CP v2

Blog

  • „TotalEnergies“ už 5,1 mlrd. eurų perka pusę EPH elektrinių portfelio: kuriama nauja bendrovė TTEP

    „TotalEnergies“ už 5,1 mlrd. eurų perka pusę EPH elektrinių portfelio: kuriama nauja bendrovė TTEP

    „TotalEnergies“ pranešė užbaigusi 5,1 mlrd. eurų vertės sandorį, kuriuo įsigijo 50 proc. Čekijos energetikos grupės Energetický a průmyslový holding (EPH) lankstaus elektros gamybos turto portfelio. Susitarimas įvykdytas gavus reguliuotojų leidimus, o atsiskaitymas numatytas akcijomis.

    Sandoris reikšmingai plečia „TotalEnergies“ elektros verslą Europoje ir stiprina strategiją, kai dujų tiekimas ir elektros gamyba valdomi kaip viena grandinė. Kartu kuriama nauja 50/50 bendra įmonė TTEP, kurios būstinė bus Amsterdame.

    Kas pereina į bendrą įmonę?

    Įsigyjamas portfelis apima daugiau nei 14 gigavatų veikiančių arba statomų pajėgumų Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. Jį sudaro dujomis kūrenamos elektrinės, biomasės objektai ir baterijų kaupimo sistemos.

    Skelbiama, kad praėjusiais metais šis turtas pagamino beveik 30 teravatvalandžių elektros. Abi partnerės savo dalį rinkai tieks pagal vadinamąjį tolling modelį, kai gamybos pajėgumai naudojami pagal iš anksto sutartas sąlygas.

    Ką gauna EPH ir Danielis Křetínský?

    Pagal sandorio sąlygas EPH gaus 95,4 mln. naujai išleidžiamų „TotalEnergies“ akcijų, kurios sudaro apie 4,1 proc. Prancūzijos bendrovės akcinio kapitalo. Tai reiškia, kad EPH kontroliuojantis čekų verslininkas Danielis Křetínský taps vienu iš didesnių „TotalEnergies“ akcininkų.

    EPH yra 2009 metais įkurta Prahoje įsikūrusi energetikos grupė, veikianti visoje vertės grandinėje nuo elektros gamybos iki dujų infrastruktūros ir tiekimo. Grupė vienija daugiau nei 50 įmonių, o darbuotojų skaičius siekia beveik 25 000.

    Kodėl šis sandoris svarbus Europos rinkai?

    „TotalEnergies“ akcentuoja, kad sandoris sustiprina galimybes derinti atsinaujinančią energetiką su lanksčia, greitai įsijungiančia generacija ir kaupimu. Tai aktualu augant elektros paklausai, kurią vis dažniau kelia ir duomenų centrai bei pramonės elektrifikacija.

    „Atsižvelgiant į mūsų poziciją kaip didžiausio dujų tiekėjo Europoje, šis sandoris leidžia pilnai išnaudoti dujų ir elektros integraciją bei kurti pridėtinę vertę mūsų SGD grandinei, nepriklausomai nuo naftos ciklų“, – sakė „TotalEnergies“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Patrickas Pouyanné.

    Pradinis susitarimas buvo pasiektas 2025 metų lapkričio 16 dieną, o dabar, gavus visų atsakingų institucijų patvirtinimus, sandoris galutinai užbaigtas. „TotalEnergies“ tikisi, kad TTEP taps vienu didžiausių lankstaus elektros gamybos žaidėjų Europoje.

  • Serbija dar mėnesiui pratęsė naftos ir degalų eksporto draudimą: į rinką paleidžia 65 000 tonų

    Serbija dar mėnesiui pratęsė naftos ir degalų eksporto draudimą: į rinką paleidžia 65 000 tonų

    Serbijos vyriausybė nusprendė dar vienam mėnesiui pratęsti naftos ir naftos produktų, skirtų variklių kurui, eksporto draudimą. Priemonė galios iki birželio pabaigos ir apims dyzeliną, benziną bei žaliavinę naftą, nepriklausomai nuo to, kokiu transportu kroviniai būtų gabenami.

    Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti stabilų degalų tiekimą vidaus rinkoje ir sumažinti kainų šuolių riziką. Energetikos institucijų vertinimu, pasaulinėje rinkoje išliekantis neapibrėžtumas didina spaudimą šalies ekonomikai, o tiekimo grandinių sutrikimų trukmė vis dar sunkiai prognozuojama.

    Intervencija iš rezervų

    Kartu su eksporto ribojimu Serbija papildomai iš valstybinių rezervų į rinką išleido 30 000 tonų euro dyzelino. Skelbiama, kad sudėjus šį kiekį su anksčiau naftos bendrovių paleistais kiekiais, bendra rinkos intervencija siekia 65 000 tonų degalų.

    Tokio masto rezervų panaudojimas paprastai taikomas tada, kai valdžia siekia greitai padidinti pasiūlą ir amortizuoti trumpalaikius kainų svyravimus. Serbijos atveju tai derinama su administracinėmis priemonėmis, kurios riboja degalų nutekėjimą į užsienio rinkas.

    Mažinamas akcizas ir kaupiamos atsargos

    Serbija taip pat sumažino degalų akcizą 25 proc., taip siekdama pristabdyti kainų augimą galutiniams vartotojams. Tokie sprendimai trumpuoju laikotarpiu gali padėti stabilizuoti kainodarą, tačiau kartu mažina biudžeto pajamas ir didina poreikį itin tiksliai planuoti atsargų papildymą.

    Energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović teigė, kad privalomos naftos ir naftos produktų atsargos per pastaruosius ketverius metus padidėjo nuo 31 dienos vidutinio vartojimo iki 55 dienų. Pasak jos, nuo 2022 metais privalomos euro dyzelino ir benzino atsargos buvo padvigubintos.

    Tokios atsargos laikomos vienu svarbiausių energetinio saugumo instrumentų, ypač kai regiono šalys susiduria su staigiais kainų pokyčiais ir logistikos trikdžiais. Artimiausiomis savaitėmis rinkos dalyviai stebės, ar eksporto ribojimai ir rezervų išleidimas padės išlaikyti tiekimą bei kainų stabilumą iki vasaros piko.

  • Vyriausybė siūlo riboti degalų kainų kilimą: degalinės branginti galėtų tik kartą per dieną

    Vyriausybė siūlo riboti degalų kainų kilimą: degalinės branginti galėtų tik kartą per dieną

    Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui įtvirtinti naują taisyklę degalinių tinklams: degalų kainas didinti būtų leidžiama tik kartą per dieną. Pagal projektą, branginimas galėtų vykti tik 10.00 valandą, o kainas mažinti būtų galima bet kuriuo metu.

    Siūlomos permainos siejamos su didesniu kainų skaidrumu ir galimybe vairuotojams lengviau palyginti pasiūlymus. Argumentuojama, kad dažni kainų pokyčiai dienos eigoje apsunkina realų palyginimą, nes atvykus į degalinę kaina gali nebesutapti su anksčiau matyta.

    Nuo balandžio 8 dienos Lietuvos energetikos agentūra kasdien skelbia visų degalinių kainas, galiojančias 10.00 valandą. Gyventojai gali lyginti kainas pagal pasirinktą degalinę, savivaldybę ar gyvenvietę, o valdžios vertinimu toks viešinimas kartu su planuojamu ribojimu turėtų sustiprinti konkurenciją.

    Energetikos ministerija nurodo, kad panašūs modeliai taikomi kai kuriose Europos šalyse, tarp jų Austrijoje ir Vokietijoje, kur ribojamas kainų didinimo dažnumas. Tokiose sistemose paprastai siekiama sumažinti dienos metu atsirandančius svyravimus ir suteikti vartotojams stabilesnį atskaitos tašką kainų palyginimui.

