Blog

  • Telšių rajono savivaldybė ieško Sosnovskio barščio naikinimo paslaugų: pasiūlymų laukiama iki gegužės 13 dienos

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą Sosnovskio barščio naikinimo paslaugoms. Šis invazinis augalas laikomas viena pavojingiausių svetimžemių rūšių, nes greitai plinta ir gali kelti riziką žmonių sveikatai bei vietos biologinei įvairovei.

    Skelbime nurodoma, kad pirkimo pavadinimas yra Sosnovskio barščio naikinimo paslaugos, o pirkimo numeris – 7 669 035. Tiekėjai kviečiami teikti pasiūlymus ar prašymus dalyvauti iki 2026 metais gegužės 13 dienos 14:00 vietos laiku.

    Sosnovskio barščio kontrolė paprastai reikalauja nuoseklių veiksmų kelis sezonus iš eilės, nes augalas atželia iš šaknų, o sėklos dirvoje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus. Dėl to savivaldybės, tvarkydamos viešąsias erdves ir problemines teritorijas, dažnai pasitelkia specializuotus rangovus, turinčius reikiamą techniką, darbuotojų apsaugos priemones ir patirtį.

    Naikinant Sosnovskio barštį svarbu laikytis saugos reikalavimų, nes augalo sultyse esančios medžiagos, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti stiprius nudegimus. Praktikoje taikomi skirtingi metodai, tačiau didžiausią efektą paprastai duoda sistemingas židinių stebėjimas, pakartotiniai darbai ir rezultatų fiksavimas.

    Telšių rajono savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti informaciją apie naujus pirkimus, pateikti savo kontaktus elektroniniu paštu, kad pranešimai būtų siunčiami tiesiogiai. Konkrečios pirkimo sąlygos ir dokumentai skelbiami oficialioje viešųjų pirkimų sistemoje.

  • Telšių rajono bendruomenėms – kvietimas teikti paraiškas: projektams skirs nuo 300 iki 2 500 eurų

    Telšių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą rajono teritorijoje registruotoms bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms teikti paraiškas projektų finansavimui iš savivaldybės biudžeto. Paraiškas galima teikti iki gegužės 31 dienos.

    Finansavimas bus skiriamas pagal Lėšų projektams finansuoti paskirstymo tvarkos aprašą, kurį Telšių rajono savivaldybės taryba patvirtino 2024 metais vasario 29 dieną sprendimu Nr. T1-42. Dokumente nustatyta, kas gali kreiptis, kokie prioritetai taikomi ir kokių išlaidų finansavimas galimas.

    Kam skiriamas finansavimas?

    Pagal savivaldybės pateikiamą informaciją, projektai turi atitikti du pagrindinius bendruomenių projektų prioritetus. Pirmasis – dalinis prisidėjimas prie kaimo bendruomenių projektų, kurie jau yra gavę finansavimą iš fondų ar programų.

    Antrasis prioritetas – bendruomeniškumo ir bendradarbiavimo skatinimas. Tai reiškia, kad paraiškose tikėtina bus vertinamas ne tik konkretaus renginio ar veiklos rezultatas, bet ir nauda platesnei bendruomenei bei partnerystė su kitomis organizacijomis.

    Kokios sumos numatytos?

    Vienam projektui įgyvendinti savivaldybė numato aiškias finansavimo ribas. Minimali skiriama suma yra 300 eurų, o maksimali – 2 500 eurų.

    Savivaldybė taip pat nurodo, kad rengiant projekto sąmatą tam tikrais atvejais galima numatyti papildomas su veikla susijusias išlaidas, o atskirai gali būti teikiami prašymai kompensuoti tvarkos apraše numatytas išlaidas. Tokios galimybės priklauso nuo konkrečių tvarkos aprašo punktų ir pareiškėjo situacijos.

    Ką svarbu pasitikrinti prieš teikiant?

