CP v2

Blog

  • Tarptautinė džinsų diena Kėdainiuose: akcija Didžiosios Rinkos aikštėje primins, kodėl auka nekalta

    Tarptautinė džinsų diena Kėdainiuose: akcija Didžiosios Rinkos aikštėje primins, kodėl auka nekalta

    Kėdainiuose balandžio 29 dieną Didžiojoje Rinkos aikštėje rengiama Tarptautinės džinsų dienos akcija, kviečianti kalbėti apie seksualinio smurto prevenciją ir aukų kaltinimo problemą. Organizatoriai ragina prisijungti vilkint džinsus ir palaikant tuos, kurie patyrė smurtą.

    Akciją inicijuoja Kėdainių rajono Moterų krizių centras kartu su Utenos moterų centru, įgyvendindami projektą Seksualinis smurtas: žinojimas yra veikimas. Pasak organizatorių, iniciatyvos tikslas – stiprinti visuomenės sąmoningumą ir skatinti aiškų netolerancijos smurtui signalą.

    Kas yra Tarptautinė džinsų diena?

    Tarptautinė džinsų diena pasaulyje siejama su 1990-aisiais Italijoje plačiai nuskambėjusiu teismo sprendimu, kai išprievartavimo byla buvo panaikinta aiškinant, esą aukos vilkėti aptempti džinsai reiškė „sutikimą“. Ši argumentacija tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip stereotipai gali iškreipti smurto vertinimą ir perkelti atsakomybę nukentėjusiajam.

    Reaguodamos į sprendimą, Italijos parlamento moterys protestuodamos atėjo vilkėdamos džinsus, o simbolinis gestas išaugo į tarptautinį judėjimą. Džinsai tapo priminimu, kad apranga nėra sutikimas, o seksualinis smurtas visada yra smurtautojo, o ne aukos atsakomybė.

    Ką siekiama pakeisti?

    Organizatoriai pabrėžia, kad visuomenėje vis dar pasitaiko mitų, kurie trukdo atpažinti smurtą ir kreiptis pagalbos. Tarp jų – nuostatos, jog auka „pati išprovokavo“, kad apranga „kažką reiškia“, arba kad „jei nesipriešino, vadinasi sutiko“.

    Šios idėjos, anot specialistų, ypač pavojingos, nes gali atgrasyti nukentėjusius žmones nuo pranešimo, didinti gėdos jausmą ir stiprinti nepasitikėjimą pagalbos sistema. Tarptautinė džinsų diena skatina viešą, pagarbią ir faktais paremtą diskusiją apie ribas, sutikimą ir pagalbos kelius.

    Kur ir kada vyks akcija?

    Akcija vyks balandžio 29 dieną 11.00 valandą Didžiojoje Rinkos aikštėje Kėdainiuose. Gyventojai kviečiami ateiti vilkint džinsus, palaikyti iniciatyvą ir prisidėti prie aiškios žinutės, kad aukų kaltinimas neturi vietos nei kasdienėje kalboje, nei instituciniuose sprendimuose.

    Organizatoriai akcentuoja, kad žinojimas yra veikimas: kuo daugiau visuomenė supranta apie sutikimą ir smurto dinamiką, tuo lengviau atpažinti netinkamą elgesį, laiku reaguoti ir suteikti paramą. Renginys skirtas ne tik solidarumui, bet ir prevencijai, kuri prasideda nuo kasdienių nuostatų.

  • Kėdainių rajone bus kertamas saugotinas beržas: paaiškino, kodėl jis kelia riziką namui

    Kėdainių rajone bus kertamas saugotinas beržas: paaiškino, kodėl jis kelia riziką namui

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad privačiame žemės sklype Pelėdnagių seniūnijoje, Labūnavos kaime, Bučiūnų gatvėje, planuojama pašalinti vieną beržą. Nurodoma, kad medžio kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 55 centimetrus.

    Pasak savivaldybės, beržas auga per arti naujai pastatyto gyvenamojo namo konstrukcijų, todėl gali kelti riziką pastatui. Dėl šios priežasties išduotas leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, šio želdinio atkuriamoji vertė siekia 495 eurus. Tokia vertė paprastai taikoma kaip nustatyta piniginė kompensacija už saugotinų želdinių netekimą, priklausomai nuo medžio rūšies, matmenų ir kitų kriterijų.

