CP v2

Blog

  • ES paleis strateginių atsargų: į rinką išleis 42,6 mln. barelių, bet tai tik kelioms dienoms

    Europos Sąjunga planuoja į rinką palaipsniui išleisti 42,6 mln. barelių naftos iš strateginių atsargų. Sprendimas pristatomas kaip atsakas į padidėjusią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir dėl jos išaugusią tiekimo bei kainų riziką, ypač dyzelinui.

    Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas pabrėžė, kad valstybės narės sutaria dėl atsargų panaudojimo ir kartu su Tarptautine energetikos agentūra stebės poveikį rinkai. Vis dėlto jis pripažino, kad vien šis žingsnis greitai nenumuš degalų kainų prieš žiemą.

    Kiek tai realiai pakeis?

    42,6 mln. barelių mastas skamba įspūdingai, tačiau, vertinant visos Europos vartojimą, tai prilygsta maždaug kelių dienų poreikiui. Dėl to rinkos dalyviai tokią priemonę dažniau vertina kaip signalą ir trumpalaikį amortizatorių, o ne kaip sprendimą, galintį iš esmės pakeisti kainų kryptį.

    Ypatingas dėmesys skiriamas dyzelinui, nes būtent jo kainos Europoje jautriausiai reaguoja į logistikos sutrikimus ir importo srautų pokyčius. ES akcentuoja, kad dalis išleidžiamų atsargų būtų jau rafinuoti produktai, pirmiausia dyzelinas.

    Rafinerijos prašo ilgalaikės strategijos

    Tuo pat metu dalis valstybių narių ragina Europos Komisiją parengti daugiametę ES strategiją rafinavimo sektoriui. Bulgarija, Čekija, Vengrija, Italija, Lenkija ir Slovakija kelia klausimą, kaip užtikrinti pakankamus perdirbimo pajėgumus pereinant prie elektrifikacijos.

    Šalys argumentuoja, kad net ir spartėjant transporto elektrifikacijai, dyzelinas dar ilgai išliks kritiškai svarbus logistikai, žemės ūkiui ir daliai pramonės, o taip pat gynybos poreikiams. Todėl siekiama aiškesnės krypties, kaip išlaikyti veikiančias rafinerijas ir investicijas, kai reguliacinė aplinka griežtėja.

    Globali įtampa ir degalų kainos

    ES sprendimas siejamas su platesnėmis Vakarų pastangomis sušvelninti kainų šokus, kuriuos kursto geopolitinė rizika pagrindiniuose naftos ir degalų gabenimo maršrutuose. Tokiose situacijose strateginių atsargų panaudojimas paprastai skirtas sumažinti staigių trūkumų tikimybę ir stabilizuoti lūkesčius.

    Vis dėlto žiemos kainas lems ne vien atsargų išleidimas, bet ir realūs srautai perdirbimo grandinėje, rafinerijų apkrovos, dyzelino importo galimybės bei transportavimo kaštai. Dėl to Europos vartotojams ir verslui signalas aiškus: atsargų injekcija gali padėti suvaldyti pikus, tačiau aukštesnių kainų rizika išlieka.

  • Lenkijoje atverta svarbi S7 jungtis su A4: vairuotojams dar bus ribojimų ir spūsčių

    Lenkijos kelių direkcija GDDKiA pranešė atvėrusi eismą estakadomis Krokuvos Mistrzejowice mazge. Šis sprendimas sujungė greitkelio S7 maršrutą su A4 automagistrale ir pagerino susisiekimą važiuojantiems iš Varšuvos krypties į pietus.

    Naujai atidarytas ruožas siekia beveik 3 kilometrus ir apima estakadas Mistrzejowice mazge bei atkarpą iki Grębałów mazgo. Taip realiai buvo sujungtos dvi jau anksčiau veikusios S7 dalys, todėl atsirado tiesioginis privažiavimas prie A4 aplenkiant dalį miesto gatvių.

    GDDKiA pabrėžia, kad tai kol kas yra laikinas pralaidumas, nes darbai statybvietėje dar nebaigti. Dėl to vairuotojams tenka taikytis prie greičio ribojimų ir galimų vėlavimų, ypač piko metu.

    Važiuojant estakadomis Mistrzejowice mazge taikomas maksimalus 80 kilometrų per valandą greitis. Tarp Mistrzejowice ir Grębałów eismas šiuo metu organizuojamas viena važiuojamąja dalimi, o greitis ribojamas iki 40 kilometrų per valandą visoje atkarpoje.

