CP v2

Blog

  • Savanoriai užplūs 374 parduotuves: „Maisto bankas“ prašo šių produktų – jų labiausiai trūksta

    Šį savaitgalį visoje Lietuvoje vyks 41-oji „Maisto banko“ akcija, kurios metu pirkėjai kviečiami prie savo apsipirkimo krepšelio pridėti bent vieną ilgiau galiojantį maisto produktą. Savanoriai lauks 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių, o surinktas maistas bus perduotas pagalbą teikiančioms organizacijoms toje pačioje ar artimiausioje vietovėje.

    „Maisto bankas“ pabrėžia, kad šį kartą ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus, nes šie produktai paramos krepšeliuose sudėtingiausiai surenkami. Tokie pasirinkimai svarbūs todėl, kad konservai padeda užtikrinti baltymų dalį, o aliejus reikalingas kasdieniam maisto gaminimui ir dažnai tampa vienu brangiausių pirkinių mažas pajamas turintiems žmonėms.

    Akcijoje maistą rinks 199 nevyriausybinės organizacijos, taip pat 40 „Maisto banko“ skyrių ir padalinių. Prie iniciatyvos jungiasi 9 prekybos tinklai, todėl galimybė paaukoti bus prieinama tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse.

    Beveik 7 000 savanorių

    „Maisto banko“ teigimu, ši iniciatyva yra ir viena didžiausių savanorystės akcijų šalyje: šį kartą į ją įsitrauks beveik 7 000 savanorių. Organizacija akcentuoja, kad savanoriai prisidės iš visų savivaldybių, o parduotuvėse žmones pasitiks moksleiviai, studentai, bendruomenių nariai ir įmonių kolektyvai.

    „Septyni tūkstančiai žmonių, kurie savo laiką skiria ne sau, o visiškai nepažįstamam žmogui, mums yra labai stiprus bendrystės ženklas“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Organizacija atkreipia dėmesį, kad parama maistu ypač svarbi didėjant kasdienio gyvenimo išlaidoms. Nors aukoti galima įvairius ilgiau galiojančius produktus, labiausiai prašoma rinktis tai, ko paramos krepšeliuose dažniausiai pritrūksta, kad pagalba būtų kuo pilnavertiškesnė.

    Keičiasi aukojimo įpročiai

    „Maisto banko“ duomenimis, gyventojų pasirinkimai pamažu kinta: aliejus jau tapo vienu dažniausiai aukojamų produktų. Per praėjusią akciją paaukota daugiau kaip 8 000 butelių aliejaus, tačiau mėsos ir žuvies konservų vis dar surenkama gerokai mažiau.

    Per ankstesnę akciją mėsos konservų paaukota apie 3 800 pakuočių, o žuvies konservų apie 2 700. Palyginimui, makaronų surinkta daugiau kaip 16 000 vienetų, todėl organizatoriai ragina galinčius rinktis dažniau paaukoti baltymų turinčių produktų.

    „Labai tikimės, kad ilgainiui tokį patį pokytį pamatysime ir su mėsos bei žuvies konservais“, – sakė Simonas Gurevičius.

    Kada vyks akcija ir ką aukoti

    Akcija vyks penktadienį nuo 15 iki 20 valandos, o šeštadienį nuo 10 iki 19 valandos. Savanoriai parduotuvėse kvies aukoti ilgiau galiojančius maisto produktus, kurie vėliau bus išskirstyti paramą gaunantiems žmonėms per vietos organizacijas.

    Gyventojai gali rinktis mėsos ir žuvies konservus, aliejų, makaronus, kruopas, miltus, cukrų ir kitus kasdieniam maistui ruošti reikalingus produktus. „Maisto bankas“ pabrėžia, kad svarbi bet kokia pagalba, tačiau galintiems pasirinkti rekomenduojama prioritetą teikti aliejui ir konservams.

    Praėjusios akcijos metu buvo paaukota 316 426 vienetai ilgiau galiojančių maisto produktų. Jie pasiekė žmones per 231 nevyriausybinę organizaciją ir „Maisto banko“ pagalbos tinklą, o organizatoriai tikisi, kad šį kartą parama bus ne mažesnė.

