CP v2

Blog

  • Italijoje – visuotinis streikas dėl brangstančio gyvenimo: valdžia perspėja dėl galimų riaušių

    Italijoje – visuotinis streikas dėl brangstančio gyvenimo: valdžia perspėja dėl galimų riaušių

    Italijoje spalio 30 dieną vyksta visuotinis streikas ir demonstracijos dešimtyse miestų. Protestus inicijavo bazinės profesinės sąjungos, reikalaujančios sprendimų dėl brangstančio pragyvenimo ir kritikuojančios augančias gynybos išlaidas Europoje.

    Į gatves išeina ne tik darbuotojai, bet ir studentai, dalis pensininkų, būsto teisių aktyvistai bei uostų darbininkai. Pastarieji taip pat jungiasi prie tarptautinių akcijų prieš ginklų gabenimą, apie kurias pranešama ir kitose šalyse.

    Italijos valdžia skelbia sustiprinto budrumo režimą, ypač po pastarosiomis dienomis Milane fiksuotų neramumų. Vidaus reikalų ministerija nurodė stebinti riziką, kad į eitynes gali bandyti įsimaišyti smurtui linkusios grupės.

    „Yra įspėjimų, nes minias bandoma aktyvuoti labai klastingu būdu, tačiau tai nėra niekas, ko nebūtume matę anksčiau“, – sakė vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi.

    Roma, Milanas ir kiti miestai

    Romoje eitynės turėtų startuoti prie Termini stoties ir judėti istoriniu centru Imperatoriškųjų forumų kryptimi. Pareigūnai skelbia, kad maršrutas eina netoli svarbių valstybės pastatų, todėl saugumo pajėgos telkiamos iš anksto.

    Organizatorių vertinimu, sostinėje gali susirinkti mažiausiai 20 000 žmonių. Studentų grupės taip pat rengia atskirus susibūrimus, o dalis jų kelia šūkius, primenančius ankstesnes plataus masto mobilizacijas Vakarų Europoje.

    Milane planuojamos dvi atskiros eitynės: vienos siejamos su studentais, kitos – su profesinėmis sąjungomis ir propalestinietiškais aktyvistais. Italijos žiniasklaidoje keliama prielaida, kad kolonos gali susijungti ir mėginti pasiekti pagrindines eismo arterijas, todėl savivaldybė ir policija ruošiasi galimiems kelių blokavimams.

    Uostai, universitetai ir transporto trikdžiai

    Turine, Bolonijoje ir Neapolyje protestai taip pat sutraukia studentus bei profesinių sąjungų narius, o kai kur akcijos siejamos su pastaruoju metu vykusiais universitetų ir mokyklų užėmimais. Vietos valdžia pabrėžia, kad prioritetas – išvengti susirėmimų ir užtikrinti pagrindinių paslaugų veikimą.

    Genujoje uosto darbininkai anksti ryte blokavo dalį teritorijos, o Trieste pranešta apie demonstraciją prie įėjimo į uostą. Uostų darbuotojų akcijos dažnai tampa vienu jautriausių elementų, nes jos gali paveikti tiekimą, logistiką ir tarptautinius krovinių srautus.

    Transporto paslaugos streiko metu, kaip skelbiama, teikiamos tik iš dalies. Valdžia neatmeta, kad savaitgalį kai kur gali būti taikomos papildomos prevencinės priemonės, įskaitant intensyvesnius patikrinimus, jei kiltų grėsmė viešajai tvarkai.

    Pastarųjų metų kontekste tokie streikai Italijoje kartojasi gana dažnai, o jų darbotvarkę paprastai formuoja infliacijos poveikis namų ūkiams, būsto ir nuomos kainos bei darbo užmokesčio stagnacija dalyje sektorių. Šį kartą organizatoriai ypač akcentuoja ryšį tarp socialinių problemų ir didėjančių karinių išlaidų, taip mėgindami pritraukti platesnę protesto koaliciją.

  • Spalvos ir vaikų apyrankės ant kapo: kaip prieš Vėlines atrodo Katarzynos Stoparczyk amžino poilsio vieta

    Prieš Vėlines žmonės dažniau užsuka į kapines ir tvarko artimųjų kapus. Lenkijoje dėmesio sulaukė ir žurnalistės bei vaikų laidų kūrėjos Katarzynos Stoparczyk kapas Varšuvoje, kuriame matyti ne tik gėlės, bet ir vaikystę primenantys simboliai.

