CP v2

Blog

  • „Waymo“ plečiasi žaibiškai: robotaksi miestuose daugėja, o „Tesla“ pažadai vis labiau stringa

    „Waymo“ plečiasi žaibiškai: robotaksi miestuose daugėja, o „Tesla“ pažadai vis labiau stringa

    „Waymo“ pletra įgauna pagreitį

    „Waymo“, priklausanti „Alphabet“, plečia be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugą ir praneša apie viešų kelionių startą dar keturiuose JAV miestuose. Nuo šiol ribotam keleivių skaičiui paslauga atveriama Dalase, Hiustone, San Antonijuje ir Orlande.

    Bendrovė nurodo, kad pradžioje prieiga bus etapinė: pirmiausia kvietimai bus siunčiami daliai gyventojų, o vėliau vartotojų skaičius bus didinamas. Toks modelis įprastas autonominio transporto rinkoje, nes leidžia palaipsniui plėsti parką ir stebėti saugos rodiklius realiomis sąlygomis.

    Skaičiai, rodantys mastą

    Robotaksi rinka išlieka viena konkurencingiausių mobilumo sričių, tačiau „Waymo“ čia pastaruoju metu demonstruoja ryškiausią augimą. Bendrovė viešai yra teigusi, kad jos parke jau yra apie 3 000 automobilių, o paslauga vystoma remiantis ilgamete patirtimi, kuri prasidėjo dar 2009 metais.

    Įmonė planuoja 2026 metais robotaksi paslaugas plėsti į gerokai daugiau vietovių ir yra minėjusi tikslą artimiausiu metu veikti mažiausiai 20 miestų. Vis dėlto didžiausias iššūkis dažniausiai yra ne pirmieji automobiliai naujame mieste, o gebėjimas parką išauginti iki šimtų ar tūkstančių transporto priemonių.

    „Tesla“ tempas kelia klausimų

    „Tesla“ autonominio vairavimo srityje dažnai pristatoma kaip viena lyderių, ypač dėl end-to-end principu apmokytų sprendimų ir kameromis paremtos strategijos. Tačiau robotaksi paslaugos mastelio didinimas, lyginant su „Waymo“, kol kas atrodo lėtas.

    Nepriklausomi robotaksi stebėsenos duomenys rodo, kad Ostine aktyviai veikė 44 „Tesla“ robotaksi automobiliai. Elonas Muskas anksčiau yra prognozavęs, kad iki 2025 metų pabaigos vien šiame Teksaso mieste jų turėtų būti apie 500, tačiau realybėje augimas vyksta gerokai kukliau.

    Reguliavimas ir sauga – lemiami veiksniai

    Autonominių automobilių plėtra priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo reguliavimo, savivaldybių reikalavimų bei operacinės infrastruktūros. Kiekviename mieste būtina užtikrinti automobilių priežiūrą, įkrovimą, nuotolinės pagalbos procesus ir aiškias saugos procedūras.

    „Waymo“ taip pat susiduria su reguliuotojų dėmesiu dėl atskirų incidentų ir elgsenos kelyje, pavyzdžiui, situacijų prie mokyklinių autobusų. Dėl to bendrovė, kaip ir kiti rinkos žaidėjai, privalo įrodyti, kad plėtra nevyksta saugos sąskaita.

    Rinka vis aiškiau rodo, kad pergalę autonominio mobilumo lenktynėse lems ne vien ambicingi pažadai ar pažangi programinė įranga. Lemiamas kriterijus bus gebėjimas stabiliai ir saugiai didinti paslaugos mastą įvairiuose miestuose, prisitaikant prie skirtingų taisyklių ir eismo realijų.

  • „Lucid“ meta iššūkį „Tesla“: pristatė „Lunar“ robotaksi be vairo ir pedalų – kas žinoma?

    „Lucid“ meta iššūkį „Tesla“: pristatė „Lunar“ robotaksi be vairo ir pedalų – kas žinoma?

    Elektromobilių gamintoja „Lucid“ investuotojų renginyje Niujorke pristatė naują koncepcinį robotaksi „Lunar“, kuris taikosi į tą pačią rinką kaip „Tesla“ planuojamas „Cybercab“. Dvivietis automobilis kuriamas be vairo ir pedalų, o pagrindiniu salono akcentu tampa didelis centrinis ekranas.

    „Lunar“ turėtų būti statomas ant naujos „Lucid“ vidutinio dydžio elektromobilių platformos, kuri bus naudojama ir būsimuose „Cosmos“ bei „Earth“ SUV modeliuose. Gamintojas pabrėžia, kad ši architektūra bus naujesnė už naudojamą „Gravity“ ir orientuota į efektyvumą bei programinės įrangos galimybes.

    Efektyvumas ir greitas įkrovimas

    „Lucid“ teigia, kad „Lunar“ taikosi į 5,5–6 mylių vienai kilovatvalandei energijos efektyvumą. Tai reikštų gerokai didesnį ekonomiškumą nei daugumos dabartinių elektromobilių, o tokį rezultatą bendrovė sieja su aerodinamika ir mažesniu pasipriešinimu orui.

