CP v2

Blog

  • Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina skelbia iki 2026 metų pabaigos planuojanti pagaminti iki 7 mln. mažų smogiamųjų FPV dronų. Tai reikštų maždaug 500 000 vienetų per mėnesį ir dar labiau įtvirtintų šalies lyderystę masinėje pigių, bet efektyvių bepiločių gamyboje.

    Toks mastas, apie kurį kalbama Ukrainoje, gerokai viršija dabartines Vakarų ambicijas mažųjų bepiločių segmente. JAV Gynybos departamentas, plėtodamas programą, orientuotą į dronų dominavimą, iki 2027 metų vasario yra numatęs užsakyti mažiau nei 200 000 panašios klasės dronų.

    „Pereiti nuo nulio iki 200 000 yra gerokai sunkiau, nei vėliau didinti apimtis, kai gamyklos, tiekimas ir pajėgumai jau veikia“, – sakė Defense Innovation Unit vadovas operacijoms Travis Metz, komentuodamas gamybos plėtros iššūkius.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos pranašumą lemia ne tik gamybos apimtys, bet ir fronto patirtis, kuri nuolat grąžina grįžtamąjį ryšį gamintojams. FPV dronai kare tapo vienu svarbiausių įrankių tiek taikiniams žvalgyti, tiek tiksliniams smūgiams prieš techniką ar pozicijas, o technologiniai patobulinimai diegiami itin greitai.

    Tuo pat metu Pentagonas griežtina tiekimo grandinės reikalavimus ir siekia, kad mažiesiems bepiločiams būtų užtikrinta pilnai vidaus rinka paremta komponentų bazė. Atnaujintose gairėse numatyti ribojimai kai kuriems kiniškos kilmės komponentams, įskaitant tam tikrus variklius ir akumuliatorių sprendimus.

    Tai reikšmingas pokytis, nes, JAV pareigūnų vertinimu, didelė dalis anksčiau įsigytų dronų tikėtina turėjo kiniškų detalių. Priklausomybės mažinimas laikomas kritiniu žingsniu, siekiant stabilaus tiekimo, saugumo ir galimybės greitai didinti gamybą krizės metu.

    JAV taip pat aktyviai įtraukia Ukrainos gamintojus į bandymus ir partnerystes, kurios turėtų paspartinti amerikietiškų pajėgumų augimą. Keli Ukrainos gamintojai pakviesti į testus Fort Carson bazėje Kolorado valstijoje, o dalis jų jau kuria arba rengia bendras įmones su JAV gynybos pramonės partneriais.

    Viena iš esminių būsimų užsakymų sąlygų yra lokalizuota gamyba JAV teritorijoje. Tokia kryptis leidžia perkelti Ukrainoje ištobulintus sprendimus į Vakarų pramoninę bazę, kartu mažinant rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimo sutrikimais.

    Ilgalaikėje perspektyvoje JAV pareigūnai tikisi pasivyti Ukrainą, tačiau pripažįsta, kad masinės gamybos startas yra sunkiausia dalis. Ukrainos planai rodo, kad bepiločių karas tampa pramonės pajėgumų, tiekimo grandinių ir greitos inovacijos varžybomis, kuriose atsilikimą kompensuoti vis sudėtingiau.

  • „Lyft“ ir „Baidu“ Londone išleido robotaksi: kada europiečiai galės važiuoti be vairuotojo?

    „Lyft“ ir „Baidu“ Londone išleido robotaksi: kada europiečiai galės važiuoti be vairuotojo?

    JAV pavėžėjimo bendrovė „Lyft“ kartu su Kinijos technologijų grupe „Baidu“ Londone pradėjo autonominių taksi bandymus. Į gatves išriedėjo „Apollo Go RT6“ robotaksi, sukurti specialiai užsakomo pavėžėjimo paslaugoms.

    Bandymai startavo liepos 28 dieną, o kol kas kiekviename automobilyje sėdi saugos vairuotojas. Pirmuoju etapu kelių dešimčių visiškai elektrinių RT6 parkas važinėja tik Brento rajone, kuris apima ir tankiau apgyvendintas, ir priemiestines šiaurės vakarų Londono zonas.