    „Dažni degalų kainų pokyčiai reiškia, kad gyventojai ne visada gali pasikliauti informacija, kurią mato – kainos degalinėje gali skirtis nuo to, ką jie matė prieš atvykdami“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

    Numatoma, kad reikalavimų laikymąsi prižiūrėtų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuri galėtų taikyti poveikio priemones už pažeidimus. Toliau iniciatyva bus teikiama Seimui, kuris spręs dėl galutinio reguliavimo įtvirtinimo.

  • Kaip nuvalyti dušo kabinos stiklines duris iki skaidrumo: paprastas triukas su actu ir soda

    Dušo kabinos stiklinės durys greitai praranda skaidrumą, nes ant jų nusėda muilo apnašos, vandens lašų žymės ir kalkių nuosėdos. Kuo ilgiau jos paliekamos, tuo labiau nešvarumai įsigeria, o stiklas ima atrodyti matinės spalvos.

    Valymo specialistai pabrėžia, kad geriausias rezultatas pasiekiamas ne agresyviomis priemonėmis, o reguliaria priežiūra. Jei durys nuvalomos bent kartą per savaitę, gerokai rečiau prireikia stiprių nukalkinimo priemonių ar ilgo šveitimo.

    Sumaišykite actą ir šiltą vandenį lygiomis dalimis ir supilkite į purkštuvą. Užpurkškite ant stiklo, palikite 10–15 minučių, kad tirpalas ištirpintų mineralines nuosėdas ir muilo likučius.

    Tada nuvalykite mikropluošto šluoste, o paviršių nuskalaukite šiltu vandeniu. Galiausiai stiklą nusausinkite sausai, nes būtent džiūstantys lašai dažniausiai palieka matomas dėmes.

    Jei apnašos įsisenėjusios, galima naudoti sodą kaip švelnų abrazyvą. Užtepkite nedidelį kiekį sodos ant drėgnos šluostės, lengvai patrinkite apskritais judesiais ir iškart gerai nuskalaukite, kad neliktų grūdelių.

    Tarp didesnių valymų pravartu po kiekvieno dušo nubraukti vandenį nuo stiklo guminiu langų valytuvu arba perbraukti mikropluošto šluoste. Tai užtrunka keliasdešimt sekundžių, bet smarkiai sumažina dėmių ir kalkių sluoksnio susidarymą.

    Jei dušo durys slankiojančios, nepamirškite bėgelių ir kampų, kur dažnai kaupiasi drėgmė ir nešvarumai. Siaurų vietų valymui tinka minkštas šepetėlis, o po valymo svarbu viską gerai nusausinti.

    Kietas vanduo yra viena pagrindinių kalkių nuosėdų priežasčių, todėl kai kuriuose būstuose padeda vandens filtrai ar minkštinimo sprendimai. Taip pat galima naudoti vandeniui atsparias stiklo dangas, kurios sukuria plonesnį apsauginį sluoksnį ir palengvina kasdienę priežiūrą.

  • Vokietijos pensijų paradoksas: kodėl net solidžių išmokų šalyje daugėja prašančių socialinės paramos

    2024 metų pabaigoje apie 740 000 pensinio amžiaus žmonių Vokietijoje gavo bazinę socialinę paramą senatvėje. Tai vienas didžiausių rodiklių nuo tada, kai šalyje nuosekliai kaupiama tokia statistika, ir jis atkreipia dėmesį į augančią skurdo riziką tarp vyresnių gyventojų.

    Socialinės apsaugos analitikai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne vien pačiame pensijų dydyje, o bendrame pajamų ir išlaidų santykyje. Daliai senjorų išmokos nepasiveja būsto, šildymo, sveikatos priežiūros ir kasdienių paslaugų kainų, todėl net reguliari pensija ne visada garantuoja finansiškai saugią senatvę.

    Kas laikoma maža pensija?

