Blog

  • Mokslininkai sukūrė lygtis meilei: algoritmas gali parodyti, kada santykiai priartėja prie skyrybų

    Mokslininkai sukūrė lygtis meilei: algoritmas gali parodyti, kada santykiai priartėja prie skyrybų

    Mokslininkai vis dažniau bando santykius aiškinti ne vien psichologijos terminais, bet ir matematiniais modeliais. Idėja paprasta: poros ryšį galima traktuoti kaip dinaminę sistemą, kuri laikui bėgant kinta dėl abiejų partnerių reakcijų ir išorinių veiksnių.

    Tokie skaičiavimai nėra skirti nuspėti, su kuo žmogus įsimylės ateityje. Tyrėjų tikslas labiau praktinis: suprasti, kodėl vienos poros atlaiko ilgus krizių periodus, o kitos išsiskiria net po, atrodytų, nedidelio konflikto.

    Matematiniai modeliai remiasi senesne mokslo tradicija, kai lygtimis buvo aprašomas populiacijų augimas ir konkurencija gamtoje. Vėliau panašūs principai pritaikyti aiškinant, kaip laikui bėgant svyruoja emocijos ir kaip jos reaguoja į aplinkos dirgiklius.

    Vienas svarbiausių tokių modelių elementų yra vadinamasis stabilumo slenkstis. Pagal šią logiką kiekvienam ryšiui reikia minimalaus įsitraukimo ir teigiamų jausmų lygio, kad santykiai išliktų pusiausvyroje, o ilgai nukritus žemiau ribos didėja iširimo tikimybė.

    Akcentuojama, kad konfliktų faktas pats savaime dar nereiškia pabaigos. Daug svarbiau, ar partneriai po ginčo geba grįžti į emocinę pusiausvyrą, atkurti pasitikėjimą ir sumažinti įtampą, kol ji netapo nuolatine būsena.

    Skaičiavimuose įvertinami ir kasdieniai stresoriai, kurie realybėje dažnai išbando santykius labiau nei vienas didelis įvykis. Tarp jų minimi darbų krūvis, vaikų auginimas, finansinis spaudimas ar sveikatos problemos, nes visa tai keičia partnerių reakcijas ir jų tarpusavio „grįžtamąjį ryšį“.

    Modeliuose dažniausiai išskiriami keli kertiniai kintamieji: tarpusavio patrauklumas, natūralus jausmų silpnėjimas bėgant laikui ir individualus jautrumas partnerio emocijoms. Būtent šių veiksnių sąveika, o ne viena priežastis, gali lemti, ar santykiai atlaikys kitą krizę.

    Šiuolaikinėje psichologijoje taip pat netrūksta bandymų santykius vertinti kiekybiškai. Pavyzdžiui, porų komunikacijos tyrimuose analizuojama, kaip pokalbių metu kinta emocinis tonas, kaip greitai žmonės nurimsta po konflikto ir ar jų reakcijos nepatenka į destruktyvų ciklą.

    Pastaraisiais metais vis dažniau keliama mintis, kad ateityje matematiniai modeliai galėtų būti derinami su dirbtinis intelektas sprendimais. Tokios sistemos teoriškai galėtų aptikti pavojingas dinamikas anksčiau nei pati pora jas įvardija, tačiau kartu tai kelia privatumo ir etikos klausimų.

    Nors tokie metodai skamba futuristiškai, mokslininkai pabrėžia, kad santykių neįmanoma „sutalpinti“ vien į formules. Matematinis požiūris greičiau siūlo papildomą įrankį geriau suprasti ryšio mechaniką ir laiku pastebėti, kada kasdieniai įtrūkimai ima virsti ilgalaike krize.

