CP v2

Blog

  • „NVM Ventures“ startuoja su 23,6 mln. eurų fondu: taikosi į dvejopo panaudojimo „DeepTech“ startuolius

    Naujas fondas ir jo tikslas

    Italijoje oficialiai startavo rizikos kapitalo fondų platforma „NVM Ventures“, paskelbusi apie 23,6 mln. eurų pirmąjį uždarymą. Naujas „NVM Venture Lazio“ padalinys planuoja sudaryti 10–15 ankstyvos stadijos, nuo pre-seed iki seed, įmonių portfelį.

    Fondas orientuojasi į dvejopo panaudojimo bendroves, kurios kuria technologijas, pritaikomas tiek civiliniams, tiek gynybos ir saugumo poreikiams. Daugiausia dėmesio numatoma skirti STEP technologijoms ir giliųjų technologijų sprendimams, kuriems dažnai prireikia ilgesnio laiko iki komercinio proveržio.

    Kas stovi už „NVM Ventures“

    Fondo iniciatoriai ir strateginės krypties formuotojai yra Andrea Bonabello ir Niccolò Bienati, taip pat siejami su „Ulixes Capital Lux“. Kasdienį padalinio valdymą vykdo fondo valdytojai Giorgio Gulienetti ir Alessandro Casiraghi.

    „Instituciniai investuotojai vis aktyviau žvalgosi į naujus fondų valdytojus, o tai susiję ir su rezultatais: JAV tyrimai rodo, kad augančių valdytojų programos gali lenkti rinką keliais procentiniais punktais“, – sakė Andrea Bonabello.

    Pasak jo, „NVM Ventures“ siekia atliepti šią paklausą Italijoje ir prisidėti prie naujos kartos valdytojų atsiradimo, kai pirmo fondo pritraukimas vis dar išlieka vienu sudėtingiausių etapų.

    Kas investuoja ir kodėl tai svarbu regionui

    Didžiausias investuotojas yra Lazio Innova, įsipareigojusi 18,83 mln. eurų per Lazio Venture 2 fondą. Ši priemonė yra Lazio regiono fondų fondas, bendrai finansuojamas pagal Europos regioninės plėtros fondo 2021–2027 metų programą.

    Lazio Innova šiemet jau rėmė ir kitą specializuotą priemonę, skirdama 16 mln. eurų 20 mln. eurų dydžio fondui „Eureka! Fund II“ – Deep Tech Lazio. Tai signalizuoja, kad regionas kryptingai stiprina ankstyvos stadijos „DeepTech“ finansavimą, ypač su strateginėmis ir saugumo reikmėmis susijusiose srityse.

    „Su „NVM Venture Lazio“ plečiame kompetencijas dvejopo panaudojimo pažangiųjų technologijų investicijose, o investavimas į pirmą fondą atspindi mūsų įsipareigojimą remti išskirtinių gebėjimų naujus valdytojus“, – sakė Lazio Innova generalinis direktorius Andrea Ciampalini.

    Kur link juda rinka: dvejopas panaudojimas ir gynyba

    Fondo startas vyksta augant investicijų srautams į Europos gynybos, saugumo ir dvejopo panaudojimo sektorius. Pastaraisiais metais šias kryptis papildomai sustiprino geopolitinė įtampa, didėjantis kibernetinių grėsmių mastas ir Europos siekis mažinti kritinių technologijų priklausomybę.

    „NVM Venture Lazio“ žada investuoti į aviacijos ir kosmoso, jūrinių technologijų, robotikos ir autonominių sistemų, kibernetinio saugumo, DI gynybai, energetikos infrastruktūros, naujų medžiagų, pažangios gamybos ir biotechnologijų sritis. Tokie sektoriai paprastai reikalauja ne tik kapitalo, bet ir stiprios reguliacinės bei partnerystės kompetencijos.

    Fondas taip pat akcentuoja Lazio regiono pramoninę bazę: čia, regiono teigimu, veikia daugiau nei 300 pažangiųjų technologijų įmonių, kuriose dirba apie 23 000 darbuotojų. Nurodoma, kad jų metinės pajamos viršija 5 mlrd. eurų, iš kurių apie 1,6 mlrd. eurų sudaro eksportas.

    Kam reikalinga kelių padalinių struktūra

    „NVM Ventures“ pasirinko kelių padalinių modelį, kai kiekviena investavimo kryptis gali turėti atskirą, specializuotą komandą. Tokia struktūra leidžia aiškiau suderinti investicinę tezę, sprendimų priėmimą ir rizikos valdymą.

    Fondo atstovai pabrėžia, kad ankstyviausias „DeepTech“ etapas dažnai yra trapiausias: nuo technologijos patvirtinimo pereinama prie produkto kūrimo, nuo pirmųjų klientų iki industrializacijos. Būtent šiame tarpsnyje tikimasi užpildyti finansavimo spragas ir padėti laboratorijose gimusiems sprendimams greičiau tapti augančiomis įmonėmis.

