CP v2

Blog

  • „Uber“ ir „Rivian“ sudrebino rinką: iki 50 000 R2 robotaksi jau turi datą – kas laukia Europoje?

    „Uber“ ir „Rivian“ sudrebino rinką: iki 50 000 R2 robotaksi jau turi datą – kas laukia Europoje?

    Sandoris, galintis pakeisti pavežėjimą

    „Uber“ ir „Rivian“ susitarė dėl didelio masto partnerystės: per kelerius metus į platformą planuojama įtraukti iki 50 000 autonominių R2 modelio robotaksi. Pirmasis etapas numato apie 10 000 automobilių įsigijimą, o vėliau numatyta galimybė parką reikšmingai plėsti.

    Pagal paskelbtas sąlygas, „Uber“ taip pat planuoja investuoti į „Rivian“ iki maždaug 1 150 000 000 eurų. Toks žingsnis rodo, kad robotaksi kryptis bendrovei tampa ne vien eksperimentu, o strateginiu veiklos ramsčiu.

    Kada robotaksi pasirodys gatvėse?

    Pirmieji „Rivian“ R2 robotaksi, kuriuos bus galima užsisakyti tik per „Uber“ programėlę, turėtų pradėti darbą 2028 metais. Pirmosiomis vietomis įvardijami San Franciskas ir Majamis, kur autonominių transporto priemonių bandymai tradiciškai vyksta aktyviausiai.

    Po starto planuojama plėtra iki 25 miestų JAV, Kanadoje ir Europoje iki 2031 metų pabaigos. Europoje tokie planai reikštų neišvengiamą susidūrimą su griežtesniais saugos, atsakomybės ir duomenų reguliavimo reikalavimais, todėl realus diegimo tempas priklausys nuo leidimų ir vietos taisyklių.

    Kokia technologija slypi už R2?

    „Rivian“ skelbia vystanti trečios kartos autonomijos platformą, kuri turėtų priartinti bendrovę prie 4 lygio autonominio vairavimo. 4 lygis reiškia, kad automobilis tam tikrose zonose ir sąlygomis gali važiuoti be žmogaus įsikišimo, tačiau tokiai paslaugai būtina itin aiški teisinė ir operacinė aplinka.

    Bendrovė yra pateikusi ir techninius akcentus: 360 laipsnių matymui numatytas kamerų, radarų ir lidaro derinys, o skaičiavimams naudojami pačios „Rivian“ lustai. Vis dėlto neatskleidžiama, ar robotaksi versija nuo pat pradžių naudos naujausią jutiklių komplektą, nes ankstyvieji R2 egzemplioriai gali turėti kitokią įrangos konfigūraciją.

    „Negalėtume labiau džiaugtis šia partneryste su „Uber“ – ji padės paspartinti kelią į 4 lygio autonomiją ir kurti vieną saugiausių bei patogiausių platformų pasaulyje“, – sakė „Rivian“ įkūrėjas ir vadovas RJ Scaringe.

    Kodėl tai svarbu „Uber“ ir rinkai?

    „Uber“ jau kurį laiką ieško būdų, kaip mažinti kelionių pasiūlos kainos svyravimus ir priklausomybę nuo vairuotojų pasiūlos. Robotaksi parkas teoriškai leistų stabiliau planuoti pajėgumus, tačiau kartu kelia klausimų dėl atsakomybės avarijų atveju, draudimo modelių ir paslaugos patikimumo realiomis miesto sąlygomis.

    „Rivian“ ši partnerystė yra proga diversifikuoti pajamas ir įtvirtinti R2 kaip masiškesnį, platesnei auditorijai skirtą modelį. Ankstesni R1T ir R1S modeliai buvo vertinami kaip techniškai stiprūs, tačiau rinkoje susidūrė su aukštos kainos ir mastelio iššūkiais, todėl dideli užsakymai gali tapti kertiniu gamybos planavimo faktoriumi.

  • „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    Lenktynės dėl robotaksi

    Pasaulinis transporto sektorius išgyvena lūžį, kurį stumia elektromobilių plėtra ir autonominio vairavimo technologijos. Kol dalis gamintojų kalba apie vis pažangesnes pagalbos vairuotojui sistemas privačiuose automobiliuose, didžiausias trumpalaikis pokytis gali ištikti pavežėjimo rinką.

    „Uber“ siekia atsidurti pačiame šio virsmo centre ir vietoje vienos technologijos tiekėjo strategijos pasirenka platų partnerių tinklą. Bendrovė per pastaruosius kelerius metus sudarė daugiau nei 20 partnerystės susitarimų su automobilių gamintojais ir autonominio vairavimo kūrėjais.

    Partnerių tinklas ir tikslai

    „Uber“ skelbia tikslą iki 2026 metų pabaigos pasiūlyti autonomines keliones 15 miestų ir iki 2029 metų tapti didžiausiu autonominių kelionių tarpininku pasaulyje. Tam ji jungia skirtingas grandis: nuo programinės įrangos ir automobilių gamybos iki įkrovimo, techninės priežiūros bei parkų valdymo.

