CP v2

Blog

  • Žabkos akcijos krito beveik 10 proc.: „Seven & i Holdings“ atsisakė planuotos investicijos

    Rinka sureagavo staigiai

    Pirmadienio prekybos sesijoje Varšuvos vertybinių popierių biržoje „Žabka“ akcijos atpigo 9,57 proc. ir užsidarė ties 28,17 zlotų lygiu. Tuo pat metu pagrindinis indeksas WIG20 ūgtelėjo 0,22 proc., tad investuotojų reakcija buvo nukreipta būtent į šią bendrovę.

    Prekyba „Žabka“ akcijomis buvo ypač aktyvi: apyvarta siekė apie 320 mln. zlotų, tai yra maždaug 74 mln. eurų. Toks šuolis paprastai rodo, kad rinkoje vienu metu veikė ir spekuliatyvūs, ir ilgalaikiai investuotojai, perskaičiuojantys riziką po naujienų.

    Japonų sprendimas pakeitė lūkesčius

    Šeštadienį Japonijos mažmeninės prekybos grupė „Seven & i Holdings“, valdanti ir pasaulinį „Seven-Eleven“ tinklą, pranešė atsisakanti planuotos investicijos į „Żabka“ grupę. Bendrovė kartu pabrėžė, kad toliau ieško verslo galimybių Europoje, tačiau konkretus sandoris su „Żabka“ nebevykdomas.

    Rinka į tokias žinias dažnai reaguoja ypač jautriai, nes strateginio investuotojo įsitraukimas paprastai siejamas su papildomu kapitalu, tarptautine plėtra ir geresnėmis augimo perspektyvomis. Atsisakymas reiškia, kad dalis anksčiau į kainą įskaičiuotų lūkesčių turi būti išimti.

    „Sprendimas nekeičia mūsų ketinimo ieškoti augimo galimybių Europoje, tačiau šiuo etapu investicija į „Żabka“ nebus vykdoma“, – sakė „Seven & i Holdings“ atstovas.

    Ką tai reiškia „Żabka“ grupei

    „Żabka“ yra viena didžiausių patogumo parduotuvių tinklų regione, veikianti franšizės principu. Be tradicinių parduotuvių, grupė vysto ir autonominių, be darbuotojų veikiančių parduotuvių formatą „Żabka Nano“.

    Pastaraisiais metais grupė plėtė skaitmeninę ekosistemą, į kurią įeina ir maisto bei kasdienių paslaugų sprendimai. Ji taip pat ieško augimo už Lenkijos ribų, o 2024 metais pradėjo veiklą Rumunijoje su prekės ženklu „Froo“.

    „Żabka“ į biržą išėjo 2024 metų spalio 17 dieną. Tarp pagrindinių akcininkų minimas Heket Topco S.à r.l., kurį kontroliuoja investicinis fondas CVC Capital Partners, o reikšmingą paketą turi ir PG Investment Company 1113B.

    Investuotojams artimiausiu metu svarbiausia bus tai, ar bendrovė pateiks aiškesnį planą dėl kapitalo poreikio, tarptautinės plėtros tempo ir pelningumo tikslų. Po tokio kurso kritimo rinkoje dažniausiai didėja dėmesys skaidriai komunikacijai ir artimiausiems rezultatams.

  • Italijoje nuteistas sukčius: 20 metų pardavinėjo bilietus į paties pastatytą „romėnų“ amfiteatrą

    Italijoje nuteistas sukčius: 20 metų pardavinėjo bilietus į paties pastatytą „romėnų“ amfiteatrą

    Italijoje teismas skyrė realią laisvės atėmimo bausmę 69 metų Franco Malosso, kuris, kaip nustatyta byloje, daugiau nei dešimtmetį vertėsi apgaule: turistams už pinigus rodė tariamai senovinį romėnų amfiteatrą, nors šis buvo pastatytas palyginti neseniai.

    Vyras iš lankytojų ėmė po 40 eurų už apsilankymą vietoje, kuri Šiaurės Rytų Italijoje, netoli Vičencos, buvo pristatoma kaip Beriko jūrinis amfiteatras. Pasak jo paties pasakojimo, objektas esą „atrastas“ po nuošliaužos 2005 metais.

    Abejones sukėlė detalės

    Istorija skambėjo įtikinamai tik iš pirmo žvilgsnio: lankytojams buvo teigiama, kad statinys datuojamas 393 mūsų eros metais ir esą yra vienas seniausių bei didžiausių amfiteatrų pasaulyje. Vėliau aiškėjo, kad pasakojime buvo ir kitų „prieskonių“, siejusių vietą su Romos istorija bei literatūriniais motyvais.