    Viešuose Vokietijos socialinės politikos vertinimuose dažnai remiamasi skurdo rizikos riba, kuri apskaičiuojama pagal medianines pajamas. Pastaraisiais metais vienišam žmogui ji neretai siejama su maždaug 1 380 eurų per mėnesį lygiu, o dalies pensininkų pajamos yra reikšmingai mažesnės.

    Praktikoje tai reiškia, kad žmogus gali gauti, pavyzdžiui, apie 1 100 eurų per mėnesį, tačiau po nuomos, komunalinių mokesčių ir būtinų vaistų išlaidų kasdienėms reikmėms lieka per mažai. Tokiose situacijose net keli šimtai eurų papildomos paramos gali tapti lemiamu skirtumu tarp minimalaus stabilumo ir skolų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į struktūrines priežastis: mažesnes pensijas dažniau turi žmonės su pertraukomis karjeroje, dirbę ne visą darbo laiką, ilgiau buvę nedarbingi ar auginę vaikus. Dėl to atotrūkis ryškesnis tarp moterų ir vienišų senjorų, taip pat tarp regionų, kuriuose atlyginimai istoriškai buvo mažesni.

    Kodėl dalis žmonių paramos neprašo?

    Paradoksalu, tačiau net ir turėdami teisę į išmokas, ne visi senjorai kreipiasi pagalbos. Tam įtakos turi informacijos stoka, sudėtingesnės administracinės procedūros, baimė dėl biurokratijos ar asmeninis nenoras pripažinti finansinių sunkumų.

    Vokietijoje bazinė socialinė parama senatvėje skirta tiems, kurie nebegali užsitikrinti minimalaus pragyvenimo lygio iš pensijos ir kitų pajamų. Paprastai vertinamos ne tik žmogaus pajamos, bet ir būsto išlaidos, o teisė į paramą dažniausiai peržiūrima periodiškai, kad būtų atnaujinti duomenys apie situaciją.

    Šalia to auga ir politinės diskusijos dėl senatvės skurdo mažinimo priemonių. Jose svarstoma, kaip geriau pasiekti pažeidžiamiausias grupes, supaprastinti kreipimosi procesą ir labiau atliepti realias pragyvenimo išlaidas, kurios skirtinguose miestuose gali labai skirtis.

  • Mokslininkai siūlo sprendimą plastikui: saulės šviesa atliekas paverčia vandenilio kuru

    Plastiko atliekos, kurių pasaulyje kasmet susidaro šimtai milijonų tonų, gali tapti ne tik taršos, bet ir energijos šaltiniu. Australijos mokslininkai pristatė metodą, kai veikiant saulės šviesai plastikas skaidomas ir iš jo išgaunamas vandenilis – kuras, laikomas vienu svarbiausių švarios energetikos elementų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad plastikas iš esmės yra ilgos anglies ir vandenilio grandinės. Pasitelkus fotokatalizatorius, kurie aktyvuojami šviesa, šias grandines galima ardyti santykinai žemoje temperatūroje, taip mažinant energijos sąnaudas, palyginti su daugeliu įprastų perdirbimo ar vandenilio gamybos kelių.

    Kaip veikia fotokatalizė?

    Fotokatalitinės medžiagos sugeria šviesą ir sukuria chemiškai aktyvias daleles, kurios gali inicijuoti plastiko skaidymo reakcijas. Tokiu būdu atliekos paverčiamos dujų ir skysčių mišiniu, iš kurio viena vertingiausių dalių yra vandenilis.

    Mokslininkų teigimu, toks kelias gali būti patrauklus todėl, kad plastiko molekules dažnai lengviau suskaidyti nei, pavyzdžiui, skaidyti vandenį į vandenilį ir deguonį. Vis dėlto praktinis efektyvumas priklauso nuo plastiko sudėties, naudojamų katalizatorių ir to, kaip efektyviai pavyksta atskirti galutinius produktus.

    Kodėl tai svarbu atliekų krizei?

