CP v2

Blog

  • Prancūzija ant skolos slenksčio: skolinimasis pabrango iki 5 proc. – kuo tai gresia Europai?

    Prancūzija ant skolos slenksčio: skolinimasis pabrango iki 5 proc. – kuo tai gresia Europai?

    Skolos kaina šoktelėjo

    Prancūzijos 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas pastarosiomis dienomis pakilo iki maždaug 5 proc. – aukščiausio lygio nuo 2002 metų. Kartu išaugo ir skirtumas nuo Vokietijos obligacijų, o tai rodo didėjančią investuotojų rizikos baimę.

    Tokie pokyčiai svarbūs ne vien finansų rinkoms: valstybės skolinimosi kaina daro įtaką būsto paskolų ir verslo kreditų palūkanoms. Ilgainiui brangesnis skolinimasis didina biudžeto išlaidas palūkanoms, kurias dengia mokesčių mokėtojai.

    Kodėl rinka praranda kantrybę?

    Pagrindinė problema – nuolatiniai biudžeto deficitai, kai valstybė išleidžia daugiau, nei surenka mokesčių. Skirtumas dengiama skolinantis, o tai per metus virsta dar didesne skolos našta.

    Remiantis Prancūzijos statistikos tarnybos INSEE duomenimis, viešoji skola 2026 metų antrąjį ketvirtį siekė apie 3,6 trilijono eurų, arba 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Deficitas 2026 metais, prognozuojama, sudarys apie 5,4 proc. BVP, kai Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse orientyras yra 3 proc. riba.

    Rinkose ypač jautriai vertinamas patikimumas, ar planai bus įgyvendinti. Kai tik investuotojai ima abejoti, ar skola bus valdoma politiškai ir ekonomiškai tvariai, jie prašo didesnės grąžos už riziką.

    Biudžetas, politika ir rinkimų šešėlis

    Premjero Sébastieno Lecornu vadovaujama mažumos Vyriausybė pateikė 2027 metų biudžeto projektą, kuriame numatoma apie 54 mlrd. eurų taupymo ir papildomų pajamų priemonių. Tikslas – deficitą sumažinti iki 5 proc. BVP 2027 metais, palyginti su 5,4 proc. 2026 metais.

    Numatoma, kad didesnė korekcijos dalis ateitų iš išlaidų ribojimo, o mažesnė – iš didesnių mokesčių ir įmokų. Tarp aptariamų priemonių minima po maždaug 6 mlrd. eurų sutaupymų pensijų ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat kai kurių išlaidų įšaldymas nominaliomis sumomis, kas po infliacijos reiškia realų mažėjimą.

    Vis dėlto rinkas labiau nei patys skaičiai neramina politinė matematika: Vyriausybė neturi tvirtos daugumos parlamente, o biudžeto svarstymas numatytas nuo spalio 13 dienos. Papildomą neapibrėžtumą kursto artėjantys 2027 metų pavasario prezidento rinkimai ir rizika, kad taupymo planai taps politinių mainų objektu.

    „Paryžiaus politinis akligatvis išlieka neišspręstas“, – teigė ekonomistas Enrique Díaz-Alvarez.

    Kas dar didina įtampą?

    Prie spaudimo prisideda ir didelis naujų vertybinių popierių pasiūlos mastas. Prancūzijos iždas planuoja 2027 metais išleisti apie 340 mlrd. eurų skolos vertybinių popierių, nes dalis anksčiau prisiimtos skolos turi būti refinansuojama.

    Kai skolinimosi apimtys didelės, net nedidelis palūkanų normų pokytis smarkiai padidina išlaidas. Be to, kartu auga ir kitos privalomos biudžeto eilutės, įskaitant palūkanų mokėjimus bei gynybos finansavimą, todėl sutaupyti tampa dar sudėtingiau.

    Ar problema gali persimesti į Europą?

    Investuotojai situaciją vertina per euro zonos užkrato rizikos prizmę: kai brangsta vienos didelės ekonomikos skola, rinkos neretai perskaičiuoja riziką ir kitoms šalims. Analitikų vertinimu, įtampos fone kiek padidėjo ir kai kurių kitų valstybių skolos rizikos priedai, nes investuotojai tampa atsargesni viso regiono atžvilgiu.

    Tokiu metu didėja spaudimas ir Europos Centriniam Bankui: viena vertus, infliacijos dinamika gali reikalauti griežtesnės pinigų politikos, kita vertus, obligacijų rinkos nervingumas skatina vengti veiksmų, galinčių dar labiau pakelti skolinimosi kainą. ECB turi priemonę, vadinamą Perdavimo apsaugos instrumentu, tačiau jos taikymas siejamas su kriterijais, įskaitant fiskalinės politikos tvarumą.

    Kiek tai pavojinga dabar?

    Trumpuoju laikotarpiu didžiausia rizika – politinis scenarijus, kuriame biudžetas nepatvirtinamas arba smarkiai ištuštinamas kompromisais. Tokiu atveju Prancūzija vėl galėtų remtis laikinais finansavimo sprendimais, o rinkos tai interpretuotų kaip dar vieną signalą apie sprendimų priėmimo silpnumą.

