CP v2

Blog

  • Kadyso įlankoje aptiktas XVI amžiaus laivo sudužimas: dumblas išsaugojo maistą ir įkalčius apie įgulą

    Kadyso įlankoje aptiktas XVI amžiaus laivo sudužimas: dumblas išsaugojo maistą ir įkalčius apie įgulą

    Ispanijos Kadyso įlankoje tyrėjai identifikavo ir ištyrė XVI amžiaus laivo sudužimą, kuris beveik 8 metrų gylyje ilgus šimtmečius buvo užpustytas dumblu. Mokslininkai teigia, kad būtent storas nuosėdų sluoksnis sukūrė aplinką, kurioje organinės liekanos išliko neįprastai gerai.

    Laivas siejamas su 1587 metų britų išpuoliu prieš Kadyso uostą, kai karalienės Elžbietos I įsakymu anglų ekspedicija, vadovaujama Fransio Dreiko, naikino uoste buvusius laivus. Tyrėjai nurodo, kad tiriamas sudužimas priskiriamas laivui San Giorgio e Sant’Elmo Buonaventura, minimam to meto istoriniuose šaltiniuose.

    Kas rasta nuolaužose

    Tyrimų metu aptikta gyvulių kaulų, tarp jų karvių, kiaulių, ožkų ir vištų, rodančių, kokios atsargos galėjo būti gabenamos ar laikomos laive. Taip pat rastas moters, kuri, kaip vertinama, galėjo būti 25–35 metų, kaukolės fragmentas su sužalojimu kaktos srityje.

    Ypač daug dėmesio sulaukė sandariai uždarytos talpos su sūryme laikytomis alyvuogėmis ir prieskoniais, tokiais kaip kaparėliai, lauro lapai, rozmarinai ir raudonėliai. Tyrėjų teigimu, toks radinys padeda tiksliau rekonstruoti kasdienę mitybą ir maisto konservavimo praktiką ankstyvųjų naujųjų laikų laivyboje.

    DI ir DNR: nauji povandeninės archeologijos įrankiai

    Tyrime derinti keli metodai, įskaitant archeologiją, archyvinių šaltinių analizę, dendrochronologiją ir genetinius tyrimus. Tokiuose projektuose vis plačiau taikomas DI duomenų sutikslinimui, vaizdų analizei ir radinių katalogavimui, nes nuolaužų sluoksniai ir jų fragmentiškumas reikalauja itin tikslaus dokumentavimo.

    Iš talpų vidaus paimtuose mėginiuose nustatyti mikroorganizmų pėdsakai, kurie gali būti siejami su kvėpavimo takų ir odos infekcijomis. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai suteikia papildomų užuominų apie įgulos sveikatą ir ligas, su kuriomis jūreiviai galėjo susidurti ilgų reisų metu.

    Raudonas dažas iš Amerikos ir Baltijos mediena

    Dar vienas netikėtas atradimas buvo medinės statinės su tiršta raudona medžiaga, kuri, mokslininkų teigimu, identifikuota kaip košenilės kilmės dažas. Šis dažas ankstyvųjų naujųjų laikų prekyboje buvo itin vertinamas, nes leido išgauti ryškiai raudonus atspalvius tekstilei ir kitiems gaminiams.

    Statinių mediena, kaip nurodoma tyrimo išvadose, siejama su Baltijos regionu, o medienos datavimas atitinka laikotarpį aplink laivo žūtį. Tyrėjai teigia, kad tai leidžia tiksliau suprasti, kaip skirtingų Europos regionų žaliavos ir iš Amerikos atkeliavę produktai susikirsdavo viename maršrute.

    Projektą vykdė kelių sričių specialistai iš skirtingų institucijų, o mokslininkai pabrėžia, kad tokie sudužimai yra tarsi laiko kapsulės. Kadyso įlankos atvejis rodo, kad povandeninė archeologija, pasitelkdama šiuolaikinius laboratorinius metodus, gali atkurti ne tik laivo žūties aplinkybes, bet ir kasdienes įgulos gyvenimo detales.

  • Aviacijos sektorius spaudžiamas kainų ir reguliavimo: bręsta dideli pokyčiai Europos rinkoje

    Branža vėl atsidūrė spaudime

    Europos aviacijos sektorius, dar visai neseniai atsigavęs po pandemijos, vėl susiduria su keliais vienu metu veikiančiais smūgiais. Prie geopolitinės rizikos, karo Ukrainoje pasekmių ir uždarytų oro erdvių prisidėjo brangstantys energijos ištekliai ir didėjanti reguliacinė našta.

    Diskusijose apie rinkos ateitį vis dažniau skamba mintis, kad dabartinis etapas gali paspartinti vežėjų konsolidaciją. Tai reiškia, kad didesnės grupės stiprins pozicijas, o mažesniems žaidėjams išlikti taps sunkiau.

