CP v2

Blog

  • KGHM akcijos smunka iki žemiausio lygio nuo balandžio: investuotojus neramina pardavimų duomenys

    Varšuvos biržoje penktadienį vyrauja korekcija po keturių iš eilės kilimo sesijų, o tarp didžiausių indekso WIG20 nuosmukių išsiskiria vario gamintojas KGHM. Bendrovės akcijos vienos prekybos metu smunka daugiau kaip 7 proc., o kaina priartėja prie maždaug 65 eurų už akciją.

    Toks kritimas grąžina KGHM kursą į žemiausius lygius nuo balandžio pradžios. Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad didesnių naujienų iš įmonės pastarosiomis dienomis nebuvo, todėl judėjimą stiprina bendra neigiama nuotaika biržoje, kai dauguma bendrovių raudonuoja.

    Ką rodo naujausi KGHM skaičiai?

    Paskutiniai bendrovės paskelbti pardavimų duomenys rodo, kad rugsėjį parduota 57,9 tūkst. tonų vario, tai yra 4 proc. mažiau nei prieš metus. Tuo pat metu vadinamojo mokėtino vario gamyba siekė 60,4 tūkst. tonų, o pardavimų sumažėjimas sietas su Čilėje veikiančia Sierra Gorda kasykla ir KGHM International veiklomis.

    Rinkose tokie signalai dažnai vertinami jautriai, nes vario sektoriuje investuotojai ypač stebi tiek gavybos stabilumą, tiek rūdos kokybę ir perdirbimo efektyvumą. Jei žaliavos parametrai prastesni nei planuota, tai gali didinti savikainą ir spausti pelningumą, net jei pardavimo apimtys trumpuoju laikotarpiu svyruoja nedaug.

    „Po 2026 metų devynių mėnesių vario gamyba buvo apie 2 proc. mažesnė nei numatyta grupės biudžete, daugiausia dėl plano neįvykdymo KGHM International, susijusio su prastesnės kokybės rūdos perdirbimu. Tuo metu sidabro ir aukso gamybos planai įvykdyti su perviršiu“, – skelbė KGHM.

    Silpnesnė sesija ir kitoms bendrovėms

    Neigiama kryptis penktadienį matoma ne tik KGHM atveju, todėl dalis rinkos dalyvių kritimą sieja su platesne korekcija po ankstesnio kilimo. Tokiais momentais likvidžiausios ir daugiausia indekse sveriančios įmonės neretai tampa pagrindiniu pardavimų taikiniu.

    Prie išsipardavimo fono prisideda ir didesni svyravimai kitose didesnėse Varšuvos biržos bendrovėse. Tarp labiausiai krentančių jau antrą dieną minima ir Cyfrowy Polsat, kurio akcijos tęsia staigų smukimą po investuotojų kritiškai įvertintų strateginių planų ir dividendų perspektyvų nukėlimo į vėlesnius metus.

    Artimiausiu metu KGHM investuotojų dėmesys greičiausiai išliks sutelktas į pardavimų ir gamybos dinamiką, užsienio aktyvų rezultatus bei žaliavų rinkos foną. Tokiose situacijose svarbus ir bendras rizikos apetitas biržose, nes net ir be naujų pranešimų akcijų kainą gali stipriai veikti platesnės rinkos nuotaikos.

  • Seisminiai smūgiai sustabdė Oyu Tolgoi kasyklą Mongolijoje: ką tai reiškia vario rinkai

    Didžiausia Azijoje vario ir aukso kasykla Oyu Tolgoi Mongolijoje laikinai sustabdė dalį darbų po požeminių seisminių smūgių. Bendrovė nurodė, kad situacija kėlė riziką požemiuose dirbantiems žmonėms, todėl priimtas sprendimas stabdyti veiklą, kol bus įvertintas saugumas.

    Apie sustabdymą pranešė Australijos koncernas „Rio Tinto“, valdantis 66 proc. projekto. Likusi dalis priklauso Mongolijos valstybei, todėl sprendimai dėl veiklos ir saugos priemonių tampa reikšmingi ne tik įmonei, bet ir šalies ekonomikai.