    Lygiagrečiai buvusios Łowińskio gatvės trasoje statoma antroji važiuojamoji dalis, kurią planuojama atverti lapkričio ir gruodžio sandūroje. Tuo pačiu laikotarpiu numatoma visiškai uždaryti iki šiol naudotą nusukimą iš S7 į Ujastek Mogilski gatvę Krokuvoje.

    Kol kas ne visos jungtys Mistrzejowice mazge yra prieinamos. Atvykstantys nuo Varšuvos gali rinktis nusukimą į Krokuvos šiaurinį aplinkkelį S52 arba tęsti kelionę estakadomis Grębałów kryptimi, tačiau važiavimas iš S52 į S7 Nowa Huta kryptimi tebėra uždarytas.

    Kitas svarbus etapas, kurio laukia tiek Krokuvos gyventojai, tiek tranzitu vykstantys vairuotojai, yra pilno kelių žiedo aplink miestą uždarymas. GDDKiA nurodo, kad lapkričio ir gruodžio sandūroje atvėrus likusias Mistrzejowice jungtis bus sudarytos sąlygos pilnavertiškam eismo perskirstymui aplenkiant miestą šiaurine kryptimi.

    Užbaigus šiuos darbus, važiuojantieji iš Katovicų ir Žešuvo krypties galės patogiau rinktis maršrutą per S52 ir S7, išvengiant dalies miesto eismo. GDDKiA taip pat skelbia, kad galutinis projekto užbaigimas numatomas 2026 metų pabaigoje, kai bus atverti nusukimai iš Mistrzejowice mazgo į vietines Okulickiego ir Petofiego gatves.

    Skelbiama, kad viso kontrakto vertė siekia apie 390 000 000 eurų, o Europos Sąjungos parama sudaro maždaug 220 000 000 eurų. Šis projektas yra platesnės S7 modernizavimo programos dalis, kuria siekiama didinti pralaidumą, mažinti avaringumą ir nukreipti tranzitą nuo tankiai apgyvendintų miesto rajonų.

  • „Pesa“ Rumunijai traukinius pristatė anksčiau termino: įmonė užsitikrino dar 75,6 mln. eurų užsakymą

    Lenkijos traukinių gamintoja „Pesa“ užbaigė pagrindinės sutarties vykdymą Rumunijoje ir elektrinius traukinius pristatė anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Bendrovė Rumunijos maršrutams perdavė 20 trijų vagonų elektrinių traukinių, skirtų tolimojo susisiekimo Inter-Regio reisams.

    Pagrindinė sutartis, kurios vertė siekia 168 mln. eurų, buvo pasirašyta 2023 metais gruodį su Rumunijos Geležinkelių reformos agentūra. Pradiniame grafike numatyta, kad pristatymai turėtų vykti iki 2027 metų, tačiau pagal užsakovo prašymą terminai buvo peržiūrėti.

    2025 metais gegužę pasirašytu sutarties priedu pristatymų tempas buvo paspartintas, o galutinis terminas nukeltas į 2026 metų spalio pabaigą. „Pesa“ skelbia, kad sutartį įvykdė dar anksčiau, taip iš esmės aplenkdama atnaujintą grafiką.

    Tą patį 2025 metais gegužės mėnesį Rumunijos pusė pasinaudojo sutartyje numatyta pasirinkimo teise ir užsakė papildomus devynis traukinius už 75,6 mln. eurų. Šių transporto priemonių pristatymus planuojama įgyvendinti 2027 metų antroje pusėje.

    „Pagrindinės sutarties pristatymų užbaigimas per tokį trumpą laiką buvo didelis organizacinis iššūkis, tačiau dirbome tiksliai pagal kliento poreikius. Mūsų įsipareigojimai Rumunijoje neapsiriboja vien pristatymu“, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ prezidentas Krzysztofas Zdziarskis.

    Bendrovė pabrėžia, kad Rumunijoje taip pat teiks visą traukinių priežiūros ir techninio aptarnavimo paslaugų paketą 15 metų laikotarpiui. Pasak įmonės, planuojama remtis vietos resursais ir specialistais, taip kuriant darbo vietas bei užtikrinant ilgalaikį buvimą rinkoje.

    Plėtra už Rumunijos ribų

    Be Rumunijos projekto, „Pesa“ vykdo užsakymus ir Čekijos vežėjams České dráhy bei RegioJet. Bendradarbiaujant su RegioJet rengiami elektriniai traukiniai, pritaikyti 200 kilometrų per valandą greičiui, kas rodo gamintojo orientaciją į aukštesnės klasės tolimojo susisiekimo riedmenis.

