CP v2

Blog

  • Kupiškio rajone skelbiama šildymo sezono pabaiga: nuo balandžio 30 dienos šiluma bus išjungta

    Kupiškio rajone skelbiama šildymo sezono pabaiga: nuo balandžio 30 dienos šiluma bus išjungta

    Kupiškio rajono savivaldybė pranešė, kad šildymo sezonas rajone baigiamas 2026 metais balandžio 30 dieną. Tai numatyta Kupiškio rajono savivaldybės mero 2026 metais balandžio 28 dieną pasirašytame potvarkyje Nr. MV-113 dėl 2025–2026 metų šildymo sezono pabaigos.

    Nuo nurodytos datos šilumos tiekimas bus nutrauktas rajono biudžetinėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat gyvenamuosiuose namuose. Praktikoje tai reiškia, kad pastatų šildymo sistemos pereis į nešildymo režimą, o šilumos suvartojimas ir sąskaitos už šildymą mažės iki nulio, jei šiluma nebus naudojama kitoms reikmėms.

    Savivaldybė taip pat numatė išimtį daugiabučiams: šildymo sezoną galima pratęsti, jei to pageidauja gyventojai. Daugiabučių namų administratoriams ir valdytojams leidžiama teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti sprendimo priėmimą ir, nepažeidžiant higienos normų, pratęsti šildymą butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu.

    Toks sprendimo modelis dažniausiai taikomas, kai orai tampa permainingi ir dalis gyventojų nori ilgiau palaikyti komfortišką temperatūrą namuose. Gyventojams svarbu įvertinti, kad pratęsus šildymą didėja ir bendras šilumos suvartojimas, todėl galutinė mėnesio sąskaita priklauso nuo realiai sunaudotos šilumos ir pastato šilumos ūkio reguliavimo.

  • Kalvarijoje pagerbti medikai ir ugniagesiai gelbėtojai: už kasdienį darbą įteiktos padėkos

    Kalvarijoje pagerbti medikai ir ugniagesiai gelbėtojai: už kasdienį darbą įteiktos padėkos

    Kalvarijoje balandžio 27 dieną surengtas bendruomenės renginys, skirtas Medicinos darbuotojų dienai ir Šv. Florijono, ugniagesių gelbėtojų globėjo, minėjimui. Į šventę susirinko sveikatos priežiūros specialistai, ugniagesiai gelbėtojai, savivaldybės atstovai ir gyventojai.

    Renginio metu pabrėžta, kad šios profesijos dažniausiai matomos tada, kai ištinka krizė ar nelaimė, tačiau jų darbas vyksta kasdien. Medikai užtikrina nuolatinę pagalbą pacientams, o ugniagesiai gelbėtojai reaguoja į gaisrus, eismo įvykius ir kitus incidentus, kur svarbi kiekviena minutė.

    Padėkos už tarnystę bendruomenei

    Kalvarijos savivaldybės vadovai dėkojo medicinos darbuotojams už profesionalumą, rūpestį ir atsidavimą žmonių sveikatai. Ugniagesiams gelbėtojams išsakyta padėka už drąsą, operatyvumą ir pasiaukojimą gelbstint gyvybes.

    Šventės metu įteiktos padėkos ir apdovanojimai už ilgametį bei atsakingą darbą. Tarp pagerbtųjų – Kalvarijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai Vytautas Liškauskas ir Valdas Petrauskas.

    Už indėlį stiprinant visuomenės sveikatą padėkota Marijampolės visuomenės sveikatos biuro specialistei Rasai Brokienei. Taip pat pagerbtos Kalvarijos savivaldybės sveikatos centro darbuotojos Genė Mikulevičienė ir Rūta Šerpilovienė.

    Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų vykdymą padėkos skirtos ir Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kalvarijos komandos pareigūnams Vidmantui Sukackui bei Linui Andrijauskui.

    Meninė programa ir minėjimo prasmė

    Renginį papildė koncertinė programa: skambėjo Egidijaus Bavikino ir Liudo Mikalausko atliekami kūriniai, jiems akompanavo Julius Šidlauskas. Meninė dalis tapo padėkos ženklu tiems, kurių darbas dažnai vyksta įtemptomis sąlygomis.