    Leidime numatyta, kad kirtimo ar kito pašalinimo darbai negali prasidėti anksčiau nei po 10 darbo dienų nuo leidimo paskelbimo dienos. Toks terminas taikomas siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir galimybę susipažinti su sprendimu.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyresniąją specialistę Agnę Čerenkovaitę-Sinickienę.

  • Kėdainių Tilto gatvės tiltas baigiamas: meras V. Tamulis pateikė tikslius pločio skaičius

    Kėdainių Tilto gatvės tiltas baigiamas: meras V. Tamulis pateikė tikslius pločio skaičius

    Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl rekonstruojamo Kėdainių Tilto gatvės tilto pločio, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis pateikė faktinius duomenis apie miesto ir rajono tiltus. Pasak jo, skaičiai rodo, kad nerimauti dėl netrukus atidaromo tilto gyventojams nėra pagrindo.

    Meras atkreipė dėmesį, kad svarstant apie tilto pralaidumą svarbus ne tik bendras įspūdis, bet ir konkretūs matmenys, lemiantys eismo saugą bei patogumą. Dėl to savivaldybė viešai pateikė tikslius važiuojamosios dalies pločius, kad būtų mažiau interpretacijų ir daugiau aiškumo.

    Pagal savivaldybės įvardytus duomenis, į Pramonės rajoną važiuojant nuo Pelėdnagių pusės važiuojamosios dalies plotis siekia 7,1 metro. Tai yra vienas iš orientyrų, su kuriais gyventojai dažniausiai lygina rekonstruojamus objektus Kėdainiuose.

    Rajone pastaraisiais metais atidarytas Labūnavos tiltas yra 7,5 metro pločio, o prie Paobelio esantis tiltas siekia 7,6 metro. Tokie skaičiai rodo, kad regiono keliuose vyrauja panašūs sprendimai, pritaikyti įprastiems transporto srautams ir krovininiam eismui.

    Kėdainiuose Tilto gatvėje baigiamo rekonstruoti tilto važiuojamosios dalies plotis, anot mero, taip pat bus 7,5 metro. Savivaldybė pabrėžia, kad šis rodiklis atitinka rajone jau naudojamus standartus ir nėra išskirtinis ar netikėtas lyginant su kitais tiltais.

    „Pateikti skaičiai aiškiai parodo, kad Tilto gatvės tiltas savo pločiu yra palyginamas su kitais rajono tiltais, todėl pagrindo nerimui nematome“, – sakė Valentinas Tamulis.

    Specialistai primena, kad tilto funkcionalumą lemia ne vien metrais išmatuotas plotis: svarbūs ir eismo organizavimo sprendimai, saugos elementai, dangos būklė, matomumas bei pėsčiųjų infrastruktūra. Dėl to galutinis vertinimas paprastai atliekamas įvertinus visą transporto mazgo sprendinių visumą, o ne vieną parametrą.

  • Kėdainiuose skelbiama šildymo sezono pabaiga: kada išjungiama šiluma ir ką gali nuspręsti gyventojai

    Kėdainiuose skelbiama šildymo sezono pabaiga: kada išjungiama šiluma ir ką gali nuspręsti gyventojai

    Kėdainių rajono savivaldybė pranešė, kad artėja 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Sprendimas priimtas įvertinus faktinę lauko oro temperatūrą ir šilumos poreikį.

    2026 metų balandžio 28 dieną Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis pasirašė potvarkį „Dėl 2025–2026 m. šildymo sezono pabaigos nustatymo Kėdainių rajono savivaldybėje“.

    Potvarkiu nustatyta, kad savivaldybės biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė yra Kėdainių rajono savivaldybė, šildymo sezonas baigiamas 2026 metų balandžio 30 dieną. Tą pačią dieną šildymas baigiamas ir kitiems šilumos vartotojams, įskaitant daugiabučių namų gyventojus.

    Vis dėlto dalis gyventojų gali pasirinkti šildytis ilgiau, jei tam yra realus poreikis, pavyzdžiui, dėl vėsesnių butų, mažų vaikų ar sveikatos būklės. Tokiu atveju šildymo sezono pratęsimas galimas daugumos bendraturčių sutarimu.

