CP v2

Blog

  • Spėkite, kuris rudens vaisius „Lidl“ atpigo perpus: kaina su „Lidl Plus“ kuponu stebina

    Spalio pradžia daugeliui pirkėjų tampa patogiu metu atsinaujinti rudeninį krepšelį, nes parduotuvėse dažniau pasirodo geresnės kokybės granatai. Paprastai šiuo sezonu jie būna sultingesni nei vasaros viduryje, o kainų akcijos paskatina išbandyti ne tik sultis.

    „Lidl“ tam tikru laikotarpiu granatams taikė maždaug 50 proc. nuolaidą, jei pirkėjas prieš atsiskaitydamas aktyvuoja kuponą ir kasoje nuskenuoja „Lidl Plus“ programėlę. Akcijos metu kilogramo kaina siekė apie 2,30 euro, kai įprastai ji būna apie 4,60 euro, todėl skirtumas išties juntamas.

    Palyginimui, kitų didžiųjų tinklų elektroninėse parduotuvėse granatų kaina tuo pačiu metu dažnai fiksuojama panaši į įprastą, apie 4,60 euro už kilogramą. Vis dėlto pirkėjams verta įsivertinti ir praktinį aspektą: dalis prekių internete gali būti laikinai nepasiekiamos konkrečiame rajone, todėl prieš vykstant į parduotuvę pravartu pasitikrinti likučius.

    Kaip išsirinkti gerą granatą?

    Renkantis granatą svarbiausias kriterijus dažnai yra ne ryškiausia spalva, o svoris ir vaisiaus kietumas. Kokybiškas granatas paprastai būna sunkus pagal savo dydį, nes tai rodo daugiau sulčių ir pilnesnes sėklas.

    Taip pat verta apžiūrėti žievę: ji turėtų būti įtempta, kieta, be minkštų įdubimų, įtrūkimų ar pelėsio požymių ties „karūna“. Spalva gali varijuoti nuo šviesiai raudonos iki tamsiai burgundiškos ar net rusvesnės, tačiau lemiamas yra vaisiaus tvirtumas ir būklė.

    Kur panaudoti, kad neatsibostų?

    Granato sėklos tinka ne tik desertams ar sultims. Jos gerai papildo salotas, košes, natūralų jogurtą, dera prie keptų daržovių, taip pat prie patiekalų su vištiena ar feta, suteikdamos gaivų saldžiarūgštį kontrastą.

    Norint sėklas išlukštenti švariau, praverčia paprastas būdas: perpjauti granatą, puseles panardinti į dubenį su vandeniu ir atskirti sėklas pirštais. Baltos pertvarėlės iškyla į paviršių, o sėklos nusėda dugne, todėl virtuvėje lieka mažiau netvarkos.

    Ką svarbu žinoti apie laikymą?

    Granatus galima laikyti kelias dienas vėsesnėje vietoje, o šaldytuve jie dažnai išsilaiko ilgiau, jei žievė nepažeista. Jei pirkimas didesnis dėl akcijos, verta rinktis tik tvirtus vaisius, kad laikant jie neprarastų kokybės.

    Akcijos taisyklės skiriasi, tačiau tokiose kampanijose neretai taikomi kiekio ribojimai vienam kuponui ar vienam pirkėjui. Todėl planuojant pirkti daugiau, pravartu iš anksto įsivertinti realų poreikį ir suvartojimo laiką.

  • Niekada nemeskite bulvių su raugintais kopūstais: dėl šios klaidos sugadinsite sriubą

    Verdant kopūstienę ar kitą rūgštesnę sriubą su raugintais kopūstais daugelis daro tą pačią klaidą: bulves sudeda į puodą per anksti. Rezultatas apmaudus, nes bulvės gali likti kietos, tarsi nevirtos, net jei sriuba lėtai burbuliuoja ilgą laiką.

    Taip nutinka dėl paprastos chemijos. Rūgšti terpė, kurią sukuria raugintuose kopūstuose esanti pieno rūgštis, lėtina bulvių minkštėjimą: krakmolas prasčiau brinksta, o ląstelių sienelės išlieka tvirtesnės. Todėl bulvių kubeliai gali būti kietoki išorėje ir stikliški viduje.

    Kaip išvengti kietų bulvių?