  • Prancūzijos „Edonia“ pritraukė 15 mln. eurų: spirulinos baltymai žada iki 27 kartų mažesnį pėdsaką

    15 mln. eurų injekcija augimui

    Prancūzijos maisto technologijų startuolis „Edonia“ pritraukė 15 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti mikroalgėmis paremtų baltyminių ingredientų gamybos ir pardavimų plėtrai. Bendrovė dirba B2B modeliu ir savo produktus siūlo maisto gamintojams bei viešojo maitinimo sektoriui.

    Investicijų raundą vedė fondai ir institucijos SWEN Blue Ocean 2, Asterion Ventures, EIT Food ir Bpifrance. „Edonia“ jau buvo pritraukusi ankstesnį finansavimą 2024 metais, o naujas raundas rodo, kad investuotojai vis aktyviau vertina alternatyvių baltymų ingredientų pramoninį mastelį.

    „Dabar tikslas paprastas: pagaminti pakankamai ir pasiūlyti tai maisto gamintojams bei maitinimo sektoriui Europoje, Japonijoje ir JAV“, – sakė „Edonia“ vadovas Hugo Valentin.

    Kuo išsiskiria „Edonia“ technologija?

    Bendrovės kuriamas ingredientas gaminamas iš spirulinos, o pagrindas yra patentuotas apdorojimo procesas, kuriuo siekiama pakeisti vieną didžiausių spirulinos kliūčių kasdieniam vartojimui, jos ryškų skonį. „Edonia“ teigia, kad taip sukuriamas švelnesnės tekstūros, neutralesnio profilio baltyminis ingredientas, tinkamas įvairiems patiekalams.

    Pirmasis produktas, vadinamas „Edo“, anot įmonės, pasižymi 27 gramais baltymų 100 gramų produkto ir yra geležies šaltinis. Bendrovė pabrėžia, kad tekstūra primena maltą mėsą, tačiau gamyboje siekiama išvengti ilgų priedų sąrašų, kurie neretai kritikuojami alternatyvių baltymų rinkoje.

    Anglies pėdsakas ir rinka

    „Edonia“ taip pat akcentuoja aplinkosauginį argumentą: „Edo“ anglies pėdsakas, įmonės vertinimu, gali būti iki 27 kartų mažesnis nei jautienos. Tokie teiginiai alternatyvių baltymų sektoriuje tampa svarbia pardavimo dalimi, tačiau galutinis rezultatas priklauso nuo konkrečių tiekimo grandinės sprendimų ir gamybos masto.

    Pastaraisiais metais alternatyvių baltymų rinka vis dažniau krypsta nuo galutinių vartotojų prekių prie ingredientų, kuriuos galima integruoti į esamus maisto produktus. Tai leidžia greičiau pasiekti mastelį, nes gamintojai gali pritaikyti receptūras be didelių pokyčių vartotojo įpročiuose.

    „Pastebime augančią paklausą maistingam, skaniam, nebrangiam ir planetai palankiam maistui, tačiau pasirinkimas, atitinkantis visus šiuos kriterijus, vis dar ribotas“, – sakė SWEN Blue Ocean 2 investicijų direktorė Julie Peyrache.

    Nuo pilotų prie realaus naudojimo

    Įmonė teigia jau perėjusi nuo bandymų prie komercinio pritaikymo. 2025 metais „Edonia“ pristatė „Edo“ kartu su maitinimo paslaugų grupe Newrest, kur ingredientas pradėtas naudoti tūkstančiams patiekalų per mėnesį kolektyvinio maitinimo vietose Prancūzijoje.

    Mažmeninėje rinkoje paruoštų patiekalų įmonė Dietbon pristatė patiekalų liniją su „Edo“. „Edonia“ nurodo, kad dalis pirkėjų, kuriems buvo pasiūlytas pasirinkimas, perėjo nuo mėsos versijos prie alternatyvos, o pasitenkinimo įvertinimai išliko panašūs.

    Šis investicijų raundas vyksta platesnio Europos ingredientų technologijų finansavimo kontekste, kai lėšos vis dažniau nukreipiamos į fermentacijos, mikrogrybų ir mikroalgų pagrindu kuriamus baltymus. Investuotojai tikisi, kad būtent pramoninio masto ingredientai taps greičiausiu keliu į konkurencingą kainą ir stabilesnę tiekimo grandinę.

  • Winklevoss šeima nori Zcash ETF: siūlo 0,25 proc. mokestį, „Nasdaq“ planuoja WINK žymeklį

    Winklevoss šeima nori Zcash ETF: siūlo 0,25 proc. mokestį, „Nasdaq“ planuoja WINK žymeklį

    Kriptovaliutų rinkoje atsiranda dar vienas bandymas pritraukti institucinį kapitalą: Winklevoss šeimos valdoma Winklevoss Asset Services pateikė paraišką JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai dėl biržoje prekiaujamo fondo, kuris tiesiogiai laikytų Zcash (ZEC). Tokie fondai investuotojams leidžia gauti ekspoziciją per reguliuojamas biržas, neperkant pačios kriptovaliutos tiesiogiai.