    Dvigubas minėjimas Kalvarijoje dar kartą priminė, kad tiek sveikatos priežiūros, tiek gelbėjimo tarnybų darbuotojų indėlis tiesiogiai susijęs su bendruomenės saugumu ir gerove. Organizatoriai akcentavo, jog tokie susitikimai padeda ne tik pasakyti ačiū, bet ir stiprina tarpusavio pasitikėjimą bei bendradarbiavimą.

  • Kalvarijos savivaldybė pradėjo NVO paraiškų priėmimą 2026 metams: ką svarbu pateikti iki balandžio 30 dienos

    Kalvarijos savivaldybės administracija paskelbė kvietimą nevyriausybinėms organizacijoms teikti paraiškas finansavimui pagal NVO rėmimo programą 2026 metams. Parama skiriama projektams, kurie įgyvendinami savivaldybės teritorijoje ir atliepia vietos bendruomenės poreikius.

    Kvietimas grindžiamas Kalvarijos savivaldybės tarybos 2026 metų kovo 27 dieną priimtu sprendimu Nr. T-49, kuriuo patvirtintas NVO rėmimo programos tvarkos aprašas. Šis dokumentas nustato, kas gali pretenduoti į lėšas, kokie projektai laikomi tinkamais ir kaip vertinamos pateiktos paraiškos.

    Paraiškas savivaldybė priima iki 2026 metų balandžio 30 dienos. Tai reiškia, kad organizacijoms svarbu nedelsti ir iš anksto pasirūpinti tiek pačia paraiška, tiek visais privalomais priedais.

    Savivaldybė nurodo, kad pateikiami dokumentai turi būti teikiami su lydraščiu, sunumeruoti ir patvirtinti organizacijos antspaudu bei vadovo parašu. Praktikoje tai dažnai tampa vieta, kur paraiškos grąžinamos tikslinti, todėl verta prieš pateikimą dar kartą pasitikrinti formalumus.

    Paraišką galima pateikti el. paštu, tačiau tokiu atveju ji turi būti pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu. Taip pat dokumentus galima pristatyti atvykus į savivaldybės administracijos priimamąjį Laisvės gatvėje 2, Kalvarijoje, pirmame aukšte.

    Dėl projektų pateikimo ir paraiškų rengimo klausimų konsultuoja Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Liveta Jonušienė. Savivaldybė ragina iškilus neaiškumams kreiptis iš anksto, kad iki termino pabaigos nereikėtų skubiai taisyti dokumentų.

  • Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi priemiestinių autobusų tvarkaraščiai: kas svarbu keleiviams

    Kalvarijos savivaldybė praneša, kad nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų reisų tvarkaraščiai. Nurodoma, kad vežėjo UAB „Autoridas“ autobusai tądien kursuos pagal savaitgalio grafiką.

    Tokie pokyčiai dažniausiai susiję su valstybinėmis šventėmis ir nedarbo dienomis, kai keleivių srautai skiriasi nuo įprastų darbo dienų. Dėl to dalis reisų gali būti retesni, o kai kuriais maršrutais gali keistis ir pirmųjų bei paskutiniųjų reisų laikai.

    Keleiviams rekomenduojama keliones planuoti iš anksto ir prieš vykstant pasitikrinti aktualų maršruto tvarkaraštį. Ypač svarbu tai padaryti tiems, kurie priemiestiniais autobusais vyksta į darbą, jungiamuosius maršrutus ar turi iš anksto suplanuotus vizitus.

    Jeigu kelionei svarbus konkretus išvykimo laikas, verta numatyti papildomą laiko rezervą ir, esant galimybei, pasirinkti ankstesnį reisą. Taip pat pravartu įsitikinti, ar nesikeičia reisų vykdymas mažesnio keleivių srauto atkarpose, kur tvarkaraščių korekcijos paprastai jaučiamos labiausiai.

