CP v2

Blog

  • Nemokama prevencinė stovykla Kupiškio rajone: 7 dienos jaunimui apie priklausomybių rizikas

    Nemokama prevencinė stovykla Kupiškio rajone: 7 dienos jaunimui apie priklausomybių rizikas

    Vasarą Kupiškio rajone organizuojamos nemokamos 7 dienų prevencinės stovyklos, skirtos jaunimui nuo 10 metų. Jose daug dėmesio bus skiriama psichoaktyviųjų medžiagų prevencijai, saugių pasirinkimų ugdymui ir kasdieniams įgūdžiams, kurie padeda atsispirti žalingai įtakai.

    Stovyklų metu dalyviai susipažins su psichoaktyviųjų medžiagų poveikiu sveikatai, mokysis atpažinti rizikingas situacijas ir suprasti, kaip veikia bendraamžių spaudimas. Taip pat numatytos edukacinės ir praktinės veiklos, kurios padės kritiškai vertinti informaciją ir priimti atsakingus sprendimus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad prevencija remiasi ne vien teorinėmis žiniomis, bet ir kasdienėmis kompetencijomis: emocijų atpažinimu, streso valdymu, gebėjimu pasakyti ne ir laiku kreiptis pagalbos. Saugioje, palaikančioje aplinkoje jaunimas skatinamas aktyviai dalyvauti, klausti ir išbandyti praktiškai tai, kas vėliau praverčia mokykloje bei tarp bendraamžių.

    Stovyklos vyks Puožo kaime, Kupiškio rajone. Numatyti du laikotarpiai: 2026 metų birželio 13 dieną–19 dieną ir 2026 metų rugpjūčio 9 dieną–15 dieną.

    Dėl registracijos ir papildomos informacijos kviečiama kreiptis telefonu +370 616 82982. Vietų skaičius gali būti ribotas, todėl organizatoriai ragina neatidėlioti, jei vaikas nori prasmingai praleisti savaitę ir sustiprinti įgūdžius, kurie padeda išlikti saugiems.

  • Lietuvos medicinos darbuotojų diena balandžio 27-ąją: kaip Lazdijai padėkojo medikams už darbą

    Lietuvos medicinos darbuotojų diena balandžio 27-ąją: kaip Lazdijai padėkojo medikams už darbą

    Balandžio 27-ąją minima Lietuvos medicinos darbuotojų diena – proga atkreipti dėmesį į gydytojų, slaugytojų, greitosios medicinos pagalbos ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų kasdienį darbą.

    Šia proga Lazdijų rajono sveikatos priežiūros įstaigas aplankė merė Ausma Miškinienė, administracijos direktorė Šarūnė Dumbliauskienė, tarybos posėdžių sekretorė Kristina Budginė ir tarybos narė Jūratė Juodzevičienė.

    Savivaldybės atstovės medikams padėkojo už profesionalumą, kantrybę ir rūpestingumą, taip pat už apsisprendimą dirbti Lazdijų rajone, kur specialistų pritraukimas daugelyje sričių išlieka jautrus klausimas.

    Vizito metu medikams dovanotos žydinčios hortenzijos, kaip simbolinė padėka ir palaikymas. Tokie gestai primena, kad sveikatos priežiūros darbuotojų pastangos matomos ne tik pacientų, bet ir vietos bendruomenės.

    Lietuvoje pastaraisiais metais daug diskutuojama apie sveikatos sistemos tvarumą, darbuotojų krūvius, eiles pas specialistus ir regionų gydymo įstaigų stiprinimą. Medicinos darbuotojų diena tampa proga ne tik pasveikinti, bet ir priminti apie ilgalaikius sprendimus, reikalingus tam, kad kokybiškos paslaugos būtų pasiekiamos visoje šalyje.

  • Medicinos darbuotojų diena: Kalvarijos savivaldybės sveikinimas ir padėka už kasdienį darbą

    Medicinos darbuotojų diena: Kalvarijos savivaldybės sveikinimas ir padėka už kasdienį darbą

    Kalvarijos savivaldybė Medicinos darbuotojų dienos proga sveikina sveikatos priežiūros sistemoje dirbančius žmones ir dėkoja už jų kasdienį darbą. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į medikų profesijos svarbą ir atsakomybę, kuri dažnai matuojama ne tik darbo valandomis, bet ir sprendimais kritinėse situacijose.

