CP v2

Blog

  • Telšių rajone baigiamas šildymo sezonas: nuo gegužės 4 dienos šiluma bus išjungta per kelias dienas

    Telšių rajono savivaldybė pranešė, kad nuo gegužės 4 dienos Telšių rajone baigiamas 2025–2026 metais vykęs šildymo sezonas. Sprendimą potvarkiu patvirtino savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Pagal nustatytą tvarką šilumos tiekimas nebus nutrauktas vienu metu visur iš karto: daugiabučiuose namuose ir administraciniuose pastatuose, taip pat bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose šildymas bus išjungiamas per kelias dienas. Savivaldybė akcentuoja, kad toks grafikas padeda sklandžiau atlikti techninius darbus ir išvengti staigių sutrikimų tinkle.

    Šildymo sezono pabaiga paprastai siejama su oro temperatūrų stabilizavimusi ir šilumos poreikio sumažėjimu, tačiau praktikoje sprendimą lemia ir pastatų paskirtis bei vartotojų komfortas. Pavyzdžiui, ugdymo ir gydymo įstaigose šilumos tiekimas dažnai derinamas atsakingiau, atsižvelgiant į patalpų mikroklimatą ir jautresnes grupes.

    Praėjusiais metais Telšių rajone šildymo sezonas buvo baigtas balandžio 16 dieną, todėl šiemet šiluma tiekiama ilgiau nei pernai. Ilgesnis sezonas dažniausiai reiškia didesnį šilumos suvartojimą, tačiau galutinės sąskaitos priklauso ir nuo lauko temperatūros svyravimų, pastatų energetinės būklės bei vartojimo įpročių.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savo namo administratoriaus ar šilumos tiekėjo informaciją, nes šildymo išjungimo data konkrečiame name gali skirtis keliomis dienomis. Jei pastate yra techninių priežasčių ar reikalingi papildomi darbai, šilumos tiekimo nutraukimas gali būti koreguojamas, kad būtų užtikrintas saugus sistemos veikimas.

  • Telšių Turgaus a. planuojama nuotekų tinklų rekonstrukcija: kaip teikti pastabas iki gegužės 20 dienos

    Telšių rajono savivaldybė paskelbė visuomenės informavimą apie numatomą projektavimą ir parengtų projektinių pasiūlymų pristatymą dėl nuotekų šalinimo tinklų Turgaus a. Telšių mieste rekonstravimo. Projektas apima slėginių nuotekų tinklų atnaujinimą ir susijusius sprendinius miesto inžinerinėje infrastruktūroje.

    Statytojas nurodomas UAB „Segestra“, o projektinius pasiūlymus rengė projektuotojas ir projekto vadovas Raimondas Dagelis. Darbai planuojami Telšiuose, Turgaus a., o projektas įvardijamas kaip statinio rekonstravimas.

    Tokie rekonstrukcijos projektai dažniausiai inicijuojami siekiant didinti tinklų patikimumą, mažinti avarijų riziką ir gerinti nuotekų surinkimą intensyvaus eismo ar tankiai užstatytose miesto vietose. Slėginiai tinklai ypač svarbūs ten, kur reljefas ar esama infrastruktūra neleidžia efektyviai taikyti savitakos sprendimų.

    Kur susipažinti su pasiūlymais?

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti nurodytu adresu Vilniuje, Verkių g. 34B-401, darbo dienomis nuo 9.00 iki 15.00 val., su pietų pertrauka nuo 12.00 iki 13.00 val. Papildomai informacija apie projektinius pasiūlymus skelbiama savivaldybės ir su statybų planavimu susijusiuose viešinimo kanaluose.

    Gyventojams, kuriems aktualūs planuojami sprendiniai, rekomenduojama įvertinti, ar rekonstrukcija gali turėti įtakos eismo organizavimui, triukšmui darbų metu, laikiniems kasinėjimams, privažiavimams prie sklypų ar paslaugų teikimo tęstinumui. Tokie aspektai įprastai aptariami viešinimo metu ir gali būti tikslinami gavus motyvuotas pastabas.

    Kaip pateikti pastabas?

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti raštu ir elektroniniu paštu projektuotojui. Terminas pasiūlymams pateikti yra iki 2026 metų gegužės 20 dienos.