    Pasak gamintojo, didesnis efektyvumas leistų pasiekti konkurencingą ridą naudojant mažesnės talpos bateriją, o tai svarbu robotaksi verslo modeliui. Mažesnė baterija teoriškai gali mažinti savikainą ir masę, o tai dažnai padeda ir energijos sąnaudoms, ir padangų bei stabdžių dėvėjimuisi.

    Skelbiama, kad per 15 minučių įkrovimo „Lunar“ galėtų papildyti daugiau nei 200 mylių ridos. „Lucid“ jau yra patvirtinusi, kad naujoji vidutinio dydžio platforma naudos 800 voltų architektūrą, kuri paprastai siejama su spartesniu įkrovimu tinkamose didelės galios stotelėse.

    Kas lemia robotaksi sėkmę?

    Kol kas „Lunar“ yra koncepcijos stadijoje, todėl gamybos planai ir galutinis techninis paketas neatskleidžiami. „Lucid“ viešai nurodo, kad artimiausias prioritetas yra vidutinio dydžio elektromobilių šeimos išleidimas ir aukštesnio lygio automatizuoto vairavimo funkcijų diegimas.

    Robotaksi rinkoje svarbiausi veiksniai yra ne tik baterijos parametrai, bet ir sauga, programinės įrangos patikimumas bei reguliavimo reikalavimai, kurie skirtingose šalyse ir miestuose smarkiai skiriasi. Prie to prisideda ir eksploatacinė ekonomika: kuo daugiau laiko automobilis važiuoja, o ne kraunasi ar stovi servise, tuo greičiau atsiperka.

    „Lucid“ taip pat mini partnerystę su „Uber“ ir „Nuro“, kuri turėtų padėti įžengti į pavežėjimo ir autonominio mobilumo paslaugų segmentą. Jei šios programos pasiteisins, „Lunar“ galėtų tapti realiu bandymu konkuruoti su „Tesla“ robotaksi ambicijomis, kurios taip pat vis dar yra pažadų ir vystymo etape.

  • „Hyundai“ robotaksi jau Las Vegase: „Uber“ programėlėje iškviesite „Ioniq 5“ be vairuotojo?

    „Hyundai“ robotaksi jau Las Vegase: „Uber“ programėlėje iškviesite „Ioniq 5“ be vairuotojo?

    Robotaksi startas Las Vegase

    Autonominio vairavimo technologijų bendrovė „Motional“, priklausanti „Hyundai“, pradėjo teikti robotaksi paslaugą Las Vegase. Keleiviai elektrinius „Hyundai Ioniq 5“ gali užsisakyti per „Uber“ programėlę, o kelionės mieste vykdomos viešais maršrutais.

    Starto etape automobiliuose dar dirba saugos operatorius, sėdintis prie vairo ir galintis perimti valdymą. „Motional“ ir „Uber“ skelbia, kad vėliau planuojama pereiti prie visiškai be vairuotojo vykdomų kelionių, tačiau tai priklausys nuo technologinio pasirengimo ir leidimų.

    Kas yra SAE 4 lygis

    „Motional“ pabrėžia, kad „Ioniq 5“ robotaksi platforma sukurta taip, kad galėtų atitikti SAE 4 lygio autonominio važiavimo reikalavimus. Tai reiškia, kad tam tikrose iš anksto apibrėžtose teritorijose ir sąlygomis automobilis gali važiuoti savarankiškai, o žmogaus įsikišimas neturėtų būti būtinas.

    Tokio tipo sprendimai paprastai diegiami etapais: nuo bandymų su saugos operatoriais iki ribotos apimties paslaugos be vairuotojų. Praktikoje svarbiausi veiksniai yra patikimumas realiomis miesto sąlygomis, avarinių situacijų valdymas ir atitiktis vietos bei nacionaliniams saugumo standartams.

    Kaip veikia kelionės per „Uber“

    Pasak projekto partnerių, norint padidinti tikimybę gauti robotaksi, „Uber“ programėlėje galima įjungti atitinkamą pasirinkimą kelionės nustatymuose. Užsisakant tam tikrų kategorijų keliones, sistema gali pasiūlyti „Motional“ automobilį be papildomo mokesčio, o keleivis visada gali atsisakyti ir rinktis įprastą automobilį.

    Atvykus robotaksi, kelionė pradedama per programėlę, kuria taip pat atrakinamos automobilio durys. Tokia schema leidžia integruoti autonomines transporto priemones į jau egzistuojančią platformą, vartotojui nekeičiant įpročių.

    Kur važiuoja ir kas laukia toliau

    Pradžioje robotaksi maršrutai orientuoti į intensyviausias Las Vegaso zonas, įskaitant Las Vegas Boulevard atkarpas ir populiarias keleivių paėmimo vietas prie didžiųjų viešbučių. Veikla taip pat apima kai kurias miesto centro teritorijas bei prekybos rajonus netoli oro uosto.