    Prieš teikiant paraišką, pareiškėjams svarbu įsivertinti, ar organizacija atitinka keliamus reikalavimus, ar projektas aiškiai atliepia nustatytus prioritetus, o biudžetas pagrįstas ir realistiškas. Praktikoje dažniausiai daugiausia klausimų kyla dėl tinkamų išlaidų, projekto partnerių bei planuojamų rezultatų apibrėžimo.

    Detali informacija apie paraiškų teikimo tvarką, taip pat reikalingi dokumentai ir formos pateikiami Telšių rajono savivaldybės interneto svetainės skiltyse, susijusiose su strateginiu planavimu ir investicijomis bei projektų finansavimu iš savivaldybės biudžeto.

  • Šv. Florijono diena: kuo ugniagesiams gelbėtojams svarbi ši data ir kaip ji minima Lietuvoje

    Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono, Gaisrų sergėtojo diena, tradiciškai siejama su ugniagesių globėju ir jų profesine bendryste. Šią dieną daugelyje Lietuvos savivaldybių ir bendruomenių dėkojama ugniagesiams gelbėtojams už tarnybą, pasirengimą ir pagalbą nelaimių metu.

    Šv. Florijonas katalikiškoje tradicijoje laikomas gaisrų ir stichinių nelaimių sergėtoju, o jo vardas ilgainiui tapo ugniagesių profesinės tapatybės simboliu. Dėl to gegužės pradžia neretai virsta proga ne tik pasveikinti pareigūnus, bet ir priminti visuomenei apie saugaus elgesio namuose bei gamtoje svarbą.

    Padėka už darbą, kurio nematyti kasdien

    Ugniagesių gelbėtojų darbas dažnai matomas tik įvykus nelaimei, tačiau kasdienybėje jų veikla apima ir prevenciją, pasirengimą, mokymus bei budėjimą. Šalia gaisrų gesinimo vis dažniau tenka vykti į eismo įvykius, gelbėti žmones iš uždūmintų patalpų, padėti po audrų ar užtvindymų, reaguoti į pavojingas situacijas.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kad dalis iškvietimų susiję su klimato kaitos didinamais ekstremaliais reiškiniais, kai sustiprėja vėjai, padažnėja liūtys ar užsitęsia sausringi laikotarpiai. Tai kelia papildomų iššūkių pajėgoms, nes tenka vienu metu spręsti kelias skirtingo pobūdžio krizes.

    Kaip minima Šv. Florijono diena?

    Šią dieną dažnai rengiami bendruomeniniai susitikimai, padėkos renginiai, atvirų durų iniciatyvos, edukacijos vaikams ir jaunimui. Tokiose veiklose žmonės gali iš arčiau pamatyti, kaip atrodo ugniagesių technika, kokia įranga naudojama gelbėjimo darbuose ir kodėl svarbu iš anksto pasirūpinti dūmų detektoriais bei evakuacijos planu.

    Šv. Florijono diena taip pat tampa proga priminti, kad gaisrų prevencija prasideda nuo kasdienių įpročių. Specialistai nuolat akcentuoja, jog didelė dalis incidentų kyla dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, netvarkingos elektros instaliacijos ar netinkamai prižiūrimų šildymo įrenginių.

    Ką verta prisiminti gyventojams

    Praktika rodo, kad laiku pastebėtas pavojus gali išgelbėti gyvybes, todėl itin svarbu, kad namuose veiktų dūmų detektoriai, būtų prižiūrimos krosnys ir dūmtraukiai, o elektros prietaisai nebūtų paliekami be priežiūros. Ne mažiau reikšminga ir tai, ar šeima žino, kaip elgtis kilus gaisrui, kur susitikti evakuacijos atveju ir kaip saugiai iškviesti pagalbą.

    Šv. Florijono dieną sveikinimai ugniagesiams gelbėtojams tampa ne tik gražia tradicija, bet ir priminimu, kad jų darbas prasideda dar prieš pasirodant dūmams. Dėkodami pareigūnams, kartu galime prisidėti ir savo atsakomybe, kad nelaimių būtų mažiau, o pagalba būtų reikalinga rečiau.

