CP v2

Blog

  • Ispanijos karalienė Letizia pribloškė net monarchijos gerbėjus: seniai taip neatskleidė pečių

    Ispanijos karalienė Letizia pribloškė net monarchijos gerbėjus: seniai taip neatskleidė pečių

    Per Atlàntida Mallorca Film Fest 2026 uždarymo ceremoniją Palma de Mallorca Ispanijos karalienė Letizia pasirodė įvaizdžiu, kuris gerokai nutolo nuo jos pastarojo meto oficialaus minimalizmo. Pastaraisiais mėnesiais monarchė dažniau rinkosi griežtesnius kostiumus, lakoniškas sukneles ir elegantiškas liemenes, pabrėžiančias profesionalų stilių.

    Šįkart dėmesio centre atsidūrė sodrios bordo spalvos midi ilgio „Carolina Herrera“ suknelė, išryškinusi karalienės figūrą subtiliais drapiravimais per liemenį ir sijoną. Ryškiausias akcentas buvo asimetriška iškirptė, elegantiškai atidengusi pečius ir suteikusi įvaizdžiui lengvumo.

    Ne mažiau iškalbingai atrodė ir suknelės apačia: asimetriškas kirpimas bei aukštesnis skeltukas vizualiai ilgino kojas, tačiau išlaikė vakarinei progai būtiną santūrumą. Tokie sprendimai pastaraisiais sezonais vis dažniau matomi oficialiuose renginiuose, kai klasika derinama su moderniais silueto akcentais.

    Akivaizdų pokytį išdavė ir šukuosena. Vietoje įprastų glotnių sušukavimų, būdingų oficialioms pareigoms, Letizia pasirinko laisviau krentančias bangas, kurios suteikė įvaizdžiui natūralumo ir šviežumo.

    Derinį užbaigė „Gucci“ smėlio atspalvio avalynė, auksinė delninė ir kelių kūrėjų papuošalai, o atsisakyta masyvesnio vėrinio dar labiau pabrėžė kaklo ir pečių liniją. Stiliaus apžvalgininkai tokį sprendimą dažnai vadina vienu paprasčiausių būdų sukurti raudonojo kilimo įspūdį, kai pagrindinis akcentas paliekamas drabužio konstrukcijai, o ne aksesuarų gausai.

    Nors karalienė Letizia jau seniai laikoma viena ryškiausių šiuolaikinių Europos monarchijų stiliaus ikonų, šis pasirodymas priminė, kad ji geba nustebinti. Iš griežtesnio verslo įvaizdžio ji perėjo į moteriškesnę, vakarui pritaikytą estetiką, išlaikydama jai būdingą elegancijos ir saiko balansą.

  • Bachleda-Curuś netikėtai pasirodė Prezidentūroje: visų žvilgsnius patraukė ir Martos Nawrockos detalė

    Bachleda-Curuś netikėtai pasirodė Prezidentūroje: visų žvilgsnius patraukė ir Martos Nawrockos detalė

    Aktorė Alicja Bachleda-Curuś netikėtai pasirodė Varšuvos Prezidentūroje, kur vyko pirmosios ponios Martos Nawrockos susitikimas su Niujorko lenkų diasporos atstovėmis. Į vizitą atvykusios moterys Lenkijoje lankėsi minint Varšuvos sukilimo 82-ąsias metines.

    Susitikime dalyvavo daugiau nei 30 organizacijos Polish American Women’s Club BEYOND narių ir viešnių, o Bachleda-Curuś jame pasirodė kaip klubo garbės narė. Aktorė jau daug metų gyvena ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl jos dalyvavimas oficialiuose renginiuose Lenkijoje yra retas.

    „Pirmoji ponia padėkojo viešnioms už svarbių nacionalinių datų atminimo puoselėjimą ir lenkiškų tradicijų tęstinumą. Ji pabrėžė, su kokia aistra ir drąsa jos kuria verslus už Atlanto, nors širdyje išlieka arti Lenkijos“, – rašoma oficialiame pranešime.

