CP v2

Blog

  • Joniškio rajone startavo NVO ir kaimo bendruomenių finansavimas: paraiškas priims iki gegužės 27 dienos

    Joniškio rajone startavo NVO ir kaimo bendruomenių finansavimas: paraiškas priims iki gegužės 27 dienos

    Joniškio rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas kaimo bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimui. Paraiškos priimamos iki 2026 metais gegužės 27 dienos, o po termino gauti dokumentai nebus vertinami.

    Dalyvauti kviečiamos Joniškio rajone veikiančios asociacijos, kaimo bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat religinės bendruomenės, jeigu jos turi NVO statusą ir yra registruotos Juridinių asmenų registre. Pareiškėjai privalo būti registruoti ir realiai vykdyti veiklą savivaldybės teritorijoje.

    Kiek lėšų skiriama 2026 metais

    Savivaldybė nurodo, kad 2026 metais NVO projektų finansavimui biudžete numatyta 40 400 eurų. Planuojama, kad finansuojami projektai turės būti įgyvendinti iki 2026 metais gruodžio 15 dienos.

    Kvietimu siekiama padėti organizacijoms ne tik vykdyti veiklas, bet ir sustiprinti administracinius pajėgumus, prisidėti prie vietos iniciatyvų įgyvendinimo bei projektų bendrojo finansavimo. Tokie kvietimai dažnai tampa pagrindiniu šaltiniu mažesnėms organizacijoms, kurios neturi pastovių pajamų ar didelių rėmėjų.

    Kokios išlaidos gali būti kompensuojamos

    Tarp tinkamų finansuoti veiklų numatytas palūkanų už kredito įstaigų suteiktas paskolas ir paskolos administravimo mokesčio padengimas iki 100 proc., tačiau ne daugiau kaip 1 000 eurų. Taip pat galima finansuoti investicinių projektų rengimą siekiant gauti fondų paramą iki 100 proc., bet ne daugiau kaip 400 eurų.

    Kvietime numatyta galimybė kompensuoti steigimo ar NVO dokumentų keitimo išlaidas iki 100 proc., bet ne daugiau kaip 150 eurų. Kaimo bendruomenių veiklai remti, pavyzdžiui, inventoriui, patalpų remontui, administravimui ar einamosioms išlaidoms, gali būti skiriama iki 300 eurų.

    Numatytas ir įgyvendinamų projektų dalinis finansavimas, išskyrus savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus projektus. Savivaldybė akcentuoja, kad kai kuriais atvejais gali būti taikomas iki 100 proc. finansavimas, jeigu projektu siekiama gauti maksimalų vertinimo balą.

    Kaip pateikti paraišką

    Pareiškėjai turi pateikti užpildytą ir pasirašytą paraišką, o kai kuriais atvejais pakanka paraiškos I ir II dalių. Jeigu organizacijai atstovauja ne vadovas, reikalingas dokumentas, patvirtinantis teisę veikti pareiškėjo vardu.

    Jei projektas planuojamas su partneriais, būtina pridėti bendradarbiavimo sutartį arba partnerio rašytinį sutikimą. Organizacijos taip pat gali pateikti kitus dokumentus, kurie, jų vertinimu, svarbūs paraiškos vertinimui.

    Paraiškos priimamos popierine forma atvykus į savivaldybę arba elektroniniu būdu, kai paraiška pasirašyta elektroniniu parašu ar pateikiama nuskenuota taip, kad būtų galima identifikuoti teikėją. Taip pat dokumentus galima pateikti per savivaldybės dokumentų valdymo sistemą.

    Papildomą informaciją teikia Joniškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Laura Mockūnienė. Savivaldybė ragina paraiškų teikimą neatidėti paskutinei dienai, kad prireikus būtų laiko patikslinimams ir trūkstamų dokumentų pateikimui.

  • Mero sveikinimas Medicinos darbuotojų dieną: ką jis sako apie medikų kasdienybę ir iššūkius

    Mero sveikinimas Medicinos darbuotojų dieną: ką jis sako apie medikų kasdienybę ir iššūkius

    Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga kreipėsi į medikų bendruomenę, dėkodamas už jų kasdienį darbą ir tarnystę žmogui. Sveikinime pabrėžtas profesionalumas, atsakomybė ir nuoširdus rūpestis pacientu.