    „Motional“ nurodo, kad veikimo teritorija ateityje turėtų plėstis, tačiau tikslaus grafiko nepateikia. Tuo pat metu konkurencija šiame mieste auga: autonominių taksi bandymus ir plėtrą regione vykdo ir kiti rinkos dalyviai, todėl Las Vegasas tampa viena svarbiausių robotaksi poligonų JAV.

    „Motional“ ir „Uber“ partnerystė paskelbta kaip ilgalaikė, o pirmieji projektai anksčiau buvo testuojami ir per pristatymo paslaugas. Robotaksi paleidimas viešam naudojimui rodo, kad bendrovės siekia autonominį važiavimą perkelti iš pilotų į kasdienį miesto transportą, nors kelias iki visiškai be vairuotojo veikiančių kelionių dar priklausys nuo saugos rezultatų ir reguliavimo.

  • „Uber“ ir „Rivian“ sudrebino rinką: iki 50 000 R2 robotaksi jau turi datą – kas laukia Europoje?

    „Uber“ ir „Rivian“ sudrebino rinką: iki 50 000 R2 robotaksi jau turi datą – kas laukia Europoje?

    Sandoris, galintis pakeisti pavežėjimą

    „Uber“ ir „Rivian“ susitarė dėl didelio masto partnerystės: per kelerius metus į platformą planuojama įtraukti iki 50 000 autonominių R2 modelio robotaksi. Pirmasis etapas numato apie 10 000 automobilių įsigijimą, o vėliau numatyta galimybė parką reikšmingai plėsti.

    Pagal paskelbtas sąlygas, „Uber“ taip pat planuoja investuoti į „Rivian“ iki maždaug 1 150 000 000 eurų. Toks žingsnis rodo, kad robotaksi kryptis bendrovei tampa ne vien eksperimentu, o strateginiu veiklos ramsčiu.

    Kada robotaksi pasirodys gatvėse?

    Pirmieji „Rivian“ R2 robotaksi, kuriuos bus galima užsisakyti tik per „Uber“ programėlę, turėtų pradėti darbą 2028 metais. Pirmosiomis vietomis įvardijami San Franciskas ir Majamis, kur autonominių transporto priemonių bandymai tradiciškai vyksta aktyviausiai.

    Po starto planuojama plėtra iki 25 miestų JAV, Kanadoje ir Europoje iki 2031 metų pabaigos. Europoje tokie planai reikštų neišvengiamą susidūrimą su griežtesniais saugos, atsakomybės ir duomenų reguliavimo reikalavimais, todėl realus diegimo tempas priklausys nuo leidimų ir vietos taisyklių.

    Kokia technologija slypi už R2?

    „Rivian“ skelbia vystanti trečios kartos autonomijos platformą, kuri turėtų priartinti bendrovę prie 4 lygio autonominio vairavimo. 4 lygis reiškia, kad automobilis tam tikrose zonose ir sąlygomis gali važiuoti be žmogaus įsikišimo, tačiau tokiai paslaugai būtina itin aiški teisinė ir operacinė aplinka.

    Bendrovė yra pateikusi ir techninius akcentus: 360 laipsnių matymui numatytas kamerų, radarų ir lidaro derinys, o skaičiavimams naudojami pačios „Rivian“ lustai. Vis dėlto neatskleidžiama, ar robotaksi versija nuo pat pradžių naudos naujausią jutiklių komplektą, nes ankstyvieji R2 egzemplioriai gali turėti kitokią įrangos konfigūraciją.

    „Negalėtume labiau džiaugtis šia partneryste su „Uber“ – ji padės paspartinti kelią į 4 lygio autonomiją ir kurti vieną saugiausių bei patogiausių platformų pasaulyje“, – sakė „Rivian“ įkūrėjas ir vadovas RJ Scaringe.

    Kodėl tai svarbu „Uber“ ir rinkai?

    „Uber“ jau kurį laiką ieško būdų, kaip mažinti kelionių pasiūlos kainos svyravimus ir priklausomybę nuo vairuotojų pasiūlos. Robotaksi parkas teoriškai leistų stabiliau planuoti pajėgumus, tačiau kartu kelia klausimų dėl atsakomybės avarijų atveju, draudimo modelių ir paslaugos patikimumo realiomis miesto sąlygomis.

    „Rivian“ ši partnerystė yra proga diversifikuoti pajamas ir įtvirtinti R2 kaip masiškesnį, platesnei auditorijai skirtą modelį. Ankstesni R1T ir R1S modeliai buvo vertinami kaip techniškai stiprūs, tačiau rinkoje susidūrė su aukštos kainos ir mastelio iššūkiais, todėl dideli užsakymai gali tapti kertiniu gamybos planavimo faktoriumi.

  • „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    Lenktynės dėl robotaksi

    Pasaulinis transporto sektorius išgyvena lūžį, kurį stumia elektromobilių plėtra ir autonominio vairavimo technologijos. Kol dalis gamintojų kalba apie vis pažangesnes pagalbos vairuotojui sistemas privačiuose automobiliuose, didžiausias trumpalaikis pokytis gali ištikti pavežėjimo rinką.