    Medicinos darbuotojų darbas apima ne vien gydymą, bet ir ligų prevenciją, pacientų slaugą, reabilitaciją, visuomenės sveikatos stiprinimą. Pastaraisiais metais sveikatos sistema susiduria su iššūkiais, susijusiais su darbuotojų trūkumu, dideliu krūviu ir augančiais pacientų lūkesčiais, todėl profesionalumo ir žmogiškumo derinys tampa ypač svarbus.

    Ačiū už profesinę tarnystę

    Kalvarijos savivaldybės sveikinimas primena, kad už kiekvieno paciento istorijos stovi komandos darbas: gydytojai, slaugytojai, skubios pagalbos specialistai, laboratorijų darbuotojai, kineziterapeutai ir kiti sveikatos priežiūros profesionalai. Jų veikla tiesiogiai prisideda prie bendruomenės saugumo ir gyvenimo kokybės.

    Medicinos darbuotojų diena taip pat yra proga visuomenei įvardyti paprastą, bet svarbų dalyką: pagarba ir pasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais yra būtina prielaida efektyviam gydymui. Dėkingumas kasdienėje kultūroje reiškia ne tik gražius žodžius, bet ir supratingą bendravimą, kantrybę bei konstruktyvų dialogą.

    Naujos tendencijos sveikatos sistemoje

    Šiuolaikinėje medicinoje vis daugiau vietos užima nuotolinės konsultacijos, skaitmeniniai sveikatos sprendimai ir DI taikymas diagnostikai bei procesų optimizavimui. Tokios priemonės gali padėti greičiau apdoroti informaciją ir sumažinti administracinę naštą, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė išlieka žmogaus, todėl medikų kompetencija ir patirtis tik auga savo verte.

    Augant visuomenės dėmesiui emocinei sveikatai, vis dažniau kalbama ir apie pačių medicinos darbuotojų psichologinę gerovę, perdegimo prevenciją, darbo sąlygų gerinimą. Medicinos darbuotojų diena tampa proga ne tik pasveikinti, bet ir priminti, kad tvari sveikatos sistema prasideda nuo tvaraus požiūrio į joje dirbančius žmones.

    Kalvarijos savivaldybė linki medicinos darbuotojams stiprybės, sveikatos, profesinės sėkmės ir bendruomenės palaikymo. Padėka už jūsų darbą yra kasdienė, o ši diena tik dar kartą aiškiai įvardija, kokią svarbią vietą užimate kiekvieno žmogaus gyvenime.

  • Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje kauks sirenos: ką reiškia perspėjimo sistemos patikrinimas

    Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje kauks sirenos: ką reiškia perspėjimo sistemos patikrinimas

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Numatytu laiku visoje šalyje įsijungs perspėjimo sirenos, tačiau tai nebus realus pavojaus signalas.

    Patikrinimas vyks nuo 11.52 valandos, o sirenos kauks 3 minutes, iki 11.55 valandos. Tokie bandymai rengiami periodiškai, kad atsakingos institucijos įvertintų, ar įranga veikia patikimai, o gyventojai prisimintų, kaip atpažinti signalus.

    Patikrinimo metu gyventojams taip pat bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus. Šie pranešimai skirti patikrinti, ar informacija gyventojus pasiekia greitai ir plačiai, nes ekstremalios situacijos atveju laikas yra vienas svarbiausių veiksnių.

    Išgirdus sirenas per patikrinimą, gyventojams nereikia evakuotis ar skubiai imtis apsaugos veiksmų, tačiau verta atkreipti dėmesį į signalą. Jei tuo metu pranešimų negavote, tai gali priklausyti nuo ryšio, telefono nustatymų ar vietovės padengimo, todėl pravartu pasitikrinti perspėjimų priėmimo galimybes.

    Gyventojai raginami šia informacija pasidalinti su artimaisiais, ypač su vyresnio amžiaus žmonėmis, kad sirenų garsas nesukeltų nereikalingos įtampos. Taip pat rekomenduojama turėti telefone civilinės saugos programėlę „LT72“, kur pateikiami pagrindiniai patarimai, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu.

