CP v2

Blog

  • Turto deklaracijų terminas jau čia: iki gegužės 4 dienos privalo pateikti tūkstančiai gyventojų

    Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją šiemet reikia pateikti iki gegužės 4 dienos. Klaipėdos apskrityje tai jau padarė per 6 100 gyventojų, tačiau dar apie 4 900 privalo suspėti iki nustatyto termino.

    Turto deklaracijoje reikia nurodyti praėjusių metų pabaigoje turėtą nekilnojamąjį ir kitą registruojamą turtą, taip pat tam tikros vertės paskolas, vertybinius popierius, pinigines lėšas bei kitą teisės aktuose numatytą turtą. VMI atkreipia dėmesį, kad daugeliui gyventojų tai yra standartinė, per Elektroninio deklaravimo sistemą atliekama procedūra.

    „Turto deklaravimas daugeliui gyventojų yra paprastas ir nesudėtingas procesas“, – sako Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.

    Pareiga deklaruoti turtą taikoma Gyventojų turto deklaravimo įstatyme išvardintiems asmenims. Tarp jų yra politikai, valstybės tarnautojai, biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, savivaldybių bei valstybės įmonių vadovai, taip pat teisėjai, notarai ir kiti asmenys, kurių veiklai keliami skaidrumo reikalavimai.

    VMI pabrėžia, kad deklaravimo prievolė dažnai apima ir šeimos narius, todėl verta pasitikrinti, ar ji netaikoma sutuoktiniui ar kitiems kartu deklaruojamiems asmenims. Jei kyla abejonių, rekomenduojama pasinaudoti oficialia informacija VMI svetainėje arba kreiptis konsultacijai.

    Turto deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą, prisijungus per išorines tapatybės patvirtinimo priemones. VMI taip pat primena, kad atvykimui į aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija.

  • Gegužės 15–17 dienomis Palangoje vyks festivalis „Sportas visiems“: ką veikti šeimoms ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams

    Gegužės 15–17 dienomis Palanga, tituluojama Europos sporto miestu, tris dienas taps aktyvaus laisvalaikio traukos centru: čia vyks festivalis „Sportas visiems“. Organizatoriai žada įvairaus amžiaus dalyviams atviras veiklas nuo sporto turnyrų iki sveikatingumo užsiėmimų miesto erdvėse ir pajūryje.

    Renginio programa šiemet akcentuoja Vaiko dienos paminėjimą, todėl daug dėmesio skiriama vaikams, jaunimui ir šeimoms. Pagrindinė idėja paprasta: judėjimas turi būti pasiekiamas kiekvienam, nepriklausomai nuo sportinės patirties ar fizinio pasirengimo.

    Veiklos numatytos skirtingose Palangos vietose, kad festivalio ritmas persikeltų iš stadiono į aikštes, paplūdimį ir sporto sales. Tokia struktūra atitinka pastarųjų metų tendenciją sporto renginius paversti miesto švente, kur dalyvauti galima ne tik varžantis, bet ir išbandant naujas veiklas.

    Atidarymas ir pagrindiniai akcentai

    Festivalio kulminacija planuojama šeštadienį, kai tradiciškai rengiama dalyvių eisena nuo jūros tilto iki miesto centro. Vėliau Palangos miesto centriniame stadione vyksta oficiali atidarymo ceremonija ir masiniai pasirodymai.

    Tokio formato atidarymai dažnai sutelkia didžiausią srautą, todėl atvykstantiems verta įsivertinti laiką ir judėjimą mieste. Organizatoriai paprastai ragina rinktis pėsčiomis pasiekiamas vietas ir viešąsias erdves, ypač kai renginiai vyksta centre.

    Sportas, kuriame lengva dalyvauti

    Per tris dienas dalyviams siūloma plati sporto šakų įvairovė: nuo populiarių komandinių žaidimų iki individualių rungčių. Programoje numatyti futbolo, krepšinio, tinklinio, badmintono turnyrai, taip pat šaškių, šachmatų ir smiginio varžybos.

