CP v2

Blog

  • Stalprodukt smogia importas iš ne ES: elektrotechninių plieno lakštų pajamos per pusmetį smuko 36 proc.

    Lenkijos plieno gamintoja Stalprodukt pranešė, kad 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai reikšmingai nukrypo nuo pastarųjų dvejų metų to paties laikotarpio vidurkio. Didžiausias nuosmukis fiksuotas elektrotechninių plieno lakštų segmente, kuris yra vienas svarbiausių grupės verslų.

    Bendrovės teigimu, šio segmento pajamos per 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 72 000 000 eurų ir, lyginant su 2024 ir 2025 metų atitinkamo laikotarpio vidurkiu, smuko 36 proc. Stalprodukt akcentuoja, kad nuosmukis nėra vien ciklinis, o susijęs su struktūriniais pokyčiais Europos rinkoje.

    Kas labiausiai spaudžia rezultatus?

    Pagrindine priežastimi įvardijamas stipriai išaugęs plieno lakštų importas į Europą iš šalių už ES ribų, kai siūlomos kainos, pasak bendrovės, smarkiai prasilenkia su Europos gamintojų sąnaudų lygiu. Tokia konkurencija ypač paveikia aukštesnės pridėtinės vertės produktus, tarp jų ir transformatoriams skirtą elektrotechninį plieną.

    Įtampa rinkoje didėja ir dėl to, kad europiniai gamintojai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje: energijos, aplinkosaugos ir emisijų kaštai ES dažnai yra aukštesni nei pagrindinių importo šaltinių rinkose. Stalprodukt vertinimu, tai apsunkina galimybes greitai prisitaikyti prie agresyvios kainodaros.

    Rinka suspausta tarp dviejų interesų

    Elektrotechninio plieno lakštų, naudojamų transformatoriams, reikšmė auga dėl elektros tinklų plėtros, atsinaujinančios energetikos integracijos ir bendro elektrifikacijos tempo Europoje. Tačiau tuo pat metu dalis pramonės grandinės dalyvių kelia klausimą, ar rinkos apsaugos priemonės neturėtų būti peržiūrėtos, nes brangesnė žaliava gali didinti transformatorių ir kitos įrangos kainas.

    Stalprodukt primena, kad ES tokio tipo plieną gamina tik kelios įmonės, o sektoriaus pelningumas pastaraisiais mėnesiais prastėjo net ir esant tam tikroms prekybos apsaugos priemonėms. Bendrovė anksčiau nurodė, kad transformatorinių lakštų pardavimo apimtys buvo kritusios 35,1 proc., o kainos apie 20 proc., todėl pajamos iš šios produkcijos mažėjo beveik perpus.

    Stalprodukt grupė yra viena didžiausių Lenkijoje aukštos pridėtinės vertės plieno produktų gamintojų ir eksportuotojų. Be elektrotechninių plienų, ji gamina šaltai lankstytus profilius, kelių apsauginius atitvarus, pjaustytą skardą ir juostas.

  • Jasono Arday skandalas Kembridže: nuo plagiato įtarimų iki klausimų dėl atrankos ir DI

    Jasono Arday skandalas Kembridže: nuo plagiato įtarimų iki klausimų dėl atrankos ir DI

    Kas nutiko Kembridže?

    Kembridžo universitetą supurtė skandalas, susijęs su sociologijos ir švietimo srities profesoriumi Jasonu Arday. Universitetas pradėjo tyrimą dėl jo akademinių kvalifikacijų ir garbės paskyrimų, o pats profesorius pasitraukė iš pareigų.

    Kembridžas viešai patvirtino, kad vertina naujai gautą informaciją ir kol procesas nebaigtas, išsamesnių komentarų neteikia. Kartu nurodyta, kad nagrinėjami ir atskiri skundai dėl galimo akademinio nusižengimo pagal universiteto tyrimų etikos taisykles.

    Kaltinimai plagijavimu ir vieša reakcija

    Skandalas įsiplieskė po viešai paskelbtų įtarimų, kad Arday daktaro disertacijoje galėjo būti daug su kitais darbais sutampančių fragmentų. Žiniasklaidoje aptarta, kad plagiato požymių ieškota pasitelkus teksto sutapimų aptikimo programinę įrangą.

    Įtarimai iškart tapo platesnės diskusijos dalimi: vieni akcentavo akademinės etikos standartus ir universitetų pareigą tikrinti darbus, kiti atkreipė dėmesį į tai, kaip tokios istorijos išnaudojamos kultūriniuose karuose apie įvairovę, lygybę ir įtrauktį.

    „Kemsbridžo universitetas pradėjo tyrimą gavęs naujos informacijos apie profesoriaus Arday akademines kvalifikacijas ir garbės paskyrimus. Siekdami užtikrinti sąžiningą procesą, daugiau nekomentuosime, kol tyrimas bus baigtas“, – teigiama universiteto pozicijoje.

