CP v2

Blog

  • Santorinis įveda naujus ribojimus dėl vulkaninio aktyvumo: dalis zonų uždaroma iki 2027 metų

    Santorinis įveda naujus ribojimus dėl vulkaninio aktyvumo: dalis zonų uždaroma iki 2027 metų

    Graikijos institucijos Santorinyje įvedė naujas civilinės saugos priemones po mokslininkų rekomendacijų, stebint seismines ir vulkanines grėsmes. Sprendimai priimti po neeilinio posėdžio, kuriame vertinta rizika turistų ir vietos gyventojų saugumui.

    Ribojimai daugiausia susiję su patekimų kontrole ir buvimu konkrečiose salos vietose, kuriose galimi pavojingi geologiniai reiškiniai. Nurodoma, kad priemonės galios iki 2027 metų kovo 31 dienos, tačiau prireikus gali būti greitai koreguojamos.

    Nauji ribojimai uostuose ir keliuose

    Pagrindinis dėmesys skiriamas eismo ir srautų valdymui Athinios uoste, siekiant išvengti spūsčių ir žmonių susigrūdimų laivams atvykstant ar išvykstant. Pasak institucijų, mažesnis transporto kiekis uosto zonoje turi sutrumpinti laiką, kai automobiliai ir keleiviai būna pažeidžiamose vietose.

    Taip pat parengtas žemėlapis su teritorijomis, kuriose draudžiama būti dėl padidintos rizikos, jei įvyktų stipresni požeminiai smūgiai ar suaktyvėtų vulkaniniai procesai. Pabrėžiama, kad draudimai orientuoti į vietas, kuriose evakuacija būtų sudėtingesnė arba galimi šlaitų griuvimai.

    Kokios teritorijos uždaromos turistams

    Ribojimai įvesti ir Senojo Firos uosto apylinkėse, kur dalyje zonų lankytojams laikinai užkertamas kelias. Tuo pačiu nurodoma, kad funikulieriaus veiklai bei kai kuriems įprastiems pėsčiųjų maršrutams bendras draudimas netaikomas, tačiau situacija bus peržiūrima pagal rizikos vertinimus.

    Oios Ammoudi teritorijoje įvestas transporto eismo ribojimas savivaldybės kelyje link uosto, išskyrus ribotą skaičių keleivinių automobilių, kuriuos valdo Thiros savivaldybė ir kurie skirti lankytojų pervežimui. Be to, nebeleidžiamas patekimas į pėsčiųjų maršrutą Ammoudi–Agios Nikolaos.

    Kodėl Santorinis atsidūrė dėmesio centre

    Santorinis yra kalderos tipo vulkaninis kompleksas, o vaizdingos Oios, Firos, Firostefani, Imeroviglio ir Akrotirio gyvenvietės įsikūrusios ant stačių šlaitų. Tokia geografija yra viena priežasčių, kodėl civilinės saugos planavimas čia ypač jautrus: net ir vidutinio stiprumo seisminiai smūgiai gali sukelti lokalių nuošliaužų ar infrastruktūros sutrikimų.

    Praėjusiais metais suintensyvėję žemės drebėjimų epizodai jau smogė turizmui, o Santorinis laikomas vienu iš didžiausią ekonominę grąžą kuriančių Graikijos krypčių. Vertinama, kad sala sudaro apie 10 proc. visų šalies lankytojų srauto, todėl bet kokie ilgalaikiai ribojimai gali turėti poveikį ne tik vietos verslams, bet ir platesnei turizmo grandinei.

    Institucijos pabrėžia, kad priemonės gali būti nedelsiant pakeistos arba sustabdytos, jei įvyktų stiprūs žemės drebėjimai ar ekstremalūs orai, ir jei naujas vertinimas parodytų kitokį rizikos lygį. Tuo pat metu saloje tęsiamas nuolatinis seisminės ir vulkaninės situacijos stebėjimas, o turistams rekomenduojama sekti oficialią informaciją ir laikytis vietoje pateikiamų nurodymų.

    „Nuolatinių gyventojų ir sezono turistų apsauga yra pagrindinis Vyriausybės prioritetas prasidedant vasaros sezonui“, – sakė Graikijos jūrų reikalų ir salų politikos ministras Vassilis Kikilias.

    Santorinio istorija primena, kad regionas nėra tik atostogų simbolis: viena galingiausių išsiveržimų serijų, siejama su Mino civilizacijos laikotarpiu, prieš tūkstančius metų pakeitė salos formą, o 1956 metais netoliese įvykęs stiprus žemės drebėjimas sukėlė didelę žalą ir pareikalavo aukų. Dėl to dabartiniai sprendimai grindžiami principu, kad prevencinės priemonės mažina riziką, net jei tiesioginė grėsmė nėra akivaizdi kasdien.