    Bėgimo mėgėjams planuojamos 1, 5 ir 10 kilometrų distancijos, o šeimoms siūlomas šiaurietiškojo ėjimo žygis. Paplūdimyje ir kitose atvirose erdvėse tradiciškai vyksta pajūriui pritaikytos aktyvios veiklos, kurias patogu išbandyti be sudėtingo inventoriaus.

    Greta klasikinių sportų numatomos ir netradicinės veiklos, kurios dažnai pritraukia tuos, kurie į varžybas nesiveržia, bet nori pajudėti. Tarp jų minimi diskgolfas, slackline balansavimas, alpinizmo sienelė, mini biatlonas, orientavimosi žaidimai ir lėkščiasvydžio turnyras „Palanga Sands“.

    Sveikatingumas ir veiklos vaikams

    Vaikams ir jaunimui programoje žadama daugiau praktinių užsiėmimų, kuriuose svarbiausia ne rezultatas, o patirtis. Numatyti aktyvūs žaidimai, įvairių sporto šakų pristatymai, taip pat užsiėmimai, skatinantys judėjimo įgūdžius ir pasitikėjimą savo jėgomis.

    Sveikatingumo dalis papildo sportinę programą: planuojama sveikatos stotelė su fizinio pajėgumo testais, Lietuvos sporto universiteto judesio laboratorijos veiklos, pirmosios pagalbos mokymai ir praktiniai savimasažo užsiėmimai. Tokie elementai atliepia augantį visuomenės dėmesį ne tik sportui, bet ir kasdieniams įpročiams, padedantiems geriau jaustis.

    Vakarinė programa taip pat orientuota į bendruomeniškumą: numatomi šokių renginiai ir atviri pasirodymai, tarp jų linijinių šokių festivaliai bei „Latino Dance Party“ vakaras. Organizatorių teigimu, tikslas išlieka tas pats – kad Palangoje kiekvienas rastų sau tinkamą būdą judėti.

    Festivalis „Sportas visiems“ pristatomas kaip renginys, jungiantis sportą, sveikatingumą ir miesto šventės atmosferą. Atvykstantiems rekomenduojama iš anksto susiplanuoti laiką pagal dominančias veiklas, nes renginiai vyksta keliose erdvėse tuo pačiu metu.

  • Slapukai ir „Google ReCaptcha“ naujienų portaluose: ką reiškia sutikimai ir ką galite valdyti patys

    Daugelyje naujienų portalų apsilankius pirmiausia pasitinka slapukų pasirinkimo langas. Jame paprastai nurodoma, kad dalis slapukų yra būtini svetainės veikimui, o kiti skirti statistikai, personalizavimui ar rinkodarai.

    Tokie pranešimai dažnai mini ir „Google ReCaptcha“: tai apsaugos sprendimas, padedantis atskirti realų žmogų nuo automatizuotų užklausų. Praktikoje jis dažniausiai naudojamas kontaktų, prenumeratos, komentarų ar kitose formose, kad sumažintų šlamšto ir piktnaudžiavimo riziką.

    Kuo skiriasi slapukų rūšys?

    Būtini slapukai paprastai reikalingi, kad veiktų esminės svetainės funkcijos, pavyzdžiui, puslapio navigacija ar saugumo mechanizmai. Tokie slapukai dažniausiai nerenka informacijos rinkodaros tikslams ir be jų portalas gali neveikti korektiškai.

    Našumo ir statistikos slapukai skirti matuoti lankomumą, srautų šaltinius, vartotojų elgseną puslapiuose ir panašius rodiklius. Ši informacija padeda redakcijoms ir produktų komandoms spręsti, kas skaitoma, kur vartotojai pasimeta ir kaip gerinti greitį bei patogumą.

    Rinkodaros slapukai dažniausiai naudojami reklamos personalizavimui, dažnio ribojimui ir kampanijų efektyvumui vertinti. Jie gali sekti naršymo veiksmus per skirtingus puslapius ar svetaines, kad reklama būtų labiau pritaikyta interesams.

    Kas yra „Google ReCaptcha“ ir kodėl ji minima?

