CP v2

Blog

  • JSW valdyboje – darbuotojų atstovas: kuo išsiskiria Arturas Wojtków ir kokia jo patirtis

    Darbuotojai išsirinko atstovą

    Lenkijos kasybos bendrovė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pranešė, kad balandžio 23 dieną vykusiuose darbuotojų rinkimuose į valdybą išrinktas jų atstovas – Arturas Wojtków. Jis prisijungs prie JSW SA XII kadencijos valdybos kaip darbuotojų deleguotas narys.

    Toks atstovo modelis didelėse pramonės įmonėse dažnai vertinamas kaip būdas sustiprinti socialinį dialogą, ypač kai sektoriuje daug jautrių temų: nuo darbo saugos iki atlygio ir restruktūrizavimo sprendimų. JSW atveju tai aktualu ir dėl nuolatinių diskusijų apie sąnaudų mažinimą bei investicijas.

    Kas yra Arturas Wojtków

    Arturas Wojtków pagal išsilavinimą yra teisininkas, baigęs Silezijos universitetą Katovicuose. Taip pat jis yra baigęs podiplomines studijas, susijusias su darbo santykių socialiniu dialogu ir darbuotojų sauga bei sveikata pramonėje.

    Su JSW jis siejamas nuo 1995 metų. Per karjerą įmonėje ėjo organizacinio ir teisinio padalinio vadovo pareigas, vėliau dirbo kaip darbo srities direktorius vienoje iš grupės anglies kasyklų, o nuo 2009 metų ėjo valdybos viceprezidento pareigas, atsakingas už darbą ir socialinę politiką.

    Kodėl tai svarbu JSW ir rinkai

    JSW grupė yra vienintelė koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbiausių kokso tiekėjų, reikalingų plieno gamybai. Dėl to bendrovės sprendimai svarbūs ne tik Lenkijos pramonei, bet ir platesnėms Europos plieno tiekimo grandinėms.

    JSW komunikacijoje pabrėžiama, kad maždaug 1 tonai plieno pagaminti gali reikėti apie 780 kilogramų koksinės anglies. Tai paaiškina, kodėl koksinė anglis, nepaisant energetikos transformacijos, išlieka strategine žaliava metalurgijai, o jos tiekimo stabilumas yra jautri tema.

    Darbuotojų atstovo paskyrimas valdyboje gali reikšti aiškesnį darbuotojų interesų atstovavimą sprendžiant darbo sąlygų, saugos ir socialinių garantijų klausimus. Kartu tai gali turėti įtakos tam, kaip bendrovė komunikuos ir derins veiksmus, kai kalba pasisuka apie efektyvumą, investicijas ar taupymo priemones.

  • Degalinėse brangs visi degalai: ministro nustatytos lubos kyla, kas lemia kainas ir kiek tai kainuos vairuotojams

    Degalinėse artimiausiomis dienomis numatomas visų pagrindinių degalų brangimas, nes Energetikos ministerija pakėlė leistinas maksimalias benzino ir dyzelino kainas. Naujose lubose matyti augimas, palyginti su kainomis, galiojusiomis savaitgalį ir pirmadienį.

    Pagal ministro skelbiamas ribas, 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau nei apie 1,40 euro, 98 markės benzino litras apie 1,51 euro, o dyzelino litras apie 1,60 euro. Anksčiau nustatytos ribos buvo mažesnės: atitinkamai apie 1,39 euro, 1,51 euro ir 1,58 euro už litrą.

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis, o jos įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei ribos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos taikomos iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kas sudaro kainų lubas?

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir pridedamais mokesčiais. Prie bazės taip pat įtraukiama nustatyta pardavimo marža, o galutinėje sumoje atsiranda ir pridėtinės vertės mokestis.

    Tokia sistema reiškia, kad net ir nedidelis didmeninės kainos pokytis gana greitai atsispindi nustatomose lubose. Vairuotojams tai paprastai pasijunta per trumpą laiką, nes degalinių kainodara dažnai orientuojasi į ribas ir konkurentų veiksmus.

    Ką keičia mokesčiai ir lengvatos?

    Laikinai taikomos mokestinės lengvatos gali reikšmingai sumažinti galutinę kainą, tačiau jų galiojimo terminai turi aiškią pabaigą. Straipsnyje minimą laikotarpį iki balandžio 30 dienos buvo taikomas sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei sumažintas akcizas.

