CP v2

Blog

  • Kretingos rajone nuo gegužės 4 dienos išjungiamas šildymas: sezonas baigiasi vėliau nei pernai

    Kretingos rajone nuo gegužės 4 dienos baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Sprendimas priimtas įvertinus pastarųjų savaičių oro temperatūras ir šilumos poreikį.

    Nuo nurodytos datos centralizuotas šilumos tiekimas bus nutrauktas visiems gyvenamiesiems namams, taip pat įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Tai reiškia, kad radiatoriai daugiabučiuose ir viešuosiuose pastatuose turėtų atvėsti artimiausiomis dienomis po šilumos tiekimo sustabdymo.

    Šiemet sezonas užbaigiamas vėliau nei pernai. 2025 metais Kretingos rajone šildymo sezono pabaiga buvo paskelbta balandžio 17 dieną, o šiemet šilumos tiekimas tęsiamas ilgiau dėl vėsesnių orų.

    Gyventojams, kurių būstuose šiluma tiekiama centralizuotai, papildomų veiksmų paprastai imtis nereikia, tačiau prireikus verta įsitikinti, ar šildymo sistema veikia tvarkingai ir nėra nuotėkių. Daugiabučių administratoriai bei pastatų prižiūrėtojai po sezono dažniausiai planuoja profilaktinius darbus ir šilumos punktų patikrą.

    Jei artimiausiomis savaitėmis vėl staigiai atšaltų, šilumos tiekimo atnaujinimo galimybės paprastai vertinamos atskirai, atsižvelgiant į faktines sąlygas ir technines galimybes. Galutinius sprendimus dėl šildymo sezono pradžios ar pabaigos savivaldybės priima pagal nustatytą tvarką ir meteorologines prognozes.

  • Gegužės 19 dieną startuoja kvietimas paramai būstui: prašymai per SPIS, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Paraiškos bus priimamos ribotą laiką: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad dalis prašymų šiemet galės būti teikiama per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, todėl gyventojams verta iš anksto pasiruošti prisijungimus ir dokumentus.

    Kaip bus priimami prašymai?

    Prašymus bus galima pateikti per SPIS, taip pat savivaldybės administracijoje, paštu, per kurjerį ar per atstovą. Teikiant prašymą elektroniniu paštu, dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Elektroniniu paštu pasirašytą prašymą galima pasirengti iš anksto, tačiau jį pateikti leidžiama tik kvietimo metu: ne anksčiau kaip 2026 metais gegužės 19 dieną 9.00 valandą ir ne vėliau kaip 16.00 valandą. Jei kvietimas bus sustabdytas anksčiau dėl lėšų pabaigos, prašymų teikimas taip pat bus nutrauktas.

    Svarbi detalė: kvietimo metu savivaldybėse pateikti prašymai bus registruojami SPIS tam, kad būtų nustatyta eiliškumo tvarka. Paraiškų pateikimo laikas bus vertinamas pagal registracijos SPIS datą ir laiką, o ne pagal atvykimo į savivaldybę momentą.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali turėti asmenys ar šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos vietoje.

    Paprastai pareiškėjai negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jį turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtys taikomos, jeigu vienam asmeniui tenkantis būsto naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra negalią turintis asmuo, gali turėti būstą, kuris nėra pritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama paprastai siejama su turimo būsto rekonstrukcija ir pritaikymu pagal negalios pobūdį.

  • Kretingos rajone darbdaviams, įdarbinantiems 14–18 m. jaunimą vasarą, žadamos kompensacijos

    Kretingos rajono savivaldybė kviečia rajone veiklą vykdančius darbdavius prisijungti prie Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programos. Programoje dalyvaujantiems darbdaviams, kurie vasarą įdarbins moksleivius, numatytos savivaldybės kompensacijos.

    Norint dalyvauti, būtina iš anksto suderinti jaunuolio įdarbinimą: jaunas žmogus turi susirasti darbdavį arba darbdavys turi rasti kandidatą, o tuomet registruotis programoje nurodytu savivaldybės el. paštu. Registracijai prašoma pateikti užpildytą ir pasirašytą registracijos formą, ją atsiunčiant nuskenuotą arba pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Kokios kompensacijos numatytos?