  • Archeologai Kazachstane iškėlė sensaciją: 1 000 metų kurhane – beveik sveikas namas ant ratų

    Archeologai Kazachstane iškėlė sensaciją: 1 000 metų kurhane – beveik sveikas namas ant ratų

    Kazachstano Pavlodaro srityje, Baidalos kurhanų komplekse, archeologai aptiko išskirtinį radinį: medinę konstrukciją, kuri, pirminiais vertinimais, yra maždaug 1 000 metų senumo mobilus būstas ant ratų. Tokie objektai Eurazijos stepėse buvo siejami su klajoklių gyvenimo būdu, tačiau šįkart nustebino ne tik pats tipas, bet ir išlikimas.

    Tyrėjų teigimu, mediena įprastai per tokį laiką suirsta, todėl tokio masto išsilaikęs statinys laikomas itin retu. Kurhano viduje susiformavusios specifinės sąlygos, tikėtina, sulėtino irimo procesus ir leido išlikti konstrukcijos dalims, kurios paprastai neišgyvena šimtmečių.

    Kasimo metu rasta sienų elementų, medinio karkaso fragmentų ir ratų dalių. Šios detalės turėtų leisti gerokai tiksliau atkurti, kaip atrodė ir kaip buvo suręstas toks mobilus būstas, o taip pat įvertinti, ar jis labiau priminė gyvenamąjį vežimą, ar sudėtingesnę kelionėms ir buičiai pritaikytą platformą.

    Archeologai kelia prielaidą, kad tai nebuvo paprasta transporto priemonė. Viskas rodo, kad mobilus namas galėjo būti sąmoningai įdėtas į kapą kaip laidotuvių apeigų dalis, o tai sietina su aukštu palaidoto asmens statusu ir turtingu įkapėmis paremtu laidojimo ritualu, būdingu stepės elitui.

    Radinių datavimas siejamas su Kimakų ir Kipčakų laikotarpiu, kai IX–XI amžiuje šios konfederacijos kontroliavo dideles dabartinio Kazachstano ir pietų Sibiro teritorijas. Klajokliškas ūkis, paremtas gyvulininkyste ir sezoninėmis migracijomis, reikalavo sprendimų, leidžiančių greitai perkelti gyvenimą iš vienos vietos į kitą.

    Tolesniame etape planuojami išsamūs medienos ir konstrukcijos tyrimai, įskaitant dendrochronologiją, tikslesnį datavimą bei konservavimą. Mokslininkai tikisi, kad rezultatai padės atkurti statybos technologiją, geriau suprasti viduramžių stepės kasdienybę ir įvertinti, ar įmanoma sukurti pilno dydžio rekonstrukciją muziejinei ekspozicijai.

  • FAA įspėja dėl „Boeing“ 737 MAX: tikrins šimtus lėktuvų dėl galimai netinkamai tvirtintų sėdynių

    FAA įspėja dėl „Boeing“ 737 MAX: tikrins šimtus lėktuvų dėl galimai netinkamai tvirtintų sėdynių

    JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) parengė skrydžio tinkamumo direktyvos projektą, pagal kurį būtų privalomai tikrinami „Boeing“ 737 MAX lėktuvai dėl galimai neteisingai sumontuotų keleivių sėdynių. Agentūros vertinimu, problema gali didinti traumų riziką avarinio nusileidimo metu ir apsunkinti evakuaciją.

    FAA nurodo, kad JAV registre į šios direktyvos apimtį patektų 453 „Boeing“ 737 MAX orlaiviai. Patikros poreikis atsirado gavus pranešimą, jog dalis sėdynių komplektų galėjo būti netinkamai įstatyti į salono grindyse esančius bėgelius.

    Agentūros teigimu, netinkamai pritvirtintos sėdynės gali išslysti iš bėgelių esant stipriai turbulencijai, didelėms perkrovoms ar avariniam nusileidimui. Tokia situacija gali ne tik sužeisti keleivius, bet ir tapti kliūtimi greitai pasitraukti iš salono.

    Viename 737 MAX gali būti iki 69 sėdynių komplektų, kuriuos reikėtų patikrinti. FAA skaičiuoja, kad vieno komplekto apžiūra gali užtrukti apie valandą, o galimas sutvarkymas dar apie valandą.