    Viešasis susirinkimas numatytas 2026 metų gegužės 20 dieną 15.00 val. ir vyks nuotoliniu būdu. Skelbime nurodyta, kad susirinkimui reikalingi prisijungimo duomenys pateikiami kartu su viešinimo informacija.

    Kodėl svarbu įsitraukti?

    Visuomenės svarstymo etapas leidžia anksti identifikuoti praktines problemas, kurios kartais paaiškėja tik gyventojams ar šalia veikiančiam verslui, pavyzdžiui, dėl patogaus privažiavimo, darbų etapavimo ar laikino eismo ribojimo. Laiku pateikti pasiūlymai gali padėti patikslinti sprendinius dar iki techninių projektavimo stadijų ir sumažinti riziką, kad vėliau prireiks brangių korekcijų.

    Jei kyla klausimų dėl projekto apimties, darbų etapų ar galimų laikinų nepatogumų, gyventojai paprastai gali kreiptis į skelbime nurodytus kontaktus ir pateikti konkrečius klausimus dar iki nuotolinio susirinkimo. Praktikoje tai padeda viešą aptarimą padaryti tikslesnį ir labiau orientuotą į realias vietos problemas.

  • Turgaus aikštėje Telšiuose planuoja vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukciją: kaip dalyvauti aptarime

    Telšių rajono savivaldybė informuoja apie pradedamą vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Turgaus aikštėje Telšių mieste rekonstravimo ir statybos projektą. Gyventojai ir verslas kviečiami susipažinti su projektiniais pasiūlymais ir teikti pastabas iki 2026 metų gegužės 21 dienos.

    Projektas apima esamų vandentiekio tinklų atnaujinimą ir sprendinius, susijusius su nuotekų šalinimo infrastruktūra viešoje miesto erdvėje. Tokie darbai paprastai siejami su senstančių vamzdynų keitimu, tinklų patikimumo didinimu ir avarijų rizikos mažinimu, ypač intensyviai naudojamose centrinėse miesto vietose.

    Kur susipažinti su pasiūlymais

    Projektinių pasiūlymų rengėju nurodytas projektuotojas Raimondas Dagelis. Su pasiūlymais galima susipažinti adresu Verkių g. 34B-401, Vilniuje, darbo dienomis nuo 9.00 iki 15.00 valandos, su pertrauka nuo 12.00 iki 13.00 valandos.

    Statytoju nurodyta UAB „Segestra“. Pasiūlymai dėl projektinių sprendinių priimami raštu ir elektroniniu paštu, taip pat paštu siunčiant į Verkių g. 34B-401, LT-08221 Vilnius.

    Kaip pateikti pastabas ir kada vyks aptarimas

    Pasiūlymus projektuotojui galima teikti iki 2026 metų gegužės 21 dienos. Tai yra pagrindinis terminas, iki kurio gyventojai gali išsakyti nuomonę apie planuojamus sprendinius, darbų apimtį ir galimą poveikį kasdieniam judėjimui ar veiklai Turgaus aikštės prieigose.

    Viešasis susirinkimas numatytas 2026 metų gegužės 21 dieną 15.00 valandą ir vyks nuotoliniu būdu. Savivaldybė nurodo, kad susirinkimas bus transliuojamas internetu, o prisijungimo duomenys pateikiami savivaldybės skelbime.

    Kodėl tokie projektai svarbūs miesto centrui

    Vandentiekio ir nuotekų tinklai miesto centre dažnai įrengti prieš kelis dešimtmečius, todėl rekonstrukcija paprastai siejama su mažesniais vandens nuostoliais, stabilesniu slėgiu tinkle ir mažesne užsikimšimų bei avarinių remontų tikimybe. Atnaujinta infrastruktūra taip pat gali sumažinti trumpalaikių sutrikimų riziką ateityje, kai intensyvėja centrinės dalies naudojimas.

    Telšiuose planuojami sprendiniai bus svarbūs tiek vietos gyventojams, tiek verslams, kurie veikia Turgaus aikštės ir senamiesčio teritorijoje. Savivaldybė ragina suinteresuotus asmenis aktyviai įsitraukti į viešinimo procedūras, nes pastabos šiame etape gali turėti įtakos galutiniams techniniams sprendimams.