    Kita vertus, Prancūzija kol kas nėra praradusi prieigos prie finansų rinkų. Esminis klausimas – ar Vyriausybė sugebės įtikinti investuotojus, kad deficitas bus mažinamas nuosekliai, o skolos santykis su ekonomika stabilizuosis vidutiniu laikotarpiu.

  • Trumpas pervadino dirbtinį intelektą ir nutiko netikėta: Slovėnijos .si domenai šluojami

    Trumpas pervadino dirbtinį intelektą ir nutiko netikėta: Slovėnijos .si domenai šluojami

    JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas viešai stumti idėją dirbtinį intelektą pervadinti į superintelektą sukėlė netikėtą efektą pasaulinėje interneto domenų rinkoje. Po šių pareiškimų smarkiai išaugo Slovėnijai priskirtų .si domenų registracijų skaičius, nes raidės SI sutampa su naujai brukamu trumpiniu.

    Registracijų šuolį fiksavo domenų ir talpinimo paslaugas teikianti bendrovė „Hostinger“. Jos duomenimis, nuo rugsėjo 23 dieną pasirodžiusių pirmųjų žinučių apie pervadinimą užregistruota apie 22 800 .si domenų, o pirkėjų skaičius siekė maždaug 8 000.

    Didžiausias aktyvumas buvo užfiksuotas spalio pradžioje: pirmosiomis dviem dienomis kasdien registruota po maždaug 5 300 domenų. Vėliau tempas kiek sumažėjo, bet savaitgalio skaičiai vis tiek kelis kartus viršijo ankstesnį įprastą vidurkį.

    Kas perka daugiausiai

    Didžiausią registracijų dalį sudarė pirkėjai iš JAV ir Indijos: šios dvi šalys, vertinant atskirų domenų kiekį, sudarė apie pusę visų registracijų. Trečioje vietoje atsidūrė Marokas, aplenkęs Jungtinę Karalystę, Jungtinius Arabų Emyratus ir Kanadą.

    Įdomu tai, kad „Hostinger“ pastebėjo ženklų, būdingų spekuliacinei domenų prekybai. Pavyzdžiui, Maroke vienas pirkėjas vidutiniškai registravo beveik po 5 domenus, kai bendras vidurkis siekė apie 3, o tai leidžia manyti, kad dalis vardų perkami perpardavimui.

    Kodėl tai svarbu verslui

    Nors pirkimo banga siejama su dirbtinio intelekto pervadinimo idėja, didelė dalis registruojamų domenų su šia tema tiesiogiai nesusiję. Skaičiuojama, kad tik apie 3 proc. registracijų turėjo akivaizdžių su dirbtiniu intelektu susijusių raktažodžių, o dažniau buvo renkamasi trumpus, lengvai įsimenamus pavadinimus.

    Tokia situacija atspindi seniai žinomą domenų rinkos mechanizmą: vos tik atsiranda naujas terminas ar madingas trumpinys, rinka reaguoja akimirksniu. Verslams tai reiškia papildomą riziką, nes populiarūs vardai gali būti užimami anksčiau, nei įmonės spėja atsinaujinti prekės ženklą ar komunikaciją.

    Politika, terminai ir DI industrija

    Dirbtinio intelekto sektoriuje terminai turi realią finansinę reikšmę: jie formuoja investuotojų lūkesčius, produktų pozicionavimą ir net reguliavimo diskusijų kryptį. Pastaraisiais metais rinkoje įsitvirtino trumpi, lengvai vartojami pavadinimai, o kartu išaugo ir konkurencija dėl skaitmeninio identiteto, įskaitant domenus.

    „Žodis dirbtinis skamba taip, lyg tai būtų netikra, nors iš tiesų tai yra stulbinama“, – sakė Donaldas Trumpas, aiškindamas, kodėl esą labiau tinka terminas superintelektas.

    Kol kas didžiosios DI bendrovės viešai neskuba ginčyti tokio pervadinimo idėjos, tačiau rinkos elgsena rodo, kad net ir politinės retorikos pokyčiai gali sukelti apčiuopiamą ekonominį efektą. Domenų šuolis Slovėnijoje tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip informacinė darbotvarkė akimirksniu virsta pinigais skaitmeninėje erdvėje.

  • „Mistral AI“ meta iššūkį JAV ir Kinijai: ML4 žada atvirą DI, kurio Europai trūko

    „Mistral AI“ meta iššūkį JAV ir Kinijai: ML4 žada atvirą DI, kurio Europai trūko

    Prancūzijos dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral AI“ pristatė viešą naujo vadinamojo „frontier“ lygio modelio ML4 peržiūrą. Įmonė teigia, kad paskelbus modelio svorius jis taps pajėgiausiu atvirų svorių DI sprendimu, sukurtu už Kinijos ribų.

    ML4 pasirodymas vyksta tuo metu, kai atvirų svorių modelių varžybos įgauna geopolitinį atspalvį. Kinijos kūrėjai pastaruoju metu diktuoja tempą, o dalis JAV lyderių pažangiausius modelius laiko uždarus, akcentuodami saugumo ir piktnaudžiavimo rizikas.

    Kas yra ML4 ir kuo išsiskiria?

