CP v2

Blog

  • VAATC keičia tvarką: nuo gegužės 2 dienos izoliacinių atliekų priėmimas vėl bus nemokamas

    Nemokamas priėmimas grįžta su limitu

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pranešė, kad nuo gegužės 2 dienos Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekas gyventojai vėl galės priduoti nemokamai. Tačiau bus taikomas nemokamas metinis limitas – 250 kilogramų vienam gyventojui per metus.

    Šis sprendimas aktualus gyventojams, kurie įsirenginėja būstą ar vykdo remontą ir sukaupia polistirolo, akmens ar stiklo vatos, gipso kartono ir kitų panašių medžiagų likučių. VAATC pabrėžia, kad nemokamas priėmimas taikomas fiziniams asmenims, pristatantiems atliekas į regiono aikšteles.

    Kodėl VAATC grįžta prie nemokamos tvarkos?

    Iki šiol galiojusi praktika buvo griežtesnė: nuo 2026 metų pradžios gyventojai, pristatydami izoliacines atliekas, už jų priėmimą mokėjo 0,19 euro už kilogramą. VAATC nurodo, kad tokia tvarka turėjo padėti suvaldyti srautus ir finansuoti sudėtingesnį šių atliekų apdorojimą.

    Vis dėlto per kelis mėnesius fiksuotas nepageidaujamas efektas – izoliacinių medžiagų kiekis pradėjo augti mišrių komunalinių atliekų sraute. Pasak VAATC, tai prieštarauja atliekų tvarkymo sistemoje keliamiems aplinkosauginiams tikslams, nes tokios atliekos turi būti surenkamos atskirai, o ne patenka į bendrą konteinerių srautą.

    Izoliacinės atliekos: kodėl svarbu atskirti?

    VAATC atkreipia dėmesį, kad izoliacinių medžiagų atliekos dažnai nėra perdirbamos įprastais būdais, o jų apdorojimas yra atskiras ir sudėtingesnis procesas. Dėl to itin svarbu šias atliekas atskirti nuo kitų statybinių atliekų ir pristatyti į tam skirtas aikšteles.

    Centro teigimu, geriausia atskyrimą atlikti dar atliekų susidarymo vietoje, nes taip sumažinama rizika, kad izoliacinės medžiagos bus sumaišytos su kitomis atliekomis. Tinkamas rūšiavimas padeda mažinti bendrą taršą ir leidžia efektyviau organizuoti atliekų tvarkymo grandinę.

    Kokie srautai fiksuojami Vilniaus regione?

    VAATC duomenimis, per 2025 metus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinkle surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Iš šio kiekio izoliacinių medžiagų atliekos sudarė apie 20 proc. viso srauto, arba apie 6 500 tonų.

    Tokie skaičiai rodo, kad izoliacinių medžiagų atliekos sudaro reikšmingą dalį atliekų, kurios susidaro renovuojant ar remontuojant būstus. Dėl to VAATC sprendimą sieja ir su praktiniu tikslu užkirsti kelią netinkamam šių atliekų šalinimui.

    Prieš vykstant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę VAATC rekomenduoja pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo sąlygas bei galiojančius limitus. Taip pat gyventojai gali kreiptis į pasirinktą aikštelę konsultacijai telefonu ar el. paštu.

  • Ukmergės miesto šventei – nemokamos ekskursijos ir Muziejų naktis: kur užsukti gegužės 23 dieną

    Ukmergės kraštotyros muziejus gegužės 23 dieną, minint Ukmergės miesto šventę, kviečia gyventojus ir svečius į nemokamus renginius. Organizatoriai žada dieną, kurioje susitinka pažintis su miestu, atviros muziejų erdvės ir vakaro muzikinė programa.

    Muziejaus teigimu, renginiai skirti ne tik tiems, kurie Ukmergę pažįsta seniai, bet ir norintiems ją atrasti iš naujo. Didžioji dalis veiklų vyks visą dieną, todėl programą patogu derinti su miesto šventės renginiais.

    Nemokama ekskursija po Ukmergę

    Ryte planuojama nemokama ekskursija po Ukmergę, kurios metu dalyviai kviečiami pažvelgti į miestą per istorijos ir urbanistinių pokyčių prizmę. Tai gali būti gera proga parodyti Ukmergę atvykusiems svečiams arba patiems prisiminti mažiau girdėtas vietos istorijas.

    Muziejus pabrėžia, kad ekskursijai reikalinga išankstinė registracija. Vietų skaičius paprastai būna ribotas, todėl registruotis verta iš anksto.

