CP v2

Blog

  • Lenkija priešinasi Vokietijos naujoms maisto etiketėms: įspėja dėl smūgio ūkininkams ir eksportui

    Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija Europos Komisijai pateikė išsamią nuomonę, kurioje nepritaria Vokietijos planuojamiems maisto produktų ženklinimo pokyčiams. Varšuva teigia, kad siūlomos taisyklės, skirtos importuojamiems produktams, gali apsunkinti prekybą ir didinti kaštus ūkininkams bei perdirbėjams.

    Pagal Vokietijos projektą etiketėse turėtų atsirasti informacija apie gyvūnų laikymo sąlygas, iš kurių pagamintas konkretus produktas. Taip pat numatoma kai kuriuos reikalavimus išplėsti maitinimo sektoriui ir daliai perdirbtų maisto produktų.

    Kas kelia daugiausia ginčų?

    Lenkijos institucijos akcentuoja, kad nacionalinės taisyklės, taikomos importui, gali veikti kaip papildoma kliūtis bendrosios rinkos principams, ypač laisvam prekių judėjimui. Ministerijos vertinimu, tai gali mažinti kitų ES valstybių gamintojų konkurencingumą Vokietijos rinkoje, įskaitant ir Lenkijos mėsos sektorių.

    Lenkijos pozicija pristatyta po konsultacijų su mėsos pramonės ir gyvulininkystės organizacijomis. Pasak ministerijos, būtent šie sektoriai pirmieji pajustų praktines pasekmes, jei ženklinimas taptų faktiniu reikalavimu norint išlaikyti pardavimus Vokietijoje.

    Kokios išlaidos grėstų gamintojams?

    Lenkijos žemės ūkio viceministras Jacekas Czerniakas pabrėžė, kad projektas neturėtų reikšti pareigos kitų ES šalių gamintojams taikyti Vokietijos nacionalinę ženklinimo sistemą. Jo teigimu, gamintojai, kurie laikosi ES gyvūnų gerovės standartų, neturėtų patirti rinkos nuostolių vien dėl to, kad netaiko papildomų, virš ES reikalavimų einančių nacionalinių taisyklių.

    „Lenkijos ūkininkai ir gamintojai, besilaikantys galiojančių ES gyvūnų gerovės standartų, neturėtų atsidurti nepalankioje rinkos padėtyje vien dėl to, kad netaiko konkrečioje valstybėje narėje priimtų nacionalinių sprendimų, viršijančių ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus“, – sakė Jacekas Czerniakas.

    Ministerijos vertinimu, prisitaikymas prie planuojamų pokyčių gali reikšti brangią atskirą ūkių sertifikaciją, korekcijas gyvūnų laikymo praktikoje ir papildomus reikalavimus tiekimo grandinei. Taip pat įvardijamos išlaidos logistikai, pakuočių pakeitimams ir procesų pertvarkymui, kad produktai atitiktų naujas ženklinimo taisykles.

    Varšuva argumentuoja, kad tokio pobūdžio nacionalinės iniciatyvos gali fragmentuoti bendrą ES rinką, kai skirtingos valstybės nustato skirtingus ženklinimo standartus. Lenkija siekia, kad sprendimai dėl ženklinimo būtų derinami ES lygiu, o nacionaliniai modeliai netaptų netiesiogine importo ribojimo priemone.

  • „UniCredit“ siekia perimti „Commerzbank“ kontrolę: ką tai reikštų „mBank“ ir galimam pardavimui 2027 metais

    Italijos bankas „UniCredit“ paskelbė, kad sieks operacinės kontrolės Vokietijos „Commerzbank“ ir jau yra sukaupęs reikšmingą balsų paketą. Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas žingsnis konsolidacijos link, o kartu iš naujo kelia klausimą dėl Lenkijoje veikiančio „mBank“ ateities.

    „UniCredit“ nurodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 2,9 mlrd. eurų ir buvo mažesnis nei prieš metus. Banko teigimu, rezultatą paveikė ir su „Commerzbank“ sandoriu susijusios išlaidos, įskaitant apie 245 mln. eurų sąnaudas, patirtas vykdant akcijų apsikeitimo mechanizmą.

    Po įvykdytų veiksmų „UniCredit“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdo apie 47,59 proc. „Commerzbank“ akcijų, suteikiančių apie 49,65 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokia struktūra reiškia, kad iki faktinės operacinės kontrolės dar reikalingi priežiūros institucijų sprendimai ir formalūs korporatyviniai žingsniai.