    Klausimai dėl biografijos ir atsakomybės

    Vėliau viešojoje erdvėje imta kelti klausimus ir dėl kai kurių Arday biografijoje bei viešuose pasisakymuose minėtų teiginių. Dalį jų žurnalistiniai tyrimai bandė tikrinti dokumentais, institucijų atsakymais ir kitais patvirtinimo šaltiniais, o neatitikimai papildomai padidino spaudimą universitetui.

    Pats Arday viešai tvirtino, kad nepadarė nieko neteisėto, o prieš jį nukreipta kritika esą peržengė įprastų akademinių ginčų ribas. Savo pareiškimuose jis pabrėžė patirtą emocinį krūvį ir teigė atsitraukiantis tam, kad apsaugotų save ir artimuosius.

    „Nuolatiniai kaltinimai, spėlionės ir vieši komentarai man ir mano artimiesiems turėjo labai didelį poveikį“, – rašė Arday aiškindamas sprendimą pasitraukti.

    DI šešėlis ir sistemos spragos

    Skandalą papildė diskusija dėl DI naudojimo: žiniasklaidoje pasirodė teiginių, kad vienas iš viešų tekstų galėjo būti parengtas naudojant dirbtinį intelektą. Net jei tokie vertinimai nebūtinai yra galutinis įrodymas, jie tapo dar vienu klausimu, kaip universitetai turėtų vertinti autentiškumą, autorystę ir atsakomybę.

    Ši istorija taip pat išryškino platesnę problemą: aukšto rango akademinių pareigų atrankose reputacinė rizika dažnai valdomа ne vien dokumentais, bet ir komunikacija. Todėl skaidrūs patikros mechanizmai, aiškūs interesų konfliktų filtrai ir nuoseklūs tyrimų etikos procesai tampa kritiškai svarbūs.

    Kembridžas pranešė, kad tyrimo išvados bus panaudotos peržiūrint vyresniųjų akademinių pareigų skyrimo procesą ir atnaujinant galimo mokslinio nusižengimo nagrinėjimo tvarką. Kol tyrimas tęsiasi, klausimas lieka atviras: ar tai pavienė istorija, ar ženklas, kad prestižinėms institucijoms būtina griežtinti patikrą ir atsparumą reputacinėms manipuliacijoms.

  • Vėjo elektrinių bumas Lenkijoje: vietinės gamybos dalis auga, bet ar įmanoma turbiną pagaminti šalyje?

    Vėjo energetika Lenkijoje vis dažniau vertinama ne vien kaip pigesnės elektros šaltinis, bet ir kaip pramonės bei eksporto variklis. Lenkijos vėjo energetikos asociacijos PSEW viceprezidentas Piotras Czopekas teigia, kad didžiausias laimėjimas būtų ne vien nauji parkai, o vietinių įmonių įsitraukimas į tiekimo grandinę.

    Pasak jo, jūrinio vėjo projektų vietinės kilmės dalis auga, tačiau turi natūralias ribas. Pirmojo etapo projektuose ji siekė apie 20 proc. per visą projekto gyvavimo ciklą, o antrojo etapo projektams investuotojai jau prognozuoja apie 40 proc. ir daugiau, bet viršyti 50 proc. gali būti sudėtinga dėl tarptautinės konkurencijos.

    Kas stabdo vietines įmones?

    PSEW atstovas pabrėžia, kad dideli jūrinio vėjo užsakymai dažnai būna per stambūs mažesnėms įmonėms, todėl svarbu kurti pirkimų modelius, kurie leistų dalyvauti ir vidutiniam verslui. Ne mažiau reikšmingi ir valstybės ar valstybės institucijų remiami garantiniai mechanizmai, padedantys įmonėms finansuoti apyvartinį kapitalą ir prisiimti didesnius įsipareigojimus.

    „Lenkijos įmonėms dažnai pritrūksta ne produkto kokybės, o masto ir finansinių galimybių konkuruoti su tarptautiniais koncernais“, – sakė Piotras Czopekas.

    Jo vertinimu, papildomas postūmis būtų ir jūrinės logistikos stiprinimas, įskaitant didesnį specializuotų laivų bei uostų infrastruktūros prieinamumą. Taip pat skatinama įmonėms telktis į konsorciumus, kad jos galėtų įvykdyti didelės apimties kontraktus.

    Ne tik vietinė, bet ir europinė gamyba

    PSEW akcentuoja, kad diskusija neturėtų virsti rinkos uždarymu vien nacionaliniams tiekėjams, ypač Europos Sąjungos bendrosios rinkos sąlygomis. Asociacijos požiūriu, svarbiau kalbėti apie europinę tiekimo grandinę, kurioje Lenkijos įmonės dalyvautų ne tik šalies projektuose, bet ir užsienyje, o vidaus rinka taptų tramplinu eksporto plėtrai.