    Muziejų naktis ir atverti padaliniai

    Visą dieną numatyta Muziejų nakties programa, kai lankytojams nemokamai atveriamos durys ne tik pagrindiniame muziejuje, bet ir jo padaliniuose. Tokia forma Lietuvoje populiari dėl galimybės vienu metu pamatyti skirtingas ekspozicijas ir istorines erdves.

    Šią dieną nemokamai bus galima apsilankyti Užugirio krašto muziejiniame komplekse, Siesikų pilyje ir Veprių krašto muziejuje. Muziejus ragina planuojant maršrutą įvertinti atstumus ir darbo laiką, kad pavyktų aplankyti daugiau nei vieną vietą.

    Vakaro akcentas – koncertas

    Vakare numatytas koncertas Philip Glass – Šviesos alchemikas, kuriame pasirodys pianistas Darius Mažintas ir baleto šokėja Marija Kastorina. Organizatoriai programą pristato kaip muzikinę ir vizualią patirtį, papildančią dienos kultūrinį maršrutą.

    Pasak muziejaus, šventinė diena kuriama taip, kad būtų įdomi skirtingo amžiaus lankytojams: nuo trumpų pažintinių veiklų iki ilgesnio vakaro renginio. Ukmergės kraštotyros muziejus kviečia atvykti su šeima ar draugais ir švęsti miestą kartu.

  • Ukmergėje startuoja „Lyderių karta“: gegužę gyventojams siūlomi nemokami psichologų užsiėmimai

    Ukmergėje gegužės mėnesį vyks nemokami projekto „Lyderių karta“ užsiėmimai ir mokymai, skirti miesto ir rajono gyventojams. Organizatoriai kviečia dalyvauti gyvai ir žada praktines temas, pritaikomas kasdienybėje namuose, šeimoje ir darbe.

    Užsiėmimuose bus kalbama apie savęs ir kitų supratimą, konfliktų sprendimą, santykių stiprinimą šeimoje, taip pat emocinę savijautą darbe ir namuose. Dalis susitikimų orientuoti į tėvystę bei bendravimą su vaikais, kiti į dėmesingą įsisąmoninimą ir vidinių resursų stiprinimą.

    Vaikams numatyta socialinių įgūdžių grupė „Draugystės laboratorija“, kuri vyks gegužės 7, 14 ir 21 dieną nuo 15:00 iki 17:15 valandos. Organizatoriai nurodo, kad užsiėmimai skirti padėti vaikams geriau megzti ryšį, mokytis bendradarbiauti ir konstruktyviai spręsti nesutarimus.

    Suaugusiesiems planuojami keli skirtingi formatai: dėmesingo įsisąmoninimo grupė (gegužės 4, 11 ir 18 dieną), tėvystės mokymai Myliu, bet kartais noriu pabėgti (gegužės 13 ir 27 dieną), taip pat praktiniai užsiėmimai Kaip prakalbinti vaiką? (gegužės 12 dieną) ir Žvilgsnis į save ir mus supantį pasaulį (gegužės 14 dieną).

    Programoje taip pat numatytas vidinių resursų stiprinimo ciklas, taikant dailės ir kognityvinės elgesio terapijos metodus: gegužės 4, 7 ir 14 dieną užsiėmimai vyks nuo 17:30 iki 19:30 valandos, o gegužės 13 dieną nuo 14:30 iki 16:30 valandos. Be to, suplanuoti praktiniai susitikimai Sustoti. Pajusti. Suprasti (gegužės 12 ir 26 dieną) bei neuroedukacijos užsiėmimai suaugusiesiems kiekvieną gegužės pirmadienį nuo 10:00 iki 12:00 valandos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad mokymus ves patyrę specialistai: psichologai, psichoterapeutai, mediatoriai, mentoriai ir neuroedukatoriai. Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau orientuojamos į praktinių įgūdžių ugdymą, kad žmonės kasdienėse situacijose lengviau atpažintų emocijas, iš anksto suvaldytų įtampą ir turėtų aiškesnių būdų tartis šeimoje.

    Dalyvavimas nemokamas, tačiau taikoma registracija. Dėl registracijos ir papildomos informacijos prašoma kreiptis telefonu +370 699 06652 arba el. paštu lyderiukarta.ukmerge@gmail.com.

  • Menopauzė nevienodai sendina organus: DI sudarytas atlasas atskleidė netikėtus pokyčius

    Menopauzė nevienodai sendina organus: DI sudarytas atlasas atskleidė netikėtus pokyčius

    Kas iš tiesų keičiasi per menopauzę?