    Akcizo mažinimas benzino ir dyzelino litrui buvo vienas pagrindinių veiksnių, amortizuojančių kainų šuolius, kai didmeninės kainos kyla. Vis dėlto, net ir esant lengvatoms, kainų lubos gali didėti, jei brangsta nafta, degalų komponentai ar didmeninė pasiūla regione.

    Kas laukia degalinėse artimiausiomis dienomis?

    Skelbiamose ribose matomas kilimas rodo, kad spaudimas kainoms išlieka, o degalinių švieslentėse pokyčiai gali pasirodyti jau kitą dieną po naujų lubų įsigaliojimo. Praktikoje galutinė kaina gali būti ir mažesnė už nustatytą ribą, tačiau riba dažnai tampa orientyru rinkai.

    Už prekybą virš nustatytos maksimalios kainos numatytos baudos iki maždaug 227 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos. Tai reiškia, kad lubos veikia ne kaip rekomendacija, o kaip privaloma taisyklė visiems degalų pardavėjams.

  • Didžiausia Lenkijos saulės elektrinė tapo balansavimo paslaugų tiekėja: ką tai keičia rinkoje

    Lenkijos energetikos rinkoje fiksuojamas precedentas: didžiausia šalyje saulės elektrinė Zwartove (Pamario vaivadija, Choczewo valsčius) gavo balansavimo paslaugų tiekėjo statusą. Tai reiškia, kad fotovoltinė jėgainė nuo šiol gali dalyvauti techninėje sistemos balansavimo dalyje, kuri iki šiol daugiausia sieta su konvencinėmis elektrinėmis.

    Elektrinės įrengtoji galia siekia 204 megavatus, todėl ji laikoma didžiausia fotovoltine elektrine Lenkijoje. Už energijos prekybą atsakinga bendrovė „Respect Energy“, o projekto vystymą, statybą ir valdymą vykdo „Goldbeck Solar“.

    Statusas suteiktas rinkoje, kurioje pagrindinis pirkėjas yra sistemos operatorius PSE, valdantis Lenkijos elektros perdavimo tinklą ir atsakingas už nacionalinės sistemos stabilumą. Balansavimo rinkoje prekiaujama ne vien elektra, bet ir galimybe greitai didinti arba mažinti gamybą ar vartojimą tada, kai sistemoje atsiranda disbalansas.

    Kodėl tai svarbu saulės elektrinėms?

    Pastaraisiais metais Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, spartėjant saulės energetikos plėtrai vis dažniau pasitaiko valandų, kai elektros pasiūla viršija paklausą. Tokiais momentais didėja priverstinio generacijos ribojimo rizika, o kainos biržoje gali tapti neigiamos.

    Balansavimo paslaugų tiekėjo statusas leidžia saulės elektrinei uždirbti ne tik parduodant pagamintą elektrą, bet ir teikiant sistemai paslaugą, pavyzdžiui, sumažinant generaciją pagal operatoriaus signalą. Praktikoje tai tampa finansiniu saugikliu, kai gamybą tenka riboti ne dėl techninių gedimų, o dėl sistemos poreikių.

    Šis modelis taip pat keičia požiūrį į atsinaujinančių išteklių vaidmenį sistemoje: jie tampa ne vien nepastovios generacijos šaltiniu, bet ir aktyviu lankstumo elementu. PSE ne kartą yra akcentavusi, kad balansavimo paslaugas gali teikti įvairūs ištekliai, įskaitant atsinaujinančią energetiką.

    „Balansavimo paslaugas gali teikti įvairūs ištekliai, įskaitant atsinaujinančius šaltinius. Jų savininkams tai papildoma verslo galimybė, o operatoriui – parama užtikrinant saugų sistemos darbą“, – sakė PSE atstovas Maciej Wapiński.

    Ilgas pasirengimas ir testas vasarą

    Įmonės nurodo, kad dar po balansavimo rinkos reformos buvo pradėta ruoštis tam, kad Zwartovo elektrinė atitiktų operacinius reikalavimus. Pasirengimo darbai, įskaitant valdymo sistemų pritaikymą, startavo 2025 metų gegužę ir truko kelis mėnesius, kol pasiekta pilna kvalifikacija.