    Katarzyna Stoparczyk (1970–2025) buvo ilgametė radijo ir televizijos žurnalistė, kūrusi turinį vaikams ir paaugliams. Ji daug metų dirbo Lenkijos radijo Trečiojoje programoje, vedė laidas, kuriose kalbėjo su vaikais jų kalba, o jos balsas daugeliui tapo vaikystės dalimi.

    Žurnalistė taip pat rašė knygas ir dalyvavo socialinėse iniciatyvose, susijusiose su vaikų emocine gerove. Dėl šios priežasties viešojoje erdvėje ji dažnai buvo pristatoma kaip žmogus, padėjęs vaikams jaustis išgirstiems, ypač sudėtingomis šeimoms ir paaugliams temomis.

    Atsisveikinimas Varšuvoje

    Po tragiškos žūties 2025 metų rugsėjo 5 dieną kelių eismo įvykyje, atsisveikinimas su Katarzyna Stoparczyk vyko 2025 metų rugsėjo 17 dieną Varšuvoje. Į gedulo mišias susirinko artimieji, kolegos ir klausytojai, o šeima ragino vietoj vainikų paremti su vaikų psichologine pagalba susijusią iniciatyvą.

    Viešas dėmesys tokioms aukoms taip pat atspindi platesnę tendenciją, kai po netikėtų netekčių visuomenė vis dažniau telkiasi paramai, skirtai psichikos sveikatai. Pastaraisiais metais Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, aktyviau kalbama apie emocinės pagalbos prieinamumą vaikams bei paaugliams.

    Kape daugiau nei gėlė

    Prieš Vėlines apžiūrėtas kapas išsiskiria ne vien gausiomis gėlėmis ir žaluma. Tarp puokščių pastebimi spalvingi, vaikiški akcentai, primenantys žurnalistės ryšį su jaunaisiais klausytojais ir jos kurtą pasaulį.

    Šalia gėlių palikti ir smulkūs simboliniai daiktai, tarp jų vaikų apyrankės bei mažos figūrėlės. Tokie ženklai kapinėse dažnai tampa tylia artimųjų ir gerbėjų žinute apie žmogaus gyvenimo prasmę, jo darbą ir paliktą emocinį pėdsaką.

    Kapų lankymo laikotarpis prieš Vėlines tradiciškai išaugina žmonių srautus kapinėse, o kartu keičiasi ir atminimo kultūra. Vis dažniau greta žvakių ir chrizantemų atsiranda asmeniškesnių, su velionio veikla ar pomėgiais susijusių detalių, kurios pasakoja istoriją be žodžių.

  • ES skubina 45 mlrd. eurų paramą Ukrainai: išmokas kelia į 2027 metų pradžią

    ES skubina 45 mlrd. eurų paramą Ukrainai: išmokas kelia į 2027 metų pradžią

    Europos Sąjunga planuoja paspartinti 90 mlrd. eurų vertės paramos Ukrainai išmokėjimą, nes šalis susiduria su augančiu finansiniu spaudimu tęsiantis Rusijos karui. Europos Komisija nurodo, kad dalį numatytų 2027 metų lėšų ketinama perkelti į metų pradžią, kad nebūtų paramos pertrūkio.

    Ši parama suformuota kaip dvi vienodos dalys po 45 mlrd. eurų: viena skirta 2026 metams, kita – 2027 metams. Komisijos vertinimu, pradinės prielaidos, kad karo intensyvumas leis tolygiai išdėstyti mokėjimus iki 2027 metų pabaigos, nepasiteisino.

    Kaip bus paskirstytos lėšos

    Pagal Europos Komisijos paskelbtą strategiją, 2027 metų 45 mlrd. eurų paketas numato apie 31,7 mlrd. eurų karinei paramai ir apie 13,3 mlrd. eurų biudžeto palaikymui. Karinei daliai taikomas principas, kad išmokos siejamos su Ukrainos pateikiamomis ginkluotės įsigijimo sutartimis.

    Komisija akcentuoja, kad sutartis galima pradėti teikti dar 2026 metais, siekiant užtikrinti tiekimus 2027 metais. Biudžeto parama bus siejama su reformomis, įskaitant tas, kurios susijusios su Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesu.

    „Suteikiame Ukrainai labai reikalingą prognozuojamumą ir padedame išlaikyti esmines viešąsias paslaugas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Komisija taip pat pripažįsta, kad dalis lėšų jau vėluoja: viena 3,7 mlrd. eurų išmoka buvo atidėta. Tai didina riziką, kad be spartesnio grafiko 2027 metais gali susidaryti pavojinga finansavimo „duobė“.