    Skaičiuojama, kad kasmet susidaro apie 460 milijonų tonų plastiko atliekų, o reikšminga jų dalis patenka į aplinką ir ilgainiui skyla į mikroplastiką. Dėl to technologijos, galinčios sumažinti atliekų kiekį ir kartu sukurti ekonominę vertę, tampa vis aktualesnės.

    Tyrimo autoriai pažymi, kad pastaraisiais metais daugėja eksperimentų, rodančių plastiko pavertimo kuru ar chemine žaliava potencialą. Nauja kryptis išsiskiria siekiu remtis saulės energija ir mažesnėmis temperatūromis, tačiau iki pramoninio pritaikymo dar reikia išspręsti kelias esmines problemas.

    Kokios kliūtys laukia pramonėje?

    Viena didžiausių kliūčių yra tai, kad plastikas nėra vienalytė medžiaga: skirtingos rūšys skyla nevienodai, o priedai, tokie kaip dažikliai ar stabilizatoriai, gali slopinti reakcijas. Dėl to itin svarbios tampa rūšiavimo ir paruošimo procedūros, kurios realiame atliekų sraute yra sudėtingos ir brangios.

    Kitas iššūkis – pačių fotokatalizatorių ilgaamžiškumas ir stabilumas. Kad technologija veiktų dideliu mastu, katalizatoriai turėtų išlikti efektyvūs ilgą laiką ir neprarasti savybių sudėtingomis sąlygomis, kitaip procesas taptų per lėtas arba per brangus.

    Galiausiai, net ir sėkmingai suskaidžius plastiką, reikia efektyviai atskirti susidariusias dujas ir skysčius, kad vandenilis būtų išgaunamas mažomis energijos sąnaudomis. Tyrėjai teigia, kad jų siūlomas vystymo planas orientuotas į šių kliūčių sprendimą vienu metu, siekiant sukurti mažai energijos vartojančią plastiko perdirbimo technologiją.

    Nors sprendimas dar nėra paruoštas masinei rinkai, kryptis atskleidžia, kaip DI, naujos medžiagos ir pažangi chemija gali pakeisti požiūrį į atliekas. Jei technologijai pavyktų pasiekti stabilų efektyvumą, plastiko tarša galėtų tapti ne tik aplinkosaugos problema, bet ir vietine žaliava švaresniam kurui.

  • Balta ar pilno grūdo duona: dietologė paaiškino, kuri naudingesnė sveikatai ir kodėl

    Balta duona paprastai kepama iš rafinuotų kvietinių miltų, iš kurių pašalintos sėlenos ir gemalas. Dėl to duona būna minkštesnė ir švelnesnio skonio, bet joje lieka mažiau skaidulų bei dalies natūralių mikroelementų.

    Kai kurie gamintojai rafinuotus miltus praturtina B grupės vitaminais ar folio rūgštimi, tačiau tai ne visada kompensuoja prarastas grūdo dalis. Be to, balta duona dažniau sukelia spartesnį gliukozės šuolį kraujyje, todėl sotumas gali išlikti trumpiau.

    Vis dėlto balta duona kai kuriems žmonėms gali būti lengviau virškinama. Ji neretai pasirenkama, kai virškinimo sistema jautresnė, po ligų, taip pat tais atvejais, kai reikia greitesnio ir lengviau įsisavinamo energijos šaltinio.

    Kas išskiria pilno grūdo duoną?

    Pilno grūdo duona kepama iš miltų, kuriuose išsaugomos visos grūdo dalys, todėl joje natūraliai daugiau skaidulų. Didesnis skaidulų kiekis siejamas su geresne žarnyno veikla, ilgesniu sotumu ir stabilesniu cukraus kiekiu kraujyje.

    Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliariai vartojant pilno grūdo produktus gali mažėti antro tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizika. Tokiuose produktuose dažniau randama ir daugiau magnio, cinko, vitamino E bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

    Praktinis niuansas tas, kad ne kiekviena „kvietinė“ ar „tamsesnė“ duona yra pilno grūdo. Patikimiausias orientyras yra aiškus užrašas, kad produktas pagamintas iš 100 proc. pilno grūdo miltų, taip pat sudėtis, kurioje pirmuoju numeriu nurodomi pilno grūdo kviečiai arba pilno grūdo miltai.