    Pagal registracijos dokumentus, siūlomas fondas numatytų 0,25 proc. metinį rėmėjo mokestį ir dengtų įprastas veiklos sąnaudas. Planuojama, kad fondas būtų kotiruojamas Nasdaq biržoje su WINK žymekliu.

    Paraiškoje nurodoma, kad kriptovaliutų saugotoju būtų pasirinkta „Gemini Trust Company“, susijusi su Tyleriu ir Cameronu Winklevossais. Tai reikštų, kad fondo struktūroje būtų remiamasi jau veikiančia infrastruktūra, kurią Winklevossai naudoja kriptoturto prekybai ir saugojimui.

    Dokumentuose taip pat įvardijamas partnerystės modelis su „Cypherpunk Technologies“, kuri būtų Zcash ekosistemos partnerė. Numatyta, kad ši bendrovė prisidėtų prie klausimų, susijusių su protokolo plėtra ir ZEC turėtojų apklausomis.

    Konkurencija dėl spot kripto ETF

    Winklevoss paraiška pateikiama augančios konkurencijos fone: JAV rinkoje jau veikia „Grayscale“ Zcash fondas, prekiaujamas su ZCSH žymekliu. Viešai skelbiami duomenys rodo, kad jis per trumpą laiką pritraukė reikšmingą investuotojų dėmesį ir pasiekė didelį valdomo turto mastą.

    Rinkoje matyti ir daugiau bandymų kurti panašius produktus: paraišką yra pateikusi ir „Bitwise“. Tai rodo, kad valdytojai tikisi paklausos nišiniams, konkrečiomis kriptovaliutomis grįstiems produktams, ypač jei mokesčiai išlieka konkurencingi.

    Ką investuotojams reiškia 0,25 proc. mokestis

    0,25 proc. metinis mokestis ETF rinkoje paprastai laikomas žemu, ypač lyginant su produktais, kurie taiko didesnius valdymo ir administravimo mokesčius. Mažesnis mokestis gali tapti svarbiu argumentu investuotojams, nes ilgainiui jis mažina bendrą sąnaudų naštą ir gali pagerinti grąžos ir rizikos santykį.

    Vis dėlto galutinis investuotojų sprendimas dažnai priklauso ne vien nuo mokesčio, bet ir nuo fondo likvidumo, prekybos skirtumų, saugojimo modelio bei reguliuotojo sprendimų. Kad fondas pradėtų prekybą, reikia atitinkamų patvirtinimų, o procesas gali užtrukti.

    Winklevoss istorinis kontekstas

    Winklevossų pavardė JAV kriptoturto rinkoje minima jau daugiau nei dešimtmetį: dar ankstyvuoju laikotarpiu jie siekė įsteigti spot bitkoino ETF, tačiau tuomet SEC paraišką atmetė, argumentuodama rinkos manipuliavimo rizikomis. Dabartinė paraiška dėl Zcash rodo, kad šeima ir toliau laiko ETF formatą svarbia kryptimi kriptovaliutų institucionalizacijai.

    Paraiškoje taip pat minimas neįpareigojantis ketinimas investuoti iki maždaug 93 000 000 eurų į fondo akcijas. Tokia pradinė investuotojo užklausa gali padėti startui, tačiau galutinė paklausa priklausys nuo rinkos sąlygų ir to, kaip investuotojai vertins Zcash perspektyvas.

  • British Business Bank skyrė 11 mln. eurų „Fuel Ventures“: ką tai keičia JK startuolių finansavime

    Jungtinės Karalystės valstybinė plėtros institucija British Business Bank paskelbė investuojanti 11 mln. eurų į rizikos kapitalo valdytoją „Fuel Ventures“. Lėšos skiriamos per Regional Angels Programme, kuri nuo 2019 metais veikia kaip priemonė mažinti ankstyvosios stadijos kapitalo prieinamumo skirtumus skirtinguose JK regionuose.

    „Fuel Ventures“ per pastaruosius metus iš ankstyvosios stadijos investuotojo išaugo į kelių fondų ir kelių etapų rizikos kapitalo platformą. Fondų struktūra sukurta taip, kad įmonės galėtų gauti finansavimą ne tik pradiniame etape, bet ir vėlesniuose raunduose nuo ikisėklinės stadijos iki A serijos.

    „Regional Angels Programme sukurta tam, kad sumažintų ankstyvosios stadijos kapitalo spragas visoje JK, o šis įsipareigojimas yra geras pavyzdys, kaip tai veikia praktikoje. „Fuel Ventures“ patirtis ir fondų struktūra reiškia, kad mūsų suteikiamas kapitalas nesustoja ties pirmuoju raundu, jis toliau dirba steigėjų naudai įmonei augant“, – sakė British Business Bank vyresnysis investicijų direktorius Mark Barry.