    Konsolidacija įgauna pagreitį

    Oro linijų atstovai atkreipia dėmesį, kad rinkoje jau matyti ryškūs persigrupavimo pavyzdžiai, kai istoriniai prekių ženklai pereina į didesnių grupių rankas. Tokie procesai ypač sustiprėja po krizių, kai prieiga prie kapitalo ir masto ekonomija tampa lemiamu pranašumu.

    „Konsolidacija tarp oro vežėjų spartėja, o dabartinės aplinkybės šį procesą tik sustiprina“, – sakė „Buzz“ vadovas Michałas Kaczmarzykas.

    Pasak jo, situacija skiriasi nuo pandemijos laikotarpio, tačiau išlaidų šuolis taip pat kelia įtampą planuojant skrydžių tinklą ir kainodarą. Didžiausias spaudimas tenka degalų sąnaudoms, kurios kai kurių vežėjų veikloje priartėjo prie maždaug pusės visų operacinių kaštų.

    Degalai, ETS ir tvarių degalų trūkumas

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad didesnės degalų kainos yra tik viena problemos dalis. Kartu veikia Europos Sąjungos klimato politika, ypač ETS mechanizmas, kuris didina skrydžių kaštus, nes aviacijai tenka pirkti taršos leidimus.

    Ne mažiau diskusijų kelia tvarių aviacinių degalų reikalavimai, nes jų pasiūla vis dar ribota, o kaina gerokai aukštesnė nei tradicinių degalų. Esant lėtam gamybos augimui, vežėjai įspėja, kad įsipareigojimų vykdymas tampa brangus, o šios išlaidos neišvengiamai atsispindi bilietų kainose.

    „Degalų trūkumas būtų ekstremali situacija, nes jei nebus degalų, paprasčiausiai neskraidysime“, – sakė „Collins Aerospace Wrocław“ vadovas Pawełas Pałubińskis.

    Infrastruktūra ir valdymo sprendimai tampa kritiški

    Diskusijose akcentuojama, kad net ir krizių akivaizdoje investicijų į oro uostų infrastruktūrą atidėti nepavyks. Modernūs terminalai, didesnis pralaidumas ir efektyvesnis oro erdvės valdymas tampa būtini tam, kad rinka galėtų augti, kai geopolitinė situacija stabilizuosis.

    Lenkijos pusėje daug dėmesio skiriama naujo centrinio oro uosto projektui, kurio atidarymas šiuo metu siejamas su 2032 metais. Tuo pat metu pabrėžiama, kad iki tol būtinos ir esamų pagrindinių oro uostų modernizacijos, kad srautų augimas nebūtų pristabdytas.

    Reguliavimas: kur baigiasi priežiūra ir prasideda našta?

    Vežėjai ir sektoriaus organizacijos taip pat kelia klausimą, ar dalis planuojamų teisinių pokyčių neperžengia ribos, kai reguliavimas pradeda silpninti konkurencingumą. Įspėjama, kad papildomi mokesčiai ir naujos rinkliavos gali tapti našta tiek bendrovėms, tiek keleiviams.

    Valdžios atstovai teigia, kad dialogas su rinka vyksta, o sprendimų tikslas yra profesionali ir veiksminga priežiūra, kuri neapsunkintų sektoriaus labiau nei būtina. Vis dėlto aišku viena: aviacijos rinkai artimiausi metai bus permainų metas, o sprendimai dėl ETS, tvarių degalų ir infrastruktūros lems, kas iš šio etapo išeis sustiprėję.

  • Vienos startuolis „Synaps“ pritraukė 3 mln. eurų: DI drobė architektams žada alternatyvą „AutoCAD“

    Vienos startuolis „Synaps“ pritraukė 3 mln. eurų: DI drobė architektams žada alternatyvą „AutoCAD“

    Vos po penkių mėnesių nuo pirmosios beta versijos pristatymo Vienoje įsikūręs startuolis „Synaps“ paskelbė pritraukęs 3 milijonus eurų išankstinį investicijų etapą. Tarp investuotojų minimi JAV akseleratorius Plug and Play ir fondas Fil Rouge, o bendrovė taikosi į architektūros projektavimo programų rinką, kurioje dominuoja tradiciniai CAD sprendimai.

    „Synaps“ save pozicionuoja kaip vienoje vietoje sujungtą projektavimo, vizualizavimo, bendradarbiavimo ir pristatymo platformą, paremtą dirbtiniu intelektu. Startuolis teigia, kad jo tikslas nėra vien gražūs vaizdai ar idėjų generavimas, o viso braižymo ir renderinimo proceso supaprastinimas.

    Kas yra „Synaps“ ir ką jis žada

    Bendrovę įkūrė Brendon Ahmeti, Agron Bajraktari ir Kevin Cobaj. „Synaps“ kuriama kaip vadinamoji drobės tipo aplinka, kurioje architektai gali kurti planus ir modelius, derinti sprendimus su komanda ir pateikti medžiagą klientui tame pačiame įrankyje.

    Įkūrėjas Brendon Ahmeti platformą yra palyginęs su dizaino įrankių ir programavimo automatizavimo kryptimi, tik pritaikyta architektūrai. Sloganas, kurį naudoja bendrovė, perteikia idėją, kad tekstu aprašytos užduotys galėtų virsti konkrečiais sprendiniais projektuose.