    Negalintys atvykti į parduotuves taip pat gali prisidėti skirdami piniginę auką telefonu: numeriu 1343 galima paaukoti 5 eurus, numeriu 1413 galima paaukoti 10 eurų.

  • NŽT įspėja matininkus: viena klaida kvietime gali sugriauti matavimus – štai kada reikia 2 egz.

    Nacionalinė žemės tarnyba primena matininkams, kad kviečiant asmenis dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinime būtina laikytis aiškios tvarkos. Praktikoje dažniausiai painiojamasi dėl kvietimo formos ir to, kada reikia parengti du vienodus egzempliorius.

    NŽT pabrėžia, kad visais atvejais privaloma naudoti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių 1 priede nustatytą kvietimo formą. Laisvos formos pranešimai gali tapti pagrindu abejoti, ar kviestiniam asmeniui pateikta visa teisės aktuose numatyta informacija.

    Kada būtini du egzemplioriai?

    Du kvietimo egzemplioriai rengiami tik tada, kai kvietimas kviestiniam asmeniui įteikiamas asmeniškai. Abu egzemplioriai turi būti identiški ir parengti pagal tą pačią privalomą formą.

    Vienas egzempliorius atiduodamas kviestiniam asmeniui, o antrasis lieka matininkui. Ant antrojo egzemplioriaus kviestinis asmuo pasirašo, taip patvirtindamas, kad kvietimą gavo tiesiogiai.

    NŽT atkreipia dėmesį, kad šis pasirašytas egzempliorius yra svarbus įrodymas, jei vėliau kyla ginčų dėl tinkamo informavimo. Tokiais atvejais jis patvirtina ne tik patį įteikimo faktą, bet ir tai, kad kvietimas buvo įteiktas laiku.

    Terminas ir kvietimo siuntimo būdai

    Taisyklėse numatyta, kad kviestiniams asmenims kvietimai turi būti įteikiami arba išsiunčiami ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki žemės sklypo ribų ženklinimo. Šis terminas svarbus tam, kad suinteresuoti asmenys turėtų realią galimybę dalyvauti procedūroje.

    Kvietimą matininkas gali įteikti asmeniškai arba išsiųsti registruotu laišku. Taip pat leidžiama kvietimą siųsti užsakovo nurodytu elektroniniu paštu, o valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams kvietimai siunčiami elektroniniu paštu.

    Jeigu kvietimas nėra įteikiamas asmeniškai, o siunčiamas registruotu laišku ar elektroniniu paštu, reikalavimas parengti du kvietimo egzempliorius netaikomas. Tokiais atvejais svarbiausia užtikrinti, kad kvietimas būtų išsiųstas laiku ir kad būtų galima pagrįsti išsiuntimo faktą.

    NŽT ragina matininkus nuosekliai laikytis nustatytos formos ir terminų, nes tai mažina ginčų riziką ir padeda sklandžiai vykdyti kadastrinius matavimus. Tvarkingai parengtas kvietimas ir aiškiai fiksuotas jo įteikimas ar išsiuntimas dažnai tampa lemiamu argumentu, kai kyla klausimų dėl procedūrų teisėtumo.

  • Nuo penktadienio bilietai atpigs perpus: paaiškėjo, kam ir kiek tai kainuos valstybei

    Nuo šio penktadienio daliai keleivių Lietuvoje atsiveria galimybė traukiniais važiuoti perpus pigiau. Susisiekimo ministras Julius Taminskas taip pat inicijavo Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo pakeitimą, kuris vėliau leistų 50 proc. nuolaidą taikyti ir tarpmiestinių autobusų bilietams.

    Ministerija sprendimą sieja su išaugusiomis kuro kainomis ir gyventojų išlaidų didėjimu. Pasak ministro, tikslas yra suteikti apčiuopiamą finansinę pagalbą skirtingoms grupėms ir paskatinti dažniau rinktis viešąjį transportą.

    „Kuro kainoms mušant rekordines aukštumas, imamės realių veiksmų. Žmonės neturi tapti augančių kainų įkaitais“, – sakė Julius Taminskas.