    „Uber“ siekia atsidurti pačiame šio virsmo centre ir vietoje vienos technologijos tiekėjo strategijos pasirenka platų partnerių tinklą. Bendrovė per pastaruosius kelerius metus sudarė daugiau nei 20 partnerystės susitarimų su automobilių gamintojais ir autonominio vairavimo kūrėjais.

    Partnerių tinklas ir tikslai

    „Uber“ skelbia tikslą iki 2026 metų pabaigos pasiūlyti autonomines keliones 15 miestų ir iki 2029 metų tapti didžiausiu autonominių kelionių tarpininku pasaulyje. Tam ji jungia skirtingas grandis: nuo programinės įrangos ir automobilių gamybos iki įkrovimo, techninės priežiūros bei parkų valdymo.

    Tarp minimų partnerių ir projektų skirtinguose regionuose figūruoja „Waymo“, „Nuro“, „Wayve“, „WeRide“, taip pat automobilių gamintojai, galintys tiekti robotaksi platformas. Plėtra apima ne tik keleivių vežimą: autonominiai sprendimai bandomi ir pristatymuose per „Uber Eats“, ir krovinių gabenime per „Uber Freight“.

    Didžiausias pranašumas – vartotojai

    „Uber“ argumentas paprastas: autonominių automobilių kūrėjams brangu savarankiškai pritraukti klientus, o bendrovė jau turi milžinišką auditoriją ir išvystytą atsiskaitymų infrastruktūrą. Įmonė nurodo turinti daugiau nei 200 milijonų mėnesinių naudotojų visame pasaulyje, o tai suteikia mastą, kurį naujiems robotaksi žaidėjams sunku pasiekti.

    Tokio modelio logika paremta platformų ekonomika: vartotojui patogiau turėti vieną programėlę kelionei užsisakyti, nei atskiras kiekvienam robotaksi operatoriui. Dėl to „Uber“ tikisi tapti „vartais“ į autonomines keliones, net jei pačios technologijos priklausys partneriams.

    Kodėl „Uber“ pats nekūrė?

    „Uber“ anksčiau bandė kurti nuosavą autonominio vairavimo kryptį, tačiau šios ambicijos buvo sustabdytos, o dėmesys nukreiptas į partnerystes. Šiandien bendrovė pozicionuoja save kaip komercializavimo ir operacijų partnerį: ji siūlo duomenų, klientų aptarnavimo, parkų valdymo, nuotolinės pagalbos ir naudotojo sąsajos sprendimus.

    „Esame įsitikinę, kad autonominiai automobiliai „Uber“ atvers kelių trilijonų vertės galimybę“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    Pinigai, įkrovimas ir realūs apribojimai

    Kad robotaksi galėtų veikti komerciškai, neužtenka vien programinės įrangos: reikalinga patikima įkrovimo infrastruktūra, aptarnavimo bazės ir procesai, mažinantys prastovas. „Uber“ yra paskelbusi apie 100 milijonų JAV dolerių investiciją į greitojo įkrovimo plėtrą, kuri, perskaičiavus apytikriu kursu, sudaro apie 90 milijonų eurų.

    Vis dėlto rinka dar ankstyva: robotaksi paslaugos daug kur vis dar nepelningos, joms reikia didelių pradinių investicijų, o veiklą riboja skirtingi vietos reguliavimo režimai. Papildomas iššūkis – patikimumas sudėtingomis oro sąlygomis ir sistemų atsparumas netikėtiems sutrikimams.

    Kas laukia vairuotojų?

    Autonomija kelia ir socialinį klausimą: ką tai reikš šimtams tūkstančių žmonių, kurie uždirba vairuodami. Ekspertai pabrėžia, kad darbo vietos greičiausiai nedings staiga, tačiau keisis uždarbio struktūra, ypač ramesniais laikotarpiais, kai dalį paklausos galėtų perimti robotaksi.

    „Uber“ taip pat turi lankstumo pranašumą: ji gali derinti autonominius automobilius su žmonių vairuotojais, kad suvaldytų paklausos pikus per šventes, savaitgalius ar masinių renginių metu. Tuo tarpu robotaksi operatoriams būtinas itin aukštas automobilių panaudojimo lygis, kad investicijos atsipirktų.

    Konsolidacija – beveik neišvengiama

    Platus partnerių sąrašas dar negarantuoja, kad visi projektai išliks: rinkoje tikėtina konsolidacija, kai keli technologijų tiekėjai taps dominuojantys, o kiti pasitrauks. „Uber“ strategija šią riziką sklaido, nes bendrovė nestato ant vienos kortos ir gali prisitaikyti prie laimėtojų.

    Analitikai prognozuoja, kad robotaksi plėtra bus laipsniška, o artimiausiais metais autonominės kelionės sudarys tik mažą dalį visų pavežėjimo užsakymų. Tačiau kryptis aiški: kas sugebės suderinti technologiją, infrastruktūrą, kainą ir reguliavimą, tas įgis realų pranašumą.