    Viešumoje aptarinėtas tapo ne tik netikėtas aktorės pasirodymas, bet ir abiejų moterų pasirinktas įvaizdis, atspindintis skirtingas oficialios elegancijos kryptis. Pirmoji ponia pasirinko klasikinį, moterišką derinį su juoda palaidine baltais taškais ir V formos iškirpte.

    Prie raštuoto viršaus ji priderino baltą, platėjančią A silueto sijoną, siekiantį blauzdos vidurį, ir klasikines juodas balerinas. Įvaizdį užbaigė subtilus makiažas bei lygiai sušukuoti plaukai, surišti į žemą kuodą.

    Tuo metu Bachleda-Curuś pasirinko minimalistinį, šiuolaikišką variantą ir pasirodė vilkėdama šviesiai pilką dvieilį kostiumą su laisvesnio kirpimo kelnėmis. Po švarku ji vilkėjo baltą viršutinę dalį, o bendrą įspūdį kūrė santūrūs aksesuarai ir natūralus makiažas.

    Stilistikos ekspertai pastaraisiais sezonais vis dažniau pabrėžia, kad kostiumai išlieka viena ryškiausių formalaus garderobo tendencijų, o juos renkasi ir karališkųjų šeimų atstovės bei politikės. Tokie deriniai vertinami dėl universalumo: kostiumas leidžia išlaikyti oficialumą, bet kartu suteikia modernumo, ypač derinant su paprastais, minimalistiniais akcentais.

    Renginys Prezidentūroje taip pat priminė apie aktyvią išeivijos organizacijų veiklą, siekiant išsaugoti istorijos atmintį ir stiprinti ryšius su kilmės šalimi. Šį kartą papildomo dėmesio susitikimui suteikė būtent Bachledos-Curuś dalyvavimas, kuris tapo reta proga aktorę išvysti oficialioje aplinkoje Lenkijoje.

  • Turistai pametė galvas dėl sviesto gabalėlio: šis gniuždymo hitas šluoja muges

    Turistai pametė galvas dėl sviesto gabalėlio: šis gniuždymo hitas šluoja muges

    Vasarą suvenyrų prekyvietės prie kurortų ir turistinių miestelių tradiciškai prisipildo magnetukų, apyrankių ar puodelių su vietovės pavadinimu. Tačiau kiekvieną sezoną atsiranda ir naujų, staiga išpopuliarėjančių smulkmenų, kurios ypač vilioja vaikus ir paauglius.

    Šiemet Lenkijos pajūryje ryškiu hitu tapo antistresiniai gniuždukai, primenantys šypseną keliančius koldūnėlius azijietišku stiliumi. O kalnų kurortuose išpopuliarėjo kitas netikėtas variantas, kurio forma daugeliui kelia nuostabą.

    Kudovoje-Zdrojuje, netoli Čekijos sienos, prekystaliuose pirkėjai graibsto elastingą gniužduką, panašų į pailgą sviesto gabalėlį. Tokie žaislai anksčiau išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose, o dabar ši mada akivaizdžiai pasiekė ir vietos vasaros muges.

    Prekeivių teigimu, fenomeną lemia dvi priežastys: žaislas atrodo beveik kaip tikras produktas, o suspaudus lėtai grįžta į pradinę formą. Būtent šis lėtas atsistatymas ir minkštas pasipriešinimas daugeliui sukuria raminantį, nuspėjamą pojūtį, kurį žmonės sieja su atsipalaidavimu.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo antistresiniai žaislai išpopuliarėjo kartu su vadinamąja sensorinių priemonių banga. Gniuždymas gali padėti nukreipti dėmesį, mažinti įtampą ir suteikti trumpą pertrauką, tačiau tai nėra gydymo priemonė, o efektas dažniausiai būna individualus.

    Minėtame kurorte toks gniuždukas kainuoja apie 4,7 euro, todėl impulsyviam pirkiniui suma daugeliui atrodo priimtina. Prekyvietėse šalia sezoninių naujienų išlieka ir klasika: papuošalai, pakabukai, žibintuvėliai, vardiniai suvenyrai.

    Įdomi detalė šiame regione siejama su Čekijos kaimynyste: suvenyrų lentynose nuolat matomas ir kurmiukas Krecik, kurio atributika traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Vieni renkasi jį dėl nostalgijos, kiti tiesiog dėl atpažįstamo personažo ir žaismingo dizaino.