    Tarp minimų partnerių ir projektų skirtinguose regionuose figūruoja „Waymo“, „Nuro“, „Wayve“, „WeRide“, taip pat automobilių gamintojai, galintys tiekti robotaksi platformas. Plėtra apima ne tik keleivių vežimą: autonominiai sprendimai bandomi ir pristatymuose per „Uber Eats“, ir krovinių gabenime per „Uber Freight“.

    Didžiausias pranašumas – vartotojai

    „Uber“ argumentas paprastas: autonominių automobilių kūrėjams brangu savarankiškai pritraukti klientus, o bendrovė jau turi milžinišką auditoriją ir išvystytą atsiskaitymų infrastruktūrą. Įmonė nurodo turinti daugiau nei 200 milijonų mėnesinių naudotojų visame pasaulyje, o tai suteikia mastą, kurį naujiems robotaksi žaidėjams sunku pasiekti.

    Tokio modelio logika paremta platformų ekonomika: vartotojui patogiau turėti vieną programėlę kelionei užsisakyti, nei atskiras kiekvienam robotaksi operatoriui. Dėl to „Uber“ tikisi tapti „vartais“ į autonomines keliones, net jei pačios technologijos priklausys partneriams.

    Kodėl „Uber“ pats nekūrė?

    „Uber“ anksčiau bandė kurti nuosavą autonominio vairavimo kryptį, tačiau šios ambicijos buvo sustabdytos, o dėmesys nukreiptas į partnerystes. Šiandien bendrovė pozicionuoja save kaip komercializavimo ir operacijų partnerį: ji siūlo duomenų, klientų aptarnavimo, parkų valdymo, nuotolinės pagalbos ir naudotojo sąsajos sprendimus.

    „Esame įsitikinę, kad autonominiai automobiliai „Uber“ atvers kelių trilijonų vertės galimybę“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    Pinigai, įkrovimas ir realūs apribojimai

    Kad robotaksi galėtų veikti komerciškai, neužtenka vien programinės įrangos: reikalinga patikima įkrovimo infrastruktūra, aptarnavimo bazės ir procesai, mažinantys prastovas. „Uber“ yra paskelbusi apie 100 milijonų JAV dolerių investiciją į greitojo įkrovimo plėtrą, kuri, perskaičiavus apytikriu kursu, sudaro apie 90 milijonų eurų.

    Vis dėlto rinka dar ankstyva: robotaksi paslaugos daug kur vis dar nepelningos, joms reikia didelių pradinių investicijų, o veiklą riboja skirtingi vietos reguliavimo režimai. Papildomas iššūkis – patikimumas sudėtingomis oro sąlygomis ir sistemų atsparumas netikėtiems sutrikimams.

    Kas laukia vairuotojų?

    Autonomija kelia ir socialinį klausimą: ką tai reikš šimtams tūkstančių žmonių, kurie uždirba vairuodami. Ekspertai pabrėžia, kad darbo vietos greičiausiai nedings staiga, tačiau keisis uždarbio struktūra, ypač ramesniais laikotarpiais, kai dalį paklausos galėtų perimti robotaksi.

    „Uber“ taip pat turi lankstumo pranašumą: ji gali derinti autonominius automobilius su žmonių vairuotojais, kad suvaldytų paklausos pikus per šventes, savaitgalius ar masinių renginių metu. Tuo tarpu robotaksi operatoriams būtinas itin aukštas automobilių panaudojimo lygis, kad investicijos atsipirktų.

    Konsolidacija – beveik neišvengiama

    Platus partnerių sąrašas dar negarantuoja, kad visi projektai išliks: rinkoje tikėtina konsolidacija, kai keli technologijų tiekėjai taps dominuojantys, o kiti pasitrauks. „Uber“ strategija šią riziką sklaido, nes bendrovė nestato ant vienos kortos ir gali prisitaikyti prie laimėtojų.

    Analitikai prognozuoja, kad robotaksi plėtra bus laipsniška, o artimiausiais metais autonominės kelionės sudarys tik mažą dalį visų pavežėjimo užsakymų. Tačiau kryptis aiški: kas sugebės suderinti technologiją, infrastruktūrą, kainą ir reguliavimą, tas įgis realų pranašumą.

  • „Amazon“ valdoma „Zoox“ eina į Ostiną ir Majamį: robotaksi be vairo jau veža 350 000 žmonių

    „Amazon“ valdoma „Zoox“ eina į Ostiną ir Majamį: robotaksi be vairo jau veža 350 000 žmonių

    „Amazon“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Zoox“ plečia robotaksi veiklą ir skelbia apie startą dar dviejuose JAV miestuose – Ostine ir Majamyje. Bendrovė pranešė, kad laukiančiųjų sąrašai šiuose miestuose bus atverti artimiausiu metu, o riboto masto kelionės planuojamos pradėti vėliau šiais metais.

    Pirmasis etapas numatomas atsargus: Ostine važiavimai iš pradžių būtų siūlomi bendrovės darbuotojams, jų šeimos nariams ir draugams. Tokia strategija leidžia realiomis sąlygomis patikrinti paslaugos stabilumą, dispečerinę ir klientų patirtį, prieš pradedant platesnį komercinį teikimą.