    Įmonė plečia veiklą ir Vokietijoje, kur 2026 metais rugsėjį pasirašė sutartį dėl 12 tramvajų tiekimo Braunšveigui. Sutartyje numatyta ir pasirinkimo galimybė įsigyti dar 10 tramvajų, o pozicijas rinkoje stiprina ir Leipcige veikiančio tramvajų gamintojo „HeiterBlick“ įsigijimas.

    Analitikai pastebi, kad spartesnis pristatymas ir papildoma opcija dažnai tampa svarbiu signalu viešųjų pirkimų rinkoje, kur vertinamas ne tik kainos lygis, bet ir tiekėjo patikimumas bei pajėgumas laikytis grafikų. Geležinkelių sektoriuje tai ypač aktualu dėl ilgo gamybos ciklo, tiekimo grandinių rizikų ir augančio spaudimo greičiau atnaujinti parką.

    Ką reiškia ankstesnis pristatymas

    Užsakovams ankstesnis riedmenų perdavimas paprastai leidžia greičiau didinti reisų pasiūlą, mažinti senesnių traukinių eksploatacijos sąnaudas ir gerinti paslaugų punktualumą. Gamintojui tai yra argumentas derybose dėl naujų projektų, ypač kai konkurencija Europos geležinkelių atnaujinimo programose išlieka intensyvi.

    „Pesa“ atveju papildomas 75,6 mln. eurų užsakymas sustiprina portfelį po pagrindinės 168 mln. eurų sutarties, o 15 metų priežiūros įsipareigojimai užtikrina ilgalaikius ryšius su rinka. Tokie kontraktai dažnai reiškia, kad gamintojas įsitvirtina ne vien kaip tiekėjas, bet ir kaip nuolatinis techninis partneris.

  • Mirė Patrickas Stewartas: „Star Trek“ kapitonas Pikardas ir „X-Men“ profesorius Xavieris

    Mirė Patrickas Stewartas: „Star Trek“ kapitonas Pikardas ir „X-Men“ profesorius Xavieris

    Mirė britų aktorius Patrickas Stewartas, išgarsėjęs vaidmenimis kino ir televizijos projektuose „Star Trek: The Next Generation“ bei „X-Men“. Aktoriui buvo 86-eri.

    Apie netektį pranešta oficialiuose aktoriaus socialinių tinklų įrašuose. Nurodoma, kad Stewartas mirė savo namuose Los Andžele, o šalia jo buvo žmona Sunny Ozell ir artimiausi žmonės.

    „Su dideliu liūdesiu pranešame, kad seras Patrickas Stewartas vakar mirė savo namuose Los Andžele, mylimos žmonos Sunny globoje, po trumpos ir jautrios kelionės su Alzheimerio liga ir Lewy kūnelių demencija“, – teigiama pranešime.

    Milijonams žiūrovų visame pasaulyje Stewartas labiausiai atpažįstamas kaip kapitonas Jeanas-Lucas Pikardas iš „Star Trek: The Next Generation“ ir jos tęsinių. Šis vaidmuo, kurį jis kūrė nuo 1987 iki 1994 metų, vėliau sugrįžo ir naujesniame seriale „Star Trek: Picard“, rodytame 2020–2023 metais.

    Kino gerbėjams jis tapo ir neatsiejamas nuo profesoriaus Charleso Xavierio, „X-Men“ superherojų visatos lyderio. Stewartas įtvirtino personažo įvaizdį keliuose filmuose, o jo sukurta interpretacija dažnai minėta kaip viena ryškiausių franšizės dalių.

    Karjera, prasidėjusi teatre

    Nors plačioji auditorija jį prisimins dėl Holivudo vaidmenų, Stewarto profesinės šaknys buvo teatre. Jis mokėsi aktorystės, vėliau prisijungė prie Royal Shakespeare Company, kur kūrė klasikinius vaidmenis, tarp jų ir Šekspyro pjesėse.

    Per kelis dešimtmečius Stewartas scenoje vaidino įvairiuose pastatymuose, o dalį repertuaro sudarė monodramos bei literatūrinės adaptacijos. Jis taip pat neretai pasirodydavo drauge su ilgamečiu bičiuliu Ianu McKellenu, su kuriuo siejo ne viena teatro ir kino patirtis.

    Aktoriaus nuopelnai įvertinti prestižiniais apdovanojimais ir nominacijomis, o 2010 metais jis buvo įšventintas į riterius. Stewartas taip pat įamžintas žvaigžde Holivudo šlovės alėjoje.