    ML4 „Mistral AI“ viduje pramintas „Le Chonk“ ir apibūdinamas kaip naujos kartos modelis, orientuotas į kibernetinę gynybą ir atsparumą piktavaliams bandymams apeiti apsaugas. Bendrovė sako, kad tokių gebėjimų poreikis auga, nes DI vis dažniau naudojamas automatizuotoms atakoms, apgaulėms ir programavimo užduotims.

    „Kibernetinės gynybos gebėjimai leis įmonėms ir vyriausybėms apsisaugoti nuo piktavalių, kurie išnaudoja spragas ir mėgina priversti modelius vykdyti kibernetines atakas“, – sakė „Mistral AI“ vyriausiasis mokslininkas ir vienas įkūrėjų Guillaume’as Lample’is.

    Bendrovė taip pat akcentuoja praktinį pritaikomumą: nuo finansų ir gamybos užduočių iki multimodalių scenarijų, kai dirbama ne tik su tekstu. „Mistral AI“ teigimu, kodavimo srityje ML4 mažina atsilikimą nuo kitų pažangiausių rinkos modelių.

    Europos suvereniteto korta

    „Mistral AI“ savo strategiją grindžia europietiško suvereniteto idėja: alternatyva, kuri būtų kuriama ir valdoma Europoje, atsižvelgiant į regiono reguliavimo aplinką ir viešojo sektoriaus poreikius. Tai ypač aktualu organizacijoms, kurios nori mažiau priklausyti nuo JAV ar Kinijos technologijų tiekėjų ir lengviau valdyti duomenų bei atitikties rizikas.

    Įmonė teigia, kad ML4 buvo apmokytas nuo nulio per maždaug du mėnesius, naudojant 4 000 „NVIDIA“ „Grace Blackwell“ grafikos procesorių europiniuose duomenų centruose. Pasak kūrėjų, modelis palaiko daugiau nei 160 kalbų, įskaitant visas oficialias Europos Sąjungos kalbas, ir veikia tiek lotyniško, tiek nelotyniško rašto aplinkose.

    Finansinis užnugaris taip pat įspūdingas: „Mistral AI“ yra skelbusi pritraukusi apie 3 milijardus eurų investicijų, o bendrovės vertė viršijo 21 milijardą eurų. Tai sustiprina signalą, kad Europa siekia ne tik reguliuoti DI, bet ir realiai konkuruoti kuriant pačius pajėgiausius modelius.

    Kada bus galima atsisiųsti svorius?

    Šiuo metu ML4 prieinamas per „Mistral“ programavimo sąsają ir „Mistral Studio“ aplinką, kur jį gali išbandyti kūrėjai ir organizacijos. „Mistral AI“ planuoja svorius paviešinti spalio 27 dieną, o iki tol modelį numatoma testuoti realiomis sąlygomis, įtraukiant kibernetinio saugumo ekspertus ir valstybės institucijas.

    Atvirų svorių modelių populiarėjimas laikomas viena ryškiausių dabartinės DI rinkos tendencijų, nes organizacijos gali diegti sprendimus savo infrastruktūroje ir prisitaikyti juos prie vidaus politikų. Vis dėlto kartu auga ir atsakomybės klausimai: kuo daugiau galimybių, tuo didesnė rizika, kad tos pačios technologijos bus pritaikytos piktavališkai.

  • Pusė pasaulio ant sausros ribos: kokius triukus taiko JAE ir Uzbekistanas, kad išgyventų

    Pusė pasaulio ant sausros ribos: kokius triukus taiko JAE ir Uzbekistanas, kad išgyventų

    Vandens trūkumas tampa viena ryškiausių šio dešimtmečio rizikų: Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija nurodo, kad maždaug pusė pasaulio gyventojų bent dalį metų patiria didelį vandens stygių. Situaciją aštrina klimato kaita, gyventojų augimas, miestų plėtra ir didėjantis vandens poreikis žemės ūkyje bei pramonėje.

    Nors vandens krizė skirtinguose regionuose atrodo nevienodai, bendra kryptis aiški: šalys ieško būdų mažinti nuostolius ir didinti efektyvumą. Gerą kontrastą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), kur geriamasis vanduo daugiausia gaunamas gėlinant jūros vandenį, ir Uzbekistanas, kur kritiškai svarbūs drėkinimo kanalai bei siurblinės.

    Gėlinimas ir vandens perdirbimas

    JAE natūralūs gėlo vandens ištekliai riboti: kritulių mažai, nuolatinių upių praktiškai nėra, todėl šalies vandens tiekimas priklauso nuo infrastruktūros ir technologijų. Didelę geriamojo vandens dalį čia užtikrina jūros vandens gėlinimas, o didėjant miestams vis svarbesnė tampa ir pakartotinio vandens panaudojimo logika.

    JAE užsienio reikalų ministerijos energetikos ir tvarumo padalinio atstovas Abdulla Balalaa primena, kad vandens valdymo tradicijos regione siekia šimtmečius: bendruomenės naudojo falaj tipo drėkinimo sistemas, kurios leido paskirstyti vandenį gyvenvietėms ir žemdirbystei. Šiandien dėmesys krypsta į modernesnius sprendimus, įskaitant DI taikymą vandens ūkyje.