  • Katie Holmes be makiažo Niujorke: 47-erių aktorės įvaizdis ir prabangaus „Louis Vuitton“ kaina

    Katie Holmes be makiažo Niujorke: 47-erių aktorės įvaizdis ir prabangaus „Louis Vuitton“ kaina

    Katie Holmes vėl atkreipė dėmesį Niujorke pasirodžiusi be makiažo ir pasirinkusi ypač paprastą, klasiką primenantį įvaizdį. 47-erių aktorė pastaraisiais metais dažnai minima kaip viena tų Holivudo žvaigždžių, kurios viešumoje demonstruoja natūralumą ir vengia perteklinės stilizacijos kasdienybėje.

    Per pasivaikščiojimą ji vilkėjo šviesiai mėlynus marškinius su atlenktomis rankovėmis, dalinai atsegtus ir neįpareigojančiai įkištus į šviesius, aukšto liemens džinsus. Įvaizdį papildė juodas pintas diržas ir juodos balerinos apvaliu priekiu, akcentuojančios patogumą, bet išlaikančios tvarkingą siluetą.

    Didžiausio smalsumo, kaip dažnai nutinka, sulaukė ne drabužiai, o aksesuarai. Holmes rankose turėjo dvi dideles rankines: ryškiai oranžinę pirkinių tipo ir vintažinį „Louis Vuitton“ modelį, siejamą su dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios kolekcijomis.

    Tokio tipo vintažiniai „Louis Vuitton“ gaminiai pastaraisiais metais tapo mados rinkos fenomenu: jų vertę kelia ribotas prieinamumas, ikoniškas monogramos atpažįstamumas ir aktyvi antrinė rinka. Priklausomai nuo modelio būklės ir komplektacijos, analogiškos rankinės perpardavimo platformose gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

    Ne mažiau aptarinėtas ir pačios aktorės grožio pasirinkimas: ji pasirodė be makiažo, su natūraliai sušukuotais plaukais, nevengdama matomų brandos ženklų. Tokia kryptis atitinka ryškėjančią tendenciją, kai žinomi žmonės vis dažniau viešai renkasi mažiau retušuotą, realesnį įvaizdį, o kasdienėje rutinoje prioritetą teikia odos priežiūrai, o ne maskavimui.

    Holmes gatvės stilius jau seniai siejamas su minimalizmu: džinsai, balti ar melsvi marškiniai, paprasti marškinėliai ir patogūs batai tampa tarsi jos uniforma. Prabangūs aksesuarai tokiuose deriniuose veikia kaip pagrindinis akcentas, parodantis, kad net ir paprasčiausias komplektas gali atrodyti solidžiai, jei pasirenkamos kokybiškos detalės.

  • Šią arbatą verta pakeisti įprastą: gerina kraujotaką, stabilizuoja cukrų ir slopina uždegimą

    Aronijos – ryškaus, sutraukiančio skonio uogos, tačiau jų sudėtyje gausu biologiškai aktyvių medžiagų. Mokslinėje literatūroje aronija dažnai išskiriama dėl didelės polifenolių koncentracijos, ypač antocianinų, kurie lemia tamsią uogų spalvą ir antioksidacines savybes.

    Aronijų arbata laikoma švelnesne alternatyva žalioms uogoms, nes karštas vanduo padeda ištraukti dalį polifenolių, o gėrimas paprastai lengviau toleruojamas skrandžiui. Vis dėlto tai nėra vaistas, o mitybos dalis, kurios poveikis labiausiai priklauso nuo bendrų įpročių ir individualios sveikatos būklės.

    Kodėl siejama su kraujotaka?

    Aronijose esantys antocianinai ir kiti flavonoidai siejami su teigiamu poveikiu kraujagyslių funkcijai. Tyrimuose aptariama, kad šios medžiagos gali prisidėti prie endotelio, vidinio kraujagyslių sluoksnio, veiklos palaikymo ir oksidacinio streso mažinimo.