    Patikimiausias būdas yra bulves išvirti atskirai, lengvai pasūdytame vandenyje, ir į sriubą sudėti tik pabaigoje. Į puodą galima įpilti ir dalį bulvių nuoviro, nes jame esantis krakmolas natūraliai sutirština sultinį.

    Kitas geras sprendimas yra pirmiausia išvirti bulves ir šaknines daržoves nerūgščiame sultinyje iki visiško minkštumo, o tik tada dėti nuspaustus ir pasmulkintus raugintus kopūstus. Taip išsaugomas įprastas bulvių švelnumas, o kopūstai spėja atiduoti skonį, bet nebesugadina tekstūros.

    Ko dar nepamiršti verdant kopūstienę

    Jei norite daugiau kontrolės, rūgštumą reguliuokite pačioje pabaigoje, įpildami kopūstų sulčių tiek, kiek reikia skoniui subalansuoti. Ilgas virimas rūgščioje terpėje ne tik kietina bulves, bet ir gali blankinti dalies prieskonių aromatą, todėl prieskonius verta paragauti ir pakoreguoti prieš pat patiekiant.

    Klasikinis riebesnis pagardas, pavyzdžiui, apkepinta šoninė su svogūnu, sriubai suteikia sodrumo, tačiau jo nereikėtų perkepti, kad neatsirastų kartumo. Patiekiant svarbu, kad bulvės jau būtų minkštos, o kopūstai nepervirti, tuomet sriuba išlieka tiršta, kvapni ir subalansuota.

  • [Į Lenkijos miškus išplitęs „amerikietis“ pildo krepšius: mokslininkai perspėja]

    Iš Šiaurės Amerikos kilęs grybas auksabaravykis lieknasis vis dažniau aptinkamas Lenkijos miškuose ir, pasak grybų žinovų, kai kur sudaro ištisus, dešimtimis vaisiakūnių skaičiuojamus sąžalynus. Dėl to grybautojai jį neretai parsineša pilnais krepšiais, tačiau specialistai ragina nepamiršti, kad tai nevietinė rūšis.

    Auksabaravykis lieknasis į regioną, tikėtina, pateko per Baltijos šalis, o jo plėtra stebima nuo XXI amžiaus pradžios, nors pavienių radinių būta dar XX amžiaus pabaigoje. Iš pradžių jis dažniau fiksuotas pajūrio teritorijose, o dabar vis dažniau randamas ir centrinėje, bei pietinėje Lenkijos dalyje.

    Kur jo ieškoma dažniausiai

    Šis grybas geriausiai auga sausuose pušynuose, lengvuose smėlinguose dirvožemiuose, neretai šalia viržynų ir skurdesnėse augavietėse. Būtent tokiose vietose jis gali dygti grupėmis, todėl vieno pasivaikščiojimo metu galima prisirinkti labai daug.

    Naujausi pranešimai rodo, kad kai kuriuose regionuose jo gausa šiemet ypač išaugo, o grybautojai dalijasi radiniais socialiniuose tinkluose. Vis dėlto gamtininkai pabrėžia, kad didelis kiekis savaime nereiškia, jog rūšis nekelia klausimų vietos ekosistemoms.

    Kodėl ekspertai ragina atsargumą

    Specialistai auksabaravykį lieknąjį įvardija kaip invazinę, tai yra nevietinę ir sparčiai plintančią rūšį, kurios poveikis miško bendrijoms vis dar vertinamas. Kaip ir kiti mikoriziniai grybai, jis sudaro ryšį su medžių šaknimis, todėl jo buvimas gali turėti tiek neutralių, tiek sunkiau prognozuojamų pasekmių.

    Praktinis patarimas grybautojams paprastas: vengti bet kokio sąmoningo sporų platinimo ir po grybavimo išvalyti avalynę bei krepšius. Taip mažinama tikimybė netyčia pernešti sporas į naujas vietas, ypač kai lankomasi skirtinguose miškuose.

    Valgomas, bet ne baravykas

    Šis grybas laikomas valgomu, tačiau žinovai pabrėžia, kad skonio ir tekstūros prasme jis neprilygsta baravykui. Jo minkštimas dažniau būna minkštesnis, o kotas gali būti vandeningesnis, todėl jis ne visada tinka tiems patiekalams, kuriuose norisi tvirto grybo.

