CP v2

Blog

  • Seirijų ambulatorijoje nauja padėkos tradicija: vardiniai suoliukai trims ilgametėms medikėms

    Seirijų ambulatorijoje nauja padėkos tradicija: vardiniai suoliukai trims ilgametėms medikėms

    Seirijų ambulatorijoje Medicinos darbuotojų diena šiemet pažymėta ne oficialiomis kalbomis, o konkrečiu bendruomenės gestu. Seirijų krašto gyventojas Juozas Alenskas ambulatorijai padovanojo tris vardinius medinius suoliukus kaip padėką už medikų darbą ir ilgus metus teiktą rūpestį žmonėmis.

    Suoliukai skirti trims medicinos darbuotojoms, kurių vardai Seirijuose daugeliui siejasi su kasdieniu pacientų priėmimu ir nuosekliu darbu. Jie įteikti šeimos gydytojai Nijolei Jurčiukonienei, gydytojai odontologei Vaidai Šklėrienei ir ilgametei gydytojai odontologei Onutei Urbonavičienei, kuri šiuo metu jau yra užtarnautame poilsyje.

    Ambulatorijos aplinkoje pastatyti suoliukai turės ir praktinę, ir simbolinę reikšmę. Viena vertus, tai vieta trumpam atsikvėpti pacientams ir lydintiesiems, kita vertus, aiškus priminimas, kad ilgametis darbas sveikatos sistemoje dažnai matuojamas ne tik valandomis, bet ir pasitikėjimu, kurį užsidirba medikai.

    Vardiniai suoliukai bendruomenei tapo galimybe padėką išreikšti paprastai, bet ilgam. Tokie gestai ypač svarbūs mažesniuose miesteliuose, kur ambulatorija neretai yra viena svarbiausių kasdienės pagalbos vietų, o pacientų ir medikų santykis – artimesnis ir labiau grįstas asmeniniu pažinimu.

    Suoliukus pašventino Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Krikštonių Kristaus Karaliaus parapijų klebonas Paulius Marčiulionis. Pasak bendruomenės narių, ši iniciatyva gali tapti prasmingu pavyzdžiu, kaip dėkingumą už profesionalumą ir atsidavimą įamžinti ne vien žodžiais, bet ir išliekamu, kasdien matomu ženklu.

  • Kalvarija kviečia teikti sveikatinimo projektus 2026 metams: paraiškų laukia iki gegužės 20 dienos

    Kalvarijos savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti sveikatinimo projektus, kurie būtų įgyvendinami pagal Visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą 2026 metais. Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 20 dienos.

    Teikti projektus kviečiamos sveikatos priežiūros įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, dirbantys visuomenės sveikatos srityje. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausia yra aiški nauda Kalvarijos gyventojams ir praktinis priemonių pritaikymas.

    Prioritetai 2026 metais

    Planuojant 2026 metų veiklas, savivaldybė nurodo keturias prioritetines kryptis, į kurias siūloma orientuoti projektų idėjas. Šios kryptys apima tiek prevenciją, tiek sveikatos raštingumo didinimą skirtingose gyventojų grupėse.

    2026 metais prioritetas teikiamas aplinkos sveikatai, sveikos mitybos skatinimui ir higienos įgūdžių stiprinimui, taip pat rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijai. Atskirai išskiriamas vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimas bei stiprinimas.

    Kaip pateikti paraišką?

    Projektai priimami Kalvarijos savivaldybės administracijoje Laisvės g. 2, Kalvarijoje, taip pat paraiškas galima pateikti elektroniniu paštu. Rengiant dokumentus rekomenduojama vadovautis patvirtintu programos projektų tvarkos aprašu.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad paraiškose vertinama ne tik idėjos aktualumas, bet ir suplanuotų veiklų realistiškumas, tikslinės auditorijos pagrindimas bei numatomas rezultatas. Praktikoje tai reiškia, kad projektai turėtų aiškiai įvardyti, kam skirti, kokias problemas sprendžia ir kaip bus pamatuojamas poveikis bendruomenei.