    Pasak „Rio Tinto“, požeminiai darbai sustabdyti po to, kai seismologinė veikla palei geologinių lūžių zonas sukėlė grunto virpesius. Bendrovė informavo, kad trys darbuotojai patyrė sužalojimų, tačiau žuvusiųjų neužfiksuota.

    Kiek laiko truks prastova, kol kas neaišku, nes tai priklausys nuo papildomų patikrų ir rizikos vertinimo. Ilgesnis sustabdymas galėtų dar labiau paaštrinti įtampą vario rinkoje, kur pasiūla pastaraisiais metais dažnai neatitinka pramonės ir energetikos sektorių lūkesčių.

    Oyu Tolgoi laikoma vienu didžiausių žinomų vario ir aukso telkinių pasaulyje ir yra svarbi „Rio Tinto“ strategijos dalis, siekiant didinti vario gavybą. Kasykla ilgainiui turėtų pasiekti iki 500 000 tonų vario per metus pajėgumą, o pernai pagamino apie 345 000 tonų.

    Projektas taip pat išsiskiria mastu: bendra investicijų vertė vertinama apie 16 500 000 000 eurų, todėl tai laikoma brangiausia investicija Mongolijos istorijoje. Dėl to bet kokie gamybos trikdžiai turi tiesioginį poveikį valstybės biudžeto lūkesčiams, darbo rinkai ir eksporto pajamoms.

    Rinkos dalyviai varį vertina kaip vieną svarbiausių metalų energetikos transformacijai, nes jo reikia elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektromobiliams. Todėl net ir laikini sutrikimai dideliuose telkiniuose, tokiuose kaip Oyu Tolgoi, gali tapti papildomu veiksniu, didinančiu kainų svyravimus ir spaudimą tiekimo grandinėms.

  • „Euroclear“ uždirbo 3,6 mlrd. eurų palūkanų iš įšaldytų Rusijos aktyvų: kur keliauja pinigai

    Belgijoje įsikūrusi atsiskaitymų ir vertybinių popierių depozitoriumo institucija „Euroclear“ pranešė, kad per 2026 metų sausio–rugsėjo laikotarpį gavo 3,6 mlrd. eurų palūkanų už įšaldytą Rusijos valstybės ir Rusijos centrinio banko turtą. Tai yra apie 6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    „Euroclear“ duomenimis, per 2025 metus palūkanos iš šių įšaldytų lėšų sudarė 5 mlrd. eurų, o dar metais anksčiau buvo pasiekusios 6,9 mlrd. eurų. Pati įšaldytų aktyvų bazė išlieka milžiniška, o jų generuojamos palūkanos tapo vienu realiausių finansinių šaltinių Ukrainos rėmimui.

    Pagal sankcijų režimą šiuo metu nėra teisinio pagrindo išmokėti ar grąžinti pačių įšaldytų aktyvų jų savininkams. Dėl to Europos Sąjungoje daugiausia dėmesio sutelkiama į ne pagrindinės sumos konfiskavimą, o į palūkanų ir kitų finansinių pajamų panaudojimą Ukrainai.

    Įšaldyta apie 185 mlrd. eurų

    „Euroclear“ vertinimu, 2025 metų pabaigoje įšaldytas turtas buvo įkainotas maždaug 185 mlrd. eurų. Portfelį sudaro įvairios finansinės priemonės, tarp jų ir valstybinės obligacijos bei indėliai keliomis valiutomis, kurie per laiką generuoja palūkanas.

    Europos Komisija ir dalis valstybių narių ne kartą kėlė idėją plačiau panaudoti su Rusija siejamus įšaldytus išteklius Ukrainos atstatymui. Tačiau pagrindinės sumos perėmimas išlieka teisiškai ir politiškai jautrus klausimas, nes galėtų sukurti tarptautinį precedentą ir išprovokuoti ilgus ginčus.