  • Prancūzai šią vasarą vis dažniau renkasi atostogas namuose: apklausa atskleidė priežastis

    Prancūzai šią vasarą vis dažniau renkasi atostogas namuose: apklausa atskleidė priežastis

    Atostogų planai keičiasi

    Tarptautinių įtampų fone, kylant pragyvenimo kainoms ir brangstant transportui, Prancūzijos gyventojai 2026 metų vasarai vis dažniau peržiūri atostogų planus. Nauja apklausa rodo, kad keliaujama trumpiau, arčiau namų ir su aiškiai mažesniu biudžetu.

    Tyrimas, kurį kovą atliko „Ifop“ „Alliance France Tourisme“ užsakymu, fiksuoja ir augantį neapibrėžtumą: dalis žmonių dar svarsto, ar atostogos apskritai įvyks. Ši tendencija išryškina, kaip saugumo jausmas ir finansinė padėtis tampa pagrindiniais pasirinkimus lemiančiais veiksniais.

    Mažiau užtikrintumo dėl išvykų

    Apklausos duomenimis, bent savaitei išvykti planuoja 68 proc. prancūzų, tai yra 9 procentiniais punktais mažiau nei 2025 metais. Dar ryškesnis pokytis matomas vertinant užtikrintumą: tik 37 proc. teigia esantys tikri, kad išvyks, kai prieš metus tokių buvo 50 proc.

    Šis atsargumas siejamas su dviem persidengiančiomis priežastimis: dalis keliautojų nerimauja dėl geopolitinės situacijos ir galimų rizikų, o kiti skaičiuoja, kaip infliacija paveiks namų ūkio biudžetą iki vasaros. Praktikoje tai reiškia daugiau atidėtų sprendimų ir lankstesnių planų, renkantis trumpesnes, lengviau atšaukiamas išvykas.

    „Šis tyrimas rodo, kad prancūzų ketinimai neatostogauti nežlunga, nes atostogos jiems išlieka svarbios, tačiau ima ryškėti pirmieji dabartinės situacijos padariniai: kartu veikia ir saugumo, ir biudžeto apribojimai“, – sakė „Alliance France Tourisme“ prezidentas Dominique Marcel.

    Prancūzija tampa pagrindiniu pasirinkimu

    Neapibrėžtumo sąlygomis prancūzai dažniau renkasi artimesnes, lengviau pasiekiamas ir, jų vertinimu, saugesnes kryptis. Apklausa rodo, kad 71 proc. planuojančių keliones ketina atostogauti Prancūzijoje, tai yra 3 procentiniais punktais daugiau nei 2025 metais.

    Kelionėms po Europą šiemet ryžtasi 23 proc. respondentų, o dar 9 proc. planuoja vykti už Europos ribų. Šie skaičiai atspindi augantį vadinamųjų atostogų namuose populiarumą, kai pasirenkamos vietinės kryptys, trumpesni atstumai ir mažesnė priklausomybė nuo brangių skrydžių.

    Atostogų biudžetai mažėja

    Finansinė pusė tampa vienu svarbiausių argumentų: vidutiniškai prancūzai planuoja atostogoms skirti apie 1 530 eurų, tai yra maždaug 150 eurų mažiau nei 2025 metais. Taupymas dažniausiai nukreipiamas į apgyvendinimą, maitinimą ir išlaidas vietoje, kurios kelionių metu dažnai išauga labiausiai.

    Apklausa taip pat rodo, kad daugėja žmonių, planuojančių apsistoti nemokamai pas artimuosius ar draugus: taip ketina daryti 31 proc. respondentų, kai 2025 metais tokių buvo 21 proc. Tai leidžia išlaikyti atostogų planą, bet sumažinti didžiausią kelionės kaštų dalį.

    Nelygybė išlieka ryški

    Tyrimas pabrėžia, kad galimybės atostogauti išlieka nevienodos ir stipriai priklauso nuo pajamų. „Alliance France Tourisme“ duomenimis, atostogauti planuoja 84 proc. pasiturinčių gyventojų, kai tarp kuklesnes pajamas gaunančiųjų tokių yra 58 proc.

    Ekspertai pastebi, kad tokie skirtumai dažniausiai didėja infliacijos laikotarpiais, kai būtinosios išlaidos užima vis didesnę biudžeto dalį. Dėl to atostogos tampa lengviausiai atidedama, nors ir emociškai svarbia, išlaidų kategorija.