    Pabrėžiama, kad gedimo šalinimas, tikėtina, nereikalautų detalių keitimo, o patikras vežėjai galėtų organizuoti lygiagrečiai pasitelkdami kelis technikus. Tai reikštų, kad visas lėktuvas galėtų būti patikrintas per trumpesnį laiką, derinant darbus su planiniais aptarnavimais.

    Kol kas FAA nenurodė termino, per kurį oro linijos privalėtų atlikti patikras ir pašalinti neatitiktis, jei jos būtų rastos. Vis dėlto pažymima, kad „Boeing“ jau 2025 metų gruodį operatoriams buvo perdavusi gaires dėl galimų sėdynių montavimo neatitikimų, o dabar agentūra svarsto jas paversti privalomomis.

    Pastaraisiais metais „Boeing“ 737 MAX programa yra nuolat stebima reguliuotojų po kelių plačiai nuskambėjusių kokybės ir saugos incidentų bei gamybos procesų auditų. Aviacijos saugos ekspertai pabrėžia, kad net ir atrodantys smulkūs salono įrangos neatitikimai civilinėje aviacijoje vertinami griežtai, nes avarinėse situacijose lemiamos būna sekundės ir aiškūs evakuacijos keliai.

    Remiantis aviacijos rinkos duomenimis, pasaulyje eksploatuojama beveik 2 300 „Boeing“ 737 MAX, iš jų 823 registruoti JAV. Tai reiškia, kad jei problema pasitvirtintų ir būtų pritaikyta plačiau, už JAV ribų potencialiai aktuali dalis galėtų apimti apie 1 500 šio tipo lėktuvų, priklausomai nuo konkrečių konfigūracijų ir gamybos partijų.

  • Įspūdinga operacija Kinijoje: Xiaolangdi užtvanka per 19 dienų išplovė 179 mln. tonų sąnašų

    Įspūdinga operacija Kinijoje: Xiaolangdi užtvanka per 19 dienų išplovė 179 mln. tonų sąnašų

  • „YouTube Premium“ ruošia staigmeną: žiūrovams žada „Peacock“ turinį, bet yra viena sąlyga

    „YouTube Premium“ ruošia staigmeną: žiūrovams žada „Peacock“ turinį, bet yra viena sąlyga

    „YouTube“ planuoja išplėsti „YouTube Premium“ pasiūlą ir į prenumeratą įtraukti dalį kitos transliacijų platformos turinio. Apie tai paskelbta po to, kai „NBCUniversal“ pranešė pasirašiusi daugiametę partnerystę, kuri turėtų įsigalioti artimiausiais metais.

    Pagal skelbiamus planus, „YouTube Premium“ prenumeratoriai Jungtinėse Valstijose galėtų žiūrėti „Peacock“ serialus, filmus ir tam tikrus sporto renginius be papildomo mokesčio. Svarbi detalė ta, kad startas numatomas 2027 metais, todėl iki realaus įgyvendinimo dar gali keistis tiek sąlygos, tiek turinio apimtis.

    Turinys, kaip skelbiama, būtų pasiekiamas tiesiai „YouTube“ programėlėje, todėl vartotojams nereikėtų diegti atskiros „Peacock“ aplikacijos. Toks sprendimas atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai didžiosios platformos ieško būdų mažinti prenumeratų nuovargį ir sujungti paslaugas vienoje vietoje.

    Vis dėlto yra sąlyga, kuri gali nepatikti daliai vartotojų: „Peacock“ turinys būtų rodomas su reklamomis. Nors „YouTube Premium“ įprastai siūlo žiūrėjimą be reklamų, šis principas, panašu, nebūtų taikomas partnerių katalogui.

    Ekonominė tokio paketo logika aiški: JAV „YouTube Premium“ individuali prenumerata kainuoja 15,99 JAV dolerio per mėnesį, o „Peacock“ planai prasideda nuo 10,99 JAV dolerio per mėnesį. Konvertuojant apytiksliu kursu, tai būtų apie 15 eurų ir apie 10 eurų, todėl vienoje prenumeratoje sutalpinus dalį turinio galima sutaupyti.