    Savivaldybė skelbia, kad 2026 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas, darbdaviams bus kompensuojama pusė minimalios mėnesinės algos dydžio suma už įdarbintą jaunuolį. Kompensacija skirta darbdaviams, kurie įdarbins 14–18 metų jaunimą, besimokantį Kretingos rajono ugdymo įstaigose ir deklaravusį gyvenamąją vietą Kretingos rajone.

    Programoje gali dalyvauti Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos ir įstaigos, taip pat fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą. Esminė sąlyga darbdaviams – veiklą vykdyti Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje.

    Programa vykdoma nuo 2021 metų

    Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programa Kretingos rajone įgyvendinama nuo 2021 metų. Savivaldybės duomenimis, praėjusiais metais rajone pagal šią priemonę buvo įdarbinta 18 jaunuolių, kurie dirbo pas 10 darbdavių skirtingose srityse.

    Darbdaviai, norintys dalyvauti šių metų kvietime, registruotis kviečiami iki gegužės 20 dienos. Dėl detalesnių sąlygų ir praktinių programos įgyvendinimo klausimų savivaldybė rekomenduoja kreiptis į Kretingos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę Ingą Biliūnaitę-Rušinskę.

  • Kretingos rajone startuoja atliekų surinkimo akcija: nemokamai priims elektroniką ir baterijas

    Kur ir kada vyks akcija

    Gegužės 12 dieną Kretingos rajono savivaldybėje organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Ji rengiama vykdant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus ir siekiant, kad pavojingos atliekos nepatektų į mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Organizatoriai kviečia gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas iš anksto įvertinti, kokių atliekų yra sukaupta, ir pasirūpinti jų perdavimu tvarkytojams. Tokios akcijos paprastai padeda patogiau atsikratyti pavojingų atliekų, ypač kai jos laikomos namuose ar dirbtuvėse.

    Kas priimama nemokamai

    Akcijos metu nemokamai bus surenkamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Šios atliekos priskiriamos srautams, kuriuose dažnai pasitaiko sunkiųjų metalų, elektrolitų ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų.

    Gyventojams primenama, kad elektronikos atliekų ar baterijų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Net ir nedidelis kiekis netinkamai išmestos pavojingos atliekos gali prisidėti prie dirvožemio ir vandens taršos, o per atliekų tvarkymo grandinę didėja rizika žmonių sveikatai.

    Kokios atliekos priimamos už mokestį

    Sumokant atliekų turėtojui, bus surenkamos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, automobilinės ir pramoninės baterijų atliekos bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Organizatoriai nurodo, kad amortizatorių atliekoms gali būti taikomos išimtys, todėl prieš perduodant rekomenduojama pasitikslinti sąlygas.

    Taip pat transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantiems asmenims palankiomis sąlygomis bus sudaryta galimybė priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Alyvos ir filtrų atliekos laikomos pavojingomis, todėl jų surinkimas ir sutvarkymas privalo vykti per licencijuotus tvarkytojus.

    Kodėl svarbu nepraleisti progos

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose ir akumuliatoriuose esančios medžiagos, patekusios į aplinką, gali būti ilgalaikės taršos šaltinis. Tinkamas surinkimas užtikrina, kad vertingos žaliavos būtų nukreiptos perdirbimui, o pavojingos sudedamosios dalys būtų sutvarkytos saugiai.

    Eksploatuoti netinkami automobiliai taip pat kelia rizikų: iš jų gali ištekėti degalai, alyva ar kiti techniniai skysčiai, o aplinkoje paliktos detalės ir stiklai gali tapti ir taršos, ir traumų priežastimi. Dėl to raginama nepalikti nebenaudojamų transporto priemonių kiemuose ar pakelėse ir perduoti jas teisėtiems tvarkytojams.

    Akciją organizuoja Gamintojų ir importuotojų asociacija, VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija ir Kretingos rajono savivaldybė, o atliekų surinkimą vykdo UAB Atliekų tvarkymo centras. Registracija dalyvavimui vyksta iki 2026 metų gegužės 10 dienos el. paštu arba telefonu, nurodytais organizatorių pranešime.