    Reakcijos ir atsisveikinimas

    Po žinios apie Stewarto mirtį pasipylė kolegų ir gerbėjų užuojautos bei prisiminimai. Aktorius George’as Takei, taip pat siejamas su „Star Trek“ pasauliu, pabrėžė, kad Stewarto kuriamas kapitonas Pikardas įkvėpė ištisą žiūrovų kartą.

    Hugh Jackmanas, kartu dirbęs „X-Men“ filmuose, Stewartą apibūdino kaip išskirtinį scenos ir ekrano žmogų bei artimą bičiulį. Užjautą taip pat išreiškė ir „Marvel Studios“, akcentuodami aktoriaus indėlį kuriant profesoriaus Xavierio personažą.

    Stewartas viešai kalbėdavo ir apie socialines temas, ypač smurtą artimoje aplinkoje. Jis yra pasakojęs apie vaikystės patirtis ir rėmęs organizacijas, padedančias smurtą patyrusiems žmonėms.

    Skelbiama, kad aktorius paliko žmoną Sunny Ozell ir du suaugusius vaikus iš pirmosios santuokos. Stewarto kūrybinis palikimas apima beveik septynis dešimtmečius ir ne vienai kartai tapo atspirties tašku tiek teatro, tiek populiariosios kultūros pasaulyje.

  • Ryanair keičia taisykles: nuo 2026 metų registruotą bagažą teks priduoti gerokai anksčiau

    „Ryanair“ praneša apie reikšmingą tvarkos pakeitimą keleiviams, keliaujantiems su registruotu bagažu. Nuo 2026 metų lapkričio 10 dienos bagažo pridavimo punktai bus uždaromi anksčiau, tad į oro uostą teks atvykti su didesne laiko atsarga.

    Pagal naują tvarką registruotą bagažą reikės priduoti ne vėliau kaip likus 60 minučių iki planuojamo skrydžio išvykimo. Iki šiol daugelyje krypčių buvo taikomas 40 minučių terminas, todėl realiai keleiviams atsiranda papildomos 20 minučių, kurias „Ryanair“ vertina kaip kritiškas skrydžių punktualumui.

    Nuo kada ir kam taikoma?

    Pakeitimas įsigalios 2026 metų lapkričio 10 dieną ir bus taikomas visiems oro uostams, kuriuose veikia „Ryanair“ registruoto bagažo pridavimo paslauga. Tai reiškia, kad taisyklė aktuali ir keleiviams, skrendantiems per Baltijos šalių bei Lenkijos oro uostus, jei kelionėje pasirenkamas bagažas, keliaujantis lėktuvo bagažo skyriuje.

    „Ryanair“ nurodo, kad pokytis labiausiai palies mažesnę dalį klientų, nes didžioji dauguma renkasi kelionę tik su rankiniu bagažu ir registraciją internetu. Visgi tiems, kurie skrenda su didesniais lagaminais, naujas terminas gali tapti esminiu, planuojant atvykimą į oro uostą.

    Kodėl „Ryanair“ trumpina terminus?

    Aviakompanijos argumentas paprastas: trumpesnės eilės, mažiau vėlavimų ir mažiau situacijų, kai keleiviai nespėja iki vartų dėl užsitęsusios saugumo ar dokumentų patikros. Praktikoje kuo vėliau priduodamas registruotas bagažas, tuo didesnė rizika, kad dalis procedūrų užtruks, o tai gali paveikti skrydžio išvykimo laiką.

    „Šiuo pakeitimu siekiame sumažinti atvejų, kai keleiviai į skrydį vėluoja dėl eilių oro uoste, ir taip gerinti skrydžių punktualumą“, – sakė „Ryanair“ atstovė Alicja Wójcik-Gołębiowska.

    Ką svarbu pasitikrinti prieš kelionę?

    Keleiviams verta iš anksto įsivertinti, kad 60 minučių terminas nereiškia atvykimo į oro uostą likus valandai iki skrydžio. Per tą laiką dar reikia spėti priduoti bagažą, pereiti saugumo patikrą, o kai kuriais atvejais ir pasų kontrolę, tada pasiekti išvykimo vartus.

    „Ryanair“ primena, kad taisyklės skirtingoms paslaugoms gali keistis, todėl prieš skrydį svarbu pasitikrinti konkretaus maršruto registracijos ir bagažo pridavimo laikus. Ypač tai aktualu piko metu, kai oro uostuose formuojasi didesnės eilės.