    Robotaksi be vairo ir pedalų

    „Zoox“ išskirtinumas – specialiai robotaksi paslaugai sukurti elektriniai „kapsulės“ tipo automobiliai, kuriuose nėra nei vairo, nei pedalų. Vietoje įprastų sėdynių išdėstymo čia naudojamos priešais viena kitą įrengtos sėdynės, o keleiviai įlipa pro automatines stumdomas duris.

    Bendrovė nurodo, kad dar 2024 metais technologijas Ostine ir Majamyje bandė su modifikuotais automobiliais, o dabar pereina prie specialiai sukurtos transporto priemonės testinės flotilės. Praktikoje tai reiškia žingsnį nuo inžinerinių bandymų prie kontroliuojamo paslaugos paleidimo.

    Plėtra San Fransiske ir Las Vegase

    Kartu „Zoox“ plečia ir esamas zonas miestuose, kuriuose jau vykdo važiavimus. Las Vegase paslaugos teritorija turėtų apimti Harry Reid tarptautinį oro uostą bei didelio srauto renginių vietas, įskaitant „Sphere“ ir „T-Mobile Arena“, o tai robotaksi verslui svarbu dėl didelių keleivių pikų.

    San Fransiske bendrovė planuoja kelis kartus padidinti geografiškai apribotą zoną, kurioje važiavimai siūlomi į laukiančiųjų sąrašą įtrauktiems keleiviams. Į plėtrą įtraukiamos intensyvaus judėjimo miesto dalys, todėl didžiausias iššūkis čia paprastai būna sudėtinga eismo aplinka ir įvairūs paėmimo taškai.

    Rinka kaista, o patirtis tampa lemiama

    Robotaksi segmentas JAV sparčiai intensyvėja: skirtingos bendrovės renkasi nevienodą kelią – nuo bandomųjų teritorijų iki platesnių paslaugų didmiesčiuose. Ostinas laikomas vienu patraukliausių taškų dėl palankesnio reguliavimo klimato ir ryškios inovacijų ekosistemos, todėl čia susitelkia vis daugiau autonominio transporto bandymų.

    „Zoox“ taip pat tobulina vartotojo patirtį: gerina numatomo atvykimo laiko skaičiavimą, diegia išankstinių įverčių funkcijas prieš užsakant kelionę ir suteikia galimybę prijungti įrenginius per „Bluetooth“. Judriose paėmimo zonose numatyta funkcija, padedanti atpažinti konkretų robotaksi pagal šviesos ir garso signalą.

    Pasak bendrovės, nuo ribotų važiavimų pradžios Las Vegase autonominiai „Zoox“ automobiliai nuvažiavo beveik 2 000 000 mylių, o keleivių skaičius viršijo 350 000. Tuo pačiu technologijos bandymų programa vykdoma ir kituose JAV miestuose, siekiant įvertinti skirtingas eismo, infrastruktūros ir oro sąlygas.

    Ekspertai pabrėžia, kad robotaksi sėkmę vis dažniau lemia ne vien autonominio važiavimo gebėjimai, bet ir patikimas paslaugos organizavimas: aiškūs paėmimo taškai, tikslūs atvykimo laikai, nuoseklus saugumo užtikrinimas bei sklandi pagalba keleiviui. Būtent šie veiksniai dažnai nulemia, ar nauja paslauga iš bandomosios fazės pereis į kasdienį transporto pasirinkimą.

  • „Waymo“ skelbia proveržį: per savaitę jau 500 000 mokamų kelionių – kas vyksta robotaksi rinkoje?

    „Waymo“ skelbia proveržį: per savaitę jau 500 000 mokamų kelionių – kas vyksta robotaksi rinkoje?

    „Alphabet“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Waymo“ pranešė pasiekusi naują mastą: jos robotaksi paslauga Jungtinėse Valstijose jau generuoja apie 500 000 mokamų kelionių per savaitę. Tai reiškia, kad per mažiau nei metus savaitinis kelionių skaičius padvigubėjo, lyginant su maždaug 250 000 kelionių per savaitę, apie kurias buvo kalbėta anksčiau.

    Spartų augimą daugiausia lėmė geografinė plėtra ir didėjantis paslaugos prieinamumas. Jei 2025 metų pradžioje komercinės „Waymo“ operacijos buvo sutelktos keliuose didmiesčiuose, pastaraisiais mėnesiais paslauga išplėsta į daugiau rinkų, taip didinant tiek užsakymų skaičių, tiek automobilių panaudojimą.

    Plėtra į naujus miestus

    Pastaruoju metu „Waymo“ pradėjo teikti keliones dar keliuose JAV miestuose, įskaitant Dalasą, Hiustoną, San Antonijų ir Orlandą. Taip bendras aktyvių rinkų skaičius išaugo iki maždaug 10, o tai reikšmingai keičia paslaugos mastą ir leidžia tikėtis tolimesnio augimo.