    „UniCredit“ vadovas Andrea Orcel yra pabrėžęs, kad bankas laukia būtinų leidimų, įskaitant Europos Centrinio Banko pritarimą, ir tikisi operacinę kontrolę perimti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį arba vėliausiai 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, „UniCredit“ taip pat svarsto nelaukti eilinio akcininkų susirinkimo ir anksčiau sušaukti neeilinį, kad būtų atnaujinta priežiūros ir valdymo struktūra. Toks scenarijus reikštų spartesnį integracijos procesą ir aiškesnę kryptį, kaip toliau būtų valdoma „Commerzbank“ grupė.

    Kas keistųsi „mBank“ atžvilgiu?

    Šioje istorijoje svarbus ir Lenkijos „mBank“, kurį iki šiol didžiąja dalimi kontroliuoja „Commerzbank“ ir turi apie 69 proc. akcijų. Jei „UniCredit“ įgytų operacinę kontrolę „Commerzbank“, tikėtina, kad grupėje būtų peržiūrėtas dukterinių bankų portfelis, ypač tų, kurie nėra strategiškai būtini pagrindinėms rinkoms.

    Anksčiau skelbta, kad „mBank“ gali būti ruošiamas pardavimui, o potencialiems pirkėjams būtų siūloma galimybė greitai įsitvirtinti Lenkijos bankų rinkoje. Pagal dabartinę kryptį, pasiūlymas finansų institucijoms galėtų būti parengtas 2027 metų pirmoje pusėje, nors galutinis grafikas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų ir sandorio struktūros.

    Ką rodo bankų konsolidacijos tendencijos?

    Europos bankų sektoriuje pastaraisiais metais ryškėja konsolidacijos banga, kai didesni bankai siekia masto ekonomijos, didesnių kapitalo rezervų efektyvumo ir tvirtesnių pozicijų skirtingose rinkose. Prie šios dinamikos prisideda ir reguliaciniai reikalavimai, ir poreikis investuoti į skaitmenizaciją bei kibernetinį saugumą.

    Tokiuose sandoriuose itin svarbūs priežiūros institucijų vertinimai dėl kapitalo pakankamumo, rizikų valdymo ir konkurencinės aplinkos. Dėl to net ir turint didelį akcijų paketą, operacinės kontrolės perėmimas paprastai užtrunka, o rinkai tenka gyventi su kelių ketvirčių neapibrėžtumu.

    „UniCredit“ yra paskelbęs ir apie atnaujintas metines finansines ambicijas, įskaitant didesnę visų metų grynojo pelno prognozę iki maždaug 11,5 mlrd. eurų, neįtraukiant integracijos kaštų. Bankas taip pat buvo pranešęs apie sprendimus, susijusius su kapitalo paskirstymu, įskaitant laikinas akcijų supirkimo pauzes, kai prioritetu tampa strateginės investicijos.

    Investuotojams ir klientams svarbiausias klausimas artimiausiais mėnesiais išlieka aiškumas dėl leidimų, „Commerzbank“ valdymo pertvarkos ir to, ar „mBank“ iš tiesų bus išskirtas kaip parduodamas turtas. Jei procesas pajudėtų greitai, 2027 metais Lenkijos bankų rinkoje gali pasirodyti vienas didžiausių pardavimo objektų regione.

  • ES automobilių rinka auga, bet benzino ir dyzelio dalis traukiasi: elektriniai jau sudaro penktadalį

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį naujų automobilių registracijos Europos Sąjungoje išaugo 5,7 proc., rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Vis dėlto bendra rinkos kryptis išlieka aiški: vidaus degimo varikliai pamažu užleidžia vietą elektrifikuotiems modeliams, o pirkėjų pasirinkimus veikia ir geopolitinis neapibrėžtumas.

    Didžiausią dalį naujų registracijų jau sudaro hibridiniai automobiliai, o visiškai elektriniai modeliai (BEV) pasiekė reikšmingą ribą. ACEA skaičiuoja, kad iki birželio pabaigos elektriniai automobiliai sudarė 20,7 proc. visų naujų registracijų ES, kai prieš metus jų dalis siekė 15,6 proc.