    „Užuot pasinaudoję pradiniu ažiotažu, pasirinkome kitą kelią: norėjome parodyti realius skaičius, augimą ir patikimumą iš tikrų vartotojų. Mums buvo svarbu aiškiai pasakyti, kad čia atėjome ilgam“, – sakė „Synaps“ vadovas Brendon Ahmeti.

    Produktyvumo pažadai: nuo komandų iki renderinimo

    Startuolis tvirtina, kad analizuodamas architektų darbo įpročius sumažino reikalingų komandų skaičių apie 80 proc., o braižymo procesą savo redaktoriuje pagreitino iki 50 kartų, palyginti su įprastais sprendimais. Tokie teiginiai rinkoje skamba ambicingai, nes CAD įrankiai dažnai kritikuojami dėl sudėtingų meniu, ilgo mokymosi kreivės ir fragmentuotos ekosistemos.

    Taip pat teigiama, kad 2D, 3D ir vaizdo renderinimas, priklausomai nuo projekto sudėtingumo, gali būti nuo 100 iki 1 000 kartų greitesnis, kai dalis veiksmų atliekama su keliomis tekstinėmis komandomis. Praktikoje tokie pagreičiai dažniausiai priklauso nuo to, kiek automatizuojama standartinių užduočių ir kiek iš anksto paruoštų šablonų bei komponentų turi sistema.

    Augimas ir planai iki 2026 metų

    „Synaps“ skelbia po beta starto pasiekusi 60 000 registruotų vartotojų ir apie 1 500 kasdienių aktyvių naudotojų, taip pat turinti šimtus mokančių klientų. Startuolis taip pat teigia, kad dalis didžiųjų architektūros biurų jau išbandė arba naudoja platformą darbo eigoje.

    Beta versija buvo pristatyta 2025 metais lapkritį Tiranoje, o pirmos pilnos produkto versijos startas planuojamas 2026 metų vasarą. Bendrovė tikisi iki 2026 metų pabaigos padidinti vartotojų bazę iki 300 000, o artimiausiais mėnesiais toliau plėsti komandą ir funkcijų rinkinį.

    „Labiausiai mus jaudina apčiuopiamas produktyvumo šuolis architektūros biurams. Vien renderinimas gali suvalgyti didelę studijos laiko dalį, o „Synaps“ šį procesą smarkiai suspaudžia. Ne mažiau svarbu ir tai, kad visa komanda gali dirbti vienoje vietoje“, – sakė Plug and Play Austria vyresnysis investicijų analitikas Christopher Polligkeit.

    Startuolis jau yra įsteigęs biurą San Franciske ir skelbia, kad komanda nuo starto išaugo nuo 4 iki 17 žmonių. „Synaps“ taip pat užsimena apie planuojamą didesnį investicijų etapą iki 2026 metų pabaigos, kuris, jei įvyks, turėtų paspartinti produkto plėtrą ir įsitvirtinimą JAV bei Europos rinkose.

  • Ar „Michael“ biografiniame filme nutylėta per daug? Jacksonų šeima stoja į gynybą po kritikos

    Ar „Michael“ biografiniame filme nutylėta per daug? Jacksonų šeima stoja į gynybą po kritikos

    Europoje į kino teatrus atėjo pirmasis oficialiai Michaelio Jacksono palikimo valdytojų patvirtintas biografinis filmas „Michael“. Jungtinėse Valstijose jo premjera numatyta artimiausiomis dienomis, o išankstinės prognozės rodo, kad juosta gali tapti vienu pelningiausių metų kino startų.

    Vis dėlto kritikai filmą pasitiko itin šaltai. Recenzijose kartojasi pagrindinis priekaištas: kūrėjai esą pateikia pernelyg „sterilų“ popkaraliaus portretą, palikdami nuošalyje didžiausius jo gyvenimo kontroversijų ir teisminių istorijų epizodus.

    Kritika dėl nutylėjimų

    Daugiausia diskusijų kelia sprendimas filme iš esmės neplėtoti kaltinimų dėl seksualinės prievartos prieš nepilnamečius, kurie Jacksoną persekiojo ne vieną dešimtmetį. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad juostoje mažai vietos skiriama šeimos konfliktams, priklausomybių temai ir psichologiniam spaudimui, lydėjusiam superžvaigždę.

    Viešojoje erdvėje primenama, jog dar ankstesnė filmo versija, kaip buvo skelbiama, turėjo daugiau užuominų apie 1993 metais kilusius kaltinimus. Tačiau vėliau, remiantis pramogų industrijos žiniasklaidos publikacijomis, dalis scenų buvo perkurta arba išimta, o premjera nukelta.

    Šeimos reakcija į recenzijas

    Į neigiamas apžvalgas greitai sureagavo dalis Jacksonų šeimos narių. Socialiniuose tinkluose jie teigė, kad žiniasklaida nebeturėtų „kontroliuoti pasakojimo“, o galutinį vertinimą, jų nuomone, turi pateikti žiūrovai kino salėse.

