CP v2

Blog

  • Šventė Aš – mažasis šiaulietis Šiauliuose: gegužės 15 dieną parke laukia veiklos šeimoms

    Šiauliuose gegužės 15 dieną vyks šventė Aš – mažasis šiaulietis, skirta šeimoms ir mažiausiems miesto gyventojams. Renginys numatytas Šiaulių miesto centriniame parke, o veiklos planuojamos nuo 16 iki 18 valandos.

    Organizatoriai nurodo, kad šventę rengia Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius kartu su Šiaulių kultūros centru. Programoje žadamos edukacijos ir kūrybinės veiklos, orientuotos į vaikų užimtumą ir saugumo temą.

    Kas laukia šventėje?

    Renginio metu suplanuotas kūrybinis dailės pleneras visai šeimai Piešiu vaikystę, taip pat dailės ir saugaus eismo edukacija, kurią pristatys Šiaulių menų mokykla. Vaikams bus įrengtas spalvų ir laikinų tatuiruočių kampelis Piešk, kurk ir puoškis.

    Į programą įtrauktos ir praktinės veiklos: pirmosios pagalbos bei civilinės saugos edukacija, kurią ves Lietuvos Raudonasis Kryžius. Šventėje taip pat numatyta pažintis su policijos tarnyba ir Amsiumi, kuri dažnai tampa viena labiausiai vaikų laukiamų renginio dalių.

    Partneriai, rėmėjai ir papildomos pramogos

    Veiklų erdves pristatys ir kitos organizacijos, tarp jų VšĮ Kūrybiškumo ir saviraiškos centras bei VšĮ Savanoriai vaikams. Numatyta kūrybinė dėlionių erdvė, kurią rengia draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialas, o taip pat kūrybos ir grožio zona.

    Mažųjų lauks pramogos su animatore Pole ir laimės kuponai, o prisidės prekybos ir pramogų centras „Akropolis“. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad viso renginio metu veiks batutų zona, taip pat bus galima įsigyti užkandžių ir gėrimų.

    Renginio rėmėjais įvardijami UAB „Rūta“ ir draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialas, o renginio draugas yra Šiaulių menų mokykla. Organizatoriai kviečia šeimas atvykti į parką ir suplanuoti laiką taip, kad užtektų ir edukacijoms, ir pramogoms.

  • Mažeikių rajono merė tęsia susitikimus su gyventojais: šiandien kviečia į Laižuvos seniūniją

    Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė kartu su komanda tęsia susitikimų su seniūnijų gyventojais ciklą, kuriame pristatomi 2025 metais planuojami darbai ir sprendimai. Šis formatas skirtas tiesioginiam dialogui, kai vietos žmonės gali įvardyti kasdienes problemas ir išgirsti, kokių veiksmų savivaldybė imsis artimiausiu metu.

    Antrasis susitikimas numatytas Laižuvos seniūnijoje ir vyks balandžio 30 dieną 16.30 valandą Laižuvos seniūnijos salėje, Dariaus ir Girėno gatvėje 19. Gyventojai kviečiami atvykti ne tik išklausyti pristatymo, bet ir aktyviai įsitraukti į diskusiją.

    Susitikime planuojama aptarti aktualijas, įvardyti problemas ir jų sprendimo galimybes, užduoti rūpimus klausimus bei teikti pasiūlymus. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie susitikimai padeda tiksliau susidėlioti prioritetus seniūnijose, ypač kai kalbama apie infrastruktūros, viešųjų paslaugų ir kasdienio gyvenimo kokybės klausimus.

    Į susitikimus taip pat kviečiami savivaldybės valdomų įmonių atstovai bei Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai. Tokia sudėtis leidžia gyventojams gauti atsakymus ne tik politiniu, bet ir praktiniu lygmeniu, kai klausimai susiję su paslaugų teikimu, viešąja tvarka ar saugumu.