    Nuolaidos traukiniams: terminai ir kaina

    Skelbiama, kad 50 proc. nuolaida traukinių bilietams galios nuo 2026 metų spalio 9 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Ji būtų taikoma kelionėms vietinio susisiekimo maršrutais, tai yra maršrutams šalies viduje.

    Preliminariai skaičiuojama, kad ši priemonė valstybei kainuos apie 2,8 mln. eurų. Taikant lengvatą prognozuojama pritraukti apie 45 tūkst. naujų keleivių, o tai reikštų didesnius srautus ir geresnį traukinių užpildymą.

    „Šį pavasarį pasiūlyta 50 proc. nuolaida sulaukė didelio keleivių susidomėjimo ir parodė, kad tai veiksmingas atsakas į išaugusias kuro kainas“, – sakė „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.

    Ką keistų nuolaidos tarpmiestiniams autobusams

    Ministerija pabrėžia, kad analogiška 50 proc. nuolaida planuojama ir tarpmiestiniams autobusams, tačiau tam dar reikalingi teisiniai sprendimai. Įstatymo pakeitimas šiuo metu derinamas su institucijomis, o galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

    Skaičiuojama, kad autobusų lengvata valstybei galėtų kainuoti apie 3,15 mln. eurų. Įsigaliojus pakeitimams, vežėjams būtų kompensuojamos dėl nuolaidos negautos pajamos, kad paslauga išliktų ekonomiškai tvari.

    Saugikliai: kainų kontrolė ir ataskaitos

    Kad prieš įvedant nuolaidas nebūtų dirbtinai keliamos bilietų kainos, numatyti papildomi saugikliai. Vežėjai privalėtų teikti Lietuvos transporto saugos administracijai detalias parduotų bilietų ataskaitas.

    Taip pat nurodoma, kad kompensuojami būtų tik tie bilietai, kurių fiskaliniai duomenys registruoti Valstybinės mokesčių inspekcijos i.EKA sistemoje. Ministerija tikisi, kad tokia tvarka mažins piktnaudžiavimo rizikas ir užtikrins skaidrumą.

    Ministerija primena, kad ankstesnė 50 proc. nuolaida traukinių bilietams, taikyta 2026 metais balandžio ir gegužės mėnesiais, sulaukė didelio susidomėjimo. Tuomet ja pasinaudojo daugiau nei 1 000 000 keleivių, o valstybės išlaidos siekė apie 1,9 mln. eurų.

  • „ArcelorMittal Poland“ Dombrovos Gurničoje diegs naują dulkių filtravimo sistemą: investuos 13 mln. eurų

    „ArcelorMittal Poland“ paskelbė 2026 metais pradedanti Dombrovos Gurničojės plieno gamyklos aglomeravimo cecho dulkių surinkimo ir valymo sistemos modernizaciją. Įmonė nurodo, kad investicija sieks beveik 13 mln. eurų, o pagrindinis tikslas – mažinti kietųjų dalelių emisijas ir gerinti darbo sąlygas.

    Modernizacija bus orientuota į aglomerato rūšiavimo zoną ir aglomeravimo konvejerių iškrovimo dalį, taip pat į vietas prie dulkių ir kalkių laikymo silosų. Šiose gamybos grandyse susidaro daug smulkių dalelių, todėl efektyvus oro filtravimas tampa ir aplinkosaugos, ir darbuotojų saugos klausimu.

    Kas bus keičiama gamykloje

    Įmonė planuoja esamą elektrofiltrą aglomerato rūšiavimo ceche pakeisti nauju rankoviniu filtru, kuris turėtų valyti orą visame pastate. Taip pat numatyta atnaujinti dulkių nutraukimo vamzdynus cecho viduje, kad surinkimas būtų efektyvesnis skirtinguose taršos taškuose.

    Be to, prie dulkių ir kalkių silosų ketinama sumontuoti keturis naujus kompaktiškus rankovinius filtrus. Tokie sprendimai įprastai diegiami ten, kur svarbu suvaldyti lokalią taršą prie sandėliavimo ir iškrovimo įrangos.

    „Rūšiavimo zonoje esamą elektrofiltrą pakeisime nauju rankoviniu filtru, kuris valys orą visame pastate“, – sakė projekto vadovas Jarosławas Kuna.