  • Dėl eismo ribojimo š.m. gegužės 6 d. kelyje Pagraužiai–Makauskai–Akmenynai

    Dėl eismo ribojimo š.m. gegužės 6 d. kelyje Pagraužiai–Makauskai–Akmenynai


    Dėl eismo ribojimo š.m. gegužės 6 d. kelyje Pagraužiai–Makauskai–Akmenynai

    Dėl eismo ribojimo š.m. gegužės 6 d. kelyje Pagraužiai–Makauskai–Akmenynai

    2026 – 05 – 05

    Informuojame, kad  2026 m. gegužės 6 d. nuo 12.00 val. iki 18.00 val. pagal pridėtą schemą bus ribojamas motorinių transporto priemonių eismas kelyje KV0202 Pagraužiai–Makauskai–Akmenynai.

  • Trumpo 200 proc. muito grasinimai prancūziškam vynui: Europa perspėja dėl didesnės krizės

    Trumpo 200 proc. muito grasinimai prancūziškam vynui: Europa perspėja dėl didesnės krizės

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius ragina reaguoti ramiai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad Prancūzijos vynui ir šampanui gali būti įvestas 200 proc. muitas. Pramonės atstovai pabrėžia, kad tokie signalai yra ne vien apie gėrimus, o apie platesnę geopolitiką ir ES bei JAV prekybos santykius.

    Grasinimas nuskambėjo tęsiantis transatlantinei įtampai, kuri paaštrėjo po D. Trumpo sugrįžimo į valdžią 2025 metais. JAV išlieka didžiausia Europos vyno ir stipriųjų gėrimų eksporto rinka, todėl net ir retoriniai muitų pažadai kelia riziką tiek užsakymams, tiek kainoms, tiek investicijoms į sektorių.

    Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų eksportuotojų federacija (FEVS) pareiškė, kad situacija turi būti sprendžiama Europos lygiu, vieningai ir koordinuotai. Organizacija priminė, kad prekybos politika yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, todėl dvišaliai spaudimo signalai iš esmės paliečia visos ES interesus.

    „Tai geopolitiniai klausimai, kurie peržengia vyno ir stipriųjų gėrimų sektoriaus ribas“, – sakė FEVS atstovai.

    Įtampą sustiprino ir tai, kad pagal praėjusią vasarą pasiektą ES ir JAV prekybos susitarimą vynui ir stipriesiems gėrimams nebuvo suteikta išimtis nuo 15 proc. JAV muitų. Europos Komisija siekė palankesnio režimo, tačiau derybos dėl specifinių lengvatų užsitęsė, o politinis fonas, kaip rodo pastarųjų mėnesių pareiškimai, tapo dar labiau nenuspėjamas.

    Europos vyno bendrovių komiteto generalinis sekretorius Ignacio Sánchez Recarte aiškino, kad vynas dažnai tampa taikiniu dėl savo simbolinės reikšmės ir žinomų prekių ženklų. Pasak jo, būtent todėl sektorius ne kartą atsidūrė kaip šalutinė žala platesniuose ES ir JAV ginčuose.

    „Kai kalbame apie vyną, kalbame apie terroir produktus, gerai žinomus prekės ženklus; tai ikoniškas produktas Prancūzijoje ir Europoje“, – sakė Ignacio Sánchez Recarte.

    Pramonės atstovai viliasi, kad šią savaitę Davose vykstantys aukšto lygio politiniai susitikimai padės sumažinti įtampą ir sugrąžinti derybas į pragmatišką kelią. Vis dėlto sektorius pripažįsta, kad rizika išlieka, nes net ir laikini muitų signalai gali paskatinti JAV importuotojus keisti pirkimo planus arba atidėti užsakymus.

    Duomenys rodo, kad tarifų grėsmė jau daro apčiuopiamą įtaką prekybai. Eurostato skaičiavimais, ES stipriųjų gėrimų eksporto apimtys 2025 metų rugpjūčio–lapkričio laikotarpiu buvo 25 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, o tai siejama su paklausos svyravimais ir rinkos prisitaikymu prie naujų muitų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąjį išankstinį apsirūpinimą atsargomis, kai importuotojai prieš galimus tarifų pokyčius padidina pirkimus, o vėliau seka ryškesnis nuosmukis. Dėl šios priežasties trumpalaikiai eksporto šuoliai gali klaidinti, o tikrieji padariniai dažniau matomi vėlesniais mėnesiais, kai sandėliai jau užpildyti ir nauji užsakymai pristabdomi.