    Menopauzė dažniausiai siejama su karščio bangomis, miego sutrikimais, nuotaikų svyravimais ar svorio augimu. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai yra platesnis biologinis lūžis, galintis paveikti širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos, kaulų bei nervų sistemos sveikatą.

    Nors apie hormonų pokyčius žinoma daug, ilgą laiką trūko detalaus vaizdo, kaip bėgant metams kinta skirtingi moters reprodukcinės sistemos organai. Naujas didelės apimties tyrimas siūlo vieną iš iki šiol išsamiausių atsakymų.

    Atlasas, sudarytas iš audinių ir genų duomenų

    Barselonos superkompiuterių centro tyrėjai pasitelkė DI ir sukūrė didelės apimties moters reprodukcinės sistemos senėjimo atlasą. Tam buvo sujungti 1 112 audinių vaizdų iš 659 mėginių bei genų raiškos duomenys, apimantys tūkstančius genų.

    Duomenys surinkti iš 304 moterų, kurių amžius siekė nuo 20 iki 70 metų. Pasitelkus pažangius vaizdų atpažinimo ir giliojo mokymosi metodus, tyrėjai galėjo įvertinti ne tik matomus audinių pokyčius, bet ir molekulinius procesus, slypinčius už jų.

    Organai sensta skirtingu tempu

    Pagrindinė išvada tokia: menopauzė kūno nepasendina tolygiai, o organų pokyčių dinamika skiriasi. Tyrime analizuoti keli pagrindiniai reprodukcinės sistemos organai, tarp jų gimda, kiaušidės, makštis, gimdos kaklelis, krūties audiniai ir kiaušintakiai.

    Tyrėjų duomenimis, kai kuriuose organuose senėjimo ženklai ryškėja palaipsniui ir gali prasidėti dar iki menopauzės. Tuo metu kitų organų pokyčiai labiau primena šuolį, sutampantį su pereinamuoju laikotarpiu.

    Kuris organas kinta staigiau?

    Ryškesnis, labiau „staigus“ pokytis, kaip nurodoma tyrime, siejamas su gimda. Be to, net viename organe skirtingi audiniai gali senti nevienodu greičiu, todėl bendras vaizdas yra sudėtingesnis, nei rodo vien tik simptomai ar bendri hormonų rodikliai.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad menopauzė veikia kaip lūžio taškas, kuris iš esmės perorganizuoja kitus reprodukcinės sistemos organus ir audinius“, – sakė Barselonos superkompiuterių centro tyrimui vadovavusi Marta Melė.

    Kraujyje aptinkami žymenys ir praktinė nauda

    Dar viena svarbi tyrimo kryptis susijusi su galimybe šiuos pokyčius stebėti paprasčiau. Mokslininkai identifikavo molekulinius signalus, susijusius su reprodukciniu senėjimu, kuriuos galima aptikti kraujo mėginiuose.

    Analizėje remtasi daugiau nei 21 441 moters kraujo duomenimis, o tai leidžia tikėtis, kad ateityje bus kuriami mažiau invaziniai stebėsenos įrankiai. Tokie žymenys galėtų padėti anksčiau įvertinti su menopauze siejamas rizikas ir parinkti labiau individualizuotą priežiūrą.

    „Šis tyrimas atveria kelią personalizuotai medicinai, kai gydymas derinamas prie konkretaus molekulinio profilio ir labiausiai pažeidžiamų audinių“, – teigė viena iš bendraautorių Laura Ventura.

  • Italija jungiasi prie Šveicarijos tyrimo dėl baro gaisro: civilinis ieškinys po 41 žūties

    Italija jungiasi prie Šveicarijos tyrimo dėl baro gaisro: civilinis ieškinys po 41 žūties

    Italija siekia prisijungti prie bylos

    Italijos vyriausybė balandžio 29 dieną pranešė pateikusi prašymą tapti civiline šalimi Šveicarijoje vykstančiame baudžiamajame procese dėl mirtino baro gaisro. Per tragediją žuvo 41 žmogus, tarp jų buvo šeši Italijos piliečiai.

    Tokiu žingsniu Roma siekia dalyvauti procese ir reikalauti žalos atlyginimo, susijusio su valstybės patirtomis išlaidomis. Vyriausybės teigimu, jos buvo skirtos nukentėjusiems italams suteikti medicininę, psichologinę ir logistinę pagalbą.

    Kas žinoma apie gaisro priežastis

    Gaisras kilo sausio 1 dieną ankstyvomis valandomis bare „Le Constellation“ prabangiame Alpių kurorte, kai žmonės šventė Naujuosius metus. Šveicarijos prokurorai nurodo, kad ugnis galėjo įsiplieksti rūsio patalpoje, kai šampano buteliai su kibirkštimis buvo pakelti per arti lubų.