    Pasak mero, medicinos darbuotojų darbas dažnai reiškia buvimą šalia tada, kai žmogui labiausiai reikia pagalbos, palaikymo ir aiškaus sprendimo. Jis akcentavo, kad šis pasirinkimas reikalauja ne tik žinių, bet ir emocinės stiprybės.

    Kas šiandien svarbiausia medikams

    Lietuvos sveikatos sistemoje pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama paslaugų prieinamumui, darbuotojų krūviams ir gydymo įstaigų personalo trūkumui, ypač regionuose. Praktikoje tai reiškia, kad medikų kantrybė ir gebėjimas dirbti intensyviomis sąlygomis tampa ne mažiau svarbūs nei profesinė kvalifikacija.

    Kartu vis dažniau kalbama apie psichologinę gerovę ir perdegimo riziką, nes nuolatinis darbas su sudėtingomis situacijomis ir atsakomybė už sprendimus kelia papildomą įtampą. Tokiose aplinkybėse viešas institucijų dėmesys ir pagarba profesijai tampa reikšminga moraline atrama.

    Padėka ir palinkėjimai bendruomenei

    Sveikinime meras padėkojo medikams už atsidavimą, kantrybę ir atsakingą darbą, pabrėždamas jų indėlį į žmonių sveikatą ir saugumą. Jis taip pat palinkėjo stiprybės, geros sveikatos, vidinės ramybės ir daugiau šviesių akimirkų tiek profesiniame kelyje, tiek asmeniniame gyvenime.

    Medicinos darbuotojų diena kasmet tampa proga ne tik pasveikinti specialistus, bet ir priminti, kad kokybiška sveikatos priežiūra remiasi žmonėmis, kurie kasdien dirba su dideliu atsakomybės krūviu. Tokios žinutės primena, kad medikų darbas yra ilgalaikis įsipareigojimas visuomenei.

    „Jūsų kasdienis darbas – tai profesionalumas, atsakomybė ir nuoširdus rūpestis žmogumi“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

  • Būsto šildymo ir vandens kompensacijos 2025–2026 sezonui: balandžio 30 dieną – paskutinė diena kreiptis

    Būsto šildymo ir vandens kompensacijos 2025–2026 sezonui: balandžio 30 dieną – paskutinė diena kreiptis

    Balandžio 30 dieną yra paskutinė diena, kai gyventojai gali pateikti prašymą būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms gauti už 2025–2026 metų šildymo sezoną. Kompensacijos būtų taikomos nuo 2025 metų spalio 1 dienos, todėl savivaldybės ragina neatidėlioti prašymo pateikimo.

    Jei prašymas bus pateiktas pavėluotai, nuo 2026 metų gegužės 1 dienos kompensacijos bus skiriamos tik už du praėjusius mėnesius. Tai reiškia, kad kreipiantis 2026 metų gegužę kompensacija galėtų būti pritaikyta tik už kovą ir balandį, o kreipiantis birželį – tik už balandį.

    Tokia tvarka aktuali gyventojams, kurie prašymus linkę atidėti iki sezono pabaigos ar kreipiasi tik tada, kai išauga sąskaitos. Praktikoje tai gali reikšti prarastą dalį kompensacijos už ankstesnius mėnesius, jei dokumentai pateikiami per vėlai.

    Kur ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymą galima pateikti atvykus į seniūniją pagal deklaruotos arba faktinės gyvenamosios vietos adresą. Taip pat dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Dėl individualių situacijų, reikalingų dokumentų ar prašymo pildymo gyventojai gali kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinių išmokų specialistą. Tai ypač svarbu, jei pasikeitė šeimos sudėtis, pajamos ar būsto išlaidos, nes tokie pokyčiai gali turėti įtakos vertinimui.

  • Rygos lietuvių vidurinės mokyklos 35-mečio šventėje – sveikinimai ir nauji planai bendradarbiauti

    Rygos lietuvių vidurinės mokyklos 35-mečio šventėje – sveikinimai ir nauji planai bendradarbiauti

    Rygos lietuvių vidurinė mokykla paminėjo 35 metų sukaktį, į jubiliejaus renginį subūrusi mokyklos bendruomenę ir svečius iš Lietuvos. Šventėje dalyvavo Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis, vicemerė Gita Vilčiauskienė, Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorė Simona Jacienė ir pavaduotoja ugdymui Lina Valiukienė.