    Taip pat verta prisiminti, kad registruoto bagažo kainos paprastai priklauso nuo pasirinkto svorio ir nuo to, kada paslauga įsigyjama. Dažniausiai pigiausia ją įtraukti dar bilieto pirkimo metu internetu, o sprendimas bagažą pridėti paskutinę minutę oro uoste kainuoja gerokai brangiau.

  • Daugiausia lankytojų sulaukiantys muziejai 2025 metais: Kinija dominuoja, penki – Europoje

    Daugiausia lankytojų sulaukiantys muziejai 2025 metais: Kinija dominuoja, penki – Europoje

    Kas sudarė reitingą

    Muziejai vis dažniau tampa ne tik kelionės programos dalimi, bet ir pagrindine priežastimi aplankyti miestą. Kai kurie jų kasmet pritraukia milijonus lankytojų, todėl srautai tampa svarbiu rodikliu vertinant turizmo ir kultūros sektoriaus atsigavimą.

    Teminių pramogų asociacija Themed Entertainment Association (TEA) paskelbė metinį indeksą, kuriame apžvelgė 2025 metais fiksuotus muziejų lankomumo skaičius. Sąraše daugiausia pozicijų užėmė Kinija, o į pasaulio dvidešimtuką pateko ir penki muziejai Europoje.

    Pasaulio dvidešimtuke – Kinijos persvara

    TEA duomenimis, Kinija pasaulio reitinge turi 12 iš 20 vietų, įskaitant lyderį – Pekino Rūmų muziejų, kuriame per metus apsilankė 19 000 000 žmonių. Antroje vietoje liko Vasaros rūmai Pekine su 17 381 000 lankytojų, trečioje – imperatoriaus Čin Ši Huangdi mauzoliejaus teritorijos muziejus Siane, pritraukęs 10 970 000 lankytojų.

    Asociacija Kinijos dominavimą siejo su didele vietine auditorija ir nemokamo lankymo politika. Nurodoma, kad 91 proc. iš 7 188 registruotų šalies muziejų siūlo nemokamą įėjimą, o tai smarkiai plečia lankytojų ratą ir didina pakartotinių apsilankymų tikimybę.

    Iš likusių aštuonių vietų pasaulio dvidešimtuke po dvi teko Prancūzijai, Jungtinei Karalystei ir Pietų Korėjai. Po vieną vietą užėmė Jungtinės Valstijos ir Vatikano miestas.

    Penki Europos muziejai pasaulio viršūnėje

    Europoje aukščiausiai 2025 metais įvertintas Paryžiaus Luvras – jis per metus sulaukė 9 046 000 lankytojų ir pasauliniame reitinge užėmė ketvirtą vietą. Penktoje vietoje liko Versalio rūmai, kuriuos aplankė 8 400 000 žmonių.

    Septintą vietą pasaulyje užėmė Londono Gamtos istorijos muziejus su 7 117 000 lankytojų, o aštuntoje pozicijoje įsitvirtino Vatikano muziejai, pritraukę 6 934 000 žmonių. Į dvidešimtuką pateko ir Britų muziejus Londone – 6 440 000 lankytojų jam užtikrino tryliktą vietą.

    Ataskaitoje apie žemyninės Europos muziejus pažymima, kad lankomumas išliko aukštas ir gana stabilus, nes didieji muziejai iš esmės baigė atsigavimą po pandemijos. Jungtinėje Karalystėje prie augimo prisidėjo ir naujų ekspozicijų bei erdvių atidarymai, kurie sukuria progą grįžti net ir jau lankytoms kolekcijoms.

    Kurie muziejai pateko į Europos dvidešimtuką

    Be penkių Europos muziejų, patekusių į pasaulio dvidešimtuką, atskiras TEA sąrašas išskyrė ir kitus lankomiausius žemyno objektus. Į jį pateko, pavyzdžiui, Tate Modern ir Nacionalinė galerija Londone, Pompėjos archeologinis parkas Italijoje, Šionbruno rūmai Vienoje, Prado muziejus Madride bei Uffizi galerija Florencijoje.

    Tarp lankomiausių taip pat minimi keli Rusijos muziejai Sankt Peterburge ir Maskvoje, Topkapio rūmai Stambule bei Vavelio karališkoji pilis Krokuvoje. Tokie reitingai parodo ne tik populiariausias kryptis, bet ir tai, kaip nemokamas įėjimas, parodų politika bei infrastruktūros plėtra gali keisti lankytojų srautus.