    Europai ir Lietuvai ši žinia kol kas nereiškia automatinio pokyčio. Skelbiama, kad susitarimas orientuotas į Jungtinių Valstijų rinką, o apie plėtrą į kitus regionus kol kas nekalbama.

    Tuo pačiu primenama, kad „Peacock“ turinys Lietuvoje jau pasiekiamas per „SkyShowtime“. Šios platformos kaina nuo 24,99 zloto per mėnesį, tai yra apie 6 eurus, tačiau konkreti suma gali skirtis priklausomai nuo taikomų akcijų ir pasirinkto plano.

    „YouTube Premium“ kainos pastaruoju metu augo ir JAV, ir kitose rinkose, įskaitant Lietuvą. Tokios partnerystės gali tapti vienu iš būdų pagrįsti brangimą, tačiau reklamos partnerių turinyje kelia klausimą, kiek iš tiesų bus išlaikyta premium patirtis.

  • Lenkijoje į bėgius grįžta retro traukinys „PKP Intercity“: paskelbė naujas kryptis vasarai

    Lenkijoje į bėgius grįžta retro traukinys „PKP Intercity“: paskelbė naujas kryptis vasarai

    Lenkijos geležinkelių vežėjas „PKP Intercity“ šiemet mini 25 metų jubiliejų ir ta proga į maršrutus sugrąžina retro sąstatą IC Nieśpieszny. Bendrovė paskelbė rugpjūčio tvarkaraštį: traukinys planuojamas visais savaitgaliais iki pat vasaros atostogų pabaigos, o vietų skaičius jame ribotas.

    Pirmieji šio sezono važiavimai numatyti nuo liepos 31 dienos, o iki rugpjūčio 2 dienos imtinai sąstatas kursuos pagal vežėjo skelbiamas kryptis. Tokie trumpi, savaitgaliniai reisai pasirinkti tam, kad retro traukinį galėtų išbandyti kuo daugiau keliautojų skirtinguose regionuose.

    Kitą savaitgalį, rugpjūčio 7–9 dienomis, IC Nieśpieszny turėtų važiuoti maršrutais iš Varšuvos į Bydgoščę ir Tčevo kryptimi. Mėnesio viduryje planuojami reisai į Pšemyslį, Žešuvą, Krokuvą, Sandomiežą, Krynicą-Zdrój ir Kielcus.

    Priešpaskutinį rugpjūčio savaitgalį, rugpjūčio 21–23 dienomis, numatytos kryptys į Vroclavą, Žaliąją Gūrą, Poznanę ir Tarnowskie Góry. Nuo rugpjūčio 23 dienos vežėjas taip pat planuoja reisus maršrutu Varšuva Główna–Vroclavas Główny, o dalis kelionių vyks per Čenstochovą ar Kutną.

    Retro sąstatas buvo rengiamas kelis mėnesius, o atnaujinimo darbai vyko „PKP Intercity“ dirbtuvėse Remtrak Libišuve, netoli Opočnos. Traukinį sudaro istoriniai 1 klasės 112Ag bei 2 klasės 111Ag ir 111As vagonai, keleiviams numatytas ir restorano vagonas WARS.

    Traukinio priekyje važiuoja legendinė EP05-23 lokomotyva, o kai kuriuose reisuose naudojamos ir EP09, EP07 bei EP08 serijos. Vežėjas nurodo, kad maksimalus greitis siekia iki 120 kilometrų per valandą, tačiau pagrindinis šio projekto tikslas yra ne greitis, o kelionės patirtis ir geležinkelių paveldo pristatymas.

    Bilietai platinami oficialiais vežėjo kanalais, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus rekomenduojama planuoti iš anksto. Tokie retro reisai pastaraisiais metais tampa vis populiaresni Europoje, nes keliautojai ieško lėtesnių, patirtimi paremtų kelionių, o vežėjai tuo pačiu stiprina ryšį su istorija ir prekės ženklu.

