmoką.

    Teisę į boną turėtų 65 metų ir vyresni asmenys, kurie atitinka rezidavimo šalyje sąlygą ir nustatytus pajamų kriterijus. Projekte nurodytas pajamų slenkstis yra 3 410 zlotų, tai sudaro apie 790 eurų per mėnesį, skaičiuojant apytiksliu 1 zloto ir 0,23 euro kursu.

    Ką keičia ilgalaikės priežiūros koordinavimas

    Įstatymo projekte siūloma aiškiai apibrėžti, kas laikoma ilgalaike priežiūra, neformaliu globėju ir neformalia priežiūra. Tokie apibrėžimai svarbūs tam, kad savivaldybės ir paslaugų teikėjai taikytų vienodus kriterijus, o gyventojams būtų aiškiau, kokią pagalbą jie gali gauti.

    Taip pat planuojama įdiegti koordinavimo ir kokybės stebėsenos mechanizmus. Praktikoje tai turėtų reikšti daugiau duomenų apie paslaugų prieinamumą, vienodesnius standartus ir mažiau situacijų, kai pagalba priklauso nuo konkrečios savivaldybės galimybių ar interpretacijų.

    Numatyta, kad programa būtų diegiama palaipsniui, prioritetą teikiant toms savivaldybėms, kur viešos globos paslaugos senjorams iki šiol nėra užtikrinamos. Tai leidžia koncentruoti išteklius ten, kur spragos didžiausios, tačiau kartu gali reikšti nevienodą startą skirtinguose regionuose.

    Ankstesnėse diskusijose Lenkijoje buvo svarstyta, kad bonas galėtų būti atskira priemonė ir didesnės apimties, o parama būtų orientuota į vyresnius nei 75 metų žmones. Dabartinis projektas keičia modelį ir akcentuoja trumpalaikes paslaugas bei platesnį amžiaus kriterijų, susietą su pajamomis.

    Toliau įstatymo projektas turės pereiti parlamentinį svarstymą, kuriame gali keistis detalės: pajamų riba, paslaugų apimtis ir įgyvendinimo terminai. Galutinės taisyklės paaiškės po teisėkūros procedūrų, tačiau kryptis jau aiški – daugiau koordinacijos ir tikslinė pagalba namuose.

  • „Allegro“ startuoja su „Allegro Wakacje“: kelionės su „Itaka“, per 800 viešbučių 27 šalyse

    „Allegro“ startuoja su „Allegro Wakacje“: kelionės su „Itaka“, per 800 viešbučių 27 šalyse

    Kelionės atsiranda e. prekybos krepšelyje

    „Allegro“ Lenkijoje pradėjo pilotinį kelionių pardavimo projektą „Allegro Wakacje“, kuriame greta įprastų pirkinių siūlomi organizuoti poilsio paketai, kelionės ir kruizai. Bendrovė teigia, kad tai dar vienas žingsnis plečiant paslaugas, orientuotas į kasdienius vartotojų poreikius.

    Iniciatyva siejama su augančia organizuotų kelionių rinka Lenkijoje: 2025 metais jos vertė įvertinta maždaug 6,3 milijardo eurų, tai yra beveik 20 proc. daugiau nei metais anksčiau. „Allegro“ tikisi, kad patogi prieiga ir atsiskaitymo sprendimai paskatins daugiau pirkėjų keliones rinktis internetu.

    Ką siūlo „Allegro Wakacje“ startas

    Iki šiol „Allegro“ kelionių segmentas daugiausia reiškė prekes: lagaminus, įrangą ir kelionių aksesuarus. Platforma skelbė turinti daugiau kaip 1,32 milijono su kelionėmis susijusių pasiūlymų, o per pernykštį liepos piką fiksuota apie 1,1 milijono sandorių.

    Naujoje „Allegro Wakacje“ pasiūloje startuojama nuo organizuotų užsienio kelionių, kur vartotojai gali rinktis iš daugiau kaip 800 viešbučių 27 šalyse. Skelbiama, kad pasiūlymai apima skirtingus kelionių formatus ir biudžetus, įskaitant last minute variantus.