  • Turto įšaldymas be teismo? Konfederacijos europarlamentarė įspėja dėl valdžios galių

    Lenkijoje įsižiebė diskusija dėl Vyriausybės projekto, kuris reglamentuotų sankcijų taikymą ir leistų administraciniams sprendimams greitai įšaldyti asmenų ar įmonių turtą. Konfederacijos europarlamentarė Ewa Zajączkowska-Hernik teigia, kad nuostatos gali atverti kelią piktnaudžiavimui. Vyriausybė aiškina, jog tikslas yra suvienodinti išsiskaidžiusias taisykles ir stiprinti nacionalinį saugumą.

    Projektas susijęs su nacionalinių ir Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimu, įskaitant sprendimus dėl įtraukimo į sankcionuojamų subjektų sąrašą. Tokiais atvejais gali būti ribojamas disponavimas lėšomis, finansiniais ištekliais ir kitu turtu, taip pat taikomi kiti apribojimai.

    Kas kelia daugiausia ginčų?

    E. Zajączkowska-Hernik kritikuoja idėją, kad turtas galėtų būti įšaldomas administraciniu sprendimu dar prieš teismui įvertinant situaciją. Jos teigimu, plačios formuluotės ir didelė pareigūnų diskrecija didina riziką, kad priemonės būtų pritaikytos pernelyg plačiai.

    „Jeigu įmonei iš karto užkertamas kelias naudotis pinigais, veikla gali sustoti dar nepasiekus teismo sprendimo“, – sakė Ewa Zajączkowska-Hernik, kritikuodama siūlomas nuostatas.

    Politikės keliama problema pirmiausia susijusi su verslo tęstinumu: net laikinas sąskaitų ar turto įšaldymas gali apsunkinti atsiskaitymus su darbuotojais ir tiekėjais, vykdomas sutartis bei kredito įsipareigojimus. Dėl to didėja rizika, kad pasekmės būtų negrįžtamos, net jei vėliau sprendimas būtų panaikintas.

    Ką aiškina Vyriausybė?

    Vyriausybės argumentas yra praktinis: sankcijų režimai ir jų vykdymas ilgą laiką remiasi skirtingais teisės aktais, o institucijų atsakomybės ribos ne visada aiškios. Projektu siekiama apibrėžti, kas ir kokiais pagrindais priima sprendimus, kokios priemonės gali būti taikomos ir kaip jos apskundžiamos.

    Taip pat akcentuojamas nacionalinis saugumas ir poreikis greitai reaguoti į grėsmes, ypač kai kalbama apie priešišką įtaką ar veiksmus, kuriais bandoma apeiti tarptautines sankcijas. Praktikoje daugelyje Europos valstybių sankcijų vykdymo mechanizmai grindžiami tuo, kad sprendimai turi būti efektyvūs ir savalaikiai, tačiau kartu privalo užtikrinti teisę į gynybą ir proporcingumą.

    Atsakomybė ir parlamento procedūros

    Viešojoje erdvėje minima ir griežta baudžiamoji atsakomybė už sankcijų pažeidimus, tačiau tai yra atskira projekto dalis, nukreipta į tyčinį sankcijų apėjimą. Paprastai tokios normos taikomos už veiksmus, susijusius su sankcionuojamų asmenų ar įmonių turto slėpimu, lėšų suteikimu, draudžiamų prekių ar paslaugų tiekimu.

    Pagal parlamento procedūrą projektas dar nėra galiojantis teisės aktas: po svarstymo jis gali būti koreguojamas, o dėl ginčytinų nuostatų gali būti ieškoma kompromisų. Galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar įstatymų leidėjai ras pusiausvyrą tarp greito sankcijų įgyvendinimo ir aiškių saugiklių nuo nepagrįsto turto įšaldymo.

  • Mirė Patrickas Stewartas: Holivudas atsisveikina su „Star Trek“ kapitonu ir X-Men žvaigžde

    Mirė Patrickas Stewartas: Holivudas atsisveikina su „Star Trek“ kapitonu ir X-Men žvaigžde

    Netektis, sukrėtusi kino bendruomenę

    86-erių mirė britų aktorius seras Patrickas Stewartas, išgarsėjęs kaip Jeanas-Lukas Picardas seriale „Star Trek: The Next Generation“ ir profesorius Charlesas Xavieris filmuose apie X-Men. Žinia apie netektį greitai pasklido kino ir teatro pasaulyje, o socialiniuose tinkluose pasipylė kolegų bei gerbėjų užuojautos.

    Aktoriaus artimieji nurodė, kad jis mirė po trumpos, bet sunkios ligos kelionės, susijusios su Alzheimerio liga ir Lewy kūnelių demencija. Šios neurodegeneracinės būklės dažnai progresuoja kartu su atminties, orientacijos ir judėjimo sutrikimais, o simptomai ilgainiui smarkiai paveikia kasdienį gyvenimą.