  • „Amazon“ valdoma „Zoox“ eina į Ostiną ir Majamį: robotaksi be vairo jau veža 350 000 žmonių

    „Amazon“ valdoma „Zoox“ eina į Ostiną ir Majamį: robotaksi be vairo jau veža 350 000 žmonių

    „Amazon“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Zoox“ plečia robotaksi veiklą ir skelbia apie startą dar dviejuose JAV miestuose – Ostine ir Majamyje. Bendrovė pranešė, kad laukiančiųjų sąrašai šiuose miestuose bus atverti artimiausiu metu, o riboto masto kelionės planuojamos pradėti vėliau šiais metais.

    Pirmasis etapas numatomas atsargus: Ostine važiavimai iš pradžių būtų siūlomi bendrovės darbuotojams, jų šeimos nariams ir draugams. Tokia strategija leidžia realiomis sąlygomis patikrinti paslaugos stabilumą, dispečerinę ir klientų patirtį, prieš pradedant platesnį komercinį teikimą.

    Robotaksi be vairo ir pedalų

    „Zoox“ išskirtinumas – specialiai robotaksi paslaugai sukurti elektriniai „kapsulės“ tipo automobiliai, kuriuose nėra nei vairo, nei pedalų. Vietoje įprastų sėdynių išdėstymo čia naudojamos priešais viena kitą įrengtos sėdynės, o keleiviai įlipa pro automatines stumdomas duris.

    Bendrovė nurodo, kad dar 2024 metais technologijas Ostine ir Majamyje bandė su modifikuotais automobiliais, o dabar pereina prie specialiai sukurtos transporto priemonės testinės flotilės. Praktikoje tai reiškia žingsnį nuo inžinerinių bandymų prie kontroliuojamo paslaugos paleidimo.

    Plėtra San Fransiske ir Las Vegase

    Kartu „Zoox“ plečia ir esamas zonas miestuose, kuriuose jau vykdo važiavimus. Las Vegase paslaugos teritorija turėtų apimti Harry Reid tarptautinį oro uostą bei didelio srauto renginių vietas, įskaitant „Sphere“ ir „T-Mobile Arena“, o tai robotaksi verslui svarbu dėl didelių keleivių pikų.

    San Fransiske bendrovė planuoja kelis kartus padidinti geografiškai apribotą zoną, kurioje važiavimai siūlomi į laukiančiųjų sąrašą įtrauktiems keleiviams. Į plėtrą įtraukiamos intensyvaus judėjimo miesto dalys, todėl didžiausias iššūkis čia paprastai būna sudėtinga eismo aplinka ir įvairūs paėmimo taškai.

    Rinka kaista, o patirtis tampa lemiama

    Robotaksi segmentas JAV sparčiai intensyvėja: skirtingos bendrovės renkasi nevienodą kelią – nuo bandomųjų teritorijų iki platesnių paslaugų didmiesčiuose. Ostinas laikomas vienu patraukliausių taškų dėl palankesnio reguliavimo klimato ir ryškios inovacijų ekosistemos, todėl čia susitelkia vis daugiau autonominio transporto bandymų.

    „Zoox“ taip pat tobulina vartotojo patirtį: gerina numatomo atvykimo laiko skaičiavimą, diegia išankstinių įverčių funkcijas prieš užsakant kelionę ir suteikia galimybę prijungti įrenginius per „Bluetooth“. Judriose paėmimo zonose numatyta funkcija, padedanti atpažinti konkretų robotaksi pagal šviesos ir garso signalą.

    Pasak bendrovės, nuo ribotų važiavimų pradžios Las Vegase autonominiai „Zoox“ automobiliai nuvažiavo beveik 2 000 000 mylių, o keleivių skaičius viršijo 350 000. Tuo pačiu technologijos bandymų programa vykdoma ir kituose JAV miestuose, siekiant įvertinti skirtingas eismo, infrastruktūros ir oro sąlygas.

    Ekspertai pabrėžia, kad robotaksi sėkmę vis dažniau lemia ne vien autonominio važiavimo gebėjimai, bet ir patikimas paslaugos organizavimas: aiškūs paėmimo taškai, tikslūs atvykimo laikai, nuoseklus saugumo užtikrinimas bei sklandi pagalba keleiviui. Būtent šie veiksniai dažnai nulemia, ar nauja paslauga iš bandomosios fazės pereis į kasdienį transporto pasirinkimą.

  • „Waymo“ skelbia proveržį: per savaitę jau 500 000 mokamų kelionių – kas vyksta robotaksi rinkoje?

    „Waymo“ skelbia proveržį: per savaitę jau 500 000 mokamų kelionių – kas vyksta robotaksi rinkoje?

    „Alphabet“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Waymo“ pranešė pasiekusi naują mastą: jos robotaksi paslauga Jungtinėse Valstijose jau generuoja apie 500 000 mokamų kelionių per savaitę. Tai reiškia, kad per mažiau nei metus savaitinis kelionių skaičius padvigubėjo, lyginant su maždaug 250 000 kelionių per savaitę, apie kurias buvo kalbėta anksčiau.