    Kodėl ES keičia grafiką

    Ukrainos valdžia Briuselį ragino paspartinti išmokas, argumentuodama, kad greitesnis finansavimas stiprina šalies pozicijas 2027 metais. Didesnio tempo labiausiai reikia oro gynybai, bepiločių gamybai, gynybos pirkimams ir valstybės biudžeto stabilumui.

    „Kuo greičiau pradėsime gauti atitinkamas išmokas bepiločiams, oro gynybai, biudžeto paramai ir kitoms kritinėms išlaidoms, tuo geresnė bus mūsų padėtis 2027 metais“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Komisijos vidiniuose vertinimuose kaip pagrindinės deficito priežastys įvardijami keli veiksniai: užsitęsęs karas, suintensyvėję Rusijos smūgiai civilinei infrastruktūrai ir iššūkiai Juodojoje jūroje, silpninantys ekonominį aktyvumą bei vidaus pajamų surinkimą. Papildomu spaudimu tampa ir mažėjanti kai kurių ne Europos Sąjungos partnerių parama.

    Ko dar trūksta 2027 metams

    Nors 90 mlrd. eurų programa suteikia didelį finansinį pagrindą, Europos Komisija skaičiuoja, kad 2027 metais Ukrainai vis tiek gali trūkti apie 70 mlrd. eurų. Briuselis signalizuoja, kad Europos Sąjunga neketina viena padengti visos sumos ir siektų prisidėti maždaug iki dviejų trečdalių, o likusios dalies tikimasi iš kitų sąjungininkų.

    Tarp svarstomų sprendimų dažniau minimas bendras skolinimasis Europos lygiu, tačiau galutiniams sprendimams reikėtų valstybių narių politinio sutarimo. Komisija pabrėžia, kad Ukrainos finansinius poreikius itin stipriai lems oro gynybos pajėgumai ir galimybė atlaikyti Rusijos oro atakas, kurioms reikalingos brangios perėmimo priemonės.

  • Prie Ščecino kyla strateginis mazgas: nuo čia startuos aplinkkelis su ilgiausiu Lenkijos tuneliu

    Vakariniame Ščecino pakraštyje sparčiai įsibėgėja Ščecinas-Vakarai mazgo statybos. Kartu formuojamas ir naujas kelių tinklas, kuris sujungs A6 automagistralę, nacionalinį kelią Nr. 13 ir planuojamą Ščecino vakarinį aplinkkelį.

    Statybvietėje jau matyti ryškus progresas: kyla nauji viadukai, vyksta žemės darbai, rengiami būsimi įvažiavimai ir nuovažos. Rangovai taip pat ruošia pagrindą papildomoms jungtims, kurios turėtų sumažinti spūstis prie įvažiavimų į miestą.

    Kodėl šis projektas svarbus?

    Ščecino vakarinis aplinkkelis laikomas vienu svarbiausių transporto projektų regione, nes turėtų perimti dalį tranzito srautų ir nukreipti juos nuo miesto gatvių. Toks sprendimas paprastai reikšmingai mažina kelionių laiką, triukšmą ir taršą tankiau apgyvendintose teritorijose.

    Projektas svarbus ir logistikai: Ščecino apylinkėse kertasi tarptautiniai srautai, o patikimos jungtys su greitkeliais didina regiono patrauklumą verslui. Kelių infrastruktūros modernizavimas taip pat padeda geriau sujungti pasienio kryptis ir svarbius ekonominius taškus.

    Ilgiausias povandeninis tunelis Lenkijoje

    Numatoma, kad būsimas aplinkkelis bus išskirtinis ne tik mastu, bet ir inžineriniais sprendimais. Projektui priskiriamas ir ambicingiausias elementas: planuojamas ilgiausias Lenkijoje povandeninis tunelis, kuris turėtų tapti esmine maršruto dalimi.

    Tokių tunelių statyba paprastai reikalauja sudėtingų geologinių tyrimų, griežtos saugos sistemos ir pažangių ventiliacijos sprendimų. Dėl to darbai dažnai skaidomi etapais, o terminai priklauso nuo technologinių bandymų, aplinkosauginių reikalavimų ir finansavimo ritmo.

    Kas vyksta dabar statybvietėje?

    Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas mazgo konstrukcijoms ir būsimoms jungtims: statomi viadukai, formuojami sankasos pylimai, vykdomi paruošiamieji darbai inžineriniams tinklams. Kartu planuojamas eismo organizavimas, kad statybos kuo mažiau trikdytų esamus srautus.

    Transporto infrastruktūros projektai šiandien vis dažniau projektuojami taip, kad būtų lengviau valdyti eismą ir incidentus, o priežiūrai pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, tarp jų ir DI. Tai leidžia tiksliau planuoti darbus, greičiau reaguoti į rizikas ir mažinti netikėtų vėlavimų tikimybę.

    Užbaigus mazgą, jis turėtų tapti atspirties tašku tolimesniems aplinkkelio etapams, o naujas kelių išdėstymas turėtų pagerinti susisiekimą vakariniame Ščecino sektoriuje. Galutinė projekto nauda paaiškės, kai visa trasa pradės veikti pilnu pajėgumu.

  • Oleškų evakuacija per vietines paliaubas: gyventojus veža autobusais per Rusiją ir Baltarusiją

    Oleškų evakuacija per vietines paliaubas: gyventojus veža autobusais per Rusiją ir Baltarusiją

    By&nbspGreta Ruffino
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The White House said US first lady Melania Trump helped negotiate the ceasefire and coordinate the humanitarian mission.

    Some residents have been evacuated from the Russian-occupied city of Oleshky and are heading towards Ukrainian-controlled areas, a Ukrainian lawmaker announced on Friday, as a major ceasefire entered its fourth day.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    “The Ukrainian delegation, along with the evacuated residents of Oleshky, set off for Anapa. From there, they will fly to Belarus and then travel home by bus,” said Ukrainian negotiator David Arakhamia.

    A convoy of 25 buses and several ambulances arrived in the war-torn city earlier on Friday, bringing food and medicine and helping residents who wished to leave.

    “At this moment, the humanitarian operation is underway in Oleshky,” Kyrylo Budanov, head of Ukraine’s presidential office, wrote in an post online. Budanov is not part of the Ukrainian delegation in the city.

    Officials from Ukraine and Russia have worked together on the rare humanitarian mission, offering a brief moment of cooperation amid the ongoing war.

    “We are completing our humanitarian mission in Oleshky,” Russia’s human rights ombudsman Yana Lantratova said in a video on Telegram, adding that a “convoy with those who are going to the territory of the Russian Federation is heading to the territory of the Russian Federation”.

    Ukraine's Ombudsman Dmytro Lubinets speaks with Oleshky residents during their evacuation amid a local ceasefire in Ukraine's Kherson region on 30 October 2026

    Ukraine’s Ombudsman Dmytro Lubinets speaks with Oleshky residents during their evacuation amid a local ceasefire in Ukraine’s Kherson region on 30 October 2026
    Office of the Ombudsman of Ukraine via AP/Office of the Ombudsman of Ukraine

    Around 2,000 people remain in Oleshky, according to local authorities and volunteers.

    The local ceasefire in Ukraine’s southern Kherson region is expected to remain in place until Sunday evening.

    “Everyone who wishes to leave Oleshky will have the opportunity to do so safely,” Russia and Ukraine said in separate, identical statements. “Those who choose to stay may remain and will receive all the humanitarian support they need.”

    Although Ukrainian-controlled territory is just a few kilometres across the Dnipro River from Oleshky, evacuees will have to travel hundreds of kilometres through Russia and Belarus before entering northern Ukraine, according to Ukrainian public television. The exact evacuation route has not been disclosed.

    Despite the local ceasefire, fighting on Friday continued in other areas. Russia’s Defence Ministry claimed to have intercepted more than 1,000 Ukrainian drones overnight, while Ukraine reported Russian strikes involving ballistic missiles, other missiles and dozens of drones.

    Additional sources • AP

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Ukraine holds its breath as humanitarian operation begins in Russian-occupied Oleshky


    Cameroonian families call for repatriation of relatives sent to fight for Russia in Ukraine


    Drone attack and fire reported at Russia’s Novokuibyshevsk oil refinery

  • Varšuvoje įteiktos svarbiausios medicinos premijos: kas tapo Mistrzu ir Učiniu 2026?