    Pasak tyrimo, kibirkštys galėjo uždegti lubose buvusią garso izoliacijos putą, o tai lėmė labai greitą liepsnos ir dūmų plitimą. Per nelaimę dar 115 žmonių buvo sužeisti, didelė dalis aukų buvo paaugliai.

    Įtarimai savininkams ir saugos spragos

    Šveicarijoje baro savininkai Jacques ir Jessica Moretti įtariami nusikaltimais, susijusiais su neatsargiu žmonių gyvybės atėmimu, neatsargiu kūno sužalojimu ir padegimu. Jie jau du kartus buvo ilgai apklausti prokurorų, taip pat dalyvaujant civilinių ieškinių atstovams.

    Tyrėjai taip pat konstatavo, kad nuo 2019 metų bare nebuvo atlikta kasmetinė saugos patikra. Tokia detalė gali tapti reikšminga vertinant, ar buvo tinkamai užtikrinti priešgaisriniai reikalavimai ir kas už tai atsakingas.

    Roma kalba apie atsakomybę ir kompensacijas

    Italijos vyriausybės pareiškime teigiama, kad „vietos institucijų įsitraukimas į įvykio atsiradimo aplinkybes laikomas labai tikėtinu“. Dėl to, pasak Romos, yra pagrindas reikšti kompensacijos reikalavimus visoms šalims, kurios gali būti pripažintos civiliai atsakingomis.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni anksčiau žadėjo, kad italų aukoms bus siekiama teisingumo, o Italija yra pradėjusi ir atskirą tyrimą, nors pagrindinis procesas vyksta Šveicarijoje. Roma pabrėžia, kad stebės Šveicarijos teisinius veiksmus ir toliau teiks paramą žuvusiųjų artimiesiems.

    Įtampa dėl sąskaitų nukentėjusiems

    Balandį Giorgia Meloni viešai kritikavo Šveicarijos ligoninę dėl pranešimų, kad kai kurių aukų šeimoms buvo išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Ši tema Italijoje sukėlė didelį rezonansą, nes kalbama apie išlaidas, patirtas po tragedijos.

    „Kalbėjau su mūsų ambasadoriumi: Šveicarijos institucijos patikino, kad tai buvo klaida ir šeimoms nieko mokėti nereikės“, – sakė Giorgia Meloni.

    Ji taip pat teigė, kad vienoje Siono ligoninėje už kelių valandų hospitalizaciją buvo pareikalauta apie 70 000 eurų, ir ragino išlaikyti maksimalų dėmesį, kad finansinė našta negultų ant nukentėjusiųjų ar Italijos.

  • Kinija spaudžia ES šalis atsisakyti Made in Europe įstatymo: įspėja apie atsakomąsias priemones

    Kinija spaudžia ES šalis atsisakyti Made in Europe įstatymo: įspėja apie atsakomąsias priemones

    Kinija kreipėsi į Europos Sąjungos valstybes nares, ragindama peržiūrėti Europos Komisijos siūlomą vadinamąjį Made in Europe teisės aktą. Pasak Kinijos misijos Briuselyje prekybos ir ekonomikos ministro Suo Pengo, Pekinas per savo ambasadas perdavė pastabas nacionalinėms vyriausybėms ir tikisi, kad projektas bus koreguojamas.

    Europos Komisija šį pasiūlymą pristatė 2026 metų kovą, o dabar jį svarsto valstybės narės ir Europos Parlamentas. Dokumentas skirtas griežtinti sąlygas užsienio bendrovėms, siekiančioms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir investuoti į strategines sritis, todėl Briuselyje jis plačiai vertinamas kaip nukreiptas pirmiausia į Kinijos įmones.

    Kas numatyta Made in Europe projekte

    Pagal siūlomą vadinamąjį Pramonės pagreitinimo aktą viešuosiuose pirkimuose prioritetas būtų teikiamas Europoje pagamintiems produktams tuose sektoriuose, kuriuos ES laiko strategiškai svarbiais. Tarp jų minimos automobilių pramonė, žaliosios technologijos ir energijai imlios šakos, tokios kaip aliuminio ar plieno gamyba.

    Kita projekto dalis apimtų užsienio tiesiogines investicijas: numatoma papildomai vertinti ir sąlygas taikyti investicijoms, viršijančioms 100 milijonų eurų, tokiose srityse kaip baterijos, elektromobiliai, saulės moduliai ir kritinės žaliavos. Taip ES siekia stiprinti vietines tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų.