    Ši tema aktuali ir dėl Europos Sąjungos pramonės politikos, kuri pastaraisiais metais vis labiau orientuojasi į atsparias tiekimo grandines bei gamybos perkėlimą arčiau vartotojų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį ne kainai vien, bet ir pramoniniams kriterijams, kurie stiprina Europos gamintojų pozicijas globalioje konkurencijoje.

    Sausumos vėjas ir „lenkiškos turbinos“ idėja

    Sausumos vėjo energetikoje, kur patirties daugiau, potencialas vietinei pramonei, PSEW vertinimu, yra didesnis. Remiantis sektoriaus analizėmis, vietinės kilmės dalis sausumoje artimiausiais metais galėtų siekti apie 55–60 proc., o per maždaug dešimtmetį, esant tinkamoms sąlygoms, priartėti prie 75 proc.

    Didžiausia pridėtinės vertės galimybė siejama su turbinos gamyba, nes turbina sudaro apie ketvirtadalį visos vėjo elektrinės investicijos vertės. Turbinos gamyba apima kelias dešimtis pagrindinių komponentų ir šimtus subrangovų, todėl įtrauktų platų metalurgijos, liejyklų, sunkiosios pramonės ir inžinerinių paslaugų spektrą.

    Vis dėlto PSEW atstovas pripažįsta, kad „lenkiškos turbinos“ projektui reikia vienos esminės prielaidos – stabilios ir pakankamai didelės vidaus paklausos. Pasak jo, jei sausumos vėjo rinka vėl pasiektų 1–2 gigavatų metinių investicijų tempą, vietinės gamybos dalis galėtų pakilti iki 75 proc., o turbinos gamyba Lenkijoje taptų realesnė.

    Jis taip pat pabrėžia, kad pastaraisiais metais rinką stabdė reguliacinis nepastovumas ir ilgos administracinės procedūros. Kai kuriais atvejais planavimo ir poveikio aplinkai sprendimų išdavimas, anot PSEW, užtrunka nuo penkerių iki septynerių ar net dešimties metų, o tai mažina investicijų tempą ir planuojamumą.

    Kaip pozityvų pokytį Czopekas įvardija tinklų reguliavimo ir prijungimo sąlygų pertvarkas, kurios turėtų palengvinti atsinaujinančių išteklių integraciją. Tačiau jis pabrėžia, kad vien to nepakanka, jei nebus nuosekliai didinamas naujų projektų skaičius ir užtikrinamas ilgalaikis reguliacinis aiškumas.

    Galiausiai PSEW teigia, kad vietinės kilmės skatinimo programos, ypač valstybei priklausančių energetikos bendrovių pirkimuose, gali būti naudingos tik tada, jei jos virs realiais pirkimų, finansavimo ir kompetencijų auginimo mechanizmais. Pagrindinis tikslas, pasak asociacijos, turėtų būti ne vien „pamatuoti“ vietinę dalį, o padėti įmonėms tapti konkurencingomis visoje Europoje.

  • Švedijos Säpo sužlugdė Rusijos žvalgybos operaciją: taikėsi diskredituoti Švediją, NATO ir ES

    Švedijos Säpo sužlugdė Rusijos žvalgybos operaciją: taikėsi diskredituoti Švediją, NATO ir ES

    Švedijos saugumo tarnyba Säpo pranešė sužlugdžiusi Rusijos žvalgybos operaciją, kuria buvo siekiama paveikti Švedijos sprendimų priėmimą ir menkinti šalies reputaciją. Pasak tarnybos, taikiniais buvo įvardijami ir NATO bei Europos Sąjunga.

    Säpo teigimu, operacija buvo planuota ir koordinuota Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR, o vienas iš įtariamų vykdytojų dirbo užsienio diplomatinėje atstovybėje Švedijoje. Kuri konkrečiai diplomatinė misija minima, tarnyba nenurodė.

    „Vienas operacijos tikslų buvo rinkti informaciją apie Švedijos sprendimų priėmimą, kad Rusijos žvalgyba galėtų vykdyti įtakos operacijas poliarizuojančiomis temomis ir taip menkinti Švediją, NATO bei ES“, – nurodė Säpo.

    Säpo operaciją apibūdino kaip ilgiau trunkanį bandymą pasinaudoti jautriais vidaus politikos klausimais ir visuomenės susiskaldymu. Tokia taktika, anot saugumo ekspertų, dažnai remiasi ne vien dezinformacija, bet ir tikslingu informacijos rinkimu, kontaktų kūrimu bei bandymais nukreipti diskusiją į skaldančias temas.

    Säpo operacijų vadovo pavaduotojas Christofferis Wedelinas teigė, kad sužinojusi apie veiksmus tarnyba ėmėsi priemonių apsaugoti svarbius Švedijos interesus ir užkirsti kelią tolesniam poveikiui. Plačiau apie konkrečias priemones nebuvo skelbiama, nes tokia informacija dažnai laikoma jautria kontržvalgybos požiūriu.