    „Atsiprašau, žiniasklaida, jūs jau nebekontroliuojate pasakojimo apie tai, koks iš tikrųjų buvo Michaelas Jacksonas. Žmonės pažiūrės filmą ir nuspręs patys“, – sakė Taj Jacksonas.

    Jis taip pat leido suprasti, kad tikisi kritikus „priversti persigalvoti“, kai filmas pasieks didesnę auditoriją. Kitas šeimos narys, TJ Jacksonas, skelbė, kad ketina filmą žiūrėti dar kartą, pabrėždamas emocinį ryšį su kūriniu ir jo, kaip šeimos istorijos, svarbą.

    Ką sako kūrėjų komanda?

    Aktorius Colmanas Domingo, filme įkūnijantis Jacksono tėvą Joe, interviu metu aiškino, kad pasakojimas sąmoningai koncentruojamas į laikotarpį nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos iki maždaug 1988 metų. Pasak jo, tai reiškia, jog vėlesnių metų skandalai ir kaltinimai į dabartinį filmą nepatenka dėl pasirinktos chronologijos.

    „Filmas apima laikotarpį nuo šeštojo dešimtmečio iki 1988 metų, todėl jis neina į vėlesnius kaltinimus. Mes sutelkiame dėmesį į tai, kaip gimė Michaelas“, – sakė Colmanas Domingo.

    Aktorius taip pat užsiminė, kad ateityje galėtų atsirasti antra dalis, kurioje būtų nagrinėjami vėlesni įvykiai. Dabartinė juosta, kaip akcentuojama, baigiama dar prieš albumo „Bad“ erą, o pabaigoje pateikiama žinutė, kad istorija tęsiasi.

    Vis dėlto ne visi artimieji entuziastingi. Michaelio Jacksono dukra Paris Jackson anksčiau yra viešai pareiškusi, kad nedalyvavo filmo kūrime, o perskaičiusi ankstyvą scenarijaus versiją pateikė pastabų dėl to, kas jai atrodė netikslu. Pasak jos, dalis kūrinio sąmoningai taikosi į auditoriją, kuri nori romantizuotos, mažiau prieštaringos tėvo istorijos versijos.

    Nepaisant kritikos, kino industrijos prognozės filmui palankios. Skaičiuojama, kad atidarymo savaitgalį JAV jis gali surinkti apie 61 milijoną eurų, o tarptautinėse rinkose dar apie 70 milijonų eurų, tad bendras startas galėtų siekti maždaug 131 milijoną eurų. Jei šie skaičiai pasitvirtins, „Michael“ gali tapti vienu ryškiausių muzikinių biografinių filmų komercinių startų.

  • Trumpas kelia muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi prekybos santykiuose su JAV

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc. Anot jo, sprendimas siejamas su kaltinimais, kad ES nevisiškai laikosi su JAV suderėto prekybos susitarimo.

    Apie planuojamus pokyčius D. Trumpas paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“. Jis teigė, kad didesni tarifai būtų taikomi transporto priemonėms, įvežamoms iš ES, o pati priemonė, pasak prezidento, turėtų paskatinti gamybą JAV ir sumažinti importo apimtis.

    „Kadangi Europos Sąjunga nevisiškai laikosi mūsų sutarto prekybos susitarimo, kitą savaitę padidinsiu muitus už iš ES į JAV įvežamus automobilius ir sunkvežimius iki 25 proc.“, – sakė Donaldas Trumpas.

    D. Trumpas taip pat akcentavo, kad JAV automobilių sektoriuje esą didėja vidaus investicijos ir šalyje statoma daugiau gamyklų. Jis nurodė, kad nauji projektai, jo vertinimu, viršija 92 milijardus eurų ir turėtų kurti darbo vietas JAV darbuotojams.

    Platesniame kontekste tokie pareiškimai signalizuoja galimą naują įtampos etapą JAV ir ES prekybos santykiuose, ypač automobilių pramonėje. Šis sektorius tradiciškai yra vienas jautriausių tarifų politikai, nes didesni muitai tiesiogiai veikia automobilių kainą, tiekimo grandines, atsarginių dalių logistiką ir gamintojų sprendimus, kur vykdyti surinkimą.

    Pareiškimas siejamas ir su anksčiau skelbtu JAV ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pasiektu politiniu susitarimu, kuriuo buvo siekta mažinti prekybos įtampą. Pagal tuo metu aptartą kryptį buvo kalbama apie bazinį maždaug 15 proc. tarifų lygį platesnei prekių grupei, kaip laikino stabilizavimo priemonę po įtemptų mėnesių.

    Jeigu muitai iš tiesų būtų padidinti iki 25 proc., didžiausią riziką pirmiausia jaustų į JAV eksportuojantys Europos gamintojai ir jų tiekėjai. Praktikoje tai gali reikšti arba brangesnes galutines kainas vartotojams JAV, arba spaudimą gamintojams didinti gamybos apimtis Šiaurės Amerikoje, kad būtų išvengta aukštesnių tarifų.