  • Europos regioniniai oro uostai įspėja dėl reaktyvinių degalų krizės: gresia maršrutų karpymai

    Europos regioniniai oro uostai įspėja dėl reaktyvinių degalų krizės: gresia maršrutų karpymai

    Degalų brangimas smogia labiausiai

    Europos regioniniai oro uostai perspėja, kad dėl naujos reaktyvinių degalų kainų bangos jie tampa pažeidžiamiausia aviacijos grandies dalimi. Pasak sektoriaus atstovų, energijos krizė uždeda papildomą spaudimą mažesniems oro uostams, kurie dar nėra pilnai atsigavę po pandemijos.

    Situaciją kaitina įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos naftos tiekimui per strategiškai svarbius maršrutus. Kai degalų sąnaudos šokteli, pirmiausia nukenčia maršrutai, kuriuose keleivių srautai mažesni, o kainų jautrumas didesnis.

    Dvigubas smūgis: paklausa ir pasiūla

    Europos oro uostų taryba ACI Europe teigia, kad regioniniai oro uostai susiduria su dvigubu šoku. Viena vertus, brangstant kelionėms silpnėja paklausa, kita vertus, oro linijos mažina pasiūlą ten, kur skrydžiai generuoja mažiausią grąžą.

    ACI Europe atkreipia dėmesį, kad regioninių maršrutų keleiviai paprastai yra jautresni bilietų kainoms, todėl net nedidelis kainų augimas gali reikšmingai numušti užpildymą. Dėl to oro bendrovėms paprasčiau perkelti lėktuvus į didžiųjų oro uostų kryptis, kur paklausa stabilesnė.

    Organizacija kaip vieną iš signalų mini „Lufthansa“ sprendimą pertvarkyti veiklą, įskaitant spaudimą regioniniams padaliniams, kai degalų sąnaudos tampa esminiu pelningumo veiksniu. Tokie sprendimai regionams reiškia mažiau reisų, prastesnį susisiekimą ir didesnę priklausomybę nuo kelių pagrindinių mazgų.

    Regioniniai oro uostai: kritinė infrastruktūra

    ACI Europe pabrėžia, kad regioniniai oro uostai yra svarbi Europos susisiekimo ir ekonominės sanglaudos infrastruktūros dalis. Organizacijos vertinimu, jie užtikrina reikšmingą dalį Europos oro jungčių, todėl jų silpnėjimas turi tiesioginių pasekmių turizmui, investicijoms ir darbo vietoms regionuose.

    „Dabartinės reaktyvinių degalų kainos ir naujos pragyvenimo išlaidų krizės rizika reiškia, kad daugeliui regioninių oro uostų gresia pasiūlos ir paklausos šokas. Jiems tai yra egzistencinė grėsmė“, – sakė ACI Europe generalinis direktorius Olivier Jankovec.

    Pasak sektoriaus, po pandemijos mažesni oro uostai atsigauna lėčiau nei didieji: keleivių srautai regionuose išlieka gerokai žemesni nei prieš pandemiją, o didžiuosiuose mazguose augimas spartesnis. Tuo pat metu oro uostų pajamos iš rinkliavų ir paslaugų neatsistatė taip greitai, kaip išaugo sąnaudos.

    Kokios priemonės siūlomos

    ACI Europe ragina valstybes svarstyti laikinas pagalbos priemones, kurios amortizuotų degalų krizės poveikį aviacijai, turizmui ir vartotojams. Tarp siūlymų minimas nacionalinių aviacijos mokesčių sustabdymas bei veiklos paramos apsauga mažesniems oro uostams, aptarnaujantiems iki 1 000 000 keleivių per metus.

    Organizacija taip pat akcentuoja, kad trumpalaikės priemonės neturėtų stabdyti ilgalaikės krypties mažinti emisijas. Pasak ACI Europe, aviacijos dekarbonizacijos tempas turi būti spartinamas, tačiau pereinamuoju laikotarpiu regioniniai oro uostai neturi likti vieni su staiga išaugusiomis sąnaudomis.

    Papildomu rizikos veiksniu įvardijami ir numatomi pokyčiai Šengeno erdvės išorės sienų kontrolėje, susiję su atvykimo ir išvykimo registravimo sistema EES. Sektorius perspėja, kad jei vasaros piko metu pasienio patikra strigtų, regioniniuose oro uostuose tai galėtų greitai virsti eilių ir vėlavimų grandine, dar labiau mažinančia jų patrauklumą oro linijoms.

  • Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Naujas didelės apimties kohortinis tyrimas rodo, kad dažniausiai podagrai skiriami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys vaistai gali būti susiję su mažesne infarkto ir insulto rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys statistinis, todėl dar neįrodo tiesioginės priežasties.