  • IV miškų gaisringumo klasė Joniškio rajone: ką daryti, kad kibirkštis nevirstų gaisru

    IV miškų gaisringumo klasė Joniškio rajone: ką daryti, kad kibirkštis nevirstų gaisru

    Kodėl dabar rizika ypač didelė?

    Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje pasiekta IV miškų gaisringumo klasė, reiškianti aukštą gaisrų kilimo tikimybę. Tokiu laikotarpiu miško paklotė greitai išdžiūsta, todėl ugnis gali plisti nuo menkiausio liepsnos šaltinio.

    Didžiausią pavojų sukuria sausos žolės, spyglių, samanų ir smulkių šakelių sluoksnis, kuris užsiliepsnoja greitai ir dega intensyviai. Esant vėjui, žiežirbos pernešamos toliau, o gaisras gali plėstis šuoliais.

    Kokią žalą sukelia miškų gaisrai?

    Miškų gaisrai naikina augaliją, pražudo gyvūnus, pažeidžia buveines ir ilgai atkurti besiregeneruojančias ekosistemas. Kartu nukenčia ir žmonių turtas, infrastruktūra bei rekreacinės teritorijos.

    Gaisro metu į orą patenka dūmai ir teršalai, o smulkiosios dalelės gali pabloginti savijautą ir sukelti uždegimines reakcijas. Ypač jautrūs dūmų poveikiui yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantys astma ar lėtinėmis plaučių ligomis.

    Jei miškas užsidega šalia kelio, dūmai sumažina matomumą ir didina eismo įvykių riziką. Didesnio masto gaisrai gali trikdyti ir skrydžius, nes dūmų stulpai riboja matomumą bei keičia skrydžių maršrutus.

    Dažniausios priežastys ir kaip jų išvengti

    Dažniausiai miškų gaisrus sukelia neatsargus žmonių elgesys: numestos neužgesintos nuorūkos, degtukai ar paliktas rusenantis laužas. Miške liepsnos šaltinius būtina užgesinti nedelsiant, nes sausos paklotės užtenka, kad ugnis išplistų per minutes.

    Laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose laužavietėse, kai aplinka tam pritaikyta ir nėra stipraus vėjo. Paliekant laužavietę būtina įsitikinti, kad žarijos visiškai užgesintos, patikimiausia jas užpilti vandeniu arba užberti žemėmis.

    Papildomą riziką kelia kibirkštys iš netvarkingų transporto priemonių, darbo įrankių ar išmetimo sistemų, ypač važiuojant per sausą žolę. Ankstyvą pavasarį gaisrai dažnai kyla ir deginant pernykštę žolę, o ugnis persimeta į miško pakraščius.

    Ką daryti pamačius gaisrą?

    Pastebėjus beįsiplieskiantį nedidelį gaisrą, pirmiausia įvertinkite savo saugumą ir vėjo kryptį. Jei liepsna nedidelė ir nėra pavojaus, ją galima bandyti užgesinti užplakant šakomis, drabužiu, užtrypiant ar užpilant vandeniu bei užberiant žemėmis.

    Jei ugnies suvaldyti nepavyksta arba ji plinta, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 ir kuo tiksliau nurodykite vietą. Laukiant pagalbos svarbiausia pasitraukti į saugią vietą, vengti dūmų ir nebandyti rizikuojant sveikata gesinti išplitusio gaisro.

    Kas draudžiama ir kokios baudos gresia?

    Gaisringam laikotarpiui ypač svarbu vengti atviros ugnies ir veiksmų, galinčių sukelti kibirkštį: nekurti laužų neleistinose vietose, nemėtyti nuorūkų, nepalikti degių atliekų. Taip pat draudžiama deginti žolę, šiukšles ir kitas atliekas pavojingai arti miško, durpingų vietovių ar statinių.

    Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus gyventojams gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 170 eurų. Miško naikinimas ar žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi užtraukia gyventojams baudą nuo 560 iki 1 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 1 200 iki 2 300 eurų.