    Spartų augimą daugiausia lėmė geografinė plėtra ir didėjantis paslaugos prieinamumas. Jei 2025 metų pradžioje komercinės „Waymo“ operacijos buvo sutelktos keliuose didmiesčiuose, pastaraisiais mėnesiais paslauga išplėsta į daugiau rinkų, taip didinant tiek užsakymų skaičių, tiek automobilių panaudojimą.

    Plėtra į naujus miestus

    Pastaruoju metu „Waymo“ pradėjo teikti keliones dar keliuose JAV miestuose, įskaitant Dalasą, Hiustoną, San Antonijų ir Orlandą. Taip bendras aktyvių rinkų skaičius išaugo iki maždaug 10, o tai reikšmingai keičia paslaugos mastą ir leidžia tikėtis tolimesnio augimo.

    Bendrovė savo planuose taip pat viešai nurodo gerokai platesnį geografinių krypčių sąrašą. Tarp miestų, kurie įvardijami kaip artimiausi plėtros taškai, minimi Niujorkas, Čikaga ir Londonas, nors veiklos startas konkrečiose vietose priklauso nuo reguliavimo, infrastruktūros ir saugos vertinimų.

    Konkurentai atsilieka

    Robotaksi rinkoje konkurencija didėja, tačiau lyderio pozicijas kol kas išlaiko „Waymo“. „Amazon“ priklausanti „Zoox“ paskelbė plečianti pilotines zonas Las Vegase ir San Fransiske bei pradedanti bandymus Ostine ir Majamyje, tačiau tai iš esmės vis dar ankstyvos stadijos plėtra.

    Tuo metu „Tesla“ robotaksi paslauga kol kas siejama su ribotu veiklos mastu viename mieste ir atsargiu diegimu. Dėl skirtingų technologinių strategijų ir reguliavimo reikalavimų rinkoje formuojasi aiški takoskyra tarp plataus komercinio veikimo ir ribotų bandymų.

    Kitas iššūkis – saugus mastelis

    „Waymo“ augant, pagrindiniu uždaviniu tampa ne vien kelionių skaičiaus didinimas, bet ir saugus veikimas skirtingose eismo bei oro sąlygose. Kiekvienas naujas miestas reiškia kitokį kelių ženklinimą, eismo kultūrą, intensyvumą, o kai kur ir sudėtingesnius orus, kurie autonominėms sistemoms yra kritinis išbandymas.

    „Tai atrodo kaip atsakingas ir efektyvus autonominių technologijų mastelio didinimas“, – sakė „Waymo“ atstovai, pristatydami naują pasiektą ribą.

    Bendrovė taip pat atnaujina savo automobilių parką ir planuoja integruoti naujus modelius, tarp jų elektrinius „Hyundai Ioniq 5“ bei „Zeekr“ mikroautobusus. Tai turėtų padėti pakeisti senstančią dalį parko ir lanksčiau prisitaikyti prie skirtingų paslaugos scenarijų, kai vienuose miestuose reikia kompaktiškesnių automobilių, o kituose – didesnės talpos sprendimų.

    Įmonė yra įvardijusi ambicingą tikslą iki metų pabaigos priartėti prie 1 000 000 kelionių per savaitę. Jei tai pavyktų, robotaksi paslaugos JAV priartėtų prie masinio viešojo transporto ir pavėžėjimo platformų masto, o autonominių automobilių rinka gautų vieną ryškiausių komercinio modelio įrodymų.

  • „Volkswagen“ robotaksi išriedėjo į Los Andželą: aišku, kada „Uber“ pradės vežti keleivius

    „Volkswagen“ robotaksi išriedėjo į Los Andželą: aišku, kada „Uber“ pradės vežti keleivius

    Pirmieji bandymai gatvėse

    „Volkswagen“ pradėjo realius autonominių elektrinių mikroautobusų „ID. Buzz“ bandymus Los Andželo gatvėse. Tai vienas ryškiausių Europos gamintojo žingsnių JAV robotaksi rinkoje, kur pastaraisiais metais įsitvirtino keli stiprūs žaidėjai.

    Bandomojoje fazėje į eismą planuojama išleisti daugiau nei 100 transporto priemonių, tačiau jose dar dirbs saugos operatoriai. Tokia praktika įprasta, nes leidžia rinkti duomenis ir tikrinti sistemų patikimumą sudėtingomis miesto sąlygomis.

    Kada pasirodys „Uber“ programėlėje?

    „Volkswagen“ projektas siejamas su partneryste su „Uber“: numatoma, kad „ID. Buzz“ robotaksi vėlesniame etape bus integruoti į pavežėjimo platformą. Pagal paskelbtus planus, keleiviams paslauga „Uber“ tinkle turėtų startuoti 2026 metų pabaigoje.

    Iki to laiko bandymai bus plečiami ir, tikėtina, apims ne vieną JAV miestą. Praktikoje tai reiškia ilgą validavimo etapą, kuriame vertinamas tiek technologijų patikimumas, tiek atitiktis reguliavimui ir saugos reikalavimams.