    Kol kas ES institucijos oficialios reakcijos į šį pareiškimą tekste nepateikia, tačiau istorija rodo, kad tokie sprendimai dažnai išprovokuoja atsakomąsias priemones arba derybų intensyvėjimą. Artimiausiomis dienomis rinkos ir pramonė lauks konkrečių detalių, kada tiksliai įsigaliotų tarifas, ar bus numatytos išimtys ir kokioms transporto priemonių kategorijoms jis būtų taikomas.

  • Danijos „Decameal“ pritraukė sėklos investiciją: invaziniai krabai virsta pašarų baltymais

    Danijos „Decameal“ pritraukė sėklos investiciją: invaziniai krabai virsta pašarų baltymais

    Kas yra „Decameal“ ir ką kuria

    Danijoje, Grindstedo mieste, veikianti maisto technologijų bendrovė „Decameal“ pritraukė sėklos (Seed) investiciją ir tęsia darbą, kuriuo invaziniai pakrančių krabai paverčiami tvariais baltymų ir lipidų ingredientais pašarų pramonei. Investicijos suma neskelbiama, tačiau bendrovė pabrėžia, kad lėšos bus nukreiptos į technologijos mastelio didinimą ir komercinę plėtrą.

    Finansavime dalyvavo fondai Delphinus Venture Capital ir „Rockstart“, taip pat strateginis bendrainvestuotojas „Aller Aqua“. Šis derinys rodo, kad projektas vertinamas ne tik kaip technologinė naujovė, bet ir kaip potencialiai pritaikomas realiose pašarų tiekimo grandinėse.

    Invaziniai krabai kaip žaliava

    Bendrovės teigimu, europinis pakrančių krabas per pastaruosius kelis dešimtmečius išplito šiaurės Europos pakrantėse ir daro žalą ekosistemoms: naikina moliuskus, žuvų ikrus ir jūrinę augmeniją. Tokie pokyčiai didina spaudimą ieškoti sprendimų, kurie vienu metu mažintų ekologinę žalą ir sukurtų ekonominę vertę.

    Tuo pačiu pašarų sektorius patiria augantį spaudimą mažinti priklausomybę nuo tradicinių baltymų šaltinių, ypač žuvų miltų ir sojų. „Decameal“ siūlomas modelis remiasi vietinių pakrančių žvejybų žaliava ir jos perdirbimu, taip kuriant alternatyvą, kurią galima integruoti į paukštininkystės, akvakultūros ir augintinių maisto grandines.

    Kaip veikia sprendimas ir kur jis diegiamas

    „Decameal“ vysto patentavimo stadijoje esančią išgavimo technologiją, kuria iš krabų išgaunami baltymai ir riebalai, o galutiniai produktai gali būti naudojami kaip baltymų miltai ar baltymų koncentratas. Įmonė taip pat nurodo, kad iš krabų kiautų vystoma chitino ir chitozano išgavimo kryptis, orientuota į didesnės vertės rinkas.

    Bendrovė šiuo metu vykdo bandomąją gamybą Grindstede, kur vyksta baltymų išgavimas ir gamyba, o biuro bei laboratorinė veikla vystoma Agro Food Park teritorijoje Orhuse. Tokia struktūra leidžia derinti gamybinius bandymus su tyrimais ir produktų pritaikymu pagal pramonės poreikius.

    „Krabų švaistymas yra pasaulinė problema, ir būtent tai paverčia ją realia verslo galimybe. Jei Danijoje įrodysime modelį, galėsime jį pritaikyti visame pasaulyje“, – sakė „Decameal“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Leanderis Hessneris.

    „Decameal“ įkurta 2022 metais, ją pradėjo Happylanas Natkunarajahas ir Leanderis Hessneris, o per pirmąjį finansavimo etapą prie komandos kaip bendraįkūrėjas prisijungė Mikkelis Kongsfeltas. Įmonė akcentuoja, kad komandoje aiškiai pasiskirstytos atsakomybės: nuo gamybos metodų kūrimo ir testavimo iki intelektinės nuosavybės, teisinių klausimų bei investuotojų ryšių.

    Anksčiau bendrovė taip pat buvo gavusi „Innofounder“ stipendiją iš Danijos Inovacijų fondo, leidusią įkūrėjams pilnu etatu vystyti projektą. Šiame etape sėklos investicija turėtų paspartinti perėjimą nuo pilotinės gamybos prie stabilaus komercinio tiekimo, kuris pašarų pramonėje dažnai tampa didžiausiu iššūkiu.

    Delphinus Venture Capital atstovas Maxas Grünwaldas akcentavo sprendimo logiką ir pritaikomumą: invazinė rūšis, kuri ilgus metus laikyta pakrančių problema, gali tapti žaliava vertingiems produktams. Tokie projektai vis dažniau vertinami kaip praktinis tvarumo modelis, kai ekologinė kontrolė, vietinis tiekimas ir pramoninė paklausa sujungiami į vieną grandinę.

  • Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnijos nacionalinis transliuotojas RTV Slovenija patvirtino, kad 2026 metais neparodys „Eurovizijos“ dainų konkurso. Sprendimas siejamas su protestu dėl Izraelio dalyvavimo ir platesnių ginčų, lydinčių šių metų renginį.

    Vietoje tiesioginės muzikos transliacijos žiūrovams bus pasiūlytas filmų ciklas apie Palestiną. Transliuotojas skelbia, kad programoje numatyti dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, skirti regiono istorijoms ir dabarties realijoms.

    „Mes nerodysime „Eurovizijos“ dainų konkurso. Vietoje jo transliuosime filmų ciklą „Palestinos balsai“, kuriame bus rodomi palestiniečių dokumentiniai ir vaidybiniai filmai“, – sakė RTV Slovenija direktorė Ksenija Horvat.

    RTV Slovenija sprendimas įsilieja į platesnį dalies Europos transliuotojų ir visuomenės diskusijų kontekstą. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, kaip Europos transliuotojų sąjunga turėtų vertinti karo ir humanitarinių krizių aplinkybes, kai renginys pristatomas kaip apolitiškas.

    Tuo pat metu primenamas ir ankstesnis precedentų kontekstas: Rusija nuo 2022 metų negali dalyvauti konkurse po plataus masto invazijos į Ukrainą. Kritikai teigia, kad skirtingi sprendimai dėl dalyvių kelia nuoseklumo ir patikimumo klausimų, ypač kai organizatoriai kartoja konkurso šūkį apie vienybę per muziką.

    Šių metų „Eurovizija“, kuri minima kaip 70-asis konkurso jubiliejus, planuojama Vienoje 2026 metų gegužės 12–16 dienomis. Organizatoriai skelbia, kad dalyvaus 35 šalys, o finalas vyks gegužės 16 dieną.

    Diskusijas pakurstė ir kultūros lauko reakcija: pastarosiomis dienomis tūkstančiai atlikėjų ir kūrybinių industrijų atstovų pasirašė atvirą laišką, kuriame raginama boikotuoti renginį, kol, jų teigimu, nebus aiškiai įvertintas Izraelio transliuotojo vaidmuo. Izraelis neigia kaltinimus dėl karo veiksmų Gazos Ruože, tačiau Jungtinių Tautų tyrimai ir ataskaitos tapo viena iš priežasčių, kodėl tema persikėlė į kultūros renginių darbotvarkę.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių pasaulio muzikos televizijos renginių: organizatorių duomenimis, pernai ją stebėjo apie 166 milijonai žiūrovų. Dėl to transliuotojų sprendimai nerodyti konkurso dažnai vertinami ne tik kaip kultūrinis, bet ir kaip politinis bei reputacinis signalas auditorijai.

  • Amsterdamo „VNYX“ pritraukė per 1 mln. eurų: DI žada paversti drabužių perpardavimą pelningesniu už naikinimą

    Amsterdamo „VNYX“ pritraukė per 1 mln. eurų: DI žada paversti drabužių perpardavimą pelningesniu už naikinimą

    Amsterdame įsikūręs mados technologijų startuolis „VNYX“ pritraukė daugiau nei 1 mln. eurų finansavimo, siekdamas automatizuoti drabužių grąžinimų, perteklinių atsargų ir dėvėtų prekių perpardavimą. Bendrovė teigia norinti padaryti perpardavimą ne tik tvaresnį, bet ir finansiškai patrauklesnį už praktiką, kai tekstilė išmetama ar naikinama.

    Pasak įmonės, finansavimą sudaro strateginės investicijos bei valstybės paramos priemonės, o tai padeda pereiti į komercinį etapą su aiškiu dėmesiu klientams ir mastelio didinimui. „VNYX“ akcentuoja, kad rinkoje auga spaudimas efektyviai tvarkyti grąžinimus ir likučius, o teisės aktų pokyčiai Europoje skatina ieškoti alternatyvų prekių naikinimui.

    Greitesnis paruošimas perpardavimui

    „VNYX“ sprendimas sujungia programinę įrangą, DI ir bendrovės kuriamą techninę įrangą, skirtą automatizuoti sudėtingą prekių įvertinimo, rūšiavimo ir paruošimo procesą. Įmonė nurodo, kad jos sistema apdorojimo laiką vienam gaminiui sumažino nuo 19 minučių iki 3 minučių, o tai esą iš esmės keičia perpardavimo ekonominį modelį.

    Šiame segmente greitis yra kritinis, nes didelę sąnaudų dalį sudaro rankinis darbas: prekės būklės patikra, defektų identifikavimas, suvedimas į sistemas, fotografavimas, ženklinimas ir paruošimas logistikai. Automatizacija leidžia vienodinti kokybės standartus ir sumažinti kaštus, kurie dažnai lemia, ar perpardavimas apskritai atsiperka.