    Kodėl filtrų galia čia svarbi

    Projekte akcentuojama filtravimo sistemos apimtis: numatomas apie 400 000 kubinių metrų per valandą oro srautas. Pasak įmonės atstovų, tokio pajėgumo įrenginys savo dydžiu prilygsta mažam namui ir leidžia sparčiai atnaujinti orą didelėse pramoninėse patalpose.

    Tokios investicijos atitinka platesnę Europos pramonės kryptį, kai modernizuojant senesnius cechus pirmiausia siekiama sumažinti dalelių emisijas ir sustiprinti dulkių kontrolę ten, kur darbuotojai dirba arčiausiai taršos šaltinių.

    Terminas ir kitos investicijos

    „ArcelorMittal Poland“ skelbia, kad modernizacija turėtų būti baigta 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Iki tol gamykloje numatomi darbai turi būti suderinti su aglomeravimo cecho veiklos ciklais, kad būtų išvengta ilgesnių stabdymų.

    Įmonė taip pat primena, kad Dombrovos Gurničojės padalinyje jau vyksta dviejų aglomeravimo juostų modernizacija, kurios vertė apie 1,5 mln. eurų. Neseniai čia pradėjo veikti ir nauja vagonų koksui išversti dulkių surinkimo sistema, į kurią investuota apie 8 mln. eurų.

    „ArcelorMittal Poland“ yra didžiausia plieno gamintoja Lenkijoje: valdo gamyklas Chorzove, Dombrovos Gurničojėje, Krokuvoje, Sosnovce ir Šventochlovicuose, taip pat Zdziešovicų koksochemijos įmones. Bendrovė nurodo, kad joje dirba beveik 9 000 žmonių, o produkcija tiekiama statybų, buitinės technikos ir transporto sektoriams.

  • Lenkijos „Fasing“ gavo naujų užsakymų iš Švedijos „Gunnebo“: tieks grandines už 143 200 eurų

    Lenkijos kasybos pramonei įrangą tiekianti bendrovė „Fasing“ pranešė priėmusi naujus Švedijos bendrovės „Gunnebo Industrier AB“ užsakymus. Sprendimas įformintas spalio 6 dieną, o užsakymų objektas – grandinės.

    Pasak bendrovės, bendra naujų užsakymų vertė siekia 143 200 eurų. Tai dar vienas etapas ilgiau trunkančiame tiekime Švedijos partneriui, nes tokio pat tipo produkcija užsakoma nuosekliai.

    „Fasing“ nurodo, kad nuo 2025 metų lapkričio 12 dienos iki dabar, įskaitant naujausią paketą, „Gunnebo Industrier AB“ pateiktų užsakymų vertė iš viso sudaro 3 801 100 eurų. Visų šių užsakymų dalykas buvo grandinės.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos gaminamos grandinės naudojamos ne tik kasybos sektoriuje, bet ir žuvininkystėje, energetikoje bei kitose pramonės šakose, kur reikalingi patvarūs krovinių tvirtinimo ir perdavimo sprendimai. Tokia produktų specializacija leidžia įmonei išlaikyti paklausą skirtinguose rinkos cikluose.

    „Fasing“ save pristato kaip didžiausią grandinių gamintoją Vidurio Europoje ir vieną didžiausių pasaulyje šiame segmente. Bendrovės teigimu, jos produkciją naudoja daugiau nei 4 000 klientų įvairiose pasaulio rinkose.

    Pramonės analitikai pastaraisiais metais akcentuoja, kad Europos įmonės vis dažniau siekia stabilizuoti tiekimo grandines ir diversifikuoti partnerių tinklą, ypač strateginėse pramonės šakose. Tokie nuoseklūs užsakymai rodo, kad specializuotų komponentų gamintojai, užtikrinantys kokybę ir pristatymo patikimumą, išlieka konkurencingi net svyruojant žaliavų ir energijos kainoms.