    Rinkai svarbus ir kainų aspektas: 200 proc. muitas JAV vartotojams reikštų radikalų europietiško vyno ir šampano pabrangimą, o daliai produktų tai praktiškai užvertų kelią į lentynas. Europos gamintojams tai reikštų spaudimą ieškoti alternatyvių rinkų, didinti pardavimus ES viduje arba peržiūrėti kainodarą, tačiau tokie pokyčiai paprastai užtrunka ir reikalauja papildomų kaštų.

  • Kaspijos naftos žaidimas keičiasi: kainas diktuoja Azija, o eksportuotojai priversti persigrupuoti

    Kaspijos naftos žaidimas keičiasi: kainas diktuoja Azija, o eksportuotojai priversti persigrupuoti

    Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos naftos gamintojai vis dažniau atsisako nuspėjamų, ilgalaikių sutarčių ir pereina prie lankstesnės prekybos. Baku vykusiame Kaspijos ir Centrinės Azijos naftos prekybos bei logistikos forume akcentuota, kad rinkos nepastovumas verčia greičiau reaguoti į paklausą ir kainų signalus.

    Ši dinamika atveria nišinių galimybių prekiautojams, tačiau gamintojams reiškia didesnę riziką ir sudėtingesnį planavimą. Kai dalis maršrutų ar rinkų tampa mažiau prieinamos, įmonės vis dažniau svarsto alternatyvas, kurios anksčiau atrodė per brangios.

    „Rinkos dabar labai nepastovios, o nepastovumas visada sukuria nišinių galimybių“, – sakė Colin Nesbeth.

    „Tai yra galimybė prekiautojams, bet gamintojams tai didelis iššūkis“, – pridūrė jis.

    Azija vis labiau diktuoja kainas

    Forume daug dėmesio skirta Azijos perdirbimo centrų įtakai: būtent Kinijos ir Indijos paklausa vis dažniau nulemia kainodaros logiką. Dėl to tiekėjai linksta atsisakyti fiksuotų formulių ir dažniau taikosi prie trumpalaikių arbitražo langų bei greitai besikeičiančių maržų.

    Rinkos dalyviai pabrėžė, kad neapibrėžtumas išliks, tačiau prisitaikymas tampa svarbiausiu konkurenciniu pranašumu. Ši tendencija dera su platesniu globaliu vaizdu, kai naftos paklausos augimas vis labiau siejamas su ne Europos, o Azijos regiono pramonės ir transporto poreikiais.

    Vamzdynai išlieka pagrindas

    Nors alternatyvūs maršrutai vis dažniau aptariami, realybėje naftos srautai ir toliau labiausiai priklauso nuo vamzdynų. Kazachstanas didelę dalį žalios naftos eksportuoja per CPC vamzdyną į Juodąją jūrą, o Azerbaidžanas remiasi BTC koridoriumi; Turkmėnistano energijos kryptis išlieka labiau susieta su dujomis ir rytinėmis rinkomis.

    Kartu auga spaudimas infrastruktūrai prisitaikyti: svarbus tampa ne vien pajėgumas, bet ir lankstumas, galimybė greitai perorientuoti srautus. Papildomą įtampą kuria brangstantis draudimas, logistikos kaštai ir ribotesnis tanklaivių prieinamumas, kai pasauliniai jūrų maršrutai patiria sukrėtimų.

    „Naftos produktams gali būti dar sudėtingiau: šiuo metu vamzdynai per Iraną arba per Kiniją tikriausiai yra realistiškesni“, – sakė Shehryar Omar.

    Kokybė tampa lemiamu argumentu

    Rinkai griežtėjant, vis svarbesnė tampa ne tik apimtis, bet ir naftos kokybė, kuri lemia perdirbimo efektyvumą ir galutinių produktų spektrą. Forume pabrėžta, kad Kaspijos regiono nafta išlieka konkurencinga, o Azerbaidžano „Azeri Light“ išsiskiria kaip aukštos kokybės rūšis, kurią vertina Europos perdirbėjai.

    Kokybiniai parametrai tampa ypač reikšmingi, kai rinkos ieško švaresnių degalų ir didesnės išeigos vidutinių distiliatų segmente, pavyzdžiui, dyzelino ir reaktyvinių degalų. Dėl to regiono gamintojams atsiveria galimybė stiprinti pozicijas ne vien kiekiu, bet ir siūlomos žaliavos savybėmis.