  • Maisto atliekų konteineriai jau dalijami, bet naudoti dar negalima: surinkimas startuos nuo liepos 1 dienos

    Maisto atliekų konteineriai jau dalijami, bet naudoti dar negalima: surinkimas startuos nuo liepos 1 dienos

    Marijampolės regiono savivaldybėse šiuo metu gyventojams dalijami maisto ir virtuvės atliekų konteineriai. Tačiau pats maisto atliekų surinkimas dar nevyksta, todėl gyventojai raginami neskubėti jų naudoti.

    Kaip pranešama, maisto ir virtuvės atliekų surinkimas bus pradėtas vykdyti nuo 2026 metų liepos 1 dienos. Iki šios datos prašoma į naujai gautus konteinerius nemesti jokių atliekų, kad būtų išvengta kvapų, kenkėjų ir netvarkos.

    Praktikoje tai reiškia, kad konteinerių išdalijimas yra pasirengimo etapas, o surinkimo sistema dar derinama. Savivaldybės ir atliekų tvarkytojai turi suderinti maršrutus, aptarnavimo dažnį ir informavimo tvarką, kad startas vyktų sklandžiai.

    Maisto atliekų atskyrimas yra viena svarbiausių komunalinių atliekų tvarkymo krypčių, nes būtent biologiškai skaidžios atliekos sudaro reikšmingą buitinių atliekų dalį. Atskiras surinkimas padeda mažinti mišrių atliekų kiekius, sąvartynuose susidarančias dujas ir gerina perdirbimo bei apdorojimo galimybes.

    Apie konkretų maisto atliekų surinkimo grafiką ir naudojimosi tvarką gyventojai bus informuoti papildomai. Gyventojams patariama sekti savivaldybės ir atliekų tvarkytojo pranešimus bei palaukti oficialios starto datos.

    „Šiuo metu vykdomas tik maisto ir virtuvės atliekų konteinerių dalinimas, o surinkimas bus pradėtas nuo 2026 metų liepos 1 dienos“, – teigiama atliekų tvarkytojo pranešime.

  • Saulės elektrinės laukuose naktimis suaktyvėja šikšnosparniai: tyrimas atskleidė netikėtą jų naudą

    Saulės elektrinės laukuose naktimis suaktyvėja šikšnosparniai: tyrimas atskleidė netikėtą jų naudą

    Dieną saulės elektrinių parkai atrodo kaip statiška infrastruktūra, tačiau sutemus jie gali virsti aktyviomis gyvūnų maitinimosi ir slėptuvių vietomis. Naujesni stebėjimai rodo, kad tokiose teritorijose dažniau fiksuojami šikšnosparniai, o jų elgsena skiriasi nuo įprastų migracijos ar atsitiktinio praskridimo scenarijų.

    Šikšnosparniai yra vieni svarbiausių naktinių vabzdžių reguliuotojų, todėl jų gausa konkrečioje vietoje dažnai reiškia ir didesnį vabzdžių kiekį. Saulės modulių eilės sukuria pavėsį, keičia vėjo ir drėgmės režimą prie žemės, o tai gali sudaryti palankesnes sąlygas augalijai ir smulkiems bestuburiams, ypač jei teritorija tvarkoma ne intensyviai.

    Kas traukia šikšnosparnius?

    Vienas dažniausių paaiškinimų yra maisto grandinė: daugiau augalijos reiškia daugiau vabzdžių, o kur vabzdžių daugiau, ten suaktyvėja ir jų medžiotojai. Praktikoje tai gali pasireikšti tuo, kad šikšnosparniai virš saulės parkų medžioja ilgiau, kartoja skrydžio trajektorijas ir toje pačioje vietoje fiksuojami daugelį naktų iš eilės.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra pati konstrukcija. Metaliniai rėmai, tarpai ir atramos sukuria daugiau užuovėjos, o sukaupta šiluma vakare gali padėti palaikyti stabilesnį mikroklimatą, kas kai kurioms rūšims ypač svarbu jauniklių auginimo laikotarpiu.

    Kaip tai tiriama ir ką rodo duomenys?