    Kitas susitikimas numatytas gegužės 4 dieną 17.30 valandą Viekšnių seniūnijoje, Viekšnių seniūnijos salėje, Tilto gatvėje 12. Savivaldybė ragina gyventojus pasinaudoti proga išsakyti pastabas ir siūlymus, nes būtent vietos bendruomenių įžvalgos dažnai tampa pagrindu konkretiems sprendimams seniūnijose.

  • Mažeikių „Bočiai“ Motinos dienai skyrė šventinę popietę: dainos, šokiai ir svečių kolektyvai

    Mažeikiuose Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ bendrija sukvietė narius ir svečius į Motinos dienai skirtą šventinę popietę Tau, mamyte, gražiausios dainos. Renginys vyko Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje, kur netrūko sveikinimų, dainų ir šokių.

    Renginio dalyves Motinos dienos proga pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė. Šventinės popietės dalyviams gražios šventės linkėjo ir „Bočių“ Mažeikių bendrijos pirmininkė Marta Jašmontienė.

    Koncertinę programą klausytojams dovanojo Mažeikių „Bočių“ mišrus vokalinis ansamblis ir armonikierių ansamblis Grok, armonika. Į renginį atvyko ir svečių kolektyvai, kurie papildė programą savo repertuaru.

    Scenoje pasirodė Kelmės „Bočių“ kapela „Naktigonė“, Viekšnių kultūros centro mišrus ansamblis „Vinkšna“, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos ansamblis „Albatrosas“ ir Akmenės „Bočių“ ansamblis. Šventinę nuotaiką sustiprino ir Mažeikių moksleivių namų šokėjos.

    Motinos diena Lietuvoje tradiciškai minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl tokie bendruomeniniai susibūrimai tampa proga ne tik pasveikinti mamas, bet ir sutelkti skirtingų kartų žmones. Kultūros centrų ir nevyriausybinių organizacijų renginiai regionuose vis dažniau orientuojami į jaukų bendrystės formatą, kuriame svarbūs ir svečių pasirodymai, ir gyvas bendravimas.

  • Reivyčių seniūnijos Leckavos seniūnaitis Rimas Šetkus sulaukė Vidaus reikalų ministerijos padėkos

    Kaune surengta Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų ir seniūnaičių išplėstinė sueiga, skirta pilietinio įsitraukimo stiprinimui. Mokymų ir diskusijų tema buvo demokratinio dalyvavimo stiprinimas vietos bendruomenėse, aptariant iššūkius, sprendimus ir gerąją praktiką.

    Renginyje dalyvavo ir Mažeikių rajono atstovas – Reivyčių seniūnijos Leckavos seniūnaitis Rimas Šetkus. Jam įteikta Vidaus reikalų ministerijos padėka už ilgametę ir aktyvią bendruomeninę veiklą.

    Bendruomenių vaidmuo savivaldoje

    Sueigoje akcentuota, kad seniūnaičiai ir bendruomeninės organizacijos yra arčiausiai gyventojų esanti savivaldos grandis, todėl jų įžvalgos dažnai padeda tiksliau identifikuoti realius vietos poreikius. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip bendruomenės gali turėti apčiuopiamesnę įtaką sprendimų priėmimui ir kaip užtikrinti nuolatinį dialogą su savivaldybėmis.

    Taip pat aptarta, jog pasitikėjimą ir įsitraukimą stiprina aiškios taisyklės, atviras informavimas bei grįžtamasis ryšys, kai bendruomenėms paaiškinama, kodėl vieni ar kiti sprendimai priimami. Praktiniai pavyzdžiai renginyje padėjo įvardyti, kas veikia skirtingose savivaldybėse ir kokias priemones galima pritaikyti plačiau.

    Jaunimo įtraukimas ir bendradarbiavimas

    Renginio metu pabrėžta jaunimo įtraukimo svarba, nes nuo to priklauso bendruomenių tęstinumas ir vietos iniciatyvų gyvybingumas. Kalbėta apie būdus, kaip jaunus žmones įtraukti į sprendimų svarstymą ir praktinius darbus, kad dalyvavimas nebūtų tik formalus.