  • Kuro kainų lubos Lenkijoje: po 4 230 patikrinimų rasta 271 pažeidimų, svarsto paramą LPG

    Kuro kainų lubos Lenkijoje: po 4 230 patikrinimų rasta 271 pažeidimų, svarsto paramą LPG

    Ką parodė patikrinimai degalinėse

    Lenkijos mokesčių administratorius Krajowa Administracja Skarbowa pranešė reguliariai tikrinantis, kaip degalinės laikosi kuro kainų ribojimo taisyklių. Per 4 230 patikrinimų nustatytas 271 pažeidimas, tad, viceministro teigimu, tai sudaro apie 6 proc. degalinių.

    Valdžia tikina, kad kainų kontrolė tęsiama, o energetikos institucijos palaiko nuolatinį ryšį su mokesčių inspektoriais ir operatyviai atsako į klausimus dėl kainų lubų taikymo. Tokie patikrinimai paprastai apima ir dokumentų, ir skelbiamų kainų palyginimą su nustatytomis taisyklėmis.

    Paketas pratęstas iki 2026 metų

    Pasak viceministro, situacija kuro rinkoje stebima nuolat, o sprendimai dėl tolesnių priemonių bus siejami su geopolitiniais veiksniais, naftos produktų kainų prognozėmis ir Lenkijos makroekonomine padėtimi. Jis priminė, kad kainų stabilizavimo priemonės buvo pratęstos iki 2026 metų gegužės 15 dienos.

    Priemonių esmė yra laikinas mokesčių mažinimas degalams, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio tarifo sumažinimą iki 8 proc. ir akcizo lengvatas. Akcizas, kaip nurodoma, sumažintas iki Europos Sąjungoje leidžiamo minimumo, o sumažinimas skaičiuojamas centais už litrą benzino ir dyzelino.

    Diskusijos dėl LPG ir „kuro turizmo“

    Viceministras taip pat kalbėjo apie vadinamąjį kuro turizmą, kai gyventojai pildo bakus pasienyje dėl kainų skirtumo. Jo teigimu, šiuo metu situacija yra suvaldyta ir gana stabili, nors ilgalaikis stabilumas siejamas su platesne saugumo padėtimi regione.

    Be to, neatmetama, kad artimiausiomis savaitėmis gali būti svarstomas atskiras mechanizmas suskystintoms naftos dujoms. Pasak pareigūno, jei tam bus poreikis, ministerija ketina grįžti prie sprendimų dėl LPG, nes tai reikšminga daliai vairuotojų ir komercinio transporto.

    „Situacija rinkoje nuolat stebima, o sprendimai dėl paramos bus priimami pagal realų poveikį šalies kuro rinkai“, – sakė viceministras.

    Viceministras priminė ir fiskalinę priemonių kainą: jo teigimu, vadinamojo paketo išlaidos biudžetui siekia apie 370 000 000 eurų per mėnesį. Ši suma rodo, kad kainų ribojimas ir mokesčių lengvatos yra brangus instrumentas, todėl valdžiai svarbu pagrįsti jo tęstinumą tiek rinkos duomenimis, tiek kontrolės rezultatais.

  • Vokietijoje infliacija vėl kyla: balandį ji siekė 2,9 proc., daugiausia prisidėjo energija

    Vokietijoje infliacija vėl kyla: balandį ji siekė 2,9 proc., daugiausia prisidėjo energija

    Preliminarūs balandžio duomenys

    Vokietijos Federalinė statistikos tarnyba Destatis paskelbė preliminarų vertinimą, kad 2026 metų balandį metinė infliacija šalyje siekė 2,9 proc. Tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų pradžios, kai infliacija buvo akivaizdžiai slopusi.

    Šis rodiklis rodo, kad kainų spaudimas didžiausioje euro zonos ekonomikoje išlieka, o dalis praėjusiais metais matyto dezinflacijos efekto blėsta. Galutiniai suderinto vartotojų kainų indekso duomenys paprastai patikslinami vėliau, tačiau kryptis jau aiški.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Destatis nurodo, kad svarbiausias infliacijos paspartėjimo veiksnys balandį buvo energijos kainos. Preliminariais skaičiavimais, energija per metus pabrango 10,1 proc. ir tai didžiausias šuolis nuo 2023 metų vasario.