    Varšuvoje įteikti vieni ryškiausių metų apdovanojimų medicinos ir mokslo bendruomenei: iniciatyvos Mistrz i Uczeń 2026 laureatai paskelbti iškilmingoje ceremonijoje Karališkojoje pilyje. Projektą inicijavo Valstybinis medicinos institutas MSWiA, o antroji jo laida akcentavo kompetencijomis, etika ir pašaukimu grįstą autoritetą bei žinių perdavimą jaunajai kartai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyvos esmė yra mentorysčių kultūra, kai patirtis perduodama ne vien formaliais mokymais, bet ir kasdiene profesine lyderyste. Toks modelis vis dažniau akcentuojamas ir tarptautiniu mastu, nes sparčiai kintant medicinos technologijoms, daugėja komandinių sprendimų, o pacientų sauga priklauso nuo aiškių standartų ir bendradarbiavimo.

    Mistrzo titulas ir tarptautinis pripažinimas

    Mistrzo titulas šiemet skirtas profesorei Mariai M. Budev, pripažintai pulmonologijos ir plaučių transplantacijos specialistei, dirbančiai Cleveland Clinic. Ji vadovauja plaučių transplantacijos programai, prisideda prie gydymo standartų kūrimo ir modernių metodų diegimo klinikinėje praktikoje.

    Jos veikla apima ne tik darbą vienoje gydymo įstaigoje, bet ir patirties sklaidą, kuri padeda tobulinti transplantacijos programų organizavimą kitose komandose. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie pavyzdžiai ypač svarbūs srityse, kur gydymo rezultatus lemia tiek chirurginis meistriškumas, tiek ilgalaikė pacientų priežiūra ir tarpdalykinė koordinacija.

    Učinio apdovanojimas ir naujos kartos kardiologija

    Učinio apdovanojimas atiteko habilituotam medicinos mokslų daktarui Jacekui Kajetanui Kwiecińskiui, kardiologui ir mokslininkui, susijusiam su Nacionaliniu kardiologijos institutu Anine. Jo profesinis kelias išskirtas kaip kryptingas augimas šalia autoritetų, papildytas tarptautine patirtimi Edinburge ir Los Andžele.

    Laureatas specializuojasi pažangiuose širdies vaizdinimo metoduose, o tyrimuose daug dėmesio skiria vainikinių arterijų aterosklerozei ir infarkto rizikos vertinimui pasitelkiant PET vaizdinimą su natrio fluoridu. Taip pat pažymėta, kad jis yra gavęs Lenkijos ministro pirmininko apdovanojimą už išskirtinius mokslo pasiekimus.

    Robotinė chirurgija, komandos darbas ir specialus įvertinimas

    Už Mistrzowski Projekt apdovanotas profesorius Alexandre Mottrie, urologas ir vienas robotinės chirurgijos pionierių, nuosekliai dirbantis su minimaliai invazinėmis operacijomis. Apdovanojimo kontekste akcentuota, kad šiuolaikinėje chirurgijoje greta klinikinio rezultato vis svarbesnė tampa gydytojų parengtis, mokymų kokybė ir standartizuotos praktikos.

    Profesorius taip pat įvertintas už edukacinę veiklą kaip tarptautinio mokymo centro Orsi Academy steigėjas ir vadovas. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie centrai tampa kritiškai svarbūs, nes naujų technologijų diegimas medicinoje reikalauja saugaus, nuoseklaus ir įgūdžiais pagrįsto mokymo.

    Mistrzowski Zespół apdovanojimas skirtas Vroclavo Shock Team iš Universiteto klinikinės ligoninės, kurį sudaro prof. Wiktor Kuliczkowski, dr. Maciej Bochenek, dr. Piotr Gajewski ir dr. Barbara Barteczko-Grajek. Komanda įvertinta už koordinuotą pagalbą pacientams, patiriantiems kardiogeninį šoką, kai kritinės būklės valdymui būtinas greitas sprendimų priėmimas ir kelių sričių specialistų sinchroninis darbas.

    Specialus apdovanojimas už viso gyvenimo kūrybinę veiklą įteiktas režisieriui Jerzy Skolimowskiui, o prizą jam perdavė jo mokinys Jan Komasa. Ceremonijos organizatoriai pabrėžė, kad Mistrz i Uczeń idėja apima ne tik mediciną, bet ir platesnį žinių bei vertybių perdavimą, kuris, jų teigimu, išlieka vienu svarbiausių pažangos variklių.