    Į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje?

    Renkantis duoną verta pasižiūrėti ne tik į pavadinimą, bet ir į maistinę vertę. Pilno grūdo duona dažniau turi daugiau skaidulų ir baltymų, o tai prisideda prie sotumo ir tolygesnės energijos per dieną.

    Taip pat pravartu įvertinti pridėtinį cukrų ir druską, nes kai kuriuose gaminiuose jų gali būti daugiau, nei tikimasi. Jei duoną valgote kasdien, geras tikslas yra, kad ji būtų vienas iš pilno grūdo produktų šaltinių, o racionas išliktų įvairus.

    Jei turite celiakiją ar patvirtintą glitimo netoleravimą, įprasta kvietinė duona netiks nepriklausomai nuo to, ar ji balta, ar pilno grūdo. Tokiais atvejais reikėtų rinktis sertifikuotus produktus be glitimo ir, jei reikia, pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Ne tik genai ar valia: psichologai paaiškino, kas iš tiesų padeda išlikti sveikiems iki senatvės

    Ilgą laiką buvo patogu manyti, kad vieni žmonės sensta „geriau“ dėl sėkmės, genų ar greitesnės medžiagų apykaitos. Vis dėlto psichologai vis dažniau pabrėžia, kad lemiamas veiksnys dažniausiai yra ne disciplina, o vidinė priežastis, dėl kurios žmogus apskritai juda ir rūpinasi savimi.

    Mokslinėje literatūroje dažnai akcentuojama, kad genetika svarbi, bet ji nėra viską nulemianti. Tyrimai apie ilgaamžiškumą rodo, kad paveldimumas paaiškina tik dalį gyvenimo trukmės skirtumų, o likusi dalis labiau siejama su gyvenimo būdu, aplinka ir įpročiais, kurie susiformuoja per dešimtmečius.

    Daugelis pradeda sportuoti dėl išvaizdos: numesti svorio, „įtilpti“ į drabužius ar greitai pamatyti rezultatą veidrodyje. Tokia motyvacija gali veikti trumpai, bet dažnai išsikvepia, kai progresas sulėtėja, atsiranda stresas, nuovargis ar pasikeičia gyvenimo ritmas.

    Psichologai šį mechanizmą sieja su išorine arba vadinamąja įkyriai internalizuota motyvacija, kai žmogų į priekį stumia kaltė, gėda ar spaudimas. Tokiu atveju treniruotės lengviau tampa bausme, o ne įpročiu, todėl ilgainiui dažniau nutraukiamos.

    Ilgalaikį efektą dažniau duoda vidinė motyvacija, kai judėjimas tampa prasminga kasdienybės dalimi: pasivaikščiojimas padeda „susidėlioti“ mintis, plaukimas ramina, o jėgos pratimai suteikia energijos darbams. Tuomet fizinis aktyvumas siejamas ne su trumpu tikslu, o su geresne savijauta čia ir dabar.

    Discipliną psichologai neretai apibūdina kaip ribotą resursą, kuris svyruoja priklausomai nuo miego, emocinės būklės, ligų, netekčių ar darbo krūvio. O prasmė ir tapatybė, kai žmogus save mato kaip judantį ir savimi besirūpinantį, išlieka stabilesnis pagrindas net tada, kai gyvenimas tampa sudėtingesnis.

    Žmonės, kurie išlieka aktyvūs ir vyresniame amžiuje, dažnai renkasi ne „tobulą“ režimą, o tokį judėjimą, kurį realu kartoti metų metus. Tai gali būti reguliarūs pasivaikščiojimai, lengvi pratimai namuose, važiavimas dviračiu ar bet kuri veikla, kuri nekelia atmetimo ir nereikalauja nuolat „laužti savęs“.