    „Google ReCaptcha“ skirta apsaugoti formas ir prisijungimus nuo automatizuotų atakų, kurios gali siųsti šlamštą arba bandyti išnaudoti svetainės spragas. Tai ypač aktualu didelio srauto portalams, kuriuose robotai dažnai bando masiškai pildyti užklausas ar registracijas.

    Kai kurie portalai nurodo, kad tam tikri slapukai ar techniniai sprendimai padeda užtikrinti, jog „Google ReCaptcha“ veiks sklandžiai. Vartotojui tai dažniausiai reiškia paprastą pasirinkimą: leisti tam tikras funkcijas, kad formos veiktų be trukdžių, arba riboti sutikimus ir susidurti su papildomais patikrinimais.

    Ką realiai galite padaryti kaip vartotojas?

    Dažniausiai slapukų lange galima sutikti su visais slapukais, atsisakyti nebūtinų arba pasirinkti nustatymus detaliau. Jei nenorite rinkodaros ar išplėstinės analizės, paprastai pakanka palikti tik būtinus slapukus ir išjungti likusias kategorijas.

    Vėliau nustatymus dažnai galima pakeisti svetainės privatumo ar slapukų valdymo skiltyje. Taip pat galima išvalyti slapukus naršyklėje arba naudoti naršyklės privatumo nustatymus, tačiau tai gali reikšti, kad dalį pasirinkimų teks atlikti iš naujo.

    Svarbu atskirti patogumą nuo kontrolės: kuo daugiau sutikimų suteikiama, tuo mažiau trukdžių gali būti turiniui, formoms ar reklamos rodymui. Kuo daugiau ribojimų pasirenkama, tuo daugiau kontrolės turite dėl duomenų naudojimo, bet kai kurios funkcijos gali veikti paprasčiau arba lėčiau.

  • Palangoje vyks solidarumo akcija Tik taip reiškia taip: dėmesys sutikimui ir parama nukentėjusiems

    Balandžio 30 dieną Palangos miesto jaunimo ir savanorystės centre vyks solidarumo akcija Tik taip reiškia taip, skirta atkreipti dėmesį į seksualinio smurto problemą ir sutikimo svarbą. Organizatoriai kviečia bendruomenę susiburti, išgirsti ekspertų įžvalgas ir parodyti paramą nukentėjusiems.

    Renginys siejamas su tarptautinėmis iniciatyvomis, kurios primena paprastą principą: sutikimas turi būti aiškus, laisvas ir bet kada atšaukiamas. Pastaraisiais metais vis daugiau institucijų ir nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje pabrėžia, kad prevencija prasideda nuo švietimo ir aiškių visuomenės normų.

    Programoje numatyta paskaita, kurioje bus aptarta sutikimo samprata, jos reikšmė ir praktinės situacijos, su kuriomis susiduria jaunimas bei suaugusieji. Taip pat planuojama bendruomeninė veikla ir simbolinis flešmobas, kviečiantis vieningai išreikšti palaikymą.

    Organizatoriai prašo dalyvių laikytis simbolinio aprangos kodo ir vilkėti džinsus, taip prisidedant prie solidarumo žinutės, kad atsakomybė už smurtą tenka smurtautojui, o ne aukai. Renginį organizuoja Palangos miesto savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija.

    Akcijos rengėjai pabrėžia, kad tokie susitikimai svarbūs ne tik kaip viešas pareiškimas, bet ir kaip saugi erdvė pokalbiui apie ribas, pagarbą ir pagalbos galimybes. Dėl detalesnės programos ir dalyvavimo sąlygų rekomenduojama sekti organizatorių skelbiamą informaciją.

  • Medicinos darbuotojų diena Palangoje: meras įteikė padėkas labiausiai nusipelniusiems

    Palangoje balandžio 27 dieną paminėta Lietuvos medicinos darbuotojų diena, subūrusi miesto ir regiono sveikatos priežiūros bendruomenę. Šventė tapo proga padėkoti tiems, kurių kasdienis darbas dažniausiai matomas tik susidūrus su liga ar trauma.

    Šventinės popietės metu susirinkusius pasveikino Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis ir VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos Gintaras“ vyriausioji slaugos administratorė Viktorija Rancienė. Kalbėta apie komandinio darbo svarbą ir augančius lūkesčius sveikatos sistemai.