    Praktiškai tai dažniausiai įvardijama kaip pagalba kraujotakai ir kraujagyslių elastingumui, ypač kai gėrimas vartojamas reguliariai, o mityboje netrūksta daržovių, skaidulų ir sveikųjų riebalų. Specialistai pabrėžia, kad esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar vartojant vaistus, savarankiškai keisti gydymo nereikėtų.

    Gliukozės šuoliai po valgio

    Polifenoliai gali daryti įtaką angliavandenių apykaitai, nes kai kurie junginiai siejami su lėtesniu gliukozės pasisavinimu virškinamajame trakte. Dėl to aronijų arbata po valgio kartais minima kaip gėrimas, galintis padėti švelninti staigius cukraus šuolius.

    Vis dėlto sergant cukriniu diabetu ar turint atsparumą insulinui svarbiausia išlieka gydytojo planas, mitybos struktūra ir fizinis aktyvumas. Arbata gali būti papildomas pasirinkimas, bet ne sprendimas, pakeičiantis vaistus ar pagrindines rekomendacijas.

    Uždegimas ir antioksidacinė apsauga

    Aronijų sudėtyje esantys antioksidantai siejami su uždegiminių procesų reguliavimu ir ląstelių apsauga nuo oksidacinės pažaidos. Dėl to aronijos neretai minimos kalbant apie bendrą savijautą, raumenų atsistatymą po krūvio ir ilgalaikę širdies bei kraujagyslių rizikos mažinimo strategiją.

    Šaltuoju metų laiku tokie gėrimai dažnai pasirenkami ir dėl to, kad padeda padidinti skysčių suvartojimą bei paįvairina racioną. Tačiau imunitetui didžiausią įtaką daro miegas, subalansuota mityba, streso valdymas ir vakcinacija, kai ji rekomenduojama.

    Aronijų arbatą įprastai ruošiama užpilant džiovintas uogas karštu vandeniu ir palaikant uždengus 10–15 minučių. Ilgesnis plikymas gali ištraukti daugiau polifenolių, tačiau gėrimas tampa labiau sutraukiantis, todėl dažnai derinamas su citrina ar kitais priedais pagal skonį.

    Dažnai rekomenduojama rinktis 1–2 puodelius per dieną, tačiau svarbu įsivertinti individualias rizikas. Atsargiau turėtų vartoti žmonės, linkę į žemą kraujospūdį, turintys skrandžio rūgštingumo ar opaligės problemų, taip pat vartojantys kraują skystinančius vaistus.

  • Natūralus ar graikiškas? Šis jogurtas geriau sotina ir gali mažinti cukraus šuolius

    Natūralus ir graikiškas jogurtas parduotuvėje dažnai atrodo beveik vienodai, tačiau jų sudėtis ir gamyba skiriasi. Būtent dėl to skiriasi ir sotumo jausmas, ir maistinė vertė, o kai kuriais atvejais gali skirtis ir poveikis gliukozės svyravimams po valgio.

    Abu jogurtai gaminami iš pasterizuoto pieno, kurį fermentuoja jogurtinės bakterijos. Skirtumas tas, kad natūralus jogurtas po fermentacijos paprastai tik atvėsinamas, todėl jame lieka daugiau išrūgų ir vandens, o konsistencija būna skystesnė.

    Graikiškas jogurtas po fermentacijos papildomai nusunkiamas, pašalinant dalį išrūgų, kuriose yra vandens ir dalis laktozės. Dėl to produktas tampa gerokai tirštesnis, labiau koncentruotas, o vienoje porcijoje dažniausiai būna daugiau baltymų.

    Didesnis baltymų kiekis svarbus ne tik sportuojantiems ar siekiantiems išlaikyti raumenų masę. Baltymai lėtina skrandžio ištuštėjimą ir padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl graikiškas jogurtas dažnai tampa praktiškesniu pasirinkimu pusryčiams ar užkandžiui, ypač kai jis pakeičia saldžius užkandžius.

    Be to, sotus, subalansuotas užkandis gali padėti išvengti staigių persivalgymų vėliau dieną. Kai graikiškas jogurtas valgomas vietoje saldintų desertų ar saldžių pieno produktų, bendra suvartojamo cukraus apkrova paprastai sumažėja, o tai kai kuriems žmonėms gali reikšti tolygesnę savijautą po valgio.