    Švedija NATO gretose ir augantys saugumo iššūkiai

    Švedija į NATO įstojo 2024 metais, nutraukdama daugiau nei du šimtmečius trukusią karinio neprisijungimo tradiciją. Sprendimą iš esmės paskatino 2022 metais prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, pakeitusi saugumo situaciją visame regione.

    Švedijos institucijos pastaraisiais metais ne kartą akcentavo, kad didžiausios žvalgybinės grėsmės šaliai kyla iš Rusijos, taip pat iš Kinijos ir Irano. Šis Säpo pranešimas vertinamas kaip dar vienas signalas, kad po Švedijos įstojimo į NATO informacinės ir įtakos operacijos gali intensyvėti, o kontržvalgybai tenka užduotis greitai identifikuoti ir neutralizuoti tokius bandymus.

  • Kelionių vairuotojų apklausa atskleidė: kuriose šalyse keliuose daugiausia agresijos ir kas erzina labiausiai

    Kelionių vairuotojų apklausa atskleidė: kuriose šalyse keliuose daugiausia agresijos ir kas erzina labiausiai

    Nauja tarptautinė vairuotojų apklausa parodė, kad dalis populiariausių turistinių krypčių kartu yra ir vienos nemaloniausių vietų sėsti prie vairo. Respondentai vertino, kur dažniausiai susiduria su agresyviu ar neprognozuojamu elgesiu keliuose, o taip pat įvardijo labiausiai erzinančius įpročius.

    Didžiausios agresijos keliuose, remiantis apklausos dalyvių patirtimis, sulaukė Italija. Apie 23 proc. vairuotojų teigė ten susidūrę su chaotišku ar rizikingu vairavimu, o tai ypač ryšku didmiesčiuose ir intensyvaus eismo zonose.

    Antroje vietoje atsidūrė Jungtinė Karalystė, kuri dažnai siejama su tvarkingu eismu, tačiau 11 proc. apklaustųjų nurodė patyrę agresyvų kitų vairuotojų elgesį. Dažniausiai minėtas miestas buvo Londonas, kur prie įtampos prisideda spūstys, sudėtinga infrastruktūra ir dideli srautai.

    Kas labiausiai erzina vairuotojus?

    Trečią vietą pagal vairuotojų įvardytą agresiją užėmė Jungtinės Amerikos Valstijos su 9 proc., o po jų rikiavosi Prancūzija ir Australija, abiejose šalyse po 5 proc. respondentų teigė susiduriantys su agresyviu elgesiu keliuose.

    Į penketą taip pat pateko Ispanija ir Turkija, po 4 proc. apklaustųjų nurodė būtent ten patyrę didžiausią įtampą vairuojant. Tokie rezultatai rodo, kad agresijos suvokimas dažnai siejamas ne tik su vairavimo kultūra, bet ir su eismo tankiu bei vietinėmis taisyklėmis, prie kurių turistams tenka greitai prisitaikyti.

    Kalbant apie erzinančius įpročius, dažniausiai minėtas posūkių nerodymas. Tai pažymėjo 56 proc. apklausos dalyvių, nes toks elgesys didina neapibrėžtumą ir avarijų riziką, ypač sankryžose ir persirikiuojant.

    Kitas dažnas nusiskundimas buvo važiavimas per arti iš galo, tai erzino 46 proc. respondentų. Taip pat nemažai vairuotojų nurodė, kad įtampą kelia lėtas važiavimas lenkimo juostoje, tai pažymėjo 43 proc., o netikėtas stabdymas minėtas rečiau, apie 20 proc.

    Kur vairuotojai laikomi mandagiausiais?

    Toje pačioje apklausoje vertintas ir mandagumas, kuris skirtingose šalyse gali būti suprantamas nevienodai. Vis dėlto aukščiausiai reitinguota Japonija, kur pagarbos gestai ir santūrumas laikomi svarbia bendravimo dalimi, o tai atsispindi ir eismo kultūroje.

    Po Japonijos rikiavosi Kanada, o trečioje vietoje vėl atsidūrė Jungtinė Karalystė, nors agresijos kategorijoje ji buvo tarp lyderių. Tai pabrėžia, kad bendras mandagumo įvaizdis ir reali vairavimo patirtis ne visuomet sutampa, ypač didmiesčiuose.

    Apklausa taip pat kvietė respondentus įvertinti save, ar jie patys laiko save mandagiais ir ar gerbia nepažįstamuosius. Įdomu tai, kad Japonijos gyventojai sau skyrė vieną žemesnių, nors vis tiek aukštą įvertinimą, apie 8,73 balo iš 10.