    Palūkanos keliauja į paramos fondą

    Esama praktika remiasi tuo, kad palūkanų pajamos pervedamos į Europos fondą, skirtą Ukrainai remti. Iki šiol į šį mechanizmą, remiantis „Euroclear“ pateikta informacija, pervesta apie 8 mlrd. eurų, o paskutinė 1,4 mlrd. eurų įmoka atlikta 2026 metų rugpjūtį.

    Maskva ne kartą reikalavo atšaukti turto įšaldymą ir ėmėsi teisinių veiksmų, nukreiptų prieš „Euroclear“. Dalies bylų nagrinėjimas vyko Rusijos teismuose, kitos bylos tęsiamos Belgijoje, o ginčų skaičius, tikėtina, didės, kol sankcijos išliks galioti.

    Numatytos lėšos galimiems ieškiniams

    Vertindama rizikas dėl būsimų pretenzijų ir galimų kompensacijų, „Euroclear“ suformavo 162 mln. eurų rezervą. Šios lėšos skirtos padengti potencialias išlaidas, susijusias su teisiniais procesais ir galimais sprendimais ateityje.

    Finansų rinkų dalyviams ši situacija svarbi ir dėl kitos priežasties: ilgalaikiai ginčai, teisinis neapibrėžtumas bei politiniai sprendimai gali turėti įtakos tiek atsiskaitymų infrastruktūrai, tiek rizikos vertinimui. Kol kas Europos Sąjunga renkasi kelią, kuris leidžia realiai padėti Ukrainai, bet kartu mažina tikimybę, kad bus peržengtos tarptautinėje teisėje ginčijamos ribos.

  • Atnaujinta Nysa–Opolė geležinkelio linija: po remonto vėl grįžo traukiniai, greitis augs iki 120 km/h

    Lenkijoje atnaujintas traukinių eismas 287-ąja geležinkelio linija tarp Nysos ir Opolės. Pasak PKP PLK, po kelis mėnesius trukusių darbų traukiniai į trasą sugrįžo spalio 30 dieną.

    Remonto projektas, finansuotas iš valstybės biudžeto, kainavo kiek daugiau nei 11 000 000 eurų. Investicijos tikslas – didesnis eismo saugumas, pralaidumas ir patogesnės sąlygos tiek keleiviniams, tiek krovininiams vežimams.

    Darbai apėmė beveik 50 kilometrų bėgių. Rekonstruoti stočių kelių ūkiai Komprachcicuose, Szydłowe ir Łambinowicuose, o dalis stočių kelių pailginta iki 750 metrų, kad būtų paprasčiau priimti ilgesnius krovininių traukinių sąstatus.

    PKP PLK nurodo, kad nuo gruodžio pasirinktose atkarpose maksimalus leistinas greitis turėtų didėti iki 120 kilometrų per valandą. Tai paprastai reiškia trumpesnį kelionės laiką ir stabilesnius tvarkaraščius, jei kartu atnaujinami ir signalizacijos sprendimai.

    Iki metų pabaigos atskiroje užduotyje numatoma papildomai gerinti pervažų saugą – dalyje pervažų planuojama įrengti šviesoforinę signalizaciją ir užtvarus. Taip pat numatytas Kubicų prasilenkimo kelio integravimas į traukinių eismo valdymo sistemą.

    Istoriškai ši trasa nėra nauja – Opolės ir Nysos linija pastatyta 1887 metais. PKP PLK akcentuoja, kad atnaujinimas turi grąžinti linijai didesnį patikimumą ir geriau pritaikyti ją šiuolaikiniams vežimo poreikiams.

  • JSW vadovas Boguslawas Oleksy traukiasi: bendrovė ieško naujo šefa, nuostoliai mažėja

    Lenkijos anglies ir koksavimo sektoriaus lyderė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pranešė, kad bendrovės vadovas Boguslawas Oleksy pateikė atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų. Sprendimas įsigalios 2026 metų spalio 31 dieną, o priežasčių bendrovė kol kas nenurodė.