    Lietuvoje veikia 3 202 seniūnaitijos ir 2 072 bendruomeninės organizacijos, todėl bendradarbiavimo modelių stiprinimas išlieka aktualus visoje šalyje. Sueigoje dalytasi patirtimis, kaip derinti bendruomenių idėjas su savivaldos planavimu ir kaip sutelkti skirtingas grupes bendram tikslui.

    Informacija parengta pagal Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pateiktus duomenis.

  • Viekšnių kultūros centro „Kartu molio taku“ – tarp AKKA 2026 prizininkų už pažangų verslą

    Viekšnių kultūros centro projektas „Kartu molio taku“ pateko tarp šių metų Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimų (AKKA 2026) prizininkų nominacijoje Pažangus verslas. Įvertinimas skirtas už idėją, kuri vietos tradicijas pavertė šiuolaikiška, lankytojus įtraukiančia patirtimi.

    Organizatoriai pabrėžė komandos atkaklumą ir kūrybiškumą, akcentuodami, kad tokie projektai parodo, kaip regionuose galima derinti paveldo išsaugojimą ir naujoves. Viekšnių pavyzdys išryškina ir platesnę tendenciją, kai kultūros įstaigos ieško ne tik renginių formų, bet ir tvarių veiklos modelių, pritraukiančių skirtingas auditorijas.

    Iškilminga AKKA 2026 apdovanojimų ceremonija vyks gegužės 28 dieną Zarembų dvare Kėdainių rajone. Ten bus pagerbti įvairių sričių iniciatyvų autoriai, kurių projektai prisideda prie kaimo vietovių patrauklumo, ekonominio gyvybingumo ir bendruomenių stiprinimo.

    Kaip atgimė Viekšnių puodžių tradicija

    Viekšniai nuo seno siejami su puodininkystės tradicijomis, todėl projekto ašimi pasirinktas molis ir keramika. „Kartu molio taku“ šį amatą pristato ne kaip muziejinę ekspoziciją, o kaip patyriminę edukaciją, kurioje lankytojas tampa proceso dalyviu.

    Edukacijos metu naudojami šiuolaikiniai sprendimai, leidžiantys iš arčiau pažinti tradicinį amatą per veiksmą: nuo molio paruošimo iki dirbinio gimimo ir degimo. Virtualios realybės elementai, interaktyvios projekcijos ir kiti skaitmeniniai įrankiai padeda sukurti aiškų pasakojimą ir įtraukia net tuos, kurie su keramika susiduria pirmą kartą.

    Technologijos, kurios įtraukia lankytoją

    Projekto kūrėjai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo ne technologijos dėl technologijų, o aiškiai suprantamas, patogus mokymosi kelias. Todėl skaitmeniniai sprendimai čia derinami su praktine veikla, kad lankytojai galėtų ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti kūrybos procesą.

    Programoje numatyti įvairūs elementai, kurie lavina pojūčius ir skatina įsitraukimą: interaktyvūs žaidimai, molio terapijos patirtys ir bendruomeniškumą stiprinančios veiklos. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį regionuose siūlyti turinį, kuris tinka šeimoms, moksleivių grupėms ir vyresniems lankytojams.

    Viekšnių kultūros centro teigimu, pripažinimas AKKA 2026 apdovanojimuose yra svarbus signalas, kad regioninės iniciatyvos gali būti konkurencingos nacionaliniu mastu. Projektas toliau plėtojamas, siekiant, kad Viekšnių puodžių tradicija būtų perduodama gyvai, suprantamai ir patraukliai šiandienos auditorijai.

  • Europos egzaminas 2026: per 10 minučių pasitikrinkite ES žinias ir dalyvaukite prizų loterijoje

    Gegužės 8 dieną prasideda Europos egzaminas 2026 – jau 17-ąjį kartą organizuojamas žinių testas, kviečiantis prisijungti tiek moksleivius, tiek suaugusiuosius. Organizatoriai ragina išbandyti jėgas internetu ir pasitikrinti, kiek išmanote apie Europos Sąjungą, jos institucijas ir aktualijas.