    Esminis pokytis tas, kad vietoje modelio, kai atsinaujinančios elektrinės ribojamos be tiesioginio užmokesčio, atsiranda galimybė už sistemos poreikiams suteiktą lankstumą gauti atlygį. Įmonių teigimu, tai turėtų padėti ir mažinti priverstinio ribojimo nuostolius, ir didinti bendrą projekto pajamų stabilumą.

    Ar šis žingsnis bus finansiškai patrauklus, labiausiai išryškės šiltuoju metų laiku, kai saulės generacija pasiekia piką, o disbalansų sistemoje atsiranda dažniau. Rinka taip pat stebės, ar šiuo keliu paseks kiti parkai, įskaitant vėjo elektrines, kurioms dalyvavimas balansavime gali tapti papildomu pajamų šaltiniu.

    Tokie atvejai tampa svarbūs ir platesniame Europos kontekste: augant kintančiai generacijai, sistemos stabilumui vis labiau reikia lankstumo, kurį gali suteikti ne tik tradicinės elektrinės, bet ir atsinaujinantys šaltiniai, energijos kaupimas bei paklausos valdymas. Zwartovo projektas rodo, kad fotovoltika gali pradėti atlikti aktyvesnį vaidmenį sistemos „kasdienėje“ pusiausvyroje.

  • Lenkijos ministrė apie mokesčius: kodėl vidurinė klasė moka daugiau, o geriausiai uždirbantys – mažiau?

    Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministrė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz per Europos ekonomikos kongresą paragino grįžti prie esminio klausimo: kaip mokesčių sistemą padaryti teisingesnę, kad žmonės būtų labiau linkę mokėti. Pasak jos, kalba nėra apie automatinį mokesčių didinimą, o apie taisykles, kurios visuomenei atrodo sąžiningos.

    Ministrė teigė matanti problemą, kai daliai vidurinės klasės tenka santykinai didesnė našta, ypač patekus į aukštesnį pajamų apmokestinimo lygį. Ji akcentavo, kad tokia struktūra ilgainiui mažina pasitikėjimą sistema ir kuria jausmą, jog mokestiniai įsipareigojimai paskirstyti netolygiai.

    „Nesakau, kad reikia kelti mokesčius, bet reikia juos sudėlioti teisingai, kad žmonės norėtų mokėti ir jaustų, jog tai sąžininga“, – sakė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz.

    Jos pasisakymas nuskambėjo platesniame politiniame kontekste. Ministrė neatsakė vienareikšmiškai, kaip jos atstovaujama politinė jėga balsuos dėl nepasitikėjimo klimato ir aplinkos ministre Paulina Hennig-Kloska, tačiau pabrėžė koalicinio dialogo svarbą ir sprendimų priėmimą po diskusijų frakcijoje.

    Ministrė taip pat atkreipė dėmesį į išorės rizikas ekonomikai, įskaitant prastesnę tarptautinių rinkų konjunktūrą ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, kurios, anot jos, prisidėjo prie degalų kainų augimo. Nepaisant to, ji teigė, kad Lenkija išlaiko augimo trajektoriją, o vienas svarbiausių veiksnių yra didelės viešosios investicijos, susijusios su naryste Europos Sąjungoje.

    Kalbėdama apie investicijų mastą, Pełczyńska-Nałęcz išskyrė Europos Sąjungos fondus ir Ekonomikos gaivinimo bei atsparumo didinimo planą. Ji minėjo, kad vien 2026 metais pagal šį planą numatomas finansavimas siektų apie 23 milijardus eurų, o tai didina valstybės galimybes sparčiau modernizuoti infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas.

    Tarp prioritetų ji įvardijo kelių tinklo plėtrą, uostų pajėgumų didinimą, geležinkelių modernizavimą ir oro uosto projektus, kurie gali stiprinti ir krovinių logistiką. Ministrės teigimu, didelės apimties infrastruktūros projektai vis labiau siejami ne tik su ekonominiu augimu, bet ir su saugumo darbotvarke.

    Vis dėlto daugiausia dėmesio jos pasisakyme sulaukė mokesčių sistemos logika. Ministrė retoriškai kėlė klausimą, kodėl vieni mokesčių mokėtojai susiduria su gerokai didesniu tarifu, kai tuo pat metu labai dideles pajamas gaunantys asmenys, pasak jos, kai kuriais atvejais sumoka mažesnę efektyvią dalį.