  • Kalvarijos savivaldybė renka duomenis apie sausrą: ką turi pateikti nukentėję augalininkystės ūkiai

    Kalvarijos savivaldybė renka duomenis apie sausrą: ką turi pateikti nukentėję augalininkystės ūkiai

    Kalvarijos savivaldybėje fiksuota sausra augalų vegetacijos laikotarpiu, todėl savivaldybės administracija pradėjo rinkti informaciją apie galimai patirtus nuostolius. Duomenys renkami remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių matavimais.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, sausra nuo 2026 metų balandžio 25 dienos iki 2026 metų balandžio 26 dienos buvo užfiksuota Kalvarijos ir Liubavo seniūnijose. Taip pat nurodoma, kad sausra toliau fiksuojama Sangrūdos seniūnijoje.

    Kur kreiptis ir ką pasiruošti?

    Nuo sausros nukentėję savivaldybės augalininkystės ūkiai kviečiami kreiptis į Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyrių. Kartu būtina pateikti įrodymus, pagrindžiančius žalą pasėliams ir nuostolių mastą.

    Savivaldybė akcentuoja, kad pateikiamuose dokumentuose turi būti apskaičiuotos sąnaudos, patirtos iki sėklos įterpimo į dirvą. Tai apima visą grandinę nuo žemės dirbimo darbų iki sėjos, kad nuostoliai būtų įvertinti pagal realiai patirtas išlaidas.

    Taip pat būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę valdyti žemės sklypą, kuriame patirti nuostoliai. Tinka nuosavybės dokumentai arba kitas teisėtas pagrindas valdyti žemę, jei sklypas valdomas ne nuosavybės teise.

    Ką daryti dėl įsipareigojimų?

    Ūkiams, kurie dėl susidariusios situacijos gali neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, rekomenduojama nedelsti ir kuo greičiau raštu informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Tai svarbu tais atvejais, kai įsipareigojimų nevykdymas gali turėti įtakos paramos sąlygoms ar terminams.

    Savivaldybė primena, kad informacijos pateikimas ir laiku atlikti veiksmai padeda tiksliau įvertinti situacijos mastą, o institucijoms leidžia operatyviau spręsti dėl galimų tolesnių sprendimų. Gyventojai ir ūkiai raginami kaupti su patirta žala susijusius dokumentus ir fiksuoti pasėlių būklę.

  • Kalvarijoje startavo dalyvaujamojo biudžeto 2026 balsavimas: 7 idėjos ir 60 000 eurų gyventojų sprendimui

    Kalvarijos savivaldybės administracija paskelbė viešą balsavimą dėl dalyvaujamojo biudžeto 2026 projekto idėjų. Gyventojai kviečiami išsirinkti labiausiai poreikius atliepiančias iniciatyvas, kurias vėliau įgyvendins savivaldybė.

    Balsavimui pateiktos 7 projektų idėjos, o gyventojų iniciatyvoms savivaldybės biudžete numatyta 60 000 eurų. Savivaldybė skelbia, kad daugiausia balsų surinkę pasiūlymai bus atrenkami įgyvendinimui.

    Balsavimas vyks iki gegužės 10 dienos

    Balsuoti galima nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 10 dienos imtinai. Pritarimas išreiškiamas balsuojant elektroniniu būdu.

    Balsuojant reikia nurodyti vardą ir pavardę, gimimo datą bei deklaruotą gyvenamąją vietą. Balsuoti gali Kalvarijos savivaldybės gyventojai nuo 18 metų.

    Kiek balsų turi vienas gyventojas?

    Vienas gyventojas turi teisę balsuoti už visas atrinktas projektų idėjas, kiekvienai idėjai skiriant po vieną balsą. Tai reiškia, kad gyventojai gali palaikyti kelias iniciatyvas, o ne tik vieną pasirinktą.

    Jei gyventojams kyla sunkumų balsuojant elektroniniu būdu, pagalbos galima kreiptis į pagal gyvenamąją vietą esančių seniūnijų darbuotojus. Pagalba teikiama gyventojams, kuriems sudėtinga naudotis elektroninėmis priemonėmis.

    Kaip bus tikrinami duomenys?

    Savivaldybė nurodo, kad prireikus gali patikrinti, ar balsavę asmenys atitinka nustatytus reikalavimus, sutikrindama pateiktus duomenis Gyventojų registre. Tai taikoma tais atvejais, kai būtina įsitikinti balsavimo teisėtumu ir dalyvių atitiktimi tvarkai.

    Pažymima, kad asmens duomenys naudojami tik balsavimo procedūroms vykdyti ir tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybė ragina gyventojus susipažinti su pateiktais pasiūlymais ir balsavimu prisidėti prie sprendimų, kurie daro įtaką jų aplinkai.

  • Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    JAV ir Irano konflikto dinamika vis labiau persikelia į ekonominį frontą: Vašingtonas svarsto ilgiau išlaikyti Irano uostų jūrinę blokadą, o šalies valiuta riala pasiekė naujas istorines žemumas. Trečiadienį rinka fiksavo apie 1 800 000 rialų už vieną JAV dolerį – kursą, kuris iki karo pradžios vasario pabaigoje atrodė sunkiai įsivaizduojamas.

    Pasak JAV žiniasklaidos, Donaldas Trumpas atmetė Teherano siūlymą atverti Hormūzo sąsiaurį mainais į blokados nutraukimą. Jo pozicija grindžiama argumentu, kad ilgalaikis spaudimas per logistiką ir prekybą gali būti efektyvesnis nei vien kariniai veiksmai.

    „Blokada kai kuriais aspektais veikia net veiksmingiau nei bombardavimas“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Baltieji rūmai taip pat patvirtino, kad šią savaitę prezidentas ir aukšto rango administracijos pareigūnai susitiko su naftos sektoriaus atstovais ir kitais rinkos dalyviais. Susitikimuose aptarta galimybė tęsti blokadą „mėnesius, jei reikės“, siekiant maksimalaus ekonominio spaudimo Iranui ir kartu mažinant galimą poveikį JAV vartotojams.

    Valiutos kritimas įsisuko iš naujo

    Rialo silpnėjimas spartėjo atsinaujinus prekybinei veiklai. Karo pradžioje rinkos buvo apmirę, dalis verslų neveikė, todėl kursas kurį laiką išliko santykinai stabilus, tačiau vėliau susikaupusi paklausa išsiveržė tuo pat metu griežtėjant sankcijoms.

    Trečiadienį fiksuota, kad už vieną eurą buvo mokama apie 2 100 000 rialų. Toks euro ir rialo santykis rodo, kad rinkoje įsitvirtina lūkestis dėl ilgalaikės užsienio valiutos stygiaus ir dar didesnio importo brangimo.

    Šis smukimas nėra pirmasis: anksčiau per kelias dienas rialas jau buvo patyręs staigų šoką, kai kursas nuo maždaug 1 400 000 nusileido iki 1 600 000 rialų už JAV dolerį. Toks kritimas tapo vienu iš veiksnių, paskatinusių protestų bangą, po kurios saugumo pajėgos vykdė masinius sulaikymus.

    Infliacija ir maisto kainos

    Silpnesnė valiuta tiesiogiai smogia kainoms, ypač importuojamoms prekėms ir žaliavoms. Tai reiškia brangstančius vaistus, pramonės komponentus ir maisto produktus, kurių tiekimo grandinės priklauso nuo atsiskaitymų užsienio valiuta.

    Irano statistikos centras anksčiau skelbė, kad metinė infliacija pasiekė 53,7 proc., o vadinamoji metinė kainų kaita nuo praėjusių metų to paties mėnesio – 73,5 proc. Tai reiškia, kad dalies namų ūkių perkamoji galia per mažiau nei metus galėjo sumažėti beveik perpus.

    Vietos žiniasklaidoje skelbiami neoficialūs duomenys rodo ryškų maisto kainų šuolį: vištiena per mėnesį pabrango apie 75 proc., jautiena ir aviena – apie 68 proc., dalis pieno produktų – iki 50 proc. Tokie pokyčiai ypač skaudžiai paliečia mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

    Kas toliau?

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad kai valstybė praranda galimybes stabilizuoti valiutą į rinką tiekiama užsienio valiuta, rizika dar labiau išauga. Jei blokada išliks, o užsienio atsiskaitymai ir eksportas bus ribojami, rialas gali kirsti naujas psichologines ribas, gilindamas recesiją ir skurdą.

    Tuo pat metu pasaulinės energijos rinkos stebi Hormūzo sąsiaurio situaciją, nes bet koks papildomas nestabilumas šiame regione turi potencialą kelti naftos ir gabenimo kainas. Tai reikštų, kad ekonominis šio konflikto efektas gali būti jaučiamas gerokai plačiau nei vien Irane.