    Jei už šildymo nutraukimo pavėlinimą pasisako daugiau nei pusė daugiabučio bendraturčių, apie priimtą sprendimą šilumos tiekėją turi informuoti bendrija, namo pirmininkas arba daugiabučio administratorius. Praktikoje tai reiškia, kad vieno buto sprendimo neužtenka, reikalinga viso namo daugumos valia.

    Savivaldybė taip pat primena, kad patalpose turi būti laikomasi higienos normų ir šildymas negali būti naudojamas taip, kad temperatūra butuose viršytų nustatytas ribas. Pagal priimtą sprendimą šildymą daugiabutyje reguliuoja namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, todėl gyventojams rekomenduojama klausimus derinti per administratorių ar bendriją.

    Šildymo sezono pabaiga paprastai reiškia ir mažesnes einamąsias išlaidas, tačiau galutinė sąskaita priklauso nuo daugiabučio šilumos ūkio, lauko temperatūros svyravimų bei to, kaip tiksliai namas geba reguliuoti šilumos tiekimą pereinamuoju laikotarpiu. Dėl to savivaldybės raginimas sprendimus priimti atsakingai tampa ypač aktualus pavasarį, kai orai gali greitai keistis.

  • „BP“ pelnas šovė į viršų: karas su Iranu pakėlė naftos kainas, o investuotojai sukyla

    „BP“ pelnas šovė į viršų: karas su Iranu pakėlė naftos kainas, o investuotojai sukyla

    Didžiosios Britanijos energetikos grupė „BP“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pelnas, skaičiuojamas pagal pagrindinį pakaitinių sąnaudų rodiklį, daugiau nei padvigubėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendrovė nurodė, kad rezultatams didelę įtaką turėjo išaugusios naftos ir dujų kainos, sustiprėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose.

    „BP“ paskelbė, kad pagrindinis ketvirčio pelnas siekė apie 2,97 mlrd. eurų ir buvo didesnis, nei tikėjosi rinka. Analitikų lūkesčius bendrovė pranoko ir dėl itin stiprių naftos prekybos rezultatų bei geresnio viduriniosios grandies verslų darbo.

    „Apskritai mūsų verslas ir toliau veikia gerai: tai dar vienas stiprus ketvirtis, o link 2027 metų tikslų judame toliau“, – sakė „BP“ vadovė Meg O’Neill.

    Naftos kainų šuolį pastaraisiais mėnesiais rinkos sieja su kariniu konfliktu, į kurį įsitraukė Iranas, ir dėl to išaugusia tiekimo rizika. Ypač jautria vieta laikomas Hormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai greitai persiduoda kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    „BP“ akcijos po rezultatų paskelbimo kilo, o bendrovės vertė šiemet buvo reikšmingai ūgtelėjusi kartu su visu energetikos sektoriumi. Tokiomis sąlygomis integruotos naftos ir dujų bendrovės paprastai laimi ne tik iš gavybos, bet ir iš prekybos bei perdirbimo maržų, nors šie ciklai gali greitai pasikeisti, jei geopolitinė įtampa atslūgsta.

    Tuo pat metu „BP“ pripažino, kad grynoji skola ketvirčio pabaigoje išaugo iki maždaug 23,5 mlrd. eurų, kai prieš tai buvo apie 20,6 mlrd. eurų. Bendrovė kartoja tikslą iki kitų metų pabaigos skolą sumažinti iki maždaug 13,0–16,8 mlrd. eurų intervalo, todėl investuotojai atidžiai stebi, kaip greitai bus gerinamas pinigų srautų balansas.

    Į priekį žvelgiant, „BP“ perspėjo, kad gavyba artimiausiu ketvirčiu gali būti mažesnė nei metų pradžioje dėl sezoninių planinių remontų ir trikdžių Artimuosiuose Rytuose. Taip pat paliktos galioti kapitalo investicijų gairės: 2026 metais numatoma skirti apie 12,1–12,6 mlrd. eurų, o turto pardavimų ir kitų įplaukų tikslas – maždaug 8,4–9,3 mlrd. eurų per metus.