    Virtuvėje jis dažniau rekomenduojamas marinuoti ar troškinti, o trumpai apvirtas gali būti šaldomas ir vėliau naudojamas sriuboms ar įdarams. Kaip ir su bet kuriuo miško grybu, svarbiausia jį tiksliai atpažinti ir rinkti tik tuos vaisiakūnius, dėl kurių nekyla abejonių.

  • Išmetate maistą? Per metus prarandate sumą, už kurią galėtumėte išvykti solidžių atostogų

    Naujesni vartojimo įpročių tyrimai, paremti dienoraščio metodu, rodo, kad dalis pirkinių taip ir nepasiekia lėkštės. Vidutiniškai per savaitę išmetama apie 1,1 kilogramo maisto, o per metus tai sudaro maždaug 57 kilogramus vienam žmogui.

    Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smulkmenos, tačiau metinė suma susideda iš daugybės mažų išmetimų. Dažniausiai maistas keliauja į šiukšliadėžę dėl to, kad tiesiog sugenda, o tai paprastai siejama su per dideliais pirkimais ir netiksliu planavimu.

    Brangiausiai kainuoja ne daržovės

    Nors pagal svorį daugiausia išmetama vaisių, daržovių ir gėrimų, didžiausius piniginius nuostolius sukelia gyvūninės kilmės produktai. Skaudžiausiai kišenei kerta išmetama mėsa, taip pat pieno produktai ir paruošti patiekalai.

    Tyrimuose išskiriama ir duona bei bandelės: jos dažnai laikomos pigiu pirkiniu, tačiau būtent jų išmetama itin daug. Dėl to susidaro apčiuopiama metinė suma, kuri namų ūkiams virsta tylia, bet pastovia biudžeto nutekėjimo eilute.

    Kodėl tai kartojasi kas savaitę?

    Maisto švaistymas dažnai tampa nematomas, nes išmetamos sumos būna nedidelės ir kasdienės. Žmonės atsikrato likučių po kelių eurų, todėl nuostolis neatrodo reikšmingas, kol nesusumuojamas per mėnesį ar metus.

    Dažniausios priežastys yra produktų gedimas, prasta išvaizda, per didelės porcijos ir per daug pagaminama vienu kartu. Prie to prisideda ir netinkamas laikymas, pavyzdžiui, kai šaldytuve nesilaikoma temperatūrų ar produktai paliekami atidaryti.

    Kas realiai padeda sutaupyti?

    Didžiausią efektą dažniausiai duoda paprasti sprendimai: savaitės meniu planavimas, apsipirkimas su sąrašu ir datų tikrinimas dar parduotuvėje. Taip pat verta pirmiausia sunaudoti greičiau gendančius produktus ir peržiūrėti šaldytuvo turinį prieš naujus pirkinius.

    Populiarėja ir skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys įsigyti maisto perteklių iš kavinių, kepyklų ar parduotuvių mažesne kaina, pavyzdžiui, per programėlę „Too Good To Go“. Praktika rodo, kad taupymas prasideda ne prie kasos, o tada, kai nusprendžiame, ką daryti su tuo, kas jau yra namuose.

  • Kepti burokėliai su sviestu: šis triukas išryškina skonį ir saldumą geriau nei virti

    Kepti burokėliai vis dažniau laikomi geriausiu pasirinkimu, kai norisi ryškaus skonio ir sodrios spalvos. Kepant orkaitėje burokėliai mažiau praranda pigmentą ir aromatą, o jų skonis tampa labiau koncentruotas nei verdant vandenyje.

    Verdant dalis spalvos ir tirpių medžiagų pereina į vandenį, todėl minkštimas gali tapti vandeningesnis. Tuo metu kepant burokėliai lėtai suminkštėja savo sultyse, o natūralūs cukrūs lengviau karamelizuojasi, todėl atsiranda švelni saldumo nata.

    Virtuvės praktikoje vienas paprasčiausių būdų pabrėžti keptų burokėlių skonį yra sviestas, o ne aliejus. Sviesto riebalai suteikia kremiškumo, sušvelnina galimas žemiškas natas ir leidžia aiškiau atsiskleisti natūraliam burokėlių saldumui.

    Dažniausiai pakanka kelių priedų: smulkiai pjaustyto svogūno, žiupsnio druskos ir pipirų. Jei norisi daugiau balanso, tinka ir nedidelis rūgšties akcentas, pavyzdžiui, obuolių actas arba citrinos sultys, kurie padeda išryškinti saldumą ir suteikia gaivumo.