  • Londono biržoje – lūžis Ukrainai: į fondą įtrauktos 3 įmonės, pinigų banga tik prasideda

    Londono biržoje – lūžis Ukrainai: į fondą įtrauktos 3 įmonės, pinigų banga tik prasideda

    Londono vertybinių popierių biržoje pradėtas kotiruoti fondas, skirtas Ukrainos atstatymui, pirmą kartą įtraukė pačios Ukrainos įmonių akcijas. Tai reikšmingas posūkis investuotojams, kurie iki šiol dažniau rinkosi tarptautines bendroves, tik netiesiogiai susijusias su šalies ekonomika.

    Į „HANetf“ valdomą „Ukraine Reconstruction UCITS ETF“ įtrauktos trys bendrovės: dronų programinės įrangos įmonė „Swarmer“, telekomunikacijų bendrovė „Kyivstar“ ir geležies rūdos gamintoja „Ferrexpo“. Fondo tikslas – sudaryti paprastesnį ir reguliuojamą kelią investuoti į verslus, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį šalies atsigavime.

    Šis žingsnis svarbus ir dėl karo ekonomikos realijų: Ukrainos įmonėms trūksta užsienio kapitalo, o rizikos vertinimas išlieka aukštas. Tuo pat metu atstatymo sąnaudos tarptautiniuose vertinimuose jau siekia daugiau kaip 420 mlrd. eurų ir toliau didėja, todėl Kijevas pabrėžia, kad vien valstybės ir Vakarų parama ilgainiui gali būti nepakankama.

    Kaip veikia atstatymo ETF?

    ETF yra biržoje prekiaujamas fondas, leidžiantis investuotojams vienu sandoriu įsigyti kelių įmonių akcijų krepšelį. „Ukraine Reconstruction UCITS ETF“ veikia pagal UCITS taisykles, kurios Europoje laikomos vienu griežčiausių standartų dėl rizikų valdymo, skaidrumo ir investuotojų apsaugos.

    Fondo bazinis indeksas buvo perbalansuotas taip, kad dalis Ukrainos įmonių atitiktų likvidumo ir rinkos kapitalizacijos reikalavimus, būtinus UCITS produktui. Praktikoje tai reiškia, kad investuotojams atsiranda daugiau aiškumo dėl prekybos sąlygų, o įmonėms – didesnė galimybė būti pastebėtoms institucinių investuotojų.

    „Ukrainos poreikiams patenkinti reikės sutelkti ir viešąjį, ir privatų kapitalą“, – sakė „HANetf“ bendraįkūrėjas Hectoras McNeilas.

    Kodėl tai gali pakeisti žaidimo taisykles?

    Iki šiol daugelis atstatymo tematikos produktų rėmėsi įmonėmis, kurių ryšys su Ukraina buvo ribotas, pavyzdžiui, per projektus regione ar tiekimo grandines. Vietinių bendrovių įtraukimas leidžia fondui tiksliau atspindėti realius ekonomikos variklius, kurie išliks ir po karo.

    Tokio tipo fondai sukuria kitokią logiką nei dvišalė parama: investuotojas prisiima riziką, tačiau gauna ir finansinį interesą, jei įmonių veikla atsigauna. Vis dėlto rizikos išlieka didelės – nuo karo eigos ir infrastruktūros pažeidimų iki reguliavimo, valiutos ir likvidumo iššūkių, todėl tokios investicijos paprastai vertinamos kaip didesnės rizikos kategorija.

    „Swarmer“ tuo pačiu įtraukta ir į kitą „HANetf“ produktą – „Drone UCITS ETF“, kurio rinkos vertė, kaip skelbiama, yra kiek daugiau nei 15 mln. eurų. Tai rodo, kad su gynybos technologijomis susiję sprendimai Europos rinkose tampa atskira investavimo tema, ypač augant dronų vaidmeniui moderniuose konfliktuose ir saugumo politikoje.

    Rinkos dalyviai šį sprendimą vertina kaip signalą, kad didėja pasitikėjimas Ukrainos verslų integracija į platesnę Europos finansų ekosistemą. Tačiau fondo sėkmė priklausys ne tik nuo emocinio palaikymo, bet ir nuo įmonių gebėjimo užtikrinti veiklos tęstinumą, finansinę drausmę ir skaidrumą karo sąlygomis.