    „Įrodėme, kad drabužių perpardavimas nėra tik teisingas sprendimas planetai, tai gali būti teisingas sprendimas ir piniginei. Dabar mūsų dėmesys persikelia į plėtrą“, – sakė „VNYX“ finansų vadovas Guus Balkema.

    Nuo pilotų prie didesnių pajėgumų

    Bendrovė teigia, kad dabartinė jos sistema „VNYX10“ partneriams leidžia apdoroti apie 10 000 vienetų per metus ir jau generuoja komercines pajamas. Įvardijama, kad šis etapas yra reikšmingas, nes perpardavimo automatizacijos sprendimai dažnai stringa tarp demonstracinių prototipų ir realių, nuolatinių užsakymų.

    „VNYX“ taip pat skelbia planuojanti pristatyti didesnės talpos sprendimą „VNYX100“, kuris, anot įmonės, būtų pritaikytas maždaug 100 000 vienetų per metus srautui. Kitas tikslas dar ambicingesnis: „VNYX1000“, įvardijamas kaip robotikos ir DI sistema, galinti apdoroti daugiau nei 1 000 000 vienetų per metus.

    Tokio masto sprendimai aktualūs ne tik prekės ženklams, bet ir tarptautiniams logistikos bei užsakymų vykdymo centrams, kurie aptarnauja e. prekybos grąžinimus. Didesnis automatizacijos lygis gali sumažinti sandėliavimo laiką, išvengti vertės praradimo dėl sezoniškumo ir greičiau sugrąžinti prekes į rinką.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Tekstilės atliekų problema Europoje tampa vis aktualesnė: rinkoje daugėja grąžinimų, o spartus kolekcijų ciklas didina perteklinių atsargų riziką. Dėl to įmonės ieško būdų, kaip efektyviau realizuoti prekes per perpardavimo kanalus, o ne nurašyti jas į nuostolį.

    „VNYX“ savo sprendimą sieja ir su atitiktimi Europos kryptims, kurios skatina gamintojų atsakomybę bei riboja prekių naikinimą. Bendrovė teigia, kad jos tikslas yra vadinamoji 1 minutės riba, kai vieno gaminio paruošimas perpardavimui tampa pakankamai greitas, kad procesas būtų pelningas net esant mažesnei vieneto maržai.

    „Jei norite su mumis pasiekti mažiau nei vieną minutę, galite prisijungti jau dabar. Tekstilės išmetimas vyksta milžinišku tempu, todėl kiekviena sekundė svarbi. Veikti reikia dabar“, – sakė „VNYX“ bendraįkūrėja Romy Goedhart.

    Įmonė nurodo, kad pritrauktas finansavimas bus naudojamas technologinei plėtrai, techninės įrangos tobulinimui ir diegimų mastelio didinimui. „VNYX“ taip pat kviečia investuotojus ir partnerius, orientuotus į žiedinę ekonomiką, „DeepTech“, „ClimateTech“ bei atvirkštinės logistikos automatizaciją.

  • Buvęs „Spandau Ballet“ vokalistas Rossas Davidsonas nuteistas 14 metų kalėti už išžaginimą

    Buvęs „Spandau Ballet“ vokalistas Rossas Davidsonas nuteistas 14 metų kalėti už išžaginimą

    Nuosprendis po kelių bylų

    Londono Wood Green karūnos teismas gegužės 1 dieną buvusį „Spandau Ballet“ vokalistą Rossą Davidsoną pripažino kaltu dėl kelių išžaginimo ir seksualinio prievartavimo epizodų. Jam skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Byloje minimos kelios nukentėjusios moterys, o kaltinimai apėmė ne tik seksualinį smurtą, bet ir kitus su privatumu susijusius nusikaltimus. Teismas konstatavo, kad kaltė įrodyta prisiekusiųjų sprendimu.

    Kuo kaltintas Davidsonas

    38 metų muzikantas anksčiau buvo siejamas su britų naujosios bangos grupe „Spandau Ballet“ ir 2018 metais su ja koncertavo. Taip pat jis buvo dirbęs Londono West End miuzikle „We Will Rock You“.

    Teisme nurodyta, kad anksčiau, 2024 metų vasarą, po atskiro proceso jis jau buvo pripažintas kaltu dėl išžaginimo, seksualinių užpuolimų ir vojerizmo, susijusių su keturiomis moterimis. Dėl vojerizmo jis buvo pripažinęs kaltę, tačiau kitus kaltinimus neigė.

    Nauji kaltinimai ir prokuroro pozicija

    Šių metų pradžioje Davidsonas vėl stojo prieš teismą dėl papildomų kaltinimų: vienas epizodas siejamas su 2015 metų kovu Londone, kitas su 2019 metų gruodžiu Tailande. Abu šiuos kaltinimus jis taip pat neigė.

    Prokuroras Richardas Hearndenas teismui teigė, kad Davidsonas elgėsi kaip plėšrus nusikaltėlis ir, negaudamas to, ko tikėjosi, griebdavosi išžaginimo bei seksualinio prievartavimo. Ši pozicija buvo akcentuojama ir baigiamosiose kalbose.