    Hibridų segmentas išlieka didžiausias: per šešis 2026 metų mėnesius jų dalis ES rinkoje siekė 37,3 proc. Įkraunami hibridai (plug-in) užėmė 9,8 proc. rinkos ir taip pat augo, nors jų plėtra skiriasi priklausomai nuo šalies taikomų paskatų ir mokesčių.

    Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių bendra dalis ES smuko iki 29,7 proc., kai prieš metus sudarė 37,8 proc. Benzininių automobilių registracijos per pusmetį sumažėjo 17,2 proc., dyzelinių – 16,5 proc., o neigiamos tendencijos fiksuotos pagrindinėse rinkose.

    Kas stumia rinką į elektrifikaciją?

    Rinkos struktūros pokytį lemia ne tik pirkėjų požiūris ar paramos priemonės, bet ir griežtėjantys emisijų reikalavimai. Gamintojams vis labiau apsimoka didinti elektrifikuotų modelių dalį, nes tai padeda mažinti vidutinę parduodamų automobilių parko taršą.

    ACEA cituojama S&P Global analizė įspėja, kad 2030–2032 metų laikotarpiu Europos automobilių gamintojams gali grėsti 60–65 mlrd. eurų baudos, jei realūs rodikliai pernelyg nutols nuo nustatytų tikslų. Tokia rizika daro tiesioginį spaudimą asortimentui: mažėja vien tik benzinu ar dyzelinu varomų modelių pasiūla, daugiau dėmesio skiriama hibridams ir elektriniams automobiliams.

    Šis spaudimas juntamas ir planuojant ilgalaikius tikslus. Prognozuojama, kad 2030 metais vidutinė parduodamų automobilių parko emisija gali siekti apie 72,3 g/km, kai tikslinė riba numatoma 49,2 g/km, o 2035 metais – 38,7 g/km, kai tikslas siejamas su 11,1 g/km. Gamintojams tai reiškia būtinybę sparčiau didinti mažai taršių automobilių dalį.

    Kur elektriniai auga sparčiausiai?

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį ES registruota 1 220 890 naujų visiškai elektrinių automobilių. ACEA duomenimis, trys didžiausios rinkos, kartu sudarančios apie 63 proc. visų elektrinių registracijų, demonstravo itin ryškų augimą.

    Prancūzijoje elektrinių automobilių registracijos augo 62,9 proc., Vokietijoje – 48 proc., Danijoje – 41,2 proc. Belgijoje augimas buvo nuosaikesnis – 8,2 proc., tačiau bendra kryptis išlieka kylanti.

    Lietuvos kontekste dažnai minimas regiono skirtumas išryškėja Lenkijoje: šalyje elektrinių automobilių registracijos didėjo 16 proc., tačiau jų rinkos dalis išliko apie 5 proc. Tai rodo, kad vien augimo tempas nebūtinai reiškia didelę skvarbą, jei startinė bazė maža, o infrastruktūros ir finansinių paskatų paketas nėra pakankamai stiprus.

    Hibridai pirmauja, bet vidaus degimo varikliai traukiasi

    Hibridinių automobilių registracijos ES per pusmetį pasiekė 2 198 148 vienetus. Augimą labiausiai palaikė Italija, kur registracijos didėjo 23 proc., ir Ispanija – 20,8 proc., o Vokietijoje ir Prancūzijoje augimas buvo nuosaikesnis.

    Įkraunami hibridai per tą patį laikotarpį pasiekė 577 735 registracijas. Didžiausią postūmį suteikė Italija, kur augimas siekė 84,3 proc., taip pat Ispanija ir Vokietija, o bendra plug-in dalis ES rinkoje pakilo iki 9,8 proc.

    Tuo pat metu benzininių automobilių registruota 1 309 153, jų rinkos dalis sumažėjo iki 22,2 proc. Dyzelinių automobilių dalis krito iki 7,5 proc., patvirtindama ilgalaikę tendenciją, kad dyzelis ES naujų automobilių rinkoje sparčiai praranda pozicijas.

    Bendras paveikslas rodo, kad ES automobilių rinka atsigavo apimtimis, tačiau jos vidinė struktūra keičiasi greičiau nei anksčiau. Jei emisijų tikslai ir reguliacinis spaudimas išliks tokie pat griežti, elektrifikacijos dalis gali augti ne vien dėl vartotojų pasirinkimo, bet ir dėl gamintojų priverstinės strategijos.