    Oleksy JSW vadovavo nuo 2025 metų spalio, o 2026 metų pavasarį buvo galutinai patvirtintas pareigose. Jo pasitraukimas reiškia, kad artimiausiu metu viena didžiausių Europos koksinės anglies gamintojų turės ieškoti naujo vadovo.

    Žinia pasirodė tuo metu, kai JSW dar kartą nukėlė dviejų dukterinių įmonių pardavimo terminą Lenkijos Pramonės plėtros agentūrai. Nauja data numatyta 2026 metų lapkričio 30 dieną, o sandorio atidėjimas rinkoje interpretuojamas kaip ženklas, kad restruktūrizavimo planams vis dar trūksta aiškaus tempo.

    Finansinis spaudimas išlieka

    JSW pirmąjį 2026 metų pusmetį užbaigė su maždaug 240 000 000 eurų grynuoju nuostoliu. Tai mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, kai nuostolis siekė apie 480 000 000 eurų, tačiau bendrovė ir toliau dirba nuostolingai.

    Pajamos per pirmąjį 2026 metų pusmetį sudarė apie 1 010 000 000 eurų ir buvo mažesnės nei metais anksčiau. Tokie rezultatai atspindi bendrą ciklišką žaliavų rinkos pobūdį, kai koksinės anglies ir koksavimo produktų kainos daro tiesioginę įtaką pelningumui.

    „Per pastaruosius mėnesius nuosekliai įgyvendinome restruktūrizavimo veiksmus. Parengtas 2026–2035 metų veiklos gerinimo planas apima tiek bendrovę, tiek jos grupę ir siekia stabilizuoti finansinį likvidumą bei ilgainiui padidinti efektyvumą“, – sakė Boguslawas Oleksy, pristatant pusmečio rezultatus.

    Gamybos apimtys auga, bet kainų rizika niekur nedingo

    JSW taip pat skelbė operacinius trečiojo 2026 metų ketvirčio rodiklius, kurie signalizuoja apie šiek tiek geresnes, nei planuota, gavybos ir kokso gamybos apimtis. Bendrovė išgavo apie 3 310 000 tonų anglies, arba 2,7 proc. daugiau nei ketvirčiu anksčiau, nors dalyje kasybos darbų teko spręsti technologines ir saugos problemas.

    Rinkos analitikai pažymi, kad pardavimo kainos kai kuriuose segmentuose gerėjo, tačiau svarbiausia JSW pelningumo dedamoji išlieka koksinės anglies kainos. Būtent jos svyravimai, kartu su didelėmis atsargomis, gali riboti rezultatų pagerėjimą net ir tuo atveju, jei sąnaudos mažėja.

    Šiame kontekste vadovo atsistatydinimas tampa papildomu neapibrėžtumo veiksniu, nes investuotojai paprastai vertina valdymo stabilumą kaip vieną pagrindinių kriterijų, ypač vykstant restruktūrizacijai. Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys kryps į tai, kas perims vadovavimą ir ar bus laikomasi numatyto veiklos gerinimo plano grafiko.

    Kas toliau valdys JSW

    Šiuo metu JSW valdyboje dirba keli viceprezidentai, atsakingi už finansus, prekybą, plėtrą, techninę veiklą bei darbo politiką. Bendrovė turės apsispręsti, ar skirti laikiną vadovą iš esamos komandos, ar ieškoti kandidato iš išorės.

    Atsižvelgiant į bendrovės finansinę padėtį, nukeliamą turto pardavimo sandorį ir rinkos kainų cikliškumą, naujajam vadovui greičiausiai teks derinti trumpalaikį likvidumo užtikrinimą su ilgesnio laikotarpio efektyvumo didinimu. Tai bus esminė kryptis, nuo kurios priklausys, ar JSW pavyks tvariai grįžti prie pelningumo.