    Renginio metu svečiai akcentavo, kad per daugiau nei tris dešimtmečius mokykla tapo svarbia lietuviškos tapatybės atrama Latvijoje. Pasak jų, čia ugdomi jauni žmonės ne tik mokosi dalykų, bet ir nuosekliai puoselėja lietuvių kalbą, papročius bei tradicijas, kurias vėliau perduoda savo šeimoms ir bendruomenėms.

    Mokyklos reikšmė siejama ir su platesniu kultūriniu vaidmeniu, nes ugdymo įstaiga veikia kaip lietuvių telkimosi centras Rygoje. Tokios mokyklos ypač svarbios užsienyje gyvenančioms bendruomenėms, nes padeda išlaikyti kalbą kasdienėje aplinkoje ir užtikrina, kad tautinė savastis būtų perduodama ne vien per šeimą, bet ir per švietimo sistemą.

    Jubiliejaus proga bendruomenę sveikino ir aukšti Lietuvos valstybės atstovai bei visuomeninių organizacijų lyderiai. Tarp pasveikinusiųjų minimi pirmoji ponia Diana Nausėdienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, užsienio reikalų viceministras Taurimas Valys, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke ir kiti svečiai.

    Po oficialios šventės Joniškio rajono savivaldybės ir Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos atstovai susitiko su Rygos lietuvių vidurinės mokyklos vadovybe aptarti bendradarbiavimo galimybių. Susitikime dėmesys skirtas bendriems projektams, ateities planams bei praktiniams sprendimams, kaip stiprinti ryšius tarp ugdymo įstaigų ir sudaryti daugiau progų mokiniams bei pedagogams keistis patirtimis.

    Mokykla įkurta 1991 metais

    Rygos lietuvių vidurinė mokykla įkurta 1991 metais ir dirba pagal Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus ugdymo standartus. Mokykloje taip pat dėstoma lietuvių kalba, etnokultūra, Lietuvos istorija ir geografija, todėl mokiniai lietuvišką turinį gauna nuosekliai ir sistemingai.

    Ugdymą papildo neformalusis švietimas: mokykloje veikia dramos ir šokių kolektyvai, įvairūs būreliai. Lietuvių kalba čia privaloma nuo 1 klasės, o tai sudaro sąlygas mokiniams pasiekti tvirtą kalbinį pagrindą ir vėliau lengviau palaikyti ryšį su Lietuvos kultūrine erdve.

    Akcentuojami geri mokymosi rezultatai

    Mokykla Latvijoje siejama su gerais pasiekimais ir yra minima kaip viena stipresnių ugdymo įstaigų pagal centralizuotų egzaminų rezultatus. Tai svarbus signalas bendruomenei, kad lietuviškas ugdymas užsienyje gali būti ne tik tapatybės išlaikymo priemonė, bet ir aukštą akademinę kokybę užtikrinanti mokymosi aplinka.

    Šventė tapo proga ne tik pažvelgti į nueitą kelią, bet ir susitarti dėl konkretesnių ateities darbų. Mokyklos bendruomenė tikisi, kad naujos partnerystės ir bendri projektai sustiprins mokinių motyvaciją, pedagogų bendradarbiavimą ir lietuviško švietimo tęstinumą Rygoje.

  • Pensijų kaupimo išmokos ir socialinė parama: kada privalote pranešti ir kas gali keisti kompensacijų dydį

    Pensijų kaupimo išmokos ir socialinė parama: kada privalote pranešti ir kas gali keisti kompensacijų dydį

    Pensijų kaupimo bendrovių išmokamos sumos yra priskiriamos pajamoms, kai vertinama teisė į piniginę socialinę paramą ir kai kurias kompensacijas. Tai reiškia, kad gavus išmoką gali keistis socialinės pašalpos, būsto šildymo ar vandens išlaidų kompensacijų dydžiai.

    Šios išmokos taip pat gali būti reikšmingos vertinant asmens ar šeimos finansines galimybes gauti socialines paslaugas. Dėl to gyventojams svarbu įsivertinti, kad net vienkartinis pensijų kaupimo išmokėjimas gali turėti įtakos sprendimams dėl paramos.