    Energijos brangimas ypač jautriai atsispindi vartotojų krepšelyje, nes tiesiogiai veikia ne tik sąskaitas už šildymą ar elektrą, bet ir transporto kaštus. Tokie pokyčiai ilgainiui gali persiduoti ir į prekių bei paslaugų kainas, jei verslui brangesnė energija tampa ilgalaike norma.

    Bazinė infliacija mažesnė

    Vertinant infliaciją be maisto ir energijos, vadinamąją bazinę infliaciją, balandį ji siekė 2,3 proc. Šis rodiklis dažnai laikomas geriau atspindinčiu „vidinį“ kainų augimą, nes yra mažiau priklausomas nuo trumpalaikių svyravimų pasaulinėse žaliavų rinkose.

    Tai reiškia, kad pagrindinis spaudimas kainoms šiuo metu labiau susijęs su energijos komponentu, o ne su plačiu ir tolygiai išsikerojusiu kainų augimu visoje ekonomikoje. Vis dėlto užsitęsęs energijos brangimas gali pakeisti šį vaizdą, jei ima kilti logistikos ir gamybos sąnaudos.

    Vokietijoje degalų kainos išlieka vienu labiausiai matomų infliacijos kanalų vartotojams. Skelbiama, kad benzino litro kaina šalies degalinėse viršijo 2 eurus, o tai didina kasdienes transporto išlaidas ir kartu kelia spaudimą kitoms kainoms.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad energijos kainų impulsas ne visuomet iš karto atsispindi kitose srityse, todėl dalis poveikio gali pasirodyti vėliau. Artimiausi mėnesiai bus svarbūs vertinant, ar šis kainų šuolis išlieka laikinas, ar tampa tvaresne tendencija.

    Tuo pat metu rinkos laukia ir kitų regiono šalių infliacijos signalų, nes jie formuoja lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos euro zonoje. Jei kainų augimas didžiosiose ekonomikose užsitęs, tai gali ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politikos aplinką.

  • PGE stato didžiausią Lenkijoje baterijų energijos saugyklą: 400 MW projektas startuos iki 2028 metų

    PGE stato didžiausią Lenkijoje baterijų energijos saugyklą: 400 MW projektas startuos iki 2028 metų

    Investicija prie Gryfino

    Lenkijos energetikos grupė PGE pranešė pasirašiusi sutartį dėl baterijų energijos kaupimo sistemos Magazyn Energii Gryfino statybos. Projektą įgyvendins dviejų Lenkijos įmonių konsorciumas: „SPEC BAU Polska“ ir „El Professional“, o paleidimas numatytas 2028 metų pabaigoje.

    Sutarties vertė viršija 1,14 mlrd. zlotų bruto, tai yra apie 260 mln. eurų. Už projekto įgyvendinimą ir priežiūrą atsakinga PGE dukterinė bendrovė PGE Energia Odnawialna.

    Galia, talpa ir ką tai keičia

    PGE nurodo, kad planuojamos sistemos galia sieks iki 400 MW, o minimali energijos talpa sudarys 800 MWh. Tai reikštų, kad įrenginys galėtų tiekti maksimalią galią maždaug 2 valandas, o pagrindinis tikslas būtų tinklo balansavimas ir greitas reagavimas į paklausos bei generacijos svyravimus.

    PGE teigimu, ši baterijų saugykla pagal įrengtą galią turėtų tapti didžiausia tokio tipo Lenkijoje ir būti svarbi nacionalinės elektroenergetikos sistemos saugumo dalis. Tokie projektai tampa itin aktualūs augant vėjo ir saulės elektrinių daliai, kai generacija labiau priklauso nuo oro sąlygų.

    „Žengiame į kitą baterijų energijos kaupimo plėtros etapą PGE grupėje. Gryfino energijos saugykla bus vienas iš svarbiausių elementų, didinančių Lenkijos elektros sistemos saugumą“, – sakė PGE vadovas Dariusz Lubera.

    Statyba ir vieta

    Skelbiama, kad objektas bus statomas Naujajame Čarnove (Nowe Czarnowo), šalia jau veikiančių PGE grupės energetikos aktyvų. Tokia lokacija paprastai leidžia greičiau prijungti įrenginius prie tinklo ir efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą.