    Partnerystės modelis ir mokėjimai

    Projekto pagrindas yra partnerystė su kelionių organizatoriumi „Itaka“, kuri, pasak bendrovių, suteikia prieigą prie patikrintos pasiūlos. „Allegro“ akcentuoja, kad siekia pereiti nuo pavienių prekių pardavimo prie pilnesnio kelionės planavimo ir įsigijimo proceso vienoje vietoje.

    „Organizuotų kelionių įtraukimas yra natūralus žingsnis, leidžiantis mums padėti klientams nuo planavimo iki kelionės įgyvendinimo“, – teigiama „Allegro“ pranešime.

    „Itaka“ taip pat pabrėžia, kad buvimas pirkėjų kasdien naudojamoje aplinkoje gali tapti papildomu paklausos kanalu. Bendrovė nurodo, jog per 37 metus aptarnavo apie 13 milijonų keliautojų ir yra valdoma Lenkijos kapitalo.

    „Allegro“ praneša, kad kelionių pirkėjai galės naudotis atidėto mokėjimo sprendimu „Allegro Pay“, o atsiskaitymams bus taikomi įprasti platformos saugumo ir aptarnavimo standartai. Bendrovė žada plėsti partnerių ratą, įtraukti first minute pasiūlymus bei pasiūlyti naujų krypčių ir kelionių formatų.

  • ES ragina JAV laikytis prekybos susitarimo: perspėja dėl galimų muitų automobiliams padarinių

    ES ragina JAV laikytis prekybos susitarimo: perspėja dėl galimų muitų automobiliams padarinių

    Įtampa dėl muitų automobiliams

    Europos Sąjunga ragina Jungtines Valstijas laikytis su ES suderintų prekybos susitarimo sąlygų ir įspėja, kad bet koks nukrypimas gali turėti apčiuopiamų pasekmių abiem ekonomikoms. Klausimas paaštrėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešų pareiškimų apie galimą muitų didinimą Europos automobiliams ir sunkvežimiams.

    ES atstovai pabrėžia, kad prekybos susitarimai paremti abipusiškumu ir prognozuojamumu, o staigūs tarifų pokyčiai didina neapibrėžtumą verslui. Daugiausia rizikų šiuo atveju tenka automobilių pramonei ir tiekimo grandinėms, kuriose dalys ir komponentai dažnai keliauja per kelias šalis.

    Derybos Paryžiuje ir 15 proc. tarifas

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Paryžiuje susitiko su JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru ir paragino Vašingtoną grįžti prie sutartų sąlygų. Pasak ES pusės, svarbiausias principas yra laikytis bendros, sutartos tarifų sistemos, kuri daugeliui prekių numato 15 proc. muitą.

    Susitikimas vyko tuo metu, kai JAV viešojoje erdvėje skambėjo signalai, kad automobiliai ir sunkvežimiai galėtų būti apmokestinti iki 25 proc. tarifu. Tokia kryptis ES vertinama kaip rizika ne tik eksportuotojams, bet ir vartotojams, nes ilgainiui ji gali kelti kainas ir mažinti pasirinkimą.

    „ES ragina greitai grįžti prie sutartų sąlygų ir laikytis 15 proc. bendros tarifų sistemos“, – teigė ES atstovas spaudai.

    Europos Parlamentas ir tolesni žingsniai

    Europos Parlamente susitarimas vertinamas kaip svarbus stabilumo elementas, tačiau pabrėžiama, kad kai kurios procedūros ES viduje užtrunka, nes reikalingas suderinimas su valstybėmis narėmis. JAV pusė kritikuoja šį procesą kaip per lėtą ir nepalankų greitam įsipareigojimų įgyvendinimui.

    Tuo pat metu Europos Komisija, koordinuojanti ES prekybos politiką, signalizuoja turinti įvairių atsako scenarijų, jei JAV vis dėlto įvestų papildomus muitus. Konkrečių priemonių kol kas neįvardijama, tačiau diplomatinėse derybose paprastai svarstomos tiek tikslinės atsakomosios priemonės, tiek platesnės derybinės kompensacijos.