  • Rinkos prognozė: iki keturių palūkanų kėlimų Lenkijoje – kaip brangtų 400 000 zl kredito įmokos

    Lenkijos centrinio banko (NBP) sprendimus dėl bazinių palūkanų normų artimiausiomis dienomis svarstys Pinigų politikos taryba. Nors dalis ekonomistų spalio posėdyje pokyčių dar nesitiki, rinkoje stiprėja lūkestis, kad palūkanų didinimo ciklas gali atsinaujinti jau artimiausiais mėnesiais.

    Ekonomistai dėmesį sutelkia į infliacijos dinamiką ir veiksnius, kurie ją vėl stumia aukštyn. Prie jų dažniausiai minimi degalų ir energetikos žaliavų kainų svyravimai bei maisto kainų tendencijų pasikeitimas, kai ankstesnis pigimas ima blėsti.

    Kodėl palūkanos vėl aptarinėjamos?

    Rinkos dalyviai vertina, kad sprendimus gali lemti naujesnės infliacijos prognozės, kurios paprastai tampa svarbiu atspirties tašku centriniam bankui. Net ir esant laikiniems valstybės sprendimams, galintiems trumpam sumažinti kainų spaudimą, esminis klausimas išlieka tas pats: ar infliacija tvariai grįžta prie NBP tikslo.

    Pastaraisiais mėnesiais infliacija Lenkijoje vėl priartėjo prie aukštesnių lygių, todėl didėja tikimybė, kad palūkanų mažinimo pauzę gali pakeisti griežtesnė politika. Tai svarbu ne tik vartotojams, bet ir būsto rinkai, nes brangstantis skolinimasis mažina paskolų įperkamumą.

    Ką tai reikštų paskolų įmokoms?

    Viena dažniausiai aptariamų rinkos prielaidų – iki keturių palūkanų normos didinimų po 0,25 procentinio punkto. Toks scenarijus reikštų, kad bazinė norma per laiką ūgtelėtų iš viso 1 procentiniu punktu, o tai tiesiogiai atsilieptų kintamų palūkanų paskoloms.

    Skaičiuojant 400 000 zlotų būsto kreditą 25 metų laikotarpiui, mėnesio įmoka pagal tokį scenarijų galėtų paaugti nuo maždaug 2 538 zlotų iki apie 2 807 zlotų. Perskaičiavus į eurus pagal apytikrį 1 euras už 4,3 zlotų kursą, tai būtų kilimas nuo maždaug 590 eurų iki apie 650 eurų per mėnesį.

    Nors tikslus poveikis priklauso nuo konkrečios sutarties, maržos, palūkanų perskaičiavimo dažnio ir pasirinkto indekso, bendra kryptis aiški: kiekvienas palūkanų žingsnis aukštyn didina mėnesinę naštą. Dėl to daliai namų ūkių aktualu įsivertinti rezervą biudžete ir pasidomėti fiksuotų palūkanų alternatyvomis.

    Ką stebėti artimiausiu metu?

    Artimiausiuose sprendimuose rinkos dėmesys kryps į NBP komunikaciją ir infliacijos projekcijas, kurios gali nulemti lūkesčius visiems 2027 metams. Ne mažiau svarbios bus energijos ir degalų kainos, nes jos greitai persiduoda į transporto, paslaugų ir prekių kainynus.

    Gyventojams, turintiems kintamų palūkanų paskolas, tai laikotarpis, kai verta ne tik sekti sprendimus, bet ir pasitikrinti, kaip pasikeistų įmokos kelių scenarijų atveju. Kuo anksčiau įvertinamas galimas palūkanų šuolis, tuo lengviau išvengti nemalonių staigmenų šeimos finansuose.

  • Orlen byloje ir esami vadovai sulaukė įtarimų: tyrime – galimas degalų kainų dirbtinis mažinimas 2023 metais

    Lenkijos nacionalinė prokuratūra pranešė, kad, saugumo tarnybai ABW atlikus sulaikymus, penki buvę ir esami „Orlen“ vadovai bei vadovaičiai sulaukė įtarimų. Tyrimas siejamas su įtarimais, kad 2023 metais rugpjūčio–lapkričio laikotarpiu degalų kainos galėjo būti nepagrįstai mažinamos.