  • Telšių rajone siūlomi mokyklų tinklo plano pakeitimai: gyventojai kviečiami teikti pastabas iki gegužės 12 dienos

    Telšių rajono savivaldybė paskelbė viešai svarstyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano pakeitimo projektą. Projektu numatoma koreguoti anksčiau patvirtintą planą, pagal kurį savivaldybė organizuoja mokyklų tinklą ir jo pokyčius.

    Savivaldybė nurodo, kad projektas parengtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Šios taisyklės yra patvirtintos Vyriausybės 2011 metais birželio 29 dieną nutarimu Nr. 768.

    Kur ir iki kada teikti siūlymus

    Suinteresuotos grupės ir gyventojai savo pastebėjimus bei siūlymus dėl plano pakeitimo projekto gali pateikti Telšių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriui. Pastabos priimamos iki 2026 metais gegužės 12 dienos imtinai.

    Siūlymus galima pateikti elektroniniu paštu arba atvykus į savivaldybę adresu Žemaitės g. 14, Telšiai, 101 kabinetas. Savivaldybė ragina pastabas teikti kuo konkrečiau, nurodant, kurioms projekto nuostatoms jos skirtos ir kokie pakeitimai siūlomi.

    Kodėl koreguojamas mokyklų tinklo planas

    Mokyklų tinklo pertvarkos planai savivaldybėse paprastai tikslinami tada, kai keičiasi demografinė situacija, mokinių srautai ar ugdymo organizavimo poreikiai. Tokie dokumentai taip pat derinami prie valstybės nustatytų reikalavimų, susijusių su klasių komplektavimu, ugdymo kokybe ir efektyviu viešųjų paslaugų teikimu.

    Telšių rajono savivaldybė viešam susipažinimui yra pateikusi tarybos sprendimo projekto dokumentus ir aiškinamąjį raštą. Šie dokumentai paaiškina, kokios konkrečios plano vietos keičiamos ir kokiais argumentais remiantis siūlomi pakeitimai.

  • Rusiška nafta vėl vilioja Aziją: po Ormuzo blokados Vietnamas ir Tailandas ieško pakaitalų

    Rusiška nafta vėl vilioja Aziją: po Ormuzo blokados Vietnamas ir Tailandas ieško pakaitalų

    Pietryčių Azijos šalys, ypač Vietnamas ir Tailandas, pertvarko naftos pirkimus po sutrikimų, susijusių su Hormuzo sąsiauriu. Rinkoje daugėja signalų, kad daliai perdirbėjų rusiška nafta tampa vienu greičiausiai pasiekiamų pasirinkimų.

    Hormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per jį įprastai gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie suvaržymai iškart pakelia logistikos kainą ir didina tiekimo riziką.

    Kaip keičiasi importas Tailande

    Remiantis rinkos analizės bendrovių sekamais srautais, Tailandas per kelis mėnesius sumažino dalį pirkimų iš Persijos įlankos. Tuo pat metu išaugo importas iš kitų krypčių, įskaitant Brunėjų ir Libiją, o pirkėjai aktyviau tikrina ir tolimesnius tiekimo variantus.

    Tailando valdžios atstovai viešai nurodo, kad šalis ieško naftos iš kelių alternatyvių regionų, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno maršruto. Rinkos dalyviams tai reiškia daugiau trumpalaikių sandorių ir dažnesnius krovinių perskirstymus tarp perdirbimo gamyklų.

    „Tailandas taip pat ieško naftos iš kelių šaltinių, įskaitant Braziliją, Nigeriją ir Kazachstaną, ir matome gerą atsaką“, – sakė Tailando vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Sihasak Phuangketkeow.

    Vietnamui smūgis buvo didžiausias

    Sudėtingiausia situacija susiklostė Vietnamui, kurio importo struktūroje anksčiau dominavo Persijos įlankos kryptis. Kai tiekimas iš šio regiono tapo sunkiau prognozuojamas, Vietnamas buvo priverstas sparčiai ieškoti naujų tiekėjų ir perorientuoti pirkimus.