    Nauja investicija papildo platesnę British Business Bank 2026 metais paskelbtų įsipareigojimų seriją, kai bankas aktyviai rėmė JK rizikos kapitalo ir augimo kapitalo fondų valdytojus. Per tą pačią Regional Angels Programme anksčiau buvo skelbta apie panašaus dydžio įsipareigojimus kitiems rinkos dalyviams, siekiant paskatinti kapitalo tekėjimą į ankstyvąsias įmones ne vien Londone.

    Pagal viešai skelbtą „Fuel Ventures“ informaciją, nuo veiklos pradžios fondai yra investavę daugiau kaip 330 mln. eurų į per 230 ankstyvosios stadijos JK bendrovių. Tarp portfelio pavyzdžių minimos finansinių technologijų ir programinės įrangos bendrovės, o dalis jų vėliau buvo įsigytos didesnių rinkos žaidėjų.

    „Fuel Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mark Pearson sako, kad naujas finansavimas leis išplėsti galimybes visoje fondų struktūroje. Praktikoje tai reiškia didesnį pajėgumą tiek naujoms ankstyvosios stadijos investicijoms, tiek tęstiniam finansavimui toms portfelio įmonėms, kurios artėja prie A serijos raundo ir dažniau susiduria su vadinamąja finansavimo spraga.

    „Esame sukurti verslininkų verslininkams, nesvarbu, kur jie kuria. British Business Bank parama yra stiprus pasitikėjimo balsas mūsų sukurtam modeliui, ji reiškia, kad galime ilgiau būti šalia portfelio steigėjų ir suteikti daugiau paramos jiems augant“, – sakė „Fuel Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mark Pearson.

    Rinkai ši investicija svarbi dar ir tuo, kad signalizuoja tęstinę valstybės institucijų kryptį stiprinti ankstyvosios stadijos ekosistemą per fondų valdytojus, o ne tik per tiesiogines injekcijas atskiroms įmonėms. Toks modelis paprastai leidžia greičiau paskirstyti kapitalą, pasitelkiant privataus sektoriaus atranką, tačiau kartu išlaikyti tikslą mažinti regioninius skirtumus ir gerinti prieigą prie rizikos kapitalo augančioms technologijų bendrovėms.

  • Rusijoje iškasto lobio sensacija: švediškos monetos padvigubino žinomus radinius

    Rusijoje iškasto lobio sensacija: švediškos monetos padvigubino žinomus radinius

    Rusijoje archeologai aptiko viduramžių lobį, kurio vertingiausias akcentas – dvi itin retos Švedijoje kaldintos monetos. Specialistų teigimu, tokio tipo radiniai iki šiol buvo žinomi vos keli, todėl naujas atradimas iš esmės keičia turimas žinias apie šių monetų paplitimą.

    Lobis aptiktas archeologinių darbų metu, kai buvo tvarkoma ir apsaugoma anksčiau pažeista vietovės dalis. Nors radinys į dienos šviesą iškilo liepos mėnesį, oficiali informacija viešiau paskelbta tik šio mėnesio pradžioje, o didžiausią dėmesį iškart patraukė būtent monetos.

    Tyrėjai nustatė, kad tai vadinamieji uppsalietiško tipo brakteatai – plonos, vienpusės monetos, Švedijoje kaldintos nuo XI amžiaus pabaigos iki XII amžiaus pirmos pusės. Iki šio atradimo Rusijos mokslininkams buvo žinomi tik du tokio tipo egzemplioriai, siejami su kolekcijomis Upsaloje.

    Monetos buvo tik dalis komplekso: lobyje rasta ir trečioji moneta – arabiškas dirhamas, preliminariai datuojamas 907–912 metais. Kartu aptikta sidabrinių medalinų, papuoštų granulės ir filigrano technikomis, ornamentuota kaklo apykaklė, monetiniai pakabučiai, ploni sidabrinės vielos grandinėliai, žiedas bei pasaginės formos segė.

    Į radinių rinkinį pateko ir vietos regionui būdingų elementų, tarp jų – karelų tipo galvos papuošalas bei odinė juosta. Archeologai atkreipia dėmesį, kad tokie lobiai dažnai atspindi ne vien savininko turtą, bet ir plačias prekybos bei mainų jungtis, kurios viduramžiais apėmė Baltijos jūros regioną.

    Pagoniški ir krikščioniški simboliai viename lobyje

    Vienas sidabrinis medalis tyrėjus sudomino išskirtiniu vaizdiniu: jame pavaizduoti du paukščiai, esantys abipus centrinio elemento. Mokslininkai svarsto, kad tai galėtų būti Huginas ir Muninas – skandinavų mitologijoje su Odinu siejami varnai, o centre galimai pavaizduota jo ietis Gungniras.

    Ypač intriguoja tai, kad galimi pagoniški motyvai aptikti tame pačiame depozite, kuriame yra ir objektų su krikščioniška simbolika. Tokia kombinacija laikoma svarbiu užuominu apie religinių tradicijų persipynimą ir kultūrinį virsmą regione, kai greta senųjų tikėjimų plito krikščionybė.