  • Lenkijos kariuomenė gavo naujų „Baobab-K“: vienas gali per minutes sustabdyti tankus

    Lenkijos kariuomenė gavo naujų „Baobab-K“: vienas gali per minutes sustabdyti tankus

    Lenkijos kariuomenėje daugėja naujų minų klojimo mašinų „Baobab-K“. Po naujausios siuntos, pristatytos į Niską, šių platformų jau turi kelios kariuomenės dalys, o ginkluotės įsigijimus koordinuojančios institucijos skelbia, kad artimiausiu metu laukiama ir daugiau pristatymų.

    „Baobab-K“ yra naujos kartos nuotolinio minavimo sistema, skirta greitai suformuoti prieštankines užtvaras. Ji laikoma senesnių inžinerinių minavimo sistemų įpėdine, o svarbiausias jos pranašumas – automatizuotas minavimo procesas, leidžiantis veikti greitai ir tiksliai.

    Platformos bazė – sunkvežimio „Jelcz“ 8×8 važiuoklė su plienine kabina, o pagrindinis kovinis modulis – keli minų paleidimo įrenginiai. Skelbiama, kad viena mašina gali išdėstyti iki 600 MN-123 minų, formuojant 60–180 metrų pločio ir iki 1 800 metrų ilgio minų lauką.

    Minavimo metu įgula parenka užduoties parametrus, o programinė įranga automatiškai suderina paleidimo režimą, šūvių dažnį ir judėjimo greitį. Tokia automatizacija ypač svarbi, kai reikia per trumpą laiką sukurti barjerą, sulėtinantį arba nukreipiantį priešo šarvuotosios technikos judėjimą.

    Šių sistemų tiekimas vyksta pagal sutartį, pasirašytą 2023 metais, kurios vertė siekė apie 110 mln. eurų. Vėliau sutartis buvo papildyta, o užsakomų mašinų skaičius padidintas iki 35 vienetų; planuojama, kad visi „Baobab-K“ bus perduoti kariuomenei iki 2028 metų pabaigos.

    Lenkija taip pat ruošiasi gauti ir vikšrinę versiją „Baobab-G“, kuri turėtų būti pritaikyta sudėtingesnėms vietovėms. Joje ratinę platformą keičia savaeigės artilerijos sistemos „Krab“ važiuoklė, o pirmųjų tokių mašinų tikimasi ne anksčiau kaip 2029 metais.

  • Izraelis prašo JAV „Boeing P-8A Poseidon“: ar nauji lėktuvai bus skirti sekti Turkijos povandeninius?

    Izraelis prašo JAV „Boeing P-8A Poseidon“: ar nauji lėktuvai bus skirti sekti Turkijos povandeninius?

    Izraelis svarsto galimybę iš JAV įsigyti patrulinių ir priešpovandeninės kovos lėktuvų „Boeing P-8A Poseidon“. Apie tai skelbia Izraelio žiniasklaida, o kariuomenėje, anot pranešimų, jau vyksta tokio pirkinio poreikio ir scenarijų analizė.

    Jei sandoris įvyktų, „P-8A“ galėtų tapti pagrindu pirmajai Izraelio specializuotai jūrinei patrulinei grandžiai, skirtai veikti rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Tokios platformos paprastai naudojamos laivų ir povandeninių taikinių paieškai, taip pat situacijos jūroje stebėjimui dideliais atstumais.

    „Boeing P-8A Poseidon“ yra karinių jūrų pajėgų patrulinis orlaivis, galintis dislokuoti sonarines bojas, apdoroti akustinius kontaktus ir padėti nustatyti panirusių taikinių buvimo vietą. Lėktuvas taip pat gali būti ginkluojamas torpedomis, o jo jūrinis radaras pritaikytas plataus ploto stebėjimui ir taikinių sekimui.