    Tačiau 2016 metais atsiradus įtarimų, tyrimą inicijavo Italijos karabinieriai, o į vietą buvo pakviesti archeologai. Ekspertai nustatė, kad vadinamasis „antikinis“ statinys turi šiuolaikinių medžiagų požymių, o dalis detalių primena dekoracijas, o ne autentišką archeologinį objektą.

    Tyrėjų išvadose minėtos stiklo pluošto, popieriaus masės, tinkuotų blokų ir gipso skulptūrų konstrukcijos, būdingos šiuolaikinei gamybai. Be to, palydoviniai vaizdai, kaip skelbta, rodė, kad teritorija pirmiausia buvo sulyginta, o vėliau joje iškilo „istorinis“ statinys.

    Kaip objektas atsidūrė turistų giduose

    Bylos duomenimis, F. Malosso sugebėjo įtikinti dalį vietos institucijų, kad vieta verta dėmesio, ir dėl to ji buvo įtraukta į Vičencos turizmo informacinius kanalus, finansuotus Europos Sąjungos lėšomis, taip pat į skaitmeninius gidus.

    Tyrimas atskleidė ir tai, kad kai kurie viešai pasakoti „faktai“ akivaizdžiai nesutampa su istorine chronologija. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris gyveno gerokai anksčiau nei laikotarpis, kuriuo tariamai datuotas amfiteatras, o su Šekspyro tragedija siejama vieta istoriniuose šaltiniuose paprastai siejama su Verona, o ne Vičenca.

    Nuosprendis ir finansinės pretenzijos

    Teismas F. Malosso nuteisė dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Jam taip pat skirta 3 000 eurų bauda, o kaltinimai siejami su neteisėtomis statybomis, meno klastojimu ir kūrinių sukūrimu be leidimo.

    Tuo pat metu Arkugnjano savivaldybė pateikė civilinį ieškinį ir siekia prisiteisti apie 560 000 eurų žalą, argumentuodama patirtais nuostoliais. Ši istorija tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip turizmo sektoriuje, ypač ten, kur istorinis paveldas yra ekonomikos dalis, svarbus nepriklausomas ekspertinis patikrinimas ir aiškios atsakomybės grandinės.

  • Varta krenta į naują krizę: Europos baterijų strategijai tai rimtas signalas ir kaina gali augti

    Varta sunkumai grąžina seną klausimą

    Vokietijos baterijų gamintoja Varta įžengė į dar vieną restruktūrizavimo etapą, o tai atgaivino diskusiją, ar Europa pajėgi išlaikyti savą baterijų gamybą ir technologijas. Bendrovė siekia tęsti veiklą, tačiau pripažįsta, kad didžiausios rizikos susijusios su finansavimo poreikiu artimiausiais metais.

    Šis atvejis tapo simboliniu, nes baterijos yra viena svarbiausių grandžių elektromobilių, energijos kaupimo ir plataus vartojimo elektronikos tiekimo grandinėse. Kai stringa vienas iš žinomų gamintojų, rinkoje iš karto kyla klausimų dėl investicijų, kainodaros ir priklausomybės nuo importo.

    Kas pastūmėjo į krizę?

    Varta problemos nėra vienos dienos įvykis: jas kaupė mažėjantys užsakymai, nepakankamai išnaudojami gamybos pajėgumai ir spaudimas konkuruoti kaina. Esminiu lūžiu tapo tai, kad bendrovė prarado svarbų klientą, kai dalis mažų baterijų užsakymų buvo nukreipta į Azijos tiekėjus.

    Tokiose pramonės šakose mastas dažnai lemia savikainą, todėl vieno didelio užsakovo netektis reiškia ne tik mažesnes pajamas. Tai taip pat reiškia prastesnį gamyklų apkrovimą, lėtesnį investicijų atsipirkimą ir sunkesnį naujų produktų finansavimą.

    Ką tai reiškia Europai?

    Varta istorija parodo, kad vien politiniai tikslai ir subsidijos savaime neužtikrina konkurencingumo, jei gamintojas negali varžytis technologija, našumu ir kaina. Europos baterijų strategija pastaraisiais metais rėmėsi idėja trumpinti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo Kinijos, tačiau realybėje konkurencija vis dar vyksta globaliame mastelyje.