  • „Google“ motina „Alphabet“ šovė į viršų: pelnas augo 81 proc., bet DI lenktynės brangsta

    „Google“ motina „Alphabet“ šovė į viršų: pelnas augo 81 proc., bet DI lenktynės brangsta

    Didžiausios pasaulio technologijų bendrovės – „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“ – paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus. Investuotojai vis atidžiau seka, kiek kainuoja DI ir debesijos plėtra, nes šios sritys tapo pagrindiniu augimo varikliu.

    Rinkose juntama įtampa dėl galimo ekonomikos lėtėjimo ir energijos kainų šuolių, todėl įmonių finansiniai pranešimai tampa svarbiu barometru. Technologijų sektorius demonstruoja, kad skaitmeninių paslaugų paklausa išlieka aukšta, tačiau sąnaudos sparčiai didėja.

    Tarp paskelbusiųjų išsiskyrė „Google“ valdanti „Alphabet“: įmonės pelnas per metus šoktelėjo 81 proc., o stiprūs debesijos rezultatai po pranešimo kilstelėjo akcijų kainą papildomoje prekyboje. Rinkos vertė vėl priartėjo prie rekordinių aukštumų.

    „Alphabet“ augimą tempė reklama ir debesija

    „Alphabet“ pranešė per sausio–kovo laikotarpį uždirbusi 57,6 mlrd. eurų grynojo pelno, kai prieš metus suma siekė gerokai mažiau. Pajamos augo iki 101,1 mlrd. eurų ir taip pat viršijo analitikų lūkesčius.

    Tradicinis variklis išliko skaitmeninė reklama: pajamos iš jos per metus padidėjo 16 proc., o tai buvo jau ketvirtas ketvirtis iš eilės, kai augimas viršijo 10 proc. Tokia dinamika rodo, kad paieškos reklama ir toliau atspari rinkos svyravams.

    Didžiausią pagreitį demonstravo „Google Cloud“ padalinys, kurio pajamos šoktelėjo 63 proc. iki 18,4 mlrd. eurų. Debesijos paklausą didino DI sprendimų diegimas versle ir viešajame sektoriuje, o tai padeda „Alphabet“ pateisinti agresyvias investicijas į infrastruktūrą.

    Po rezultatų paskelbimo „Alphabet“ akcijos papildomoje prekyboje brango daugiau nei 7 proc. Investuotojai teigiamai įvertino signalą, kad DI išlaidos kol kas verčiasi į spartesnį debesijos augimą, nors ilgalaikis investicijų atsiperkamumas lieka atvira tema.

    „Meta“ ir „Microsoft“: rezultatai geri, bet investicijos kelia klausimų

    „Meta“ taip pat pranoko prognozes: grynasis pelnas augo iki 24,6 mlrd. eurų, o pajamos – iki 51,8 mlrd. eurų. Vis dėlto dalį rinkos nuvylė didėjanti planuojamų investicijų kartelė, nes bendrovė plečia DI infrastruktūrą ir samdo talentus.

    „Mes turėjome svarbų ketvirtį – mūsų programėlėse matome stiprų pagreitį ir pristatėme pirmąjį modelį iš „Meta Superintelligence Labs“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Bendrovė taip pat signalizavo apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekdama perskirstyti kaštus DI plėtrai. Toks derinys – augančios pajamos ir didėjančios kapitalo išlaidos – tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl investuotojai išlieka jautrūs bet kokiems išlaidų plano pokyčiams.

    „Microsoft“ pranešė, kad grynasis pelnas augo 23 proc. iki 29,2 mlrd. eurų, o pajamos kilo iki 76,3 mlrd. eurų. Įmonė pabrėžė, jog paklausą palaiko debesijos ir DI paslaugos, tačiau kartu rinką neramina ženkliai didinamos kapitalo išlaidos duomenų centrams.

    „Amazon“: debesija vėl greitėja

    „Amazon“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 27,9 mlrd. eurų grynojo pelno, o pardavimai išaugo iki 167 mlrd. eurų. Didžiausią teigiamą įspūdį paliko tai, kad „Amazon Web Services“ pajamų augimas pagreitėjo – tai buvo sparčiausias tempas per keliolika ketvirčių.

    „Amazon“ investicijos į DI, robotiką, puslaidininkius ir palydovines technologijas investuotojams yra dvilypis signalas: jos žada ilgalaikį pranašumą, bet trumpuoju laikotarpiu reiškia spaudimą pelningumui. Įmonės vadovas Andy Jassy akcentuoja, kad šios išlaidos orientuotos į ilgalaikę grąžą.