    Šikšnosparnių aktyvumas dažniausiai vertinamas akustiniais registratoriais, kurie fiksuoja ultragarsinius signalus, pagal juos galima atskirti rūšis ar bent jų grupes. Tokie matavimai leidžia palyginti aktyvumą skirtingose buveinėse, pavyzdžiui, saulės parke, šalia esančiose pievose ar miško pakraščiuose.

    Interpretacija reikalauja atsargumo, nes aukštesnis signalų skaičius nebūtinai reiškia didesnę populiaciją, jis gali rodyti ir intensyvesnį medžioklės elgesį. Vis dėlto pasikartojantys fiksavimai tose pačiose vietose leidžia daryti prielaidą, kad daliai šikšnosparnių saulės parkai tampa ne tik tranzitine, bet ir funkcionalia buveine.

    Ką tai reiškia saulės parkų plėtrai?

    Atsinaujinančios energetikos plėtra neišvengiamai keičia kraštovaizdį, todėl svarbu vertinti ne tik klimato naudą, bet ir poveikį biologinei įvairovei. Šikšnosparnių atvejis rodo, kad kai kurie žmogaus sukurti objektai gali netikėtai suteikti papildomų ekologinių nišų, tačiau tai nereiškia, jog rizikų nėra.

    Didžiausi skirtumai dažnai priklauso nuo teritorijos priežiūros, apželdinimo sprendimų, apšvietimo ir trikdymo lygio. Tinkamai planuojant, saulės parkai gali būti derinami su gamtai palankesnėmis priemonėmis, kurios didina buveinių įvairovę ir mažina neigiamą poveikį aplinkinėms ekosistemoms.

    Šikšnosparniai dažnai apipinami mitais, tačiau ekologiniu požiūriu jie yra vertingi sąjungininkai, ypač ten, kur gausu vabzdžių. Todėl saulės elektrinių parkai, kurie dieną tiekia energiją, naktį kai kuriose vietovėse gali tapti svarbia grandimi vietinėje ekosistemoje.

  • Saulės elektrinė, kuri turėjo gaminti energiją: mokslininkai po moduliais aptiko šimtus rūšių

    Saulės elektrinė, kuri turėjo gaminti energiją: mokslininkai po moduliais aptiko šimtus rūšių

    Saulės elektrinės dažniausiai siejamos su švaresne elektros gamyba ir mažesnėmis emisijomis, tačiau nauji tyrimai rodo dar vieną svarbų efektą. Kai dalis parkų planuojami nepaliekant žemės plikos, o įrenginių teritorijos prižiūrimos tausojančiai, po moduliais gali formuotis netikėtai turtingos buveinės.

    Vokietijoje atliktuose biologinės įvairovės stebėjimuose antžeminiuose saulės parkuose užfiksuota daugiau kaip 300 augalų rūšių. Kartu identifikuota per 30 žiogų ir skėrių rūšių, o taip pat registruota 13 skirtingų šikšnosparnių rūšių, besinaudojančių tokiose teritorijose susiklosčiusiomis sąlygomis.

    Kas keičiasi po moduliais?

    Pagrindinis skirtumas atsiranda tada, kai parkų plėtra derinama su vietine augalija ir ribojama intensyvi žemės dirbimo praktika. Dalis saulės elektrinių teritorijų yra aptvertos, rečiau trikdomos žmonių, jose paprastai nevyksta arimas ir sumažėja pesticidų bei herbicidų naudojimo poreikis.

    Modulių metamas šešėlis ir jų suformuojamas mikroklimatas taip pat turi įtakos: dirva dažniau išlaiko drėgmę, temperatūrų svyravimai tampa švelnesni. Tokios sąlygos palankios daugiametėms žolėms ir laukinėms gėlėms, kurios savo šaknimis stabilizuoja dirvožemį ir mažina erozijos riziką.

    Kodėl tai svarbu biologinei įvairovei?

    Įvairesnė augalija reiškia daugiau maisto ir slėptuvių vabzdžiams, o vabzdžių gausa pritraukia aukštesnių mitybos grandžių gyvūnus. Šikšnosparniai, kurie minta skraidančiais vabzdžiais, tokiuose plotuose gali rasti daugiau grobio, ypač jei aplinkinėse teritorijose vyrauja intensyvus žemės ūkis.