    Jei rinkoje stiprės konsolidacija, dalis Europos pajėgumų gali pereiti į kitų žaidėjų rankas, o technologiniai sprendimai ir inžinierių komandos gali tapti įsigijimų taikiniu. Tai gali padėti išsaugoti kompetencijas regione, bet kartu kelia riziką, kad strateginiai aktyvai atsidurs ne Europos kontrolėje.

    Signalas ir Lenkijai, ir Lietuvai

    Varta atvejis aktualus šalims, kurios siekia tapti baterijų ekosistemos dalimi: vien gamybos ar surinkimo pajėgumai dar negarantuoja ilgalaikės vertės. Daugiausia laimi tie, kas valdo technologiją, svarbiausius komponentus, automatizaciją, medžiagas ir geba pasiūlyti sprendimus visai tiekimo grandinei.

    Europai tai taip pat priminimas, kad baterijų sektoriaus stabilumas priklauso ne vien nuo naujų gamyklų statybų, bet ir nuo tvirtos paklausos, ilgalaikių sutarčių, inovacijų bei prieigos prie kapitalo. Kai kurių žaidėjų problemos gali tapti proga kitiems, tačiau bendra rizika yra ta pati: strateginė technologija vėl gali nutolti nuo žemyno.

  • Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Boy George proisraelietiška daina apie Gazą sukėlė audrą: kritikai kaltina propaganda ir melu

    Nauja daina ir aštri žinutė

    Britų atlikėjas Boy George, grupės Culture Club lyderis, socialiniame tinkle „X“ paskelbė naują kūrinį, kuriuo išreiškė solidarumą su Izraeliu. Regio stilistikos daina pavadinta Od Nirkod (We Will Dance Again) ir kol kas nepasirodė pagrindinėse muzikos transliavimo platformose.

    Kartu su įrašu atlikėjas parašė trumpą sveikinimą „Shalom“. Būtent socialinių tinklų pasirinkimas ir tekstuose pateikiami teiginiai tapo pagrindiniu kibirkšties šaltiniu, išprovokavusiu itin poliarizuotas reakcijas.

    Ką reiškia pavadinimas?

    Fraze Od Nirkod (We Will Dance Again) siejama su 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyta „Hamas“ ataka prieš „Supernova Sukkot Gathering“ festivalį. Per ją žuvo šimtai žmonių, o po išpuolio Izraelis pradėjo plataus masto karinę operaciją Gazos Ruože.

    Tas pats pavadinimas buvo naudojamas ir 2024 metais sukurtam dokumentiniam filmui apie minėtą ataką. Todėl naujas Boy George kūrinys nuo pirmųjų valandų buvo vertinamas ne tik kaip muzikinis darbas, bet ir kaip politinė pozicija.

    Kritika dėl žodžių apie Gazą

    Dainoje skamba eilutės, kuriose teigiama, kad tai, kas vyksta Gazoje, yra karas, o ne genocidas. Tokia formuluotė tiesiogiai kertasi su pastaraisiais metais viešai skelbtais Jungtinių Tautų struktūrų, žmogaus teisių organizacijų ir nepriklausomų tyrėjų vertinimais, kuriuose akcentuojami masiniai civilių nuostoliai ir galimi tarptautinės teisės pažeidimai.

    Viename iš naujausių Jungtinių Tautų nepriklausomos komisijos dokumentų teigiama, kad Izraelio institucijų ir saugumo pajėgų veiksmai kai kuriais atvejais vertinti kaip sąmoningai nukreipti prieš palestiniečių vaikus, o tai siejama su itin sunkiais nusikaltimais, įskaitant galimo genocido požymius. Šios formuluotės yra jautrios ir teisiškai sudėtingos, tačiau būtent jos tapo kertiniu argumentu kritikams, kaltinantiems atlikėją realybės iškraipymu.

    Socialinių tinklų audra ir atlikėjo pozicija

    Po įrašo pasirodymo socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai komentarų. Dalies vartotojų teigimu, daina esą primena propagandinį kūrinį ir menkina civilių kančias, o pats atlikėjas kaltinamas ignoruojantis tarptautinių organizacijų duomenis apie humanitarinę krizę Gazoje.