    Prokuratūros teigimu, įtarimai pateikti ikiteisminiame tyrime, kuris tęsiasi daugiau nei dvejus metus. Teisėsauga kol kas detalesnių aplinkybių viešai neatskleidė, pabrėždama, kad procesiniai veiksmai dar vykdomi.

    Kas tiriama dėl kainų?

    Pagrindinė tyrimo kryptis – ar įmonės valdyme dalyvavę asmenys, galimai piktnaudžiaudami įgaliojimais arba neatlikdami pareigų, galėjo nustatinėti kainas taip, kad jos neatitiktų rinkos sąlygų. Pasak prokuratūros, tai galėjo sukelti didelės vertės turtinės žalos riziką bendrovei.

    Viešojoje erdvėje ši tema kelia aštrias diskusijas, nes 2023 metais degalų kainos Lenkijoje tapo politinių ginčų objektu prieš rinkimus. Tačiau vien kainų kritimas savaime neįrodo pažeidimo: tyrime paprastai vertinama, ar sprendimai turėjo ekonominį pagrindą, ar buvo priimami pažeidžiant bendrovės interesus.

    Politinės reakcijos ir atsakas

    Į informaciją apie sulaikymus sureagavo Lenkijos teisingumo ministras Waldemaras Żurekas, viešai susiedamas tyrimą su įtarimais dėl kainų „rankinio“ reguliavimo. Jo teigimu, kainų mažinimas galėjo būti naudojamas politiniams tikslams.

    „Kainos buvo mažinamos prieš rinkimus, o visuomenei aiškinta apie techninius sutrikimus. Tai nebuvo ekonominis stebuklas“, – sakė Waldemaras Żurekas.

    Buvęs „Orlen“ vadovas Danielis Obajteka taip pat pasisakė viešai, ginčydamas kaltinimus ir teigdamas, kad mažesnės kainos vartotojams neturėtų būti traktuojamos kaip nusikaltimas. Jis pabrėžė, kad politinės stovyklos anksčiau pačios kėlė tezę, jog degalai turėtų būti pigesni.

    „Jei kas nors nori mane teisti už tai, kad žmonės mokėjo mažiau už degalus, aš su tuo nesutiksiu“, – sakė Danielis Obajteka.

    Po padidinamuoju stiklu – ir „Lotos“ sandoris

    Tyrimų kontekstas platesnis: teisėsauga atskirai analizuoja ir „Orlen“ bei „Lotos“ susijungimo aplinkybes. Skelbiama, kad ankstesni tyrimai, pradėti regioninėje prokuratūroje, vėliau dėl bylos apimties ir surinktos medžiagos buvo perimti nacionaliniu lygiu.

    Teisėsaugos veiksmai apėmė ir kratas skirtinguose miestuose, o tyrėjai rinko didelės apimties skaitmeninę informaciją, įskaitant dokumentus bei elektroninę korespondenciją. Tolimesnė bylos eiga priklausys nuo to, ką patvirtins surinkti duomenys ir ekspertiniai vertinimai.

  • Lenkija vis dažniau renkasi G20: kodėl Trijų jūrų iniciatyva atsidūrė Varšuvos prioritetų paraštėse

    Karas Ukrainoje ir pasikeitęs Europos saugumo darbotvarkės svoris koreguoja ir Lenkijos užsienio politikos akcentus. Varšuva vis dažniau kalba apie globalesnį vaidmenį, o regioniniai formatai, tokie kaip Trijų jūrų iniciatyva, diplomatinėje darbotvarkėje nustumiami į antrą planą.

    Trijų jūrų iniciatyva, pradėta 2015 metais Lenkijos ir Kroatijos prezidentų iniciatyva, buvo sumanyta kaip Vidurio ir Rytų Europos infrastruktūrinio suartėjimo projektas. Jos ašis buvo energetikos, transporto ir skaitmeninių jungčių stiprinimas regione nuo Baltijos iki Adrijos ir Juodosios jūrų.

    Kas pakeitė Trijų jūrų dinamiką?

    Pastaraisiais metais regioninį formatą iš dalies užgožė skubūs gynybos prioritetai ir nauji bendradarbiavimo modeliai, kuriuose daugiau dėmesio skiriama praktiniam saugumui. Didėjant karinėms išlaidoms ir plečiantis Šiaurės bei Baltijos šalių koordinacijai, politinis dėmesys natūraliai persikelia į greičiau veikiančius sprendimų priėmimo ratus.