    „Susitarimas yra susitarimas, ir mes tokį susitarimą turime. Abi pusės jį įgyvendina pagal savo demokratines procedūras“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad muitų didinimas automobiliams dažniausiai turi grandininį efektą: brangsta importas, didėja spaudimas vietos gamintojams, o galiausiai kaštai persiduoda pirkėjams. Dėl to artimiausiomis savaitėmis lemiamas bus politinių pareiškimų virtimas konkrečiais sprendimais ir tai, ar abi pusės pasirinks derybų, o ne eskalacijos kelią.

  • Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    SAFE: sutartis arti finišo

    Europos Komisija davė žalią šviesą SAFE programos paskolos sutarčiai su Lenkija, o oficialus pasirašymas turėtų įvykti Varšuvoje. Šaltinių Briuselyje teigimu, pirmasis avansas galėtų siekti apie 6,5 mlrd. eurų ir būti pervestas iki gegužės pabaigos.

    Pasirašyme, remiantis ankstesne informacija, turėtų dalyvauti už programą atsakingi Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos gynybos ir finansų ministrai. Tokia sudėtis rodo, kad finansavimas bus siejamas su gynybos pajėgumų stiprinimu ir pramonės grandinių užtikrinimu.

    Kodėl šios lėšos svarbios?

    SAFE yra Europos Sąjungos iniciatyva, skirta palengvinti valstybių narių investicijas į gynybą, kai finansavimas pritraukiamas kapitalo rinkose, o vėliau paskirstomas šalims gavėjoms. Po sutarčių pasirašymo Europos Komisija galėtų skolintis rinkose ir pervesti lėšas pagal patvirtintas nacionalines išlaidų kryptis.

    Lenkija, kuriai numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, įvardijama kaip didžiausia programos gavėja. Lėšos planuojamos naudoti tokioms kryptims kaip Rytų skydo iniciatyvos įgyvendinimas, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimas.

    Kas vyksta kitose ES šalyse?

    Europos Komisija nurodo, kad paskolos sutarties pasirašymo SAFE programoje laukia 19 ES valstybių. Iki šiol 10 šalių, tarp jų ir Lenkija, yra patvirtinusios Europos Komisijos pateiktą sutarties projektą ir grąžinusios jį galutiniam etapui.

    Vienintelė šalis, kurios lėšų panaudojimo planas dar nėra patvirtintas, minima Vengrija. Briuselis nėra pritaręs Budapešto prašymui padidinti finansavimą maždaug 2 mlrd. eurų, o papildomų klausimų kelia ir su teisinės valstybės principais susiję vertinimai.

    Politinis fonas Varšuvoje

    Lenkijos vidaus politikoje SAFE finansavimo įgyvendinimas buvo susidūręs su kliūtimis: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, turėjusį sukurti specialų fondą ES lėšoms priimti. Vyriausybė į veto atsakė nutarimu dėl programos Lenkija ginkluota, kuris suteikia įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Paskolą turėtų pritraukti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, veikdamas Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo naudai. Skelbiama, kad grąžinimas būtų vykdomas taip, kad neapkrautų minimalaus gynybos išlaidų limito, o didžioji dalis lėšų, pagal vyriausybės deklaraciją, turėtų likti šalies pramonėje ir ekonomikoje.

  • Lenkijoje bręsta kriptovaliutų skandalas: „Zondacrypto“ tyrimas kursto Tusko ir Nawrockio konfliktą

    Lenkijoje bręsta kriptovaliutų skandalas: „Zondacrypto“ tyrimas kursto Tusko ir Nawrockio konfliktą

    Lenkijoje įsibėgėja politinė kova dėl kriptovaliutų rinkos priežiūros, kurią dar labiau paaštrino kriptovaliutų biržos „Zondacrypto“ istorija. Prokurorai tiria galimus klientų klaidinimo atvejus ir įtariamus nuostolius, o tema jau tapo įrankiu tarpusavio ginčuose tarp ministro pirmininko Donaldo Tusko stovyklos ir prezidento Karolo Nawrockio aplinkos.