    Dėl to šalies importo krepšelyje ryškiau atsirado kroviniai iš Afrikos ir Amerikos, o dalis tiekimo buvo perplanuota atsižvelgiant į transportavimo laiką ir draudimo kaštus. Tokie pokyčiai paprastai reiškia ne tik kitą naftos kilmę, bet ir kitokias perdirbimo sąlygas bei galutinių produktų išeigą.

    Kodėl rusiška nafta vėl minima

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kai tradiciniai maršrutai tampa rizikingesni, pirkėjai linkę rinktis sprendimus, kuriuos galima įgyvendinti greitai, net jei jie politiškai jautrūs. Rusiška nafta šiame kontekste įvardijama kaip alternatyva, kuri gali būti lengviau prieinama dėl jau susiformavusių logistikos grandinių ir lankstesnių prekybos sąlygų.

    Vis dėlto toks pasirinkimas reiškia papildomas reputacines ir atitikties rizikas: įmonėms tenka itin kruopščiai vertinti sankcijų režimus, finansavimo bei draudimo galimybes ir galimų apribojimų pokyčius. Trumpuoju laikotarpiu rinką labiausiai veikia ne vien kainos, bet ir paprastas klausimas, ar krovinys atvyks laiku.

    Pietryčių Azijai tęsiant diversifikaciją, naftos prekyba regione gali išlikti labiau fragmentuota: daugiau skirtingų tiekėjų, daugiau maršrutų ir didesnis kainų jautrumas bet kokioms naujoms žinioms apie saugumo situaciją. Tai didina svyravimus ne tik žaliavos rinkoje, bet ir degalų bei chemijos pramonės žaliavų kainodaroje.

  • EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC sprendimas ir signalai

    Europos Centrinis Bankas paliko pagrindines palūkanų normas nepakeistas ir leido suprasti, kad iki birželio posėdžio nori daugiau duomenų. EBC prezidentė Christine Lagarde po sprendimo pabrėžė, jog vienu metu sustiprėjo tiek infliacijos didėjimo, tiek ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos.

    Tokioje aplinkoje centriniam bankui sudėtinga pasirinkti kryptį: griežtesnė politika gali dar labiau pristabdyti aktyvumą, o per didelis delsimas gali leisti infliacijai įsitvirtinti. Todėl birželis įvardijamas kaip mėnuo, kai sprendimams turėtų būti daugiau aiškumo, įskaitant atnaujintas prognozes ir scenarijus.

    „Sustiprėjo infliacijos augimo ir ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos“, – sakė EBC prezidentė Christine Lagarde.

    Ekonomika auga vangiai

    Naujausi euro zonos BVP duomenys parodė itin menką augimą: pirmąjį ketvirtį ekonomika padidėjo tik 0,1 proc. Tokie skaičiai silpnina lūkesčius, kad metų eigoje regionas greitai pereis į tvaresnį atsigavimą, ypač kai finansavimo sąlygos jau kurį laiką yra sugriežtėjusios.

    EBC vertinimu, reikšmingą vaidmenį čia atlieka ir patys komerciniai bankai, kurie kreditavimą daro atsargesnį. Tai reiškia, kad net ir be papildomo palūkanų didinimo pinigų politika realioje ekonomikoje gali veikti griežčiau, nes paskolos tampa sunkiau prieinamos arba brangesnės.

    Infliacija vėl pakilo, bet bazinė silpsta

    Tuo pat metu infliacijos paveikslas mišrus. Balandį bendrasis suderintas vartotojų kainų indeksas euro zonoje pakilo iki 3 proc., kai kovą siekė 2,6 proc., o vasarį buvo nukritęs iki 1,9 proc.