    Bendrovė savo planuose taip pat viešai nurodo gerokai platesnį geografinių krypčių sąrašą. Tarp miestų, kurie įvardijami kaip artimiausi plėtros taškai, minimi Niujorkas, Čikaga ir Londonas, nors veiklos startas konkrečiose vietose priklauso nuo reguliavimo, infrastruktūros ir saugos vertinimų.

    Konkurentai atsilieka

    Robotaksi rinkoje konkurencija didėja, tačiau lyderio pozicijas kol kas išlaiko „Waymo“. „Amazon“ priklausanti „Zoox“ paskelbė plečianti pilotines zonas Las Vegase ir San Fransiske bei pradedanti bandymus Ostine ir Majamyje, tačiau tai iš esmės vis dar ankstyvos stadijos plėtra.

    Tuo metu „Tesla“ robotaksi paslauga kol kas siejama su ribotu veiklos mastu viename mieste ir atsargiu diegimu. Dėl skirtingų technologinių strategijų ir reguliavimo reikalavimų rinkoje formuojasi aiški takoskyra tarp plataus komercinio veikimo ir ribotų bandymų.

    Kitas iššūkis – saugus mastelis

    „Waymo“ augant, pagrindiniu uždaviniu tampa ne vien kelionių skaičiaus didinimas, bet ir saugus veikimas skirtingose eismo bei oro sąlygose. Kiekvienas naujas miestas reiškia kitokį kelių ženklinimą, eismo kultūrą, intensyvumą, o kai kur ir sudėtingesnius orus, kurie autonominėms sistemoms yra kritinis išbandymas.

    „Tai atrodo kaip atsakingas ir efektyvus autonominių technologijų mastelio didinimas“, – sakė „Waymo“ atstovai, pristatydami naują pasiektą ribą.

    Bendrovė taip pat atnaujina savo automobilių parką ir planuoja integruoti naujus modelius, tarp jų elektrinius „Hyundai Ioniq 5“ bei „Zeekr“ mikroautobusus. Tai turėtų padėti pakeisti senstančią dalį parko ir lanksčiau prisitaikyti prie skirtingų paslaugos scenarijų, kai vienuose miestuose reikia kompaktiškesnių automobilių, o kituose – didesnės talpos sprendimų.

    Įmonė yra įvardijusi ambicingą tikslą iki metų pabaigos priartėti prie 1 000 000 kelionių per savaitę. Jei tai pavyktų, robotaksi paslaugos JAV priartėtų prie masinio viešojo transporto ir pavėžėjimo platformų masto, o autonominių automobilių rinka gautų vieną ryškiausių komercinio modelio įrodymų.

  • „Volkswagen“ robotaksi išriedėjo į Los Andželą: aišku, kada „Uber“ pradės vežti keleivius

    „Volkswagen“ robotaksi išriedėjo į Los Andželą: aišku, kada „Uber“ pradės vežti keleivius

    Pirmieji bandymai gatvėse

    „Volkswagen“ pradėjo realius autonominių elektrinių mikroautobusų „ID. Buzz“ bandymus Los Andželo gatvėse. Tai vienas ryškiausių Europos gamintojo žingsnių JAV robotaksi rinkoje, kur pastaraisiais metais įsitvirtino keli stiprūs žaidėjai.

    Bandomojoje fazėje į eismą planuojama išleisti daugiau nei 100 transporto priemonių, tačiau jose dar dirbs saugos operatoriai. Tokia praktika įprasta, nes leidžia rinkti duomenis ir tikrinti sistemų patikimumą sudėtingomis miesto sąlygomis.

    Kada pasirodys „Uber“ programėlėje?

    „Volkswagen“ projektas siejamas su partneryste su „Uber“: numatoma, kad „ID. Buzz“ robotaksi vėlesniame etape bus integruoti į pavežėjimo platformą. Pagal paskelbtus planus, keleiviams paslauga „Uber“ tinkle turėtų startuoti 2026 metų pabaigoje.

    Iki to laiko bandymai bus plečiami ir, tikėtina, apims ne vieną JAV miestą. Praktikoje tai reiškia ilgą validavimo etapą, kuriame vertinamas tiek technologijų patikimumas, tiek atitiktis reguliavimui ir saugos reikalavimams.

    „Sukūrę „MOIA America“ prekės ženklą, siekiame vieningo įvaizdžio, plėsdami autonominius bandymus JAV. Los Andželas yra natūrali rinka robotaksi patirtims, o kartu su „Uber“ šią technologiją perkeliame į platformą, kuria pasitiki milijonai“, – sakė Paulas DeLongas.

    Kas slypi „ID. Buzz“ viduje

    Robotaksi versija aprūpinta 27 jutiklių rinkiniu: 13 kamerų, 9 lidaro ir 5 radarais. Tokia architektūra kuriama tam, kad automobilis galėtų „matyti“ aplinką skirtingais būdais ir turėtų atsarginius scenarijus, jei vienas jutiklių tipas konkrečiomis sąlygomis veiktų prasčiau.