    Renginio metu labiausiai nusipelniusiems Palangos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams įteiktos mero padėkos. Jos skirtos skirtingų grandžių specialistams – nuo šeimos medicinos, slaugos ir reabilitacijos iki socialinių paslaugų – pabrėžiant, kad pacientų kelias sveikstant vis dažniau priklauso nuo kelių sričių profesionalų darbo.

    Padėkos įteiktos VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai Vilmai Baltonienei ir Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistei Gabijai Norvaišei. Taip pat pagerbtos slaugytojos Valentinos Kryževičienės ir Laimos Varkojienės pastangos VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės padaliniuose.

    Tarp apdovanotųjų – Palangos miesto globos namų slaugytojos padėjėja Laima Jokubauskienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Palangos klinikos slaugytoja Virginija Jasienė. Padėka skirta ir VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filialo „Pušynas“ masažuotojui Valdui Lukauskui.

    Įvertinta atvejo vadybininkės Vandos Vaičekauskienės veikla S. Kulikauskienės įmonėje Bendrosios praktikos gydytojo centre, taip pat VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos Gintaras“ slaugytojos Irenos Kubilienės darbas. Padėkota ir K. Preibio gamybinės įmonės „Ave Medica“ klinikos slaugytojai Neringai Gelumbickienei.

    Padėkos įteiktos UAB Palangos Žvorūnė socialinei darbuotojai Linai Baltmiškytei bei UAB Palangos linas slaugytojai Ilonai Einienei. Tarp apdovanotųjų – ir UAB Sveikatos centro „Energetikas“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Vida Mankuvienė.

    Po oficialiosios dalies sveikatos bendruomenei surengta koncertinė programa, kurią dovanojo atlikėja Rūta Ščiogolevaitė. Organizatoriai pabrėžė, kad tokios šventės – ne tik padėkos ženklas, bet ir priminimas apie nuolatinį sveikatos priežiūros darbuotojų poreikį užtikrinti paslaugų kokybę, prieinamumą ir žmogišką ryšį su pacientu.

  • Černobylio zonoje gamta klesti, bet ne taip, kaip tikėtasi: mokslininkai fiksuoja pokyčius

    Praėjus 40 metų po 1986 metais įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos, aplinkinė atskirties zona nėra virtusi „negyva dykuma“. Priešingai, čia sugrįžo gausi laukinė fauna ir tankūs miškai, o žmonių nebuvimas daugeliui rūšių tapo netikėta „apsauga“ nuo kasdienės ūkinės veiklos.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia: gausesnė gyvūnija nereiškia, kad radiacija tapo palanki gyvybei. Tyrimai rodo, kad jonizuojančioji spinduliuotė gali daryti neigiamą poveikį organizmams, o dalis pokyčių – nuo pakitusių audinių iki vystymosi sutrikimų – fiksuojami ir šiandien.

    Pagrindinis veiksnys, kurį dažniausiai akcentuoja ekologai, yra priverstinė evakuacija ir ilgalaikis žmonių veiklos sumažėjimas. Nebeliko intensyvios žemdirbystės, miškų kirtimo, nuolatinio triukšmo ir eismo, todėl daugeliui rūšių atsivėrė didelės vientisos buveinės.

    Tokiose sąlygose laukiniai gyvūnai gali daugintis ir migruoti be įprastų trikdžių, o augalija natūraliai atkuria buvusias ekosistemas. Tačiau tai nėra „grįžimas į praeitį“: radiacijos židiniai, gaisrų rizika ir dirvožemio tarša lemia, kad ekosistemų raida vyksta kitokiu keliu nei prieš avariją.

    Skirtingos mokslininkų grupės Černobylio zonoje fiksuoja įvairius biologinius efektus – nuo pakitusių medžių formų iki gyvūnų sveikatos problemų. Kai kuriais atvejais aprašomi navikiniai pakitimai, o taip pat neįprasti mikroorganizmų reiškiniai radioaktyviose aplinkose, kurie tebėra aktyvių diskusijų objektas.