    Kada būtina pranešti?

    Gyventojai, gavę pensijų kaupimo bendrovių išmokas ir tuo pačiu metu gaunantys piniginę socialinę paramą ar socialines paslaugas, apie tai privalo pranešti per 1 mėnesį. Pranešimas teikiamas seniūnijų socialinių išmokų specialistams pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą arba socialinių paslaugų teikėjams.

    Jei apie gautą išmoką nepranešama, vėliau gali būti nustatyta permoka. Tokiu atveju permokėtas sumas gali tekti grąžinti, todėl delsimas dažniausiai sukelia papildomų rūpesčių ir finansinių įsipareigojimų.

    Kada pranešti nereikia?

    Apie pensijų kaupimo bendrovių išmokas pranešti nereikia, jei asmeniui paskirta paliatyvioji pagalba. Taip pat pranešimo nereikalaujama, jei asmuo serga sunkia liga, kuri įtraukta į patvirtintą ligų sąrašą.

    Išimtis taikoma ir tais atvejais, kai nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas. Visais kitais atvejais, jei gaunate paramą ar socialines paslaugas ir sulaukiate pensijų kaupimo išmokos, saugiausia pasitikslinti savo seniūnijoje, ar konkrečiu atveju atsiranda pareiga informuoti.

  • Balandžio 30 dieną kauks sirenos ir ateis SMS: kaip vyks Gyventojų perspėjimo sistemos patikra

    Balandžio 30 dieną kauks sirenos ir ateis SMS: kaip vyks Gyventojų perspėjimo sistemos patikra

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad 2026 metais balandžio 30 dieną, 11.52 valandą, visoje šalyje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikros metu gyventojai girdės įjungtas centralizuoto valdymo sirenas, o į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai.

    Sirenų garsinis signalas bus „Perspėjimo sistemos patikrinimas“, o pats kaukimas truks 3 minutes, nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Institucijos pabrėžia, kad tai planinis testas, o ne pranešimas apie realų pavojų.

    Trumpieji perspėjimo pranešimai bus siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Jei žinutės neateina, dažniausia priežastis yra išjungti mobiliojo ryšio perspėjimai telefono nustatymuose arba konkretaus modelio konfigūracijos ypatumai.

    Nustojus sirenoms kaukti, 11.55 valandą per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per regionines ir vietines radijo stotis bus skelbiama informacija ir rekomendacijos. Pranešimų perdavimas į telefonus prasidės kartu su sirenų įjungimu ir tęsis iki 12.00 valandos.

    Išgirdus sirenas, gyventojams rekomenduojama nedelsiant įsijungti radiją arba televiziją ir išklausyti oficialią informaciją bei elgtis pagal pateiktas civilinės saugos rekomendacijas. Praktikoje tokie patikrinimai skirti ne tik įvertinti techninį sirenų ir pranešimų veikimą, bet ir priminti, kaip greitai gauti patikimą informaciją, kai ji svarbiausia.

    Ugdymo įstaigoms patariama iš anksto informuoti vaikus ir mokinius apie būsimą patikrą, kad sirenų garsas nesukeltų nereikalingo nerimo. Toks testas taip pat laikomas proga aptarti šeimos ar bendruomenės veiksmų planą ir prisiminti artimiausias priedangas ar kolektyvinės apsaugos statinius.

    Departamentas primena, kad kilus arba gresiant ekstremaliajai situacijai gyventojai gali būti perspėjami sirenomis ir pranešimais į mobiliuosius telefonus, o informacija papildomai teikiama per radiją ir televiziją. Atsakingos institucijos ragina iš anksto pasirūpinti, kad telefonuose būtų įjungta perspėjimų gavimo funkcija, o svarbiausi naujienų šaltiniai būtų pasiekiami net sutrikus įprastam informacijos srautui.

  • Pakruojo krašto savaitės renginiai balandžio 27–gegužės 3 dienomis: nuo koncertų iki edukacijų

    Pakruojo krašto savaitės renginiai balandžio 27–gegužės 3 dienomis: nuo koncertų iki edukacijų

    Pakruojo rajone balandžio 27–gegužės 3 dienomis suplanuota gausybė kultūrinių veiklų: vyks susitikimai bibliotekose, edukacijos, koncertai, spektaklis ir kūrybinės popietės. Dalis renginių skiriami Nacionalinei bibliotekų savaitei, taip pat Motinos dienos laukimui.