    Pagrindiniu balandžio šuolio veiksniu tapo energija: jos kainos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 10,9 proc., kai kovą didėjo 5,1 proc. Tai signalas, kad energijos komponentas gali vėl tapti svarbiu infliacijos varikliu, ypač jei išliks geopolitinis neapibrėžtumas.

    Gerąja naujiena EBC laiko bazinės infliacijos mažėjimą iki 2,2 proc. nuo 2,3 proc. kovą. Tai leidžia manyti, kad energijos kainų svyravimai dar neperaugo į platesnį ir ilgiau trunkantį kainų kilimą, kuris paprastai būtų matomas paslaugose ar kituose baziniuose komponentuose.

    „Nematome antrosios bangos efektų: matome tiesioginius efektus ir kai kuriuos netiesioginius, bet ne antrąją bangą“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkos prieš posėdį buvo linkusios laukti dar dviejų palūkanų didinimų per metus, o pirmojo jau birželį. EBC retorika šio scenarijaus tiesiogiai nepaneigė, tačiau akcentavo, kad sprendimai bus griežtai priklausomi nuo ateinančių savaičių duomenų apie infliaciją, jos lūkesčius, tiekimo grandines ir darbo užmokesčio susitarimus.

    Vienas iš neapibrėžtumo šaltinių išlieka geopolitinė situacija ir jos poveikis žaliavoms, ypač naftai. EBC anksčiau buvo parengęs kelis karo raidos scenarijus, kuriuose augimo ir infliacijos trajektorijos ženkliai skirtųsi priklausomai nuo konflikto trukmės ir energijos kainų krypties.

  • PZU taikosi į Ukrainos gyvybės draudimo rinkos lyderę: siekia perimti „MetLife Ukraina“ akcijas

    PZU taikosi į Ukrainos gyvybės draudimo rinkos lyderę: siekia perimti „MetLife Ukraina“ akcijas

    Lenkijos draudimo grupė PZU paskelbė planuojanti plėtrą Ukrainoje ir ketina perimti 100 proc. bendrovės „MetLife Ukraina“ akcijų. Sandoris dar nėra užbaigtas: jam reikės gauti atitinkamus reguliuotojų leidimus, todėl galutiniai terminai kol kas neįvardijami.

    „MetLife Ukraina“ pristatoma kaip didžiausia gyvybės draudimo bendrovė šalyje, turinti apie 49 proc. rinkos dalį. Įmonė aptarnauja maždaug 900 000 klientų ir siūlo tiek individualius, tiek grupinius gyvybės draudimo sprendimus, taip pat sveikatos, nelaimingų atsitikimų draudimą bei darbuotojų naudų programas.

    PZU argumentai: augimas ir konsolidacija

    PZU vadovas Bogdanas Benczakas teigia, kad įsigijimas atitinka ilgalaikę grupės strategiją augti ir stiprinti tarptautinį svorį Vidurio ir Rytų Europoje. Pasak jo, investicija nukreipta į rinkos lyderį, turintį patyrusią komandą ir atsparų veiklos modelį.

    „„MetLife Ukraina“ įsigijimas yra svarbus žingsnis įgyvendinant mūsų ilgalaikę strategiją kurti stiprią tarptautinę draudimo ir finansų grupę Vidurio ir Rytų Europoje“, – sakė PZU vadovas Bogdanas Benczakas.

    PZU taip pat akcentuoja struktūrines Ukrainos gyvybės draudimo rinkos prielaidas: ji vis dar laikoma palyginti mažai išvystyta, todėl, bendrovės vertinimu, turi ilgalaikį augimo potencialą. Kartu pabrėžiama, kad pastaraisiais metais sektorius patyrė konsolidaciją ir restruktūrizaciją, kas, anot PZU, sustiprino veikiančių žaidėjų stabilumą.

    Finansiniai rodikliai ir rizikų valdymas

    PZU teigia, kad sandoris patrauklus ir finansine prasme. Skelbiama, jog „MetLife Ukraina“ pasižymi aukštu pelningumu, o nuosavo kapitalo grąža siekia apie 20 proc., taip pat turi pakankamą likvidumą, leidžiantį mokėti dividendus.