    Pastaraisiais metais dėmesio sulaukė ir hipotezės apie galimą prisitaikymą. Pavyzdžiui, 2022 metais publikuotame tyrime apie medvarles buvo aptarta, kad atskirties zonoje jos vidutiniškai tamsesnės nei už jos ribų, o didesnis melanino kiekis teoriškai galėtų būti susijęs su apsauginiais mechanizmais.

    Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad vien radiacijos paaiškinimo gali nepakakti. Rezultatus gali veikti ir kiti veiksniai, tokie kaip sunkieji metalai ar specifinės vietovės sąlygos, todėl priežastinis ryšys tarp spalvos pokyčių ir radiacijos lygio išlieka tiriamas.

    Populiariojoje kultūroje Černobylis dažnai vaizduojamas kaip „mutantų“ teritorija, tačiau realybė gerokai nuosaikesnė. Ekologai ir radiobiologai zoną apibūdina kaip unikalią, bet sudėtingą natūralią laboratoriją, kur susipina žmonių nebuvimo nauda ir ilgalaikės taršos padariniai.

    „Miškas aplink Černobylio elektrinę knibžda medžių ir laukinių gyvūnų, bet jis nėra toks, koks buvo iki avarijos“, – sakė radiobiologė Carmel Mothersill.

    Praktikoje tai reiškia, kad gyvybė čia sugebėjo atsikurti, tačiau ekosistemos struktūra, rūšių santykiai ir sveikatingumas kai kuriose vietose gali skirtis nuo priešavarinių. Mokslininkams tai suteikia retą galimybę vertinti, kaip gamta reaguoja į ilgalaikę taršą, kai žmogaus spaudimas yra minimalus.

  • Jūros lygis kyla, žemė sėda: nauja grėsmė Kinijos pakrančių miestams, įskaitant Šanchajų

    Jūros lygio kilimas, spartėjantis dėl klimato kaitos, vis dažniau vertinamas kartu su kitu, mažiau matomu reiškiniu – sausumos sėdimu. Mokslininkai įspėja, kad ši dviguba rizika ypač pavojinga dideliems Kinijos pakrančių miestams, pirmiausia deltose įsikūrusiems urbanistiniams centrams.

    Pastarųjų dešimtmečių duomenys rodo, kad pasaulinis vidutinis jūros lygis kyla greičiau nei ankstesniais šimtmečiais, o pakrančių infrastruktūra tampa jautresnė net ir nedideliam vandens lygio pokyčiui. Kai tuo pačiu metu sėda ir pati žemė, santykinis jūros lygis mieste didėja dar sparčiau, o potvyniai iš retų įvykių gali virsti pasikartojančia problema.

    Jūros lygio kilimą lemia keli susiję procesai: šylantis vandenynas plečiasi, be to, prie jo prisideda tirpstantys sausumos ledynai ir ledyniniai skydai. Dėl šių priežasčių pakrančių zonose ilgainiui didėja audrų bangų prasiskverbimas į sausumą, druskingo vandens įsiskverbimas į požeminius vandenis ir apkrovos apsauginiams pylimams.

    Tačiau vien tik jūros lygio kilimas nėra visa istorija. Daugelio miestų pažeidžiamumą didina žemės paviršiaus sėdimas, kuris gali vykti natūraliai dėl nuogulų suslūgimo, bet dažnai pagreitėja dėl žmogaus veiklos, ypač intensyvaus požeminio vandens išgavimo ir didėjančios tankios statybos apkrovos.

    Didelė dalis Kinijos pakrančių megapolių yra įsikūrę upių deltose, kur gruntas sudarytas iš vandeniu prisotintų nuogulų. Tokiose vietovėse net ir be papildomų veiksnių būdingas lėtas suslūgimas, o spartus urbanizacijos tempas ir pramoninė veikla riziką padidina.

    Šanchajus dažnai minimas kaip vienas aiškiausių pavyzdžių, nes istoriškai dalyje miesto fiksuotas reikšmingas žemės paviršiaus nusėdimas, siejamas su požeminio vandens naudojimu. Įvedus griežtesnes gavybos taisykles ir taikant vandens valdymo priemones, sėdimo tempas kai kuriose teritorijose sumažėjo, tačiau kartu augantis jūros lygis reiškia, kad bendras potvynių pavojus išlieka aktualus.