    Savaitės pradžioje, balandžio 27 dieną, įvairiuose bibliotekų padaliniuose numatyti rytmečiai, ekskursijos vaikams ir susitikimai su kūrėjais. Tą pačią dieną Plaučiškiuose kviečiama į popietę, kurioje žadamas gyvas žodis ir menas, o veiklos vyks ir Bardiškiuose, Gačioniuose bei Rozalime.

    Balandžio 28 dieną renginių geografija dar labiau prasiplečia: Šukionyse numatyta popietė Motinos dienai, Lygumuose vyks stalo žaidimų popietė vaikams, o Mikoliškyje žadama jauki popietė, siejanti pasakojimus ir bendrystę. Vakare Klovainiuose planuojama tautodailininkės edukacija, o Pakruojo kultūros centre rengiamas koncertas Juliaus Juzeliūno 110-osioms gimimo metinėms paminėti.

    Balandžio 29 dieną bibliotekose numatytos edukacijos ir kūrybinės popietės: Žvirbloniuose vyks renginys apie knygų pasakojimus, Stačiūnuose planuojama dovanėlių gamyba, o Šukionyse kviečiama į kūrybinių darbų popietę įvairaus amžiaus lankytojams. Organizatoriai pabrėžia, kad didžioji dalis veiklų orientuotos į šeimas ir vietos bendruomenes.

    Balandžio 30 dieną Guostagalyje vyks kūrybinės dirbtuvės, skirtos tradicinei pavasario šventei Raganų dienai, o Medikoniuose planuojamas mėgėjų teatro spektaklis Motinos dienai paminėti. Gegužės 1–2 dienomis koncertai numatyti Bardiškiuose, Plaučiškiuose, Pašvitinyje, Linkuvoje ir Ūdekuose, o Mikoliškyje vyks muzikinė-literatūrinė kompozicija Tau, mama.

    Parodos visame rajone

    Greta renginių visą laikotarpį lankytojų laukia ir parodos įvairiose vietovėse. Gačioniuose gegužės mėnesį bus eksponuojama vaikų piešinių paroda Žiedai mamai, o Guostagalyje ir Linkuvoje tęsis tapybos darbų parodos.

    Pakruojyje taip pat numatytos kelios ekspozicijos: tapybos darbų paroda bibliotekos salėje, darbelių paroda vaikų ir jaunimo erdvėje, o ugniagesių draugijos stoginėje pristatoma Lino Ūdro personalinė paroda Iliuzijų menas. Parodų ciklas papildo savaitės programą ir suteikia progą apsilankyti ne tik renginiuose, bet ir ekspozicijose.

    Organizatoriai primena, kad renginių laikai ir vietos nurodomi pagal kultūros įstaigų pateiktą informaciją, todėl prieš vykstant verta pasitikslinti, ar programoje neatsirado pasikeitimų. Dalis veiklų vyksta bibliotekų ir kultūros centrų padaliniuose, todėl patogu pasirinkti artimiausią vietą pagal gyvenamąją vietovę.

  • „Engie“ perka 30 MW vėjo parką Lenkijoje: sandoris augina grupės žaliosios energijos portfelį

    Prancūzijos energetikos grupės „Engie“ valdoma „Engie Zielona Energia“ pasirašė sutartį dėl Lenkijoje veikiančio Kamionkos vėjo parko įsigijimo. 30 MW galios objektas iki šiol priklausė atsinaujinančios energetikos plėtotojai „BayWa r.e.“.

    Vėjo parkas įsikūręs Vakarų Pamario vaivadijoje ir veikia nuo 2012 metų. Jį sudaro 12 vėjo turbinų, o sandoris leidžia „Engie“ sustiprinti veikiančių, pajamas generuojančių atsinaujinančios energijos aktyvų dalį Lenkijos rinkoje.

    Kas perkama ir kodėl tai svarbu

    Tokio tipo įsigijimai energetikos grupėms yra būdas greičiau didinti žaliąją gamybą, nes nereikia laukti ilgo leidimų, prijungimo prie tinklų ir statybų ciklo. Lenkijoje tai ypač aktualu dėl ribotų tinklų pralaidumų ir ilgesnių projektų parengimo terminų.