    Užsakymas apima projektavimą, įrangos tiekimą, statybą, montavimą, paleidimą ir perdavimą eksploatacijai iki raktų. Taip pat numatytas 36 mėnesių garantinis aptarnavimas, kuris baterijų saugykloms svarbus dėl ilgaamžiškumo, valdymo sistemų patikimumo ir eksploatacinių rodiklių užtikrinimo.

    Pastaraisiais metais baterijų energijos kaupimo projektai Europoje sparčiai daugėja, nes jie padeda mažinti elektros kainų svyravimus piko metu ir mažina poreikį dažniau įjungti lanksčias, bet brangesnes rezervines elektrines. PGE atvejis taip pat pabrėžia siekį daugiau darbų patikėti vietos rangovams ir kurti kompetencijas regiono rinkoje.

  • „Cyfrowy Polsat“ ruošia naują strategiją iki 2026-ųjų: bus peržiūrėtos visos verslo kryptys

    „Cyfrowy Polsat“ ruošia naują strategiją iki 2026-ųjų: bus peržiūrėtos visos verslo kryptys

    Nauja kryptis iki 2026 metų

    „Cyfrowy Polsat“ vadovybė paskelbė, kad grupė rengia atnaujintą ilgalaikę strategiją, kuri turėtų būti pristatyta iki 2026 metų pabaigos. Pasak bendrovės atstovų, tikslas yra suteikti organizacijai daugiau tempo, lankstumo ir greitesnį sprendimų priėmimą.

    Bendrovės teigimu, planas neapsiribos viena sritimi: numatyta nuosekliai įvertinti tiek pajamų, tiek sąnaudų segmentus ir tai, kaip jie susijungia į vieną bendrą kryptį. Rinkai siunčiama žinutė aiški: strategija kuriama ilgam laikui, o ne vienam ketvirčiui.

    Ką reiškia „plati analizė“?

    Grupės vadovas Piotras Żakas pabrėžė, kad tai bus didelės apimties darbas, nes grupės struktūra yra sudėtinga ir apima skirtingus verslus. Pasak jo, bus peržiūrima kiekviena veiklos šaka, vertinant, kas kuria vertę, o kur reikalingi pokyčiai.

    „Turime išanalizuoti kiekvieną verslo atšaką, kiekvieną pajamų ir sąnaudų segmentą, kad tai susidėtų į nuoseklią strategiją“, – sakė Piotras Żakas.

    Vadovybė taip pat akcentuoja, kad strategijos rengimas nereiškia sprendimų atidėjimo: jei analizė parodys, kad tam tikrus veiksmus verta atlikti kuo greičiau, jie gali būti priimami nelaukiant galutinio dokumento. Tai signalas, kad 2025–2026 metais grupė gali būti aktyvi tiek optimizuodama procesus, tiek perskirstydama investicijas.

    Technologijos, DI ir robotizacija

    Vienas ryškiausių akcentų, apie kurį kalbėjo vadovybė, yra didesnis dėmesys naujoms technologijoms, įskaitant DI sprendimus ir robotizaciją. Tokios priemonės dažniausiai taikomos klientų aptarnavimo automatizavimui, tinklo ir paslaugų priežiūrai, duomenų analitikai bei vidinių procesų spartinimui.

    „Pastaraisiais mėnesiais pats aktyviai ieškojau kontaktų su technologijų lyderiais Lenkijoje ir užsienyje, kad DI ir robotizacijos sprendimai realiai pagerintų mūsų procesus“, – sakė Piotras Żakas.

    Bendrovė nurodo jau matanti anksčiau įdiegtų pokyčių efektą: minimos atnaujintos neriboto plano pasiūlos, „Multiplay“ paketo plėtra ir didesnis dėmesys internetinei televizijai. Telekomunikacijų ir žiniasklaidos grupėms tai aktualu dėl augančios konkurencijos, brangių tinklo investicijų ir vartotojų įpročių poslinkio į turinį bei paslaugas internete.

    2025 metais, pasak vadovybės, veiklą veikė infliacija ir sąnaudų spaudimas, o taip pat kapitalo imlios investicijos į infrastruktūrą. Tarp minimų operacinių rezultatų – „Multiplay“ klientų skaičiaus augimas iki 3 038 000 ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį ir didėjantis vidutinis pajamų iš vieno kliento rodiklis.