    „Tarptautinėje kosminėje stotyje kiekvienas vandens lašas yra suskaičiuotas, o apie 95 proc. vandens perdirbama“, – sakė JAE astronautas dr. Sultan Al Neyadi.

    Kosmoso stoties principas vis dažniau įvardijamas kaip pavyzdys miestams ir pramonei: ne tik ieškoti naujų šaltinių, bet ir maksimaliai ilgai išlaikyti tą patį vandenį apytakoje. Praktikoje tai reiškia pažangesnį filtravimą, nuotekų valymą, pratekėjimų kontrolę bei tikslesnį suvartojimo apskaitos valdymą.

    Drėkinimo modernizavimas Uzbekistane

    Uzbekistane vandens trūkumas dažnai susijęs ne vien su bendru išteklių kiekiu, bet ir su tuo, ar vanduo laiku pasiekia laukus. Didelė žemės ūkio dalis priklauso nuo drėkinimo tinklų, kurie per sausas teritorijas perneša vandenį kanalais, rezervuarais ir siurblinėmis.

    Ferganos slėnyje vykdant Pasaulio banko remtą projektą nuo 2017 metų modernizuota dalis drėkinimo infrastruktūros. Vienoje vietovėje vanduo iš vietinių šaltinių surenkamas ir pumpuojamas maždaug 9 kilometrus į teritorijas, kuriose anksčiau prieiga prie vandens buvo sudėtinga, o atnaujinimai turėtų pagerinti drėkinimą apie 9 740 hektarų žemės.

    Patikimesnis vandens tiekimas keičia ir ūkininkavimo modelius: lašelinė drėkinimo sistema leidžia tiekti vandenį tik ten, kur jo reikia, mažinant išgaravimą ir sąnaudas. Tokie sprendimai, ypač soduose ir daržininkystėje, daugelyje šalių laikomi vienu efektyviausių būdų taupyti vandenį neprarandant derliaus.

    Mažiau nuostolių, daugiau kontrolės

    Vandens pernaša per dykumas ir ilgas atkarpas reikalauja ne tik energijos, bet ir nuoseklios nuostolių kontrolės. Uzbekistano vakaruose vanduo iš Amudarjos pumpuojamas per dykumą Amu Bucharos magistraliniu kanalu, o platesnis tinklas drėkina daugiau nei 350 000 hektarų Bucharos ir Navojaus regionuose bei tiekia geriamąjį vandenį Bucharai ir Kogonui.

    Modernizuojant infrastruktūrą diegiamos skaitmeninės valdymo sistemos, kurios leidžia tiksliau sekti vandens srautus ir elektros suvartojimą. Nurodoma, kad atnaujinus įrangą energijos sąnaudos kai kuriais atvejais sumažėjo iki 15 proc., o tai svarbu tiek kaštams, tiek patikimumui.

    Ne mažiau reikšminga problema yra vandens praradimai kanaluose. Bucharos regione anksčiau infiltravimosi nuostoliai kai kur siekė apie 37 proc., todėl kanalai pradėti betonuoti, kad vanduo mažiau „dingų“ pakeliui ir ūkininkai gautų stabilesnius srautus.

    Galiausiai vandens ūkis veikia ne tik žemdirbystę: drenažo ir grįžtamieji srautai iš laukų maitina Dengizkul pelkę, svarbią migruojantiems paukščiams. Vandens inžinerijos profesorė Malika Ikramova pabrėžia, kad augant gyventojų skaičiui ir kintant klimatui reikės dar tikslesnės apskaitos, mažesnių nuostolių ir platesnio vandens taupymo technologijų taikymo.

    Skirtingos šalys renkasi skirtingas priemones, tačiau kryptis sutampa: nuo gėlinimo iki drėkinimo tinklų atnaujinimo svarbiausia yra mažinti nuostolius ir tą patį ribotą vandens kiekį panaudoti kuo efektyviau.

  • Europos Parlamentas kerta per perdegimą: siūlo teisę atsijungti ir griežtesnę darbdavių atsakomybę

    Europos Parlamentas kerta per perdegimą: siūlo teisę atsijungti ir griežtesnę darbdavių atsakomybę

    Europos Parlamentas spalio 6 dieną paragino Europos Komisiją imtis griežtesnių priemonių prieš perdegimą, stresą ir kitas su darbu susijusias psichikos sveikatos problemas. Europarlamentarai pabrėžė, kad spartėjanti skaitmenizacija ir DI diegimas darbo vietose keičia darbo tempą bei lūkesčius, o tai didina psichosocialines rizikas.

    Rezoliucijoje akcentuojama, kad psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip priekabiavimas, pertekliniai darbo krūviai ir nenuspėjamas darbo laikas, turi būti aiškiai pripažįstami galimomis profesinių ligų priežastimis. Tai reikštų, kad darbuotojų sveikatos sutrikimai, susiję su ilgalaikiu stresu, būtų vertinami panašiai kaip kitos su darbu susijusios ligos.

    „Ligos, susijusios su psichosocialinėmis rizikomis, pavyzdžiui, perdegimas, turi būti pripažįstamos profesinėmis ligomis“, – sakė Belgijos socialistė Estelle Ceulemans.

    Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros EU-OSHA duomenimis, 2025 metais 29 proc. ES darbuotojų patyrė stresą, depresiją ar nerimą, kuriuos sukėlė arba paaštrino darbas. Tarp 25–39 metų darbuotojų šis rodiklis siekė 32 proc., o tai siejama ir su intensyvesniu skaitmeninių priemonių naudojimu, ir su didesniu darbo nesaugumu.

    Europos Parlamentas ragina suvienodinti apsaugą visoje ES, nes šiuo metu taisyklės skirtingose valstybėse narėse gerokai varijuoja. Rezoliucijoje išskiriamas poreikis nustatyti įpareigojančias darbdavių pareigas, stiprinti darbo inspekcijų vaidmenį ir įtvirtinti darbuotojų teisę atsijungti nuo darbo ne darbo metu.

    Taip pat siūloma keisti įrodinėjimo naštą profesinių ligų bylose. Idėja tokia: jei darbuotojas pateikia pagrįstų įrodymų apie patirtas psichosocialines rizikas ir su tuo suderinamus sveikatos sutrikimus, darbdavys turėtų įrodyti, kad būklė nebuvo sukelta darbo aplinkos.

    Dar vienas akcentas – nuotolinis darbas turėtų būti savanoriškas. Europarlamentarai pripažįsta, kad darbas iš namų gali didinti lankstumą, tačiau kartu gali ištrinti ribą tarp darbo ir privataus gyvenimo, ypač jei tokia forma primetama ir kai lūkesčiai dėl pasiekiamumo lieka neapibrėžti.

    Rezoliucijai nepritarė dalis kraštutinių dešiniųjų frakcijų, teigusių, kad siūlymai darbdaviams sukurtų per didelę administracinę naštą. Europos Parlamente pabrėžta, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp tinkamų darbo sąlygų ir įmonių galimybių organizuoti veiklą.

    Tolimesni sprendimai dabar priklausys Europos Komisijai, kuri raginama pateikti teisėkūros pasiūlymus dėl psichosocialinių rizikų, streso ir psichikos sveikatos darbe. Iki šiol ES mastu jau yra nustatyti minimalūs poilsio laiko standartai, siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir saugą, tačiau psichosocialinių rizikų reguliavimas tebėra fragmentiškas.

  • Skandalas Vilniaus rajone: tarybos nariai kaltina merą Duchnevičių ir kalba apie 12 mln. eurų paskolą

    Vilniaus rajono savivaldybės taryboje bręsta konfliktas: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija viešai prabilo apie, jų teigimu, neteisėtus mero Roberto Duchnevičiaus ir administracijos vadovybės veiksmus. Politikai tvirtina matantys bandymus riboti darbuotojų teises ir daryti įtaką savivaldybės sprendimų priėmimui.

    Frakcijos pareiškime akcentuojama, kad savivaldybės administracijoje esą taikomas bauginimas, spaudimas ir persekiojimas žmonių, turinčių kitokias politines pažiūras ar palaikančių ryšius su tarybos nariais. Minimi atvejai, kai dėl darbo ar laisvalaikio veiklų buvo daromas spaudimas seniūnijų ir kultūros įstaigų darbuotojams.

    Taip pat keliami klausimai dėl Paberžės seniūno atleidimo aplinkybių ir dėl to, ar sprendimai buvo priimti laikantis procedūrų. Politikai tikina, kad tokios situacijos esą kelia įtampą bendruomenėse ir mažina pasitikėjimą savivalda.

    Ginčas dėl posėdžio ir teismo sprendimų

    Konfliktas paaštrėjo ir dėl tarybos posėdžio sušaukimo datos. Frakcija teigia, kad nusistovėjusi praktika posėdžius rengti paskutinį mėnesio penktadienį šįkart buvo pakeista, o posėdis sušauktas vėliau, neatsižvelgiant į dalies tarybos narių iš anksto suplanuotus įsipareigojimus.

    Be to, pareiškime užsimenama apie teismo sprendimo nevykdymą dėl remontuotinų kelių, nors konkrečios bylos detalės tekste neįvardijamos. Tokie kaltinimai paprastai vertinami itin jautriai, nes teismo sprendimų vykdymas savivaldybėms yra privalomas, o jų nevykdymas gali sukelti papildomų teisinių pasekmių.

    12 mln. eurų paskola ir raginimas tirti

    Didžiausią politinį atgarsį sukėlė frakcijos teiginiai apie galimus kontroversiškus finansinius sprendimus. Tarp jų minimas 12 milijonų eurų paskolos klausimas komunalinių paslaugų įmonei UAB „Komunalininkas“.

    Frakcija tvirtina, kad tokio pobūdžio sprendimai, jų vertinimu, turėtų būti nagrinėjami antikorupcijos lygmeniu, siekiant skaidrumo ir aiškios atsakomybės. Viešųjų finansų praktikoje tokiais atvejais paprastai vertinamos paskolos sąlygos, savivaldybės rizikos, sprendimo priėmimo procedūros ir interesų konfliktų prevencija.