    Karjera nuo Šekspyro iki Picardo

    P. Stewartas buvo vertinamas dėl ilgametės klasikinio teatro patirties: jis garsėjo Šekspyro pjesių vaidmenimis ir ryškia scenine laikysena. Jo karjeroje derėjo tiek akademinis, tradicinis teatras, tiek masinės kultūros projektai, kurie atvėrė kelią pasaulinei auditorijai.

    Didžiausią populiarumą jam pelnė kapitono Picardo vaidmuo, tapęs vienu atpažįstamiausių televizijos mokslinės fantastikos simbolių. Kino žiūrovams jis įsimintas ir kaip profesorius X, kurio ramus autoritetas bei moralinis stuburas tapo svarbia X-Men istorijų ašimi.

    Žodžiai, kuriuos cituoja kolegos

    Oficiali „Star Trek“ paskyra padėkojo aktoriui už palikimą, pabrėždama jo balsą, buvimą ekrane ir įkvėpimą gerbėjams. Kūrėjai ir aktoriai akcentavo, kad P. Stewarto sukurtas herojus daugybei žmonių tapo ne tik personažu, bet ir vertybių etalonu.

    Užuojautas pareiškė ir kiti „Star Trek“ bei X-Men visatų kūrėjai, o prisiminimuose kartojosi mintis, kad P. Stewartas buvo principingas, reiklus sau ir kartu dosnus kolega. Dalis jo bendražygių viešai pabrėžė, kad aktorius aktyviai siekė, jog sugrįžimas prie Picardo istorijos būtų ne vien nostalgija, bet ir naujas kūrybinis žingsnis.

    „Jis į viską, ką darė, atnešdavo intelektą, eleganciją ir gilią žmogiškumo pajautą“, – sakė Williamas Shatneris.

    „Jis buvo žmogus, kuriuo galima pasikliauti, kurį galima gerbti ir, mano atveju, mylėti“, – sakė Ianas McKellenas.

    P. Stewarto darbai apėmė ir kitus ryškius kino vaidmenis, o jo autoritetas išliko tvirtas abiejose Atlanto pusėse. Pastaraisiais metais jis išliko aktyvus viešumoje, o jo indėlis į populiariosios kultūros ir teatro istoriją vertinamas kaip išskirtinai platus.

  • Siaubinga 13 mėn. Isabellos mirtis JK: prokuratūra skelbia šokiruojančias detales

    Jungtinėje Karalystėje tęsiamas vienos labiausiai sukrėtusių pastarųjų mėnesių bylų nagrinėjimas. Warwick Karūnos teisme teisiami 13 mėnesių mergaitės Isabellos tėvai, o prokuratūra tvirtina, kad vaikas kelias savaites galėjo patirti smurtą, seksualinį išnaudojimą ir itin didelį nepriežiūros lygį.

    Sužalojimai kaupti savaitėmis

    Prokuratūros teigimu, mergaitės mirtis nebuvo vienas staigus tragiškas įvykis. Teisme pristatyta, kad nustatyta daugybė sužalojimų, tarp jų galvos trauma, kaukolės lūžis, kraujosruva, šonkaulių ir rankos lūžiai, mėlynės bei sunkūs veido nudegimai.

    Valstybinio kaltinimo versija grindžiama prielaida, kad dalis sužalojimų galėjo būti patirti per mažiausiai penkias savaites iki vaiko mirties. Tai, pasak prokuratūros, rodytų ne pavienį agresijos protrūkį, o pasikartojantį smurto modelį.

    Nepageidaujamas delsimas kviesti pagalbą

    Byloje minimas ir vaizdo įrašas, kurį, kaip teigiama, padarė mergaitės mama tuo metu, kai vaikas jau nerodė gyvybės ženklų. Prokuratūra akcentuoja, kad vietoje skubaus kreipimosi į pagalbos tarnybas pirmiausia esą buvo filmuojama kelias minutes.

    Teismui nurodyta, kad pagalbos numeriu buvo paskambinta tik gerokai vėliau, o įrašas vėliau buvo pašalintas. Prokuratūra tai vertina kaip reikšmingą aplinkybę, kurią prisiekusieji turės įvertinti kartu su visa įrodymų visuma.