    B2C segmente ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį vidutinės pajamos iš vieno kliento augo 5,4 proc., o B2B segmente – 2,4 proc. Grupė taip pat akcentavo tolesnę mobiliojo ir fiksuoto ryšio tinklų plėtrą bei pasirengimą 5G plėtrai, išnaudojant turimus dažnius.

    Rinkai svarbiausias klausimas dabar yra tai, ar platesnė analizė baigsis portfelio „apsivalymu“, ar, priešingai, papildomomis investicijomis į prioritetines kryptis. Kol kas bendrovė formuluoja atsargiai: sprendimai priklausys nuo analizės rezultatų, o galutinės išvados turėtų paaiškėti artėjant strategijos paskelbimui.

  • Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Ar „Meta“ bus atsakinga už deepfake reklamas: Varšuvos teismas paliko galioti sprendimą

    Varšuvos Apeliacinis teismas paliko galioti ankstesnį sprendimą byloje, kurioje „Meta“ kaltinama neužkirtusi kelio netikroms reklamoms „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Šios reklamos, anot ieškovo, naudojo jo ir jo žmonos atvaizdą, o dalis vartotojų dėl to patyrė finansinių nuostolių.

    Skundą pateikė siuntų bendrovės „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska, teigiantis, kad socialiniuose tinkluose plito sukčiavimui skirtos reklamos, imituojančios jo vardu teikiamas investavimo rekomendacijas. Teismas dar pirmojoje instancijoje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, numatančias finansinę sankciją už kiekvieną naujai pasirodžiusią tokio tipo reklamą.

    Teismas: platforma nėra tik tarpininkė

    R. Brzoskos teigimu, Apeliacinis teismas sutiko, kad „Meta“ šiuo atveju negali būti laikoma vien pasyvia technine tarpininke. Esminis argumentas byloje yra tai, kad reklamos platformoje ne tik talpinamos, bet ir atrenkamos, tikrinamos prieš rodymą, o pati platforma už jų sklaidą gauna atlygį.

    „Turime lūžio taško sprendimą: teismas aiškiai pasakė, kad už sukčiavimui skirtas reklamas atsako ir „Meta“,“ – sakė Rafałas Brzoska.

    „Meta“ savo poziciją grindė Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktu ir teigė esanti saugiosios užuovėjos režime, taikomame tam tikrų rūšių tarpininkams. Vis dėlto teismas, kaip nurodo ieškovas, įvertino, kad platformos vaidmuo reklamos grandinėje yra aktyvus ir ekonomiškai motyvuotas, todėl atsakomybės ribojimai šiuo atveju gali būti netaikomi.

    Deepfake reklamos ir vieši asmenys

    Bylos kontekstas siejamas su pastaraisiais metais išaugusiu sukčiavimu, kai netikros reklamos kuriamos pasitelkiant dirbtinis intelektas technologijas ir vadinamąjį deepfake. Tokiu būdu imituojami viešų žmonių vaizdo įrašai ar balsas, o vartotojai raginami investuoti į tariamas platformas ar produktus.

    Lenkijos žiniasklaidoje aptarta, kad sukčiai tokioms kampanijoms naudojo ne tik R. Brzoskos, bet ir kitų žinomų žmonių atvaizdą. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur reklaminiai skelbimai socialiniuose tinkluose vis dažniau tampa kibernetinių nusikaltėlių įrankiu, ypač kai auditorija taikoma per mokamą tikslinimą.

    Ką tai gali reikšti „Meta“ ir reklamos rinkai

    Jei tokia teismų praktika įsitvirtintų, ji galėtų reikšti didesnę platformų pareigą aktyviau vertinti mokamos reklamos turinį, o ne vien reaguoti į pranešimus po publikavimo. Reklamos užsakovams tai gali atnešti griežtesnę patikrą, o vartotojams daugiau apsaugos nuo apgaulingų investavimo ar prekių pasiūlymų.

    Viešai aptartuose kaltinimuose dėl sukčiavimo reklamų sklaidos taip pat keliami klausimai apie tai, kaip platformos nustato riziką ir kokiais atvejais reklama blokuojama. Kritikai pabrėžia, kad didelis reklamos mastas ir automatizuotas moderavimas palieka spragų, kurias sukčiai išnaudoja ypač greitai.