    Pełczyńska-Nałęcz aiškino, kad būtent dėl šios priežasties reikalingi ne pavieniai pataisymai, o sisteminiai sprendimai. Jos teigimu, teisingiau subalansuota mokesčių sistema yra svarbi tam, kad visuomenė lengviau sutiktų solidariai finansuoti prioritetus, tokius kaip gynyba, sveikatos apsauga ir švietimas.

  • „Polimex Mostostal“ pasiekė rekordą: pajamos šoktelėjo, užsakymų portfelis perkopė 2,3 mlrd. eurų

    Lenkijos inžinerijos ir pramoninės statybos grupė „Polimex Mostostal“ paskelbė 2025 metų finansinius rezultatus, kuriuos įmonės vadovybė vadina rekordiniais. Bendrovė pranešė apie ryškų pajamų augimą ir sugrįžimą į pelningumą tiek veiklos, tiek grynojo rezultato lygmeniu.

    Pagal konsoliduotą metinę ataskaitą, grupės pajamos 2025 metais siekė apie 962 mln. eurų, kai 2024 metais buvo apie 664 mln. eurų. Tai sudaro maždaug 44,9 proc. augimą ir rodo, kad didieji energetikos ir naftos chemijos projektai tapo pagrindiniu rezultatų varikliu.

    Kas labiausiai augino pajamas

    Įmonės atstovai pabrėžė, kad reikšmingą dalį pajamų sugeneravo keli tęstiniai projektai, ypač naftos chemijos ir energetikos segmentuose. Tarp svarbiausių minimų krypčių išskiriami darbai, susiję su „Orlen“ petrochemijos plėtra, taip pat stambūs energetikos projektai, įskaitant dujinius pajėgumus ir su vėjo energetika jūroje siejamas investicijas.

    Veiklos rezultatai taip pat apsivertė į teigiamą pusę: 2025 metais įmonė uždirbo apie 44 mln. eurų veiklos pelno, kai metais anksčiau fiksavo apie 94 mln. eurų veiklos nuostolį. Grynasis pelnas sudarė apie 31 mln. eurų, o 2024 metais buvo patirtas apie 82 mln. eurų nuostolis.

    EBITDA 2025 metais siekė apie 56 mln. eurų, o vadovybė tai įvardijo kaip vieną stipriausių istorinių rodiklių. Bendrovė atkreipė dėmesį ir į įsipareigojimų struktūrą: ilgalaikiai įsipareigojimai mažėjo iki maždaug 38 mln. eurų, o trumpalaikiai išaugo iki maždaug 501 mln. eurų, kas pramoninės statybos sektoriuje dažnai siejama su darbų apimties didėjimu ir atsiskaitymų ciklais.

    Portfelis didelis, bet akcentas kitas

    „Polimex Mostostal“ nurodo, kad užsakymų portfelis šiuo metu siekia apie 2,35 mlrd. eurų. Vien nuo metų pradžios bendrovė skaičiuoja laimėjusi naujų projektų už maždaug 1,23 mlrd. eurų, o tai leidžia vadovybei kalbėti apie darbų užtikrinimą maždaug dvejiems metams pagal dabartinį metinį darbų atlikimo tempą.

    Vis dėlto įmonės vadovas Jakubas Stypuła pabrėžė, kad portfelio dydis pats savaime nėra svarbiausias tikslas, o prioritetas teikiamas projektų atrankai ir maržoms.

    „Mums sėkmės matas nėra vien portfelio dydis. Aiškiai renkamės projektus selektyviai ir siekiame tinkamų maržų“, – sakė Jakubas Stypuła.

    Bendrovė taip pat nurodė identifikavusi didesnę potencialių konkursų ir projektų bazę, kuri ateityje galėtų virsti užsakymais, tačiau akcentuoja, kad sprendimus lems rizikos ir pelningumo balansas. Toks tonas atitinka pastarųjų metų sektoriaus praktiką, kai rangovai, patyrę staigių sąnaudų šuolių dėl infliacijos, energijos kainų ir tiekimo grandinių sutrikimų, daug griežčiau vertina kontraktų sąlygas.

    Kur taikosi toliau

    Kalbėdama apie plėtros kryptis, įmonės vadovybė įvardijo kelias strategines sritis: projektus, susijusius su Centriniu komunikacijos uostu, civilinės gynybos infrastruktūra ir branduoline energetika. Pastaroji minima tiek didelių atominių elektrinių kontekste, tiek mažųjų modulinių reaktorių segmente, kuris Europoje vis dažniau aptariamas kaip ilgalaikė pramonės dekarbonizacijos ir energetinio saugumo priemonė.