  • Lenkija pradeda mokesčių deregulaciją: tylus mokesčių inspekcijos pritarimas ir 5 metų apsauga įmonėms

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministerija pristatė Deregulacija 2.0 paketą, kuriuo siekiama supaprastinti mokesčių taisykles ir sumažinti biurokratinę naštą verslui. Esminė idėja – aiškesnės procedūros, daugiau skaitmenizavimo ir didesnis teisinis apibrėžtumas įmonėms, kurios sprendimus priima remdamosi valstybės pozicija.

    Pokyčių kryptis atitinka platesnę tendenciją Europoje: mokesčių administravimas vis labiau remiasi skaitmeniniais duomenimis, o kontrolė tampa tikslingesnė. Kartu verslui aktualiausias klausimas išlieka tas pats – ar siūlomos priemonės realiai sumažins mokestinę riziką, ar tik pakeis administravimo formą.

    Tylus pritarimas: kada veiks?

    Vienas labiausiai aptariamų pasiūlymų – išplėsti vadinamąjį tylų administracijos pritarimą. Tai reikštų, kad tam tikrais įstatyme aiškiai apibrėžtais atvejais, jei mokesčių inspekcija neatsako per nustatytą terminą, pasekmės būtų palankios mokesčių mokėtojui.

    Ministerijos logika paprasta: neatsakymas neturėtų „užšaldyti“ įmonės sprendimų, kai reikia planuoti investicijas, keisti apskaitos praktiką ar sudaryti sutartis. Vis dėlto siūlymas nereiškia, kad bet koks institucijų delsimas automatiškai taps verslo pergale – mechanizmas būtų taikomas tik konkrečioms procedūroms, pavyzdžiui, tam tikriems terminų atnaujinimo ar mokėjimo atidėjimo klausimams.

    5 metų interpretacijų apsauga

    Kita svarbi paketo dalis – individualių mokesčių interpretacijų apsaugos stiprinimas. Lenkija siūlo įtvirtinti 5 metų interpretacijų galiojimą ir pareigą administracijai stebėti jų aktualumą, kad mokesčių mokėtojui būtų aiškiau, kiek laiko valstybės pateikta pozicija gali būti laikoma patikima.

    Tai atsakas į praktiką, kai įmonė, remdamasi institucijos išaiškinimu, priima ilgalaikį sprendimą, o po kelerių metų susiduria su pasikeitusia interpretacija ir ginču dėl praeities laikotarpių. Net ir įtvirtinus terminą, verslui išliks būtinybė sekti teisės aktų pokyčius, nes interpretacija pati savaime nepakeičia įstatymo.

    „Pirma – tikros mokesčių interpretacijų garantijos. Antra – tylus pritarimas. Trečia – aiškios bendravimo su administracija procedūros. Ketvirta – skaitmeninės revoliucijos panaudojimas, kad verslui būtų paprasčiau“, – sakė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzej Domański.

    Mažesnės pasekmės už savanoriškas klaidų pataisas

    Deregulacija 2.0 taip pat numato paskatas tiems, kurie patys pastebi klaidas ir jas ištaiso iki tol, kol veiksmų imasi mokesčių administratorius. Siūloma, kad tokiais atvejais būtų taikoma švelnesnė finansinė našta – pavyzdžiui, mokant mažesnę delspinigių dalį – ir mažėtų rizika sulaukti mokestinių sankcijų.

    Ši nuostata dera su modernėjančia kontrole, kai klaidos dažnai nustatomos analizuojant elektroninius duomenis. Praktinė reikšmė verslui priklausys nuo to, kaip tiksliai bus apibrėžtas terminas ir situacijos, kada „pirmas sureaguoja“ mokesčių mokėtojas, o kada – institucija.

    Skaitmeninimas: iš anksto pildomos PVM deklaracijos

    Lenkija taip pat kalba apie skaitmeninį šuolį – iš anksto parengtą PVM deklaraciją, kuri būtų pildoma remiantis administracijos jau turimais duomenimis. Toks modelis pasaulyje žinomas kaip kryptis, kai valstybė mažina duomenų dubliavimą ir leidžia mokesčių mokėtojui labiau tikrinti, o ne iš naujo surinkinėti informaciją.