    Kita problema – sunkiau nei tikėtasi vykstantis perėjimas nuo politinių deklaracijų prie didelio masto investicijų. Regiono infrastruktūros poreikiai išlieka milžiniški, o Trijų jūrų investicinis matmuo dažnai kritikuojamas dėl ribotos apimties, palyginti su tuo, ko reikia energetikos ir transporto jungtims.

    Varšuva kelia kartelę: dėmesys G20

    Lenkijos ambicijas sustiprina siekis būti matomai platesniu, ne vien regioniniu mastu. Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis yra akcentavęs, kad ekonominė diplomatija vis labiau orientuojasi į pasaulinį lygmenį, o Trijų jūrų iniciatyva prioritetų sąraše atsiduria labiau fone.

    „Regioninis bendradarbiavimas mums išlieka svarbus, tačiau tarptautinė ekonominė diplomatija šiandien apima gerokai platesnį lauką“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Varšuva pabrėžia, kad net ir dalyvaudama didesniuose formatuose ji siekia atstovauti Vidurio Europai. Argumentas paprastas: Lenkija išlieka viena svarbiausių regiono ekonomikų, o prekybiniai ryšiai su kaimynais, ypač su Čekija, yra vieni intensyviausių, todėl regiono interesų kėlimas globaliuose pokalbiuose laikomas politine investicija.

    Ką tai reiškia regionui?

    Trijų jūrų iniciatyva, tikėtina, ir toliau veiks kaip platforma infrastruktūrai ir politiniam koordinavimui, tačiau jos matomumas priklausys nuo gebėjimo parodyti apčiuopiamą rezultatą. Jei regionui pavyks greičiau mobilizuoti finansavimą energetikos ir transporto projektams, iniciatyvos svoris gali augti net ir tuomet, kai didžioji politinė retorika persikelia į globalesnius formatus.

    Lenkijos kursas rodo platesnę tendenciją Europoje: valstybės, kurios jaučiasi įgavusios daugiau politinio svorio, ieško tribūnų, kuriose gali daryti įtaką ne tik kaimynams, bet ir pasaulinei ekonominei darbotvarkei. Tuo pat metu regioninės iniciatyvos išlieka svarbios kaip praktinių projektų įgyvendinimo įrankis, net jei nebe visada tampa pagrindiniu politiniu simboliu.

  • Prancūzijos elektromobilių bumas: „Renault“ planuoja virš 10 mlrd. eurų investicijas ir didins gamybą

    Investicijos į pigesnius elektromobilius

    Prancūzijos automobilių gamintojų grupė „Renault“ skelbia artimiausiais penkeriais metais ketinanti investuoti daugiau kaip 10 mlrd. eurų į elektromobilių programą, daugiausia dėmesio skirdama mažesniems ir pirkėjams prieinamesniems modeliams. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne tik elektrifikacija, bet ir kainos mažinimas masinei rinkai.

    „Renault“ vadovų teigimu, per pastaruosius penkerius metus į veiklos ir gamyklų pertvarką Prancūzijoje jau buvo investuota apie 13 mlrd. eurų. Naujas investicijų etapas, jei tam netrukdys socialinė ir politinė aplinka, turėtų dar labiau paspartinti perėjimą prie elektromobilių.

    „Per artimiausius penkerius metus planuojame investuoti daugiau kaip 10 mlrd. eurų, kad dar sparčiau vystytume elektromobilių segmentą ir padarytume automobilius pirkėjams prieinamesnius“, – sakė „Renault“ atstovas François Provost.

    Registracijų šuolis ir gamybos didinimas

    Prancūzijoje elektromobilių paklausa pastaruoju metu pastebimai auga, o naujų automobilių registracijose elektrinės pavaros dalis kai kuriais mėnesiais pasiekė rekordinius lygius. Tokios tendencijos skatina gamintojus peržiūrėti gamybos planus ir didinti pajėgumus Europoje.