    Tyrėjai pabrėžia, kad saulės parkai savaime nėra garantuota „gamtos oazė“: daug lemia projektavimo ir priežiūros sprendimai. Jei teritorija nuolat šienaujama iki plikos vejos, dažnai trikdoma technikos arba naudojamos cheminės priemonės, biologinės įvairovės nauda gali būti gerokai mažesnė.

    Ką tai gali reikšti ateities projektams?

    Atsinaujinančios energetikos plėtra Europoje spartėja, todėl didėja ir konkurencija dėl žemės naudojimo. Dėl to vis dažniau ieškoma sprendimų, kaip mažinti infrastruktūros poveikį kraštovaizdžiui ir gamtai, o kartu išlaikyti ekonominį projektų gyvybingumą.

    Praktikoje tai reiškia aiškesnį dėmesį vietinių augalų mišiniams, švelnesniam šienavimo režimui, buveinių fragmentacijos mažinimui ir ilgalaikiam monitoringui. Tyrimai rodo, kad suderinus energijos gamybą su ekologiniais tikslais, saulės elektrinės gali tapti ne tik klimato politikos, bet ir biologinės įvairovės stiprinimo dalimi.

    Tokie rezultatai nekeičia fakto, kad kiekvienas projektas turi būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į vietos ekosistemas ir saugomas teritorijas. Vis dėlto vis daugiau duomenų leidžia teigti: gerai suplanuota saulės elektrinė kartais sukuria sąlygas gamtai atsikurti ten, kur to mažiausiai tikėtasi.

  • Saulės elektrinių parkai netikėtai tapo buveinėmis: lapės ėmė naudoti paneles kaip savo teritorijos dalį

    Saulės elektrinių parkai netikėtai tapo buveinėmis: lapės ėmė naudoti paneles kaip savo teritorijos dalį

    Saulės elektrinių parkai paprastai projektuojami kaip uždaros infrastruktūros teritorijos, tačiau kai kuriose vietose jie netikėtai ima veikti ir kaip laukinės gamtos prieglobstis. Tyrėjų stebėjimai rodo, kad aptvertose, retai trikdomose teritorijose gyvūnai randa maisto, pavėsį ir santykinę ramybę.

    Vienas daugiausiai dėmesio sulaukusių pavyzdžių siejamas su San Chuakino smulkia lape, gyvenančia Kalifornijos Centrinėje slėnyje. Šios rūšies populiacija ilgą laiką mažėjo dėl buveinių nykimo, kurį lėmė intensyvi žemdirbystė, urbanizacija ir infrastruktūros plėtra.

    Saulės parkuose lapės neapsiribojo vien trumpalaikiu užklydimu: jos pradėjo reguliariai naudoti teritoriją, ieškoti grobio ir įsirengti urvus. Prie to prisidėjo keli veiksniai, kurie tokiose vietose susiklosto natūraliai: ribotas žmonių judėjimas, mažesnis triukšmas ir stabilios sąlygos po statybų pabaigos.

    Aptvėrimas, pirmiausia skirtas objekto apsaugai, kai kuriais atvejais tapo papildoma kliūtimi didesniems plėšrūnams. Tuo pat metu po saulės moduliais susiformuoja pavėsis, o mikroklimatas gali būti švelnesnis per karščius, todėl daliai gyvūnų lengviau išvengti perkaitimo ir išlaikyti aktyvumą.

    Ne mažiau svarbi ir ekosistemos grandinė: jei po moduliais paliekama ar sąmoningai formuojama augalija, į teritoriją ateina vabzdžiai, vėliau graužikai ir kitas smulkus grobis. Tokia maisto bazė sudaro sąlygas įsitvirtinti ir plėšrūnams, todėl saulės parkas kai kur virsta ne vien techniniu objektu, o tam tikru mozaikiniu kraštovaizdžiu.

    Kas lemia, ar tai veiks?

    Specialistai pabrėžia, kad tai nėra automatinis scenarijus kiekviename projekte. Reikšmę turi vieta, sklypo dydis, aplinkinių buveinių būklė, priežiūros praktikos ir tai, ar teritorija po moduliais paliekama gyvybei, ar paverčiama sterilia danga.