    Izraelio planuose „P-8A“ būtų derinamas su esama žvalgybos aviacija, įskaitant modifikuotą „Gulfstream G550“ platformą „Oron“. Skelbiama, kad „P-8A“ orientuotųsi į jūrines užduotis Viduržemio jūroje, o „Oron“ dažniau būtų naudojamas stebėjimui virš Gazos Ruožo, Libano, Sirijos, Irano ir Raudonosios jūros regiono.

    Šaltinių teigimu, idėja kol kas lieka planavimo stadijoje, o galimas pirkimas galėtų būti siejamas su platesniais JAV ir Izraelio gynybos finansavimo susitarimais. Praktikoje tokie įsigijimai dažniausiai reiškia ne tik orlaivius, bet ir ilgalaikę infrastruktūrą, apmokymus, atsargines dalis, ginkluotės integraciją bei aptarnavimo grandinę.

    Didžiausią ažiotažą kelia nutekėjimuose minima galima orientacija į Turkijos povandeninių laivų stebėjimą, nors Ankara yra NATO narė. Izraelio ir Turkijos santykiai pastaraisiais metais išlieka įtempti, o regioninė konkurencija dėl įtakos rytinėje Viduržemio jūros dalyje bei Artimuosiuose Rytuose dažnai persikelia ir į saugumo sritį.

    Turkijos karinis jūrų laivynas turi daugiau nei dešimt dyzelinių elektrinių povandeninių laivų, kurių dalis sukurti remiantis vokiečių 209 tipo sprendiniais, o modernizacija siejama su 214 tipo platformomis. Be to, Turkija vysto nacionalinį MİLDEN projektą, kurio pirmųjų naujų povandeninių laivų pasirodymas siejamas su 2030-ųjų pradžia.

    Gynybos ekspertai pabrėžia, kad tokios klasės orlaiviai didina situacijos matomumą jūroje ir leidžia greičiau reaguoti į galimas grėsmes, tačiau kartu gali kelti papildomą politinę įtampą. Izraelio sprendimas dėl „P-8A“ priklausytų ir nuo JAV eksporto leidimų, ir nuo regioninės saugumo situacijos dinamikos.

  • Kinija kelia palydovus prieš kosmines šiukšles: konstelacija Gande stebės grėsmes iki 2030

    Kinija kelia palydovus prieš kosmines šiukšles: konstelacija Gande stebės grėsmes iki 2030

    Kosminės šiukšlės tampa vis didesniu iššūkiu, nes žemojoje Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų ir raketų nuolaužų. Kuo tankesnė orbita, tuo didesnė susidūrimų tikimybė, o net ir mažas fragmentas, skriejantis dideliu greičiu, gali apgadinti veikiančią įrangą.

    Kinija pradėjo kurti palydovų sistemą Gande, kurios tikslas yra nuolatinė kosminių šiukšlių stebėsena. Projektas pavadintas senovės Kinijos astronomo Gan De garbei, o pirmasis konstelacijos palydovas jau iškeltas į orbitą kaip platesnės misijos dalis.

    Paleidimas įvyko naudojant komercinę raketą Kinetica-1, skirtą mažiems ir vidutinio dydžio palydovams. Per vieną misiją į orbitą buvo iškelti penki palydovai, o visi aparatai pasiekė numatytas trajektorijas.

    Gande konstelacija kuriama etapais: pirmajame numatyta 14 palydovų, vėliau jų skaičius turi augti iki 50. Galutinis tikslas yra 120 palydovų sistema, kuri, pagal projekto planus, turėtų būti pilnai parengta iki 2030 metų.

    Tokio tipo sprendimai svarbūs dėl augančios rizikos orbitoje: nuolaužos ir neveikiantys objektai virš Žemės juda maždaug 7,9 kilometro per sekundę greičiu. Skaičiuojama, kad orbitoje gali būti daugiau nei 1 000 000 maždaug 1 centimetro ir didesnių fragmentų, kurių didelė dalis yra sudėtingai aptinkami, bet pavojingi.