    Projektas taip pat numato, kad įmonėms iš šalių, turinčių daugiau nei 40 proc. pasaulinės rinkos dalį konkrečiame sektoriuje, galėtų būti keliami papildomi reikalavimai. Tarp jų įvardijamos jungtinės veiklos su Europos partneriais, technologijų perdavimo sąlygos ir įsipareigojimas dalį darbo vietų kurti ES darbuotojams.

    Pekino žinutė Briuseliui

    Kinija teigia, kad siūlomos nuostatos yra diskriminacinės ir iškraipo konkurenciją, o jų logika prieštarauja atviro prekybos režimo principams. Pekinas taip pat akcentuoja, kad ES esą taiko dvigubus standartus, kai kalbama apie technologijų perdavimą ir rinkos atvirumą.

    „Jeigu ES laikysis šio baudžiamojo požiūrio ir diskriminuos Kinijos įmones, Kinija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė Suo Pengas.

    Anksčiau tą pačią savaitę Kinijos prekybos ministerija viešai paskelbė svarstanti atsaką, jei ES judės pirmyn be reikšmingų pakeitimų. Tokie signalai rodo, kad prekybinė įtampa gali persikelti į konkrečius sektorius, kuriuose Kinijos gamintojai yra stiprūs, o Europa siekia spartinti pramonės transformaciją.

    ES viduje – skirtingos pozicijos

    Europos Sąjungoje dėl projekto nėra vieningos nuomonės. Prancūzija siekia griežtesnių vietinės kilmės reikalavimų, kad viešieji pirkimai labiau stiprintų Europos gamintojus ir pramonę, ypač energetikos transformacijos kontekste.

    Tuo metu Vokietija ir dalis kitų valstybių ragina laikytis platesnio požiūrio ir daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su panašiai mąstančiais partneriais, o ne vien ribojimams. Kritikai taip pat perspėja, kad pernelyg griežti reikalavimai gali didinti projektų kainą ir mažinti prieigą prie inovacijų, ypač sparčiai kintančiose technologijų grandinėse.

    Projekte numatytas ir abipusiškumo principas: ES viešųjų pirkimų rinka būtų labiau atveriama toms šalims, kurios suteikia panašias galimybes Europos įmonėms. Kinija pripažįsta, kad tokio susitarimo su ES šiuo metu nėra, tačiau teigia esanti pasirengusi derėtis dėl dvišalio susitarimo ir ragina Briuselį reaguoti kuo greičiau.

    Įtampa dėl Made in Europe iniciatyvos papildo platesnį ES ir Kinijos ekonominių santykių persitvarkymą, kai Europa vis dažniau kalba apie rizikų mažinimą, strateginę autonomiją ir kritinių sektorių apsaugą. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks rasti kompromisą, kuris sumažintų konflikto riziką ir kartu atlieptų ES siekį stiprinti savo pramonės bazę.

  • Teisme nuskambėjo kaltinimas Sánchez: liudytojas teigia, kad sutarčių schemos viršūnėje buvo premjeras

    Teisme nuskambėjo kaltinimas Sánchez: liudytojas teigia, kad sutarčių schemos viršūnėje buvo premjeras

    Kaltinimai dėl viešųjų pirkimų

    Ispanijos premjeras Pedro Sánchez trečiadienį atsidūrė naujų kaltinimų epicentre, kai korupcijos byloje teisiamas asmuo teisme pareiškė, jog viešųjų sutarčių „sutvarkymo“ schemos viršūnėje esą buvo pats vyriausybės vadovas. Šie teiginiai nuskambėjo procese, kuris, pasak stebėtojų, dar labiau spaudžia trapią mažumos koaliciją Madride.

    Bylos centre yra buvęs transporto ministras ir ilgametis socialistų lyderių komandos narys José Luis Ábalos. Prokuratūra jį kaltina piktnaudžiavimu, prekyba poveikiu, kyšininkavimu, lėšų pasisavinimu ir dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, o prašoma bausmė siekia 24 metus laisvės atėmimo.

    Kaltinimai siejami su COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai skubos tvarka buvo perkamos apsaugos priemonės, įskaitant veido kaukes. Prokurorų teigimu, verslininkui Víctor de Aldama sudarytos palankios sąlygos laimėti pelningus kontraktus, o buvęs ministro patarėjas Koldo García esą veikė kaip tarpininkas.