    „Sukūrę „MOIA America“ prekės ženklą, siekiame vieningo įvaizdžio, plėsdami autonominius bandymus JAV. Los Andželas yra natūrali rinka robotaksi patirtims, o kartu su „Uber“ šią technologiją perkeliame į platformą, kuria pasitiki milijonai“, – sakė Paulas DeLongas.

    Kas slypi „ID. Buzz“ viduje

    Robotaksi versija aprūpinta 27 jutiklių rinkiniu: 13 kamerų, 9 lidaro ir 5 radarais. Tokia architektūra kuriama tam, kad automobilis galėtų „matyti“ aplinką skirtingais būdais ir turėtų atsarginius scenarijus, jei vienas jutiklių tipas konkrečiomis sąlygomis veiktų prasčiau.

    Surinkti duomenys apdorojami kompiuteryje, kuris priima sprendimus eismo situacijose, įskaitant ir atvejus, kai dalyvauja specialiosios tarnybos. Gamintojai autonominio vairavimo srityje ypač daug dėmesio skiria vadinamosioms kraštinėms situacijoms, kurios miestuose pasitaiko rečiau, bet kelia didžiausią riziką.

    Salone numatytos keturios keleivių vietos, o ten, kur tradiciškai būna priekinė keleivio sėdynė, įrengta bagažo erdvė. Vairuotojo vieta kol kas palikta, nes bandomuoju laikotarpiu automobiliai važiuoja su saugos operatoriumi.

    „Volkswagen“ anksčiau skelbė, kad ši platforma projektuojama taip, kad atitiktų SAE 4 lygio automatizuoto vairavimo tikslus, numatant nuotolinę priežiūrą ir saugų reagavimą į nestandartines situacijas. Vis dėlto reali paslaugos plėtra paprastai priklauso ne tik nuo technikos, bet ir nuo miestų leidimų, draudimo, atsakomybės modelių bei eismo priežiūros institucijų reikalavimų.

    Robotaksi rinka pastaruoju metu sparčiai kinta: daugėja bandymų miestų gatvėse, bet kartu auga ir reguliuotojų dėmesys, reikalaujant aiškių saugos įrodymų. Todėl „Volkswagen“ startas Los Andžele vertinamas kaip svarbus etapas, rodantis, kad gamintojas siekia ilgalaikės pozicijos autonominių pavežėjimų segmente.

  • „Tesla“ robotaksi startavo Dalase ir Hiustone, bet yra kabliukas: rasti automobilį beveik neįmanoma

    „Tesla“ robotaksi startavo Dalase ir Hiustone, bet yra kabliukas: rasti automobilį beveik neįmanoma

    Startas dviejuose Teksaso miestuose

    „Tesla“ pradėjo robotaksi paslaugos plėtrą Dalase ir Hiustone, taip išplėsdama savo savavaldžių pavežėjimų tinklą Teksase. Bendrovė socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomas be vairuotojo važiuojantis „Model Y“.

    Įraše automobilio salone nesimato saugos operatoriaus keleivio vietoje, tačiau kol kas neaišku, ar paslauga abiejuose miestuose iš tiesų vykdoma be žmogaus priežiūros. Autonominio transporto rinkoje tokie bandymai paprastai pradedami atsargiai, ribojant maršrutus ir automobilių skaičių.

    Geografinės ribos ir itin mažas parkas

    Paslauga abiejuose miestuose kol kas veikia tik nedidelėse, iš anksto apibrėžtose teritorijose. Trečiųjų šalių sekimo duomenys rodo, kad Dalase aprėptis siekia apie 31 kvadratinę mylią, o Hiustone apie 25.

    Didžiausia kliūtis norintiems išbandyti naujovę yra automobilių skaičius. Remiantis tuo pačiu sekimu, kiekviename mieste buvo fiksuojamas vos po vieną „Model Y“, todėl realiai tikimybė gauti kelionę gali būti labai maža net ir paslaugai veikiant.

    Konkurencija ir klausimai dėl nuotolinės pagalbos

    Robotaksi rinkoje JAV ryškiausias vardas išlieka „Waymo“, tačiau ir jos veikla Dalase bei Hiustone apibūdinama kaip ribota. Sekimo duomenimis, Hiustone „Waymo“ buvo siejama su vienu robotaksi 23 kvadratinių mylių zonoje, o Dalase apie 48 kvadratinių mylių teritorijoje dirbo 16 elektrinių „Jaguar I-Pace“.

    „Tesla“ robotaksi istorija Teksase prasidėjo Ostine, kur pradžioje automobiliuose buvo taikoma papildoma priežiūra. Vėliau bendrovė ėmė testuoti modelį, kai žmogaus stebėtojų atsisakoma, siekiant pereiti prie visiškai autonominio, neprižiūrimo važiavimo.