  • Helovinas Portugalijoje: nuo Pão por Deus iki Cabra e do Canhoto – kaip švenčia raganų naktį

    Helovinas Portugalijoje: nuo Pão por Deus iki Cabra e do Canhoto – kaip švenčia raganų naktį

    Helovino dekoracijos Portugalijoje šiandien jau tapo įprastu vaizdu: moliūgai, kaukės ir voratinkliai užpildo parduotuves, mokyklas bei prekybos centrus. Vis dėlto šalyje greta importuotos šventės išliko ir savitos vietinės tradicijos, kurios daug kur net svarbesnės už vakarietišką šurmulį.

    Spalio 31 dienos vakarą vaikai, persirengę baisiomis būtybėmis, vaikšto nuo durų prie durų prašydami saldumynų. Pastaraisiais dešimtmečiais ši praktika išpopuliarėjo ypač miestuose, ją sustiprino prekyba, socialiniai tinklai ir mokyklų bendruomenių renginiai.

    Tačiau jau lapkričio 1 dienos rytą kai kuriose vietovėse atgyja senesnė tradicija Pão por Deus. Per Visų Šventųjų dieną vaikai taip pat beldžiasi į namus ir prašo vaišių, o šio papročio esmė labiau siejama su dalijimusi bei mirusiųjų atminimu.

    Pão por Deus: dalijimosi paprotys

    Pão por Deus kilmė aiškinama įvairiai, tačiau dažniausiai minima, kad tradicija siekia bent jau viduramžius ir buvo susijusi su maisto dalijimu vargingesniems. Portugalijoje ji ypač sustiprėjo po 1755 metais Lisaboną nusiaubusio žemės drebėjimo, kai tūkstančiai žmonių liko be pragyvenimo šaltinio.

    Šiais laikais vaikai dažniausiai nešasi medžiaginius maišelius, kuriuos patys pasipuošia arba gauna iš vietos savivaldybių. Dovanų turinys taip pat pasikeitė: šalia duonos, pyragaičių ar džiovintų vaisių neretai atsiranda saldainiai, o kai kur ir nedidelės pinigų sumos.

    „Pão por Deus yra daugiau nei saldumynų prašymas – tai bendruomenės ryšio ir dalijimosi gestas, kuris kai kur perduodamas šeimose iš kartos į kartą“, – sakė tradicijas tirianti Portugalijos kultūros renginių organizatorė.

    Skirtinguose regionuose paprotys turi savų pavadinimų ir formų. Estremadūroje jis vadinamas Dia do Bolinho, kai dovanojami sezono kepiniai, o Azoruose kai kur dar kepami kaukoles primenantys pyragai, skirti mirusiųjų atminimui.

    Šiaurės Portugalijos laužai ir mistika

    Portugalijoje yra ir švenčių, kurios savo nuotaika priartėja prie keltų šaknų, dažnai siejamų su Helovinu. Šiaurėje, Cidões kaime, rengiama Cabra e do Canhoto šventė, kurios centre atsiduria didelis laužas, bendruomenės susibūrimas ir simboliniai ritualai.

    Vietos pasakojimuose canhoto siejamas su blogiu ir paslėptomis jėgomis, o tradicija pabrėžia ugnies reikšmę kaip ribos tarp metų laikų, šviesos ir tamsos. Šventėje taip pat gaminamas ožkienos troškinys, valgomi kepti kaštonai, vyksta pasirodymai su būgnais, dūdmaišiais ir ugnies elementais.

    Dar viena išskirtinė tradicija vyksta Vilar de Perdizes kaime Montalegrės savivaldybėje, kur minima Noite dos Fachos. Jaunimas su deglais kyla į kalnus, triukšmu ir ugnimi siekdamas nuvyti dvasias, demonus ar raganas, o ritualams priskiriamas senųjų keltų tikėjimų atspalvis.

    Globalizacija keičia šventes

    Helovinas Portugalijoje ryškiau įsitvirtino palyginti vėlai, ypač nuo 1990 metų, kai šventę aktyviai ėmė stiprinti mokyklos, pramogų industrija ir tarptautinė popkultūra. Nepaisant to, vietiniai papročiai, tokie kaip Pão por Deus, daugelyje bendruomenių išlieka kaip atpažįstama tapatybės dalis.