    Bendras keturių bendrovių paveikslas rodo vieną aiškią tendenciją: DI ir debesija tampa svarbiausiu konkurenciniu lauku, tačiau pergalės kaina auga. Artimiausiais ketvirčiais rinkos dėmesys kryps ne tik į pajamas, bet ir į tai, ar investicijų mastas nepradės riboti pelno augimo.

  • Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Europos valstybės vis dažniau ne tik deklaruoja, bet ir realiai didina gynybos finansavimą. Naujausi tarptautiniai vertinimai rodo, kad Europos NATO narių karinės išlaidos pernai augo sparčiausiai per daugelį dešimtmečių, o kai kuriose šalyse šuolis tapo rekordinis.

    Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas SIPRI skaičiuoja, kad Europos investicijos į gynybą 2025 metais augo apie 14 proc. ir pasiekė maždaug 739 mlrd. eurų. Tai siejama ir su didėjančiomis saugumo grėsmėmis, ir su politiniu spaudimu NATO sąjungininkams laikytis didesnių įsipareigojimų.

    Vokietija iškilo į viršų

    Ryškiausias pokytis fiksuotas Vokietijoje: šalis gynybai skyrė apie 97 mlrd. eurų, tai yra maždaug 24 proc. daugiau nei metais anksčiau. Toks augimas leido Berlynui aplenkti Jungtinę Karalystę ir tapti didžiausia gynybos išlaidų šalimi Europoje pagal absoliučius skaičius.

    Vokietijos planai apima ne tik didesnį finansavimą, bet ir konkrečius modernizavimo projektus. Tarp prioritetų minimi kariuomenės technikos atnaujinimas, oro gynybos spragų uždarymas, didesnis dėmesys infrastruktūrai, ryšiams ir kibernetiniam saugumui.

    „Šios investicijos turi paversti Vokietijos kariuomenę stipriausia įprastine sausumos jėga Europoje“, – sakė EuroDefense Germany vadovas Ralphas Thiele.

    Kas dar didina tempą?

    Dideli šuoliai matomi ir Pietų Europoje. Italijos gynybos išlaidos, SIPRI vertinimu, augo apie 20 proc. ir pasiekė maždaug 41 mlrd. eurų, o Ispanija fiksavo dar spartesnį, apie 50 proc., šuolį.

    Ispanijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios pasiekė ankstesnį NATO orientyrą, kai gynybai siekta skirti apie 2 proc. nuo BVP. Toks pokytis rodo, kad net ilgai atsilikusios valstybės keičia prioritetus.

    Kur daugiausia pagal BVP?

    Vertinant gynybos išlaidas kaip BVP dalį, išryškėja aiškus regioninis dėsningumas. Europoje aukščiausiose pozicijose dažniausiai atsiduria šalys, kurios ribojasi su Rusija arba yra arčiausiai rytinio NATO flango.

    Pagal SIPRI duomenis, pirmauja Lenkija, gynybai skirianti apie 4,5 proc. BVP. Toliau rikiuojasi Latvija su maždaug 3,6 proc., Estija su 3,4 proc. ir Norvegija su 3,3 proc., o kai kurios neutralios ar mažiau militarizuotos valstybės išlieka gerokai žemiau.

    Ukrainos karas keičia pirkimus

    Karo Ukrainoje poveikis matomas ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu. SIPRI pažymi, kad Rusija, nepaisant sankcijų ir ekonominio spaudimo, išlaidas didino kasmet nuo 2022 metų, o karo pobūdžiui tampant išsekimo kova, akcentas vis labiau krypsta į masinę, pigesnę ginkluotės gamybą.

    Tuo metu JAV bendras išlaidų rodiklis, institucijos vertinimu, 2025 metais mažėjo, iš dalies dėl to, kad nebuvo patvirtinta nauja karinės paramos Ukrainai finansavimo banga. Vis dėlto JAV išlieka didžiausia karinių išlaidų valstybė pasaulyje pagal absoliučius skaičius.