  • Joniškyje pristatytas naujas policijos komisariato viršininkas: aptarti svarbiausi gyventojų saugumo prioritetai

    Joniškyje pristatytas naujas policijos komisariato viršininkas: aptarti svarbiausi gyventojų saugumo prioritetai

    Joniškio rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su naujuoju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato viršininku Aivaru Navicku. Su pareigūnu susitiko savivaldybės meras Gediminas Čepulis, vicemerė Gita Vilčiauskienė ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas.

    Susitikime viršininkas pristatė artimiausius veiklos prioritetus, planuojamas priemones ir lūkesčius, susijusius su komisariato darbu rajone. Daugiausia dėmesio skirta klausimams, kurie gyventojams daro tiesioginę įtaką kasdienėje aplinkoje.

    Kas bus svarbiausia šiemet?

    Šalys aptarė eismo priežiūrą ir pažeidimų prevenciją, viešosios tvarkos užtikrinimą bei reagavimą į iškvietimus. Taip pat kalbėta apie prevencinių priemonių organizavimą bendruomenėse ir švietimo įstaigose, stiprinant gyventojų informuotumą ir atsparumą įvairioms grėsmėms.

    Akcentuotas ir glaudesnis savivaldybės bei policijos bendradarbiavimas, siekiant greičiau spręsti vietos problemas ir efektyviau koordinuoti prevencines iniciatyvas. Tokie susitikimai, pasak savivaldybės atstovų, padeda aiškiau suderinti atsakomybes ir veiksmus, kai saugumo situacija reikalauja operatyvių sprendimų.

    Naujojo vadovo patirtis

    A. Navickas tarnybą policijoje pradėjo 1996 metais Šiaulių miesto vyriausiajame policijos komisariate, Viešosios policijos areštinėje. Nuo 1997 metų jis tęsė tarnybą Kelių policijoje, kur sukaupė patirtį eismo kontrolės ir prevencijos srityje.

    2007 metais pareigūnas buvo paskirtas Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės būrio vadu. 2015 metais jis pradėjo eiti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vyresniojo specialisto pareigas.

    Nuo 2022 metų A. Navickas vadovavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriui. Į Joniškio rajono policijos komisariato viršininko pareigas jis paskirtas balandžio mėnesį.

    Išsilavinimas ir kvalifikacija

    Pareigūnas yra įgijęs policininko ir teisinį išsilavinimą: 1995 metais baigė Klaipėdos aukštesniąją policijos mokyklą, o 2003 metais Lietuvos teisės universitete įgijo teisės ir policijos veiklos bakalauro laipsnį. Profesines žinias jis nuolat gilino kvalifikacijos kėlimo mokymuose.

    Susitikimo dalyviai sutarė palaikyti nuolatinį dialogą, kad savivaldybės ir policijos veiksmai būtų suderinti, o prevencija ir reagavimas į incidentus vyktų kuo sklandžiau. Artimiausiu metu tikimasi tęsti bendras iniciatyvas, orientuotas į saugesnę aplinką Joniškio rajono gyventojams.

  • Neringoje baigiamas šildymo sezonas: gyventojai gali spręsti patys, kada išjungti šilumą

    Neringoje baigiamas šildymo sezonas: gyventojai gali spręsti patys, kada išjungti šilumą

    Neringos savivaldybėje nuo gegužės 5 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Sprendimas priimtas savivaldybės mero Dariaus Jasaičio potvarkiu.

    Nutraukus sezoną centralizuotai, šilumos tiekimas paprastai stabdomas visiems vartotojams, tačiau daugiabučių gyventojai gali priimti atskirą sprendimą dėl savo namo. Tai ypač aktualu, kai pavasarį orai išlieka permainingi, o dalis gyventojų nori išlaikyti komfortišką temperatūrą.

    Daugiabučių ir kitų pastatų šilumos vartotojai gali patys nuspręsti dėl šildymo pabaigos, jei laikomasi teisės aktuose nustatytų higienos normų. Apie pasirinktą datą šilumos tiekėją būtina informuoti nustatyta tvarka.