    Ką sako datavimas ir kilmė

    Preliminariai visas lobis datuojamas XII amžiaus antra puse arba XIII amžiumi, nors dalis daiktų, sprendžiant iš stiliaus ir monetų, yra senesni. Tai reiškia, kad kai kurie objektai galėjo dešimtmečius ar net ilgiau cirkuliuoti tarp savininkų, būti paveldimi ar kaupiami, kol galiausiai buvo paslėpti.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dauguma radinių greičiausiai pagaminti ne toje vietoje, kur buvo rasti. Jų kilmė siejama su viduramžių Rusia ir Skandinavija, o arabiškos monetos buvimas primena platesnes prekybos kryptis, kurios per tarpininkus pasiekdavo ir šiaurinius Baltijos regionus.

    Šis radinys vertinamas kaip dar vienas įrodymas, kad viduramžių Baltijos pasaulis buvo tankiai susietas mainų tinklais, o sidabras atliko ne tik papuošalų, bet ir turto kaupimo bei atsiskaitymo funkciją. Tolesni tyrimai turėtų patikslinti tiek lobio sudėtį, tiek jo slėpimo aplinkybes.

  • Pucke aptiko šimtus įtvirtinimų: Vėjo kalnas slėpė 3 000 metų istoriją ir karo pėdsakus

    Pucke aptiko šimtus įtvirtinimų: Vėjo kalnas slėpė 3 000 metų istoriją ir karo pėdsakus

    Lenkijos Pucko apylinkėse, Vėjo kalnu vadinamoje vietovėje, archeologai aptiko šimtus skirtingų laikotarpių struktūrų, rodančių, kad ši teritorija buvo intensyviai naudojama tūkstančius metų. Tyrimus vykdė Varšuvos universiteto archeologai, kurie šiemet ištyrė daugiau kaip 5 000 kvadratinių metrų plotą maždaug 300 metrų į vakarus nuo viduramžių Pucko.

    Prieš kasinėjimus mokslininkai analizavo istorinius šaltinius, įskaitant 1634 metų apylinkių žemėlapį, kuriame ši vieta pažymėta kaip Muhlenberg, tai yra Malūno kalnas. Žemėlapyje taip pat fiksuota nuoroda į liuteronų kapines, todėl tyrėjai tikėjosi rasti ir ankstyvųjų naujųjų laikų palaidojimų pėdsakų.

    Pirmieji radiniai parodė, kad vietovės istorija gerokai senesnė, nei leistų manyti rašytiniai šaltiniai. Aptikta užstatymo ir veiklos pėdsakų, siejamų su lužitų kultūros bendruomenėmis ir datuojamų pirmąja I tūkstantmečio prieš mūsų erą puse. Taip pat užfiksuota ankstyvųjų viduramžių laikotarpio naudojimo ženklų.

    Įtartinos apskritos struktūros

    Daugiausia klausimų sukėlė vėlesnių laikų radiniai centrinėje kalvos dalyje, kur aptiktos dvi didelės apskritos struktūros. Jų skersmuo siekė apie 30 ir 50 metrų, o grioviai kai kur buvo maždaug 1,5 metro gylio. Tyrėjai viduje rado masyvių granitinių girnapusių fragmentų ir keliolika akmeninių patrankų sviedinių.

    Remdamiesi radiniais archeologai svarsto, kad vieta galėjo būti susijusi su žinomu XV amžiaus Kryžiuočių ordino vėjo malūnu. Nors pačios konstrukcijos liekanų kol kas neaptikta, malimo akmenų fragmentai leidžia manyti, kad čia veikė įrenginys, skirtas grūdams malti. Greta galėjo stovėti ir nedidelis pastatas, apie kurį liudytų išlikusi medinė rūsio dalis.

    Dar įdomesnė versija siejama su dviem apskritais grioviais, kurie, kaip spėjama, galėjo sudaryti gynybinę sistemą aplink objektą. Tokie įtvirtinimai galėjo atsirasti dėl karinės grėsmės, o tyrėjai juos sieja su Trylikos metų karu, vykusiu 1454–1466 metais. Puckas tuo metu tapo kovų vieta: 1460 metais miestą užėmė kryžiuočiai, o 1464 metais jų pajėgas Pucke apsupo Gdansko kariuomenė.

    Kapinės ir palaidojimų paslaptys

    Kalvos istorija nesibaigia viduramžiais. XVI amžiuje dalis teritorijos buvo perduota vietos evangelikų bendruomenei, kuri čia įkūrė kapines. Mokslininkai aptiko apie 150 kapų, nors palaikų išlikimas vertinamas kaip prastas.

    Kartu rasta ir įdomių įkapių bei smulkių daiktų. Tarp jų buvo keturios XV ir XVI amžių monetos, kurios gali būti siejamos su papročiu mirusiajam įdėti pinigų kelionei į anapus. Aptikta ir XVII amžiaus molinė pypkė, galėjusi priklausyti vienam iš palaidotųjų.