    Didelę įtaką daro ir tvarkymo sprendimai: kaip dažnai šienaujama, ar naudojamos cheminės priemonės, kaip planuojamas apšvietimas naktį ir ar paliekami koridoriai judėjimui. Net nedideli pakeitimai gali nulemti, ar parkas bus neutralus, ar taps palankus skirtingoms rūšims.

    Kodėl tai svarbu energetikai

    Diskusijose dėl atsinaujinančios energetikos plėtros vienas opiausių klausimų yra žemės naudojimas ir poveikis biologinei įvairovei. Šis atvejis rodo, kad tinkamai suplanuoti saulės parkai gali ne tik mažinti emisijas energetikos sektoriuje, bet ir tam tikromis sąlygomis prisidėti prie rūšių apsaugos.

    Vis dėlto mokslininkai akcentuoja atsargumą: būtini ilgalaikiai stebėjimai, kad būtų aišku, ar gyvūnams tai iš tiesų saugi buveinė, ar tik laikinas prisitaikymas. Praktikoje tai reiškia daugiau monitoringo, aiškesnius gamtosauginius kriterijus ir projektavimą, kuris iš anksto numato sambūvį su laukine fauna.

    Ką tai gali pakeisti ateityje?

    Jei tokios praktikos pasiteisina, jos gali paveikti ir reglamentavimą, ir investuotojų požiūrį į projektų planavimą. Saulės parkai vis dažniau vertinami ne vien pagal pagamintą elektros kiekį, bet ir pagal tai, kaip jie įsilieja į kraštovaizdį bei kokį poveikį daro vietos ekosistemoms.

    San Chuakino lapių pavyzdys tapo signalu, kad energetikos infrastruktūra kai kur gali atlikti ir netikėtą funkciją. Tai nereiškia, kad technologijos pakeis natūralias buveines, tačiau gali atverti realistišką kryptį, kaip plėtra gali būti derinama su biologinės įvairovės apsauga.

  • ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    Po šaudymo incidento Vašingtone, įvykusio prie Baltųjų rūmų žurnalistų asociacijos (WHCA) metinės vakarienės, Europos Sąjungos lyderiai skubiai išreiškė paramą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. JAV pareigūnai pranešė, kad sulaikytas 31 metų įtariamasis, o aukų išvengta.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“ teigė kalbėjusi su JAV prezidentu ir pabrėžė, kad politiniam smurtui demokratijose nėra vietos. Prie pasmerkimo prisidėjo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Politiniam smurtui nėra vietos mūsų demokratijose“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Incidentas trumpam užgožė įtampas tarp Vašingtono ir kai kurių Europos sostinių, tačiau platesnis fonas išlieka sudėtingas. JAV užsienio politikoje dominuoja karas Artimuosiuose Rytuose ir derybų dėl regiono saugumo paieškos, o Europoje šie procesai vertinami per energetikos, migracijos ir saugumo rizikų prizmę.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje eskaluojamos diskusijos dėl NATO vienybės ir sąjungininkų įsipareigojimų, įskaitant ginčus dėl gynybos finansavimo ir paramos įvairioms karinėms operacijoms. Diplomatai pripažįsta, kad tokie incidentai JAV viduje gali paveikti politinį klimatą, tačiau formali transatlantinė darbotvarkė dėl to nesustoja.

    JAV prezidentas atmetė prielaidas, kad ginkluotas išpuolis galėtų būti tiesiogiai susijęs su Artimųjų Rytų karu, ir pareiškė, kad tai nepakeis jo kurso. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad aukščiausių pareigūnų apsauga JAV yra daugiasluoksnė, tačiau rizikos vertinimai po kiekvieno tokio įvykio paprastai peržiūrimi.

    Kitoje Europos darbotvarkės pusėje išliko ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Minint 40-ąsias Černobylio katastrofos metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją keliančia branduolinio saugumo grėsmes, teigdamas, kad virš zonos fiksuojami dronai ir išpuoliai tęsiasi.