    Praktikoje tai reiškia, kad namo administratorius, bendrija ar gyventojų atstovai turi priimti sprendimą ir suderinti techninius veiksmus su tiekėju. Tokia galimybė leidžia lanksčiau reaguoti į faktines oro sąlygas ir išvengti situacijų, kai šildymas išjungiamas per anksti arba, atvirkščiai, tęsiamas ilgiau nei reikia.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse paprastai skelbiama tada, kai kelias dienas iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra pasiekia nustatytą ribą, tačiau galutinis komfortas priklauso ir nuo pastato būklės. Prastesnės energinės klasės namai ar drėgnesnės patalpos atvėsta greičiau, todėl kai kurie gyventojai renkasi šildymą dar trumpam pratęsti.

  • Joniškyje į gatves išrieda naujas elektrinis „King Long“: kiek keleivių veš ir kokiu maršrutu kursuos

    Joniškyje į gatves išrieda naujas elektrinis „King Long“: kiek keleivių veš ir kokiu maršrutu kursuos

    Joniškio autobusų parką papildė naujas elektrinis žemagrindis miesto autobusas „King Long“. Savivaldybė skelbia, kad transporto priemonė skirta miesto susisiekimui gerinti ir mažinti taršą viešajame transporte.

    7,5 metro ilgio autobusas vienu metu gali vežti iki 36 keleivių, įrengtos 19 sėdimų vietų ir vieta asmeniui su negalia. Pasak parko atstovų, žemagrindė konstrukcija turėtų palengvinti įlipimą vyresniems žmonėms, tėvams su vežimėliais ir judėjimo negalią turintiems keleiviams.

    Teigiama, kad vienu baterijų įkrovimu autobusas gali nuvažiuoti iki 200 kilometrų. Tokia rida labiausiai priklauso nuo maršruto, oro sąlygų ir šildymo ar vėsinimo intensyvumo, todėl realiomis sąlygomis ji gali kisti, tačiau savivaldybė tikisi, kad šio parametro pakaks kasdieniams miesto reisams.

    Autobuse įdiegtos šildymo, vėdinimo ir saugumo sistemos, keleiviams numatytas belaidis Wi‑Fi ryšys bei mobiliųjų įrenginių įkrovimo stotelė. Tokie sprendimai vis dažniau tampa naujų viešojo transporto pirkimų standartu, nes didina patogumą ir skatina rinktis autobusą vietoje nuosavo automobilio.

    „Džiaugiamės, kad Joniškio viešojo transporto parką papildė dar vienas ekologiškas ir modernus autobusas, kuris užtikrins patogias, saugias ir aplinkai draugiškas keliones“, – sako Joniškio rajono savivaldybės ir UAB Joniškio autobusų parkas atstovai.

    Planuojama, kad naujasis autobusas kursuos Joniškio miesto maršrutu Žemaičių kvartalas–Ligoninė–Autobusų stotis. Savivaldybė pažymi, kad tai jau antrasis „King Long“ modelio autobusas parke, o pirmasis šio modelio autobusas mieste važinėja nuo 2023 metų rugsėjo.

    Transporto priemonė įsigyta įgyvendinant projektą „Miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, skatinant naudoti visai netaršias transporto priemones“. Toks parko atnaujinimas siejamas su platesne Europos kryptimi didinti netaršaus viešojo transporto dalį ir modernizuoti savivaldybių vežėjų techniką.

  • Antrasis įvažiavimas į Nidą keičia šeimininką: G. D. Kuverto gatvę perėmė Neringos savivaldybė

    Antrasis įvažiavimas į Nidą keičia šeimininką: G. D. Kuverto gatvę perėmė Neringos savivaldybė

    Neringos savivaldybė oficialiai perėmė G. D. Kuverto gatvę Nidoje – iki šiol valstybės valdytą regioninio kelio ruožą, daugeliui žinomą kaip antrąjį įvažiavimą į gyvenvietę. Nuosavybės teisė įregistruota po Vyriausybės sprendimo ir pasirašius perdavimo–priėmimo aktą su akcine bendrove „Via Lietuva“.

    Perimtas ruožas yra apie 1,134 kilometro ilgio ir laikomas viena svarbiausių Nidos susisiekimo arterijų. Šia gatve naudojasi Neringos gimnazijos bendruomenė, ji jungia gyvenamąsias teritorijas su centrine Nidos dalimi ir sudaro alternatyvų maršrutą tiek gyventojams, tiek atvykstantiems poilsiautojams.

    Ko tikėtis po perdavimo?