    Vis dėlto net ir gavus parengtą deklaracijos projektą, galutinė atsakomybė paprastai lieka mokesčių mokėtojui, ypač vertinant teisę į atskaitą ar specifines verslo situacijas. Todėl įmonėms tai būtų patogumo priemonė, bet ne „atsakomybės perkėlimas“ administracijai.

    Daugiau laiko ginčams ir aiškesnės patikros ribos

    Paketą sudaro ir procedūriniai pakeitimai, svarbūs ginčų sprendimui: siūloma prailginti terminą apskųsti mokesčių sprendimą iki 30 dienų. Verslui tai reikštų daugiau laiko pasirengti argumentacijai ir surinkti dokumentus, ypač sudėtingose bylose.

    Taip pat numatoma aiškiau apibrėžti vadinamųjų patikrinimo veiksmų pradžią ir pabaigą, kad procedūros nevilktųsi be aiškių ribų. Ši dalis aktuali įmonėms, nes ilgas neapibrėžtumas gali stabdyti sprendimus, finansavimą ar sandorius su partneriais.

    Kas realiai laimės?

    Verslui Deregulacija 2.0 patraukliausia tuo, kad stiprina nuspėjamumą: tylus pritarimas mažina laukimo kainą, o 5 metų interpretacijų apsauga suteikia daugiau stabilumo planuojant. Kita vertus, didelė dalis pokyčių priklausys nuo detalių, kokioms situacijoms priemonės bus taikomos ir kiek administracija turės galimybių terminus ar išimtis interpretuoti plačiai.

    Jei siūlymai bus įgyvendinti taip, kaip deklaruojama, tai būtų signalas apie bandymą perbalansuoti santykį tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, paliekant kontrolės galias, bet mažinant procedūrinį neapibrėžtumą. Įmonėms tai gali tapti papildomu argumentu investiciniams sprendimams, nors pareiga teisingai apskaičiuoti mokesčius niekur nedings.

  • Lockheed Martin pelnas šovė į viršų: didesnės 2026 metų prognozės ir 200 mlrd. eurų užsakymų portfelis

    JAV gynybos pramonės grupė „Lockheed Martin“ paskelbė apie gerokai išaugusį antrojo ketvirčio pelną ir kartu pakėlė šių metų pajamų bei pelno prognozes. Bendrovė teigia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje jos užsakymų portfelis viršijo 200 mlrd. eurų ribą.

    Įmonė per antrąjį ketvirtį uždirbo apie 1,6 mlrd. eurų grynojo pelno, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu pelnas siekė maždaug 0,3 mlrd. eurų. Pajamos didėjo iki maždaug 17,2 mlrd. eurų, tai yra apie 11 proc. daugiau nei pernai.

    Didžiausią dalį pajamų sugeneravo aviacijos segmentas, kuriame telpa naikintuvų ir karinių transporto orlaivių programos. Augimas fiksuotas ir kituose padaliniuose, kuriuose bendrovė tiekia raketų sistemas, priešraketinę gynybą bei kosmoso technologijas.

    „Lockheed Martin“ yra vienas svarbiausių JAV Pentagonui ir sąjungininkėms tiekėjų, todėl bendrovės rezultatai dažnai laikomi indikatoriumi, kaip kinta gynybos biudžetų ir užsakymų dinamika. Pastaraisiais metais daugelyje NATO šalių didėjant gynybos finansavimui, rinkoje ryškėja ilgalaikis poreikis oro gynybai, raketoms, amunicijai ir modernizavimo programoms.

    Bendrovė nurodė, kad užsakymų portfelis pirmojo pusmečio pabaigoje viršijo 200 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 168 mlrd. eurų metų pabaigoje. Toks šuolis paprastai reiškia, kad įmonė turi daugiau ilgalaikių sutarčių ir užsakymų, kurie užtikrina apyvartą ateityje, nors jų vykdymas gali būti išdėstytas per kelerius metus.

    Dėl palankios paklausos „Lockheed Martin“ pakėlė metines prognozes: tikimasi apie 69–71 mlrd. eurų pajamų. Bendrovė taip pat padidino pelno vienai akcijai prognozę, signalizuodama, kad maržos ir pinigų srautai išlieka pakankamai tvirti net augant gamybos kaštams ir tiekimo grandinių spaudimui.