    Egzaminą bus galima spręsti nuo gegužės 8 dienos 8.00 valandos iki gegužės 10 dienos 23.59 valandos specialioje interneto platformoje. Dalyviams pateikiama 10 klausimų, o kiekvienam atsakymui skiriama po 1 minutę, todėl visas testas trunka apie 10 minučių.

    Kaip vyksta Europos egzaminas?

    Europos egzaminas sudarytas taip, kad būtų aiškus ir patogus įvairaus amžiaus dalyviams: klausimai sprendžiami internetu, o rezultatas paaiškėja iškart po užduoties. Tokia forma leidžia lengvai įsitraukti net ir tiems, kurie nori tik greitai pasitikrinti žinias be ilgo pasiruošimo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad testas yra ne tik varžybos, bet ir mokymosi priemonė: klausimai dažnai apima temas nuo ES institucijų veikimo iki piliečių teisių, bendrosios rinkos ar euro zonos pagrindų. Tai aktualu ir moksleiviams, kuriems svarbi pilietinio ugdymo dalis, ir dirbantiems žmonėms, kasdien susiduriantiems su ES sprendimų pasekmėmis.

    Mokytojams ir organizacijoms – atskiri iššūkiai

    Šiais metais mokytojai kviečiami tapti Europos egzamino organizatoriais ir suburti savo bendruomenes dalyvauti kartu. Tai suteikia galimybę egzaminą integruoti į pamokas ar mokyklos iniciatyvas, o dalyviams – spręsti testą koordinuotai, vienu metu ar per sutartą veiklą.

    Taip pat parengtas specialus iššūkis organizacijoms, kurios nori įtraukti darbuotojus ar narius į trumpą žinių patikrinimą. Tokios iniciatyvos dažnai pasiteisina kaip vidinės komunikacijos ir bendruomeniškumo stiprinimo priemonė, ypač kai kalbama apie pilietiškumą ir informuotumą.

    Prizai ir pasiruošimas testui

    Organizatoriai skelbia, kad prizais bus apdovanojami 100 atsitiktine tvarka atrinktų dalyvių, taip pat 1 aktyviausiai dalyvavusi mokykla ir 1 atsitiktine tvarka atrinkta mokykla. Tokia sistema skatina dalyvauti ne tik siekiant aukšto rezultato, bet ir dėl galimybės laimėti vien už įsitraukimą.

    Norintys pasiruošti egzaminui kviečiami išspręsti treniruotei skirtą užduotį ir susipažinti su egzamino šaltiniais, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija apie ES. Europos egzaminą organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

  • Imbrado seniūnijoje pastatytas naujas koplytstulpis: senasis suiro, o simboliai įgijo naujų detalių

    Imbrado seniūnijoje pastatytas naujas koplytstulpis: senasis suiro, o simboliai įgijo naujų detalių

    Imbrado seniūnijoje, kelyje Imbradas–Kamšos kaimas, atnaujintas svarbus sakralinis kelio ženklas – vietoje sunykusio koplytstulpio pastatytas naujas. Jis žymi kryptį į Švč. Mergelės Marijos koplyčią ir vietos gyventojų Šventa vieta vadinamą vietovę, o kartu tęsia mažosios sakralinės architektūros tradiciją.

    Senasis koplytstulpis šioje vietoje stovėjo nuo 2000 metų. Jį buvo sukūręs meistras Jonas Tvardauskas, o pastatymu rūpinosi kunigas Remigijus Kavaliauskas, tačiau per daugiau nei du dešimtmečius medieną smarkiai paveikė aplinkos sąlygos.

    Apžiūrėjus statinį paaiškėjo, kad puvinys pažeidė ne tik apatinę dalį, bet ir visą konstrukciją, todėl koplytstulpis tapo pavojingai pasviręs. Dėl šios priežasties nuspręsta nebetaisyti atskirų fragmentų, o ruoštis naujo kūrinio atsiradimui.

    Naujas koplytstulpis su pagarba senajam

    Naujojo koplytstulpio kūrimui pakviestas meistras Saulius Savickas, parinkta ir įsigyta tinkama mediena. Zarasų rajono savivaldybės vadovų sprendimu lėšos darbams buvo numatytos Imbrado seniūnijos 2026 metų veiklos plane.