    Paslauga per „Freenow“ platformą

    Operaciniu projekto partneriu tapo „Freenow by Lyft“ – Europoje veikianti taksi platforma, kurią „Lyft“ įsigijo 2025 metais. Paslauga planuojama kaip hibridinė: robotaksi turėtų papildyti tradicinius taksi ir privačios nuomos automobilius, o ne staiga juos pakeisti.

    Komercinės kelionės su viešomis rezervacijomis numatomos 2027 metais, tačiau grafikas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų. Leidimai siejami su Londono transporto institucijų ir nacionalinių autonominio transporto priežiūros struktūrų reikalavimais, įskaitant saugos įrodymus ir atsakomybės taisykles.

    Londono robotaksi lenktynės

    Londonas vis aiškiau tampa vienu svarbiausių Europos poligonų autonominiam transportui. Mieste jau anksčiau bandymus su saugos vairuotojais pradėjo ir kitos rinkos dalyvės, o pavėžėjimo platformos bei automobilių kūrėjai siekia įsitvirtinti dar prieš suvienodėjant Europos reguliavimui.

    Šios programos svarbios ne tik technologijoms, bet ir miesto mobilumui: vertinama, kaip autonominiai automobiliai elgiasi mišriame eisme, kaip bendrauja su pėsčiaisiais ir dviratininkais, kaip veikia nuotolinė priežiūra ir incidentų valdymas. Ne mažiau svarbu, ar pavyks užtikrinti pakankamą saugumo lygį realiomis sąlygomis ir pelnyti visuomenės pasitikėjimą.

    „Lyft“ ir „Baidu“ partnerystė paskelbta 2025 metais, o jos ambicija – ilgainiui diegti tūkstančius autonominių automobilių pagrindinėse Europos rinkose. „Baidu“ šiame projekte tiekia transporto priemones ir autonominio vairavimo technologiją, o „Freenow by Lyft“ rūpinasi vietine veikla ir užsakymų valdymu programėlėje.

    „Mūsų prioritetas yra saugumas ir profesionalių vairuotojų bendruomenės palaikymas, kartu suteikiant miestui tvaresnių mobilumo pasirinkimų“, – sakė „Freenow by Lyft“ vadovas Thomasas Zimmermannas.

    „Šie bandymai yra svarbus etapas „Apollo Go“ plėtrai už Kinijos ribų ir praktinis žingsnis į didesnio masto paslaugas Europoje“, – sakė „Baidu“ atstovas Nan Yang.

  • „Morrowind“ jau veikia naršyklėje: modas stebina, bet norint pilnos versijos teks turėti žaidimą

    „Morrowind“ jau veikia naršyklėje: modas stebina, bet norint pilnos versijos teks turėti žaidimą

    Gerbėjų bendruomenė pristatė projektą „OpenMW-Web“, leidžiantį „The Elder Scrolls III: Morrowind“ paleisti interneto naršyklėje. Pirmąją viešą versiją išleido modderis Virtastic, o ji jau dabar parodo, kad klasikinis vaidmenų žaidimas gali veikti be tradicinės programos diegimo.

    „OpenMW-Web“ remiasi „OpenMW“ – atvirojo kodo „Morrowind“ variklio perrašymu, kurį kuria bendruomenė. Demonstracinėje versijoje žaidėjas atsiduria nedidelėje vietovėje su veikėjais, sargybiniais ir priešininkais, tad galima įvertinti judėjimą, sąsają ir stabilumą.

    „Tai jau dabar yra įtikinamas įrodymas, kad „Morrowind“ gali veikti patenkinamai net naršyklėje“, – teigia projekto autorius Virtastic.

    Vis dėlto pilnaverčiam naudojimui reikės turėti teisėtai įdiegtą „Morrowind“ kopiją savo įrenginyje. Naršyklės sprendimas paprašo nurodyti vietinį žaidimo katalogą, nes pats modas neplatiną originalių duomenų failų, o tai padeda išvengti su autorių teisėmis susijusių problemų.

    Įdomu tai, kad „OpenMW-Web“ gali veikti ir su kitais įdiegtais modais, todėl teoriškai naršyklėje įmanoma atkurti beveik tą pačią modifikuotą patirtį, prie kurios žaidėjai įpratę kompiuteryje. Kadangi tai ankstyva laida, kūrėjai perspėja apie klaidas ir nelygų veikimą, o našumas priklausys nuo įrenginio ir naršyklės galimybių.