    Akcininkų nepasitenkinimas nemažėja

    Finansiniai rezultatai paskelbti netrukus po įtempto metinio akcininkų susirinkimo, kuriame „BP“ valdyba susidūrė su dalies investuotojų pasipriešinimu. Pasak bendrovės, keli siūlymai nesulaukė daugumos pritarimo, o diskusijų ašimi tapo valdysenos klausimai ir klimato atskaitomybė.

    Energetikos sektoriuje pastaruoju metu ryškėja dvi konkuruojančios investuotojų stovyklos: vieni reikalauja griežtesnės klimato strategijos ir skaidrumo, kiti spaudžia vadovus pirmiausia didinti grąžą akcininkams ir laikytis kapitalo drausmės. „BP“ situacija rodo, kad net ir stiprių kainų ciklo laikotarpiu įmonėms vis sunkiau suderinti šiuos lūkesčius.

  • „Citi“ vadovė įspėja: nafta jau virš 100, o karas gali pakeisti viską – recesija dar neatšaukta

    „Citi“ vadovė įspėja: nafta jau virš 100, o karas gali pakeisti viską – recesija dar neatšaukta

    „Citi“ Jungtinės Karalystės vadovė Tiina Lee teigia, kad pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais išlieka atsparesnis, nei daugelis prognozavo, todėl recesija šiuo metu nėra bazinis scenarijus. Pasak jos, finansų rinkos kol kas veikia tvarkingai net ir didėjant geopolitinei įtampai.

    Vis dėlto didžiausias trumpalaikis rizikos veiksnys – energijos kainos. Konfliktui Artimuosiuose Rytuose užsitęsus, „Brent“ rūšies naftos kaina rinkose perkopė 100 JAV dolerių ribą už barelį, o tai reiškia akivaizdų spaudimą infliacijai ir įmonių sąnaudoms.

    Nafta ir infliacija: ką tai reiškia

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad staigus naftos brangimas tiesiogiai didina transporto, gamybos ir šildymo kaštus, o tai gali sulėtinti vartojimą. Centriniai bankai tokiose situacijose susiduria su dilema: ar labiau saugoti augimą, ar griežčiau valdyti infliaciją.

    T. Lee akcentavo, kad ilgesnis ir gilesnis konfliktas būtų kitoks scenarijus rinkoms. Jei įtampa išsilaikytų ilgą laiką, naftos kaina, jos vertinimu, galėtų priartėti prie 110–140 eurų už barelį lygio, priklausomai nuo tiekimo trikdžių masto.

    JAV ekonomika ir DI efektas

    Pasak „Citi“ atstovės, ryškiausias atsparumo pavyzdys išlieka JAV, kur augimą palaiko investicijos ir darbo rinka. Ji nurodė, kad technologijų banga, ypač DI sprendimų diegimas, skatina naują produktyvumo ir kapitalo investicijų ciklą.

    Banko vertinimu, šiuo metu bręsta galimybės duomenų infrastruktūros, energijos ir skaitmenizacijos srityse. Tokios kryptys, kaip duomenų centrai, elektros tinklų atnaujinimas ir didesnis efektyvumas pramonėje, tampa strateginėmis ne tik technologijų bendrovėms, bet ir tradiciniam verslui.

    Sandoriai suaktyvėjo, bet rizikos liko

    T. Lee taip pat atkreipė dėmesį į suaktyvėjusią įmonių susijungimų ir įsigijimų rinką. Pasak jos, vadovai, su kuriais kalbasi bankas, išlieka optimistiški dėl augimo galimybių, o strategiškai pagrįsti sandoriai vyksta net ir neapibrėžtoje aplinkoje.

    Kartu ji pabrėžė, kad rizikos neišnyko: geopolitika, energijos kainos ir prekybos santykių įtampa gali greitai pakeisti investuotojų nuotaikas. Štai kodėl, nors recesija nėra pagrindinis scenarijus, ji vis dar išlieka reali alternatyva, jei šokai užsitęstų.