    Įmonė taip pat užsiminė apie galimybes ateityje dalyvauti Ukrainos atstatymo projektuose, tačiau pabrėžė atsargumą ir būtinybę remtis patikimais finansavimo mechanizmais bei partnerystėmis. Tarp natūraliausių užsienio plėtros krypčių įvardyta Vokietija, kur didelės pramonės transformacijos, energetikos pertvarka ir infrastruktūros atnaujinimas formuoja paklausą rangos ir inžinerijos kompetencijoms.

    „Polimex Mostostal“ yra viena didžiausių Lenkijos inžinerijos ir statybos grupių, veikianti nuo 1945 metų ir listinguojama Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Įmonė specializuojasi pramoninėje statyboje, energetikos ir petrochemijos objektuose, taip pat metalo konstrukcijų gamyboje, o jos strateginiuose planuose numatomas tolesnis pozicijų stiprinimas bei ambicingi pajamų tikslai artimiausiais metais.

  • PKP Cargo ir Korėjos partneriai tariasi dėl gynybos logistikos vagonų: gamyba galėtų vykti Ščecine

    Lenkijos krovinių vežėja geležinkeliais PKP Cargo pasirašė ketinimų protokolą su Korėjos bendrove „Shung Shin Rolling Stock Technology“ (SSRST). Dokumente numatyta bendradarbiauti kuriant modernų geležinkelio riedmenų projektą, skirtą gynybos logistikai Lenkijoje.

    Įmonė per biržai pateiktą pranešimą nurodė, kad projektas remtųsi PKP Cargo turimais resursais, įskaitant nekilnojamąjį turtą ir darbuotojų kompetencijas. Korėjos partneris įneštų technologines žinias ir patirtį riedmenų kūrimo bei gamybos srityje.

    Gamyba svarstoma Ščecino mazge

    Viena iš svarstomų projekto vietų yra PKP Cargo priklausanti teritorija geležinkelio mazge PKP Szczecin Port Centralny. Ši lokacija siejama su logistiniais pranašumais, nes Ščecinas yra svarbus transporto ir uosto centras, leidžiantis derinti geležinkelio ir jūrų krovinių srautus.

    PKP Cargo teigimu, iniciatyva apimtų modernių vagonų kūrimą, kurie galėtų būti pritaikyti ir sunkios karinės technikos pervežimui. Tokie sprendimai siejami su platesne mobilumo ir gynybos logistikos sistema, kuri pastaraisiais metais Europoje tapo vienu prioritetų.

    „Projektas numato modernių geležinkelio riedmenų plėtrą, skirtą, be kita ko, sunkios karinės technikos transportavimui ir gynybos logistikos sistemos stiprinimui“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Galima specialios paskirties įmonė

    Šalys neatmeta galimybės Lenkijoje steigti specialios paskirties įmonę, kuri būtų atsakinga už projekto įgyvendinimą. Taip pat deklaruojamas bendradarbiavimas ieškant finansavimo, įtraukiant įvairius instrumentus ir institucijas, tarp jų ir Korėjos eksporto bei importo banką.

    Konkrečios sąlygos, susijusios su steigiamo subjekto modeliu, finansavimo struktūra ir projekto įgyvendinimo etapais, būtų apibrėžtos atskirose investicinėse ir finansavimo sutartyse. Kol kas pasirašytas dokumentas yra nevykdomasis ir galios 12 mėnesių, per kuriuos planuojamos derybos.

    Rinka spaudžia, gynybos segmentas vilioja

    PKP Cargo pabrėžia, kad projektas galėtų būti veiklos diversifikavimo dalis, stiprinant transporto ir logistikos paslaugas, susijusias su saugumu ir gynyba. Šis segmentas Europoje auga dėl didesnio dėmesio kariniam mobilumui, infrastruktūros suderinamumui ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Įmonė primena, kad PKP Cargo yra Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojama akcinė bendrovė, o didžiausias akcininkas yra PKP SA. Grupė teikia logistikos paslaugas, derindama geležinkelių, kelių ir jūrų transportą bei vykdo krovinių vežimą keliose Vidurio ir Vakarų Europos šalyse.