    „Morrowind“ modifikacijų scena pastaraisiais metais suaktyvėjusi: šalia grafikos ar žaidimo balansą keičiančių sprendimų atsiranda ir eksperimentinių idėjų. Kiti „OpenMW“ pagrindu kuriami projektai bando netradicinius valdymo ar kelių ekranų scenarijus, o tai rodo, kad bendruomenė vis dar ieško būdų, kaip 2002 metais išleistas žaidimas galėtų patogiai gyvuoti šiuolaikiniuose įrenginiuose.

  • Po 20 metų tylos „Cyan“ parodė naują „Myst“ prototipą, bet yra bloga žinia gerbėjams

    Po 20 metų tylos „Cyan“ parodė naują „Myst“ prototipą, bet yra bloga žinia gerbėjams

    Po daugiau nei dviejų dešimtmečių nuo serijos suklestėjimo studija „Cyan“ netikėtai pristatė naujos „Myst“ idėjos prototipą ir jo vaizdo medžiagą. Projektas kol kas turi darbinį pavadinimą „Project Anglerfish“ ir aiškiai bando atgaivinti klasikinę, paslapčių ir tyrinėjimo kupiną nuotaiką.

    Vis dėlto kartu paaiškėjo ir pagrindinė kliūtis: tai nėra pilnavertiškai kuriamas žaidimas. „Cyan“ teigimu, prototipas buvo kuriamas maždaug 4 mėnesius, o jo tikslas buvo pritraukti leidėjų dėmesį, tačiau šiuo metu nė vienas jų projekto neperėmė, todėl jo ateitis lieka neaiški.

    „Dėl įvairių priežasčių tuo metu projektas negalėjo judėti į priekį, tačiau vis tiek didžiuojamės komandos darbu, todėl dalijamės šiuo vaizdu su visais“, – sakė „Cyan“ atstovai.

    Studijos situaciją apsunkina ir pastarųjų metų realijos. „Cyan“ yra minėjusi, kad 2025 metais teko atleisti beveik pusę darbuotojų, o tai rodo, jog ilgalaikiai, rizikingi projektai be tvirto finansavimo tampa sunkiai įgyvendinami net ir turint stiprų prekės ženklą.

    Leidėjų atsargumą galima suprasti: „Myst“ yra nišinis galvosūkių ir lėto tyrinėjimo žanro simbolis, tačiau šiuolaikinėje rinkoje dominuoja didelio biudžeto, greito įsitraukimo ir ilgalaikio aptarnavimo modelio žaidimai. Tokiame kontekste ramus, atmosferinis nuotykis gali būti sunkiau parduodamas masinei auditorijai, net jei kritikai ir ištikimi gerbėjai jį sutiktų palankiai.

    Tuo pačiu socialiniuose tinkluose reakcijos buvo gana vieningos: dalis žaidėjų atvirai ragina suteikti projektui šansą ir ieškoti alternatyvių finansavimo kelių. „Cyan“ jau anksčiau rėmėsi sutelktiniu finansavimu, o keli studijos projektai buvo surinkę maždaug po 1 000 000 JAV dolerių, o 2018 metais paskelbta 25 metų sukakties kampanija priartėjo prie 3 000 000 JAV dolerių.

    Perskaičiavus apytiksliai pagal pastarųjų metų kursus, tokios sumos sudarytų maždaug 900 000 eurų, apie 2 700 000 eurų ir atitinkamai, o tai rodo, kad ištikima auditorija egzistuoja. Vis dėlto vien nostalgijos gali neužtekti: sėkmei reikėtų aiškaus turinio plano, realistiškos biudžeto ribos ir šiuolaikinių platformų pasiekiamumo.

    Kol kas „Project Anglerfish“ lieka labiau klausimu nei pažadu. Tačiau pats prototipo paviešinimas siunčia aiškią žinutę: „Cyan“ vis dar ieško galimybių sugrįžti prie „Myst“ šaknų, o galutinį sprendimą, ar tai taps realiu žaidimu, greičiausiai lems finansavimo ir leidybos partnerių paieškos.

  • Kodėl kaubojai dievino džiovintą mėsą: šis užkandis išgelbėdavo kelionėse ir šiandien kelia diskusijas

    Džiovinta mėsa, dar vadinama jautienos džiūvėsiais ar „jerky“, XIX amžiaus JAV kaubojams buvo ne prabanga, o praktiškas sprendimas. Ilgose kelionėse varant galvijus reikėjo maisto, kuris nesugestų, tilptų kišenėje ir suteiktų energijos, todėl sūdyta ir džiovinta mėsa tapo kasdieniu raciono pagrindu.