    Patogus sprendimas planuojantiems laiką yra burokėlius išsikepti iš anksto. Atvėsintus juos galima laikyti šaldytuve, o prieš patiekiant tereikia sutarkuoti ar supjaustyti, trumpai pašildyti keptuvėje su sviestu ir pagardais.

    Kad burokėliai iškeptų tolygiai, verta rinktis panašaus dydžio šakniavaisius. Kepant su odele lengviau išlaikyti drėgmę, o nulupus po kepimo tai padaryti paprasčiau, nes oda dažnai nuslysta lengviau nei nuo virtų burokėlių.

  • 48 kepimo dovanos šventėms: nuo svarstyklių iki „KitchenAid“ – kas nustebins saldumynų fanus

    Kodėl kepimo dovanos šiemet pataiko į tašką

    Artėjant šventėms daugelyje namų prasideda intensyvus kepimo sezonas: sausainiai, cinamoninės bandelės, imbieriniai pyragai ir duona. Dovana, kuri palengvina procesą ar pagerina rezultatą, dažnai būna praktiškesnė už dar vieną saldainių dėžutę.

    Pastaraisiais metais ryškėja kelios tendencijos: žmonės vis dažniau renkasi tikslesnį kepimą pagal svorį, investuoja į patikimesnę įrangą ir ieško geresnių ingredientų. Tai keičia ir populiariausių dovanų sąrašą.

    Esminiai įrankiai, kurie keičia rezultatą

    Vienas didžiausių namų kepėjų proveržių – skaitmeninės virtuvinės svarstyklės. Kepant pagal gramus lengviau atkartoti receptą, ypač kai kalbama apie miltų kiekį, drėgmę ir tešlos konsistenciją.

    Ne mažiau svarbūs ir matavimo indai bei šaukšteliai, maišymo dubenys, silikoninės mentelės. Tokie daiktai atrodo paprasti, bet būtent jie dažniausiai naudojami kasdien ir greičiausiai susidėvi.

    Krosnies termometras – dar viena dažnai nuvertinama, bet labai praktiška dovana. Dalis orkainių realiai kepa keliolika laipsnių šilčiau ar šalčiau nei rodo ekranas, todėl termometras padeda išvengti per sausų pyragų ar neiškepusios duonos.

    Duonos ir sausainių entuziastams – nuo kildinimo iki porcijavimo

    Raugintos duonos gerbėjams itin praverčia įrenginiai, padedantys palaikyti stabilų raugo ir tešlos temperatūros režimą. Pastovi temperatūra svarbi, nes ji tiesiogiai veikia fermentaciją, skonį ir tešlos stiprumą.

    Kitas praktiškas pasirinkimas – kildinimo krepšeliai ir įrankis įpjovoms ant kepalo. Toks rinkinys leidžia namuose pasiekti labiau prognozuojamą formą ir gražesnį kepalo paviršių.

    Sausainių mėgėjams dažnai didžiausią skirtumą padaro kepimo skardos, aušinimo grotelės ir porcijavimo samteliai. Vienodo dydžio tešlos gabalėliai kepa tolygiau, o grotelės padeda išlaikyti traškumą.

    Pyragams, tortams ir rimtesniems projektams

    Pyragų kepėjams verta rinktis kokybišką kočėlą, patikimą skardą ir keraminius svarelius tešlai. Metalinės formos paprastai greičiau perduoda šilumą, todėl lengviau išgauti traškią plutą.

    Tortų mėgėjams naudinga paslinkta mentelė kremui lyginti ir besisukantis torto stovas, palengvinantis dekoravimą. Tokios dovanos labiausiai pasiteisina tiems, kurie nori ne tik iškepti, bet ir gražiai pateikti.

    Norintiems žengti dar vieną žingsnį, verta pagalvoti apie greito nuskaitymo termometrą, kepimo popieriaus lakštus ir geresnius ingredientus. Vanilės pasta ar kokybiškas šokoladas dažnai pakeičia skonį labiau nei papildomas priedas.

    Brangesnės dovanos, kurios tampa virtuvės centru

    Didžiausią efektą daro galingas stacionarus plakiklis: jis taupo laiką, geriau susidoroja su mieline tešla ir didesniais kiekiais. Dėl to tai viena dažniausių didesnio biudžeto dovanų tiems, kurie kepa reguliariai.