    Tyrime įvertinti 109 504 žmonės, pradėję šlapimo rūgštį mažinantį gydymą; didžiajai daliai buvo skiriamas alopurinolis. Gydytojams koreguojant dozes, tyrėjai galėjo palyginti pacientus, kurie per pirmus 12 mėnesių pasiekė tikslinį rodiklį, ir tuos, kuriems to padaryti nepavyko.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių šlapimo rūgšties kiekis kraujyje per metus sumažėjo iki mažiau nei 6 miligramų decilitre, per maždaug 5 metų stebėjimo laikotarpį didelio širdies ir kraujagyslių įvykio rizika buvo 9 proc. mažesnė. Taip pat matyta tendencija, kad kuo geriau kontroliuojamas šlapimo rūgšties kiekis, tuo rečiau fiksuojami tiek podagros paūmėjimai, tiek nepageidaujami širdies ir kraujagyslių įvykiai.

    „Žmonėms, sergantiems podagra, būdinga didesnė širdies ligų ir insulto rizika“, – sakė Notingamo universiteto reumatologas Abhishek Abhishek.

    Podagra siejama su pasikartojančiais uždegimo epizodais, kuriuos sukelia sąnariuose besikaupiantys šlapimo rūgšties kristalai. Tyrėjų aiškinimu, būtent šie uždegimo paūmėjimai gali prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos, todėl veiksmingas uždegiminio proceso suvaldymas teoriškai galėtų turėti platesnę naudą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį į svarbų apribojimą: dalis podagros paūmėjimų nėra fiksuojami sveikatos sistemoje, nes žmonės neretai juos valdo savarankiškai. Tai apsunkina tikslesnį mechanizmo įvertinimą ir reiškia, kad būtini papildomi tyrimai, geriau registruojantys paūmėjimus ir gretutinius rizikos veiksnius.

    „Šiame duomenų rinkinyje negalime patvirtinti numanomo priežastinio mechanizmo, nes dauguma podagros paūmėjimų nėra užregistruojami“, – rašė tyrimo autoriai.

    Tyrimas taip pat parodė praktinę problemą: tik apie 27 proc. gydymą pradėjusių žmonių per metus pasiekė tikslą sumažinti šlapimo rūgšties kiekį iki mažiau nei 6 miligramų decilitre. Tai leidžia manyti, kad realioje praktikoje daliai pacientų gali prireikti nuoseklesnio stebėjimo, dozės korekcijų ir ilgalaikio gydymo plano laikymosi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog vaistai nuo podagros turėtų būti vartojami širdies ligų profilaktikai žmonėms, kurie podagra neserga. Ankstesni tyrimai, vertinę šlapimo rūgštį mažinančio gydymo poveikį be podagros, neparodė aiškios didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos mažėjimo naudos.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale JAMA Internal Medicine. Autoriai teigia, kad ateityje reikalingi papildomi darbai, kurie padėtų tiksliau suprasti, ar rizikos sumažėjimą lemia pats šlapimo rūgšties kontrolės faktas, uždegimo paūmėjimų sumažėjimas, ar jų derinys.

  • Mokslininkai nustatė netikėtą ryšį: balsuojantys senjorai gyvena ilgiau

    Mokslininkai nustatė netikėtą ryšį: balsuojantys senjorai gyvena ilgiau

    Ką parodė ilgalaikis tyrimas

    Sociologai ir sveikatos tyrėjai nustatė reikšmingą sąsają tarp pilietinio aktyvumo ir ilgaamžiškumo: vyresni žmonės, kurie dalyvauja rinkimuose, statistiškai rečiau miršta artimiausiais metais nei tie, kurie nebalsuoja.

    Tyrimas rėmėsi JAV Viskonsino valstijos ilgalaike gyventojų stebėsena, kur vienos kohortos dalyviai sekami nuo 1957 metais baigtos mokyklos. Mokslininkai jų elgseną ir sveikatos baigtis lygino remdamiesi patikrintais administraciniais įrašais.

    Skirtumai išliko net įvertinus sveikatą

    Analizėje buvo vertinama, ar 65 metų ir vyresni žmonės, balsavę 2008 metų prezidento rinkimuose, turėjo mažesnę mirties riziką per 5, 10 ir 15 metų laikotarpius. Rezultatai rodė aiškią tendenciją: balsavusieji turėjo mažesnę mirtingumo tikimybę visais stebėtais intervalais.

    Svarbu tai, kad tyrėjai bandė atmesti paprastą paaiškinimą, esą balsuoja tik sveikesni. Net įtraukus tokius veiksnius kaip lytis, pajamos, šeiminė padėtis, ankstesnė sveikatos būklė ir kitos pilietinio dalyvavimo formos, ryšys tarp balsavimo ir mažesnės mirtingumo rizikos išliko.