    Ekspertai pabrėžia, kad dalį rizikos galima mažinti vietiniais sprendimais, net jei jūros lygio kilimas yra globalus reiškinys. Tarp svarbiausių priemonių – požeminio vandens išgavimo ribojimas, vandens grąžinimas į požeminius sluoksnius ten, kur tai įmanoma, ir statybų bei infrastruktūros planavimas atsižvelgiant į geologines sąlygas.

    Vis dažniau remiamasi ir palydoviniais matavimais, leidžiančiais sudaryti detalius žemės sėdimo žemėlapius, identifikuoti sparčiausiai besikeičiančias zonas ir nukreipti investicijas ten, kur poveikis būtų didžiausias. Tokie duomenys gali padėti miestams laiku stiprinti krantines, pertvarkyti lietaus nuotekų sistemas ir peržiūrėti naujų projektų reikalavimus.

    Kelių veiksnių susidėjimas reiškia, kad pakrančių miestams svarbu vertinti ne tik klimatines prognozes, bet ir tai, kas vyksta po kojomis. Ten, kur kylantis jūros lygis sutampa su sėdančia žeme, laiko pasiruošti gali būti mažiau, nei rodo vien tik globalios klimato kreivės.

  • Kas bus Kachovkos tvenkinio vietoje po 100 metų: ekologas prognozuoja Dnipro ateitį

    Po Kachovkos užtvankos suardymo ir staigaus vandens nuslūgimo teritorijoje prasidėjo spartūs gamtiniai pokyčiai. Ukrainos ekologas Valentynas Ščerby­na teigia, kad jei žmogus nesikiš, per artimiausius 5–15 metų čia natūraliai susiformuos nauja, bet istoriniu požiūriu šiam regionui būdinga ekosistema.

    Pasak jo, ši vietovė dar iki tvenkinio įrengimo buvo Didžiojo Zaporižios Luko dalis – plataus Dnipro užliejamų pievų, pelkių ir salpinių miškų kompleksas. Tokios teritorijos svarbios klimatui, vandens apytakai ir biologinei įvairovei, todėl jų natūralus atsikūrimas gali turėti reikšmės visam vidurinio ir žemutinio Dnipro baseinui.

    Ekologas primena, kad šios žemumos istoriškai ne kartą patirdavo didelius potvynius, o salpinės ekosistemos yra prisitaikiusios prie staigių vandens lygio šuolių. Dėl to, jo vertinimu, yra pagrindo tikėtis, kad dalis gamtinių funkcijų čia atsistatys ir po šio sukrėtimo, nors kai kurie pokyčiai gali būti ilgalaikiai.

    Kalbėdamas apie žuvų išteklius, Ščerby­na pabrėžia, kad iki užtvankos Dnipre ir jo salpose gyveno apie 70 žuvų rūšių, įskaitant vertingas eršketines. Įrengus tvenkinį, migracija į nerštavietes tapo sudėtinga, o daliai rūšių populiacijos smarkiai sumenko, kai kurios, pasak eksperto, regioniniu mastu išnyko.

    Staigus vandens nuslūgimas dalį žuvų nuplovė žemyn, kita dalis žuvo seklumose, ypač jautriu neršto laikotarpiu. Ekologas atkreipia dėmesį, kad ypač didelė rizika tenka eršketinėms žuvims, kurių populiacijoms atsigauti prireikia dešimtmečių, o jų netektys gali būti sunkiai atstatomos.

    Paukščiams smūgis, pasak jo, sutapo su perėjimo sezonu, todėl daugiausia nukentėjo jaunikliai ir perinčios kolonijos užliejamose vietose. Vis dėlto nemaža dalis vandens ir pakrančių paukščių rūšių yra gana prisitaikančios, todėl, jei buveinės nebus trikdomos, jos gali per kelis sezonus persikelti ir vėl gausėti.