    Pagal pateiktus duomenis, 2025 metais „MetLife Ukraina“ gavo apie 38 mln. eurų pajamų ir uždirbo apie 21 mln. eurų grynojo pelno. Nurodoma, kad tiek pajamos, tiek pelnas per metus augo maždaug po 7 proc., o bendras turtas metų pabaigoje siekė 249 mln. eurų, nuosavas kapitalas – 99 mln. eurų.

    Vienas svarbiausių PZU akcentų – politinės ir saugumo rizikos, susijusios su veikla karo sąlygomis. Bendrovė teigia, kad investicijai taikomas draudimas, kurį teikia Lenkijos eksporto kredito agentūra KUKE, ir tai, PZU vertinimu, mažina riziką, susijusią su verslu konflikte esančioje šalyje.

    „Mūsų investicija rodo, kad galime suderinti atsakingą rizikų valdymą su ilgalaikiu strateginiu mąstymu, net ir sudėtingomis rinkos sąlygomis“, – sakė PZU vadovas Bogdanas Benczakas.

    Jei sandoris bus patvirtintas, PZU tikisi sustiprinti savo mastą Ukrainoje ir gauti prieigą prie papildomų pardavimo kanalų bei produktinių kompetencijų. Praktikoje tai galėtų reikšti didesnę konkurenciją gyvybės ir sveikatos draudimo segmente bei spartesnį pasiūlymų plėtimą per įvairius platinimo kanalus.

  • Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamą: nuo gegužės 1 dienos keičiasi gatvių vaizdas

    Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamą: nuo gegužės 1 dienos keičiasi gatvių vaizdas

    Nauja tvarka viešajai erdvei

    Amsterdamas tapo pirmąja sostine pasaulyje, kuri viešojoje erdvėje uždraudė reklamuoti mėsos produktus ir iškastinį kurą. Miesto valdžios patvirtintos taisyklės įsigaliojo gegužės 1 dieną ir apima įvairius lauko reklamos formatus.

    Draudimas taikomas reklamai ant stendų, plakatuose ir miesto infrastruktūroje, pavyzdžiui, viešojo transporto stotelėse bei metro stotyse. Tai reiškia, kad iš gatvių palaipsniui dingsta reklamos, skatinančios pirkti mėsainius, rinktis automobilius su vidaus degimo varikliais ar ieškoti pigių skrydžių.

    Kodėl pasirinkta reklama?

    Miesto sprendimas siejamas su klimato politika ir siekiu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Amsterdamas viešai deklaruoja tikslą iki 2050 metų artėti prie klimato neutralumo, o kartu skatinti gyventojus keisti vartojimo įpročius, įskaitant mažesnį mėsos vartojimą.

    Politikai, rėmę draudimą, argumentuoja, kad miestas neturėtų uždirbti iš reklamos, kuri prieštarauja jo pačio strateginėms kryptims. Pasak jų, reklama formuoja socialines normas, todėl viešosiose erdvėse norima daugiau vietos kultūros ir vietos bendruomenių renginių komunikacijai.

    „Klimato krizė yra skubi problema“, – sakė viena iš sprendimą palaikiusių Amsterdamo politikos atstovių.

    Verslo kritika ir platesnis Europos kontekstas

    Kai kurie verslo atstovai sprendimą vertina kritiškai ir teigia, kad tai yra nepageidaujamas bandymas daryti įtaką vartotojų pasirinkimams. Mėsos pramonės organizacijos pabrėžia maistinę produktų vertę ir ragina neskubėti riboti informacijos matomumo viešose vietose.

    Kritikos sulaukė ir kelionių reklamos ribojimas, nes dalis turizmo sektoriaus atstovų tai mato kaip pernelyg didelį įsikišimą į ūkinę veiklą. Kita vertus, draudimo šalininkai šį žingsnį lygina su anksčiau Europoje įsitvirtinusia tabako reklamos ribojimo logika, kai viešoji erdvė naudojama mažinti žalingų įpročių normalizavimą.