    Vis dėlto rinkoje išlieka klausimų dėl to, kiek savarankiškas yra toks važiavimas. Žiniasklaidoje anksčiau buvo skelbta, kad „Tesla“ robotaksi atskirais atvejais gali būti valdomi nuotoliniu būdu žmogaus operatorių, o kiti autonominių transporto priemonių kūrėjai teigia, kad jų nuotolinė komanda tik pataria, bet nevairuoja.

    Dėl to robotaksi plėtra Teksase tampa ne tik technologiniu, bet ir pasitikėjimo klausimu: vartotojams svarbu suprasti, ar automobilis sprendimus priima pats, ar kritinėse situacijose kontrolę gali perimti žmogus. Artimiausiu metu būtent skaidrumas ir realus paslaugos prieinamumas lems, ar „Tesla“ pavyks išplėsti robotaksi už nišinių bandymų ribų.

  • „General Motors“ ruošia naują „Super Cruise“: DI kasdien „pervažiuoja“ 100 metų vairavimo

    „General Motors“ ruošia naują „Super Cruise“: DI kasdien „pervažiuoja“ 100 metų vairavimo

    „General Motors“ (GM) skelbia kurianti naujos kartos „Super Cruise“ pažangios pagalbos vairuotojui sistemą, kuri ateityje turėtų leisti važiuoti ne tik be rankų ant vairo, bet ir be nuolatinės vairuotojo akių kontrolės tam tikromis sąlygomis. Bendrovė teigia, kad sistemos mokymui pasitelkia skaitmenines simuliacijas, kurios per dieną atkuria maždaug 100 metų žmogaus vairavimo scenarijų.

    Naujosios funkcijos debiutas numatomas 2028 metais, pirmiausia „Cadillac Escalade IQ“ modelyje, kuris turėtų būti komplektuojamas su „LiDAR“ jutikliu. GM aiškina, kad papildomi sensoriai ir didesnė skaičiavimo galia yra būtini, norint patikimiau veikti sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, prastomis oro sąlygomis ar intensyviame eisme.

    Kas keisis vairuotojui?

    GM vadovė Mary Barra per 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatų pristatymą akcentavo, kad testavimas vyksta tiek virtualiai, tiek realiuose keliuose. Bendrovė nurodė, kad bandymai jau vykdomi Kalifornijoje ir Mičigane, siekiant įvertinti sistemos elgesį įvairiose infrastruktūros ir eismo situacijose.

    „Mes ją testuojame skaitmeninėje aplinkoje, kuri kasdien gali imituoti maždaug 100 metų žmogaus vairavimo“, – sakė Mary Barra.

    Pasak GM, iki šiol vairuotojai su „Super Cruise“ nuvažiavo daugiau nei 1 mlrd. mylių, o prenumeratų skaičius per metus augo 70 proc. Tokie realaus pasaulio duomenys laikomi viena svarbiausių sąlygų, leidžiančių sparčiau gerinti algoritmus ir tikslinti sistemos reakcijas.

    Prenumerata ir pinigai

    „Super Cruise“ jau diegiama vis daugiau GM automobilių – nuo „Cadillac“ iki „Chevrolet“ modelių, tačiau po bandomojo laikotarpio daugeliu atvejų reikalinga mokama prenumerata. Gamintojas nurodo kainodarą maždaug 40 Jungtinių Valstijų dolerių per mėnesį arba 400 dolerių per metus; tai atitinka apie 37 eurus per mėnesį arba apie 370 eurų per metus, priklausomai nuo valiutų kurso.

    Automobilių gamintojams pažangios vairavimo funkcijos tampa dar vienu konkurencijos lauku greta elektromobilių plėtros, nes programinės įrangos paslaugos leidžia kurti pasikartojančias pajamas. GM tai ypač aktualu ir dėl to, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė fiksavo apie 1 020 000 000 eurų dydžio sąnaudas, susijusias su elektromobilių ambicijų peržiūra.

    Didžiausias iššūkis: senesni automobiliai

    GM taip pat užsimena, kad analogišką pažangą norėtų perkelti ir į vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Tačiau tai sudėtingiau, nes dalis jų nebuvo projektuoti kaip programiškai valdomos platformos su didele skaičiavimo galia ir moderniu sensorių rinkiniu.

    Bendrovė pripažįsta, kad tam gali prireikti reikšmingų techninės įrangos ir programinės įrangos atnaujinimų. Šiuolaikinėms sistemoms paprastai reikia ne tik kamerų ar radarų, bet ir galingų kompiuterių automobilyje, patikimos vairuotojo dėmesio stebėsenos bei aiškiai apibrėžtų naudojimo sąlygų, kad funkcijos būtų saugios ir atitiktų reguliavimo reikalavimus.

    Rinkoje GM teks varžytis su kitais gamintojais, kurie taip pat agresyviai vysto pažangias vairavimo sistemas. Pavyzdžiui, „Tesla“ nurodo turinti apie 1 280 000 aktyvių „Full Self Driving“ prenumeratorių ir beveik 10 mlrd. mylių sukauptos ridos, todėl GM siekis pasivyti konkurentus priklausys nuo realių diegimo apimčių, patikimumo ir kainodaros.