    Istoriškai Helovino ištakos siejamos su keltų Samhain švente, vėliau persipynusia su krikščioniška Visų Šventųjų diena. Portugalijos pavyzdys rodo, kad šiuolaikinės šventės vis dažniau gyvena greta: vienur dominuoja pramoga ir kostiumai, kitur išlieka dalijimosi ir atminimo tradicijos.

  • „Onde“ atrinkta statyti du energijos kaupimo parkus: darbų vertė apie 30 mln. eurų

    Lenkijos rangos bendrovė „Onde“ pranešė, kad jos pasiūlymas atrinktas privačiame pirkime dėl dviejų energijos kaupimo sistemų statybos. Bendra planuojamų darbų vertė siekia apie 30 mln. eurų be mokesčių.

    Įmonė darbus vykdytų pagal BoS principą, kai rangovas atlieka kompleksinius statybos ir integravimo darbus, tačiau neperka pagrindinės kaupimo technologijos. Šiuo atveju į BoS apimtį taip pat neįtrauktas aukštos įtampos transformatorius.

    Projektai būtų įgyvendinami dviejose vietose Lenkijoje, o užsakymą organizuoja specialios paskirties bendrovė, priklausanti atsinaujinančios energetikos investuotojo grupei. Tokia struktūra rinkoje dažna, nes leidžia atskirai finansuoti ir valdyti kiekvieną objektą.

    Sutarčių pasirašymą planuojama 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Iki tol paprastai derinamos galutinės techninės specifikacijos, prijungimo sprendiniai, darbų grafikai ir atsakomybės ribos tarp rangovo bei technologijos tiekėjų.

    Energijos kaupimo projektai regione sparčiai plečiasi, nes padeda stabilizuoti tinklą, geriau panaudoti vėjo ir saulės elektrinių gamybą bei mažinti kainų svyravimus piko valandomis. Praktikoje tai reiškia daugiau lankstumo operatoriui ir didesnį patikimumą vartotojams, ypač augant nepastovios generacijos daliai.

    „Onde“ veikia „Erbud“ kapitalo grupėje. Bendrovė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį jos grynosios pajamos siekė apie 67 mln. eurų, o grynasis nuostolis buvo kiek didesnis nei 1 mln. eurų.

  • Šveicarija ir Kinija beveik visiškai panaikina muitus: nauja laisvosios prekybos sutartis ir signalas JAV

    Šveicarija ir Kinija baigė derybas dėl išplėstos laisvosios prekybos sutarties, kuri numato beveik visišką muitų panaikinimą šveicariškoms prekėms Kinijos rinkoje. Apie tai Pekine pranešė Šveicarijos prezidentas Guy Parmelin ir Kinijos prekybos ministras Wang Wentao.

    Atnaujintas susitarimas pasirašytas spalio 30 dieną Pekine, o abi pusės jį įvardijo kaip naują bendradarbiavimo etapą. Pagal skelbiamas sąlygas Kinija ketina panaikinti 99,8 proc. tarifų šveicariškam eksportui, taip reikšmingai pagerindama prieigą prie vienos didžiausių pasaulio rinkų.

    Kas keičiasi, palyginti su 2014 metais?

    2014 metais įsigaliojęs Šveicarijos ir Kinijos laisvosios prekybos susitarimas jau buvo palankus kinų eksportui: didžioji dalis importo iš Kinijos Šveicarijoje buvo atleista nuo muitų. Tuo metu šveicariškam eksportui į Kiniją lengvatos buvo gerokai siauresnės, nes tik mažiau nei pusė prekių pateko į mažesnių ar nulinių tarifų režimą.

    Dabar deklaruojamas 99,8 proc. tarifų panaikinimas reiškia daug platesnį šveicariškų prekių krepšelį be muitų Kinijoje. Praktikoje tai aktualu sektoriams, kuriuose Šveicarija tradiciškai yra stipri, įskaitant aukštos pridėtinės vertės pramonę, chemiją ir farmaciją, tiksliąją inžineriją.