    Amsterdamas šiame kelyje nėra visiškai vienišas. Panašūs sprendimai jau buvo priimti kituose Nyderlandų miestuose, o iškastinio kuro reklamos ribojimų įvairiomis formomis imasi ir dalis kitų Europos miestų, siekiančių greičiau įgyvendinti klimato tikslus.

  • 43,7 mlrd. eurų iš SAFE Lenkijai: Europos Komisija pradeda procedūras, sprendimai artėja

    43,7 mlrd. eurų iš SAFE Lenkijai: Europos Komisija pradeda procedūras, sprendimai artėja

    Europos Komisija pranešė gavusi iš Lenkijos valdžios institucijų grąžintą SAFE paskolos sutartį, todėl tolesni žingsniai dabar priklauso Briuseliui. Komisijos atstovas spaudos konferencijoje patvirtino, kad pradėtos vidinės procedūros, reikalingos susitarimui pasirašyti.

    Komisija pabrėžė, kad gynybos investicijų atveju laikas yra kritiškai svarbus, todėl procesas bus spartinamas. SAFE mechanizmas numato ES masto finansavimą, skirtą greičiau didinti gynybos pajėgumus ir remti bendrus pirkimus Europoje.

    Kas yra SAFE ir kiek skirta?

    SAFE yra Europos Sąjungos instrumentas, numatantis iki 150 mlrd. eurų paramą, daugiausia mažesnių palūkanų paskolų forma. Šios lėšos skirtos gynybos pramonės pajėgumams didinti ir karinei įrangai įsigyti, prioritetą teikiant Europoje gaminamai produkcijai.

    Pagal paskelbtą informaciją Europos Komisija Lenkijai iš viso numatė 43,7 mlrd. eurų. Lėšos turėtų finansuoti gynybos projektus, įtrauktus į nacionalinį investicijų planą, įskaitant Tarcza Wschód, kovos su dronais sprendimus, oro gynybą, artileriją ir kariniams poreikiams svarbios transporto infrastruktūros modernizavimą.

    Terminas iki gegužės pabaigos

    Pagal ES taisykles iki gegužės pabaigos valstybės narės gali pačios užsakinėti gynybos įrangą SAFE rėmuose. Vėliau, pasibaigus šiam laikotarpiui, perkant dalį pajėgumų ar įrangos gali tekti ieškoti partnerių bendriems pirkimams ir derinti sprendimus su kitomis šalimis.

    Lenkijai terminas ypač svarbus dėl deklaruojamo siekio didelę dalį užsakymų nukreipti į vietos pramonę. Skelbta, kad 89 proc. planuojamų SAFE lėšų turėtų atitekti Lenkijos pramonei ir ekonomikai, taip didinant tiek gynybinius, tiek pramoninius pajėgumus.

    Politinis fonas ir pasirašymo kelias

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai sakė, kad vyriausybė artimiausiu metu turėtų būti pasirengusi pasirašyti SAFE susitarimą. Vyriausybės įgaliotinė SAFE klausimams Magdalena Sobkowiak-Czarnecka taip pat teigė, kad sutartis bus pasirašyta per artimiausias valandas ar kelias dienas, nurodant numatytus pasirašančius asmenis tiek Lenkijos, tiek Europos Komisijos pusėje.

    Tuo pat metu šalies vidaus politikoje SAFE įgyvendinimas susidūrė su kliūtimis: skelbta, kad prezidentas Karol Nawrocki vetavo įstatymą, kuris būtų įtvirtinęs specialų fondą ES lėšoms administruoti. Po veto vyriausybė pasirinko kitą kelią, patvirtindama sprendimus, leidžiančius pasirašyti dokumentus ir paskolą susieti su nacionaliniais gynybos finansavimo mechanizmais.