    Aukščiausius savęs vertinimo balus apklausoje skyrė Brazilija ir Čilė, vidutiniškai po 9,46 balo. Toliau sekė Indija su 9,41 balo, Švedija su 9,40 balo, o Prancūzija taip pat pasiekė 9,40 balo, nors vairuotojų patirtyse keliuose buvo minima kaip viena labiau įtemptų krypčių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios apklausos fiksuoja subjektyvią patirtį, kurią veikia sezoninis turizmas, spūstys, kelio darbai, skirtingos taisyklės ir vietinės vairavimo normos. Vis dėlto jos aiškiai parodo, kokie elgesio modeliai labiausiai kelia stresą ir kur keliaujant verta iš anksto pasiruošti intensyvesniam eismui.

  • Lodzės oro uoste ruošiamas vadovų pokytis: miesto iniciatyva gali būti atšaukta prezidentės rekomendacija

    Lodzės oro uoste artėja vadovų kaita: Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad uosto prezidentė Anna Midera gali netekti pareigų. Teigiama, jog miesto iniciatyva šaukiamas stebėtojų tarybos posėdis, kuriame ketinama atšaukti anksčiau jai suteiktą rekomendaciją.

    Apie planuojamą posėdį žurnalistams patvirtino Lodzės miesto savivaldybės atstovė Aleksandra Hac. Anot jos, sprendimas būtų susijęs būtent su rekomendacijos vadovei atšaukimu, o tai paprastai laikoma aiškiu signalu dėl pasitikėjimo praradimo.

    A. Midera Lodzės oro uostui vadovauja nuo 2017 metų, o per tą laiką uostas nuolat ieškojo būdų sustiprinti maršrutų tinklą ir keleivių srautus. Regioniniams oro uostams Lenkijoje tai tapo ypač aktualu po pandemijos, kai vežėjai perskirstė pajėgumus, o konkurencija dėl skrydžių išaugo.

    Kas gali perimti vairą?

    Neoficialiai skelbiama, kad naujuoju Lodzės oro uosto vadovu gali tapti dabartinis bendrovės viceprezidentas Robert Makowski. Jis oro uoste dirba nuo 2012 metų, karjerą pradėjo rinkodaros srityje, vėliau ėjo komercijos vadovo pareigas ir prisidėjo prie verslo plėtros bei maršrutų vystymo.

    Tokie paskyrimai regioniniuose oro uostuose dažnai siejami su siekiu užtikrinti veiklos tęstinumą, ypač jei pagrindiniai iššūkiai išlieka tie patys: stabilus reguliarių reisų skaičius, pakankamas užimtumas ir papildomų pajamų šaltiniai iš neaviacinių paslaugų.

    Subsidijų klausimas ir kritika

    Viešojoje erdvėje Lodzės oro uostas pastaruoju metu minėtas ir dėl planų skatinti skrydžių plėtrą savivaldybės bei regiono lėšomis. Praėjusių metų pabaigoje kilo kritikos banga, kai paaiškėjo, kad svarstyta per penkerius metus skirti apie 15 000 000 eurų paramą oro linijoms, kurios atidarytų naujus maršrutus ir kartu reklamuotų miestą užsienyje.

    Kritikai akcentavo, kad tokios priemonės gali tapti subsidijomis vienam dominuojančiam vežėjui, o pats oro uostas jau ne vienerius metus susiduria su pelningumo problema. Tuo metu uosto vadovybė argumentavo, jog tikslas yra platesnis nei vien aviacijos statistika, tai miesto matomumo didinimas ir savaitgalio turizmo pritraukimas.

    „Lodzė yra trečias pagal dydį Lenkijos miestas, tačiau už mūsų šalies ribų jis menkai matomas. Norime, kad keleiviai atvyktų savaitgaliui, o Lodzė tam labai tinkama“, – sakė Anna Midera.

    Artimiausias stebėtojų tarybos sprendimas parodys, ar bus pasirinktas kursas keisti vadovybę ir kaip tai paveiks uosto strategiją: nuo skrydžių plėtros sąlygų iki santykių su savivaldybe ir regiono institucijomis, kurios dažnai tampa pagrindinėmis regioninių oro uostų partnerėmis.

  • Comic Con Astanoje sutraukė tūkstančius cosplayerių: kokias pasaulio žvaigždes išvydo Kazachstanas

    Comic Con Astanoje sutraukė tūkstančius cosplayerių: kokias pasaulio žvaigždes išvydo Kazachstanas

    Astanoje surengtas Comic Con festivalis, vadinamas didžiausiu popkultūros renginiu Centrinėje Azijoje, šiemet į sostinę pritraukė tūkstančius lankytojų. Penktąjį gimtadienį minėjęs renginys kelias dienas vyko dviejose erdvėse, kur susitiko kino svečiai, cosplayeriai, žaidimų gerbėjai ir kūrėjai.

    Organizatoriai akcentavo, kad festivalio mastas kasmet auga: šimtai veiklų, dirbtuvės, koncertai ir susitikimai su aktoriais tapo pagrindiniais traukos taškais. Greta pramogų vis daugiau dėmesio skiriama ir vietos kūrėjų projektams, kurie siekia tarptautinės auditorijos.