  • Europoje – milžiniška mokesčių praraja: Vokietijoje ir Prancūzijoje nuo algos nurašo gerokai daugiau

    Europoje – milžiniška mokesčių praraja: Vokietijoje ir Prancūzijoje nuo algos nurašo gerokai daugiau

    Darbo mokesčiai Europoje skiriasi radikaliai, o skirtumai dažnai didesni, nei rodo vien atlyginimų „į rankas“ palyginimai. Vertinant vadinamąjį mokesčių pleištą matyti, kiek visų darbo sąnaudų atitenka valstybei mokesčių ir socialinio draudimo įmokų forma, o ne darbuotojui kaip grynasis atlygis.

    Mokesčių pleištas apima gyventojų pajamų mokestį, darbuotojo socialines įmokas ir darbdavio socialines įmokas. Tai reiškia, kad skaičiuojamas ne tik darbuotojo „popierinis“ atlyginimas, bet ir papildoma darbdavio našta, kuri didina bendrą darbo vietos kainą.

    Kas yra mokesčių pleištas?

    Pagal „Tax Foundation“ 2026 metų ataskaitą, kurioje vertinti 2025 metų mokesčiai vidutinį atlyginimą gaunančiam vienišam darbuotojui be vaikų, mokesčių pleištas 28 Europos šalyse svyravo nuo 26,4 proc. Kipre iki 50,8 proc. Belgijoje. Toks matas leidžia palyginti šalis, kuriose viešosios paslaugos finansuojamos skirtingais principais.

    Šis rodiklis nėra universalus visiems, nes reali našta priklauso nuo pajamų, šeimos padėties ir taikomų lengvatų. Vis dėlto jis aiškiai parodo, ar valstybė daugiau remiasi darbo apmokestinimu, ar kitais pajamų šaltiniais.

    Kodėl Jungtinėje Karalystėje mažiau?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad Vokietijos ir Prancūzijos mokesčių pleištas yra apie 50 proc. didesnis nei Jungtinėje Karalystėje. Vokietijoje jis siekia 46,6 proc., Prancūzijoje 44,6 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 29,2 proc., tai vienas mažiausių rodiklių tarp vertintų šalių.

    Skirtumą lemia tai, kaip finansuojamos socialinės sistemos. Vokietija ir Prancūzija plačiai remiasi socialinio draudimo modeliu, kai sveikatos apsauga, pensijos ir nedarbo apsauga didžiąja dalimi apmokamos iš privalomų įmokų, kurias dalijasi darbuotojas ir darbdavys.

    „Iš dalies taip yra todėl, kad Jungtinės Karalystės valdžia, palyginti su didžiosiomis Europos ekonomikomis, išleidžia mažesnę BVP dalį viešosioms paslaugoms ir socialinei apsaugai, išskyrus Ispaniją“, – sakė „Tax Foundation“ ekonomistas Alexas Mengdenas.

    Ekspertų vertinimu, Jungtinėje Karalystėje didesnę pajamų dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis ir vietiniai turto pagrindu skaičiuojami mokesčiai, o dalis išlaidų finansuojama ir per biudžeto deficitą. Tai leidžia mažinti spaudimą darbo apmokestinimui, nors galutinis poveikis gyventojams priklauso ir nuo vartojimo bei būsto išlaidų.

    Ne tik dydis, bet ir sudėtis

    Vien mokesčių pleišto procentas nepasako, kas konkrečiai „sumoka“ daugiau – darbuotojas ar darbdavys. Kai kuriose šalyse didesnė našta tenka pajamų mokesčiui, kitur – socialinėms įmokoms, kurios gali būti ypač aukštos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

    Pavyzdžiui, Danijoje išsiskiria aukšta gyventojų pajamų mokesčio dalis, tačiau bendras pleištas nėra didžiausias, nes socialinio draudimo įmokos sudaro labai mažą dalį. Tuo metu kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse didelę bendro apmokestinimo dalį sudaro būtent socialinės įmokos.

    Europos kontekste išsiskiria Belgija, kur mokesčių pleištas viršija 50 proc., o žemiausių rodiklių grupėje, be Jungtinės Karalystės, minimos tokios šalys kaip Kipras ir Malta. Vidurkis ES ir Jungtinėje Karalystėje siekia apie 38,9 proc., o daugelyje ES valstybių jis peržengia 40 proc. ribą.

    Platesniu OECD palyginimu, tarp Europos šalių ypač žemu mokesčių pleištu išsiskiria Šveicarija – apie 23 proc. Tai siejama su konkurencija tarp kantonų ir savivaldybių, kai dalis mokesčių politikos sprendimų priimama vietos lygmeniu ir skatina tarpusavio varžymąsi dėl gyventojų bei verslo.