    „Engie“ nurodo, kad po šio sandorio grupės atsinaujinančių energijos išteklių portfelis Lenkijoje viršija 400 MW ir apima sausumos vėjo parkus bei saulės elektrines. Skaičiuojama, kad šių aktyvų metinė elektros gamyba siekia daugiau nei 700 GWh.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, 2025 metų pabaigoje „Engie“ Lenkijoje turėjo 240,9 MW įrengtos galios sausumos vėjo parkuose. Naujas pirkinys papildo portfelį regione, kuriame vėjo generacija tradiciškai išlieka viena svarbiausių atsinaujinančios energetikos krypčių.

    Įmonių komentarai ir strategija

    „Kamionkos vėjo parko įsigijimas atitinka mūsų požiūrį plėtoti atsinaujinančios energijos portfelį Lenkijoje, derinant naujų investicijų įgyvendinimą ir veikiančių projektų įsigijimą“, – sakė „Engie Polska“ vadovas Piotras Rogóžas.

    „Šio vėjo parko pardavimas „Engie“ yra svarbus žingsnis abiem įmonėms, ir esame įsitikinę, kad projektas toliau kurs reikšmingą vertę naujajam savininkui“, – sakė „BayWa r.e.“ Lenkijos padalinio vadovas Arturas Marchewka.

    „Engie“ taip pat akcentuoja, kad vienas iš ją dominančių plėtros kelių yra veikiančių projektų įsigijimas, kai vėliau galima didinti efektyvumą ir gamybą. Praktikoje tai dažnai siejama su repowering sprendimais, kai senesnės turbinos pakeičiamos naujesnėmis, galingesnėmis arba optimizuojama parko veikla.

    Platesnis kontekstas: konsolidacija ir vėjo energetikos tempas

    Lenkijos sausumos vėjo rinka pastaraisiais metais išgyvena permainų etapą: vienoje pusėje auga elektros paklausa ir spaudimas dekarbonizuoti gamybą, kitoje pusėje išlieka iššūkiai dėl tinklų, reguliavimo ir projektų vystymo trukmės. Dėl to rinkoje matyti didesnis susidomėjimas įsigijimais, kai nuperkamas jau veikiantis turtas.

    „Engie“ yra Paryžiuje įsikūrusi energetikos grupė, kurios didžiausia akcininkė yra Prancūzijos valstybė. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais grupės apyvarta siekė 71,9 mlrd. eurų, o jos akcijomis prekiaujama Paryžiaus ir Briuselio biržose.

    Nors finansinės sandorio sąlygos šiame pranešime neatskleidžiamos, pats įsigijimas rodo kryptį, kurią renkasi didieji energetikos žaidėjai regione: didinti atsinaujinančios energijos dalį ne tik per naujas statybas, bet ir per tikslines, veiklą iškart stiprinančias akvizicijas.

  • Lenkija pradeda local content pilotą energetikoje: iki balandžio pabaigos paaiškės svarbus sąrašas

    Lenkijoje artėja strateginis local content, arba vietinės vertės grandinės, matavimo pilotas, kuris pirmiausia apims energetikos sektorių ir valstybės valdomas įmones. Šalies statistikos tarnyba GUS praneša, kad iki balandžio pabaigos turėtų būti parengtas į pilotą įtraukiamų bendrovių ir projektų sąrašas.

    Local content sąvoka paprastai apibūdina, kiek investicijų vertės lieka šalies ekonomikoje: per vietos tiekėjus, darbuotojus, mokesčius, paslaugas ir gamybą. Energetikoje tai tampa ypač aktualu dėl didelių viešųjų ir reguliuojamų investicijų, įskaitant tinklų plėtrą, generacijos projektus ir jūrinio vėjo infrastruktūrą.

    Kas bus įtraukta į pilotą?

    GUS viceprezidentė ekonomikos statistikai Renata Bielak teigė, kad pasirengimas yra pažengęs: tikslinami apibrėžimai, rengiamos formos ir kuriama informacinių technologijų sistema. Kartu su Valstybės turto ministerija derinamas įmonių, kurios dalyvaus pilote, sąrašas.