    Ábalos ir García kaltinimus neigia. Tuo metu Aldama, kuris, kaip skelbiama, bendradarbiauja su tyrėjais, teisme tvirtino, kad dalis uždirbto pelno galėjo atitekti Socialistų partijai.

    Liudytojo versija apie hierarchiją

    Teisme Aldama išdėstė savo versiją apie schemos hierarchiją ir pareiškė, kad „jei šioje byloje yra hierarchija“, Sánchez esą buvo „pirmame lygyje“, o po jo ėjo Ábalos ir García. Tai vieni griežčiausių viešai nuskambėjusių teiginių, tiesiogiai siejančių premjerą su tariama schema.

    Liudytojas teismui taip pat pateikė pasakojimą apie tariamą susitikimą, kuriame Sánchez esą jam dėkojo už tai, ką šis daro. Be to, Aldama sakė buvęs nustebintas premjero ir García artumo, o pats García esą yra ištaręs, kad premjeras jam „daug skolingas“.

    Socialistų atstovai šiuos pareiškimus atmetė kaip šmeižtą ir gynimosi taktiką. Premjeras Sánchez taip pat ne kartą viešai neigė nelegalų partijos finansavimą ar neteisėtą įtaką viešiesiems pirkimams.

    Politinis fonas ir koalicijos rizikos

    Ši byla vyksta platesniame kontekste, kai Ispanijos politinę darbotvarkę jau kurį laiką lydi keli korupcijos tyrimai, susiję su socialistų aplinka. Dėl to didėja įtampa ir santykiuose su kraštutinių kairiųjų koalicijos partnere Sumar bei regioninėmis politinėmis jėgomis, kurių balsai būtini siekiant priimti įstatymus.

    Kaip nurodoma teismo medžiagoje ir žiniasklaidos pranešimuose, procese buvo kalbama ir apie tariamas grynųjų pinigų „vokus“ bei galimus fiktyvius įdarbinimus valstybinėse įmonėse. Tokie epizodai sustiprina opozicijos argumentus, kad skandalai nėra pavieniai, o sisteminiai.

    Opozicinės partijos PP ir Vox teigia, jog susikaupę skandalai rodo gilesnę problemą ir reikalauja premjero atsistatydinimo bei pirmalaikių rinkimų. Sánchez tokius raginimus atmeta ir yra sakęs, kad sieks baigti kadenciją iki kitų numatytų visuotinių rinkimų 2027 metais.

    Teismo posėdžiai, kaip skelbiama, turėtų būti tęsiami artimiausiomis dienomis, o galutinis nuosprendis gali užtrukti mėnesius. Nuo to, kaip bus įvertinti teisme nuskambėję liudijimai, priklausys ne tik šios bylos baigtis, bet ir politinis spaudimas vyriausybei.

  • JAV Federalinis rezervas palūkanų normų nekeičia: Powellas sako liksiantis valdyboje

    JAV Federalinis rezervas palūkanų normų nekeičia: Powellas sako liksiantis valdyboje

    Sprendimas: palūkanos lieka tos pačios

    JAV Federalinis rezervas trečią posėdį iš eilės nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Jos ir toliau išlieka 3,50–3,75 proc. intervale, o sprendimą lėmė išaugęs neapibrėžtumas dėl ekonomikos perspektyvų.

    Centrinis bankas pabrėžė, kad papildomą įtampą kelia karas Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susiję energijos kainų svyravimai. Federalinio rezervo vertinimu, tai apsunkina infliacijos ir augimo prognozes artimiausiems mėnesiams.

    „Įvykiai Artimuosiuose Rytuose prisideda prie aukšto neapibrėžtumo lygio dėl ekonomikos perspektyvų. Infliacija išlieka padidėjusi, iš dalies dėl pastarojo meto pasaulinių energijos kainų augimo“, – sakoma Federalinio rezervo pranešime.

    Komitete – ryškus susiskaldymas

    Šis sprendimas atskleidė neįprastai didelę nuomonių įvairovę tarp palūkanų politiką formuojančio komiteto narių. Keturi pareigūnai nepritarė daugumos pozicijai: trys pasisakė prieš formuluotes, kurios atvertų kelią palūkanų mažinimui, o vienas ragino mažinti normas nedelsiant.

    Tokio masto nesutarimai vertinami kaip signalas, kad Federalinio rezervo viduje auga įtampa dėl tolesnio kurso, kai infliacija tebėra aukščiau 2 proc. tikslo. Kartu matyti ir lėtėjantys darbo rinkos rodikliai, kurie didina spaudimą palaikyti ekonomikos aktyvumą.