    Praktinis pokytis dažnai būna paprastas: ne ieškoti, kaip save priversti, o rasti, kas patinka ir tinka konkrečiam žmogui. Kai judėjimas siejamas su geresne nuotaika, aiškesne galva ir didesniu pajėgumu kasdieniuose darbuose, tikimybė išlaikyti įprotį iki senatvės smarkiai išauga.

    Specialistai pabrėžia, kad sveiką senėjimą dažniausiai kuria ne vienas stebuklingas sprendimas, o daugelio mažų pasirinkimų suma. Genai gali suteikti tam tikrą „startą“, tačiau ilgalaikę kryptį dažniau nulemia tai, ar žmogus atranda tvarią priežastį judėti ir rūpintis savo kūnu.

  • Psichologas įvardijo įprotį, tyliai žudantį meilę: kodėl konfliktų vengimas santykiuose pavojingas

    Daugelis porų mano, kad santykių stabilumą garantuoja ramybė, o ginčai yra grėsmė. Tačiau psichologai vis dažniau pabrėžia kitą riziką: nuolatinį konfliktų vengimą, kai nepatogios temos tiesiog nutylimos, o įtampa kaupiama.

    Amerikiečių psichologas Markas Traversas, rašydamas apie porų dinamiką, atkreipė dėmesį į įprotį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip taika. Pasak jo, santykius gali ardyti ne pats konfliktas, o bandymas bet kokia kaina jo išvengti.

    „Konflikto neįmanoma panaikinti, jį galima tik atidėti“, – sakė Markas Traversas.

    Kasdienybėje konfliktas dažnai nėra rėkimas ar dramatiškos scenos, o paprastas dviejų žmonių skirtumas: dėl pinigų, buities, vaikų auklėjimo, darbo krūvio, ribų su giminėmis ar intymumo. Kai pora bijo sukelti įtampą, ji pradeda rinktis patogias strategijas, kurios trumpam sukuria tylą, bet ilgainiui silpnina ryšį.

    Dažniausi konfliktų vengimo ženklai yra nepasakytos nuoskaudos, emocijų slopinimas „kad partneris nesijaudintų“, nuolatinės vieno žmogaus nuolaidos, vengimas kalbėti apie jautrias temas ir net smulkūs melai, pateisinami noru „išlaikyti taiką“. Iš šalies tai gali atrodyti kaip brandi savikontrolė, tačiau viduje neretai auga frustracija.

    Kaip tyla virsta atstumu

    Tyrimai apie emocijų slopinimą rodo, kad tokia strategija dažnai turi kainą: žmogus jaučiasi mažiau laimingas, patiria daugiau vidinės įtampos, o santykiuose ima trūkti artumo. Ilgainiui nutylėjimai mažina pasitikėjimą, nes partneriai pradeda jausti, kad namuose reikia „filtruoti“ save.

    Konfliktų vengimas taip pat kuria pavojingą nelygybę: jei vienas partneris nuolat prisitaiko, o kitas pripranta prie tokios tvarkos, santykiuose atsiranda disbalansas. Tada net nedidelis ginčas gali virsti dideliu sprogimu, nes į paviršių iškyla sukauptos nuoskaudos.

    Kodėl sveiki ginčai gali padėti

    Psichologų teigimu, svarbu atskirti destruktyvų konfliktą nuo konstruktyvaus. Konstruktyvus ginčas reiškia, kad abi pusės kalba apie konkrečius poreikius, stengiasi suprasti, kas slypi už emocijų, ir ieško sprendimo, o ne laimėtojo.

    Praktikoje tai gali būti paprasti dalykai: aiškiai įvardyti, kas skaudina, sutarti dėl taisyklių, kaip kalbėtis pakilus emocijoms, ir grįžti prie temos tada, kai abu nusiramina. Tokie pokalbiai gali sustiprinti ryšį, nes partneriai patiria, kad jų jausmai yra matomi ir svarbūs.