    Taip pat populiarėja talpūs stalviršiniai orkaitės tipo prietaisai su keliais režimais, leidžiantys kepti, džiovinti ar kildinti tešlą. O šaltą paviršių suteikianti marmurinė lentelė tampa patogiu sprendimu kočiojant trapios tešlos gaminius.

  • Perku „Biedronka“ ar „Lidl“ per akciją ir kepu: traškus užkandis vietoj čipsų ar desertas

    Rudenį parduotuvėse vis dažniau pasirodo valgomieji kaštainiai, kurie daugeliui tampa netikėta alternatyva įprastiems užkandžiams. Juos žmonės perka „Biedronka“ ar „Lidl“ akcijų metu ir namuose kepa, nes iškepę kaštainiai įgauna švelniai saldų skonį ir malonią, kreminę tekstūrą.

    Valgomieji kaštainiai maistine prasme skiriasi nuo daugumos riešutų: juose paprastai būna daugiau krakmolo ir mažiau riebalų, todėl skonis primena keptą bulvę, tik saldesnę. Jie taip pat suteikia skaidulų, o rudenį gali tapti sotesniu pasirinkimu, kai norisi šilto, paprasto maisto.

    Kaip iškepti, kad nepavyktų klaidos

    Kepant svarbiausia kiekvieną kaštainį įpjauti iškilioje pusėje kryžiumi, kad kepant nesprogtų ir vėliau būtų lengviau nulupti. Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių ir kepkite apie 20–25 minutes, kol luobelės pradės atsiverti.

    Kaštainius geriausia lupti dar karštus, nes atvėsę jie tampa kietesni ir sunkiau nusilupa plona vidinė odelė. Valgomi jie tinka vieni, su trupučiu sviesto ar žiupsniu druskos, o taip pat gali pakeisti traškučius, kai norisi kažko traškaus, bet šilto ir natūralesnio.

    Ne tik užkandis: kremas desertui

    Iš virtų kaštainių galima pasigaminti ir aksominį kremą, kuris primena pietų Europos kaštainių pastą. Nuluptus kaštainius pavirkite piene su vanile, įdėkite šiek tiek rudojo cukraus arba medaus ir virkite, kol visiškai suminkštės.

    Tuomet masę sutrinkite iki vientisos konsistencijos ir naudokite kaip pagardą blynams, košėms ar vafliams, arba kaip pagrindą desertui su plakta grietinėle ir juoduoju šokoladu. Toks kremas patogus ir tuo, kad leidžia sunaudoti kaštainius, jei jų prisipirkote daugiau per akcijas.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant

    Renkantis kaštainius verta žiūrėti, kad luobelė būtų blizgi, be pelėsio dėmių, o pats kaštainis būtų kietas ir sunkesnis, nei atrodo. Jei luobelė labai sudžiūvusi ar kaštainis lengvas, didesnė tikimybė, kad jis bus per sausas arba prastesnės kokybės.

    Valgomuosius kaštainius svarbu nepainioti su arklio kaštonais, kurie nėra skirti maistui. Jei kyla abejonių, saugiausia pirkti tik aiškiai paženklintus valgomuosius kaštainius iš maisto prekių skyrių.

  • Į verdantį vandenį įdėkite šaukštą: grikiai visada bus birūs ir kvapnūs – štai kodėl

    Grikiai yra vienas universaliausių garnyrų, tačiau daugeliui jie vis dar išeina sulipę arba nevienodai išvirę. Virtuvės specialistai pabrėžia, kad rezultatą lemia ne tik virimo laikas, bet ir keli paprasti žingsniai prieš verdant bei verdant.

    Vienas dažniausių patarimų, padedančių išgauti birius grikius, yra į verdantį vandenį įdėti šaukštą riebalų. Dažniausiai tam tinka šaukštas aliejaus arba lygus šaukštas sviesto, o verdant mažesnį kiekį užtenka arbatinio šaukštelio.

    Riebalai padeda grūdams mažiau sulipti, nes dalis jų padengia paviršių ir sumažina krakmolo „klijavimo“ efektą. Be to, sviestas ar kvapnesnis aliejus gali sustiprinti aromatą, ypač jei grikius vėliau patieksite su daržovėmis ar mėsa.

    Ne mažiau svarbus žingsnis prieš virimą yra kruopų perplovimas. Grikius verta perlieti šaltu vandeniu sietelyje, kol vanduo tampa skaidresnis, nes taip nuplaunamos smulkios dalelės, galinčios sustiprinti sulipimą ir drumsti virimo vandenį.