    Powellas: planuoja likti valdyboje

    Federalinio rezervo vadovas Jerome Powellas nurodė, kad pasibaigus jo kadencijai jis ketina kurį laiką likti centrinio banko valdytojų taryboje. Pasak jo, šį sprendimą lemia susirūpinimas dėl politinio spaudimo ir teisinių atakų, nukreiptų prieš institucijos nepriklausomumą.

    Toks žingsnis reikštų, kad prezidentas Donaldas Trumpas iš karto negalėtų paskirti naujo valdytojų tarybos nario į atsilaisvinančią vietą. Tuo pat metu jo kandidatas į Federalinio rezervo vadovus Kevinas Warshas jau yra sulaukęs politinės paramos Senate, o viešai žada reikšmingus pokyčius institucijos veikloje.

    „Nerimauju, kad šios atakos daužo šią instituciją ir kelia riziką dalykams, kurie visuomenei išties svarbūs“, – sakė Jerome Powellas.

    Powellas taip pat pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl visiško pasitraukimo sietų su tyrimo dėl Federalinio rezervo pastatų renovacijos pabaiga. Jo teigimu, jam svarbu, kad procesas būtų užbaigtas aiškiai ir skaidriai.

    Ką tai reiškia rinkoms ir vartotojams

    Nors palūkanų normos šį kartą nepakito, Federalinis rezervas leido suprasti, kad mažinimo scenarijus artimiausiais mėnesiais vis dar įmanomas. Vis dėlto sprendimai priklausys nuo infliacijos dinamikos, energijos kainų ir darbo rinkos atvėsimo masto.

    Pastaruoju metu infliacija JAV, pagal viešai skelbiamus rodiklius, siekia apie 3,3 proc., nedarbo lygis išlieka santykinai žemas – apie 4,3 proc., tačiau samdymo tempai lėtėja. Dėl to Federalinis rezervas balansuoja tarp tikslo suvaldyti kainų augimą ir poreikio nepakenkti ekonomikos plėtrai.

  • ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį renkasi į posėdį situacijoje, kai pasirinkimų mažai: euro zonos ekonomika dar neatsitiesė, o energijos kainų šuolis vėl kelia infliacijos riziką. Rinkos ir ekonomistai daugiausia tikisi pauzės, kol birželį atsiras daugiau aiškumo dėl karo Irane poveikio ir naujų ECB prognozių.

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje naftos ir dujų kainos išaugo maždaug 50 proc., palyginti su laikotarpiu iki JAV ir Izraelio konflikto su Iranu eskalacijos. Tokie šuoliai greitai persiduoda į transporto, pramonės ir dalies paslaugų sąnaudas, o tai didina riziką, kad brangimas taps ne vien laikinas, bet ir platesnis.

    ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as yra pabrėžęs, kad vertinant, ar kainų šokas laikinas, būtina suprasti, kiek ilgai truks konfliktas ir kokia bus jo įtaka energijos tiekimui. Kol perspektyva miglota, bankui sunku apsispręsti, ar griežtinti pinigų politiką, ar leisti ekonomikai prisitaikyti be papildomo palūkanų spaudimo.

    Naujausi Europos Komisijos verslo ir vartotojų lūkesčių duomenys rodo ryškėjantį pasitikėjimo smukimą, o tai paprastai signalizuoja silpnesnę paklausą artimiausiais mėnesiais. Kartu apklausos indikacijos rodo, kad įmonės dažniau planuoja kelti kainas, siekdamos kompensuoti išaugusias sąnaudas, o tai gali palaikyti infliaciją.

    Tuo pat metu ECB vartotojų apklausos duomenys parodė, kad namų ūkiai per 12 mėnesių tikisi apie 4,0 proc. infliacijos, kai anksčiau lūkesčiai buvo gerokai mažesni. Trejų metų infliacijos lūkesčiai taip pat pakilo iki maždaug 3,0 proc., t. y. virš ECB siekiamo 2 proc. tikslo, todėl bankui tenka saugoti patikimumą.

    ECB vadovei Christine Lagarde posėdyje teks išlaikyti pusiausvyrą: signalizuoti pasirengimą reaguoti, bet kartu neprovokuoti priešlaikinio finansinių sąlygų griežtinimo. Tai ypač svarbu, nes bankų skolinimo apklausos rodo, kad kreditavimo sąlygos jau griežtėja ir skolintis darosi sunkiau tiek verslui, tiek gyventojams.

    Dalies ekonomistų bazinis scenarijus numato pirmą 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą birželį, kai bus pateiktos atnaujintos ECB prognozės, o vėliau galimas dar vienas žingsnis metų eigoje. Tačiau rinkos pastaruoju metu tapo agresyvesnės ir kai kuriais vertinimais įkainoja iki trijų 0,25 procentinio punkto didinimų šiais metais, labiausiai reaguodamos į naftos kainų kreivę.