    Tyrimą dėl „Zondacrypto“ pradėjo Katovicų regioninė prokuratūra, nurodžiusi, kad jis inicijuotas gavus nukentėjusių asmenų skundų ir pasirodžius pranešimams apie sunkumus atsiimant platformoje laikomas lėšas. Anot pareigūnų, vartotojai galėjo būti klaidinami dėl galimybės saugiai laikyti pinigus ir kriptoaktyvus, o tai esą lėmė finansinius sprendimus su nuostoliais.

    Reguliavimas tapo politiniu ginklu

    Vyriausybė šią situaciją naudoja argumentuodama, kad kriptoaktyvų rinka privalo būti griežčiau prižiūrima, nes priešingu atveju atsiveria erdvė apgavystėms ir chaosui. Finansų ministras Andrzejus Domańskis pabrėžė, kad be aiškių taisyklių investuotojų apsauga lieka skylėta, o pasitikėjimas rinka trupa greičiausiai.

    Tuo metu prezidento aplinka tikina nesanti prieš reguliavimą kaip tokį, tačiau kritikuoja pasirinktą modelį ir perspėja dėl perteklinių ribojimų. Pats Karolas Nawrockis viešai teigė, kad valdžios „bukais instrumentais“ vykdomas spaudimas gali išstumti iš Lenkijos ir sąžiningai dirbančias kriptoįmones, nors problemų tai neišspręstų.

    ES MiCA taisyklės ir veto šešėlis

    Konflikto centre atsidūrė ir Europos Sąjungos kriptoaktyvų reguliavimo sistema MiCA, kuri numato bendrus reikalavimus rinkos dalyviams, paslaugų teikėjams ir vartotojų apsaugai. Donaldo Tusko stovykla sieja politinę įtampą su tuo, kad prezidentas anksčiau blokavo teisės aktus, kuriais MiCA nuostatos būtų perkeltos į nacionalinę teisę.

    Šioje istorijoje atsirado ir papildomas politinis užtaisas dėl „Zondacrypto“ ryšių su dešiniųjų renginiais bei organizacijomis. Viešai skelbta, kad su buvusiu teisingumo ministru siejama organizacija buvo gavusi paramą, o pati birža buvo matoma tarp rėmėjų ir didesniuose visuomeniniuose projektuose, įskaitant sporto rėmimą.

    Įtarimai, bėgantis vadovas ir teisiniai ginčai

    Skandalą kursto ir viešojoje erdvėje aptariama biržos vadovo Przemysławo Krali pozicija: jis teigia esantis nekaltas, o įmonė – moki. Vis dėlto žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad jis yra išvykęs į Izraelį, o dalis investuotojų ėmė telktis ieškodami teisinės pagalbos dėl patirtų nuostolių.

    Politinę temperatūrą pakėlė ir ministro pirmininko užuominos apie galimą „Zondacrypto“ finansavimo kilmę, siejant ją su Rusija, nors viešų įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikta. Opozicija tai vadina politizuotu puolimu, o dalis dešiniųjų lyderių jau stengiasi atsiriboti nuo biržos, kartu kritikuodami valdžios planus griežtinti rinkos priežiūrą.

    Kriptoaktyvų reguliavimo klausimas Lenkijoje dabar tapo daugiau nei vien finansų rinkos tema: jis persikelia į rinkimų strategijas, institucijų tarpusavio kovą ir pasitikėjimo valstybės gebėjimu prižiūrėti naujas finansines technologijas klausimą. Artėjant politiniams ciklams, „Zondacrypto“ byla greičiausiai ir toliau bus naudojama kaip argumentas tiek už griežtesnę kontrolę, tiek prieš ją.

  • Šis vienas riebalas pakeičia maltinukus: išorė traški, vidus sultingas – štai ką renkasi šeimininkės

    Traškūs išorėje ir sultingi viduje maltinukai daugeliui yra vienas labiausiai nostalgiškų naminių patiekalų, tačiau būtent kepimo etapas dažniausiai ir nulemia rezultatą. Nors receptas atrodo paprastas, nuo riebalų pasirinkimo ir temperatūros kontrolės priklauso, ar mėsa išliks minkšta, ar taps sausa.