  • „Novartis“ vadovas įspėja: Trumpo vaistų kainų politika smogs per 18 mėnesių

    „Novartis“ vadovas įspėja: Trumpo vaistų kainų politika smogs per 18 mėnesių

    Šveicarijos farmacijos milžinės „Novartis“ generalinis direktorius Vasas Narasimhanas perspėjo, kad Jungtinėse Valstijose vykdoma Donaldo Trumpo vaistų kainų politika artimiausiais 18 mėnesių turės apčiuopiamų pasekmių tiek gamintojams, tiek pacientams. Pasak jo, ilgesnio laikotarpio padariniai gali būti reikšmingi, o sprendimų reikės greitai.

    Politikos esmė siejama su vadinamąja labiausiai palankios valstybės kainodara, kai kai kurių receptinių vaistų kainos JAV pririšamos prie kainų panašaus pajėgumo šalyse. Toks modelis grindžiamas argumentu, kad amerikiečiai neturėtų mokėti daugiau nei kitos turtingos rinkos, tačiau farmacijos įmonės įspėja apie riziką inovacijoms ir tiekimui.

    „Ilgalaikės pasekmės yra didelės. Labiausiai palankios valstybės kainodaros realybė pasijus per artimiausius 18 mėnesių“, – sakė Vasas Narasimhanas.

    „Novartis“ vadovas teigė, kad bendrovė spaudžia Europos ir Japonijos valdžias greičiau peržiūrėti inovacijų skatinimo ir kompensavimo mechanizmus. Jo vertinimu, jei pažangių vaistų kūrimas nebus pakankamai atlygintas, dalis naujų preparatų šiose rinkose gali pasirodyti vėliau, o pacientų prieiga susiaurėti.

    Pastaraisiais metais panašias žinutes viešai kartojo ir kiti didieji gamintojai, pabrėždami Europos rinkų fragmentaciją, sudėtingą derybų procesą bei spaudimą mažinti kainas. Farmacijos sektorius argumentuoja, kad kainų karpymai trumpuoju laikotarpiu mažina išlaidas sveikatos sistemoms, bet ilguoju gali mažinti investicijas į naujų vaistų tyrimus ir plėtrą.

    Pasak V. Narasimhanio, tiesioginis tokios kainodaros poveikis „Novartis“ rezultatams kol kas ribotas, nes labiausiai paliečia nedidelę pardavimų dalį, susijusią su Medicaid segmentu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad rinkos ir valdžios institucijos dar ne iki galo įvertino, kokio masto pokyčiai gali ateiti, kai taisyklės bus plačiau pritaikytos.

    Įtampą Europoje stiprina ir atskirų valstybių sprendimai ieškoti papildomų taupymo priemonių sveikatos apsaugai. Pavyzdžiui, Vokietijoje viešai aptartos idėjos didinti nuolaidas patentuotiems vaistams, siekiant mažinti nacionalinės sveikatos sistemos finansavimo spragą, o farmacijos gamintojai tokius žingsnius vertina kaip signalą, mažinantį rinkos patrauklumą.

    Tuo pat metu „Novartis“ paskelbė apie pirmąjį ketvirtinį pardavimų kritimą per daugiau nei dvejus metus. Bendrovės rezultatus spaudė generinių vaistų konkurencija ir vadinamasis išskirtinumo praradimas, kai baigiasi patentų apsauga ir rinkoje atsiranda pigesni analogai.

    Įmonė nurodė, kad pardavimai per ketvirtį siekė 13,1 mlrd. Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra apie 12,2 mlrd. eurų, ir buvo mažesni, nei tikėjosi dalis rinkos analitikų. Pelnas vienai akcijai taip pat mažėjo, o viena ryškiausių priežasčių buvo spartesnė nei prognozuota generinių konkurentų plėtra po kai kurių vaistų patentų apsaugos pabaigos.

    Ypač didelį smūgį pajuto širdies vaisto „Entresto“ pardavimai JAV po patentinės apsaugos pabaigos. „Novartis“ vadovas tai įvardijo kaip didžiausią išskirtinumo praradimą bendrovės istorijoje, tačiau kartu teigė, kad antroje metų pusėje tikimasi augimo atsigavimo, kai didesnį svorį turėtų įgyti naujesni vaistai.

  • 20 kv. m svetainė be kompromisų: sprendimai, kurie padeda sutalpinti viską ir išlaikyti stilių

    Kaip suplanuoti 20 kv. m svetainę?