    Kada verta sunerimti?

    Jei santykiuose tvyro nuolatinė tyla jautriomis temomis, o vienas ar abu partneriai vis dažniau jaučia emocinį atsitraukimą, tai gali būti signalas, kad konfliktai tiesiog perkeliami į vidų. Tokiais atvejais padeda sąmoningas susitarimas kalbėtis reguliariai, o prireikus ir porų terapija.

    Specialistai pabrėžia, kad santykių kokybę dažniau lemia ne tai, ar pora nesipyksta, o tai, ar ji geba saugiai kalbėti apie skirtumus. Atvirumas ir pagarbi konfrontacija ilgainiui kuria artumą, o nuolatinis nutylėjimas gali jį tyliai išardyti.

  • Rekordinis 6 min. 23 s visiškas Saulės užtemimas 2027 metais: kur bus matomas ir kodėl jis toks retas

    Tokie užtemimai vyksta gana dažnai, tačiau itin ilga visiško užtemimo fazė yra reta, nes ją lemia tikslus Mėnulio, Žemės ir Saulės geometrijos sutapimas. NASA skaičiavimais, didžiausia visiško užtemimo trukmė sieks 6 minutes 23 sekundes.

    Visiško Saulės užtemimo juosta drieksis per pietų Ispaniją ir toliau per Šiaurės Afriką į Artimuosius Rytus. Didžiausios trukmės zonos prognozuojamos tokiose šalyse kaip Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Egiptas, taip pat Saudo Arabija ir Jemenas.

    Skirtinguose miestuose visiškos tamsos trukmė skirsis: pietų Ispanijoje ji bus trumpesnė, o artėjant prie Egipto ir Raudonosios jūros pakrantės gali priartėti prie maksimumo. Už šios siauros juostos ribų didelė dalis Europos, Afrikos ir Artimųjų Rytų matys dalinį Saulės užtemimą.

    Ilgą visiško užtemimo fazę lems tai, kad Mėnulis tuo metu bus arčiau Žemės, todėl danguje atrodys didesnis ir ilgiau visiškai uždengs Saulės diską. Papildomas veiksnys yra Saulės padėtis danguje: kai ji būna aukštai, šešėlis Žemės paviršiumi slenka palankiau, o tai prideda brangių sekundžių.

    Dėl šių priežasčių 2027 metų reiškinys laikomas išskirtiniu viso XXI amžiaus kontekste. Palyginamo masto visiško užtemimo, kurio tamsos fazė būtų panašiai ilga, gali tekti laukti iki 2114 metų, nors tikslus palyginimas priklauso nuo skaičiavimo metodikos ir stebėjimo vietos.

    Artėjant visiškai fazei dažnai matomi vadinamieji Beilio karoliai, kai paskutiniai Saulės spinduliai prasiskverbia pro Mėnulio reljefo įdubas. Tuomet trumpam pasirodo deimantinio žiedo efektas, o po jo Saulės diskas visiškai pranyksta.

    Visiškos fazės metu išryškėja Saulės vainikas, staigiai pritemsta dangus, gali pasimatyti ryškesnės žvaigždės ir planetos. Sausuose regionuose neretai juntamas ir spartus temperatūros kritimas, nes kelioms minutėms staiga sumažėja Saulės spinduliuotė.

    Plika akimi saugu žiūrėti tik per visišką Saulės užtemimo fazę, kai Saulės diskas yra visiškai uždengtas. Visais kitais momentais, įskaitant dalinę fazę ir pereinamuosius etapus, būtina naudoti sertifikuotus Saulės stebėjimo akinius ar specialius filtrus.

    Specialistai primena, kad net ir labai siaura ryškios Saulės pjautuvo dalis gali pažeisti akis be jokio skausmo ar iškart juntamų simptomų. Todėl planuojantiems stebėti reiškinį rekomenduojama iš anksto pasirūpinti patikimomis priemonėmis ir pasitikrinti oficialias laiko bei vietos prognozes.