    Nesvarbu, kaip ir už ką balsavo

    Duomenys taip pat leido patikrinti, ar reikšmę turi balsavimo būdas. Skirtumai tarp balsavusiųjų paštu ir atvykusiųjų balsuoti gyvai nebuvo esminiai, o ilgalaikė nauda sveikatai iš esmės išliko abiem atvejais.

    Kitas netikėtas aspektas buvo tai, kad rezultatams, panašu, neturėjo įtakos politinės preferencijos ar tai, ar laimėjo kandidatas, kurį žmogus rėmė. Kitaip tariant, siejamas ne konkretus politinis pasirinkimas, o pats dalyvavimo faktas.

    Kodėl tai gali būti susiję su ilgaamžiškumu

    Mokslininkai pabrėžia, kad toks ryšys nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį, tačiau jis dera su platesniais tyrimais apie savanorystę, bendruomeniškumą ir socialinius ryšius. Įrodyta, kad socialinis įsitraukimas dažnai siejamas su mažesniu stresu, geresne psichologine savijauta ir aktyvesniu gyvenimo būdu.

    Viena iš hipotezių yra ta, kad pilietinis dalyvavimas stiprina saviveiksmingumo jausmą, pareigos bendruomenei suvokimą ir socialinį ryšį. Tai gali paskatinti ir kitus sveikatai palankius sprendimus, pavyzdžiui, dažniau rūpintis profilaktika, palaikyti bendravimą ar išlikti fiziškai aktyviems.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad balsavimas nėra stebuklinga sveikatos priemonė ir nepakeičia mitybos, judėjimo, miego ar gydytojų rekomendacijų. Tačiau rezultatai išryškina svarbią tendenciją: dalyvavimas visuomenės gyvenime gali būti vienas iš veiksnių, siejamų su geresnėmis senėjimo baigtimis.

  • Mokslininkai perspėja: šis kasdienis užkandis gali tyliai silpninti jūsų dėmesį

    Mokslininkai perspėja: šis kasdienis užkandis gali tyliai silpninti jūsų dėmesį

    Ypač perdirbti produktai, tokie kaip saldinti gėrimai, bulvių traškučiai ar paruošti patiekalai, Vakarų šalių mityboje tapo kasdienybe. Vis daugiau tyrimų rodo, kad toks maistas gali būti susijęs ne tik su metabolinėmis ligomis, bet ir su prastesne smegenų sveikata.

    Nauja Australijoje atlikta analizė nagrinėjo ryšį tarp ypač perdirbtų produktų dalies racione, dėmesio funkcijų ir demencijos rizikos. Tyrime dalyvavo 2 192 40–70 metų amžiaus žmonės, kuriems tyrimo pradžioje nebuvo diagnozuota demencija.

    Ką parodė testai ir apklausos

    Dalyviai užpildė mitybos klausimyną ir atliko keturis kognityvinius testus, vertinusius dėmesį, informacijos apdorojimo greitį ir atmintį. Tyrėjai taip pat rinko duomenis apie fizinį aktyvumą, sociodemografinius veiksnius ir bendrą sveikatos būklę.

    Skaičiuota ir ilgalaikė demencijos rizika, pasitelkiant plačiai taikomą rizikos vertinimo metodiką, skirtą prognozuoti tikimybę susirgti per artimiausius 20 metų. Tyrėjai pabrėžė, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo priežastinio ryšio, tačiau leidžia matyti reikšmingas sąsajas.

    Vidutiniškai ypač perdirbti produktai sudarė apie 41 proc. visos suvartojamos energijos. Didesnė šių produktų dalis buvo būdingesnė jaunesniems dalyviams ir vyrams.

    Maža riba, bet apčiuopiami pokyčiai

    Tyrėjai nustatė, kad kiekvienas papildomas 10 proc. ypač perdirbtų produktų racione buvo susijęs su išmatuojamu dėmesio rodiklių kritimu. Taip pat fiksuota sąsaja su didesne demencijos rizika, vertinama balais, kurie naudojami ilgalaikėms prognozėms.

    „Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, 10 proc. padidėjimas maždaug prilygsta vienam standartiniam traškučių pakeliui, papildomai suvalgomam kasdien“, – sakė mitybos biochemikė Barbara Cardoso.

    Įdomu tai, kad aiškios sąsajos su atminties rodikliais šiame tyrime nenustatyta. Ryškiausi pokyčiai fiksuoti būtent dėmesio ir apdorojimo greičio testuose, kurie kasdienybėje siejami su gebėjimu susikaupti, sekti informaciją ir greitai reaguoti.