    Kodėl šis radinys svarbus

    Iš viso Vėjo kalne užfiksuota daugiau kaip 300 įvairių struktūrų, todėl ši vieta tampa reikšmingu šaltiniu, leidžiančiu rekonstruoti regiono raidą nuo priešistorės iki naujųjų laikų. Jei apskritų griovių interpretacija pasitvirtins, tai galėtų būti vieni pirmųjų aiškiai atpažintų lauko įtvirtinimų, susijusių su Trylikos metų karo įvykiais šiame krašte.

    Tyrėjai skelbia neketinantys sustoti: planuojamos papildomos analizės, tikslesnis palaidojimų datavimas ir bandymai įvertinti, kokia buvo čia gyvenusių žmonių biologinė būklė ankstyvaisiais naujųjų laikų šimtmečiais. Tokie tarpdisciplininiai tyrimai šiandien archeologijoje tampa standartu, kai lauko duomenys derinami su laboratoriniais metodais ir istorinių šaltinių analize.

  • Temzės žiotyse slypi tiksinti bomba: pradėjo ardyti SS Richard Montgomery, viduje 1 400 tonų sprogmenų

    Temzės žiotyse slypi tiksinti bomba: pradėjo ardyti SS Richard Montgomery, viduje 1 400 tonų sprogmenų

    Temzės upės žiotyse, Kento grafystėje Anglijoje, jau daugiau nei 80 metų guli Antrojo pasaulinio karo laikų amerikiečių transporto laivas SS Richard Montgomery. 1944 metų rugpjūtį jis užplaukė ant seklumos ir nuo tada liko avarijos vietoje, o aplink wraką taikomos griežtos saugumo priemonės.

    Didžiausią nerimą kelia krovinys: laivas gabeno amuniciją, o net ir po dalies krovinio pašalinimo jo viduje, kaip nurodo Jungtinės Karalystės institucijos ir darbų rangovai, tebėra apie 1 400 tonų sprogstamųjų medžiagų. Dėl šios priežasties SS Richard Montgomery dažnai vadinamas tiksinčia bomba, o jo būklė nuolat stebima.

    Pradėta pavojingiausia darbų dalis

    Pastaruoju metu pradėti darbai, kurių tikslas sumažinti papildomą riziką ir stabilizuoti konstrukciją: demontuojami virš vandens kyšantys laivo stiebai. Darbus vykdo bendrovė „Resolve Marine“, pabrėžianti, kad tai svarbus ilgalaikio wrako valdymo etapas.

    Sprendimas stiebus šalinti buvo priimtas dar prieš kelerius metus, kai specialistai ėmė fiksuoti prastėjančią konstrukcijų būklę. Didžiausia grėsmė siejama su tuo, kad nestabilūs stiebai galėtų nuvirsti ir pažeisti korpusą, o tai, esant dideliam sprogmenų kiekiui, būtų ypač pavojinga.

    Kaip užtikrinamas saugumas?

    Stiebai pamažu nupjaunami ir iškeliami, o prieš operaciją atliktos techninės analizės bei nepriklausomas ekspertinis vertinimas. Tikslas yra vienas: užtikrinti konstrukcijos stabilumą ir maksimaliai sumažinti riziką personalui, netoliese gyvenantiems žmonėms bei laivybai.

    „SS Richard Montgomery yra viena neįprasčiausių wrakų vietų pasaulyje, o visuomenės saugumas visada bus prioritetas“, – sakė Jungtinės Karalystės jūrų laivybos ministras Keir Mather.

    Aplink wraką ir toliau galioja griežtai kontroliuojama, radarais stebima draudžiamoji zona. Tai įprasta praktika tokiose vietose, kur rizika vertinama kaip ilgalaikė ir kintanti dėl metalo korozijos, srovių bei audrų poveikio.

    Kas bus daroma su nuimtais stiebais?

    Nuimtos laivo konstrukcijų dalys gabenamos į Chatham istorinį laivų doką Kento grafystėje, kur jas planuojama konservuoti ir restauruoti. Vėliau jos turėtų tapti viešų ekspozicijų dalimi, primenančia prekybinės laivybos vaidmenį karo metais.

    „Išsaugodami šią istorijos dalį, padedame ateities kartoms suprasti, su kokiais išskirtiniais pavojais susidūrė jūreiviai karo metais“, – sakė Keir Mather.

  • „Samsung“ vėl kelia telefonų kainas: pabrango net vidutinės klasės „Galaxy A“ modeliai

    „Samsung“ vėl kelia telefonų kainas: pabrango net vidutinės klasės „Galaxy A“ modeliai

    „Samsung“ Lenkijoje atnaujino oficialius išmaniųjų telefonų kainynus ir pakėlė kai kurių modelių kainas. Brangimas palietė ne tik aukščiausios klasės įrenginius, bet ir vidutinės klasės „Galaxy A“ seriją, kuri iki šiol laikyta patrauklesne pagal kainą.