    Graikiškas jogurtas taip pat yra svarbių mikroelementų šaltinis, tarp jų kalcio, fosforo, kalio ir vitamino B12. Kalcis ir fosforas prisideda prie normalios kaulų ir dantų būklės palaikymo, kalis svarbus raumenų veiklai, o vitaminas B12 reikalingas normaliai nervų sistemos funkcijai ir kraujodarai.

    Renkantis verta žiūrėti ne tik į pavadinimą, bet ir į etiketę. Geriausia rinktis jogurtą be pridėtinio cukraus, kurio sudėtis trumpa, o pagrindiniai ingredientai yra pienas ir gyvosios jogurtinės kultūros.

    Atsargiai reikėtų vertinti užrašą jogurtas tipo graikiškas, nes ne visi tokie produktai gaminami tradiciškai nusunkiant išrūgas. Kai kurie tirštinami kitais pieno produktais, todėl gali būti kaloringesni arba turėti mažiau baltymų, nei tikimasi iš graikiško jogurto.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad šis produktas netinka alergiškiems pieno baltymams žmonėms. Turintiems laktozės netoleravimą, dažnai padeda be laktozės versijos, o sergant lėtinėmis inkstų ligomis ar laikantis gydytojo paskirtos dietos, baltymų ir mineralų kiekį vertėtų derinti su specialistu.

  • „Lidl“ ir „Biedronka“ nuolaidos vilioja: kodėl arbūzas vasarą vertas vietos lėkštėje

    Vasarą arbūzas daugeliui tampa kasdieniu pasirinkimu: jis gaivina, turi daug vandens ir yra palyginti nekaloringas. Kai tokie prekybos tinklai kaip „Lidl“ ar „Biedronka“ dažnai taiko akcijas, šis vaisius dar dažniau atsiduria pirkinių krepšelyje.

    Nors neretai manoma, kad arbūzas yra tik vanduo ir beveik neturi maistinės vertės, tai nėra tikslu. Arbūze yra vitaminų ir mineralų, o pagrindinė jo nauda vasarą siejama su skysčių papildymu, ypač kai karštis didina dehidratacijos riziką.

    Arbūzas iš tiesų sudarytas daugiausia iš vandens, tačiau tai yra privalumas, o ne trūkumas. Be vandens, jame yra ir elektrolitų, todėl jis gali prisidėti prie organizmo skysčių balanso palaikymo, ypač po aktyvios veiklos ar kaitros metu.

    Kalorijų kiekis arbūze paprastai nėra didelis: 100 gramų porcijoje dažniausiai būna apie 30–40 kilokalorijų, priklausomai nuo veislės ir sunokimo. Dėl to arbūzas dažnai pasirenkamas kaip lengvesnis desertas, kai norisi saldumo, bet ne sunkaus užkandžio.

    Maistinių medžiagų požiūriu arbūze aptinkama vitaminų A ir C, taip pat B grupės vitaminų. Iš mineralų dažniau minimi kalis ir magnis, kurie svarbūs normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai bei širdies funkcijai.

    Arbūzas išsiskiria ir antioksidantais, ypač likopenu, kuris suteikia raudoną spalvą. Tyrimuose likopenas siejamas su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso, o mitybos specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda bendra įvairi augalinė mityba, o ne vienas produktas.

    Dar viena dažnai aptariama medžiaga yra citrulinas, amino rūgštis, kuri organizme gali virsti argininu. Šie procesai svarbūs azoto oksido apykaitai, kuri susijusi su kraujagyslių funkcija, todėl arbūzas kartais įvardijamas kaip papildomas pasirinkimas širdžiai palankioje mityboje.

    Vis dėlto arbūzas tinka ne visiems vienodai. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems insulino rezistenciją, svarbus porcijos dydis, nes net ir santykinai žemesnis glikeminis indeksas neapsaugo nuo gliukozės šuolio, jei suvalgoma daug.