    „Renault“ nurodo, kad 2025 metais Prancūzijos gamyklose pagaminta apie 500 000 automobilių. 2026 metais grupė planuoja, jog vidaus gamyba, reaguojant į augantį susidomėjimą elektromobiliais, didės maždaug 25 proc.

    Gamybos grįžimas į Europą

    Elektromobilių gamybos geografiją keičia ir Europos prekybos politika: didėjant dėmesiui tiekimo grandinių saugumui bei taikant griežtesnes priemones importui, dalis gamintojų siekia gaminti arčiau pagrindinių pirkėjų. Tai ypač aktualu mažesniems, jautresniems kainai modeliams, kurių galutinę kainą smarkiai veikia logistika ir muitinės kaštai.

    „Renault“ grupės valdoma „Dacia“ taip pat koreguoja planus ir dalį elektromobilių gamybos orientuoja į Europą. Skelbiama, kad „Dacia Spring“ įpėdinis turėtų būti gaminamas Slovėnijoje, Novos Mesto gamykloje, taip mažinant rizikas, susijusias su importo apribojimais ir kaštų svyravimais.

    Bendra kryptis rodo, kad Europos gamintojai siekia suderinti du tikslus: greitą elektrifikaciją ir kainų konkurencingumą. Artimiausiais metais tai reikš daugiau investicijų į gamybos automatizavimą, baterijų tiekimo stabilumą ir naujas platformas, leidžiančias pigiau kurti mažus elektromobilius.

  • Lenkijoje nuo trečiadienio keičiasi degalų kainų lubos: benzinas brangs, dyzelinas pigs

    Lenkijoje trečiadienį įsigalios atnaujintos valstybės nustatytos maksimalios degalų kainos. Energetikos ministras paskelbė, kad benzino kainų lubos kils, o dyzelino – šiek tiek mažės, todėl vairuotojai pokytį pajus nevienodai.

    Pagal paskelbtus limitus, 95 markės benzino litras galės kainuoti iki maždaug 1,52 euro, 98 markės benzino – iki 1,71 euro. Dyzelino kainos „lubos“ nustatytos iki maždaug 1,73 euro už litrą.

    Palyginti su antradieniu, 95 markės benzino maksimalus tarifas didėja, taip pat kyla ir 98 markės benzino riba. Tuo metu dyzelino limitas mažėja nežymiai, tad didesnio atpigimo vien iš šio sprendimo tikėtis nereikėtų.

    Kas yra kainų lubų mechanizmas?

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra dalis programos, kuria siekiama riboti staigius kainų šuolius degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas. Šis modelis remiasi valstybės reguliavimu: ministerija periodiškai nustato ribą, virš kurios degalų pardavėjai kainų kelti negali.

    „Maksimalios kainos yra vienas iš priemonių rinkinio, kuriuo siekiama pristabdyti degalų brangimą ir stabilizuoti situaciją vairuotojams“, – sakė Energetikos ministerijos atstovai.

    Ministerija nurodo, kad kitas pranešimas dėl maksimalios kainos turėtų būti skelbiamas ketvirtadienio kainoms. Tai reiškia, kad limitai gali būti koreguojami dažnai, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir valdžios priemonių paketą.

    Baudos ir finansavimas

    Už nustatytų maksimalų nesilaikymą numatytos griežtos sankcijos: bauda gali siekti iki maždaug 224 000 eurų. Tokia atsakomybė skirta užtikrinti, kad ribos būtų realiai taikomos, o ne taptų tik rekomendacija.

    Priemonių paketas siejamas ir su papildomu apmokestinimu degalų sektoriuje. Numatyta, kad įmonėms, kurios iš degalų pardavimo gauna viršįprastą pelną, būtų taikomas 60 proc. mokestis nuo perteklinių uždarbių, apskaičiuojamų pagal ankstesnių laikotarpių maržas.

    Valdžios vertinimu, priemonės gali galioti iki 2026 metų pabaigos, o bendra jų kaina gali siekti apie 1 125 000 000 eurų. Kontekste svarbu ir tai, kad degalų kainos regione yra jautrios naftos kainų svyravimams bei geopolitinei įtampai, todėl tokie reguliavimo sprendimai dažnai pristatomi kaip laikini stabilizavimo instrumentai.