    Ankstesnės šeimos aplinkybės ir kaltinimai

    Viešai skelbta, kad po gimimo Isabella kurį laiką augo globėjų šeimoje, o pas biologinius tėvus grįžo po kelių mėnesių. Teisme taip pat aptartos šeimos aplinkybės ir santykių dinamika, kuri, kaltinimo manymu, gali būti svarbi vertinant rizikos veiksnius.

    Tėvai kaltinimų nepripažįsta. Prokuratūra teigia, kad tiesioginė mirties priežastis galėjo būti sunkus galvos sužalojimas, susijęs su stipriu smūgiu ir galimu smarkiu kūdikio kratymu, tačiau galutiniai teismo vertinimai dar nepateikti.

    Procesas Warwick Karūnos teisme tęsiamas, o galutinis verdiktas šioje byloje kol kas nepaskelbtas. Teismas turės įvertinti medicininius duomenis, ekspertų išvadas, liudytojų parodymus ir visą įvykių chronologiją.

  • Policija spaudė vyrą ant asfalto, jis mirė: teismas paskelbė nuosprendį buvusiems pareigūnams

    Lenkijoje teismas nuteisė du buvusius policijos pareigūnus dėl įgaliojimų viršijimo ir neatsargaus vyro mirties sukėlimo per 2020 metais vykusią sulaikymo operaciją Liubline. Skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, o sprendimas dar neįsiteisėjęs.

    Byla į teismą grįžo po to, kai 2025 metais aukštesnės instancijos teismas panaikino ankstesnį išteisinamąjį nuosprendį ir nurodė nagrinėti bylą iš naujo. Prokuratūra siekė laisvės atėmimo bausmės su atidėjimu ir draudimo dirbti policijoje, o gynyba prašė pareigūnus išteisinti.

    Teismas nustatė, kad sulaikymo metu vyrui buvo pritaikyti neadekvatūs prievartos veiksmai, panaudojant didelę fizinę jėgą. Sprendime akcentuota, kad po pradinės grumtynių fazės sulaikytasis jau nebedemonstravo aktyvaus pasipriešinimo, tačiau buvo toliau laikomas prispaustas prie žemės.

    Incidentas įvyko 2020 metų rugpjūtį, kai praeiviai pranešė apie agresyviai besielgiantį vyrą miesto gatvėje. Teismo duomenimis, jis bėgo nuo atvykusių pareigūnų, o sulaikymo epizodą iš dalies užfiksavo vaizdo stebėjimo kamera netoli pastato, prie kurio įvyko sulaikymas.

    Teismas nurodė, kad vyras buvo parverstas veidu į žemę, jam uždėti antrankiai už nugaros, o pareigūnai ribojo jo judesius, laikydami ir spausdami kūną. Vertinant vaizdo medžiagą ir kitus duomenis, konstatuota, kad sulaikytasis prašė atlaisvinti suėmimo veiksmus, o situacijos rizika, susijusi su kvėpavimu, nebuvo tinkamai įvertinta.

    Mirties priežastimi įvardyta restrikcinė asfiksija, kai kvėpavimas tampa apsunkintas dėl priverstinio imobilizavimo, ypač esant stipriam sujaudinimui. Teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais kritinę reikšmę turi pozicija ant pilvo ir papildomas spaudimas krūtinei, nes tai gali greitai sukelti ūmų kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumą.

    Byloje taip pat konstatuota, kad vyro kraujyje rasta psichotropinių medžiagų pėdsakų, o jis buvo gydęsis dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Teismas vertino, jog pareigūnai galėjo suprasti, kad asmuo elgiasi neįprastai ir yra išsekęs po bėgimo, todėl privalėjo parinkti mažiau pavojingus sulaikymo metodus ir greičiau pereiti prie būklės stebėjimo bei medicininės pagalbos užtikrinimo.

    Teismas taip pat priteisė kompensaciją žuvusiojo artimajai, o pareigūnams skyrė trejų metų draudimą tarnauti policijoje. Gynyba pranešė ketinanti skųsti nuosprendį, teigdama, kad pareigūnai veikė gindami viešąjį interesą, o jų naudotos priemonės esą atitiko situaciją.

    „Man buvo svarbu, kad būtų pripažinta kaltė, nes aš tai mačiau ir jutau“, – sakė žuvusiojo sesuo.

    Nuosprendis nėra galutinis, todėl bylą dar gali tekti nagrinėti aukštesnės instancijos teismui. Tokios bylos Europoje nuolat kelia diskusijų dėl prievartos priemonių proporcingumo, sulaikymo ant pilvo rizikų ir pareigūnų pareigos užtikrinti, kad intervencija neperaugtų į gyvybei pavojingą situaciją.