    Didelėje dalyje buvusio dugno liko stori dumblų sluoksniai, kurie išdžiūvę suskeldėjo, tačiau, pasak ekologų, tokios nuosėdos dažnai būna itin derlingos. Į įtrūkimus patekusios sėklos greitai sudygo, o vietomis ėmė formuotis tankūs karklų sąžalynai, kurie stabilizuoja dirvožemį ir sudaro sąlygas tolimesnei sukcesijai.

    Ščerby­na aiškina, kad laikui bėgant karklų tankmės natūraliai praretės dėl konkurencijos, atsivers plotai, kuriuose gali įsitvirtinti kitos medžių rūšys, įskaitant tuopas ir drebulę. Taip palaipsniui galėtų formuotis salpiniai miškai, būdingi periodiškai užliejamoms upių slėnių teritorijoms.

    Ilgesnėje perspektyvoje, per 50–100 metų, jei nebus vykdomas intensyvus teritorijos pertvarkymas, buvusi tvenkinio zona, anot eksperto, gali priartėti prie natūralesnės, laisviau tekančios upės slėnio būklės. Kartu jis pabrėžia, kad procesų greitį lems žmogaus veikla, Dnipro nuotėkio reguliavimas ir tai, ar teritorija bus palikta gamtinei raidai.

    Ekologas taip pat įspėja, kad didžiausia rizika kyla endeminėms rūšims, kurios gyvena tik šioje teritorijoje. Jei jų nebelieka, atkurti populiacijas praktiškai neįmanoma, todėl galutines išvadas, jo teigimu, bus galima daryti tik atlikus išsamius lauko tyrimus, kai tai leis saugumo sąlygos.

  • Panamoje dingo vandenyno apvellingas: reiškinys, palaikęs gyvybę 40 metų, šiemet neįsijungė

    Prie Panamos Ramiojo vandenyno pakrantės mokslininkai užfiksavo išskirtinę anomaliją: 2025 metais neįvyko sezoninis apvellingas – šaltų, maistinėmis medžiagomis turtingų vandenų pakilimas į paviršių. Tai pirmas toks atvejis per maždaug 40 metų stebėjimų, todėl tyrėjai ragina stiprinti vandenynų stebėseną.

    Apvellingas šiame regione paprastai suaktyvėja nuo gruodžio iki balandžio, kai sustiprėję šiaurės pasatai pajudina paviršinius vandenis ir leidžia iš gelmių kilti šaltesniam vandeniui. Kartu į paviršių patenka ir maistinės medžiagos, kurios maitina planktoną, o šis yra visos jūrinės mitybos grandinės pagrindas.

    Kaip nurodo tyrimą atlikę Smithsonian tropinių tyrimų instituto mokslininkai, šįkart mechanizmas nesuveikė dėl neįprastai silpnų vėjų. Dėl to pakrantės vandenys labiau įšilo, o vandenyno produktyvumas staigiai krito, nes į viršutinius sluoksnius nepateko įprastas maistinių medžiagų „papildymas“.

    Tokie pokyčiai paprastai greitai atsispindi biologiniuose rodikliuose: mažėja planktono gausa, prastėja sąlygos žuvų ištekliams, o visoje ekosistemoje ima stigti energijos. Tyrėjai pabrėžia, kad šis procesas Panamos pakrantėje ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „variklių“, padedančių palaikyti gausias žvejybos zonas.

    Apvellingas reikšmingas ne tik žuvininkystei. Šaltesnis vanduo įprastai padeda mažinti šiluminį stresą koralų rifams, o taip pat palaiko vėsesnę vandens temperatūrą palei pakrantes, kurios jautrios karščio bangoms.

    Silpnesnis apvellingas reiškia šiltesnį paviršinį vandenį, o tai didina riziką tiek koralų būklei, tiek kai kurių rūšių migracijai ir išteklių persiskirstymui. Ilgainiui tokios sąlygos gali keisti ir vietos bendruomenėms svarbių žuvų gausą bei sezoniškumą.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tropinės apvellingo zonos pasaulyje vis dar ištirtos netolygiai, o jų pokyčiai gali turėti platesnių pasekmių nei vien regioninė ekologija. Vandenynas sugeria didelę dalį perteklinės šilumos, todėl vėjų, srovių ir temperatūrų pokyčiai gali turėti grandininį poveikį tiek vietos orams, tiek anglies apytakai.