    Surinkti duomenys apdorojami kompiuteryje, kuris priima sprendimus eismo situacijose, įskaitant ir atvejus, kai dalyvauja specialiosios tarnybos. Gamintojai autonominio vairavimo srityje ypač daug dėmesio skiria vadinamosioms kraštinėms situacijoms, kurios miestuose pasitaiko rečiau, bet kelia didžiausią riziką.

    Salone numatytos keturios keleivių vietos, o ten, kur tradiciškai būna priekinė keleivio sėdynė, įrengta bagažo erdvė. Vairuotojo vieta kol kas palikta, nes bandomuoju laikotarpiu automobiliai važiuoja su saugos operatoriumi.

    „Volkswagen“ anksčiau skelbė, kad ši platforma projektuojama taip, kad atitiktų SAE 4 lygio automatizuoto vairavimo tikslus, numatant nuotolinę priežiūrą ir saugų reagavimą į nestandartines situacijas. Vis dėlto reali paslaugos plėtra paprastai priklauso ne tik nuo technikos, bet ir nuo miestų leidimų, draudimo, atsakomybės modelių bei eismo priežiūros institucijų reikalavimų.

    Robotaksi rinka pastaruoju metu sparčiai kinta: daugėja bandymų miestų gatvėse, bet kartu auga ir reguliuotojų dėmesys, reikalaujant aiškių saugos įrodymų. Todėl „Volkswagen“ startas Los Andžele vertinamas kaip svarbus etapas, rodantis, kad gamintojas siekia ilgalaikės pozicijos autonominių pavežėjimų segmente.

  • „Tesla“ robotaksi startavo Dalase ir Hiustone, bet yra kabliukas: rasti automobilį beveik neįmanoma

    „Tesla“ robotaksi startavo Dalase ir Hiustone, bet yra kabliukas: rasti automobilį beveik neįmanoma

    Startas dviejuose Teksaso miestuose

    „Tesla“ pradėjo robotaksi paslaugos plėtrą Dalase ir Hiustone, taip išplėsdama savo savavaldžių pavežėjimų tinklą Teksase. Bendrovė socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomas be vairuotojo važiuojantis „Model Y“.

    Įraše automobilio salone nesimato saugos operatoriaus keleivio vietoje, tačiau kol kas neaišku, ar paslauga abiejuose miestuose iš tiesų vykdoma be žmogaus priežiūros. Autonominio transporto rinkoje tokie bandymai paprastai pradedami atsargiai, ribojant maršrutus ir automobilių skaičių.

    Geografinės ribos ir itin mažas parkas

    Paslauga abiejuose miestuose kol kas veikia tik nedidelėse, iš anksto apibrėžtose teritorijose. Trečiųjų šalių sekimo duomenys rodo, kad Dalase aprėptis siekia apie 31 kvadratinę mylią, o Hiustone apie 25.

    Didžiausia kliūtis norintiems išbandyti naujovę yra automobilių skaičius. Remiantis tuo pačiu sekimu, kiekviename mieste buvo fiksuojamas vos po vieną „Model Y“, todėl realiai tikimybė gauti kelionę gali būti labai maža net ir paslaugai veikiant.

    Konkurencija ir klausimai dėl nuotolinės pagalbos

    Robotaksi rinkoje JAV ryškiausias vardas išlieka „Waymo“, tačiau ir jos veikla Dalase bei Hiustone apibūdinama kaip ribota. Sekimo duomenimis, Hiustone „Waymo“ buvo siejama su vienu robotaksi 23 kvadratinių mylių zonoje, o Dalase apie 48 kvadratinių mylių teritorijoje dirbo 16 elektrinių „Jaguar I-Pace“.

    „Tesla“ robotaksi istorija Teksase prasidėjo Ostine, kur pradžioje automobiliuose buvo taikoma papildoma priežiūra. Vėliau bendrovė ėmė testuoti modelį, kai žmogaus stebėtojų atsisakoma, siekiant pereiti prie visiškai autonominio, neprižiūrimo važiavimo.

    Vis dėlto rinkoje išlieka klausimų dėl to, kiek savarankiškas yra toks važiavimas. Žiniasklaidoje anksčiau buvo skelbta, kad „Tesla“ robotaksi atskirais atvejais gali būti valdomi nuotoliniu būdu žmogaus operatorių, o kiti autonominių transporto priemonių kūrėjai teigia, kad jų nuotolinė komanda tik pataria, bet nevairuoja.

    Dėl to robotaksi plėtra Teksase tampa ne tik technologiniu, bet ir pasitikėjimo klausimu: vartotojams svarbu suprasti, ar automobilis sprendimus priima pats, ar kritinėse situacijose kontrolę gali perimti žmogus. Artimiausiu metu būtent skaidrumas ir realus paslaugos prieinamumas lems, ar „Tesla“ pavyks išplėsti robotaksi už nišinių bandymų ribų.