    Kiti komentatoriai pabrėžė, kad muzikantui nederėtų konflikte rinktis vieną politinę pusę, ypač kai viešojoje erdvėje nuolat atnaujinami duomenys apie žuvusius civilius ir sugriautą infrastruktūrą. Kritika buvo nukreipta ne tik į dainos žinutę, bet ir į tai, kad menininkas, turintis didelę auditoriją, gali prisidėti prie visuomenės susipriešinimo.

    Pats Boy George jau anksčiau viešai kalbėjo apie paramą Izraeliui ir teigė turintis daug žydų kilmės draugų, kurių esą neketina išsižadėti dėl politinio spaudimo. „Ar žmonės iš manęs, kaip principingo žmogaus, reikalauja nusisukti nuo savo žydų draugų? To nebus“, – sakė Boy George.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip greitai šiuolaikinėje informacinėje erdvėje muzikinis kūrinys gali tapti politinės kovos objektu. Menininkų pasisakymai apie Izraelio ir „Hamas“ karą vis dažniau vertinami ne kaip nuomonė, o kaip įtaką visuomenės požiūriui turintis veiksnys, galintis sukelti reputacines pasekmes.

  • Dujų kainos Europoje smunka, bet ES laukia rimtas išbandymas: atsargos gerokai atsilieka nuo normos

    Dujų kainos Europoje pirmadienį ryškiai krito, o rinkos fiksavo didžiausią nuosmukį per daugiau nei mėnesį. Pagrindinis impulsas buvo sumažėjusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios laikinai atslūgo tiekimo sutrikimų baimė.

    Nyderlandų TTF indeksu paremti ateities sandoriai Amsterdame smuko iki maždaug 58,12 euro už megavatvalandę. Tai reikšmingas pokytis po pastarosiomis savaitėmis vyravusio nervingumo, kai bet koks eskalacijos ženklas iškart keldavo kainas.

    Rinkos reakciją sustiprino žinia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas savaitgalį pristabdė aktyvius karinius veiksmus. Investuotojai tokį signalą įvertino kaip mažesnę riziką energijos tiekimo grandinėms, ypač toms, kurios susijusios su laivyba ir regiono infrastruktūra.

    „Pastarąsias dvi naktis amerikiečiai sustabdė atakas. Kadangi mūsų strategija iš esmės remiasi atsaku, mes taip pat pristabdėme savo veiksmus“, – sakė Irano kariuomenės atstovas Mohammad Akraminia.

    Vis dėlto Europos Sąjungai palengvėjimas gali būti laikinas, nes išlieka struktūrinis iššūkis dėl atsargų. ES valstybės intensyviai pildo dujų saugyklas prieš artėjantį šildymo sezoną, tačiau šių metų pradinis lygis yra pastebimai žemesnis nei įprasta.

    Pagal Gas Infrastructure Europe duomenis, dujų atsargos ES saugyklose siekia apie 55,4 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikui sudaro 71,3 proc. Saugyklose sukaupta maždaug 625,59 teravatvalandės dujų, todėl vasaros pildymo tempas išliks vienu svarbiausių kainas lemiančių veiksnių.

    Analitikų vertinimu, jei geopolitinė įtampa vėl sugrįžtų, o tuo pačiu išaugtų konkurencija dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių pasaulinėje rinkoje, kainų svyravimai gali atsinaujinti. Dėl to net ir krintant kotiruotėms ES energetinis saugumas šią vasarą labiau priklausys nuo disciplinuoto saugyklų pildymo ir paklausos valdymo.

  • Australijos ekspertas perspėja: Europa vėluoja, o Lenkija jau diktuoja saugumo darbotvarkę

    Pasaulio saugumo aplinka sparčiai kinta, o Europos valstybės vis dažniau susiduria su sabotažo, kibernetinių atakų ir kitų hibridinių veiksmų rizika. Australijos strateginių studijų ekspertas prof. Johnas Blaxlandas sako, kad šiame kontekste Lenkijos vaidmuo Europoje tampa išskirtinai ryškus.

    Pasak buvusio Australijos ginkluotųjų pajėgų karininko, Lenkija šiandien dažnai yra žingsniu priekyje: anksčiau identifikuoja grėsmes, greičiau apie jas diskutuoja ir pereina nuo analizės prie sprendimų. Jo teigimu, tai susiję tiek su geografija, tiek su ilgesne patirtimi reaguojant į Rusijos hibridines operacijas regione.

    „Lenkija Europoje atlieka kertinį vaidmenį. Daugelyje sričių jūs anksčiau pastebite grėsmes ir imatės veiksmų, kai kitos šalys dar tik pradeda apie tai rimtai svarstyti“, – sakė prof. Johnas Blaxlandas.