    Dėmesys paslaugoms ir skaitmeninei prekybai

    Susitarimas apima ne tik prekių tarifus, bet ir numato platesnį bendradarbiavimą paslaugų, skaitmeninės prekybos bei technologijų srityse. Taip pat skelbiama, kad Kinijos rinka labiau atsivers Šveicarijos investuotojams, o tai gali sustiprinti abipuses investicijas.

    Pranešama, kad sutartos sąlygos būtų taikomos 10 metų laikotarpiu. Tai verslui svarbus signalas dėl stabilumo, nes tarifų politika pastaraisiais metais tapo viena jautriausių tarptautinės prekybos rizikų.

    Kodėl tai vertinama kaip geopolitinis signalas?

    Susitarimas pasiektas tuo metu, kai Kinija taiko ar svarsto prekybos ribojimus kai kurių valstybių atžvilgiu, o santykiai su Vakarų šalimis išlieka įtempti. Dėl to Šveicarijos ir Kinijos susitarimas vertinamas kaip indikatorius, kiek Pekinas yra pasirengęs plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Europos partneriais.

    „Pekinas ir Bernas gali įnešti daugiau pasitikėjimo ir aiškumo į ekonominį bendradarbiavimą tarp Kinijos ir Europos“, – sakė Xi Jinpingas.

    „Šis susitarimas atveria naują bendradarbiavimo etapą ir apima tyrimus, inovacijas, mokslą bei su darbu susijusius klausimus“, – sakė Guy Parmelin.

    Kontekstą sustiprina ir tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo įvedęs Šveicarijai vienus aukščiausių muitų Europoje, o tai skatino Berną aktyviau diversifikuoti prekybos kryptis. Kinija Šveicarijai yra viena svarbiausių partnerių: ji užima trečią vietą pagal prekybos apimtis po Vokietijos ir JAV.

    Šių metų dvišalės prekybos vertė siekė 46 mlrd. Šveicarijos frankų. Perskaičiavus pagal apytikrį pastarųjų metų kursą, tai sudaro apie 48 mlrd. eurų, nors galutinė suma gali kisti priklausomai nuo valiutų svyravimų.

  • Naujas reitingas atskleidė, kur Lenkijoje gyventi sunkiausia: skirtumai šokiruoja

    Nors Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai augo, gyvenimo kokybė skirtingose savivaldybėse išlieka labai nevienoda. Naujausiame tyrime matyti, kad daliai gyventojų kelionė iki gydytojo, mokyklos ar viešojo transporto stotelės vis dar reiškia dešimtis minučių ar net kilometrus kelyje. Tokie skirtumai ryškiai išryškėja reitinge, kuriame palygintos visos šalies savivaldybės.

    Kas vertinta reitinge?

    Reitingą parengė „Algolytics Technologies“ kartu su tyrimų agentūra „SW Research“. Tyrime įvertintos 2 479 Lenkijos savivaldybės, o analizei panaudota apie 90 rodiklių, apimančių ekonominę situaciją, aplinkos būklę, saugumą, švietimą ir infrastruktūrą.

    Vertinimas apėmė ir kasdieniam patogumui svarbias sritis: sveikatos paslaugų, švietimo įstaigų, susisiekimo, techninės ir skaitmeninės infrastruktūros prieinamumą. Toks metodas leidžia pamatyti ne tik bendrą savivaldybės vaizdą, bet ir tai, kokios paslaugos realiai pasiekia gyventojus.

    Kur gyvenimo kokybė prasčiausia?

    Tyrimo autoriai skelbia, kad prasčiausiai įvertintos savivaldybės dažniausiai susiduria su silpnesniu paslaugų tinklu ir prastesniu susisiekimu. Tai reiškia ilgesnį kelią iki gydymo įstaigų, mokyklų ar viešojo transporto, o kartu ir mažiau patogų kasdienį gyvenimą.