    Kodėl tai gali veikti smegenis

    Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad ypač perdirbtų produktų vartojimas dažniau buvo susijęs su mažesniu išsilavinimu, nutukimu ir prastesniu Viduržemio jūros dietos laikymusi. Vis dėlto analizė rodė, kad net ir renkantis iš pažiūros sveikesnį mitybos modelį, didelė ypač perdirbtų produktų dalis gali išlikti problema.

    „Ypač intensyvus perdirbimas dažnai suardo natūralią maisto struktūrą ir gali įnešti papildomų medžiagų, pavyzdžiui, dirbtinių priedų ar junginių, atsirandančių gamybos metu“, – sakė Barbara Cardoso.

    Viena iš galimų priežasčių siejama su tuo, kad tokie produktai dažnai turi daug druskos, pridėtinio cukraus ir rafinuotų riebalų, o tai ilgainiui didina metabolinių sutrikimų riziką. Šie sutrikimai, įskaitant 2 tipo diabetą, hipertenziją ir nutukimą, literatūroje siejami su prastesniais kognityviniais rodikliais.

    Ekspertai taip pat primena, kad ryšys gali būti abipusis: silpnesnis dėmesys ir prastesni savikontrolės mechanizmai gali didinti polinkį rinktis patogų, greitai prieinamą, ypač perdirbtą maistą. Svarbus veiksnys yra ir aplinka, nes gyvenamoji vieta bei prieinamumas dažnai nulemia, ar žmogus kasdien turi realią galimybę rinktis šviežesnius produktus.

    Specialistai ragina šiuos rezultatus vertinti kaip paskatą peržiūrėti kasdienius įpročius, o ne kaip vienkartinį draudimą. Praktinis principas paprastas: kuo didesnę raciono dalį sudaro minimaliai perdirbti produktai, tokie kaip daržovės, vaisiai, ankštiniai, pilno grūdo produktai, žuvis ar nesaldinti pieno produktai, tuo daugiau šansų sumažinti rizikas, susijusias su ilgalaike sveikata.

  • Ukmergėje – Juozo Songailos 70-mečio bėgimo šventė: organizatoriai kviečia į miesto stadioną

    Ukmergėje rengiama bėgimo šventė, skirta žinomo krašto bėgiko Juozo Songailos 70-ajam jubiliejui paminėti. Organizatoriai kviečia spalio 8 dieną, sekmadienį, nuo 10 valandos susitikti Ukmergės miesto stadione.

    Renginyje laukiami visi – ir patyrę bėgikai, ir šeimos su vaikais, norintys aktyviai praleisti sekmadienio rytą. Šventės idėja paprasta: suburti bendruomenę judėti, palaikyti vieni kitus ir kartu pasidžiaugti sporto tradicijomis Ukmergėje.

    Pasak organizatorių, J. Songailos jubiliejus tampa proga priminti, kad aktyvus gyvenimo būdas neturi amžiaus ribų. Bėgimas ar ėjimas gali būti pritaikytas skirtingam pasirengimui, todėl svarbiausia ne rezultatas, o dalyvavimas ir gera nuotaika.

    Tokio tipo bendruomeniniai bėgimai pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja, nes suteikia aiškią motyvaciją sportuoti ir mažina psichologinį barjerą pradėti. Be to, vieši renginiai stadione yra patogūs ir saugūs: aiški trasa, vietoje esantys organizatoriai, o dalyviams lengviau stebėti vieniems kitus ir palaikyti.

    Organizatoriai ragina atvykti šiek tiek anksčiau, kad būtų galima ramiai pasiruošti startui ir išvengti spūsčių. Dalyviams taip pat primenama įvertinti savo savijautą, pasirinkti patogią avalynę ir aprangą pagal orą, o prireikus rinktis lėtesnį tempą ar ėjimą.

  • Netikėtas „Ozempic“ efektas: tyrėjai sako, kad lieknėjimo vaistai gali veikti Alzheimerio baltymus

    Netikėtas „Ozempic“ efektas: tyrėjai sako, kad lieknėjimo vaistai gali veikti Alzheimerio baltymus

    Didelio masto mokslinėje apžvalgoje vertinta, ar vadinamieji GLP-1 receptorių agonistai, plačiai naudojami 2 tipo diabetui ir svorio mažinimui, gali paveikti Alzheimerio ligai būdingus baltymų sankaupas smegenyse. Tyrėjai iš Anglia Ruskin universiteto analizavo 30 publikuotų darbų, daugiausia atliktų su ląstelių kultūromis ir laboratoriniais gyvūnais.