    20 kv. m svetainė dažnai turi atlikti kelias funkcijas vienu metu: būti poilsio zona, vieta susitikimams, o neretai ir darbo kampelis. Todėl planavimas prasideda ne nuo dekoro, o nuo aiškių poreikių ir judėjimo takų, kad erdvė neatrodytų perkrauta.

    Praktikoje geriausiai pasiteisina principas „mažiau, bet tiksliau“: geriau keli kokybiški, aiškios paskirties sprendimai nei daug smulkių daiktų, kurie vizualiai mažina kambarį. Interjero dizaineriai taip pat pabrėžia zonų logiką: sėdėjimo, TV, laikymo ir, jei reikia, darbo.

    Daugiafunkciai baldai ir laikymas

    Mažoje svetainėje didžiausią skirtumą daro baldai, kurie turi daugiau nei vieną paskirtį. Sofa su patalynės dėže ar papildomu laikymu padeda paslėpti tekstilę, sezoninius daiktus ir kasdienes smulkmenas, kurios greitai sukuria netvarkos įspūdį.

    Jei svetainė periodiškai tampa miegamuoju, verta rinktis sofą-lovą su patikimu mechanizmu ir patogiu miegojimo paviršiumi. Prie jos tinka kompaktiškas kavos staliukas su lentynomis ar stalčiais, o TV zona turėtų turėti vietą kabeliams ir priedams, kad nebūtų vizualinio chaoso.

    Dažnai neišnaudojama potenciali erdvė yra sienos. Pakabinamos lentynos ir uždari moduliai virš ar šalia sofos leidžia perkelti dalį daiktų nuo grindų, išlaikant lengvesnį kambario vaizdą.

    „Mažose erdvėse verta galvoti trimis kryptimis: į plotį, į aukštį ir į gylį. Kiekvienas baldas turėtų atlikti bent dvi funkcijas, o gerai suplanuoti paslėpti laikymo sprendimai padeda išlaikyti lengvą ir tvarkingą interjero įspūdį“, – sakė Emil Basta, WPBM „Mój Dom“ pardavimų specialistas.

    Spalvos, šviesa ir detalės

    Vizualiai erdvę plečia šviesesni sienų ir didesnių baldų tonai, o charakterį suteikia viena ryškesnė akcentinė plokštuma ar keli pasikartojantys spalviniai akcentai. Svarbu, kad kontrastai būtų apgalvoti: per daug skirtingų atspalvių mažoje svetainėje pradeda „skaldyti“ vaizdą.

    Ne mažiau svarbus apšvietimas: vietoje vieno centrinio šviestuvo geriau veikia keli šviesos taškai. Grindinė lempa prie sofos, sieninis šviestuvas ar LED apšvietimas lentynose padeda kurti zonas ir vakare suteikia jaukumo, o ryškesnė kryptinė šviesa praverčia skaitant ar dirbant.

    Detalės turi dirbti erdvei, o ne prieš ją. Didelis veidrodis prieš langą ar šalia jo atspindi šviesą ir sukuria gylį, tačiau dekoracijų kiekį verta riboti, kad paviršiai išliktų „kvėpuojantys“.

    „Gerai suplanuota 20 kv. m svetainė nebūtinai reiškia kompromisus. Kai baldai, laikymas, spalvos ir apšvietimas suderinti, erdvė gali būti ir patogi kasdienai, ir reprezentatyvi svečiams“, – sakė Emil Basta, WPBM „Mój Dom“ pardavimų specialistas.

  • Boryso Szyco žmona Justyna Szyc-Nagłowska: jų meilės istorija, šeima ir karjera šiandien

    Lenkų aktorius Borysas Szycas jau daug metų yra ryškus vardas kino ir televizijos pasaulyje, tačiau pastaraisiais metais ne mažiau dėmesio sulaukia ir jo šeimos gyvenimas. 2019 metais jis vedė žurnalistę ir tinklalaidžių kūrėją Justyną Szyc-Nagłowską, o pora stengiasi viešumą derinti su sąmoninga privatumo riba.

    Szycas gimė 1978 metais Lodzėje ir išgarsėjo vaidmenimis populiariuose filmuose bei serialuose. Be aktorystės, jis yra išbandęs ir kitus projektus, tarp jų darbą televizijoje bei versle, o tai padėjo jam išlikti matomam net tada, kai keitėsi žiūrovų įpročiai ir pramogų rinka.