  • Prieš pirmą rimtą šaltį padarykite šiuos 3 darbus sode – pavasarį augalai atsidėkos

    Vėlyvas ruduo dažnai apgauna: dienomis dar pasitaiko šilumos, tačiau naktimis temperatūra gali kristi žemiau nulio. Būtent staigūs šalčiai be sniego dangos sode pridaro daugiausia žalos, nes augalus veikia ir įšalas, ir sausas vėjas. Iki pirmojo ilgiau trunkančio įšalo verta atlikti kelis paprastus darbus, kurie pavasarį dažnai lemia, ar augalai startuos stipriai.

    Didžiausias pavojus šiuo metu kyla šaknims, ypač daugiametėms gėlėms, dekoratyviniams krūmams bei jaunoms sodinukų šaknims. Kai dirva tai įšąla, tai atšyla, šaknys patiria mechaninį stresą, o augalas sunkiau pasisavina drėgmę. Dėl to pavasarį galima pamatyti išretėjusius kerus ir apdžiūvusias šakeles, nors žiema neatrodė atšiauri.

    Mulčias apsaugo šaknis

    Pirmas darbas – pamulčiuoti dirvos paviršių aplink jautresnius augalus. Tinka kompostas, susmulkinta žievė, lapų kompostas ar spygliuočių paklotė, o svarbiausia – suformuoti tolygią izoliacinę dangą. Mulčias lėtina dirvos temperatūros svyravimus, padeda išlaikyti drėgmę ir sumažina šaknų kilnojimosi riziką.

    Mulčiuojant verta palikti mažą tarpą prie stiebo ar kamieno, kad drėgmė nekauptųsi tiesiai prie augalo audinių. Tai ypač aktualu rožėms, hortenzijoms ir kitiems krūmams, kurių pagrindas jautresnis puviniams. Jei rudenį dirva labai sausa, prieš mulčiuojant ją naudinga palaistyti, kad augalai į žiemą eitų sukaupę drėgmės.

    Jautrius augalus reikia pridengti

    Antras darbas – apsaugoti augalus, kuriuos labiausiai veikia žvarbus vėjas, šlapdriba ir sunkus sniegas. Visžaliai augalai, kai kurios rožės, šilumamėgiai krūmai ir jauni spygliuočiai dažnai nukenčia ne vien nuo šalčio, bet ir nuo vadinamosios fiziologinės sausros, kai lapai ar spygliai garina drėgmę, o įšalusi dirva neleidžia jos papildyti.

    Praktiškas sprendimas – lengvas pridengimas orui laidžia medžiaga, pavyzdžiui, sodo flisu ar eglišakėmis. Svarbu, kad danga nesuspaustų augalo ir neprispaustų šakų, nes tada didėja iššutimo ir mechaninių pažeidimų rizika. Pridengti geriausia tada, kai orai tampa stabiliai vėsesni, o ne per anksti, kad augalai neperkaistų ir neskatintų naujo augimo.

    Vazonuose augalai šalčiui pažeidžiamesni

    Trečias darbas – pasirūpinti augalais vazonuose, nes jų šaknų gumulas šalčiui yra gerokai jautresnis nei augalų grunte. Įšalas greičiau pasiekia vazono sieneles, todėl šaknys gali apšalti net tada, kai dirvožemis sode dar tik pradeda stingti. Be to, nuo šalčio ir drėgmės svyravimų gali skilti patys vazonai.

    Patikimiausia išeitis – vazonus perkelti į vėsią, bet neperšąlančią vietą, pavyzdžiui, garažą ar nešildomą, tačiau nuo vėjo apsaugotą patalpą. Jei perkelti nėra galimybių, vazonus verta izoliuoti apvyniojant orui laidžia izoliacija, pastatyti ant pakylos, kad neliestų šaltos dangos, ir sutelkti arčiau sienos, apsaugotos nuo vėjo. Žiemą svarbu nepamiršti minimalios drėgmės, nes net šaltuoju metu augalai gali išdžiūti.

    Šie trys veiksmai nereikalauja daug laiko, bet dažnai duoda didžiausią efektą: stabilizuoja dirvos temperatūrą, sumažina vėjo ir šalčio žalą bei apsaugo jautriausias šaknis. Pavasarį tai dažniausiai reiškia greitesnį atžėlimą, mažiau nuostolių ir stipresnį žydėjimą. Jei prognozės žada staigų atšalimą, darbų atidėlioti neverta.