    Frakcija posėdyje nedalyvavo, bet žada šaukti naują

    Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija pranešė priėmusi sprendimą nedalyvauti minėtame tarybos posėdyje, argumentuodama sumažėjusiu frakcijos narių skaičiumi ir susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Kartu pareikšta prielaida, kad toks posėdžio organizavimas galėjo būti naudingas siekiant pranašumo balsavimuose.

    Frakcija taip pat skelbia, kad planuoja inicijuoti naują tarybos posėdį ir teigia jau turinti įstatyme numatytą reikalingą daugiau nei trečdalio tarybos narių palaikymą. Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar posėdis bus sušauktas ir kokie klausimai bus įtraukti į darbotvarkę.

  • Vilniaus rajone bręsta politinis maratonas: LLRA-KŠS šaukia tarybą, darbotvarkėje net 62 klausimai

    Vilniaus rajono savivaldybės taryboje spalio 16 dieną numatytas posėdis, kurį inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Prašymas sušaukti posėdį pateiktas spalio 5 dieną, o pradžia planuojama 10.00 valandą.

    Pagal savivaldos tvarką tarybos nariai turi teisę inicijuoti posėdžio sušaukimą, kai siekiama skubiau spręsti savivaldybės veiklai svarbius klausimus. LLRA-KŠS frakcija Vilniaus rajono taryboje turi daugumą, todėl tokia iniciatyva reiškia ir politinę atsakomybę už posėdyje priimamus sprendimus.

    Darbotvarkėje – 62 sprendimai

    Siūlomoje darbotvarkėje numatyti 62 klausimai, apimantys savivaldybės administravimo, viešųjų paslaugų ir rajono plėtros temas. Tokios apimties darbotvarkė paprastai signalizuoja, kad tarybai gali tekti priimti ne vien techninius, bet ir politinio svorio sprendimus.

    Savivaldybių tarybų posėdžiuose sprendimai dažniausiai susiję su biudžeto perskirstymu, turto valdymu, viešųjų įstaigų veikla, investiciniais projektais, infrastruktūros darbais ir socialinėmis paslaugomis. Nors konkrečių 62 klausimų turinys šiame pranešime nedetalizuojamas, pati apimtis rodo, kad posėdis gali būti vienas intensyvesnių šio sezono politinėje darbotvarkėje.

    Kas pasirašė prašymą

    Prašymą sušaukti posėdį pasirašė LLRA-KŠS frakcijos atstovai: Waldemar Urban, Teresa Demeško, Karolina Petrusevič, Stanislav Adamaitis, Viktor Bojarovič, Kristina Boroško, Iwona Kazakiewicz, Miroslava Klim, Edyta Klimaszewska, Valdemar Koženevski, Marija Rekst, Honorata Romanovska, Zbignev Sinkevič, Renata Sobieska, Stanislav Zajankovski ir Zigmont Ždanovič.

    Tokie iniciatyviniai posėdžiai neretai tampa momentu, kai dauguma siekia per trumpą laiką sutvarkyti susikaupusius klausimus, o opozicija išnaudoja progą viešai kelti abejones dėl sprendimų skaidrumo, prioritetų ar pasirengimo. Praktikoje tai reiškia, kad didelė darbotvarkė gali lemti ilgas diskusijas ir ypač svarbų komitetų bei administracijos pasirengimą.

    Kodėl tai svarbu gyventojams

    Vilniaus rajono savivaldybės sprendimai tiesiogiai veikia kasdienes paslaugas ir investicijas, todėl gyventojams reikšminga ne tik posėdžio data, bet ir tai, kaip greitai bei kokia kokybe bus priimami sprendimai. Kuo daugiau klausimų viename posėdyje, tuo didesnė rizika, kad dalis jų bus svarstomi skubotai, todėl viešumas ir aiškūs paaiškinimai tampa kritiškai svarbūs.

    Artėjant posėdžiui, lemiamą reikšmę turės galutinė patvirtinta darbotvarkė ir pateikti sprendimų projektai. Būtent jie parodys, ar numatomi klausimai apsiribos procedūriniais pakeitimais, ar apims didesnius finansinius ir strateginius savivaldybės sprendimus.

  • Kanklės grįžta su trenksmu: „Kur sakalalis“ sujungs Skriaudžius, chorą ir klasikinį vokalą

    Skriaudžiuose Prienų krašte daugiau nei šimtmetį gyvuojanti kankliavimo tradicija šį rudenį skambės netikėtai: kartu su chorine muzika ir klasikiniu vokalu. Projekto „Skambantys kanklių dialogai“ antroji programa „Kur sakalalis“ bus pristatyta spalio ir lapkričio koncertuose Skriaudžiuose, Prienuose ir Marijampolėje.

    Programoje susitiks Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro Skriaudžių ansamblis „Kanklės“, Prienų ir Marijampolės chorai, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentai, jaunųjų vokalistų kvartetas ir kanklininkė Agnė Vaitonė. Organizatorių teigimu, sumanymo tikslas yra parodyti, kaip tradicinės ir koncertinės kanklės gali organiškai įsilieti į platesnį, profesionalios scenos kontekstą.