    Vietos technologijų žiniasklaida skelbia, kad dar anksčiau pabrango ir naujausios „Galaxy S“ linijos flagmanai. Kainų šuoliai, priklausomai nuo modelio ir komplektacijos, siekė maždaug nuo 90 iki 180 eurų, todėl pirkėjams tapo pastebimai sunkiau planuoti atnaujinimą į naujesnį telefoną.

    Naujos kainos jau matomos gamintojo kanaluose, tačiau rinkoje dažnai kurį laiką išlieka senesnių kainų pasiūlymai. Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjai dar gali rasti mažesnių kainų pas partnerius ar mažmenininkus, ypač kol sandėliuose yra anksčiau įsigytų partijų.

    Ekspertai kainų augimą sieja su išaugusiais gamybos kaštais ir brangstančiais komponentais. Didžiausias spaudimas pastaruoju metu tenka atminties grandinėms, kurios reikalingos tiek telefonams, tiek serveriams, o ypač infrastruktūrai, naudojamai dirbtinis intelektas sprendimams.

    Panašias tendencijas demonstruoja ir kiti gamintojai, todėl vartotojams vis dažniau tenka rinktis: mokėti daugiau už naujausią modelį arba dairytis ankstesnių kartų įrenginių. Be to, augant kainoms, ilgėja ir telefonų naudojimo ciklas, o pirkėjai dažniau vertina ne tik specifikacijas, bet ir garantijos sąlygas bei programinės įrangos atnaujinimų trukmę.

  • Pietų Korėjos dyzelinas plaukia į Rusiją: sankcionuoti tanklaiviai įtariami slėpę maršrutus

    Pietų Korėjos dyzelinas plaukia į Rusiją: sankcionuoti tanklaiviai įtariami slėpę maršrutus

    Į Rusijos Tolimųjų Rytų uostus per pastaruosius mėnesius galėjo patekti iš Pietų Korėjos kilęs dyzelinas, o dalis krovinių buvo gabenama tanklaiviais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos. Tai rodo uostų dokumentų ir laivų judėjimo duomenų analizė, kurioje fiksuojami pakartotiniai reisai į Vladivostoką.

    Remiantis žiniasklaidos tyrimu, per nagrinėtą laikotarpį mažiausiai septyni tanklaiviai iš viso atliko 14 reisų į Rusijos uostus Tolimuosiuose Rytuose. Ši kryptis tapo ypač jautri tuo metu, kai Rusijos perdirbimo sektorius patyrė papildomą spaudimą dėl atakų prieš energetikos infrastruktūrą.

    Kaip keitėsi deklaruoti maršrutai

    Didžiausia dalis minimų krovinių siejama su sankcionuotu tanklaiviu „Layla“, kuriam ribojimai taikomi Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos lygmeniu. Nurodoma, kad laivas du kartus išplaukė iš Ulsano uosto į Vladivostoką ir iš viso galėjo atgabenti apie 57 000 tonų dyzelino.

    Tyrime pažymima, kad dalis dokumentuose deklaruotų kelionės tikslų galėjo skirtis nuo faktinės maršruto pabaigos. Vienu atveju kaip paskirties vieta įvardytas Vladivostokas, kitu atveju dokumentuose figūravo Japonijos uostas, tačiau laivas vis tiek pasiekė Rusiją.

    Dar vienas minimas tanklaivis „Astoria“, plaukiojantis su Rusijos vėliava ir įtrauktas į Jungtinės Karalystės bei Australijos sankcijų sąrašus. Skelbiama, kad jis Ulsane pakrovė beveik 11 000 tonų kuro, o nors kaip tikslas buvo deklaruota Japonija, vėliau taip pat pasuko į Vladivostoką.

    Perkrovimai jūroje ir atsekamumo problema

    Atskirai aptariamas tanklaivis „Chongchon“, kuris, kaip nurodoma, į uostą neužsuko, bet rugpjūčio pradžioje galėjo perimti apie 26 000 tonų kuro iš kito laivo „Celeste I“. Perkrovimas iš laivo į laivą, kaip teigiama, vyko netoli Pietų Korėjos Jeosu uosto.

    Tokia praktika jūrų logistikoje naudojama ir teisėtais tikslais, tačiau ji taip pat gali apsunkinti tikslų krovinio kilmės bei nuosavybės nustatymą. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad aprašytais atvejais nėra iki galo aišku, kam konkrečiai priklausė parduotas kuras sandorio metu.

    Importo šuolis ir politinis kontekstas

    Šie srautai sutapo su staigesniu Rusijos jūriniu naftos produktų importu. Remiantis analitikų skaičiavimais, rugpjūtį į Rusiją jūra galėjo būti atgabenta apie 368 000 tonų naftos produktų, o tai, teigiama, tapo aukščiausiu mėnesiniu lygiu nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

    Skaičiuojama, kad Pietų Korėjos dalis galėjo siekti apie 112 000 tonų, arba 31 proc. viso rugpjūčio importo, o daugiau esą tiekė tik Indija. Kaip galimi gavėjai minimos Rusijos naftos įmonės, tarp jų ir sankcijų sąrašuose esanti „Rosneft“ bei NNK grupė.