    Kad grikiai išvirtų tolygiai, svarbu laikytis proporcijų: dažniausiai taikoma 1 dalis kruopų ir 2 dalys vandens, taip pat žiupsnelis druskos skoniui. Užvirus ugnį rekomenduojama sumažinti ir virti ant silpnos kaitros apie 15 minučių.

    Verdant grikius patariama jų nemaišyti. Maišymas ardo tarpus tarp grūdų, o tai didina riziką, kad kruopos prisvils ir praras purumą.

    Baigiant virti dažnai lieka truputis vandens dugne, todėl patogu išjungus kaitrą palikti puodą kelioms minutėms pastovėti. Uždengtas dangtis čia ypač svarbus, nes likusi šiluma padeda kruopoms ramiai sugerti drėgmės perteklių ir „subręsti“.

    Jei norite dar išraiškingesnio skonio, dalį vandens galima keisti sultiniu, o prieš verdant grikius trumpai paskrudinti sausoje keptuvėje. Tokia praktika dažnai naudojama norint sustiprinti riešutinę grikių natą, tačiau net ir be jos aukščiau aprašyti žingsniai paprastai leidžia išgauti birų ir kvapnų rezultatą.

  • ES planuoja stiprinti Europolo DI galias: didesnis biudžetas ir daugiau duomenų kelia privatumo klausimų

    ES planuoja stiprinti Europolo DI galias: didesnis biudžetas ir daugiau duomenų kelia privatumo klausimų

    Europos Sąjungoje bręsta planas sustiprinti Europolo vaidmenį kovoje su nusikaltimais, kuriems vis dažniau pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Briuselis argumentuoja, kad sukčiai, teroristai ir priešiškos žvalgybos tarnybos DI jau naudoja apgavystėms, šantažui ir kibernetinėms atakoms, todėl teisėsauga turi neatsilikti.

    Numatomi pokyčiai reikštų didesnes Europolo galias naudoti pažangias technologijas ir analizuoti daugiau informacijos, kad būtų lengviau identifikuoti ryšius tarp įvykių ir įkalčių. Kartu svarstoma apie reikšmingą agentūros stiprinimą, įskaitant biudžeto augimą iki maždaug 3 000 000 000 eurų.

    Privatumas ir kontrolė

    Vis dėlto dalis ES pareigūnų įspėja, kad technologinis šuolis gali kelti rizikų europiečių privatumui. Kritikai pabrėžia, kad didėjant duomenų apimčiai ir analitiniams įrankiams, ypač svarbu aiškiai apibrėžti, kokius duomenis ir kiek laiko galima tvarkyti, bei užtikrinti, kad priemonės nebūtų taikomos pernelyg plačiai.

    Europos Parlamento narė Fabienne Keller, dirbanti pilietinių laisvių ir teisingumo srityje, akcentuoja, kad stipresnis Europolas turi eiti kartu su demokratine kontrole ir tvirtomis apsaugomis.

    „Mums reikia stipresnio Europolo, turinčio išteklių ir gebėjimų veiksmingai padėti nacionalinei teisėsaugai, tačiau tai privalo būti derinama su griežta demokratine priežiūra ir patikimomis pagrindinių teisių bei duomenų apsaugos garantijomis“, – sakė Fabienne Keller.

    Duomenų priežiūros institucijų įspėjimai

    Diskusijų centre atsiduria ir klausimas, ar kartu su Europolo įgaliojimų plėtimu pakankamai sustiprinama išorinė priežiūra. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas Wojciechas Wiewiórowski teigia palaikantis technologijų naudojimą teisėsaugoje, tačiau pabrėžia, kad be aiškių priežiūros mechanizmų tai gali tapti silpnąja vieta.

    Jo vertinimu, investicijos į agentūrą ir technologijas gali didinti saugumą, tačiau būtina aiškiai atsakyti, kas ir kaip prižiūrės išsiplečiančias Europolo galias. Priežiūros institucijos jau anksčiau kėlė klausimų dėl to, kaip tvarkomi duomenys ir ar praktikoje užtikrinami duomenų kiekio mažinimo bei saugojimo terminų principai.