    Šio produkto vertė buvo paprasta: pašalinus drėgmę mėsa lėčiau genda, o druska papildomai stabdo bakterijų dauginimąsi. Kaubojai ją valgydavo kaip užkandį arba mesdavo į troškinius, kad net ir kukli vakarienė greitai įgautų sotumo bei skonio.

    Nors džiovinta jautiena dažnai siejama su Laukiniais Vakarais, pati technologija daug senesnė. Pietų Amerikoje paplito sūdyta ir džiovinta mėsa ch’arki, o panašūs konservavimo būdai skirtinguose žemynuose buvo naudojami dar gerokai iki kaubojų eros.

    Istoriniai šaltiniai rodo, kad džiovinta mėsa buvo įprastas kelionių maistas ir ankstyvųjų ekspedicijų laikais. Pavyzdžiui, XIX amžiaus pradžios keliautojų užrašuose minimas saulėje džiovintas ir ankstesnėse stovyklose paruoštas mėsos maistas, kuriuo maitintasi žygiuose.

    Šiandien džiovinta mėsa išlieka populiari dėl didesnio baltymų kiekio ir patogumo, tačiau mitybos specialistai ragina vertinti sudėtį. Daugelyje pramoniniu būdu gaminamų produktų druskos kiekis yra didelis, o dažnas ir gausus vartojimas gali prisidėti prie per didelio natrio suvartojimo.

    Namų sąlygomis džiovinti mėsą taip pat įmanoma, tačiau svarbiausia laikytis maisto saugos: užtikrinti pakankamą kaitinimą ir higieną, o laikymui rinktis sandarų indą bei šaldytuvą. Tradiciškai mėsos juostelės būdavo džiovinamos saulėje, vėjyje arba rūkomos virš ugnies, o skonis priklausydavo nuo druskos ir prieskonių.

    Vis dėlto, kaip ir kaubojų laikais, pagrindinė džiovintos mėsos idėja nepasikeitė: tai patvarus, lengvai transportuojamas maistas, padedantis ištverti ilgas keliones. Skirtumas tik tas, kad šiandien jis tapo masinės prekybos užkandžiu, kurį verta rinktis atsakingai, atkreipiant dėmesį į sudėtį ir druskos kiekį.

  • Lenkai paleido milžinišką „Steam“ išpardavimą: nuolaidos iki 90 proc., „Cyberpunk 2077“ – už keliasdešimt eurų

    Lenkai paleido milžinišką „Steam“ išpardavimą: nuolaidos iki 90 proc., „Cyberpunk 2077“ – už keliasdešimt eurų

    „Steam“ platformoje startavo renginys „From Poland With Love 2026“, skirtas lenkų kūrėjų žaidimams. Akcijoje dalyvauja tiek nepriklausomų studijų projektai, sulaukę itin gerų įvertinimų, tiek didelio biudžeto hitai, tapę savo žanrų etalonais.

    Organizatoriai skelbia, kad kai kuriems žaidimams nuolaidos siekia iki 90 proc., todėl pasiūlymų spektras šį kartą ypač platus. Išpardavimas vyksta ribotą laiką ir baigsis rugpjūčio 3 dieną 19 valandą.

    Tarp labiausiai aptariamų pasiūlymų – „Cyberpunk 2077“, kurio kaina sumažinta iki maždaug 14 eurų, o papildymas „Phantom Liberty“ kainuoja apie 14 eurų. Taip pat siūlomas komplektas, kuriame abu pirkiniai bendrai atsieina apie 26 eurus, nors anksčiau panašios sumos neretai neužtekdavo net vien pagrindiniam žaidimui.

    Iš „CD Projekt RED“ katalogo išsiskiria ir „The Witcher 3: Wild Hunt“ pilnas leidimas, kurį išpardavimo metu galima įsigyti už maždaug 7 eurus. Tokie kainų kritimai dažnai paskatina sugrįžti prie seniau praleistų žaidimų arba pagaliau įsigyti klasiką, kuri ilgai buvo atidėta.