  • „General Motors“ ruošia naują „Super Cruise“: DI kasdien „pervažiuoja“ 100 metų vairavimo

    „General Motors“ ruošia naują „Super Cruise“: DI kasdien „pervažiuoja“ 100 metų vairavimo

    „General Motors“ (GM) skelbia kurianti naujos kartos „Super Cruise“ pažangios pagalbos vairuotojui sistemą, kuri ateityje turėtų leisti važiuoti ne tik be rankų ant vairo, bet ir be nuolatinės vairuotojo akių kontrolės tam tikromis sąlygomis. Bendrovė teigia, kad sistemos mokymui pasitelkia skaitmenines simuliacijas, kurios per dieną atkuria maždaug 100 metų žmogaus vairavimo scenarijų.

    Naujosios funkcijos debiutas numatomas 2028 metais, pirmiausia „Cadillac Escalade IQ“ modelyje, kuris turėtų būti komplektuojamas su „LiDAR“ jutikliu. GM aiškina, kad papildomi sensoriai ir didesnė skaičiavimo galia yra būtini, norint patikimiau veikti sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, prastomis oro sąlygomis ar intensyviame eisme.

    Kas keisis vairuotojui?

    GM vadovė Mary Barra per 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatų pristatymą akcentavo, kad testavimas vyksta tiek virtualiai, tiek realiuose keliuose. Bendrovė nurodė, kad bandymai jau vykdomi Kalifornijoje ir Mičigane, siekiant įvertinti sistemos elgesį įvairiose infrastruktūros ir eismo situacijose.

    „Mes ją testuojame skaitmeninėje aplinkoje, kuri kasdien gali imituoti maždaug 100 metų žmogaus vairavimo“, – sakė Mary Barra.

    Pasak GM, iki šiol vairuotojai su „Super Cruise“ nuvažiavo daugiau nei 1 mlrd. mylių, o prenumeratų skaičius per metus augo 70 proc. Tokie realaus pasaulio duomenys laikomi viena svarbiausių sąlygų, leidžiančių sparčiau gerinti algoritmus ir tikslinti sistemos reakcijas.

    Prenumerata ir pinigai

    „Super Cruise“ jau diegiama vis daugiau GM automobilių – nuo „Cadillac“ iki „Chevrolet“ modelių, tačiau po bandomojo laikotarpio daugeliu atvejų reikalinga mokama prenumerata. Gamintojas nurodo kainodarą maždaug 40 Jungtinių Valstijų dolerių per mėnesį arba 400 dolerių per metus; tai atitinka apie 37 eurus per mėnesį arba apie 370 eurų per metus, priklausomai nuo valiutų kurso.

    Automobilių gamintojams pažangios vairavimo funkcijos tampa dar vienu konkurencijos lauku greta elektromobilių plėtros, nes programinės įrangos paslaugos leidžia kurti pasikartojančias pajamas. GM tai ypač aktualu ir dėl to, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė fiksavo apie 1 020 000 000 eurų dydžio sąnaudas, susijusias su elektromobilių ambicijų peržiūra.

    Didžiausias iššūkis: senesni automobiliai

    GM taip pat užsimena, kad analogišką pažangą norėtų perkelti ir į vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Tačiau tai sudėtingiau, nes dalis jų nebuvo projektuoti kaip programiškai valdomos platformos su didele skaičiavimo galia ir moderniu sensorių rinkiniu.

    Bendrovė pripažįsta, kad tam gali prireikti reikšmingų techninės įrangos ir programinės įrangos atnaujinimų. Šiuolaikinėms sistemoms paprastai reikia ne tik kamerų ar radarų, bet ir galingų kompiuterių automobilyje, patikimos vairuotojo dėmesio stebėsenos bei aiškiai apibrėžtų naudojimo sąlygų, kad funkcijos būtų saugios ir atitiktų reguliavimo reikalavimus.

    Rinkoje GM teks varžytis su kitais gamintojais, kurie taip pat agresyviai vysto pažangias vairavimo sistemas. Pavyzdžiui, „Tesla“ nurodo turinti apie 1 280 000 aktyvių „Full Self Driving“ prenumeratorių ir beveik 10 mlrd. mylių sukauptos ridos, todėl GM siekis pasivyti konkurentus priklausys nuo realių diegimo apimčių, patikimumo ir kainodaros.

  • Amarai suka, garbanojasi lapai? 10 naminių purškalų nuo amarų, kurie gali išgelbėti sodą

    Amarai suka, garbanojasi lapai? 10 naminių purškalų nuo amarų, kurie gali išgelbėti sodą

    Kaip atpažinti amarus?

    Amarai dažniausiai išduoda save susisukusiais, raukšlėtais ir deformuotais lapais bei jaunų ūglių viršūnėmis. Ant augalo dažnai atsiranda lipnių išskyrų, vadinamų lipčiumi, dėl kurių lapai ima blizgėti ir „klijuotis“.

    Įsižiūrėjus atidžiau, ypač lapų apatinėje pusėje, matyti smulkūs, minkštakūniai vabzdžiai, dažniausiai kelių milimetrų ilgio. Neretai šalia jų sukiojasi skruzdėlės, kurios maitinasi lipčiumi ir gina amarus nuo natūralių priešų.

    Kokią žalą jie daro?

    Amarai siurbia augalų sultis, todėl augalai nusilpsta, lėčiau auga, prasčiau formuoja žiedinius pumpurus ir derlių. Pažeidžiamos būtent jauniausios, maistingiausios augalo dalys, todėl problemos progresuoja greitai.