    Apžvalgoje daugiausia dėmesio skirta dviem Alzheimerio ligai siejamiems procesams: amiloido beta plokštelėms ir tau baltymo raizginiams. Iš nagrinėtų ikiklinikinių tyrimų 22 fiksavo mažesnį amiloido beta sankaupų susidarymą, o 19 – mažesnį tau baltymo patologinių darinių kiekį, tačiau rezultatų stiprumas priklausė nuo konkrečios veikliosios medžiagos ir tyrimo modelio.

    Kas yra GLP-1 vaistai

    GLP-1 receptorių agonistai veikia imituodami žarnyno hormoną, kuris padeda reguliuoti apetitą, sulėtina skrandžio išsituštinimą ir skatina insulino išsiskyrimą, kai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Dėl šio poveikio jie tapo vienais svarbiausių pastarųjų metų vaistų, gydant nutukimą ir 2 tipo diabetą, o kartu vis dažniau tiriami ir dėl galimos naudos kitoms būklėms.

    Apžvalgoje vertintos keturios veikliosios medžiagos: semagliutidas, liragliutidas, eksenatidas ir dulagliutidas, kuriomis paremti skirtingi rinkoje esantys preparatai. Tyrėjų vertinimu, nuosekliausi signalai dėl abiejų baltymų mažėjimo dažniau fiksuoti tiriant liragliutidą, o eksenatido poveikis daugelyje darbų buvo silpnesnis, nors kai kur taip pat matytas teigiamas ryšys.

    Ką rodo žmonių tyrimai

    Nors ikiklinikiniai rezultatai atrodo viltingi, įrodymai iš žmonių tyrimų kol kas riboti. Apžvalgoje paminėti du nedideli klinikiniai tyrimai, kuriuose rezultatai buvo nevienareikšmiai: viename stebėtas palankesnis smegenų ląstelių medžiagų apykaitos išsaugojimas, kitame – tam tikri pokyčiai su amiloido beta susijusiuose žymenyse.

    Vis dėlto abiejuose nedideliuose tyrimuose nebuvo aiškaus patvirtinimo, kad šios grupės vaistai reikšmingai mažina amiloido beta kaupimąsi pačiose smegenyse ar patikimai lėtina kognityvinį blogėjimą. Dėl to mokslininkai pabrėžia, kad apie demencijos rizikos mažinimą ar Alzheimerio prevenciją kalbėti dar per anksti.

    Kodėl ryšys apskritai svarstomas

    Mokslininkai aiškina, kad galimi mechanizmai siejami su uždegimo mažinimu, geresniu insulino signalų perdavimu smegenyse ir fermentų, dalyvaujančių amiloido beta gamyboje, veiklos pokyčiais. Šie keliai domina todėl, kad lėtinis uždegimas ir metaboliniai sutrikimai yra dažnai minimi kaip veiksniai, galintys prisidėti prie neurodegeneracinių procesų.

    Be to, nutukimas ir 2 tipo diabetas patys siejami su didesne demencijos rizika, todėl dalis galimo teigiamo efekto, jei jis pasitvirtintų, galėtų būti netiesioginis. Kitaip tariant, geresnė medžiagų apykaitos kontrolė, mažesnis kūno svoris ir geresni širdies bei kraujagyslių rodikliai teoriškai gali mažinti ir ilgalaikę smegenų pažaidos tikimybę.

    „Ši apžvalga yra viena iš išsamiausių, nagrinėjančių, kaip GLP-1 vaistai gali veikti Alzheimerio ligos mechanizmus, įskaitant uždegimo mažinimą ir insulino signalų gerinimą smegenyse“, – sakė fiziologas Simonas Corkas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dabar labiausiai trūksta didesnių, ankstyvos stadijos klinikinių tyrimų, kurie leistų patikimai įvertinti, ar ikiklinikiniai signalai virsta realia nauda žmonėms. Iki tol GLP-1 vaistai išlieka perspektyvia kryptimi mokslui, tačiau ne pagrindu keisti Alzheimerio prevencijos ar gydymo praktiką.

  • Žemaitkiemyje sugrįžo Derliaus šventė: „Aniuolų sargų kermošius“ sutraukė jaunus ir senus

    Žemaitkiemyje savaitgalį vėl vyko tradicine tapusi Derliaus šventė „Aniuolų sargų kermošius“, į kurią rinkosi įvairaus amžiaus žmonės. Vietos bendruomenė sako, kad renginys kasmet pritraukia ne tik apylinkių gyventojus, bet ir sugrįžtančius kraštiečius.

    Tokio tipo derliaus šventės regionuose dažniausiai tampa ne vien pramoga, bet ir bendruomenės sutelktumo ženklu: čia susitinka amatininkai, ūkininkai, vietos kūrėjai ir šeimos. Pastaraisiais metais savivaldybės ir bendruomenės vis dažniau pabrėžia, kad tokie renginiai padeda išlaikyti vietos tradicijas ir stiprina mažesnių miestelių patrauklumą.