    Gynybos sektoriaus įmonėms didžiausios rizikos paprastai siejamos su valstybinių užsakymų ciklais, politikos sprendimais ir gamybos pajėgumais, ypač kai sparčiai didinami pristatymai. Vis dėlto rekordinių užsakymų portfelių laikotarpiais investuotojai dažniausiai daugiau dėmesio skiria tam, ar įmonės pajėgs laiku vykdyti sutartis ir išlaikyti kokybės bei kaštų kontrolę.

  • Kinija iki 2030 metų didins vėjo ir saulės galią: planas su baterijomis, hidroakumuliacija ir vandeniliu

    Kinija paskelbė naują energetikos planą iki 2030 metų, kuriuo siekia sparčiai didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir padaryti vėjo bei saulės elektrą patikimesnę, ypač piko metu. Plane pirmą kartą įtvirtinami privalomi tikslai žaliajai energijai, o tai signalizuoja griežtesnį politinį įsipareigojimą.

    Pagal planą bendra atsinaujinančios energijos gamyba turėtų augti nuo maždaug 1,18 mlrd. tonų anglies ekvivalento iki 1,8 mlrd. tonų anglies ekvivalento 2030 metais. Toks augimas reikštų, kad vėjas, saulė, hidroenergija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai dar labiau stumtų į šalį iškastinio kuro generaciją.

    Patikimumo testas piko metu

    Didžiausias planų akcentas – ne vien naujų pajėgumų statyba, bet ir jų naudingumas tada, kai elektros labiausiai reikia. Numatyta, kad iki 2030 metų vėjo ir saulės elektrinės, paremtos energijos kaupimu, turėtų galėti piko laikotarpiais tiekti apie 8 proc. savo instaliuotos galios ir padengti apie 20 proc. pikinio vartojimo.

    Tai reiškia, kad Kinija atsinaujinančius išteklius vis labiau vertina kaip sisteminį sprendimą, o ne tik papildomą generaciją geru oru. Praktikoje tam reikės baterijų parkų, tinklo modernizavimo, paklausos valdymo ir lankstesnių balansavimo pajėgumų.

    Plane taip pat numatyta iki 2030 metų pridėti daugiau nei 300 gigavatų vadinamosios pikinės atsinaujinančios galios, kuri gali būti panaudota didesnio poreikio metu. Ši formuluotė rodo kryptį į projektus, kurių gamyba yra labiau valdoma arba kuriuos galima paremti kaupimu ir greitu dispečerizavimu.

    Vandenilis, šildymas ir pramonė

    Kinija planuoja didinti vėjo ir saulės energijos panaudojimą ne tik elektros sektoriuje. Iki 2030 metų numatoma apie 150 mln. tonų anglies ekvivalento atsinaujinančios energijos nukreipti į šildymo ir vėsinimo sprendimus bei pramonę.

    Atskirai įvardijama ir žaliojo vandenilio gamyba, kuri, pagal planą, turėtų pasiekti apie 2 mln. tonų per metus 2030 metais. Tokia apimtis vandenilį paverstų vienu iš įrankių mažinant emisijas sektoriuose, kuriuos elektrifikuoti sunkiausia, pavyzdžiui, dalyje chemijos ar metalurgijos procesų.

    Hidroenergija ir jūrinis vėjas

    Hidroenergetikai plane numatomi ambicingi tikslai: iki 2030 metų bendri pajėgumai turėtų pasiekti apie 570 gigavatų, palyginti su 450 gigavatų tikslu 2025 metams. Ypatingas dėmesys skiriamas hidroakumuliacinėms elektrinėms, kurių galia iki 2030 metų turėtų augti iki maždaug 160 gigavatų.

    Hidroakumuliacija yra vienas efektyviausių būdų kaupti energiją dideliu mastu, todėl ji tiesiogiai susijusi su siekiu sustiprinti tiekimo patikimumą piko metu. Kuo daugiau kintamos generacijos, tuo vertingesnės tampa greitai reaguojančios balansavimo priemonės.

    Plane minimos ir giliavandenės jūrinio vėjo bazės, leidžiančios vystymą perkelti į tolesnes jūrines zonas, kur vėjo sąlygos stabilesnės. Taip pat numatoma idėja integruoti jūrinį vėją su povandeniniais duomenų centrais, o tai atspindi augantį elektros poreikį skaitmeninei infrastruktūrai.