    „Švaresnių degalų paklausa auga visur, o šios rūšys yra būtinos jiems pagaminti“, – sakė Anar Habib.

    Bendras vaizdas rodo, kad regiono rinka pereina į prisitaikymo etapą: gamintojai peržiūri eksporto strategijas, prekiautojai ieško trumpalaikių galimybių, o infrastruktūros sprendimai vertinami per lankstumo prizmę. Azijos paklausos signalai, logistikos kaštai ir kokybinė konkurencija vis dažniau tampa vienu lygties centru.

  • Paaugliai verslininkai Europoje daugėja: lyderiai nustebins, o Lietuva – tarp stipriausių

    Paaugliai verslininkai Europoje daugėja: lyderiai nustebins, o Lietuva – tarp stipriausių

    Europos Sąjungoje (ES) daugėja jaunų žmonių, kurie renkasi ne samdomą darbą, o nuosavą veiklą. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 20–29 metų amžiaus verslininkai sudaro apie 8 proc. ES darbo jėgos, tai yra daugiau nei 2 000 000 žmonių.

    Tokia statistika atspindi platesnę tendenciją: jaunimas vis dažniau kuria paslaugas ir produktus skaitmeninėje ekonomikoje, renkasi individualią veiklą arba mažas įmones. Tam įtakos turi paprastesnės nuotolinio darbo galimybės, e. prekybos augimas ir lengviau pasiekiami mokymai bei finansavimo programos.

    Kur jaunų verslininkų daugiausia?

    Didžiausi jaunų verslininkų rodikliai ES fiksuojami Slovakijoje, Maltoje ir Rumunijoje. Šiose šalyse jaunų žmonių, kurie dirba sau, dalis siekia apie 10–12 proc., o tai išsiskiria ES mastu.

    Eurostato duomenimis, į 8–10 proc. intervalą patenka ir grupė valstybių, tarp jų Čekija, Prancūzija, Nyderlandai, Latvija, Kipras, Belgija, Lenkija, Suomija, Kroatija, Danija ir Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuva pagal jaunų verslininkų dalį laikosi tarp aukštesnių ES rezultatų.

    Mažiausios jaunų verslininkų proporcijos nurodomos Airijoje ir Bulgarijoje, taip pat Ispanijoje. Skirtumus dažnai lemia darbo rinkos struktūra, samdomo darbo patrauklumas, mokesčių ir socialinių įmokų modeliai bei tai, kaip lengva pradėti veiklą be didelio pradinio kapitalo.

    Paauglių verslininkų šuolis

    Be 20–29 metų amžiaus grupės, ES išskiriama ir 15–19 metų paauglių kategorija. Skaičiuojama, kad ES jau yra apie 69 000 paauglių verslininkų, o jų skaičius nuo 2022 metų išaugo maždaug 10 proc.

    Šioje grupėje ryškus lyčių skirtumas: apie 47 000 sudaro vaikinai, o apie 22 000 – merginos. Ekspertai tokias disproporcijas dažnai sieja su skirtingu įsitraukimu į technologinius projektus, finansinio raštingumo įgūdžiais ir socialiniais stereotipais, kurie vis dar veikia profesinius pasirinkimus.

    Daugiausia paauglių verslininkų ES fiksuojama Nyderlanduose ir Italijoje, kur jų skaičius siekia atitinkamai apie 12 000 ir 11 000. Už ES ribų išsiskiria Turkija, kur, Eurostato apžvalgoje minimu vertinimu, nuosavą veiklą vykdo apie 33 000 paauglių.

    Ką rodo darbo rinkos fonas?

    Eurostatas taip pat vertina, kad ES 20–29 metų amžiaus žmonių užimtumo lygis siekia apie 66 proc. Per pastarąjį dešimtmetį šis rodiklis paaugo maždaug 6 procentiniais punktais, tačiau skirtumai tarp šalių išlieka dideli.