  • Triukas hortenzijoms prieš žiemą: 5–10 taisyklė žada įspūdingą žydėjimą kitą sezoną

    Rudenį hortenzijas lengva netyčia nusilpninti, ypač tas veisles, kurios jautresnės šalčiui. Būtent dabar padarytos klaidos neretai reiškia menkesnį žydėjimą kitą vasarą, nes dalies hortenzijų žiediniai pumpurai formuojasi dar vasaros pabaigoje ir peržiemoja ant ūglių.

    Svarbiausia taisyklė, kurią rudenį mini patyrę augintojai, vadinama 5–10 principu. Ji paprasta: aplink krūmo pagrindą paskleidžiamas 5–10 centimetrų storio mulčio sluoksnis, kuris saugo šaknis nuo įšalo ir temperatūrų svyravimų.

    Mulčiuoti rekomenduojama tuomet, kai orai stabiliai atvėsta, o dirvos paviršius ima šalti naktimis. Per anksti supiltas storas sluoksnis gali sulaikyti perteklinę drėgmę ir sudaryti palankesnes sąlygas puviniui, todėl svarbu ne skubėti, o orientuotis į realias oro sąlygas.

    Mulčiui tinka nukritę lapai, šiaudai, smulkinta žievė ar medžio drožlės. Praktinis niuansas, apie kurį dažnai pamirštama: prie pat stiebų verta palikti siaurą nemulčiuotos žemės juostą, kad augalo kaklelis gautų daugiau oro ir sumažėtų puvinio rizika.

    Prieš mulčiuojant pravartu įvertinti dirvos drėgnumą: jei lietaus nebuvo, hortenziją geriau palaistyti iš vakaro. Sudrėkinta žemė lėčiau praranda šilumą, o mulčio sluoksnis padeda stabilizuoti drėgmės režimą, kas ypač svarbu, jei rudenį pasitaiko ilgesnių sausų periodų.

    Ne mažiau svarbu apsaugoti ir antžeminę dalį, ypač stambialapes hortenzijas bei kitas veisles, kurios žydi ant pernykščių ūglių. Ūglius galima švelniai surinkti, aprišti ir apdengti orui laidžia medžiaga, pavyzdžiui, agroplėvele ar džiuto audiniu, kad juos mažiau talžytų šaltas vėjas.

    Sandarios plastikinės plėvelės geriau vengti, nes ji sulaiko drėgmę ir didina grybelinių ligų riziką. Taip pat svarbus pavasarinis momentas: kai tik orai ima šilti ir dienomis laikosi teigiama temperatūra, uždangas reikia nuimti laiku, kad augalas neperkaistų ir nepradėtų vysti.

    Atskiro dėmesio reikalauja hortenzijos vazonuose, nes konteineriuose šaknys peršąla greičiau nei grunte. Atslinkus pirmoms rimtesnėms šalnoms vazonus verta perkelti į šviesią, vėsią patalpą, o žiemą laistyti labai saikingai, kad šaknų gumulas visiškai neišdžiūtų.

  • Agrestas vadinamas sodo karaliumi: dabar pats metas sodinti, bet svarbi viena taisyklė

    Agrestas daugelio sodininkų vadinamas sodo klasika ir vienu derlingiausių uogakrūmių. Specialistai pabrėžia, kad patogiausias metas sodinti yra ruduo, kai dirva dar šilta ir drėgna, o iki didesnių šalčių lieka laiko įsišaknyti.

    Rudeninis sodinimas ypač naudingas dėl to, kad agrestas pavasarį vegetaciją pradeda anksti. Pasodintas rudenį krūmas iki žiemos spėja suformuoti smulkias šakneles, todėl pavasarį greičiau startuoja, mažiau nukenčia nuo sausros ir paprastai geriau prigyja.

    Gilesnis sodinimas duoda pranašumą

    Viena svarbiausių taisyklių, apie kurią dažnai pamirštama, yra sodinimo gylis. Agrestą rekomenduojama sodinti maždaug 5–7 centimetrais giliau, nei jis augo medelyne ar vazone, nes prie pagrindo užžerti ūgliai gali suformuoti papildomas šaknis.

    Toks sodinimas paprastai padidina krūmo stabilumą ir ištvermę sausringomis vasaromis. Vis dėlto svarbu neperlenkti lazdos: per giliai pasodinus sunkesnėje dirvoje gali kauptis drėgmė, didėti ligų rizika ir silpnėti augimas.

    Kaip paruošti vietą ir šaknis

    Sodinimui verta rinktis saulėtą ar lengvai pritemdytą vietą, kur neužsistovi vanduo. Agrestui tinkamiausia puri, derlinga, gerai drenuota dirva, o prieš sodinimą naudinga įmaišyti subrendusio komposto, kad augalas gautų organinių medžiagų startui.