    Pagalba nukentėjusiosioms ir platesnis kontekstas

    Po nuosprendžio organizacijos Justice and Care atstovė Julie Currie pabrėžė, kad seksualinį smurtą patyrusios moterys dažnai susiduria su didžiulėmis kliūtimis siekdamos teisingumo. Ji akcentavo baimę, spaudimą ir ilgai trunkančius procesus.

    „Seksualinį smurtą išgyvenę žmonės patiria milžiniškas kliūtis siekdami teisingumo, o šis nuosprendis parodo ir nukentėjusiųjų drąsą, ir specializuotos, į traumą orientuotos pagalbos svarbą“, – sakė Julie Currie.

    Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje vis daugiau dėmesio skiriama nukentėjusiųjų apsaugai ir specializuotai pagalbai, kad procesas būtų saugesnis ir mažiau traumuojantis. Teisėsaugos institucijos ir nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad paramos mechanizmai gali turėti esminės įtakos liudijimo kokybei ir žmogaus apsisprendimui kreiptis į teismą.

  • „Mr Nobody Against Putin“ kūrėjo „Oskaras“ dingo po TSA patikros JFK: ką aiškina oro uostai

    „Mr Nobody Against Putin“ kūrėjo „Oskaras“ dingo po TSA patikros JFK: ką aiškina oro uostai

    Kaip dingo apdovanojimas

    Rusų režisierius Pavelas Talankinas, vienas dokumentinio filmo „Mr Nobody Against Putin“ bendraautorių, pranešė neberandantis savo „Oskaro“ statulėlės. Apdovanojimas dingo po kelionės iš Niujorko, kai oro uosto saugumo patikra neleido jo turėti rankiniame bagaže.

    Pasak kartu filmą kūrusio Davido Borensteino, Talankinas balandžio 30 dieną į JFK oro uostą atvyko ruošdamasis skristi į Europą su „Oskaru“ kaip rankiniu bagažu. Saugumo pareigūnė nurodė, kad statulėlė gali būti laikoma potencialiu ginklu, todėl ją esą reikėjo registruoti kaip registruotą bagažą.

    „Vis dar nesuprantu, kaip „Oskaras“ gali būti laikomas ginklu“, – sakė Pavelas Talankinas.

    Ką teigia kūrėjai ir aviakompanija

    Pasak D. Borensteino, situaciją bandyta spręsti vietoje, tačiau sprendimas nepasikeitė. Režisieriui buvo duota kartoninė dėžė, o „Lufthansa“ darbuotojai, kaip teigiama, statulėlę supakavo, pažymėjo bagažo etikete ir išvežė į registruoto bagažo zoną.

    Problema paaiškėjo nusileidus Frankfurte: atvykus bagažui, statulėlės tarp daiktų nebebuvo. D. Borensteinas socialiniuose tinkluose paprašė pagalbos ir atkreipė dėmesį, kad nerado daug panašių atvejų, kai „Oskaras“ būtų buvęs priverstinai registruojamas.

    Kodėl tokie ginčai kyla oro uostuose

    Aviacijos saugumo praktikoje daug sprendimų priimama pagal bendrą rizikos vertinimą: vertinama, ar daiktas gali būti panaudotas kaip smogiamasis objektas, ar kelia grėsmę salone. Nors apdovanojimas nėra įprastai minimas tarp draudžiamų daiktų, galutinis sprendimas patikroje dažnai priklauso nuo pareigūnų diskrecijos ir konkrečių aplinkybių.

    Tokios situacijos ypač jautrios, nes registruotas bagažas kelionėje pereina kelias grandis: registravimą, rūšiavimą, pakrovimą, iškrovimą ir atidavimą. Kiekviename etape padidėja praradimo ar supainiojimo rizika, ypač kai vežamas nestandartinis, trapus ar didelės simbolinės vertės daiktas.

    Istorija sulaukė plataus dėmesio ir dėl paties filmo konteksto. „Mr Nobody Against Putin“ pasakoja apie Rusijoje vykdytą vaikų indoktrinaciją po plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 metais, o pats P. Talankinas po darbo su medžiaga gyvena tremtyje Europoje.

    Filmas šiemet pelnė „Oskarą“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje, tačiau Rusijoje jo platinimas buvo apribotas teismo sprendimu. Kūrėjų teigimu, būtent slaptai rinkta medžiaga atskleidžia, kaip mokyklose diegiamos prokarinės nuostatos ir vadinamosios patriotinės pamokos.

    Jei apdovanojimo rasti nepavyks, pagal „Oskarų“ taisykles gyvi laureatai išimtiniais atvejais gali kreiptis dėl pakaitinės statulėlės, kai originalas prarandamas ar sugadinamas. Vis dėlto kūrėjai pabrėžia, kad jiems svarbiausia susigrąžinti būtent originalų apdovanojimą ir gauti aiškų paaiškinimą, kurioje kelio atkarpoje jis dingo.