    Hibridinės grėsmės tampa kasdienybe

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja incidentų, kuriuos saugumo institucijos sieja su priešiškų valstybių bandymais trikdyti infrastruktūrą ir visuomenės stabilumą. Tai apima kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas, bandymus daryti įtaką politiniams procesams, taip pat diversijas prieš energetikos ir transporto objektus.

    Blaxlando vertinimu, didėjantis tokių atvejų skaičius turėtų tapti signalu, kad vien deklaracijų nepakanka. Jo teigimu, šalims reikia greičiau stiprinti žvalgybinius pajėgumus, kritinės infrastruktūros apsaugą ir visuomenės atsparumą, o sprendimai neturėtų užstrigti politinių kompromisų paieškose.

    JAV prioritetai ir Europos atsakomybė

    Ekspertas dėmesį atkreipia ir į Jungtinių Valstijų strategines nuostatas, kurios pastaraisiais metais aiškiau pabrėžia europiečių atsakomybę už savo saugumą. Tokia kryptis reiškia, kad Europos šalims teks labiau pasikliauti savo gynybos planavimu, investicijomis ir pramoniniais pajėgumais.

    Jo vertinimu, būtent čia Lenkija dažnai nurodoma kaip pavyzdys, kaip spartesnis sprendimų priėmimas gali pakeisti regioninę dinamiką. Kartu jis pabrėžia, kad vienos valstybės pastangų neužtenka: ilgalaikė atgrasymo politika įmanoma tik tuomet, kai didžiosios Europos šalys ir sąjungininkai veikia koordinuotai.

    Ekonominis svoris ir gynybos potencialas

    Blaxlandas taip pat išskiria Lenkijos ekonominį augimą, kuris, jo nuomone, suteikia daugiau erdvės finansuoti gynybą ir modernizaciją. Nors Lenkija dar nėra didžiausia karinė galia Europoje, jos sprendimų greitis ir politinis konsensusas saugumo klausimais daro įtaką platesnei regiono darbotvarkei.

    Ekspertas teigia, kad svarbus būtų ir didesnis Vokietijos bei kitų valstybių įsitraukimas, nes tik platesnė koalicija gali užtikrinti realų pajėgumų šuolį. Jo išvada paprasta: Europa artėja prie momento, kai delsimas taps brangesnis nei investicijos į pasirengimą.

  • Berlyno Pride ataka: užpuolikas buvo žinomas policijai, miestas klausia, kodėl nesustabdyta anksčiau

    Berlyno Pride ataka: užpuolikas buvo žinomas policijai, miestas klausia, kodėl nesustabdyta anksčiau

    Po Pride atakos – klausimai dėl prevencijos

    Berlyne prie Brandenburgo vartų žmonės renka gėles ir vaivorykštės vėliavas improvizuotame memoriale, skirtame per išpuolį prie miesto Pride renginio žuvusiai moteriai ir sužeistiesiems. Šeštadienį į minią įvažiavęs mikroautobusas ir vėliau mačete žmones puolęs vyras sužeidė 29 asmenis.

    Mieste tvyrant gedului vis garsiau klausiama, ar valstybės institucijos galėjo užkirsti kelią tragedijai. Pagrindinis priekaištas skamba paprastai: užpuolikas teisėsaugai esą buvo žinomas, tačiau grėsmė nebuvo suvaldyta laiku.

    Po visą miestą apėmusių paieškų policija įtariamąjį sekmadienio vakarą nušovė Spandau rajone, sodų bendrijos teritorijoje. Prokuratūra skelbė, kad tai Vokietijos pilietis Abdul Ballout, turintis libanietiškų šaknų.

    Pasak pareigūnų, jo biografijoje buvo ankstesni teistumai dėl smurto, turto prievartavimo ir plėšimo, o taip pat bandymas prisijungti prie Islamo valstybės grupuotės Sirijoje. Šios aplinkybės tapo pagrindu aštriai diskusijai apie tai, kaip Vokietijoje vertinamos ir prižiūrimos aukštos rizikos radikalizacijos bylos.

    Memoriale apsilankę berlyniečiai kalbėjo, kad institucijos, susidūrusios su jau anksčiau nusikaltusiu asmeniu, privalėjo reaguoti griežčiau. „Man atrodo, kad bent iš dalies valstybė sureagavo netinkamai, nes jie turėjo reikalą su nusikaltėliu. Jie turėjo įsikišti anksčiau“, – sakė Alfred Kubitz.