    Kulinarai ir patyrusios šeimininkės dažnai pabrėžia, kad maltinukams ypač tinka gyvūniniai riebalai, nes jie geriau perduoda karštį ir padeda greičiau suformuoti rusvą plutelę. Dažniausiai minimas pasirinkimas – kiaulės taukai, taip pat naudojami žąsų riebalai, o kai kada ir sviestas, tačiau pastarasis dėl mažesnės kaitros tolerancijos reikalauja daugiau dėmesio.

    „Vienas ingredientas gali nulemti viso patiekalo sėkmę: tinkami riebalai ir teisinga kaitra suteikia plutelę, o vidų palieka sultingą“, – sako kulinarijos entuziastai, akcentuodami ne recepto sudėtingumą, o techniką.

    Jei renkatės augalinį aliejų, svarbiausia jo neperkaitinti: skirtingi aliejai turi nevienodą dūmijimo temperatūrą, o per karšti riebalai ne tik gadina skonį, bet ir gali paskatinti nemalonius kvapus bei pridegimo kartumą. Todėl verta stebėti, kad riebalai būtų karšti, bet nerūkstantys, o keptuvė – tolygiai įkaitusi.

    Sultingumą labiausiai užtikrina tinkama temperatūra ir kepimo laikas. Praktinis būdas įvertinti įkaitimą namuose – į keptuvę įmesti mažą duonos gabalėlį: jei jis greitai pradeda skrusti, galima kepti maltinukus.

    Kepant dažnai pasiteisina dviejų etapų principas: trumpai apkepinti ant didesnės kaitros, kad susidarytų plutelė, o vėliau kaitrą sumažinti ir ramiai pabaigti kepimą. Taip išvengiama situacijos, kai išorė patamsėja per greitai, o vidus dar nespėja tolygiai iškepti.

    Ne mažiau svarbi ir forma: pernelyg stori maltinukai dažniau iškepa netolygiai, todėl rekomenduojama jų neformuoti storesnių nei 2–3 centimetrai. Taip pat verta negrūsti jų į keptuvę per tankiai – palikta erdvė padeda gražiau apskrusti ir neleidžia mėsai labiau troškintis savo sultyse.

    Patiekimui dažniausiai pasirenkama klasika – virtos bulvės ir gaivios salotos, tačiau maltinukai puikiai dera ir su grikiais ar daržovėmis. Daugelis prie jų renkasi ir keptus burokėlius ar kitą ryškesnį garnyrą, kuris subalansuoja sotų mėsos skonį.

  • Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo taisyklės šiandien nebėra pakankamai pritaikytos naujai DI pagrįstų įsilaužimų įrankių kartai, įspėja Europos Parlamento nariai. Pasak jų, tokie modeliai kaip „Anthropic“ sukurtas „Mythos“ gali radikaliai pagreitinti pažeidžiamumų paiešką ir išnaudojimą.

    Pirmadienį kelių politinių grupių europarlamentarai laiške Europos Komisijai ragino peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą ir parengti europinį rizikų mažinimo planą. Pagrindinis argumentas paprastas: kai įsilaužimai tampa automatizuojami DI, reakcijos greitis ir koordinavimas turi būti kitokio lygio.

    Ko prašo europarlamentarai?

    Laiško autoriai akcentuoja dvi kryptis: kaip ES tvarko kibernetinių spragų atskleidimą ir taisymą, ir kaip apsaugo kritinės reikšmės sektorius. Jų teigimu, šiandienos tvarka ne visada sukuria pakankamai aiškius ir greitus mechanizmus, kai spragų paiešką ir atakas gali stipriai sustiprinti DI.

    Taip pat keliamas klausimas, ar ES institucijos turi realias galimybes vertinti pažangiausių modelių keliamą riziką, jei pačių modelių prieiga ribojama. Dėl to europarlamentarai siūlo, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie „Mythos“ ir panašių sprendimų, kad galėtų juos testuoti ir vertinti.

    Prieiga prie modelių tampa geopolitika

    Diskusija išryškina seną ES problemą: pažangiausi DI modeliai dažniausiai kuriami už Europos ribų, o jų veikimas ir galimybės ne visada skaidriai prieinami reguliuotojams. Praktikoje tai reiškia, kad rizikų vertinimas gali atsilikti nuo technologijų, o sprendimai priimami turint ne visą informaciją.