    Dalį žmonių gali varginti ir virškinimo jautrumas: didesnės arbūzo porcijos kai kuriems sukelia pilvo pūtimą ar diskomfortą. Tokiais atvejais dažniausiai rekomenduojama mažinti porciją ir stebėti individualią toleranciją, ypač jei kartu valgomi kiti daug fermentuojamų angliavandenių turintys produktai.

    Nors internete neretai kartojama, kad arbūzas stebuklingai „valo organizmą“, tiksliau būtų sakyti, kad jis padeda palaikyti hidrataciją ir prisideda prie subalansuotos mitybos. Organizmo detoksikacijos funkciją pirmiausia atlieka kepenys ir inkstai, o geriausiai jiems padeda pakankamas skysčių kiekis, miegas ir visavertė mityba.

  • Ne brokoliai: saujelė šių daigų gali turėti iki 100 kartų daugiau vertingų medžiagų

    Brokolių daigai vis dažniau vadinami vienu praktiškiausių būdų praturtinti kasdienę mitybą. Juose aptinkama kalcio ir geležies, taip pat nemažai vitamino C, folio rūgšties ir kitų mikroelementų, todėl užtenka nedidelės saujos, kad patiekalas taptų maistingesnis.

    Didžiausias brokolių daigų išskirtinumas siejamas su gliukorafaninu, iš kurio organizme susidaro sulforafanas. Tyrimuose nurodoma, kad daigai gali turėti nuo 10 iki net 100 kartų daugiau gliukorafanino nei subrendę brokoliai, todėl būtent daigai dažnai minimi kaip ypač koncentruotas šios grupės junginių šaltinis.

    Sulforafanas mokslo literatūroje dažniausiai aptariamas dėl antioksidacinių savybių ir galimo vaidmens mažinant uždegiminius procesus. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, o sveikatai didžiausią įtaką daro bendras mitybos ir gyvenimo būdo paveikslas.

    Palyginimui, subrendę brokoliai paprastai turi daugiau maistinių skaidulų, kurios svarbios virškinimui ir sotumui, taip pat dažnai išskiriamas didesnis vitamino K kiekis. Dėl to praktinis patarimas paprastas: mityboje verta rasti vietos ir brokoliams, ir jų daigams, nes jų maistinė sudėtis papildo viena kitą.

    Daigus rekomenduojama valgyti termiškai neapdorotus, nes kaitinant dalis biologiškai aktyvių medžiagų gali mažėti. Patogiausia juos berti ant sumuštinių, dėti į salotas ar įmaišyti į varškės užtepėlę, o norint švelnesnio skonio galima derinti su jogurtiniu padažu ar avokadu.

    Renkantis daigus svarbu atkreipti dėmesį į higieną ir laikymo sąlygas, nes daiginti produktai yra jautresni mikrobiologinei taršai. Jei daigus auginate namuose, pravartu naudoti švarius indus, reguliariai perplauti sėklas ir laikyti juos šaldytuve, kai tik pasiekia norimą dydį.

  • Auksinė agurkų skynimo taisyklė: padarysite šitaip ir jie bus traškūs bei sultingi

    Auksinė agurkų skynimo taisyklė: padarysite šitaip ir jie bus traškūs bei sultingi

    Agurkų skynimo laikas gali lemti, ar daržovės bus tvirtos, sultingos ir traškios, ar greitai suminkštės. Sodininkai dažniausiai renkasi ankstų rytą arba vakarą, tačiau geriausią rezultatą paprastai duoda būtent rytinis skynimas.

    Anksti ryte augalas po nakties būna geriausiai prisotintas vandens, todėl vaisiai išlieka standesni. Tokie agurkai paprastai ilgiau išsilaiko švieži ir geriau tinka tiek salotoms, tiek rauginimui.

    Jei ryte skinti nepavyksta, antras priimtinas metas yra ankstyvas vakaras, kai karštis jau slūgsta. Vėsesniu metu augalas lengviau atsigauna po dienos kaitros, o nuskinti vaisiai mažiau praranda drėgmę.

    Didžiausia klaida – agurkus skinti per patį vidurdienį, ypač per karščius. Saulėje vaisiai greičiau netenka vandens, todėl tampa minkštesni, o po skynimo dažniau greitai vysta ir genda.