  • Kinija sustabdė „Meta“ planą įsigyti DI startuolį „Manus“: Pekinas įspėja apie pavojingą precedentą

    Kinijos valdžia pranešė sustabdžiusi planuotą sandorį, kuriuo JAV technologijų bendrovė „Meta“ ketino perimti dirbtinio intelekto startuolį „Manus“. Sprendimas priimtas augant Pekino ir Vašingtono technologinei konkurencijai ir griežtėjant Kinijos kontrolei dėl strateginių technologijų.

    Valstybinė plėtros ir reformų komisija (NDRC) nurodė, kad užsienio investuotojų investicija negali būti vykdoma, o sandorį įpareigojo atšaukti. Tokia formuluotė reiškia ne tik sustabdytą procesą, bet ir aiškų signalą rinkai dėl Kinijos pozicijos DI sektoriaus atžvilgiu.

    Kas yra „Manus“ ir kodėl jis svarbus?

    „Manus“ išgarsėjo 2025 metų kovą, kai pristatė vadinamąjį universalų DI agentą, galintį atlikti užduotis vartotojo vardu. Tokie agentai paprastai siejami su produktyvumo automatizavimu, gebėjimu vykdyti kelių žingsnių veiksmus ir integracijomis su įvairiomis skaitmeninėmis paslaugomis.

    Startuolio komanda iš pradžių veikė Kinijoje, tačiau vėliau persikėlė į Singapūrą. Tokie persikėlimai vis dažniau vertinami ne tik kaip verslo sprendimas, bet ir kaip jautrus klausimas dėl talentų, tyrimų ir inovacijų „nutekėjimo“ iš Kinijos.

    Precedento baimė ir kontrolė dėl technologijų

    Remiantis viešai skelbta informacija, Kinija šį sandorį vertino kaip galintį sukurti precedentą, kuris paskatintų ir kitas pažangių technologijų įmones perkelti veiklą bei intelektinę nuosavybę į užsienį. Tokia rizika Pekinui ypač aktuali DI srityje, kuri laikoma strategine nacionalinio saugumo ir ekonominės galios kryptimi.

    Dar 2026 metų sausį Kinijos prekybos ministerija pradėjo tyrimą, ar darbuotojų relokacija ir planuojamas pardavimas nepažeidžia technologijų eksporto ir užsienio investicijų kontrolės reikalavimų. Vertinant sandorius, dažniausiai tikrinama, ar iš šalies neiškeliauja kritinės žinios, kodas, modelių mokymo metodikos ar duomenų apdorojimo kompetencijos.

    Ką tai reiškia „Meta“ ir rinkai?

    Pranešta, kad sandoris buvo vertinamas maždaug 2 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,9 mlrd. eurų. Tokios apimties įsigijimas būtų tapęs reikšmingu „Meta“ žingsniu stiprinant DI produktų ekosistemą ir talentų bazę, tačiau Kinijos sprendimas parodė, jog geopolitiniai veiksniai gali būti lemiami net ir tarptautinėse rinkose veikiančioms komandoms.

    Taip pat skelbta, kad 2026 metų kovą startuolio bendraįkūrėjai buvo iškviesti į susitikimus su Kinijos pareigūnais ir jiems pritaikyti išvykimo iš šalies apribojimai. Toks veiksmas rodo, kad Kinija šią situaciją traktuoja kaip jautrią ir sieja ją ne vien su verslo, bet ir su valstybės interesais.

    Nei „Meta“, nei „Manus“ kol kas viešai nepakomentavo sprendimo. Rinkai tai dar vienas priminimas, kad DI sandoriai, ypač susiję su Kinijos kilmės komandomis ar technologijomis, vis dažniau bus vertinami per nacionalinio saugumo, eksporto kontrolės ir investicijų priežiūros prizmę.

  • Jurbarko tarptautinis bendradarbiavimas: kokios partnerystės veikia, o kurios liko tik popieriuje?

    Jurbarko rajono savivaldybė tarptautinį bendradarbiavimą daugiausia grindžia partnerystės ir draugystės sutartimis su Europos miestais bei savivaldybėmis. Šie susitarimai dažniausiai apima kultūrą, sportą, švietimą ir socialines iniciatyvas, o dalyje atvejų pereina ir į ekonominių ryšių paieškas.

    Pagal savivaldybės pateikiamą informaciją, vienas seniausių ryšių užmegztas su Laakdalu Flandrijoje Belgijoje, kur draugystės ir bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas 1996 metais. Akcentuojami jaunimo mainai, nevyriausybinių organizacijų kontaktai ir kasmet rengiamos tarptautinės stovyklos.