    Duobė dažniausiai kasama apie 40 x 40 centimetrų ar didesnė, kad šaknys laisvai tilptų ir būtų galima pagerinti dirvos struktūrą. Jei sodinukas plikomis šaknimis, prieš sodinant patariama jį 2–3 valandas pamirkyti vandenyje, o pažeistus šaknų galiukus švelniai patrumpinti.

    Pasodinus žemę reikia gerai suspausti, suformuoti nedidelę įdubą laistymui ir gausiai palieti, kad neliktų oro tarpų. Iš karto po pasodinimo rudenį krūmo stipriai genėti nerekomenduojama, nes šviežios žaizdos prieš šalčius gali didinti nušalimo riziką.

    Kaip apsaugoti krūmą prieš žiemą

    Kad jaunas augalas saugiau peržiemotų, aplink krūmo pagrindą galima supilti apie 10–15 centimetrų žemės ar durpių kaupelį, o viršų mulčiuoti, pavyzdžiui, žieve. Tai padeda apsaugoti šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų ir išlaikyti tolygesnę drėgmę.

    Pagrindinį formuojamąjį genėjimą sodininkai dažniausiai planuoja ankstyvam pavasariui, kai didžiausi šalčiai jau pasitraukę. Tuomet ūgliai trumpinami taip, kad liktų po 2–3 pumpurus virš žemės, o tai skatina krūmą šakotis ir ateityje gausiau derėti.

  • Rožės serga rudenį? Po lapų kritimo padarykite tai, ir pavasarį sodo neatpažinsite

    Ruduo rožėms yra lemiamas metas: būtent tada susikaupia didžiausia grybinė infekcijų rizika, o ligų sukėlėjai pasiruošia peržiemoti. Jei po lapų kritimo nesiimsite profilaktikos, pavasarį rožės dažnai startuoja nusilpusios ir greitai „pasigauna“ ligas.

    Dažniausi rožių priešai yra juodoji dėmėtligė, tikroji miltligė ir rožių rūdys. Jų sporos žiemoja ant užkrėstų lapų, stiebų ir net ant dirvos paviršiaus, todėl vien purškimo nepakanka, jei aplink krūmą paliekami infekcijos židiniai.

    Kas padeda sustabdyti ligas?

    Pirmas žingsnis yra higiena: nukritusius lapus ir ligotus augalų likučius reikia surinkti ir pašalinti iš gėlyno. Kompostuoti jų nerekomenduojama, nes ne visuose kompostuose pasiekiama temperatūra, kuri patikimai sunaikina ligų sukėlėjus.

    Po lapų kritimo verta apžiūrėti krūmus ir iškirpti pažeistus, dėmėtus ar džiūstančius ūglius iki sveikos medienos. Genėjimo įrankius svarbu dezinfekuoti, kad ligos nebūtų perneštos nuo vieno krūmo prie kito.

    Rudeniniai purškimai ir jų laikas

    Vėlyvą rudenį, kai rožės baigia vegetaciją, dažnai taikomi vario preparatai, skirti sumažinti peržiemojančių grybinių ligų užkratą. Purkšti reikėtų ramią, sausą dieną, laikantis etiketėje nurodytų normų ir saugos reikalavimų.

    Jei renkatės švelnesnę, aplinkai draugiškesnę priežiūrą, gali padėti biologiniai preparatai ir priemonės, kurios stiprina augalų atsparumą bei mažina patogenų plitimą. Vis dėlto svarbiausia išlieka tvarka rožyne, nes be jos net ir geriausia priemonė duoda trumpalaikį efektą.

    Dažna klaida, kuri kainuoja žydėjimą

    Rudenį nereikėtų skatinti naujo minkšto augimo azoto trąšomis, nes toks prieaugis nespėja sumedėti ir tampa lengvu taikiniu ligoms bei šalčiui. Vietoj to rožėms labiau tinka sezoną užbaigianti priežiūra, orientuota į audinių brandą ir švarią aplinką.

    Jei rudenį nuosekliai sutvarkysite lapus, pašalinsite pažeistas šakas ir tinkamu metu atliksite profilaktiką, pavasarį rožės startuos žymiai stipresnės. Tai reiškia mažiau dėmių ant lapų, mažiau streso augalui ir daugiau šansų sulaukti gausesnio žydėjimo.