    Lipčius tampa puikia terpe suodligei ir kitiems grybiniams pažeidimams, kurie dar labiau slopina fotosintezę. Be to, amarai gali pernešti augalų virusus, o virusinių ligų paprastai neįmanoma „išgydyti“ purškimais, todėl ypač svarbi ankstyva reakcija.

    10 naminių purškalų receptų

    Jei kolonija dar nedidelė ar vidutinė, dažnai padeda naminiai, augalams ir aplinkai švelnesni tirpalai. Vis dėlto verta prisiminti, kad net natūralios priemonės gali sudirginti lapus, todėl pirmiausia išbandykite ant mažo plotelio.

    Rabarbarų lapų nuovirui su pirštinėmis smulkiai supjaustykite apie 500 gramų lapų, užpilkite 1 litru vandens ir ant silpnos ugnies virkite apie 3 valandas, vėliau nukoškite. Gautą nuovirą galima naudoti be skiedimo.

    Nimbamedžio aliejų sumaišykite: 1 arbatinį šaukštelį į 1 litrą drungno vandens ir įlašinkite šiek tiek indų ploviklio, kad tirpalas geriau pasiskirstytų ant lapų. Šis mišinys dažnai pasirenkamas, kai norisi švelnesnės, bet kryptingos priemonės.

    Paparčio ištrauka ruošiama užpilant apie 100 gramų lapų 10 litrų šalto vandens ir paliekant per naktį, o ryte nukošiant. Dilgėlių ištraukai tinka apie 200 gramų lapų, užpilamų 1 litru vandens ir laikomų apie 2 dienas, po to nukošiama ir purškiama.

    Medžio pelenų tirpalui į 1 litrą vandens įmaišykite stiklinę pelenų ir palaikykite parą, tuomet perkoškite. Ūkiniam muilui naudokite apie 2 valgomuosius šaukštus tarkuoto arba skysto muilo 1 litrui drungno vandens ir purkškite ant pažeistų vietų.

    Raudonėlių antpilui 2 arbatinius šaukštelius užpilkite 1 litru verdančio vandens, palaikykite apie 20 minučių uždengę, nukoškite ir praskieskite santykiu 1:3. Česnako antpilui apie 40 gramų smulkinto česnako užpilkite 5 litrais verdančio vandens, palaikykite apie 3 valandas ir perkoškite.

    Juodajai arbatai tinka 2 pakeliai 1 litrui verdančio vandens, užplikykite apie 15 minučių ir purkškite tik visiškai atvėsinus. Išrūgas ar pieną su vandeniu maišykite santykiu 1:1, o tirpalą naudokite kaip kontaktinį purškalą.

    Kada purkšti, kad nepakenktumėte?

    Purškimus geriausia atlikti anksti ryte arba vakare, vengiant kaitrios saulės ir vidurdienio karščio. Net natūralūs tirpalai ant įkaitusių lapų gali sukelti dėmes ar apdegimus, ypač jei mišinys turi muilo ar koncentruotų augalinių ištraukų.

    Purškiant svarbu kruopščiai padengti jaunus ūglius ir lapų apatinę pusę, nes ten amarai dažniausiai ir slepiasi. Vieno karto paprastai neužtenka, todėl procedūrą verta kartoti 1–2 kartus per savaitę, kol amarų požymiai išnyks.

    Jei kolonijos labai didelės, o augalai sparčiai nyksta, vien naminėmis priemonėmis situaciją suvaldyti gali būti sunku. Tokiais atvejais padeda ir prevencija: reguliarus apžiūrėjimas, pažeistų viršūnių pašalinimas bei skruzdėlių kontrolė, nes jos dažnai „prižiūri“ amarus.

  • Patieskite tai po pomidorais ir paprikomis: apatiniai vaisiai pradės nokti gerokai greičiau

    Patieskite tai po pomidorais ir paprikomis: apatiniai vaisiai pradės nokti gerokai greičiau

    Kas yra atspindintis mulčiavimas?

    Atspindintis mulčiavimas – tai dirvos uždengimas aplink augalus šviesą atspindinčia danga, kad daugiau saulės spindulių pasiektų augalo vidų ir apatines lapų bei vaisių zonas. Toks papildomas apšvietimas gali sustiprinti fotosintezę žemiau esančiuose lapuose ir padidinti augalo energijos atsargas, kurios svarbios vaisių augimui ir nokimui.

    Praktikoje tai ypač aktualu pomidorams ir paprikoms, kurių vaisiai dažnai būna pasislėpę po lapais. Kai šviesa geriau pasiekia apatines kekes, vaisiai paprastai greičiau įgauna būdingą spalvą, nes šviesa skatina natūralių pigmentų sintezę.

    Nauda karščių ir kenkėjų metu

    Šviesą atspindinti danga gali padėti stabilizuoti mikroklimatą dirvos paviršiuje: mažinti vandens išgaravimą ir šaknų zonos perkaitimą, todėl augalui lengviau ištverti karščio bangas. Tai nereiškia, kad laistyti nebereikės, tačiau drėgmė dažnai išsilaiko ilgiau, ypač lengvesnėse dirvose.