    Vienas iš laiško signatarų, Nyderlandų europarlamentaras Bartas Groothuisas, pabrėžė, kad Europa neturi likti stebėtoja.

    „Europa nėra prie stalo. Manau, turime gerokai stipriau judinti šią temą“, – sakė Bartas Groothuisas.

    Europarlamentarai taip pat nurodo, kad prioritetas turi būti vadinamųjų svarbiausių sistemų apsauga, pirmiausia kritinės infrastruktūros operatorių ir kitų jautrių sektorių. DI įrankiai gali sumažinti barjerą atakoms, todėl taikinių ratas, jų nuomone, tik plėsis.

    Ką sako Europos Komisija?

    Europos Komisija savo komentare nurodė, kad su „Anthropic“ jau vyko ne vienas techninis susitikimas dėl DI taisyklių įgyvendinimo ir atskirai dėl „Mythos“. Komisijos atstovas pabrėžė, kad kai DI biuro įgaliojimai pradės veikti visa apimtimi, prireikus bus užtikrinta galimybė gauti modelių prieigą rizikų vertinimui.

    Kartu Komisija akcentuoja, kad veiksmų reikia imtis dabar, ypač vertinant kritinės infrastruktūros trikdymo riziką. Tai signalizuoja, kad kibernetinis saugumas ES darbotvarkėje vis labiau siejamas ne tik su nusikaltėliais, bet ir su užsienio veikėjais bei nacionalinio saugumo scenarijais.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad diskusija persikels į konkrečius teisėkūros procesus, įskaitant Kibernetinio saugumo akto reformą. Pagrindinė dilema išlieka ta pati: kaip sukurti taisykles, kurios būtų pakankamai griežtos saugumui, bet pakankamai lanksčios, kad neatsiliktų nuo DI raidos.

  • IREN už maždaug 580 mln. eurų perima „Mirantis“: ką tai keičia DI debesų platformų lenktynėse

    IREN už maždaug 580 mln. eurų perima „Mirantis“: ką tai keičia DI debesų platformų lenktynėse

    IREN Limited paskelbė susitarusi įsigyti „Mirantis“ akcijų mainais, sandorį įvertinant maždaug 580 mln. eurų. Bendrovė, anksčiau plačiai sieta su bitkoinų kasimu, toliau persiorientuoja į DI infrastruktūrą ir debesijos paslaugas.

    Įsigijimu IREN prie savo DI debesų verslo prijungia programinės įrangos ir paslaugų sluoksnį. Tai svarbu įmonėms, kurios nori ne tik skaičiavimo galios, bet ir patikimų įrankių darbo krūviams diegti, valdyti bei automatizuoti.

    Kas yra „Mirantis“

    „Mirantis“ specializuojasi debesų infrastruktūros programinėje įrangoje ir sprendimuose, paremtuose „Kubernetes“ ekosistema. Šie įrankiai padeda automatizuoti konteinerizuotų programų diegimą, didinimą ir administravimą skirtingose infrastruktūrose.

    Tokio tipo technologijos yra kertinės, kai organizacijos kuria DI produktus, nes DI darbo krūviai dažnai yra mišrūs: apima duomenų paruošimą, mokymą, vertinimą ir diegimą gamybinėje aplinkoje. Valdymo sluoksnis leidžia greičiau perkelti sprendimus iš testavimo į realų naudojimą.

    Strateginis posūkis į DI

    Sandoris vyksta tuo metu, kai IREN aktyviai investuoja į GPU ir duomenų centrų pajėgumus, siekdama auginti DI debesijos platformą. Rinkoje didėja paklausa ne tik infrastruktūrai, bet ir pilnam paslaugų paketui, kai klientui nereikia pačiam integruoti atskirų komponentų.

    Analitikų vertinimu, tokie įsigijimai dažnai yra bandymas pasivyti pilno ciklo DI infrastruktūros tiekėjus, kurie siūlo tiek skaičiavimo resursus, tiek programinės įrangos „suklijavimą“ į vientisą produktą. Praktikoje tai reiškia greitesnį klientų įjungimą, aiškesnį atsakomybės pasidalijimą ir mažesnes integravimo rizikas.