    Nyderlandai išsiskiria kaip viena stipriausių ES valstybių pagal jaunimo užimtumą, čia dirba apie 84 proc. jaunų žmonių, o Malta ir Vokietija taip pat demonstruoja aukštus rezultatus. Tuo metu Italijoje jaunimo užimtumas yra vienas mažiausių ES ir siekia apie 48 proc., todėl verslumo augimas čia vertinamas ir kaip alternatyva ribotoms galimybėms samdomame sektoriuje.

    Analitikai pastebi, kad jaunimo verslumas dažnai auga ten, kur kartu egzistuoja ir skaitmeninių paslaugų paklausa, ir poreikis susikurti darbo vietą patiems. Praktikoje tai reiškia daugiau smulkaus verslo, individualios veiklos, projektinio darbo bei paslaugų eksporto per skaitmenines platformas.

  • „Revolut“ žengia netikėtą žingsnį: Barselonoje atidarys pirmą fizinę parduotuvę Europoje

    „Revolut“ žengia netikėtą žingsnį: Barselonoje atidarys pirmą fizinę parduotuvę Europoje

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ patvirtino planus Barselonoje atidaryti pirmą nuolatinę fizinę parduotuvę. Taip skaitmeninė platforma pirmą kartą bando įsitvirtinti ne tik telefone, bet ir realioje erdvėje.

    Bendrovės atstovai teigia, kad Barselona pasirinkta kaip bandomoji vieta dėl didelio žmonių srauto, tarptautinio matomumo, turizmo ir inovacijų ekosistemos. Kol kas neatskleidžiama nei tiksli vieta, nei detalus paslaugų sąrašas, kurį klientai ras vietoje.

    „Barseloną pasirinkome kaip vietą fizinių parduotuvių bandomajam projektui, nes čia sutelktas tankus vietos gyvenimas, pasaulinis aktualumas, turizmas ir inovacijos“, – sakė bendrovės atstovas.

    „Revolut“ pabrėžia, kad tai nebus tradicinis banko skyrius su įprasta kasų logika. Vietoje planuojama kurti labiau matomą, interaktyvią erdvę, kur būtų lengviau gyvai konsultuoti, supažindinti su paslaugomis ir stiprinti pasitikėjimą prekės ženklu.

    Fizinės erdvės atsiradimas atspindi platesnę finansų sektoriaus tendenciją: dalis skaitmeninių bankų ir fintech įmonių ieško būdų, kaip sumažinti atotrūkį tarp programėlės ir realaus kliento aptarnavimo. Ypač svarbu tai naujiems vartotojams, kurie sudėtingesnius sprendimus, pavyzdžiui, dėl kreditavimo ar investavimo, vis dar dažnai nori aptarti gyvai.

    „Revolut“ įkurta 2015 metais ir iš pradžių išpopuliarėjo kaip kelių valiutų sąskaitų bei greitų pervedimų programėlė. Pastaraisiais metais bendrovė plečia reguliuojamų bankinių paslaugų spektrą, įskaitant kreditavimo produktus, ir siekia stiprinti pozicijas kaip viena didžiausių Europos skaitmeninės bankininkystės platformų.

    Bendrovė skelbia, kad 2025 metais pasiekė rekordinius rezultatus: pajamos augo 46 proc., o pelnas prieš mokesčius didėjo 57 proc. Augimą, pasak įmonės, skatino didesnės klientų generuojamos pajamos ir spartesnė paskolų portfelio plėtra.

    „2025 metai buvo dar vieni išskirtiniai. Sukūrėme įvairiapusį, atsparų ir pelningą verslą, kuris sudaro pagrindą kitam augimo etapui“, – teigė „Revolut“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Nikas Storonskis.

    Plėtra neapsiriboja vien Ispanija. „Revolut“ siekia stiprinti reguliuojamą veiklą įvairiose rinkose, nes bankiniai statusai ir licencijos leidžia plačiau teikti kredito ir kitus reguliuojamus produktus, kartu didinant priežiūros ir atitikties reikalavimus.

    Investuotojai taip pat stebi bendrovės planus dėl galimo akcijų platinimo biržoje, nors konkretus laikas nėra patvirtintas. Rinkoje tokie signalai paprastai vertinami kaip bandymas subręsti iš startuolio į globalų finansų žaidėją, o fizinė erdvė gali tapti dar vienu įrankiu reputacijai ir klientų lojalumui stiprinti.