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimai rodo, kad Rusijos naftos perdirbimas pastaraisiais mėnesiais buvo susitraukęs iki žemiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius, o dyzelino gamyba buvo beveik 30 proc. mažesnė nei prieš metus. Dėl to importas galėjo tapti vienu iš būdų kompensuoti trūkumus vidaus rinkoje.

    Pabrėžiama, kad vien sankcionuotų laivų buvimas Pietų Korėjos uostuose savaime nebūtinai reiškia teisės pažeidimą. Pietų Korėja taiko savo prekybos ribojimus Rusijai, daugiausia orientuotus į konkrečių prekių eksporto kontrolę, o valdžios institucijos akcentuoja griežtesnį tikrinimą.

    „Vyriausybė išplėtė kontroliuojamų prekių sąrašą iki 1 402 pozicijų ir griežtai užtikrina reikalavimų laikymąsi“, – teigiama Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministerijos pozicijoje, cituojamoje žiniasklaidoje.

    Vis dėlto tema gali turėti ir politinių pasekmių: Seulas viešai remia Ukrainą humanitarine pagalba ir finansiniais įsipareigojimais, tačiau ilgą laiką vengė tiesioginių ginklų tiekimo. Tyrime keliama prielaida, kad ekonominiai interesai ir regioninė prekybos logistika gali lemti sprendimus, kurie iš šalies atrodo prieštaringi.

  • Prancūzija paleido M51.3 iš branduolinio povandeninio laivo: ką tai reiškia Europai

    Prancūzija paleido M51.3 iš branduolinio povandeninio laivo: ką tai reiškia Europai

    Prancūzija spalio 6 dieną prie Bretanės krantų pirmą kartą iš branduolinio povandeninio laivo Le Vigilant paleido naujausią strateginės balistinės raketos versiją M51.3. Bandymas buvo vykdomas Atlanto vandenyne, o raketa buvo be branduolinės kovinės galvutės.

    Skrydis stebėtas Prancūzijos matavimo ir sekimo sistemomis, o raketa, kaip skelbta, nukrito Šiaurės Atlante šimtus kilometrų nuo pakrantės. Prancūzijos institucijos pabrėžė, kad tai buvo techninis bandymas, o ne signalas dėl konkrečios geopolitinės situacijos.

    M51.3: kuo ji skiriasi

    M51 raketų šeima Prancūzijos ginkluotėje naudojama nuo 2010 metais pradėtos eksploatacijos ir yra jūrinės branduolinio atgrasymo dalies pagrindas. M51.3 laikoma trečiąja šios sistemos evoliucija, skirta modernizuoti galimybes atsižvelgiant į naujas grėsmes.

    Raketa yra apie 12 metrų ilgio, jos masė viršija 50 tonų, ji naudoja kietąjį kurą ir turi tris pakopas. Tokios klasės raketos yra skirtos tarpžemyniniam nuotoliui, o trajektorijos fazėse jos pasiekia itin didelius greičius grįžtant į atmosferą.

    Prancūzijos pusė nurodo, kad M51.3 tikslas yra didesnis nuotolis, tikslumas ir geresnės galimybės įveikti priešraketinę gynybą. Skelbta, kad ši versija į operacinę tarnybą įvesta 2025 metų spalį.

    Le Vigilant vaidmuo ir bandymo prasmė

    Ne mažiau svarbi bandymo dalis buvo pats povandeninis laivas Le Vigilant, kuris prieš tai buvo remontuotas ir modernizuotas. Paleidimas turėjo patvirtinti, kad po darbų laivo ginkluotės ir valdymo sistemos vėl pilnai suderinamos su M51.3.

    Tokie bandymai paprastai tikrina ne vien raketą, bet ir visą grandinę: paleidimo įrangą, ugnies valdymo sprendimus, ryšio ir saugos procedūras, taip pat matavimo infrastruktūrą. Pranešta, kad stebėjimui buvo pasitelkta ir specializuota Prancūzijos matavimo priemonių bazė, įskaitant laivą Monge.

    Macrono žinutė ir Europos kontekstas

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bandymą stebėjo iš fregatos Auvergne. Po bandymo jis akcentavo, kad tik nedaugelis valstybių turi tokį technologinį ir pramoninį pajėgumą savarankiškai kurti bei palaikyti jūrinį strateginį atgrasymą.

    „Iš daugiafunkcės fregatos Auvergne stebėjau pirmąjį naujos balistinės raketos M51.3 paleidimą iš branduolinio povandeninio laivo Le Vigilant. Labai nedaug valstybių turi tokį išmanymą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Šis bandymas vertinamas kaip nuosekli Prancūzijos branduolinio atgrasymo modernizacijos dalis, o ne momentinė reakcija į dienos įvykius. Platesniame Europos saugumo kontekste tokios programos rodo ilgalaikį strateginį planavimą, kai didėja dėmesys atgrasymui, priešraketinei gynybai ir kritinių pajėgumų atsparumui.