    Kas žinoma apie ankstesnius sprendimus?

    Saugumo ekspertai taip pat kritikavo, kodėl įtariamasis buvo laisvėje ir, jų vertinimu, nepakankamai stebimas. Terorizmo tyrimų ir saugumo politikos instituto atstovas Rolf Tophoven teigė, kad šio žmogaus keliama grėsmė buvo nuvertinta.

    Prokuratūra nurodė, kad vyras buvo nuteistas 2026 metais gegužę už sunkios ardomosios smurto veikos planavimą ir gavo vienerių metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto bausmės vykdymas buvo atidėtas, atsižvelgiant į jo anksčiau Libane praleistą laiką įkalinimo įstaigoje ir laikino sulaikymo laikotarpį, taip pat į prisipažinimą bei teiginį, kad jis atsiribojo nuo Islamo valstybės.

    Šis sprendimas, kaip ir platesnė praktika dėl nuteistųjų, siejamų su ekstremizmu, priežiūros po teismo, tapo politinių ginčų centru. Vokietijos policijos pareigūnų asociacijos vadovas Dirk Peglow viešai akcentavo, kad tokio pavojaus atvejais sulaikymo pabaiga neturėtų reikšti ir valstybės kontrolės pabaigos.

    Baimės dėl kraštutinių jėgų išnaudojimo

    Lygiagrečiai dalis LGBTQ bendruomenės atstovų perspėjo, kad tragedija gali būti išnaudota kraštutinių dešiniųjų politinėje darbotvarkėje. Berlynas ilgą laiką laikytas atviru miestu, todėl toks tikslinis smurtas Pride kontekste bendruomenei tapo ypač skausmingu signalu.

    Budėjime dalyvavusi 26 metų Lena Werner sakė, kad atėjo parodyti, jog bendruomenė nesileis įbauginama ir sieks dar didesnio solidarumo. Kartu ji pabrėžė, kad nenorėtų, jog išpuolis taptų pretekstu kurstyti neapykantą užsieniečiams, migrantams ar islamui.

    Įtampa juntama ir politiniame fone, nes iki Berlyno žemės rinkimų liko mažiau nei du mėnesiai, o kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai kai kuriose apklausose rodė aukštus rezultatus. Socialiniuose tinkluose partijos lyderė Alice Weidel kaltino kanclerį Friedrich Merz nepakankamais veiksmais prieš, jos teigimu, migrantų smurtą.

    Tuo metu kancleris Friedrich Merz viešai pabrėžė, kad Vokietija gins laisvę ir neleis terorizmui plisti. Šie pareiškimai rodo, kad po išpuolio Vokietijoje gali stiprėti spaudimas griežtinti ekstremizmo prevencijos priemones, bet kartu aštrėti ir debatai, kaip tai daryti neperžengiant žmogaus teisių bei nedidinant visuomenės susipriešinimo.

  • Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: „Spider-Man“, Ariana Grande albumas ir Andy Warhol parodos

    Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: „Spider-Man“, Ariana Grande albumas ir Andy Warhol parodos

    Kultūros savaitės pasirinkimai

    Šią savaitę Europos kultūros kalendoriuje ryškėja superherojų banga ir garsūs vardai, kurių premjeros bei parodos traukia tiek šeimas, tiek kino ir meno gerbėjus. Programoje susitinka didieji kino ekranai, srautinių platformų naujienos ir muziejų salės.

    Artimiausiomis dienomis dėmesio centre atsiduria naujas „Spider-Man“ filmas, tęsiantis po 2021 metais pasirodžiusios juostos istoriją. Tuo pat metu Paryžiuje ir Londone atsidaro arba tęsiasi parodos, leidžiančios iš arčiau pažvelgti į Andy Warhol kūrybą ir viktorijinio laikotarpio dailininko Richardo Dadd pasaulį.

    Parodos: nuo Dadd iki Warhol

    Londone pristatoma didelės apimties Richardo Dadd paroda, kurioje akcentuojamas menininko kruopštus, pasakiškas vaizduotės pasaulis ir kartu jo biografijos dramatiškas kontekstas. Dadd vardas meno istorijoje dažnai siejamas su detaliais, fantazijos kupinais siužetais, o jo gyvenimo istorija primena ir apie XIX amžiaus psichikos sveikatos sampratą bei institucijas.