    Nuolaidos taikomos ir naujesniems bei nišiniams projektams: „Cronos: The New Dawn“ atpigintas maždaug iki 28 eurų, „Dying Light: The Beast“ kainuoja apie 35 eurus, o „Layers of Fear“ siūlomas už maždaug 11 eurų. Vis dėlto galutinė kaina gali skirtis priklausomai nuo regiono nustatymų ir taikomų mokesčių, todėl prieš pirkimą verta pasitikrinti krepšelio sumą.

    Tokia teminė akcija atspindi platesnę „Steam“ tendenciją vis dažniau išryškinti konkrečių šalių kūrėjus ir jų žaidimus, suteikiant jiems papildomo matomumo. Žaidėjams tai proga pigiau praplėsti biblioteką, o studijoms – pasiekti auditoriją, kuri įprastai pro šalį praleidžia mažiau reklamuojamus projektus.

  • Neįtikėtina: „Jack in the Box“ mėsainis 7-ajame dešimtmetyje kainavo centus – kiek tai būtų šiandien?

    JAV greitojo maisto tinklas „Jack in the Box“, gimęs Kalifornijoje, 7-ajame dešimtmetyje klientus viliojo kainomis, kurios šiandien skamba kaip iš kitos epochos. Tuo metu bendrovė sparčiai plėtėsi, anksti perėjusi prie aptarnavimo per langelį modelio, leidusio mažinti sąnaudas ir trumpinti eiles.

    Iš to meto meniu kainų pavyzdžių matyti, kad paprastas mėsainis kainavo 18 centų, sūrainis – 27 centus, bulvytės – 17 centų, o tako – 25 centus. Brangesni pasirinkimai taip pat atrodė įspūdingai: krevetės kainavo 59 centus, vištiena – 69 centus, o „Bonusburger“ – 37 centus.

    Vertinant dabartinių kainų kontekste, vien sentimentų nepakanka, todėl svarbu infliacijos faktorius. Pagal JAV vartotojų kainų indeksu paremtas skaičiuokles, 18 centų 1962 metais atitiktų maždaug 1,8 euro šiandienos verte, tačiau dabartinis paprasto mėsainio įkainis dažnai siekia apie 2,5 euro.

    Įdomu tai, kad ne visų produktų kainos augo vienodai. 25 centų tako 7-ajame dešimtmetyje šiandienos pinigais būtų maždaug 2,5 euro, o dabar kai kuriose „Jack in the Box“ akcijose galima įsigyti du tako už panašią sumą, tad būtent šioje kategorijoje pasiūlymai pirkėjui gali būti palankesni nei anksčiau.

    Socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais daugėja kritikos, kad greitasis maistas brangsta greičiau nei žmonės tikisi, o kainos nebeatitinka kokybės. Tą tendenciją sustiprina platesnis rinkos fonas: darbuotojų atlyginimų spaudimas, žaliavų ir logistikos kaštų svyravimai, taip pat dažnėjanti praktika kainas kelti, bet agresyviau skatinti pirkimą programėlėmis ir trumpalaikėmis akcijomis.

    Ekonomistų stebėjimai rodo, kad greitojo maisto kainos JAV per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai augo, o kai kurių tinklų kainų šuoliai buvo itin ryškūs. Todėl vartotojų įspūdis, kad 1 dolerio laikai negrįžtamai baigėsi, yra pagrįstas, nors atskirų produktų ir akcijų pasiūlymų dinamika vis dar gali nustebinti.

  • Kainuoja apie 5 eurus, o lenkia grandus: „Meccha Chameleon“ tapo netikėtu „Steam“ fenomenu

    Kainuoja apie 5 eurus, o lenkia grandus: „Meccha Chameleon“ tapo netikėtu „Steam“ fenomenu

    Nepriklausomų žaidimų rinka dar kartą parodė, kad sėkmę gali atnešti ne milžiniškas biudžetas, o aiški idėja ir stiprus bendruomenės efektas. Dėmesio centre atsidūrė minimalistinis tinklo žaidimas „Meccha Chameleon“, kuris staiga iššovė „Steam“ platformoje.

    Žaidimo esmė primena modernizuotas slėpynes: vieni žaidėjai tampa bėgliais, kiti ieškotojais, o komandų užduotys ir taktika skiriasi. Pagrindinis kabliukas yra maskuotė, leidžianti „kameleono“ principu prisitaikyti prie aplinkos spalvų ir taip apgauti varžovus.