    Meistrui iškeltas aiškus tikslas – pagaminti pakankamai tikslią senojo koplytstulpio kopiją, išlaikant svarbiausius elementus, tačiau paliekant vietos ir autoriaus kūrybiniam matymui. Darbai pradėti prieš šv. Velykas, Didžiąją savaitę, o ąžuolinis rąstas netrukus įgavo būsimo koplytstulpio formas.

    Naujajame kūrinyje beveik nepakitusi atkurta Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Nukryžiuotojo, dar vadinamo Kančios, skulptūroje atlikti koregavimai: kryžiaus skersinis tapo ilgesnis ir proporcingesnis, o pati figūra – didesnė, kad darniau įsilietų į bendrą kompoziciją.

    Pasitelkiant buvusio ąžuolo šaką suformuotas naujas simbolis – balandis, siejamas su Šventąja Dvasia. Šis akcentas taip pat suvokiamas kaip krypties nuoroda keliaujantiesiems į Šventą vietą.

    Dedikacija ir baigiamieji darbai

    Koplytstulpio apačioje iškaltas senasis užrašas Mergelių Mergele, melski už mus ir nurodyti pastatymo metai. Kunigo Vytauto Dagelio siūlymu koplytstulpis dedikuotas Panevėžio vyskupijos 100 metų jubiliejui, todėl atsirado papildomas dedikacinis įrašas.

    Meistras naujajam darbui turėjo storesnį ąžuolo rąstą nei ankstesnio koplytstulpio atveju, todėl galėjo įkomponuoti daugiau detalių. Kartu pasikeitė ir bendras vaizdas: vietoje anksčiau dominavusios raudonai rudos spalvos pasirinkta natūrali šviesaus ąžuolo spalva, išryškinanti medžio faktūrą.

    Pagrindiniai montavimo ir betonavimo darbai atlikti 2026 metų balandžio 25 dieną. Kurį laiką statinys dar bus sutvirtintas laikinomis atramomis, kol galutinai sukietės betonas ir sumažės pavasario vėjų poveikio rizika.

    Artimiausiu metu planuojama sutvarkyti aplinką ir įrengti nedidelius gėlynus. Taip pat koplytstulpiui dar neuždėta metalinė saulutė, tačiau ji jau restauruota ir netrukus turėtų papuošti naująjį statinį.

    Numatoma, kad tinkamu metu Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapija ir jos administratorius kunigas Vytautas Dagelis organizuos koplytstulpio pašventinimo apeigas. Seniūnija pabrėžia, kad šis objektas yra ne tik religinis simbolis, bet ir bendruomenės atminties, rūpesčio bei vietos meistrystės ženklas.

  • Zarasų rajono taryba renkasi į posėdį: kokie sprendimai bus priimti 39-ajame posėdyje balandžio 30 dieną

    Posėdis vyks nuotoliniu būdu

    Zarasų rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną rengia 39-ąjį posėdį, kurį gyventojai gali stebėti tiesiogiai internetu. Tokia transliacijų praktika pastaraisiais metais tapo įprasta daugelyje savivaldybių, siekiant didesnio atvirumo ir gyventojų įsitraukimo.

    Nuotolinė transliacija leidžia patogiau sekti sprendimus ir tiems, kurie negali atvykti į posėdžių salę. Kartu tai suteikia daugiau galimybių žurnalistams ir bendruomenėms operatyviai įvertinti darbotvarkės klausimus.

    Ką paprastai sprendžia taryba?

    Savivaldybės tarybos posėdžiuose dažniausiai svarstomi biudžeto pakeitimai, vietinių rinkliavų ir mokesčių klausimai, investicinių projektų tvirtinimas, turto valdymas bei viešųjų paslaugų organizavimas. Taip pat sprendžiami socialinės paramos, švietimo tinklo, kelių ir infrastruktūros, aplinkos tvarkymo, kultūros ir sporto finansavimo klausimai.