    Paryžiuje Musée du Luxembourg parodoje apie Andy Warhol dėmesys sutelkiamas į mažiau plačiai aptariamą kūrybos pusę, jo piešinius. Ekspozicijose tokia kryptis paprastai padeda suprasti, kaip poparto ikonografija gimė iš kasdienių eskizų, portretų ir idėjų „juodraščių“.

    Kinas ir serialai: sugrįžta herojai

    Kino teatruose startuoja „Spider-Man: Brand New Day“, kuriame pagrindinį vaidmenį vėl kuria Tomas Hollandas. Siužetas tęsia ankstesnių įvykių pasekmes, kai pasaulis nebeprisimena Peterio Parkerio, o tai suteikia istorijai daugiau vienatvės, atsakomybės ir tapatybės klausimų.

    Serialų mėgėjams numatytas animacinio „Batman: Caped Crusader“ antrojo sezono startas „Prime Video“ platformoje. Ši interpretacija dažnai apibūdinama kaip grįžimas prie niūresnės, detektyvinės Gotham miesto atmosferos, kurioje ryškėja ankstyvieji Bruce’o Wayne’o metai ir jo santykiai su sąjungininkais bei priešais.

    Muzika: naujas Ariana Grande albumas

    Muzikos naujienų sąraše išsiskiria Ariana Grande studijinis albumas „Petal“. Jis pristatomas kaip emocinio atsinaujinimo ir lengvesnio tono pop bei ritmenbliuzo mišinys, kuriame dainininkė tęsia pastarųjų metų kūrybinę kryptį ir tuo pačiu grįžta prie aiškesnės popmuzikos formos.

    Toks leidinys tikėtina taps viena ryškiausių savaitės srautinių perklausų naujienų, ypač dėl didelio atlikėjos auditorijos aktyvumo pirmosiomis dienomis po premjeros. Kartu tai primena bendrą tendenciją, kai albumai vis dažniau planuojami taip, kad sustiprintų tiek grojaraščių pasiekiamumą, tiek koncertinių turų komunikaciją.

  • Trumpas supykdė Katy Perry dėl „Firework“ ir viešai LeBroną Jamesą pavadino rasistu

    Trumpas supykdė Katy Perry dėl „Firework“ ir viešai LeBroną Jamesą pavadino rasistu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per kelias dienas įsivėlė į du garsiai nuskambėjusius konfliktus su žinomais pramogų pasaulio žmonėmis. Vienu atveju įtūžį sukėlė Baltųjų rūmų socialinių tinklų įrašas su Katy Perry daina, kitu – paties Trumpo pareiškimas apie NBA žvaigždę LeBroną Jamesą.

    Didžiausio atgarsio sulaukė Baltųjų rūmų oficialioje „TikTok“ paskyroje paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti karinių smūgių vaizdai, o fone skamba Katy Perry hitas „Firework“. Prie vaizdo taip pat buvo pridėta žinutė, kad Iranas esą buvo perspėtas.

    „Esu sukrėsta ir pikta matydama, kaip „Firework“ naudojama Baltųjų rūmų „TikTok“ paskyroje kaip karinių smūgių vaizdų fonas. Tam nepritariau, manęs niekas neklausė ir aš to nepalaikau“, – sakė Katy Perry.

    Dainininkė pabrėžė, kad kūrinį rašė kaip vilties, gydymo ir vidinės stiprybės himną žmonėms sunkiausiais jų gyvenimo momentais. Pasak jos, dainos prasmės susiejimas su smurto ir griovimo vaizdais kertasi su tuo, ką šis kūrinys reiškia, ir kelia klausimų dėl kūrybos panaudojimo be autoriaus sutikimo.

    Politika ir popkultūra viename įraše

    Toks atvejis vėl priminė seniai besitęsiančią JAV politikos ir popkultūros trintį dėl muzikos naudojimo rinkiminėse kampanijose ar oficialiuose politiniuose įrašuose. JAV praktikoje leidimai kūriniams gali priklausyti nuo kelių grandžių, tačiau viešojoje erdvėje dažniausiai lemia ne teisinės detalės, o reputacinė rizika ir menininkų reakcijos.

    Pastaraisiais metais muzikantai ir jų atstovai vis dažniau viešai reaguoja į politinį kūrinių panaudojimą, ypač kai kūrinio žinutė, autoriaus vertybės ar auditorijai siunčiama emocija, jų manymu, iškraipoma. Socialinių tinklų laikais tokie konfliktai sparčiai išplinta ir tampa atskira politinio komunikavimo istorija.