    Projektą įgyvendina Pekine veikianti privati bendrovė „ATmoto Technology“. Skelbiama, kad pirmasis palydovas turi specializuotą borto kompiuterį, kurio darbas paremtas dirbtinis intelektas metodais, leidžiančiais automatizuoti stebėseną ir sumažinti nuolatinės žemės operatorių kontrolės poreikį.

    Kosminių šiukšlių stebėjimas tampa vis labiau konkurencinga ir strategiškai svarbia sritimi, nes nuo tikslių duomenų priklauso susidūrimų prevencija ir saugus palydovų valdymas. Kuo daugiau atsiranda privačių ir valstybių sistemų, tuo didesnė tikimybė, kad bus galima greičiau aptikti rizikas ir laiku koreguoti orbitas.

  • DI ir matematika žada pasakyti, kada subyrės jūsų santykiai: mokslininkai įvardijo kritinę ribą

    DI ir matematika žada pasakyti, kada subyrės jūsų santykiai: mokslininkai įvardijo kritinę ribą

    Matematikai vis dažniau tvirtina, kad santykių eigą galima aprašyti panašiai kaip kitus sudėtingus procesus, o tam pasitelkiama dinaminių sistemų teorija. Profesoriaus Laurent Pujo-Menjouet iš Claude’o Bernardo universiteto Lione vadovaujama tarptautinė komanda kuria modelius, kurie leidžia išskirti rizikos zonas porų santykiuose.

    Šių tyrimų idėja kilo iš klasikinių populiacijų augimo modelių, kurie aiškina, kaip sistemos stiprėja arba nyksta pasiekus tam tikrą slenkstį. Panašus principas pritaikomas ir porai: jei tarpusavio ryšio stiprumas ilgesnį laiką nukrenta žemiau kritinės ribos, didėja tikimybė, kad santykiai ims krypti į išsiskyrimą.

    „Kaip galime prognozuoti populiacijos augimą ar rūšies nykimo grėsmę, taip galime modeliuoti ir jausmų pokyčius poroje“, – sakė Laurent Pujo-Menjouet.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tikslas nėra nuspėti, su kuo žmogus įsimylės, o suprasti, kodėl vienos poros išlieka stabilios net po sukrėtimų, o kitos palaipsniui tolsta. Modeliuose remiamasi ilgalaikiais elgesio ir santykių tyrimais, įskaitant psichologo Johno Gottmano įžvalgas apie konfliktų dinamiką ir stabilumo požymius.

    Vienas svarbiausių aspektų – reakcijų vėlavimas, tai yra laikas tarp konflikto ir partnerio atsako. Tyrėjų teigimu, tas pats vėlavimas gali veikti priešingai skirtingose situacijose: kartais jis leidžia emocijoms atvėsti, o kartais tik padidina įtampą ir „užaugina“ konfliktą.

    Modeliai išskiria tris veiksnių grupes, kurios ilgainiui lemia santykių stabilumą: tarpusavio trauką, natūralią jausmų eroziją laikui bėgant ir tai, kaip kiekvienas partneris reaguoja į kito emocijas. Praktikoje tai reiškia, kad „išoriniai vilkai“ – stresas, liga, darbas, vaikai ar finansiniai rūpesčiai – veikia porą ne tiesiogiai, o per tai, kaip pora su jais tvarkosi.

    Kūrėjai kalba ir apie kitą kryptį: šiuos matematinius modelius planuojama derinti su DI, kad būtų sukurta ankstyvo perspėjimo sistema. Tokia sistema labiau primintų orientyrų rinkinį nei nuosprendį: ji galėtų parodyti, kada pora artėja prie pavojingos ribos, ir kokie elgesio pokyčiai statistiškai didintų šansą sugrįžti į stabilesnę būseną.

    Vis dėlto patys tyrėjai pabrėžia ribas: net ir tiksliausias modelis negali pakeisti realių sprendimų, kuriuos kasdien priima du žmonės. Matematinės lygtis gali padėti atpažinti pasikartojančius dėsningumus, tačiau santykių sėkmė priklauso nuo nuoseklaus abipusio darbo ir noro keistis.