    Didelę dalį populiarumo tokio tipo projektams sukuria transliacijos ir trumpi vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose, kur geriausiai matosi netikėti ėjimai ir komiškos situacijos. Dėl to panašūs žaidimai dažnai auga ne per reklamą, o per žaidėjų pasidalijimus ir nuomonės formuotojų turinį.

    Skelbiama, kad per pirmą mėnesį „Meccha Chameleon“ pardavimai pasiekė daugiau nei 15 mln. kopijų, o vėliau artėjo prie 20 mln. ribos. Taip pat nurodoma, jog pagal pajamas jis tarp lyderių nusileido tik „Fortnite“, o tai nepriklausomam žaidimui yra itin retas pasiekimas.

    Žaidimas minimas kaip aplenkęs kelis ilgalaikius rinkos lyderius, o aktyvumu „Steam“ ekosistemoje įsitvirtinęs tarp ryškiausių titulų. Kaina po nedidelės nuolaidos siekia apie 5 eurus, o vartotojų vertinimai rodo stabilų susidomėjimą: pateikta beveik 70 000 atsiliepimų, iš kurių 86 proc. yra teigiami.

    Tokia sėkmė atspindi platesnę tendenciją, kai žaidėjai ieško greitų, lengvai perprantamų, bet įtampos ir juoko suteikiančių vakarėlių formato patirčių. Paprasta taisyklių bazė, aiškus konkurencinis tikslas ir aukštas pakartojamumas dažnai tampa deriniu, kuris leidžia mažiems projektams staiga tapti pasauliniu hitu.

  • Sodininkai atrado „slaptą“ žolę: pasodinsite dabar, o rudenį nustebins ir derlius, ir dirva

    Daržuose vis dažniau ieškoma augalų, kurie ne tik duotų derlių, bet ir natūraliai pagerintų dirvožemį. Vienas iš tokių pasirinkimų yra ožragė, dar vadinama liucernine ožrage arba dažniau sutinkamu pavadinimu fenugreku. Tai seniai auginamas augalas, vertinamas ir kaip prieskonis, ir kaip žaliasis trąšų augalas.

    Ožragė priklauso ankštinių šeimai, todėl geba sukaupti azotą dirvoje per simbiozę su šaknų gumbelinėmis bakterijomis. Azotas yra viena svarbiausių augalų mitybos medžiagų, todėl toks augalas ypač naudingas lysvėse, kur auginamos daug azoto reikalaujančios kultūros. Dėl šios savybės ožragė dažnai minima tarp augalų, kurie padeda palaikyti dirvos derlingumą be perteklinių trąšų.

    Šis augalas nėra reiklus dirvožemiui ir paprastai gerai auga net vidutinio derlingumo žemėje, tačiau svarbu užtikrinti gerą drenažą. Ožragė jautriai reaguoja į perlaistymą, todėl per šlapiame dirvožemyje gali skursti, o šaknys pradėti silpti. Auginant darže verta laistyti saikingai ir stebėti, kad vanduo neužsistovėtų.

    Ožragė auga gana greitai, todėl pasėjus tinkamu metu, pirmuosius lapelius galima skinti palyginti netrukus, o sėklos dažniausiai subręsta iki rudens. Nors augalui patinka saulėta vieta, kaitra ir ilgesnės sausros gali jį pristabdyti, todėl karščiausiu laikotarpiu ypač svarbus tolygus drėgmės režimas. Sodininkams tai patogus pasirinkimas ir kaip tarpinė kultūra, ir kaip žalioji masė dirvai pagerinti.

    Virtuvėje ožragė vertinama dvejopai: švieži lapai naudojami kaip žaluma, o džiovintos sėklos tampa prieskoniu. Prieskonių lentynose ji dažnai sutinkama kaip methi, ypač indiškos virtuvės receptuose, kur ožragė naudojama kariams, troškiniams ir prieskonių mišiniams. Šviežia žaluma išsilaiko neilgai, todėl dažnai pasirenkama ją užšaldyti arba džiovinti.

    Ožragės aromatas neretai lyginamas su saldoku, primenančiu klevų sirupą, tačiau kartu turinčiu kartumo natų. Dėl to lapai dažniau valgomi jauni, kol skonis dar švelnesnis. Juos galima berti į sriubas, troškinius arba naudoti panašiai kaip špinatus.