    Byla Varšuvoje išlieka svarbi ne tik dėl galimų finansinių pasekmių, bet ir dėl precedento: ji parodo, kad teismai vis dažniau vertina platformas kaip aktyvius reklamos ekosistemos dalyvius. Toks požiūris gali sustiprinti spaudimą socialiniams tinklams efektyviau užkirsti kelią deepfake ir kitoms apgaulės formoms dar prieš joms pasiekiant vartotojus.

  • Trumpesnė majówka, bet kelionės nesustoja: lenkai renkasi tylą ir planuoja „majówką bis“

    Trumpesnė majówka, bet kelionės nesustoja: lenkai renkasi tylą ir planuoja „majówką bis“

    Šiemet Lenkijoje vadinamoji majówka, ilgesnis savaitgalis apie gegužės 1 dieną, kalendoriuje išsidėstė ne taip palankiai kaip įprastai, todėl vidutinė viešnagės trukmė sutrumpėjo. Rezervacijų duomenys rodo, kad poilsiautojai dažniau renkasi 2–3 nakvynes, o paskutinėmis dienomis prieš išvykimą sprendimai priimami gerokai spontaniškiau.

    Apgyvendinimo technologijų bendrovės „Profitroom“ skaičiavimai rodo, kad vidutinė viešnagė majówkos laikotarpiu siekia 2,53 nakties, tai yra 9,2 proc. mažiau nei prieš metus. Likus dviem dienoms iki ilgojo savaitgalio pradžios, bendras rezervacijų lygis buvo beveik 11 proc. žemesnis nei pernai, tačiau rinkoje ryškėja last minute pirkimo dinamika.

    „Pardavimo pabaiga yra labai dinamiška. Esant gerai orų prognozei matome aiškų last minute rezervacijų šuolį“, – sakė „Profitroom“ prekės ženklo strategijos direktorius Arkadiuszas Czerwińskis.

    Poilsis lėtesniu ritmu

    Kryptys, kurias lenkai renkasi gegužės pradžiai, vis labiau krypsta į ramesnes vietas ir mažiau akivaizdžius maršrutus. Didesnio susidomėjimo sulaukia Sudetai, Vakarų Pomeranija, Bieszczady ir Beskidai, taip pat mažesni miesteliai už pagrindinių turistinių trasų.

    Ši tendencija dera su platesniu pokyčiu turizmo rinkoje, kai dalis keliautojų sąmoningai vengia perpildytų kurortų ir renkasi trumpesnį, bet kokybiškesnį poilsį. Tokį elgesį stiprina ir neapibrėžtumas dėl orų, nes sprendimą išvykti daug kas atideda iki paskutinės akimirkos.

    „Majówka bis“ – antras, pigesnis savaitgalis

    Šiemet išsiskiria ir vadinamoji majówka bis, kai šeimos planuoja antrą, ramesnę išvyką gegužės 11–13 dienomis, sutampančiomis su aštuntokų egzaminais. „Profitroom“ duomenimis, šiuo laikotarpiu rezervacijų daugėja, o daliai keliautojų tai tampa proga išvengti didžiausių srautų.

    Vidutinė nakvynės kaina majówka bis metu siekia apie 147 eurus, kai per pagrindinę majówką ji buvo apie 200 eurų. Kartu mažėjo ir vidutinė užsakymo vertė: ji siekia apie 561 eurą, tai yra 11,1 proc. mažiau nei prieš metus, o dažniausiai keliauja šeimos 2+1 ir 2+2 sudėties.

    Viešbučių sektoriuje vaizdas nevienodas: Izbos Gospodarczej Hotelarstwa Polskiego duomenimis, 38 proc. viešbučių majówkai turėjo mažesnį nei 30 proc. užimtumą. Tuo pačiu dalis rinkos, ypač patraukliausiuose miestuose ar segmentuose, fiksuoja aukštą užsakymų lygį, todėl bendras rezultatas labiau primena persiskirstymą, o ne kelionių atsisakymą.

    Krokuva išsiskiria užimtumu

    Nors daug kas ieško tylos ir mažesnių vietovių, didieji miestai išlieka stiprūs trumpų išvykų pasirinkimai. Viešbučių tinklas „Leonardo Hotels“ skelbia, kad Krokuvoje majówkai jau buvo užimta daugiau nei 80 proc. nakvynės vietų.