    Tyrimai rodo, kad atspindintys mulčai gali turėti ir papildomą efektą kenkėjams. Pavyzdžiui, publikuotuose lauko bandymų duomenyse su pomidorais fiksuota, kad naudojant atspindinčias dangas galima mažinti tripsų gausą, o kartu ir riziką virusinėms ligoms, kurias jie platina.

    Ką patiesti po pomidorais ir paprikomis?

    Mažesnėse lysvėse ar vazonuose paprasčiausias sprendimas – tvirtesnė maistinė aliuminio folija, ištiesta juostomis palei augalų stiebus. Svarbu palikti tarpą laistymui prie šaknų ir kraštus prislėgti akmenimis ar žemėmis, kad danga nejudėtų nuo vėjo.

    Jei plotas didesnis, dažniau pasirenkamos specializuotos sodininkystės dangos: sidabrinės spalvos agropluoštas arba metalizuotos plėvelės, skirtos mulčiavimui. Renkantis verta atsižvelgti, kad danga netrukdytų vandeniui pasiekti dirvos, o esant lietingam sezonui nepadidintų užmirkimo rizikos.

    Kad poveikis būtų kuo didesnis, danga turi būti švari ir kuo lygesnė, nes susiglamžiusios ar purvu apsinešusios juostos prasčiau atspindi šviesą. Taip pat pravartu stebėti temperatūrą šiltnamyje: karštomis dienomis papildomas atspindys gali didinti šviesos intensyvumą, todėl svarbus vėdinimas.

  • Kirmėlėtas žirnis ir pupelės? Šis kenkėjas grįžta kasmet – kada purkšti, kad nespėtų į ankštis

    Kirmėlėtas žirnis ir pupelės? Šis kenkėjas grįžta kasmet – kada purkšti, kad nespėtų į ankštis

    Pavojus slypi ankštyse

    Pupinių daržovių augintojams didžiausią žalą dažnai padaro ne ligos, o kenkėjai, kurių lervos vystosi ankštyse. Vienas svarbiausių – žirninė ankštinė kandis (Cydia nigricana), dažniausiai pažeidžianti žirnius, rečiau pupeles ir kitus pupinius augalus.

    Žala išryškėja tada, kai lervos įsigraužia į ankštis ir pradeda maitintis besiformuojančiomis sėklomis. Tokie grūdai būna užteršti išskyromis ir voratinkliu, prastai dygsta, o dalis derliaus tampa netinkama maistui ar sėklai.

    Kada kenkėjas aktyviausias?

    Šis kenkėjas per sezoną paprastai išvysto vieną kartą. Žiemoja dirvoje kokone, dažniausiai paviršiniuose sluoksniuose, o atšilus orams virsta lėliuke ir vėliau suaugėliu.

    Suaugę drugiai dažniausiai pradeda skraidyti pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, o patelės kiaušinėlius deda ant lapų, stiebų ir jaunų ankščių. Lervos išsirita maždaug po savaitės ar kiek ilgiau ir tuomet svarbiausia nepraleisti momento, kol jos dar neįsigraužė į ankštis.

    Kaip nustatyti tinkamą purškimo laiką?

    Efektyviausias purškimas yra tada, kai lervos tik pradeda ristis, bet dar nespėjo pasislėpti ankštyse. Praktikoje tai sudėtinga, nes laikas priklauso nuo oro sąlygų, sėjos terminų ir vietovės, todėl vien kalendorinės datos dažnai klaidina.

    Patikimiausias būdas sekti kenkėjo aktyvumą – feromoninės gaudyklės, kurios leidžia fiksuoti pirmuosius drugius ir skrydžio piką. Dažnai rekomenduojama planuoti pirmą apsaugos priemonės panaudojimą maždaug po 7–10 dienų nuo pirmųjų sugautų drugių, o prireikus kartoti pagal produkto etiketę ir stebėjimus.

    Purškimus verta atlikti vakare, kai mažesnė rizika pakenkti apdulkintojams, o augalai nebūna įkaitę nuo saulės. Renkantis priemonę būtina įvertinti, ar ji veikia kontaktiniu būdu, ar per virškinamąjį traktą, ir griežtai laikytis naudojimo instrukcijos bei laukimo termino iki derliaus.

    Ne tik chemija: kas iš tiesų sumažina žalą

    Vien purškimo dažnai neužtenka, jei sode ar darže kasmet sudaromos palankios sąlygos kenkėjui peržiemoti. Ženkliai padeda agrotechnika: sėjomaina, ankstesnė sėja ir dirvos tvarkymas po derliaus, kad peržiemojančios lervos būtų labiau veikiamos šalčio ir natūralių priešų.

    Taip pat svarbu reguliariai apžiūrėti augalus žydėjimo ir ankščių formavimosi metu, ieškant kiaušinėlių ar pirmųjų pažeidimų. Kuo anksčiau pastebimi požymiai, tuo didesnė tikimybė apsaugoti didžiąją dalį derliaus.