    Ekonomistai pabrėžia, kad diskusijos dėl darbo apmokestinimo Europoje glaudžiai susijusios su konkurencingumu, atlyginimų augimu ir darbo jėgos trūkumu. Didelis pleištas gali branginti samdą ir mažinti motyvaciją dirbti, tačiau kartu finansuoja platesnį socialinių garantijų paketą, kurio vertę gyventojai vertina skirtingai.

  • Amazonės hidroelektrinė veikė įprastai, bet staiga dingo milijonai žuvų: kas nutiko upės tėkmei

    Amazonės hidroelektrinė veikė įprastai, bet staiga dingo milijonai žuvų: kas nutiko upės tėkmei

    Amazonės baseine esanti hidroelektrinė ilgą laiką buvo pristatoma kaip švaresnės energijos ir regiono plėtros simbolis. Tačiau vietos bendruomenės pastebėjo nerimą keliantį pokytį: žuvų laimikiai ėmė sparčiai mažėti, o kai kuriose vietovėse žuvų beveik nebeliko.

    Iš pirmo žvilgsnio elektrinė veikė įprastai, o techniniai rodikliai didesnių sutrikimų nerodė. Vis dėlto upė „nutilo“ biologine prasme, o tai smogė tiek ekosistemai, tiek žmonėms, kurių pragyvenimas priklauso nuo žvejybos.

    Kas pasikeitė upėje?

    Mokslininkų vertinimu, vienas didžiausių hidroelektrinių poveikių yra ne vien fizinė užtvanka, bet ir pakitęs upės režimas. Natūralios Amazonės upių sistemos ritmą lemia sezoniniai potvyniai, srovės stiprumas ir vandens lygio svyravimai, kurie daugeliui rūšių yra gyvybiškai svarbūs.

    Užtvanka šį ritmą „išlygina“: sumažėja potvynių impulsai, keičiasi nuosėdų pernaša, o kai kuriose atkarpose vanduo tampa labiau panašus į stovintį telkinį nei į sraunią upę. Dėl to pakinta ir vandens temperatūra bei ištirpusio deguonies pasiskirstymas, o tai tiesiogiai veikia žuvų išgyvenimą.

    Kodėl dingo migruojančios rūšys?

    Dalis Amazonės žuvų yra migruojančios: jos juda dideliais atstumais tarp maitinimosi ir neršto vietų. Kai upėje atsiranda dirbtinė kliūtis, o tėkmė tampa labiau kontroliuojama, žuvys gali nepasiekti neršto vietų arba prarasti „signalus“, pagal kuriuos orientuojasi.

    Ypač pažeidžiamos vadinamosios srovei priklausomos rūšys, kurioms būtina nuolatinė tėkmė. Kai srovė susilpnėja, jų buveinė iš esmės pasikeičia, todėl žuvys traukiasi į kitas atkarpas, o vietos žuvininkystė ima sparčiai skursti.

    „Žuvims reikia natūralių srovių, kad jos galėtų orientuotis“, – sakė vienas regione žvejojantis vietos gyventojas.

    Švarios energijos paradoksas

    Hidroenergetika dažnai įvardijama kaip mažiau tarši alternatyva iškastiniam kurui, tačiau Amazonėje ji susiduria su kitu masteliu: tai viena svarbiausių planetos biologinės įvairovės teritorijų. Todėl net ir „įprastai“ veikianti elektrinė gali sukelti grandininį efektą, kai inžineriniu požiūriu kontroliuojama upė tampa nebetinkama daliai rūšių.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais itin svarbūs ilgalaikiai stebėsenos duomenys, žuvų migracijos kelių apsauga ir sprendimai, leidžiantys bent iš dalies atkurti natūralų upės režimą. Priešingu atveju regionuose, kur žvejyba yra kasdienio gyvenimo pagrindas, ekologiniai pokyčiai labai greitai tampa ir socialine krize.

    Ši istorija išryškina esminį klausimą: kiek „švari“ yra energija, jei jos kaina tampa sutrikdytas didžiausios pasaulyje atogrąžų upių sistemos ritmas. Amazonės atvejis primena, kad energetikos sprendimai turi būti vertinami ne tik pagal pagaminamą elektrą, bet ir pagal poveikį gyvybei upėje bei žmonėms jos pakrantėse.