    Cosplay nuo vaikų iki profesionalų

    Didžiausias šurmulys tvyrojo erdvėse, kuriose dominavo cosplay kultūra: nuo anime ir komiksų personažų iki originalių fantastinių įvaizdžių. Dalis lankytojų atėjo pasipuošę kostiumais, o kiti stojo į eiles fotografuotis su įspūdingiausiais herojais.

    Festivalio programoje vyko mėgėjų cosplay konkursai vaikams ir suaugusiesiems, suteikę progą pirmą kartą ant scenos lipantiems dalyviams. Pasiruošimas neretai trunka mėnesius: dalyviai patys konstruoja šarvus, siuva drabužius ir kuria detales, ieškodami tinkamų medžiagų net dėvėtų drabužių parduotuvėse.

    Tarptautinis cosplay konkursas, vykęs „Barys Arena“ arenoje, išsiskyrė rekordinio dydžio priziniu fondu, siekusiu apie 37 000 eurų. Organizatorių teigimu, atranka buvo griežta, o vietą varžybose pelnė tik dalis kandidatų, pateikusių paraiškas iš daugiau nei 20 šalių.

    Žvaigždės, autografai ir pažadas sugrįžti

    Vienu ryškiausių festivalio akcentų tapo danų aktoriaus Nikolajaus Costerio-Waldau vizitas, kuris Astanoje pirmą kartą susitiko su gerbėjais ir dalijo autografus. Jis plačiausiai žinomas dėl vaidmens seriale „Sostų karai“, o renginyje sulaukė vienos didžiausių gerbėjų minių.

    „Geras dalykas yra tas, kad pirtis buvo neįtikėtina. Blogas dalykas, kad turbūt sugadino visas kitas pirties patirtis visam likusiam gyvenimui“, – sakė Nikolajus Costeris-Waldau.

    Per atskirą spaudos konferenciją aktorius pasakojo aplankęs Astanos Baitereko monumentą ir ten sugalvojęs norą sugrįžti į Kazachstaną. Jis taip pat paminėjo, kad naujų interpretacijų apie jo serialo personažo pabaigą nekuria ir džiaugiasi projekto ilgaamžiškumu, kurį žiūrovai atranda ir praėjus metams po finalo.

    Festivalyje pasirodė ir kiti tarptautiniai svečiai, tarp jų aktoriai Paulas Andersonas, taip pat serialo „One Piece“ žvaigždės Iñaki Godoy ir Taz Skylar. Lygiagrečiai vyko žaidimų turnyrai, kūrybinės dirbtuvės ir susitikimai su komiksų dailininkais bei skaitmeniniais kūrėjais.

    Kodėl tai svarbu Kazachstanui?

    Comic Con Astana vis dažniau pristatomas ne tik kaip gerbėjų suvažiavimas, bet ir kaip kūrybinių industrijų vitrina. Organizatoriai bei dalyviai pabrėžia, kad renginys tampa platforma, kur vietos autoriai gali testuoti idėjas, pritraukti partnerių ir megzti ryšius su tarptautine bendruomene.

    Šių metų programoje buvo parodytas ir trumpas animacinis darbas, sukurtas pasitelkiant dirbtinis intelektas sprendimus, o įkvėpimo šaltiniu tapo Didžiosios stepės kultūra. Tokios iniciatyvos atspindi tendenciją, kai popkultūros renginiai plečiasi į platesnį kūrybos ir technologijų lauką, o Astana siekia įsitvirtinti kaip regiono traukos centras.

  • „Harry Potter“ gerbėjai privertė keisti 502 mln. eurų kabelio maršrutą dėl Dobio memorialo

    „Harry Potter“ gerbėjai privertė keisti 502 mln. eurų kabelio maršrutą dėl Dobio memorialo

    Didžiosios Britanijos ir Airijos energetikos jungties projektas buvo pakoreguotas po to, kai „Harry Potter“ gerbėjai atkreipė dėmesį, kad pirminis maršrutas kirstų vietą, vadinamą Dobio namų elfo memorialu. Kabelio projektas vertinamas apie 502 mln. eurų, o sprendimas maršrutą koreguoti priimtas siekiant išvengti trukdžių populiariam lankytinam taškui.

    Kalbama apie „Greenlink“ 190 kilometrų ilgio aukštos įtampos kabelį, jungiantį Didžiąją Britaniją ir Airiją. Jis turėjo būti tiesiamas tarp Veksfordo grafystės Airijoje ir Freshwater West paplūdimio Velse, Pembrokšyre, tačiau būtent ši pakrantė yra ypač svarbi „Harry Potter“ gerbėjams.