    Tokie sprendimai turi tiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui rajone, nes nuo jų priklauso, kaip planuojamos lėšos, kokie projektai prioritetizuojami ir kaip greitai įgyvendinami vietos bendruomenei svarbūs darbai.

    Kaip gyventojai gali sekti ir įsitraukti?

    Posėdžio transliacija internetu leidžia gyventojams realiu laiku matyti diskusijas ir balsavimus. Praktikoje tai padeda geriau suprasti, kaip formuojami sprendimai, ir kelia didesnius lūkesčius dėl argumentuotos politikos vietos lygiu.

    Norintiems aktyviau įsitraukti svarbu sekti darbotvarkę ir sprendimų projektus, kurie paprastai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Taip pat aktualu stebėti, kaip po posėdžio įgyvendinami priimti sprendimai ir kokie terminai numatomi administracijai.

    Didėjant viešumui, savivaldybėms tenka daugiau dėmesio skirti ir informacijos pateikimo kokybei, aiškiai paaiškinti sprendimų motyvus bei numatomą poveikį gyventojams. Tai ypač svarbu klausimais, susijusiais su biudžetu ir viešaisiais pirkimais.

  • Vokietija tikrina 2022 metų energetinį priedą: dalis Lenkijoje gyvenančių darbuotojų gauna raginimus grąžinti

    Vokietijos mokesčių administracija pradėjo aktyviau tikrinti, kam 2022 metais buvo išmokėtas vienkartinis energetinis priedas, skirtas sušvelninti sparčiai brangusios energijos poveikį. Dalis žmonių, tarp jų ir Vokietijoje dirbę užsieniečiai, pastaruoju metu gauna raštus su prašymu grąžinti išmoką.

    2022 metais Vokietijoje buvo išmokėtas 300 eurų dydžio vienkartinis energetinis priedas. Jį daugeliu atvejų per darbo užmokesčio sistemą išmokėjo darbdaviai, todėl išmoka pasiekė ir nemažai Vokietijoje dirbusių žmonių iš kaimyninių šalių.

    Vėlesni patikrinimai parodė, kad ne visi gavėjai atitiko sąlygas. Svarbiausia iš jų siejama su mokesčių rezidavimo statusu Vokietijoje, kuris priklauso nuo gyvenamosios vietos ar įprastinės buvimo trukmės šalyje bei taikomos mokestinės prievolės apimties.

    Pradiniame etape, kaip skelbia užsienio žiniasklaida, dalis reikalavimų dėl neteisingai išmokėtų sumų buvo nukreipiami darbdaviams. Tačiau teismas Miunsteryje išaiškino, kad darbdaviai neturi pareigos detaliai tikrinti kiekvieno darbuotojo teisės į išmoką ir gali remtis formaliais įstatymo kriterijais.

    Po šio išaiškinimo atsakomybė realiai perkeliama pačiam gavėjui, todėl raštai dėl 300 eurų grąžinimo gali pasiekti tuos, kurie dirbo Vokietijoje, bet mokesčių prasme nelaikyti rezidentais arba neatitiko kitų nustatytų sąlygų. Praktikoje tai dažniau aktualu žmonėms, kurie į Vokietiją vykdavo trumpesniam laikui, gyveno kitoje valstybėje ir į darbą važinėjo periodiškai.

    Gavus Vokietijos mokesčių administracijos laišką, svarbu neignoruoti termino ir įvertinti savo situaciją pagal faktines aplinkybes: kur buvo deklaruota gyvenamoji vieta, kiek laiko realiai praleista Vokietijoje, kaip buvo apmokestintos pajamos. Jei kyla abejonių, paprastai verta kreiptis į mokesčių konsultantą ar teisininką, kad būtų įvertinta, ar reikalavimas pagrįstas ir kokie galimi atsakymo variantai.

  • „Tauron“ laimėjo kogeneracijos aukcioną: dujinis projektas Lagiszoje startuos 2026–2030 metais

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ pranešė laimėjusi kogeneracijos paramos aukcioną ir pradėsianti įgyvendinti naują kogeneracinį projektą Lagiszoje, Będzino mieste. Investicija numatyta 2026–2030 metais, o planuojamos sąnaudos siekia apie 250–300 mln. eurų.