    Kas veikia iki šiol?

    Tarp aktyvesnių krypčių išskiriami ryšiai su Crailsheimu Vokietijoje, kur bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2000 metais. Praktinė partnerystė siejama su kultūra, švietimu ir sportu, taip pat minimos tradicinės Jurbarko kolektyvų viešnagės ir oficialių delegacijų susitikimai.

    Su Rynu Lenkijoje taip pat pasirašyta sutartis 2000 metais, o bendradarbiavimas apibūdinamas kaip platus: nuo kultūros ir sporto iki turizmo bei ekonomikos. Pažymima ir itin sėkminga ugniagesių bendradarbiavimo kryptis, kuri dažnai tampa viena stabiliausių savivaldybių partnerystėse.

    Pastarąjį dešimtmetį aktyviau išskiriama Hainuvkos Lenkijoje kryptis, kur bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2019 metais, tačiau realūs bendri veiksmai pradėti dar 2013 metais. Minimi delegacijų mainai, bendri susitikimai su partneriais Berlyne ir planai plėsti projektus kultūros, sporto, turizmo, švietimo ir aplinkosaugos srityse.

    Kodėl kai kurios partnerystės pristigo tęstinumo?

    Ne visos sutartys ilgainiui išlaiko tą patį intensyvumą, nes savivaldybių bendradarbiavimą veikia administracinės reformos, finansavimo galimybės ir institucijų prioritetai. Pavyzdžiui, su Bogense Danijoje bendradarbiavimas 1999–2006 metais buvo aktyvus, tačiau po Danijos savivaldybių pertvarkos miestas tapo Nordfyn savivaldybės dalimi ir oficialus tęstinumas sumenko.

    Panašiai apibūdinama situacija su The Vale of Glamorgan Velse, kur susitarimas pasirašytas 1998 metais, o aktyvesnis etapas siejamas su 1998–2012 metais. Vėliau bendravimas tapo labiau nuotolinis, išliekant pavieniams ryšiams tarp institucijų ir žmonių.

    Su Lichtenberg Berlyne bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2003 metais, o pagrindinės sritys siejamos su kultūriniu vystymusi, švietimo inovacijomis, jaunimo užimtumu ir socialiniais klausimais. Tokiose partnerystėse tęstinumas dažnai priklauso nuo reguliariai atnaujinamų veiklos planų ir konkrečių projektų, kurie padeda sutartį paversti apčiuopiamais rezultatais.

    Ką duoda tokie susitarimai?

    Savivaldybių partnerystės paprastai vertingiausios tada, kai jos turi aiškų praktinį turinį: mokyklų ir jaunimo mainus, kolektyvų gastroles, bendras stovyklas, sporto renginius ar profesinių tarnybų bendradarbiavimą. Europoje tokios veiklos dažnai remiasi ir projektiniu finansavimu, todėl didžiausią naudą sukuria partneriai, kurie geba kartu parengti paraiškas ir įgyvendinti ilgalaikes iniciatyvas.

    Jurbarko atvejis rodo, kad dalis ryšių išlieka gyvi dešimtmečiais, kai bendradarbiavimas įsitvirtina bendruomenių lygmenyje ir remiasi organizacijų, mokyklų ar klubų ryšiais. Tuo pat metu administraciniai pokyčiai ar pasikeitę prioritetai gali susitarimus paversti labiau formaliais, jei nelieka reguliarių bendrų veiklų.

  • Palangoje vyks praktinis seminaras maitinimo ir apgyvendinimo verslams: pakuočių apskaita ir nauji ES reikalavimai

    Palangos miesto savivaldybė kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ balandžio 28 dieną rengia praktinį seminarą viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus atstovams. Renginys vyks Palangos kurorto muziejuje, pradžia 10:00 valandą, registracija numatyta nuo 9:30 valandos.

    Seminare bus aptariami pakuočių apskaitos, atliekų rūšiavimo ir tvarkymo reikalavimai, kurie jau galioja, taip pat artėjantys pokyčiai, galintys paveikti kasdienę įmonių veiklą. Organizatoriai akcentuoja praktinį formatą ir galimybę išsinešti aiškius veiksmų žingsnius, kaip laikytis prievolių be perteklinės administracinės naštos.