    LeBrono Jameso klausimas ir netikėtas kaltinimas

    Kitas epizodas kilo per Trumpo pasisakymą žurnalistams, kai jo buvo paklausta apie LeBrono Jameso karjeros planus ir amžiną diskusiją, kas geriausias krepšininkas – LeBronas ar Michaelas Jordanas. Trumpas atsakė, kad su Jordanu esą draugauja ir su juo žaidžia golfą.

    „Manau, LeBronas galbūt yra rasistas, bet gal jis tiesiog nemėgsta Trumpo. Nežinau. Man patinka žmonės, kuriems patinku aš, todėl renkuosi Michaelą Jordaną“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis pareiškimas greitai išplito socialiniuose tinkluose ir sulaukė kritikos dėl nepagrįstos etiketės bei asmeniškumų. LeBronas Jamesas iki šiol viešai neatsakė į tokį Trumpo komentarą, tačiau krepšininkas anksčiau ne kartą yra viešai rėmęs Demokratų kandidatų kampanijas ir kalbėjęs socialinio teisingumo temomis.

    Abu konfliktai rodo, kad JAV politinėje darbotvarkėje kultūros figūros išlieka svarbios ne tik kaip pramogų pasaulio autoritetai, bet ir kaip simboliai, per kuriuos persikelia vertybinės bei komunikacinės kovos. O socialinių platformų turinys, ypač kai jame naudojama muzika, tampa greitu būdu mobilizuoti auditorijas, bet kartu ir greitu keliu į naujus skandalus.

  • Mirė britų komikas ir gamtos laidų vedėjas Billas Oddie: „The Goodies“ žvaigždei buvo 85

    Mirė britų komikas ir gamtos laidų vedėjas Billas Oddie: „The Goodies“ žvaigždei buvo 85

    Nuo „The Goodies“ iki BBC gamtos laidų

    Mirė britų komikas, scenaristas, muzikantas ir gamtosaugos aktyvistas Billas Oddie. Jam buvo 85 metai, o apie netektį pranešė jo agentas David Foster.

    B. Oddie plačiajai auditorijai labiausiai įsiminė kaip vienas iš komedijos trio „The Goodies“ narių. Šios grupės televizijos šou Jungtinėje Karalystėje buvo rodomas 1970–1982 metais ir tapo vienu ryškiausių to laikotarpio komedijos projektų.

    „Billas buvo daugybę talentų turintis žmogus, tačiau jam svarbiausia buvo ne šlovė, o pagarba gamtai ir jos apsauga“, – sakė David Foster.

    Pasak agento, B. Oddie savo darbu nuosekliai skatino auditoriją ne tik domėtis laukine gamta, bet ir aktyviai ją saugoti. Jis pabrėžė, kad komiko indėlis į gamtosaugą bus ilgai prisimenamas, o šeima šiuo metu prašo gerbti privatumą.

    Gamtosaugos veidas televizijoje

    Po „The Goodies“ laikotarpio B. Oddie vis labiau siejo karjerą su gamtos tema ir tapo atpažįstamu televizijos veidu. Jis vedė ir kūrė įvairias BBC laidas apie paukščius bei laukinę gamtą, tarp jų „Birding With Bill Oddie“, „Bill Oddie Goes Wild“, taip pat prisidėjo prie „Springwatch“ ir „Autumnwatch“.

    Šios laidos Jungtinėje Karalystėje išpopuliarino paukščių stebėjimą ir platesnį domėjimąsi biologine įvairove, o pats B. Oddie dažnai buvo pristatomas kaip vienas žinomiausių šalies paukščių stebėtojų. Gamtosaugos organizacijos ne kartą akcentavo, kad tokie vieši veidai padeda pritraukti dėmesį nykstančioms rūšims ir buveinių apsaugai.

    Atvirumas apie depresiją ir šeima

    B. Oddie viešai kalbėjo apie psichikos sveikatą ir yra atskleidęs, kad 2001 metais jam buvo diagnozuota klinikinė depresija. Jo atvirumas prisidėjo prie platesnių diskusijų visuomenėje apie tai, kad emociniai sunkumai gali paliesti ir viešus, sėkmingus žmones.

    B. Oddie paliko žmoną Laurą ir tris dukras. Rosie yra iš santuokos su Laura, o Kate ir Bonnie – iš pirmosios santuokos su džiazo muzikante Jean Hart.