    Projekto kūrėjai primena, kad pirmasis „Skambančių kanklių dialogų“ koncertas vasarą jau išryškino kanklių galimybes už folkloro ribų, kai tradicija buvo sujungta su šiuolaikine kūryba ir improvizacine estetika. Antrojoje programoje pasirinkta kita kryptis: kanklių skambesys bus derinamas su daugiabalsiu choru ir akademiniu dainavimu, ieškant bendros muzikos kalbos.

    Tradicija, kuri nenutrūko

    Skriaudžių kankliavimo istorija siejama su 1906 metais, kai čia buvo suburtas kanklių ansamblis, laikomas vienu pirmųjų tokio pobūdžio kolektyvų Lietuvoje. Šią liniją šiandien tęsia Skriaudžių ansamblis „Kanklės“, o pats reiškinys Prienų krašte neretai apibūdinamas kaip gyva, bendruomenę telkianti tradicija.

    Per ilgą laiką kankliavimas Skriaudžiuose buvo perduodamas iš kartos į kartą, o tradiciją palaikė ne tik koncertai, bet ir nuosekli praktika šeimose bei vietos kultūriniame gyvenime. Tai svarbu ir platesniame kontekste, nes nematerialaus paveldo išsaugojime esminį vaidmenį atlieka būtent tęstinumas ir aktyvus praktikavimas, o ne vien simbolinis įamžinimas.

    Etninės kultūros globos taryba yra paskelbusi 2026 metus Kanklių metais, taip siekiant atkreipti dėmesį į kanklių reikšmę lietuvių kultūrai ir į iki šiol tęsiamas muzikavimo tradicijas. Tuo pačiu akcentuojama ir tokio paveldo svarba regionams, kuriuose kultūrinis savitumas dažnai laikosi ant bendruomenių iniciatyvų ir vietos kolektyvų.

    Choras ir kanklės vienoje scenoje

    Programoje „Kur sakalalis“ skambės aranžuotos ir chorui pritaikytos lietuvių liaudies dainos, kurias papildys kanklės ir šiuolaikinė harmonija. Projekto sumanymas remiasi idėja, kad tradiciniai instrumentai gali būti ne tik autentiškos kultūros simbolis, bet ir pilnavertis partneris mišriuose, akademiškai parengtuose koncertuose.

    Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ vadovė Dalia Venckienė pabrėžia, kad tradicijos gyvybingumą lemia žmonių užsispyrimas ir noras muzikuoti net tada, kai sąlygos būna sudėtingos.

    „Bet visos bėdos ir iššūkiai yra nugalimi, jei noras muzikuoti yra stipresnis“, – sakė D. Venckienė.

    Ji taip pat akcentuoja, kad profesionalumas ir šaknys neturėtų būti supriešinami, nes būtent ryšys su tradicija padeda atlikėjams išlaikyti savitumą. Projekto dalyviai tikisi, kad toks skirtingų mokyklų ir patirčių susitikimas leis klausytojams išgirsti kankles naujai, o regioninę tradiciją priartins prie platesnės auditorijos.

    Kada ir kur vyks koncertai?

    Koncertų ciklas simboliškai prasidės Skriaudžiuose, kur ir gimė ši kankliavimo tradicija. Vėliau programa bus pristatyta Prienuose ir Marijampolėje, įtraukiant vietos chorus ir jaunus profesionalus.

    Pirmasis koncertas vyks spalio 10 dieną Skriaudžių laisvalaikio salėje, antrasis numatytas spalio 24 dieną Prienų kultūros ir laisvalaikio centre, o baigiamasis koncertas vyks lapkričio 14 dieną Marijampolės kultūros centro Dailės galerijoje. Projektą inicijavo Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, o finansavimą skiria Lietuvos kultūros taryba ir Prienų rajono savivaldybė.

  • 10 mln. eurų regionų pramonei: kas gaus pinigus ir kokias žaliąsias technologijas kurs?

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono labai mažoms, mažoms ir vidutinėms pramonės įmonėms gauti finansavimą tvarioms technologijoms kurti. Bendra numatyta suma siekia iki 10 mln. eurų, o paraiškos priimamos per Inovacijų agentūrą.

    Priemonė orientuota į projektus, kurie mažina neigiamą poveikį aplinkai, padeda taupyti žaliavas ir energiją, leidžia gaminti tvaresnius produktus ar diegti švaresnius procesus. Didžiausias dėmesys skiriamas praktiniam rezultatui, kad sukurti sprendimai būtų išbandomi ir turėtų aiškią komercinę perspektyvą.

    Kam skirtas finansavimas?

    Dėl paramos gali kreiptis pramonės MVĮ, registruotos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Vienam projektui numatomas finansavimas nuo 50 000 iki 500 000 eurų, priklausomai nuo veiklų apimties ir planuojamo rezultato.

    Įmonės gali investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, įskaitant prototipų kūrimą ir bandymus. Taip pat numatytos papildomos galimybės lėšas skirti sukurtų sprendimų patentavimui ir gaminio parengimui rinkai.

    Ką galima finansuoti ir ko tikimasi?

    Finansavimas skirtas technologijoms, kurios realiai mažina taršą, didina žiediškumą ir efektyviau naudoja išteklius. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnius gamybos procesus, mažiau atliekų generuojančius sprendimus ar naujus produktus, kurių poveikis aplinkai yra mažesnis per visą jų gyvavimo ciklą.