    Esminis kintamasis išlieka Iranas ir energijos tiekimo rizikos Persijos įlankoje: jei įtampa užsitęstų, energijos brangimas galėtų priminti 2022 metų šoką. Tokiu atveju ECB galėtų būti priverstas rinktis tarp infliacijos suvaldymo ir recesijos rizikos didinimo, o bet kokie sprendimai būtų itin jautrūs tiek duomenims, tiek rinkos reakcijai.

    Šiame fone investuotojai daugiausia lauks ne tiek sprendimo dėl palūkanų šiame posėdyje, kiek signalų apie birželį: ar ECB patvirtins galimybę griežtinti politiką, ar bandys pristabdyti rinkų lūkesčius. Kol energijos kainos išlieka pagrindiniu impulsu, būtent žaliavų rinkos, o ne vien makroekonominiai rodikliai, diktuoja pinigų politikos toną.

  • Europos Komisija svarsto laikinai švelninti metano taršos baudas: ką tai reikštų dujų tiekimui?

    Europos Komisija svarsto laikinai švelninti metano taršos baudas: ką tai reikštų dujų tiekimui?

    Europos Komisija svarsto, kaip praktiškai įgyvendinti naująsias metano emisijų taisykles, kurios Europos Sąjungoje turėtų pradėti veikti 2027 metais. Briuselyje diskutuojama apie galimybę laikinai taikyti vadinamąjį nulinės baudos režimą, kai nacionalinės institucijos tam tikrais atvejais galėtų neskirti finansinių sankcijų.

    Toks scenarijus būtų taikomas ribotą laiką, o svarstymuose minimas laikotarpis siektų nuo vienų iki trejų metų. Komisija kol kas nėra patvirtinusi sprendimo, tačiau ruošia gaires valstybėms narėms, kurios turėtų padėti vienodžiau taikyti taisykles ir išvengti nenumatytų pasekmių energijos tiekimui.

    Kas keičiasi metano taisyklėse?

    ES metano reglamentas numato griežtesnę prievolę naftos, dujų ir anglies tiekimo grandinėje matuoti, stebėti ir mažinti metano nuotėkius. Metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų trumpuoju laikotarpiu, todėl jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų lėtinti klimato kaitą.

    Reikalavimai apima ir importuojamą kurą, todėl atsakomybė tenka ne tik ES viduje veikiantiems operatoriams, bet ir pirkėjams, kurie turės įrodyti, kad jų tiekėjai laikosi palyginamų standartų. Praktikoje tai reiškia daugiau auditų, duomenų rinkimo ir aiškesnes nuotėkių taisymo procedūras.

    Kodėl svarstoma apie baudas?

    Energijos bendrovės teigia, kad daliai tiekėjų, ypač už ES ribų, greitai pasiekti reikalaujamą stebėsenos lygį bus sudėtinga, o tai gali didinti tiekimo rizikas. Savo ruožtu kai kurios valstybės narės baiminasi, kad per griežtas startas gali paskatinti tiekėjų pasitraukimą iš Europos rinkos arba branginti dujas.

    Komisija viešai signalizuoja, kad siekia, jog taisyklės būtų taikomos pragmatiškai ir nekeltų grėsmės energijos tiekimo saugumui. Tuo pat metu pabrėžiama, kad paties reglamento iš esmės atverti iš naujo ir perrašyti neplanuojama, nes tai didintų teisinį neapibrėžtumą.

    Ką sako kritikai ir ką tai reikštų rinkai?

    Aplinkosaugos organizacijos perspėja, kad laikinas sankcijų atsisakymas gali susilpninti pagrindinį reglamento principą, nes reali finansinė atsakomybė dažnai yra stipriausias paskatinimas investuoti į nuotėkių paiešką ir remontą. Jų teigimu, metano mažinimas ilgainiui prisideda ir prie energijos saugumo, nes prarastas metanas yra tiesiog iššvaistytas kuras.

    Jei būtų pasirinktas nulinės baudos modelis, tikėtina, kad jis būtų susietas su aiškiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pereinamuoju laikotarpiu, patikrinimų intensyvumu ir reikalavimu įrodyti, kad įmonė realiai diegia stebėsenos sistemas. Tai galėtų tapti kompromisu tarp klimato tikslų ir rinkos stabilumo, tačiau sprendimo detalės nulems, ar išimtis netaps taisykle.