    Kaip „Mirantis“ veiks po sandorio

    IREN nurodė, kad po užbaigimo „Mirantis“ turėtų veikti kaip atskira dukterinė bendrovė. Toks modelis dažnai pasirenkamas siekiant išlaikyti produktų kryptį, esamus klientų kontraktus ir inžinerinę komandą, kartu suteikiant prieigą prie didesnių investicinių resursų.

    Rinkai tai signalizuoja, kad DI debesijos konkurencija persikelia į kitą lygį: vien skaičiavimo galios nebeužtenka, o laimi tie, kurie sugeba pasiūlyti standartais paremtą, lengvai diegiamą ir valdomą platformą. Galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai IREN sugebės integruoti „Mirantis“ sprendimus į savo komercinį pasiūlymą.

  • Web3 naujienos: ką decentralizuotas internetas keičia kripto rinkoje ir kas iš to laimi šiandien?

    Web3 naujienos: ką decentralizuotas internetas keičia kripto rinkoje ir kas iš to laimi šiandien?

    Web3 pastaraisiais metais tapo skėčio terminu, apimančiu decentralizuoto interneto idėjas: blokų grandines, kriptoturtą, išmaniąsias sutartis ir skaitmeninės nuosavybės modelius. Šalininkai teigia, kad tai leidžia vartotojams turėti daugiau kontrolės, o paslaugoms veikti be vieno centrinio tarpininko.

    Praktikoje Web3 dažniausiai remiasi viešomis blokų grandinėmis, kuriose operacijos patvirtinamos paskirstytai, o taisyklės įgyvendinamos kodu. Dėl to atsirado nauji sprendimai, pavyzdžiui, decentralizuotos finansų paslaugos ir skaitmeninių tapatybių projektai, tačiau kartu išaugo rizikos dėl sukčiavimo ir techninių spragų.

    Kur Web3 jau veikia

    Ryškiausi Web3 pavyzdžiai matomi kripto turto prekyboje ir decentralizuotose programose, kur vartotojai jungiasi su kriptografinėmis piniginėmis. Tokiose sistemose operacijų logika dažnai valdoma išmaniosiomis sutartimis, todėl paslaugos gali veikti 24 valandas per parą be įprastų bankinių procesų.

    Vis dėlto decentralizacija ne visada reiškia visišką autonomiją: daugelis projektų priklauso nuo kūrėjų komandų, prieigos raktų valdymo ar išorinių duomenų tiekėjų. Dėl šios priežasties rinkoje daug dėmesio skiriama audito praktikai, kodų peržiūroms ir aiškiai atsakomybei, kas prižiūri kritinius komponentus.

    Institucinė kripto rinka ir reguliavimas

    Didėjant instituciniam susidomėjimui, kripto prekybos infrastruktūra tampa panašesnė į tradicines finansų rinkas: daugiau dėmesio skiriama likvidumui, rizikos valdymui, atitikties procedūroms ir patikimam atsiskaitymui. Instituciniai dalyviai paprastai ieško aiškių taisyklių ir prognozuojamos aplinkos, todėl reguliavimas tampa vienu svarbiausių Web3 plėtros veiksnių.

    Europos Sąjungoje ryškiausias pokytis yra MiCA reguliavimas, kuris nustato bendras kripto turto leidimo ir paslaugų teikimo taisykles. Tai turėtų mažinti teisinį neapibrėžtumą, tačiau kartu kelia reikalavimus dėl licencijavimo, vartotojų informavimo, kapitalo ir vidaus kontrolės.

    Kas svarbu skaitytojui šiandien

    Jei Web3 žadėjo internetą be tarpininkų, realybėje svarbiausia tampa pusiausvyra tarp inovacijų ir saugumo. Vartotojams tai reiškia būtinybę suprasti, kur saugomi privatūs raktai, kokios yra sandorių atšaukimo galimybės ir kas nutinka praradus prieigą prie piniginės.