    Pasak jos, siekiant surinkti pakankamai duomenų, ketinama vertinti ne tik metų antroje pusėje startuosiančius projektus, bet ir jau pradėtas investicijas. Taip siekiama išvengti situacijos, kai atrinktų projektų būtų per mažai patikimai analizei.

    Pilote numatyti minimalūs projektų dydžiai, kad pareigos neapimtų smulkesnių sutarčių ir neapkrautų įmonių pertekliniu administravimu. Energetikos projektuose, išskyrus jūrinį segmentą, minimali nagrinėjamos sutarties vertė sieks apie 11 500 000 eurų, o jūriniuose projektuose riba numatyta apie 410 000 eurų.

    Kaip bus renkama informacija?

    Pilotas remsis dviem lygiagrečiais informacijos šaltiniais. Pirmasis yra tiesioginis įmonių apklausimas, kai jos turės pildyti specialias ataskaitų formas GUS portale.

    Antrasis kelias yra administracinių duomenų analizė, įskaitant mokesčių apskaitos duomenis, leidžiančius matyti pirkimo ir pardavimo sandorius bei grandinės ryšius. GUS teigimu, taip būtų galima greičiau apskaičiuoti vadinamąjį greitą vietinio komponento įvertį ir patikrinti, ar įmonių pateikti duomenys sutampa su administraciniais įrašais.

    Numatoma, kad iš pradžių įmonių bus klausiama apie planuojamą lėšų panaudojimą, o vėliau, jau po metų, šie planai bus tikrinami pagal faktinius rezultatus. Tokia peržiūra, pagal dabartinį modelį, vyktų kartą per metus.

    Tyrimas apims ne tik užsakovą, bet ir rangovus bei pirmo ir antro lygio subrangovus, iš viso vertinant kelias tiekimo grandinės grandis. GUS argumentuoja, kad būtent iki antro lygio subrangovų dažniausiai susiformuoja didžioji išlaidų ir pirkimų dalis, o prireikus gilesnį vaizdą padėtų susidaryti administraciniai duomenys.

    Kada plėsis į kitas sritis?

    GUS planuoja, kad 2027 metais local content matavimas taptų reguliariu tyrimu ir būtų įtrauktas į oficialią statistinių tyrimų programą. Tuomet viešuosiuose pirkimuose pasirinktuose sektoriuose iš anksto būtų aiškiai nurodoma pareiga teikti ataskaitas apie vietinį komponentą.

    Pagal pristatytą grafiką, po energetikos sektoriaus į tyrimą būtų įtraukiamos ir kitos valstybės valdomų bendrovių sritys, tarp jų infrastruktūra, gynybos pramonė ir skaitmeninimas. O 2028 metais tikslas būtų pereiti prie platesnio modelio, apimančio visus subjektus, kurie įgyvendina viešosiomis lėšomis finansuojamus projektus, viršijančius nustatytą vertės ribą.

    Institucija taip pat ketina rinkti ne vien bendras išlaidų sumas, bet ir sąnaudų struktūrą, pavyzdžiui, kiek sudaro vietos darbo jėgos kaštai ar vietoje įsigytos prekės ir paslaugos. Tokie duomenys leistų tiksliau įvertinti, kuriose vietose vertė lieka šalies ekonomikoje, o kur didesnė dalis iškeliauja užsienio tiekėjams.

    „Norime makro lygiu suprasti, koks yra vietinio komponento vaidmuo investicijose ir kur dar yra erdvės jį stiprinti“, – sakė Renata Bielak.

    Jei pilotas bus užbaigtas pagal planą, pirmieji apibendrinti rezultatai galėtų būti pristatyti 2027 metų pradžioje. GUS pabrėžia, kad dėl statistinės ir komercinės paslapties būtų skelbiami tik agreguoti rodikliai, o atskirų įmonių duomenys nebūtų atskleidžiami.

    GUS atstovė taip pat akcentavo, kad Lenkija siekia tapti viena pirmųjų valstybių, kuri sistemingai ir metodologiškai išmatuotų local content, derindama įmonių apklausas su administraciniais duomenimis. Tokia praktika, jos teigimu, remtųsi ir tarptautine patirtimi, kaip statistikoje pritaikomi mokesčių duomenys tiekimo grandinėms analizuoti.