    Pakuočių apskaita ir EPR prievolės

    Viena pagrindinių renginio temų bus gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, dažnai trumpinamas kaip EPR. Jo esmė ta, kad tam tikrais atvejais verslas turi pareigų dėl į rinką išleidžiamų pakuočių apskaitos, sutvarkymo organizavimo ir ataskaitų teikimo.

    Planuojama aptarti registracijos reikalavimus, pakuočių apskaitos tvarkymo praktinius niuansus ir dažniausias klaidas, kurios vėliau sukelia rizikas per patikrinimus. Dalyviams tai aktualu tiek dirbant su išsinešimo pakuotėmis, tiek teikiant paslaugas vietoje ir naudojant įvairių tipų vienkartinius sprendimus.

    Vienkartiniai gaminiai ir ES pokyčiai

    Renginyje taip pat numatyta tema apie vienkartinių gaminių ženklinimą, apskaitą ir rūšiavimo reikalavimus, siejamus su ES vienkartinių plastikinių gaminių reguliavimu. Ši sritis ypač aktuali maitinimo įstaigoms, kurios naudoja puodelius, dangtelius, maisto dėžutes, stalo įrankius ar kitas trumpalaikio naudojimo priemones.

    Kita svarbi kryptis bus artėjantys reikalavimai pagal ES pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą, kuriuo siekiama mažinti pakuočių kiekį, skatinti pakartotinį naudojimą ir gerinti perdirbamumą. Verslams tai reiškia, kad pakuotės pasirinkimas, tiekėjų sprendimai ir klientams siūlomos alternatyvos gali tapti ne tik aplinkosauginiu, bet ir konkurencingumo klausimu.

    Maisto atliekų rūšiavimas kasdienėje veikloje

    Seminare bus kalbama ir apie maisto atliekų rūšiavimą, kuris daugeliui įstaigų kelia praktinių klausimų dėl infrastruktūros, darbuotojų įpročių ir srautų kontrolės. Organizatoriai žada aptarti, kokią naudą gali duoti aiškios vidaus taisyklės, tinkamai parinktos talpos ir nuosekli komunikacija komandai.

    Pranešimą skaitys Tomas Danisevičius, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius. Po pranešimų planuojama atvira diskusija, kurioje dalyviai galės užduoti klausimus ir aptarti realias situacijas iš savo įstaigų darbo.

    Renginys truks apie 2 valandas ir bus filmuojamas. Vietų skaičius ribotas, todėl organizatoriai ragina registruotis iš anksto.

  • Odesos srityje užfiksuoti milijardai uodų spiečių: kodėl jie susidaro ir ar gali gelti?

    Odesos srityje, Tuzlovskio limanų nacionaliniame gamtos parke, užfiksuoti didžiuliai uodų spiečiai, kurie iš tolo primena tamsius debesis. Vietos mokslininkai aiškina, kad tai uodai žvangučiai, kurių masinis skraidymas dažniausiai suaktyvėja šiltomis, ramiomis vakarų valandomis.

    Šiuos vabzdžius žmonės dažnai supainioja su kraują siurbiančiais uodais, tačiau uodai žvangučiai gelti negali. Jų suaugėliai praktiškai neminta, nes burnos aparatas yra silpnai išsivystęs, todėl įkandimų rizikos nėra.

    Parko atstovai teigia, kad spiečiai formuojasi virš seklumų ir drėgnų plotų, kur vabzdžiai gausiai išsirita ir poruojasi. Pastebima, kad vėjas trukdo vabzdžiams susitelkti į tankius debesis, todėl vėjuotomis dienomis jų gali atrodyti mažiau, nors bendras kiekis nebūtinai sumažėja.

    Didžiausia uodų žvangučių reikšmė yra ne jų skraidymas, o lervų vaidmuo ekosistemoje. Lervos gyvena dugno dumble ir minta organinių liekanų dalelėmis bei mikroorganizmais, taip prisidėdamos prie maistinių medžiagų apytakos vandens telkiniuose.

    Šios lervos yra svarbus maisto šaltinis žuvims ir vandens paukščiams, todėl masinis uodų žvangučių atsiradimas dažnai laikomas natūraliu, sezoniniu reiškiniu, rodančiu aktyvų gyvybės ciklą šlapžemėse. Specialistai pabrėžia, kad tokie spiečiai gali atrodyti grėsmingai, tačiau žmonėms jie paprastai nekelia tiesioginio pavojaus.