    Įmonė nurodo, kad aukciono laimėjimas panaikino anksčiau taikytas informacijos atidėjimo prielaidas, todėl sprendimas dėl projekto vykdymo paskelbtas viešai. Projektas siejamas su regiono šilumos ūkio atnaujinimu ir didesniu elektros bei šilumos gamybos efektyvumu.

    Aukciono rezultatai ir planuojamos pajamos

    „Tauron“ teigimu, „Tauron Ciepło“ pasiūlymai pateko tarp laimėtojų Prezidento URE, Lenkijos energetikos reguliuotojo, surengtame kogeneracijos premijos aukcione, vykusiame balandžio mėnesį. Iš viso laimėtos keturios paraiškos, apimančios keturis gamybos įrenginius, kurių bendra įrengtoji elektrinė galia viršija 100 MW.

    Bendrovė skaičiuoja, kad per visą paramos laikotarpį pajamos iš kogeneracijos premijos gali siekti apie 570 mln. eurų. Didžiausia šios sumos dalis, apie 525 mln. eurų, būtų sugeneruota Lagiszos įrenginiams 2031–2045 metais.

    Ką statys Lagiszoje ir kodėl tai svarbu

    Lagiszos projekte numatoma statyti modernią gamtinėmis dujomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę, kuri turėtų tapti pagrindiniu šilumos šaltiniu vietos teritorijai. Planuojama apie 100 MW elektrinė ir apie 120–140 MW šiluminė galia, o technologinis sprendimas remsis dviem vienodais dujinės turbinos ir atliekamos šilumos katilo moduliais.

    Į projektą taip pat įtrauktas apie 30 MW galios elektrodinis katilas bei šilumos akumuliavimo talpa, kurios tūris siektų apie 20 000 kubinių metrų. Tokie šilumos kaupikliai svarbūs dėl lankstumo: jie leidžia geriau valdyti šilumos gamybą piko metu ir mažinti sąnaudas, kai energijos sistemoje kinta paklausa.

    „Tauron“ pabrėžia, kad investicija atitinka grupės 2025–2035 metų strategines kryptis ir platesnę Lenkijos šilumos sektoriaus transformacijos tendenciją, kai anglimi kūrenamus šaltinius keičia mažiau taršūs ir efektyvesni kogeneraciniai sprendimai. Vis dėlto gamtinių dujų vaidmuo regione išlieka diskusijų objektu dėl kainų svyravimų ir ilgalaikių klimato politikos tikslų.

    Lygiagrečiai ruošiamas projektas Katovicuose

    Kartu „Tauron“ pranešė pradedanti ir Katovicų kogeneracinės elektrinės transformacijos projektą, kuris šilumos gamyboje turėtų pakeisti iki šiol naudotą anglimi kūrenamą bloką. Čia planuojamas dujinis kogeneracinis įrenginys su maždaug 49 MW elektrine ir 55–70 MW šilumine galia.

    Katovicuose taip pat numatomi elektrodiniai katilai, kurių bendra galia sudarytų 120 MW, ir didesnės talpos šilumos akumuliatorius, apie 72 000 kubinių metrų. Šio projekto įgyvendinimas planuojamas 2027–2029 metais, o investicijų poreikis vertinamas apie 180–230 mln. eurų.

    Skirtingai nei Lagiszos atveju, Katovicų projektas, pasak bendrovės, dar priklausys nuo ateityje vyksiančių kogeneracijos aukcionų rezultatų. „Tauron“ pažymi, kad informacija paskelbta ir dėl planuojamų viešųjų pirkimų bei rangos procedūrų.

    Kogeneracijos premija Lenkijoje yra priemoka už aukšto naudingumo kogeneracijoje pagamintą ir į tinklą patiektą bei parduotą elektros energiją. Maksimalus paramos laikotarpis siekia 15 metų ir skaičiuojamas nuo pirmos dienos, kai po aukciono sprendimo pradedama reali gamyba ir pardavimas gavus reikalingas licencijas.