    Freshwater West paplūdimyje buvo filmuota scena iš filmo Harry Potter ir mirties relikvijos. Pirma dalis, kurioje žūsta Dobis, o gerbėjai vėliau čia įrengė simbolinį atminimo kampelį. Lankytojai palieka nudažytus akmenėlius ir kojines, taip pagerbdami personažą, tapusį vienu ryškiausių visos serijos herojų.

    Memorialas ir aplinkosaugos klausimai

    Teritoriją prižiūrinti organizacija National Trust dar 2022 metais buvo sutikusi, kad atminimo vieta galėtų išlikti, tačiau kartu ragino nepalikti kojinių dėl galimo poveikio aplinkai. Praktikoje tokie „fanų memorialai“ dažnai atsiduria tarp dviejų interesų: lankytojų noro įprasminti kultūrinę patirtį ir pareigos saugoti gamtines teritorijas nuo šiukšlinimo.

    Situacija įgavo pagreitį, kai paaiškėjo, kad energetikos infrastruktūros planai gali paliesti memorialo zoną. Apie tai sužinoję gerbėjai ėmė aktyviai reikšti nepritarimą ir kreipėsi į projekto vykdytojus bei planuotojus, prašydami rasti kitą techninį sprendimą.

    Šimtai skambučių ir sprendimas keisti planus

    Apie kilusį pasipiktinimą viešai papasakojo energetikos sektoriaus konsultacijų bendrovės „Etchea Energy“ vadovas Simonas Ludlamas, kalbėdamas tinklalaidėje The Energy Revolution. Pasak jo, dėl Dobio memorialo buvo sulaukta šimtų skambučių, o reakcija parodė, kad daliai visuomenės tai nėra tik smulkmena.

    „Turėjome grįžti prie planuotojų ir tiksliai susitarti, kaip pakeisti maršrutą, kad nebeitume per Dobio memorialą“, – sakė Simonas Ludlamas.

    Galiausiai kabelio trasa buvo pakoreguota, o projektas pradėjo veikti 2025 metais. Skelbiama, kad jungtis gali aprūpinti elektra apie 380 000 namų ūkių, o sprendimas keisti maršrutą leido išvengti konflikto su gerbėjų puoselėjama vieta ir sumažinti reputacinę riziką projektui.

    Šis atvejis išryškina, kaip infrastruktūros planavime vis dažniau susikerta techniniai, aplinkosauginiai ir kultūriniai veiksniai. Net ir simbolinės vietos, susijusios su popkultūra, gali tapti realiu argumentu koreguojant didelės vertės projektus, ypač kai kyla rizika viešajam palaikymui ir vietos bendruomenių reakcijoms.

  • Madrido Prado muziejus prieš Saulės užtemimą: kaip DI naujai apšvietė „Las Meninas“ ir kitus šedevrus

    Madrido Prado muziejus prieš Saulės užtemimą: kaip DI naujai apšvietė „Las Meninas“ ir kitus šedevrus

    Šedevrai kitokioje šviesoje

    Madrido Prado muziejus pristatė audiovizualinį darbą El Prado užtemimo šviesoje, kuriame pasitelkiant DI ir skaitmeninę kūrybą rodoma, kaip Saulės užtemimas pakeistų garsiausių paveikslų apšvietimą. Projektas paskelbtas artėjant 2026 metų rugpjūčio 12 dieną Ispanijoje matomam Saulės užtemimui.

    Pagrindinė idėja paprasta, bet paveiki: staigus šviesos pokytis keičia spalvų sodrumą, šešėlių kryptį ir bendrą nuotaiką, todėl žiūrovas gali iš naujo pamatyti gerai žinomus kūrinius. Muziejus akcentuoja, kad tai nėra bandymas perpiešti klasiką, o vizualus būdas paaiškinti, kokią didelę įtaką suvokimui daro apšvietimas.

    Ką muziejus pakeitė skaitmeniškai

    Vaizdo įraše pasirinkti keli Prado kolekcijos simboliai, tarp jų ir Diego Velázquezo „Las Meninas“, Francisco Goya paveikslai bei Albrechto Dürerio autoportretas. Kintantis apšvietimas sudėliojamas etapais taip, kad žiūrovas matytų laipsnišką temimą, naujai atsirandančius atspindžius ir užtemimo metu sustiprėjančius kontrastus.

    Muziejaus tikslas yra ir edukacinis: trumpas, lengvai pasiekiamas audiovizualinis formatas orientuotas į auditorijas, kurios į muziejų užsuka rečiau. Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais tampa vis įprastesnės Europoje, kai kultūros institucijos ieško būdų socialiniuose tinkluose ir skaitmeninėje erdvėje pateikti turinį neaukojant tikslumo.

    DI vaidmuo ir žmogaus kontrolė

    Projektą kūrė studija AMB Piensa, derinusi DI įrankius, skaitmeninę animaciją ir tradicinę grafinę intervenciją. Naudoti vaizdo generavimo modeliai padėjo sukurti gylio įspūdį, imituoti kameros judesius ir tiksliai atkurti, kaip užtemimas slinktų per skirtingas scenas paveiksluose.