    Tokie sutrikimai taip pat dažnai siejami su didesnio masto klimato svyravimais, kai atmosferos cirkuliacija laikinai pasikeičia. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vienam sezonui nepakanka daryti galutinių išvadų apie ilgalaikę kryptį, todėl būtina nuosekli stebėsena ir duomenų palyginimas su ankstesniais metais.

    „2025 metais užfiksavome reiškinį, su kuriuo iki šiol nebuvome susidūrę: per visą stebėjimų laikotarpį šis gyvybiškai svarbus procesas taip ir neprasidėjo“, – teigė tyrimo autoriai.

    Pasak jų, atvejis yra aiškus signalas, kad vandenynų monitoringas turėtų būti stiprinamas, nes panašūs sutrikimai gali pasikartoti ir kituose regionuose. Kuo greičiau bus fiksuojami tokie pokyčiai, tuo tiksliau bus galima vertinti rizikas ekosistemoms, žuvininkystei ir pakrančių bendruomenėms.

  • Vandeniu bėgantis baziliskas: mokslininkai išskyrė tris judesio fazes ir paaiškino, kodėl tai ne visiems

    Centrinės ir Pietų Amerikos drėgnuosiuose miškuose gyvenantis paprastasis baziliskas, dar vadinamas „Jėzaus driežu“, trumpam gali įveikti vandens telkinį bėgdamas paviršiumi. Mokslininkai aiškina, kad tai nėra „stebuklas“: gyvūnas pasikliauja ypač dideliu greičiu ir tiksliai suderinta judesių seka.

    Norint išlikti virš vandens, kiekvienas žingsnis turi sukurti pakankamą į viršų nukreiptą impulsą, kad kūnas nespėtų panirti. Tyrimai rodo, jog vien pliaukšėjimo į vandenį nepakanka, o pagrindinė atrama susiformuoja po vandens paviršiumi.

    Mokslininkai bazilisko bėgimo ciklą skirsto į tris fazes. Pirmoji yra smūgis, kai koja dideliu greičiu trenkiasi į vandenį ir „užkabina“ atramos momentą.

    Antroji fazė dažnai apibūdinama kaip stūmimas: pėda juda žemyn ir atgal, aplink ją susidaro oro ertmė. Tuomet baziliskas spaudžia tankų vandenį po šia ertme, o būtent tai sukuria didžiausią keliamąją jėgą.

    Trečioji fazė yra atstatymas: koja turi būti labai greitai ištraukiama dar iki subliūkštant oro burbului, kuris kitaip „patemptų“ galūnę žemyn. Kitaip tariant, triukas veikia tik tada, kai greitis ir ritmas nepriekaištingi.

    Gebėjimą bėgti vandeniu lemia ne vien technika, bet ir sandara. Baziliskai turi dideles užpakalines kojas, o ant pirštų esančios odos ataugos kontaktuojant su vandeniu praplatėja, padidindamos atramos plotą.

    Vis dėlto šis mechanizmas veikia tik siaurame kūno masės diapazone. Didėjant driežui, jo svoris auga greičiau nei raumenų pajėgumas sukurti reikiamą impulsą, todėl daliai individų tokia strategija tampa per brangi energijos požiūriu arba tiesiog fiziškai nebeįmanoma.

    Manoma, kad bėgimas vandeniu išsivystė kaip apsisaugojimas nuo plėšrūnų: taip galima greitai pasitraukti nuo sausumos grėsmės, išlaikant kontrolę, kur judama. Jei atstumas per didelis arba tempas krenta, baziliskas pereina prie kitos taktikos ir neria.

    Tyrėjai nurodo, kad šie ropliai gali išbūti po vandeniu stebėtinai ilgai, todėl prireikus vanduo tampa ne kliūtimi, o slėptuve. Tokia dviguba strategija paaiškina, kodėl baziliskas laikomas vienu įspūdingiausių judėjimo prisitaikymų tarp roplių.