    Verslui ir investuotojams Web3 šiuo metu yra ir galimybių, ir reputacinių rizikų laukas: nuo naujų atsiskaitymo bei nuosavybės modelių iki griežtėjančios priežiūros ir incidentų, galinčių ištrinti pasitikėjimą per kelias valandas. Dėl to rinkoje vis dažniau vertinami ne pažadai, o konkretūs naudojimo atvejai, skaidrumas ir atitiktis.

    Artimiausiu metu Web3 kryptį lems trys dalykai: kaip greitai bręs reguliavimo praktika, ar pavyks sumažinti saugumo incidentų skaičių ir kiek realių, vartotojui paprastų produktų pasieks masinę auditoriją. Iki tol Web3 išliks sritis, kurioje būtina atskirti technologinį potencialą nuo triukšmo.

  • „Google Cloud“ ir Solana fondas pristatė Pay.sh: DI agentai už API mokės tik už realų naudojimą

    „Google Cloud“ ir Solana fondas pristatė Pay.sh: DI agentai už API mokės tik už realų naudojimą

    Naujas modelis DI agentams

    „Google Cloud“ ir Solana fondas pristatė „Pay.sh“ – mokėjimų sistemą, skirtą DI agentams, kurie naudoja programavimo sąsajas (API) ir nori atsiskaityti už paslaugas pagal faktinį vartojimą. Sprendimas paremtas atviru standartu, leidžiančiu agentams atrasti paslaugas, prie jų prisijungti ir užklausas apmokėti stabiliosiomis kriptovaliutomis Solana tinkle.

    Šis modelis taikosi į vadinamąją agentinę ekonomiką, kai užduotis internete vis dažniau atlieka automatizuotos sistemos, o ne žmogus. Iki šiol tokios sistemos dažnai stringa ties paskyrų kūrimu, API raktų administravimu, minimaliomis mėnesinėmis įmokomis ar prenumeratomis.

    Kaip veikia „Pay.sh“

    Pagal skelbiamą informaciją, „Pay.sh“ naudoja x402 protokolą kaip vartus mokėjimams ir autentifikavimui, taip pat suderinamas su panašiais mašininių mokėjimų sprendimais. Praktikoje tai reiškia, kad agentas gali pasiekti API paslaugas ir atsiskaityti už konkrečią užklausą, o ne pirkti planą visam mėnesiui.

    Vartotojai gali susieti Solana piniginę su DI platformomis ir papildyti balansą mokėjimo kortele arba stabiliosiomis kriptovaliutomis. Tuomet agentai gali naršyti API paslaugų pasiūlą ir naudotis ja be atskiros registracijos pas kiekvieną tiekėją.

    „Google Cloud“ vaidmuo ir rinkos kryptis

    Sprendime naudojamas API tarpininkas „Google Cloud“ infrastruktūroje, kuris stovi tarp DI agento ir galinių „Google Cloud“ paslaugų. Tarp jų minimos „BigQuery“ duomenų analizei, „Gemini“ didžiųjų kalbos modelių užklausoms ir „Cloud Run“ konteinerių programoms.

    Tarpininkas autentifikuoja ir pakoreguoja agento užklausą, ją nukreipia į atitinkamą paslaugą, o mokėjimus prideda per integruotą protokolą. Tokiu būdu agento piniginė tampa jo tapatybe, o paslaugų vartojimas gali vykti be nuolat besikeičiančių prisijungimo raktų ar prenumeratų.

    „Agento Solana piniginė veikia kaip jo tapatybė, nereikia kurti „Google“ paskyros ar valdyti nuolat besikeičiančių prieigos duomenų“, – teigiama pranešime.

    „Pay.sh“ planuoja jungti ne tik oficialias „Google Cloud“ API, bet ir platesnį bendruomenės paslaugų teikėjų ratą, įskaitant ryšių, e. prekybos, blokų grandinės infrastruktūros ir duomenų analitikos sprendimus. Tokia kryptis atspindi rinkos bandymą sukurti DI agentams „mokėjimų bėgius“, kai už smulkias operacijas galima atsiskaityti greitai ir pigiai, o tiekėjai gauna aiškų apmokėjimą už kiekvieną užklausą.