    Skynimas kaitroje kenkia ir pačiam krūmui: pjūvio vietos greičiau išdžiūsta, augalas labiau patiria stresą, o tai gali atsiliepti kitiems dar bręstantiems vaisiams. Dėl to derliaus rinkimą verta planuoti taip, kad augalui būtų kuo mažiau žalos.

    Dar viena svarbi taisyklė – agurkus geriau ne plėšti, o nupjauti. Tam tinka aštrus peilis arba sekatorius, vaisių paliekant su trumpu kotelio gabalėliu, kad būtų mažesnė infekcijų ir stiebų pažeidimo rizika.

    Virtuvėje skirtumas dažnai pasijunta labiausiai ruošiant namines atsargas: ryte nuskinti agurkai po rauginimo dažniau išlieka tvirti ir traškūs. Per karštį nuskinti vaisiai neretai būna minkštesni, o kartais ir prastesnės struktūros, todėl rezultatas stiklainyje gali nuvilti.

  • Keistas elgesys prie stalo gali įspėti apie demenciją: gydytojai ragina nedelsti

    Keistas elgesys prie stalo gali įspėti apie demenciją: gydytojai ragina nedelsti

    Pirmieji demencijos požymiai dažniausiai siejami su trumpalaikės atminties sutrikimais, sunkesniu planavimu, pasimetimu kasdienėse situacijose ar žodžių pametimu. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad kai kurie ankstyvi signalai gali pasirodyti visai ne ten, kur įprasta jų ieškoti, pavyzdžiui, valgant.

    Medikai atkreipia dėmesį į netikėtus mitybos įpročių pokyčius, kai žmogus ima valgyti gerokai daugiau nei anksčiau, dažnai prašo maisto trumpais intervalais arba pradeda rinktis skonius, kurių anksčiau vengė. Kartais pasikeičia ir santykis su pačiu valgymo procesu: pranyksta saikas, dingsta pasitenkinimas maistu, atsiranda impulsyvumas.

    Gydytojai pastebi, kad progresuojant ligai gali kisti ir elgesys prie stalo: žmogus ima valgyti itin greitai, godžiai, nepaiso įprastų mandagumo normų ar sunkiau suvaldo emocijas. Tokie pokyčiai artimiesiems dažnai tampa vienu pirmųjų akivaizdžių ženklų, kad būtina pasitarti su specialistu.

    Kas tai gali reikšti?

    Vienas iš paaiškinimų, kodėl atsiranda tokie pokyčiai, yra frontotemporalinė demencija, dažnai siejama su kaktinių ir smilkinių skilčių pažeidimu. Šios smegenų sritys ypač svarbios savikontrolei, sprendimų priėmimui, asmenybės bruožams ir elgesio reguliavimui, todėl sutrikus jų veiklai gali atsirasti impulsyvus valgymas ar potraukis saldžiam, riebiems ir daug angliavandenių turintiems produktams.

    Frontotemporalinė demencija neretai išryškėja jaunesniame amžiuje nei Alzheimerio liga, dažnai apie 50–60 gyvenimo metus. Dėl to dalis žmonių simptomus ilgai aiškina stresu, nuovargiu ar įtemptu gyvenimo tempu, o tikrieji pokyčiai lieka nepastebėti.

    Kuo skiriasi nuo Alzheimerio ligos?

    Nors Alzheimerio liga ir frontotemporalinė demencija priskiriamos demencijoms, ankstyvieji simptomai dažnai būna skirtingi. Alzheimerio ligai įprastai būdingesni ryškesni atminties sutrikimai, o frontotemporalinės demencijos atveju pradžioje dažniau matomi elgesio, asmenybės ar kalbos pokyčiai.

    Specialistai pabrėžia, kad patys sergantieji neretai neįžvelgia savo būklės pasikeitimų, todėl svarbiausias vaidmuo tenka artimiesiems. Pastebėjus staigų mitybos ar elgesio prie stalo pasikeitimą, rekomenduojama neatidėlioti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs situaciją, gali nukreipti neurologo ar kitų specialistų konsultacijai.