    DI nusikaltimuose ir DI tyrimuose

    Europolo atstovai akcentuoja, kad DI keičia nusikaltimų vykdymo būdus, o tyrėjams reikia įrankių, leidžiančių greitai atsirinkti svarbią informaciją iš didžiulių skaitmeninių duomenų kiekių. Tokios priemonės, teisėsaugos vertinimu, gali padėti efektyviau filtruoti įkalčius, susieti fragmentus ir operatyviau identifikuoti galimas grėsmes.

    Kartu pripažįstama, kad teisėsauga veikia su griežtais teisiniais ribojimais, kurių nusikaltėliai nepaiso, todėl atsakas turi būti ir technologinis, ir teisinis. Kritikai tuo pat metu įspėja, jog technologijų plėtra neturi tapti pretekstu kaupti vis daugiau informacijos vien dėl to, kad tai techniškai įmanoma.

    Artimiausiu metu dėl planuojamų pokyčių laukiama intensyvių politinių diskusijų, kuriose susidurs du prioritetai: didesnis saugumas ir tvirtesnė asmens duomenų apsauga. Nuo to, kaip bus subalansuotos šios kryptys, priklausys ne tik Europolo veiksmingumas, bet ir visuomenės pasitikėjimas DI pagrįsta teisėsaugos praktika.

  • „Spiko“ pritraukė 90 mln. eurų: plečia tokenizuotus pinigų rinkos fondus ir žengia į naujas rinkas

    „Spiko“ pritraukė 90 mln. eurų: plečia tokenizuotus pinigų rinkos fondus ir žengia į naujas rinkas

    Tokenizuotų pinigų rinkos fondų leidėja „Spiko“ paskelbė pritraukusi 90 mln. eurų B serijos investicijų raunde. Bendrovė teigia, kad po šio sandorio bendra pritraukta suma siekia 120 mln. eurų, o valdomas turtas išaugo iki 2,7 mlrd. eurų.

    Raundui vadovavo „New Enterprise Associates“, taip pat prisidėjo „Index Ventures“, „Bpifrance“, „Speedinvest“ ir „Wintermute Ventures“. Pasak įmonės, naujos lėšos bus skirtos naujų fondų paleidimui, veiklai papildomose rinkose ir komandos plėtrai.

    Plėtra Europoje ir vietinės komandos

    „Spiko“ planuoja stiprinti pozicijas keliuose Europos regionuose, kurti vietines operacijas ir didinti komandas. Įmonė nurodo, kad prioritetas bus tokios rinkos kaip Vokietija, Italija, Ispanija, Nyderlandai ir Šiaurės šalys.

    Bendrovės modelis remiasi reguliuojamais grynųjų pinigų fondais, kuriuos klientai pasiekia per internetines ir mobilias programėles. Kita kryptis skirta finansų bendrovėms, kurios gali integruoti fondus į savo produktus per programavimo sąsają.

    Kas yra tokenizuoti pinigų fondai?

    Tokenizacija reiškia, kad fondo vienetai atvaizduojami blokų grandinėje, o sandoriai gali vykti skaitmeniniu būdu, naudojant išmaniąsias sutartis. „Spiko“ teigia, kad tokia infrastruktūra leidžia fondams veikti panašioje aplinkoje kaip stabilios vertės kriptovaliutos ir kiti skaitmeniniai atsiskaitymo sprendimai.

    Praktikoje tai gali leisti įmonėms nustatyti taisykles, kada laisvos apyvartinės lėšos automatiškai pervedamos į fondą, o kada pinigai paliekami kasdieniams mokėjimams, pavyzdžiui, darbo užmokesčiui ar tiekėjams. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau pristatomi kaip būdas suderinti likvidumą ir potencialią grąžą.

    Rinka auga, dėmesys krypsta į reguliavimą

    Tokenizuoto realaus turto rinka plečiasi, nes finansų sektorius ieško efektyvesnių atsiskaitymo ir turto platinimo modelių. Kartu didėja ir reguliavimo svarba, nes investuotojams aktualūs aiškūs apsaugos mechanizmai, turto saugojimas ir skaidrumas.

    „Spiko“ nurodo, kad jos tokenizuotų grynųjų pinigų fondų asortimentas pagal vieną rinkos stebėsenos šaltinį yra didesnis nei kai kurių pasaulinių valdytojų tokenizuotų pinigų fondų pasiūla. Toks palyginimas taikomas būtent tokenizuotų pinigų fondų segmentui, o ne visam turto valdymo mastui.