  • Kinijos reguliuotojai sustabdė „Meta“ sandorį dėl DI startuolio „Manus“: kokio precedento bijo Pekinas

    Kinijos valdžios institucijos sustabdė planuotą amerikiečių technologijų bendrovės „Meta“ sandorį dėl DI startuolio „Manus“ įsigijimo. Sprendimas priimtas augant technologinei įtampai tarp Kinijos ir JAV, o sandoris tapo jautriu precedentu, susijusiu su pažangių technologijų kontrole.

    Apie draudimą paskelbė Kinijos Valstybinė plėtros ir reformų komisija, nurodžiusi, kad užsienio investuotojų investicija negali būti vykdoma, o suinteresuotos šalys turi atšaukti transakciją. Tokia formuluotė paprastai reiškia, kad sandoris vertinamas ne vien komerciniais, bet ir nacionalinio saugumo bei technologinės politikos kriterijais.

    „Manus“ išgarsėjo 2025 metų kovą, kai pristatė vadinamąjį universalų agentą, galintį atlikti užduotis vartotojo vardu. Tokie DI agentai rinkoje laikomi nauju etapu po pokalbių robotų, nes jie ne tik atsako į klausimus, bet ir vykdo daugiapakopes užduotis, dirbdami su įvairiomis skaitmeninėmis paslaugomis.

    Startuolio komanda veiklą pradėjo Kinijoje, tačiau vėliau persikėlė į Singapūrą. Būtent relokacija, kartu su ketinimu įmonę parduoti JAV technologijų milžinei, tapo vienu esminių signalų Kinijos reguliuotojams, kad pažangios DI kompetencijos ir žmonės gali būti iškelti už šalies ribų.

    Kas neramina Kiniją?

    Kinijos pusė, kaip skelbta tarptautinėje žiniasklaidoje, nerimauja dėl precedento, kuris galėtų paskatinti kitas pažangių technologijų bendroves perkelti veiklą į užsienį ir ten komercializuoti Kinijoje užaugintas kompetencijas. Tai ypač jautru DI srityje, kur konkurencinis pranašumas priklauso nuo talentų, duomenų, infrastruktūros ir prieigos prie pasaulinių rinkų.

    Šioje situacijoje svarbi ir eksporto kontrolės logika: pažangūs DI sprendimai vis dažniau vertinami kaip dvejopo naudojimo technologijos, galinčios turėti civilinę ir karinę paskirtį. Dėl to sandoriai, kuriuose atsiranda užsienio kapitalas ir galimas technologijų perdavimas, dažnai susiduria su papildomais ribojimais bei politiniu vertinimu.

    Kaip vyko tyrimas?

    Pranešta, kad tyrimas dėl planuojamo įsigijimo Kinijoje buvo pradėtas 2026 metų sausį. Buvo vertinama, ar personalo perkėlimas ir įmonės pardavimas nepažeidžia griežtų taisyklių, taikomų technologijų eksportui ir išorės investicijų kontrolei.

    Sandoris, kurio vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų, atsidūrė padidinto dėmesio zonoje ir dėl to, kad įsigijėja būtų viena įtakingiausių JAV technologijų grupių. Tokie pirkimai dažnai traktuojami kaip strateginiai, nes gali lemti, kurioje ekosistemoje toliau bus vystomas produktas, kur bus sutelkiami tyrimai ir kur kils aukštos pridėtinės vertės darbo vietos.

    Taip pat skelbta, kad 2026 metų kovą startuolio bendraįkūrėjai buvo kviesti į susitikimus su Kinijos pareigūnais ir jiems buvo apribota galimybė išvykti iš šalies. Tokie veiksmai rodo, kad valdžia siekė užtikrinti tyrimo kontrolę ir užkirsti kelią sprendimams, kurie, jos vertinimu, galėtų apsunkinti priežiūrą ar sudaryti sąlygas technologijoms iškeliauti.

    Nei „Meta“, nei „Manus“ viešai sprendimo kol kas nekomentavo. Tikėtina, kad situacija dar turės tęsinį, nes DI rinka sparčiai konsoliduojasi, o valstybių taikomos investicijų ir technologijų kontrolės priemonės tampa vis svarbesniu veiksniu planuojant tarptautinius sandorius.