    Medicininėje literatūroje ožragė dažnai minima kaip augalas, kurio poveikis sveikatai tiriamas, tačiau aiškių išvadų ne visada pakanka. Kai kuriuose šaltiniuose aptariamas sėklų vartojimas žindymo laikotarpiu ar vyrų hormonų rodikliams, tačiau tokiais atvejais specialistai ragina vertinti individualias rizikas ir pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojami vaistai ar yra lėtinių ligų. Praktikoje daugeliui žmonių ožragė pirmiausia išlieka universalus prieskonis ir daržo augalas, padedantis dirvai atsigauti.

  • „Rebel Wolves“ meta iššūkį rinkai: „The Blood of Dawnwalker“ kūrėjai sako, kad pardavimai – ne svarbiausia

    „Rebel Wolves“ meta iššūkį rinkai: „The Blood of Dawnwalker“ kūrėjai sako, kad pardavimai – ne svarbiausia

    Lenkijos žaidimų studija „Rebel Wolves“ atskleidė daugiau apie savo debiutinį RPG „The Blood of Dawnwalker“, kuris žaidėjus turėtų pasiekti rugsėjo 3 dieną. Kūrėjai neslepia, kad žaidimas gimė iš noro kurti tamsiosios fantastikos istoriją, o ne vaikytis pardavimo rekordų.

    Projektas jau lyginamas su „Witcher 3“, nes prie jo dirba patyrę kūrėjai, anksčiau siejami su „CD Projekt RED“ darbais. Tačiau „Rebel Wolves“ pabrėžia, kad tai nėra bandymas kopijuoti, o siekis pasiūlyti naują, autorišką požiūrį į pasakojimu grįstą vaidmenų žaidimą.

    „The Blood of Dawnwalker“ veiksmas nukelia į XIV amžiaus įkvėptą Europą, kurioje vyrauja kruvini konfliktai ir žiauri kasdienybė. Pagrindinis herojus Coen, vadinamas Dawnwalker, kovoja ne tik dėl išlikimo, bet ir dėl šeimos išsaugojimo pasaulyje, kuriame moraliniai pasirinkimai turi kainą.

    Žaidimo kūrėjai išskiria vieną ryškiausių mechanikų: istorija turi 30 dienų laiko limitą, kuris, kaip žadama, darys realią įtaką sprendimams ir įvykių eigai. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau išbandomi siužetu grįstuose žaidimuose, nes padeda kurti įtampą ir skatina žaidėją rinktis, ką aukoti, o ko siekti pirmiausia.

    Studijos įkūrėjas ir žaidimo režisierius Konradas Tomaszkiewiczius aiškina, kad kūrybos procesą sąmoningai stengiamasi atitolinti nuo pardavimų skaičiuoklių. Pasak jo, svarbiausia yra ambicingi tikslai, kūrybiniai iššūkiai ir tai, kaip žaidimą priims bendruomenė.

    „Aš esu žaidimo režisierius, mano brolis yra kūrybos vadovas, turime žmones, atsakingus už vizualus, naratyvą ir kitus dalykus. Nenorime matuoti savo žaidimų vien milijonais parduotų kopijų, nors pinigų kitam projektui, žinoma, reikia“, – sakė K. Tomaszkiewiczius.

    „Rebel Wolves“ taip pat akcentuoja, kad svarbus bus ne tik komercinis rezultatas, bet ir žaidėjų atsiliepimai bei įvertinimai. Tokia laikysena šiuolaikinėje AAA rinkoje išsiskiria, nes didelė dalis leidėjų ir studijų vis labiau remiasi prognozuojamais pajamų modeliais, sezoniniu turiniu ir ilgu žaidėjų išlaikymu.

    Žaidimas bus išleistas PC, „Xbox Series X/S“ ir „PlayStation 5“ platformose. Kūrėjai užsimena, kad po starto gali pasirodyti mažesni nemokami papildymai, labiau plečiantys pasakojimą, o ne vien techninį ar kosmetinį turinį.

    Nors ambicija neorientuotis į pardavimus skamba romantiškai, žaidimų industrijoje tai dažnai tampa rizika, ypač debiutuojančiam prekės ženklui. Vis dėlto būtent aiški kūrybinė vizija ir drąsa eksperimentuoti neretai lemia, ar žaidimas iš tiesų įsimins ir ilgainiui susikurs lojalią auditoriją.