    Barselonos parduotuvės atidarymo data kol kas neįvardijama, nes ji priklausys nuo įrengimo darbų eigos. Vis dėlto „Revolut“ nurodo sieksianti projektą užbaigti kuo greičiau, o sėkmės atveju toks formatas gali tapti modeliu ir kitoms Europos sostinėms.

  • Saulės elektrinės miestuose kelia vietines karščio salas: ką rodo nauji tyrimai ir ką daryti

    Saulės elektrinės miestuose kelia vietines karščio salas: ką rodo nauji tyrimai ir ką daryti

    Saulės elektrinės ant stogų ir miestuose įrengti fotovoltiniai parkai dažnai pristatomi kaip švaresnės energetikos simbolis, tačiau mokslininkai vis dažniau vertina ir jų mikroklimato poveikį. Naujesni stebėjimai rodo, kad dideli fotovoltinių modulių plotai kai kuriose urbanizuotose teritorijose gali prisidėti prie papildomo vietinio įšilimo.

    Toks efektas paprastai siejamas su miesto šilumos salos reiškiniu, kai asfaltas, betonas ir tamsūs paviršiai sugeria daugiau saulės spinduliuotės ir lėčiau atvėsta. Fotovoltiniai moduliai dalį energijos paverčia elektra, tačiau didelė spinduliuotės dalis virsta šiluma ir per paviršius bei orą grįžta į aplinką.

    Kaip susidaro papildomas įšilimas

    Fotovoltinių modulių paviršiai dažnai yra tamsūs ir gerai sugeria spinduliuotę, todėl kaitrios dienos metu įkaista. Ši šiluma perduodama aplinkiniam orui konvekcija, dalis jos išspinduliuojama atgal infraraudonaisiais spinduliais, o įkaitę paviršiai gali šildyti ir arti esančias dangas.

    Problemą didina tai, kad miestuose trūksta natūralių vėsinimo mechanizmų, ypač evapotranspiracijos, kai augalai garindami vandenį mažina oro temperatūrą. Kai dideli moduliai įrengiami virš mažai želdinių turinčių teritorijų, įšilimo poveikis gali būti ryškesnis, ypač vakare, kai miestas iš lėto atiduoda sukauptą šilumą.

    Ką rodo naujausi duomenys

    Pastaraisiais metais tyrėjai vis dažniau remiasi palydoviniais ir hiperspektriniais stebėjimais, kurie leidžia tiksliau vertinti paviršių temperatūras, spinduliuotės balansą ir šilumos pasiskirstymą mieste. Tokie duomenys padeda atskirti, kur įšilimą lemia įprasti miesto dangų ypatumai, o kur papildomai prisideda energijos infrastruktūra.

    Vertinant rezultatus, svarbu pabrėžti kontekstą: fotovoltika mažina iškastinio kuro deginimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, todėl jos nauda klimato politikai išlieka esminė. Tačiau miesto planavime atsiranda papildomas uždavinys, kaip energijos gamybą suderinti su karščio bangoms atsparesne urbanistine aplinka.

    Kaip sumažinti rizikas miestuose

    Specialistai dažniausiai siūlo sprendimus, kurie leidžia išlaikyti saulės energetikos plėtrą, bet sumažinti vietinį įšilimą. Tai apima geresnę modulių ventiliaciją, tinkamesnį jų aukštį virš stogo ar dangos, taip pat šviesesnes, daugiau spinduliuotės atspindinčias stogų ir aikštelių dangas.

    Ne mažiau svarbus ir želdinimas, nes medžiai bei žalieji stogai realiai mažina aplinkos temperatūrą ir gerina oro kokybę. Miestuose, kuriuose saulės elektrinės planuojamos didesniais masyvais, kartu su energetiniais sprendimais vis dažniau vertinami šešėliavimo, paviršių atspindžio ir lietaus vandens sulaikymo scenarijai.

    Ekspertai pabrėžia, kad tai nėra argumentas stabdyti saulės energetiką, bet signalas projektuoti ją išmaniau. Augant karščio bangų dažniui Europoje, tokie mikroklimato vertinimai gali tapti įprasta praktika, kad miestai būtų ir švaresni, ir vėsesni.