    „Pasaulis neturi leisti, kad toks branduolinis terorizmas tęstųsi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Vokietijoje tuo pat metu stiprėja susirūpinimas dėl kibernetinių ir informacinių atakų: šalies institucijos aiškinasi incidentus, susijusius su bandymais apgauti politikus per susirašinėjimo programėlę „Signal“. Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad socialinė inžinerija ir prisijungimų perėmimas išlieka viena dažniausių taktikų, o politikų ir valstybės tarnautojų paskyros yra ypač patrauklus taikinys.

    Tuo metu Briuselis ruošiasi naujam etapui santykiuose su Budapeštu po politinių pokyčių Vengrijoje. Į Briuselį atvykti turintis opozicijos lyderis Péteras Magyaras žada pradėti derybas dėl įšaldytų ES lėšų atlaisvinimo, o jo komanda signalizuoja apie griežtesnį požiūrį į galimą lėšų nutekinimą ir pinigų plovimo rizikas.

    Bendra kryptis Europoje išlieka aiški: didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui, lyderiai siekia demonstruoti stabilumą ir institucijų atsparumą, kartu stiprindami saugumo priemones tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje erdvėje. Vašingtono incidentas tapo dar vienu priminimu, kad politinis smurtas ir hibridinės grėsmės šiandien veikia paraleliai.

  • Kinija įniršo dėl „Pagaminta Europoje“: užsiminė apie atsaką ir kaltina ES diskriminacija

    Kinija įniršo dėl „Pagaminta Europoje“: užsiminė apie atsaką ir kaltina ES diskriminacija

    Kinijos kritika Briuseliui

    Kinijos Prekybos ministerija balandžio 27 dieną viešai sukritikavo Europos Komisijos siūlomą Pramonės spartinimo aktą, kuriuo siekiama didinti Europoje pagamintų mažo anglies pėdsako technologijų paklausą. Pekinas teigia, kad toks kursas gali riboti užsienio investuotojus ir sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas.

    Ministerijos atstovas nurodė, kad Kinija Europos Komisijai savo oficialias pastabas pateikė balandžio 25 dieną. Viešame pareiškime akcentuota, jog dalis siūlomų nuostatų, Pekino vertinimu, gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos principams.

    Kas numatyta ES plane?

    Europos Komisija Pramonės spartinimo aktą pristatė 2026 metais kovą kaip priemonių paketą, skirtą stiprinti vietos gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo strateginiuose sektoriuose. Pagrindinis akcentas yra viešieji pirkimai ir valstybės parama, kuriuose daugiau svorio būtų suteikiama europinės kilmės produktams.

    Pagal siūlymo logiką, tam tikrose srityse būtų taikomi europinio turinio slenksčiai. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių yra reikalavimas, kad elektromobiliuose didelė dalis vertės būtų sukurta ES, o energijai imliose šakose, tokiose kaip aliuminis ar cementas, būtų taikomi atskiri kilmės ar turinio kriterijai.

    Grasinimai atsakomosiomis priemonėmis

    Kinijos pusė teigia, kad „ES kilmės“ prioritetas viešuosiuose pirkimuose ir paramos schemose prilygsta investiciniams barjerams ir institucinei diskriminacijai. Pekinas pabrėžė esantis pasirengęs dialogui, tačiau jei susitarimo nepavyktų rasti, gali būti svarstomos atsakomosios priemonės, siekiant apginti Kinijos verslo interesus.

    Europos Komisijos atstovas Olof Gill pabrėžė, kad pasiūlymai esą sukalibruoti platesniems ekonominiams tikslams, susijusiems su darbo vietomis ir ekonominiu saugumu. Komisija teigia esanti pasirengusi išklausyti partnerių argumentus ir aptarti galimą poveikį.

    Ši trintis vyksta platesniame ES ir Kinijos prekybinių ginčų fone, kai Europa vis dažniau akcentuoja tiekimo grandinių rizikų mažinimą ir strateginę autonomiją. Kinija tuo metu jautriai reaguoja į priemones, kurios gali sumažinti jos gamintojų prieigą prie vienos didžiausių pasaulio rinkų.

    Pramonės spartinimo aktas dar turės pereiti ES teisėkūros procesą, nes jam privalo pritarti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Derybose gali keistis konkrečios ribos, išimtys ir taikymo sritys, todėl tiek Europos, tiek Azijos gamintojai atidžiai seka, kokia forma šis planas galiausiai bus priimtas.