    Šeima ir viešumas

    Aktoriumi tapusiam Szycui šeima yra dažnai kartojamas prioritetas, todėl interviu metu jis paprastai vengia detalių apie vaikus ir kasdienybę. Iš ankstesnių santykių jis turi dukrą Sonią, gimusią 2005 metais.

    Su Justyna Szyc-Nagłowska aktorius susituokė 2019 metais, o 2020 metais jiems gimė sūnus Henrykas. Pora viešai pasirodo selektyviai, dažniau dalijasi bendrais kadrais ar darbo užkulisiais, o ne privačiomis vaikų akimirkomis.

    Pažintis, kuri sugrįžo po metų

    Jų santykių istorija prasidėjo dar 2002 metais, kai abu susitiko dirbdami prie Televizijos teatro projekto. Nors simpatija buvo užsimezgusi, gyvenimas juos kuriam laikui išskyrė, o ryšys atsinaujino tik po ilgesnės pertraukos.

    Viešai pasakota, kad lūžiu tapo socialiniuose tinkluose pamatyta Justynos nuotrauka, paskatinusi Szycą parašyti ir atnaujinti bendravimą. Vėliau santykiai greitai peraugo į rimtą etapą, pasibaigusį sužadėtuvėmis ir vestuvėmis.

    Kas yra Justyna Szyc-Nagłowska?

    Justyna Szyc-Nagłowska gimė 1980 metais ir yra baigusi kino mokyklą, kur studijavo režisūrą. Ji gerai žinoma kaip žurnalistė ir tinklalaidžių autorė, savo projektuose dažnai kalbanti apie santykius, psichologiją, tėvystę ir socialines temas.

    Tarp jos plačiau aptariamų darbų minimos laidos „Matka też człowiek“, „Nagłowska na głos“ ir „Mężczyzna też człowiek“, kuriose ji kalbina žinomus pašnekovus bei analizuoja kasdienius, daugeliui atpažįstamus iššūkius. Iš ankstesnės santuokos Justyna augina dvi dukras, o viešojoje erdvėje yra vertinama dėl tiesaus tono ir autentiškumo.

    Šiandien poros istorija dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kad ryšiai gali atsinaujinti net po daugelio metų, o sėkmingas bendras gyvenimas įmanomas ir po ankstesnių patirčių. Vis dėlto tiek Szycas, tiek Szyc-Nagłowska pabrėžia darbą ir šeimą, o ne skandalus, todėl jų viešas įvaizdis išlieka santūrus ir patikimas.

  • Sirenų patikrinimas visoje Lietuvoje: 3 minutes kauks ir į telefonus ateis įspėjamosios žinutės

    Sirenų patikrinimas visoje Lietuvoje: 3 minutes kauks ir į telefonus ateis įspėjamosios žinutės

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad balandžio 30 dieną bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimo metu visoje šalyje bus įjungtos perspėjimo sirenos, o gyventojai gaus informacinius pranešimus į mobiliuosius telefonus.

    Sirenų signalas truks 3 minutes – nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Tai planinis testas, skirtas įsitikinti, ar perspėjimo priemonės veikia patikimai ir pasiekia kuo daugiau žmonių.

    Išgirdus sirenas rekomenduojama nedelsiant įsijungti radiją arba televiziją ir išklausyti oficialiai skelbiamą informaciją. Nors šį kartą pavojaus nėra, realios grėsmės atveju tokia seka padeda greitai gauti tikslias instrukcijas.

    Jeigu patikrinimo metu negaunate perspėjamųjų pranešimų į telefoną, tikėtina, kad įrenginyje nėra įjungta jų priėmimo funkcija. Tokiu atveju verta peržiūrėti telefono nustatymus, nes išjungta funkcija gali lemti, kad ateityje nepasieks svarbūs pranešimai apie pavojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai.

    Papildoma informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir įspėjimų gavimą skelbiama svetainėje lt72.lt bei programėlėje „LT72“. Institucijos primena, kad reguliarūs sistemos patikrinimai yra viena iš priemonių užtikrinti, kad krizės atveju gyventojus pavyktų perspėti kuo greičiau.