    Projektų atranka vyks konkurso būdu, todėl vertinama bus ne tik idėja, bet ir jos įgyvendinimo planas, komandos pajėgumai bei numatomas poveikis. Ministerija pabrėžia, kad tokios investicijos regionuose gali didinti pramonės konkurencingumą ir spartinti bendradarbiavimą su mokslo ir studijų institucijomis.

    Terminai ir svarbiausios sąlygos

    Paraiškas finansavimui gauti galima teikti iki 2027 metų sausio 29 dienos. Projektus galima įgyvendinti su partneriais, įtraukiant kitas MVĮ, mokslo ir studijų institucijas ar dideles įmones, jei tai sustiprina kuriamo sprendimo kokybę ir pritaikomumą.

    Priemonė „Žaliasis eksperimentas“ finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Įmonėms, planuojančioms teikti paraišką, svarbu iš anksto įsivertinti MTEP apimtį, planuojamą intelektinės nuosavybės apsaugą ir aiškų kelią iki produkto ar technologijos pritaikymo rinkoje.

  • Turizmo „vėtrungės“ grįžta su naujove: „Keliauk Lietuvoje“ skelbia startą ir kviečia teikti lyderius

    Nuo spalio 6 dienos pradedamas pretendentų teikimas nacionaliniams turizmo apdovanojimams Turizmo sėkmingiausieji 2026. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kviečia siūlyti kandidatus iš visos Lietuvos, o šiemet žadama daugiau įvertinimų ir platesnis nominacijų spektras.

    Organizatoriai pabrėžia, kad apdovanojimai skirti ne tik didiesiems projektams ar ryškioms kampanijoms, bet ir žmonėms bei organizacijoms, kurios kuria kelionių patirtis. Pretendentus teikti kviečiamos turizmo asociacijos, įstaigos, bendruomenės ir patys keliautojai.

    Augantys srautai ir didesnė konkurencija

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai atkreipia dėmesį, kad turizmo rezultatai išlieka reikšmingi šalies ekonomikai. Skelbiama, kad pernai po Lietuvą keliavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo beveik 4,3 mln. vietos ir užsienio turistų, o užsienio keliautojų srautas augo beveik 12 proc.

    Šie skaičiai, pasak sektoriaus atstovų, signalizuoja dvi tendencijas: Lietuva tampa geriau matoma tarptautinėje rinkoje, o vietinis turizmas išlieka svarbia atrama regionų paslaugų verslams. Kartu tai reiškia ir didesnę konkurenciją dėl keliautojų dėmesio, todėl išskirtinumas, kokybė ir komunikacija tampa lemiamais veiksniais.

    „Už šių skaičių slypi žmonės ir jų kuriamos patirtys, todėl apdovanojimai yra proga juos pastebėti ir įvertinti“, – sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė.

    Dešimt nominacijų ir naujas akcentas

    Šiemet pretendentai priimami į 10 pagrindinių nominacijų, apimančių tiek projektus Lietuvoje, tiek iniciatyvas, garsinančias šalį užsienyje. Tarp jų numatytos kategorijos, skirtos kelionių patirčių ambasadoriui, medijų projektui, turizmo traukos vietovei, inovacijoms, nakvynei, gastronomijai ir pažintinėms patirtims.

    Taip pat įvedama nauja nominacija, skirta sveikatinančio poilsio patirčiai. Ji orientuota į sveikatos turizmo ir sveikatingumo paslaugų teikėjus, kurie per metus pristatė išskirtinę patirtį, susijusią su fizine ar emocine gerove ir poilsiu.

    „Sveikatingumas, jėgų atstatymas ir gerovė tampa vis svarbesniu kelionių prioritetu, todėl nauja nominacija yra savalaikė, o vertinant pretendentus daugiau dėmesio skirsime ir tvarumui“, – sakė VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

    Kaip bus renkami laimėtojai

    Pateiktus kandidatus vertins turizmo ekspertų komisija, o daugiausiai balų surinkę nominantai bus skelbiami apdovanojimų internetiniame puslapyje. Galutinius laimėtojus padės išrinkti ir visuomenės balsavimas.

    Tradicinė keliautojų simpatijų vėtrungė bus teikiama daugiausiai kartų visuomenės pasiūlytam pretendentui viešo balsavimo metu. Nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti 2027 metų pradžioje, jiems bus įteiktos simbolinės turizmo vėtrungės.

    Pretendentų teikimas vyksta nuo spalio 6 dienos iki spalio 21 dienos 23 val. 59 min. Organizatoriai ragina kandidatą aprašyti tiksliai ir pagrįsti jo pasiekimus, nes tai turi įtakos komisijos vertinimui.

    Ankstesniais metais įvertinimų sulaukė įvairios iniciatyvos, nuo medijų projektų ir inovacijų iki muziejų, maršrutų, SPA patirčių bei regioninių traukos vietovių. Tai, pasak organizatorių, rodo, kad apdovanojimai gali būti reikšmingas matomumo impulsas tiek dideliems, tiek nišiniams turizmo kūrėjams.