    Renginio metu dalyviai turėjo progą pasidžiaugti šventine atmosfera ir pasitikti rudenį su vietos iniciatyvomis, kurios Žemaitkiemyje tapo laukiamu sezono akcentu. Organizatoriai akcentuoja, kad svarbiausia šventės dalis yra gyvas bendravimas ir proga susiburti po darbų laukuose.

    Šventės akimirkos buvo užfiksuotos ir vaizdo įraše, kurio autorius Dainius Vytas. Pasak organizatorių, tokia medžiaga tampa ir bendruomenės metraščiu, ir kvietimu sugrįžti kitąmet.

  • Mėgstamas žuvų taukų papildas gali turėti paslėptą minusą: mokslininkai įspėja

    Mėgstamas žuvų taukų papildas gali turėti paslėptą minusą: mokslininkai įspėja

    Žuvų taukų papildai daugeliui siejasi su nauda širdžiai ir smegenims, tačiau naujas tyrimas rodo, kad vienas jų komponentų tam tikromis aplinkybėmis gali veikti priešingai. Mokslininkai nustatė, jog omega-3 riebalų rūgštis EPA po galvos traumos gali trikdyti smegenų atsistatymo procesus.

    Tyrime su pelėmis, patyrusiomis lengvą galvos traumą, gyvūnai, gavę mitybą su EPA, prasčiau atliko erdvinės atminties ir mokymosi užduotis. Autoriai sieja šį efektą su tuo, kad EPA keitė smulkiųjų smegenų kraujagyslių ląstelių medžiagų apykaitą ir galėjo apsunkinti kraujagyslių „remontą“ po sužeidimo.

    Skirtumas tarp EPA ir DHA

    Svarbi tyrimo detalė ta, kad ne visos omega-3 riebalų rūgštys elgiasi vienodai. Eksperimentuose DHA, kita plačiai žinoma omega-3 riebalų rūgštis, neparodė tokio pat trikdančio poveikio smegenų mikrovascularinėms ląstelėms, kurios padeda palaikyti kraujo ir smegenų barjerą.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad pelėms vartojant papildus smegenyse labiau kaupėsi EPA, o ne DHA. Tai dera su ankstesniais biologijos stebėjimais, kad DHA dažniau įsijungia į nervinių ląstelių membranas, o EPA organizme gali dalyvauti kituose uždegimo ir kraujagyslių funkcijos procesuose.

    Kas siejama su tau baltymu

    Tyrimo autoriai nurodo dar vieną galimą grandį: kai po traumos kraujagyslių stabilumas blogėjo, pelėms didėjo toksinių tau baltymų sankaupos. Tau baltymo pokyčiai siejami su įvairiais neurodegeneraciniais procesais, tačiau tiesioginių išvadų žmonėms šis darbas dar neleidžia.

    Be to, analizuojant žmonių smegenų audinius, susijusius su lėtine traumine encefalopatija, buvo matyti panašaus tipo medžiagų apykaitos sutrikimai ir kraujagyslių pažeidimo požymiai. Mokslininkai kelia hipotezę, kad EPA turintys žuvų taukai, jei vartojami traumos kontekste, teoriškai galėtų didinti rizikas, tačiau tai dar reikia patikrinti klinikiniais tyrimais.

    Ką tai reiškia vartotojams

    Ekspertai pabrėžia, kad tyrimo rezultatai nereiškia, jog žuvų taukai apskritai yra žalingi. Poveikis pasireiškė konkrečiomis sąlygomis, kai smegenys buvo aktyviame atsistatymo režime po traumos, o didžioji dalis duomenų gauta iš gyvūnų ir ląstelių eksperimentų.

    „Žuvų taukų papildai yra visur, o žmonės juos vartoja dėl įvairių priežasčių, dažnai iki galo nesuprasdami ilgalaikių poveikių“, – sakė neuromokslininkas Onder Albayram.

    „Vieno sprendimo visiems idėja nebeveikia, kai pradedi nagrinėti sąveikas, bet tai dar nereiškia, kad papildas yra blogas“, – sakė neuromokslininkas Onur Eskiocak.

    Tyrėjų teigimu, šie duomenys labiau atveria diskusiją apie tikslesnę, situacijai pritaikytą mitybą neurologijoje. Kol kas atsargiausia praktinė išvada vartotojams tokia: omega-3 papildų sudėtis skiriasi, o po patirtos galvos traumos dėl papildų vartojimo verta pasitarti su gydytoju, ypač jei papildai vartojami didesnėmis dozėmis ar ilgą laiką.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Cell Reports“.