    Savivaldybė pabrėžia, kad kelio perėmimas yra lūžis, leidžiantis iš esmės spręsti ilgai keltas problemas, susijusias su dangos būkle. Iki šiol, kai gatvė nepriklausė savivaldybei, darbai dažniau apsiribodavo laikinais, fragmentiškais remontais, o galimybės planuoti didesnės apimties atnaujinimą buvo ribotos.

    Nuo šiol savivaldybė galės savarankiškai planuoti investicijas, rengti projektus ir derinti sprendinius, kad gatvė atitiktų kurortui keliamus kokybės bei eismo saugos reikalavimus. Kartu tai leidžia geriau integruoti infrastruktūros sprendinius į bendrą Nidos urbanistinį ir aplinkosaugos kontekstą.

    Formalieji žingsniai prieš remontą

    Pasak Neringos savivaldybės, darbai neprasidės iš karto: pirmiausia numatomas detalesnis būklės vertinimas, techninių sprendimų parinkimas ir projektavimo etapas. Taip pat dar teks sutvarkyti su žeme susijusius formalumus, įskaitant žemės nuomos ir valdymo klausimus, kurie yra būtina sąlyga pradedant infrastruktūros atnaujinimo darbus.

    „Per pastarąjį dešimtmetį tvarkybos darbai palietė kone visas Neringos gyvenviečių gatves, tačiau ši iki šiol taip ir nesulaukė reikalingų pokyčių. Dabar atsiranda reali galimybė tai pakeisti – planuoti nuoseklų gatvės atnaujinimą“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausias pokytis jau įvyko – atsakomybė ir sprendimų priėmimas pereina į vietos valdžios rankas. Tai turėtų sudaryti prielaidas nuoseklesniam planavimui ir ilgalaikiams sprendimams, kad šis įvažiavimas į Nidą būtų patogus, saugus ir atitiktų kurorto aplinkos standartus.

  • Valstybės parama pirmajam būstui startuoja gegužės 19 dieną: prašymus bus galima teikti ribotą laiką

    Valstybės parama pirmajam būstui startuoja gegužės 19 dieną: prašymus bus galima teikti ribotą laiką

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus dėl valstybės paramos būstui įsigyti. Tai apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją, priklausomai nuo situacijos.

    Prašymus bus galima pateikti tik kvietimo laikotarpiu: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol bus išnaudota šiam etapui skirta lėšų suma. Ministerija įspėja, kad pasibaigus kvietimui, ne laiku pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Kiek lėšų skiriama šiam kvietimui?

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti numatyta skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad dėl riboto finansavimo labai svarbu sekti oficialią informaciją, nes kvietimas gali baigtis anksčiau nei numatyta.

    Jei prašymų teikimo metu paaiškėtų, kad valstybės biudžeto lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, kvietimo pabaiga bus paskelbta ministerijos interneto svetainėje. Tokiu atveju gyventojai raginami neatidėlioti dokumentų pateikimo.

    Prašymus bus galima teikti ir per SPIS

    Šiemet atsirado papildoma galimybė prašymus teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Ministerijos teigimu, tai turėtų supaprastinti procedūrą ir sumažinti administracinę naštą gyventojams.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė akcentuoja, kad parama pirmajam būstui yra viena priemonių, padedančių didinti finansinį stabilumą šeimoms. Ministerija taip pat pabrėžia, jog patogesnis prašymų teikimas yra kryptingas žingsnis spartinant paslaugų skaitmeninimą.

    „Tikiu, kad valstybės parama pirmajam būstui įsigyti yra svarbi priemonė, stiprinanti šeimų ir asmenų finansinį saugumą bei sudaranti palankesnes sąlygas auginti vaikus“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys arba šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat numatyta, kad asmenys arba šeimos, norintys gauti paramą, negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jį turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtys taikomos, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, jei jis nepritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama gali būti skiriama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį.

    Ministerija primena, kad prieš teikiant prašymą verta iš anksto įsivertinti atitiktį reikalavimams ir pasiruošti dokumentus. Tai ypač svarbu, kai kvietimas trunka ribotą laiką ir finansavimas gali būti išnaudotas greitai.