    Pačiame tyrime pateikiamas visas silpniausiai įvertintų savivaldybių sąrašas, tačiau bendras signalas aiškus: net ir augant šalies ekonomikai, dalis regionų vis dar atsilieka pagal bazinių paslaugų prieinamumą.

    Kokios tendencijos matyti per metus?

    Lyginant su ankstesniu laikotarpiu, vidutinis gyvenimo kokybės indeksas pakilo nuo 0,547 iki 0,570. Teigiami pokyčiai fiksuoti visose vaivadijose ir visose savivaldybių grupėse, tačiau pažanga pasiskirstė netolygiai.

    Geresni rezultatai dažniau sieti su švietimu, ekologija, saugumu ir techninių bei skaitmeninių tinklų plėtra. Tuo pat metu kai kuriose srityse situacija prastėjo arba augo lėčiau, ypač ekonomikos, susisiekimo ir paslaugų prieinamumo segmentuose.

    Kur gyventi geriausia?

    Reitinge išskirti ir lyderiai, tačiau rezultatai priklauso nuo to, kas vertina. Ekspertų vertinimu pirmoje vietoje atsidūrė Minsk Mazowiecki, o tarp aukštai įvertintų miestų minimi ir kiti vidutinio dydžio centrai.

    Gyventojų prioritetus labiau atspindinčioje dalyje pirmą vietą užėmė Varšuva. Tai rodo, kad subjektyvus patogumas gali labiau sietis su darbo rinka, paslaugų įvairove ir mobilumo galimybėmis, net jei kai kurie objektyvūs rodikliai kitur atrodo geresni.

  • Tragiška avarija Wołomine nutraukė TVN nekilnojamojo turto eksperto Maciejaus Mindako gyvenimą

    TVN žiūrovams pažįstamas nekilnojamojo turto rinkos ekspertas ir laidų vedėjas Maciejus Mindakas žuvo per tragišką eismo įvykį Wołomine. Jam buvo 38-eri, o žinia apie netektį sukrėtė kolegas ir gerbėjus. Vedėjas amžinojo poilsio atgulė Pietų komunalinėse kapinėse Antoninove.

    Maciejus Mindakas Lenkijoje išgarsėjo kaip būsto rinkos komentatorius ir televizijos veidas, dažnai pasirodydavęs su nekilnojamuoju turtu susijusiuose projektuose. Jį vertino už aiškų, praktišką požiūrį ir gebėjimą sudėtingus rinkos klausimus paaiškinti paprastai. Auditorijai jis įsiminė kaip energingas ir kamerai natūraliai bendraujantis ekspertas.

    Jo profesinė sritis pastaraisiais metais sulaukė išskirtinio visuomenės dėmesio, nes būsto kainos ir paskolų sąlygos daugeliui tapo kasdieniu rūpesčiu. Komentatoriai televizijoje vis dažniau kalba apie augančias statybų sąnaudas, nuomos brangimą ir pirkėjų lūkesčių pokyčius, kai didėja dėmesys energiniam efektyvumui. Tokiose diskusijose žiniasklaidos ekspertų vaidmuo tampa ypač matomas.

    Kaip skelbiama, nelaimė įvyko 2025 metų liepos mėnesį Wołomine, naktį, sankryžoje, kur užfiksuotas sunkus eismo įvykis. Teigiama, kad vedėjas patyrė kritinius sužalojimus ir mirė kitą dieną. Įvykio aplinkybes aiškinosi vietos prokuratūra.

    Artimieji apie netektį pranešė kiek vėliau, o kolegos ir žiūrovai socialiniuose tinkluose dalijosi atsisveikinimo žinutėmis. „Jis turėjo retą dovaną: sudėtingus dalykus pasakydavo taip, kad suprasdavo visi“, – rašė su velioniu dirbę žmonės.

    Atsisveikinimas su Maciejumi Mindaku surengtas 2025 metų rugpjūčio 8 dieną. Jo kapas yra Pietų komunalinėse kapinėse Antoninove. Jei ne ši nelaimė, rudenį jis būtų minėjęs 39-ąjį gimtadienį.