    Pagal viešai skelbtą modelį paskolą turėtų prisiimti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, lėšas nukreipiant į Ginkluotųjų pajėgų paramos fondą. Toks sprendimas leidžia judėti į priekį net ir keičiantis teisiniam pagrindui šalies viduje, tačiau galutinis tempas dabar priklausys nuo Europos Komisijos procedūrų užbaigimo ir sutarties pasirašymo.

  • Lenkijoje plečiamas reprografinis mokestis: 1–2 proc. nuo išmaniųjų įrenginių, opozicija kelia klausimus

    Lenkijoje plečiamas reprografinis mokestis: 1–2 proc. nuo išmaniųjų įrenginių, opozicija kelia klausimus

    Lenkijoje atnaujintas vadinamųjų „tuščių laikmenų“ sąrašas, kuriam taikomas reprografinis mokestis. Į jį įtraukti šiuolaikiniai įrenginiai, tokie kaip išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kompiuteriai, o mokestis siektų apie 1–2 proc. įrenginio kainos.

    Šis mechanizmas susijęs su autorinių teisių sistema: jis skirtas kompensuoti kūrėjams už teisėtą privatų kūrinių kopijavimą. Iki šiol sąraše dominavo technologijos, kurios rinkoje prarado reikšmę, pavyzdžiui, vaizdo grotuvai ar dalis senesnių įrašymo įrenginių.

    Ministerija: tai ne naujas mokestis

    Lenkijos kultūros ministerija pabrėžia, kad reprografinis mokestis nėra naujas mokestis vartotojams, o veikiau kompensavimo mechanizmas, taikomas įrenginių ir laikmenų prekybos grandinei. Ministerijos teigimu, jo tikslas yra modernizuoti taisykles pagal šiandienos technologinę realybę.

    Po sprendimo paskelbimo viešumoje buvo kartojama, kad rinkoje jau egzistuoja analogiški modeliai kitose Europos Sąjungos šalyse, o vien mokesčio buvimas nebūtinai reiškia automatinį kainų šuolį. Visgi ministerija pripažįsta, kad praktikoje kainodara priklauso nuo gamintojų, importuotojų ir mažmenininkų sprendimų.

    Opozicija ir verslas ginčija teisinį kelią

    Opozicinės partijos PiS atstovai pareiškė, kad tokio pobūdžio finansinių prievolių plėtimas, jų vertinimu, turėtų būti įtvirtintas įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu. Politikai pranešė svarstantys kreiptis į ombudsmeno instituciją, kad ši inicijuotų teisėtumo patikrą.

    Kritiką išsakė ir skaitmeninės rinkos atstovai, teigdami, jog reali našta gali tekti vietos tiekimo grandinei, o galiausiai būti perkelta pirkėjams. Jų argumentas paprastas: kai maržos mažos, papildomų kaštų absorbuoti sunku, todėl jie dažnai atsispindi galutinėje kainoje.

    Kas pasikeis vartotojams ir institucijoms?

    Diskusijoje keliama ir viešųjų pirkimų tema: brangesni kompiuteriai ar planšetiniai kompiuteriai reikštų didesnes išlaidas mokykloms, universitetams ir administracijai, kurios įrangą perka dideliais kiekiais. Tai savo ruožtu gali padidinti biudžetines išlaidas, net jei mokestis formaliai nukreiptas į rinkos dalyvius.

    Į debatą įtraukiamas ir skaitmeninio turinio vartojimo pokytis: vis daugiau turinio žiūrima srautinių transliacijų platformose, už kurias vartotojai jau moka. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dalis funkcijų, pavyzdžiui, peržiūra neprisijungus programėlėse, ne visada prilygsta laisvam kopijavimui privačiam naudojimui.

    Skelbiama, kad naujos taisyklės turėtų įsigalioti praėjus šešiems mėnesiams nuo jų oficialaus paskelbimo. Iki tol tikėtinos intensyvios diskusijos dėl kainų poveikio, teisinio pagrindo ir to, kaip užtikrinti, kad surinktos lėšos skaidriai pasiektų kūrėjus.