    Analitikos platformos „Lighthouse“ duomenys rodo, kad ieškant nakvynės Krokuvoje prieš majówką dominavo lenkai, taip pat britai ir italai, o tarp sparčiausiai augusių grupių minima svečių iš Ispanijos. Miestai tokiais laikotarpiais laimi dėl patogaus susisiekimo ir galimybės suplanuoti 2–3 dienų city break net ir esant permainingiems orams.

    Turizmo rinkos atstovai pabrėžia, kad majówka vis labiau tampa ne tik išvyka „prie grilio“, bet ir savotišku vasaros sezono startu. Šiuo metu keliautojai išbando viešbučius, vertina kainas ir paslaugas, o palankesnė orų prognozė dažnai lemia greitą sprendimą išvykti, net jei kelionė trunka trumpiau nei anksčiau.

  • Šalnos Lenkijos soduose: nuostoliai gali siekti 80–90 proc., ministerija žada greitą pagalbą

    Šalnos Lenkijos soduose: nuostoliai gali siekti 80–90 proc., ministerija žada greitą pagalbą

    Šalnos smogė sodams

    Lenkijoje kelias naktis iš eilės fiksuojamos pavasarinės šalnos smarkiai paveikė sodininkystės ūkius, o realus nuostolių mastas paaiškės tik po kelių dienų. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija pranešė stebinti situaciją ir palaikanti ryšį su ūkininkais bei vietos administracija.

    Pasak ministerijos, tik pasibaigus šalnų bangai bus galima tiksliau įvertinti, kiek žalos patirta soduose ir uogynuose. Tokiais atvejais vaivadijos, atitinkančios Lietuvos apskričių lygmens administracinius vienetus, sudaro komisijas nuostoliams nustatyti ir dokumentuoti.

    Žadami paramos mechanizmai

    Ministerija pabrėžia, kad gavus komisijų išvadas įprastai įjungiami paramos mechanizmai, pritaikyti stichinių reiškinių paveiktiems ūkiams. Sprendimų greitis priklausys nuo to, kaip sparčiai bus surinkti duomenys ir patvirtinti nuostoliai konkrečiuose regionuose.

    „Esame numatę lėšų padėti ūkininkams, nukentėjusiems nuo orų reiškinių. Kaip ir ankstesniais metais, reaguosime greitai ir pagal nuostolių mastą“, – sakė žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis.

    Ūkininkai: kai kur dingo beveik visas derlius

    Lenkijos sodininkų organizacijų atstovai tvirtina, kad kai kuriose vietovėse ši šalnų banga galėjo sunaikinti 80–90 proc. vaisių užuomazgų. Labiausiai nukentėti gali vyšnių, trešnių, kriaušių ir obelų sodai, anksčiau šalnos jau palietė avietes ir gervuoges.

    „Tai, kas dabar vyksta soduose, yra armagedonas“, – sakė Lenkijos sodininkų asociacijos vadovas ir parlamento narys Miroslawas Maliszewskis.

    Pasak jo, tai jau antroji šalnų banga šį sezoną, tačiau dabartinė kai kuriose vietose yra gerokai stipresnė. Ūkininkai bando gelbėti žiedus ir užuomazgas įvairiomis priemonėmis, tačiau jei audiniai jau pažeisti, dalies nuostolių išvengti nebeįmanoma.

    Prognozės ir platesnis kontekstas

    Lenkijos meteorologai įspėjo, kad naktį temperatūra daugelyje regionų gali kristi žemiau nulio, o prie žemės paviršiaus šaltis paprastai būna dar aštresnis. Tokios sąlygos ypač pavojingos žydinčioms kultūroms, nes net trumpalaikis šaltis gali sunaikinti būsimą derlių.

    Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis turėtų pamažu šilti, tačiau vietomis dar galimi pavieniai atšalimai. Po šalnų rizikos dažnai seka kita problema: staigesnis atšilimas ir permainingi orai didina audrų, krušos ir liūčių tikimybę, o tai žemės ūkiui tampa papildomu neapibrėžtumu.

    Ūkininkų organizacijos atkreipia dėmesį, kad pavasarinės šalnos pastaraisiais metais kartojasi dažniau ir tampa sunkiau prognozuojamos. Šiltos kovo ar balandžio pradžios dienos paspartina vegetaciją, o vėliau grįžtantis šaltis smogia pačiu jautriausiu momentu, kai nuo kelių laipsnių priklauso viso sezono pajamos.