    Vis dėlto kūrėjai pabrėžia, kad procesas nebuvo pilnai automatizuotas: kiekviena scena peržiūrėta ir koreguota rankiniu būdu, kad nebūtų iškraipyta originali kompozicija ir tapybinė maniera. Tokia praktika atitinka bendrą tendenciją kultūros pavelde, kai DI naudojamas kaip priemonė vizualizacijoms ir interpretacijoms, o galutinę atsakomybę išlaiko žmonės.

    Prado muziejus šiuo projektu dar kartą parodo kryptį, kuria juda didžiosios galerijos: technologijas jos vis dažniau naudoja ne tik archyvavimui, bet ir žiūrovo patirčiai praturtinti. Užtemimo tema čia tampa proga priminti seną dailės tiesą: tai, ką matome, priklauso ne tik nuo drobės, bet ir nuo šviesos, kurioje ją žiūrime.

  • Portugalijoje užsieniečiai perka dažniau, bet išleidžia mažiau: ryškėja britų ir JAV turistų skirtumai

    Portugalijoje užsieniečiai perka dažniau, bet išleidžia mažiau: ryškėja britų ir JAV turistų skirtumai

    Portugalijoje poilsiaujantys užsienio turistai vienu apsipirkimu vidutiniškai palieka mažiau pinigų nei anksčiau, nors bendras atsiskaitymų skaičius ir toliau auga. Tai rodo Turismo de Portugal duomenys, paremti mokėjimų statistika, fiksuojančia atsiskaitymus užsienio mokėjimo kortelėmis.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį vidutinė vieno užsienio atsiskaitymo suma siekė 35,70 euro ir nukrito iki žemiausio lygio nuo 2019 metų. Tuo pat metu bendras pirkinių, apmokėtų užsienio kortelėmis, kiekis didėjo, o atsiskaitymų apyvarta viršijo 3 700 000 000 eurų.

    Mažesnės sumos, didesnė apyvarta

    Ši dinamika dažnai aiškinama pasikeitusiais keliautojų įpročiais: turistai dažniau atsiskaito kortele už smulkesnius pirkinius, o didesnes išlaidas labiau planuoja ir lygina kainas. Prie to prisideda ir kainų augimas Europoje, dėl kurio keliautojai jautriau reaguoja į kasdienes išlaidas.

    Didžiausia užsienio turistų išlaidų dalis teko mažmeninei prekybai, kur per pusmetį užfiksuota apie 1 400 000 000 eurų elektroninių atsiskaitymų. Restoranų sektorius viršijo 1 000 000 000 eurų, o apgyvendinimo įstaigose elektroninių mokėjimų suma sudarė apie 735 000 000 eurų.

    Kur keliauja turistų pinigai?

    Daugiau nei pusė visų užsieniečių išlaidų liko sutelkta dviejuose regionuose: Didžiosios Lisabonos dalis siekė 35,7 proc., Algarvės – 21,6 proc. Tuo metu Šiaurės Portugalija sudarė tik 1,9 proc. visų turistų pirkinių, apmokėtų užsienio kortelėmis.

    Toks pasiskirstymas atspindi ilgametes turizmo tendencijas: sostinės regionas išlaiko didelį miesto turizmo srautą, o Algarvė išlieka pagrindiniu poilsinių kelionių traukos centru. Regionams, kurie gauna mažesnę dalį išlaidų, tai reiškia didesnį spaudimą konkuruoti pasiūla, paslaugų kokybe ir sezoniškumo mažinimo sprendimais.

    Britai pirmauja, amerikiečiai moka kitaip

    Tarp pagrindinių rinkų ryškiausiai išsiskiria Jungtinės Karalystės turistai: jie atliko apie 16 000 000 elektroninių atsiskaitymų, o išlaidų suma siekė 518 000 000 eurų. Tai rodo, kad britai dažniau perka ir aktyviai naudojasi kortelėmis kasdienėms išlaidoms.

    JAV turistai pagal išlaidų apimtį minimi kaip antra ryškiausia grupė, tačiau jų vartojimo profilis kitoks. Nors britai sudaro didesnį pirkinių skaičių, Šiaurės Amerikos keliautojai yra tarp daugiausiai vienu mokėjimu išleidžiančių turistų, o jų vidutinė operacijos suma siekė apie 45 eurus.

    Turizmo sektoriui tai svarbi žinutė: vien tik augantis atvykstančiųjų skaičius dar nereiškia proporcingai augančių pajamų vienam turistui. Paslaugų teikėjams ir savivaldai vis dažniau tenka ieškoti būdų, kaip didinti vertę, o ne vien apimtį: gerinti patirtį, plėsti pasiūlą ir skatinti ilgesnį viešnagės laiką.