    Be to, Pekinas planuoja bandomuosius projektus, kai didelės atsinaujinančios energijos bazės perduotų šimtaprocentę žalią elektros energiją. Tokie sprendimai gali tapti svarbūs tiek pramonei, tiek regionams, norintiems mažinti emisijas ir tuo pačiu stabilizuoti tiekimą.

  • Lamine Yamal ir „6PM“ bokseriai užkariauja internetą: kaip vienas kadras po finalo tapo reklama

    Lamine Yamal ir „6PM“ bokseriai užkariauja internetą: kaip vienas kadras po finalo tapo reklama

    Ispanijos rinktinės puolėjas Lamine Yamal po pasaulio čempionato finalo dėmesio centre atsidūrė ne vien dėl futbolo. Socialiniuose tinkluose išplito nuotraukos, kuriose matyti, kad jis vilki vokiško gatvės stiliaus prekės ženklo „6PM“ bokserius.

    Nors finale jis nepasižymėjo įvarčiu, paauglys krašto žaidėjas tapo viena ryškiausių turnyro figūrų internete. Prie to prisidėjo ir anksčiau plačiai dalintos jo vaikystės nuotraukos, o sirgaliai aktyviai sekė kiekvieną detalę, susijusią su futbolininko įvaizdžiu.

    „6PM“ – 2016 metais įkurtas gatvės mados ženklas, siejamas su Frankfurte iškilusiu verslininku Achrafu Ait Bouzalimu. Prekės ženklas ypač populiarus hiphopo kultūros gerbėjų auditorijoje ir remiasi riboto leidimo prekyba, kai kolekcijos išleidžiamos trumpais etapais, skatinant trūkumą ir ažiotažą.

    Tokios strategijos pastaraisiais metais tapo viena efektyviausių nišinių mados ženklų rinkodaros krypčių. Socialiniai tinklai ir kūrėjų ekonomika leidžia vienam atpažįstamam kadrui akimirksniu virsti paklausos banga, o sportininkai tampa ne tik reklamos veidais, bet ir organiškais prekės ženklo istorijos kūrėjais.

    Internete „6PM“ nepraleido progos pasinaudoti Yamal dėmesiu, o pati istorija buvo pateikta žaismingai, tarsi užsimenant, kad apatiniai galėtų turėti įtakos rezultatui. Tokia komunikacija būdinga jaunai auditorijai orientuotiems ženklams, kurie renkasi humoro ir bendruomeniškumo toną vietoj tradicinės reklamos.

    Prie Yamal asmeninės istorijos taip pat dažnai grįžtama dėl jo šeimos šaknų ir ankstyvos šlovės. Jo tėvas yra kilęs iš Maroko, motina – iš Pusiaujo Gvinėjos, o pats futbolininkas Ispanijoje užaugo daugiakultūrėje aplinkoje, kuri ryškiai atsispindi ir jo viešame įvaizdyje.

    Prekės ženklo svetainėje minima, kad dviejų vienetų bokserių komplektas kainuoja 30 eurų. Nors tai nėra išskirtinai brangus pirkinys, tokie produktai dažnai tampa impulsyvios paklausos objektu, kai juos netikėtai išpopuliarina garsenybės ar sporto renginiai.

  • ES iki 2028 metų pratęs žinučių skenavimo išimtį: šifruotos programėlės lieka už ribų

    ES iki 2028 metų pratęs žinučių skenavimo išimtį: šifruotos programėlės lieka už ribų

    Europos Sąjungos valstybės narės patvirtino laikiną teisinį režimą, leidžiantį ryšių ir žinučių paslaugų teikėjams savanoriškai taikyti priemones, skirtas aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete. Ši išimtis nuo elektroninių ryšių privatumo taisyklių pratęsta iki 2028 metų balandžio 3 dienos.

    Sprendimas priimtas taikant rašytinę procedūrą, kuri paprastai naudojama, kai siekiama greitai užfiksuoti valstybių pozicijas be atskiro posėdžio. Už pratęsimą balsavo 25 šalys, viena buvo prieš, dar viena susilaikė.

    Į patvirtintą tekstą įtraukta svarbi išlyga: išimtis netaikoma visapusiškai šifruotoms nuo galo iki galo žinutėms. Tai reiškia, kad tokios programėlės kaip „WhatsApp“ ir „Signal“, kuriose žinučių turinį gali perskaityti tik siuntėjas ir gavėjas, nepatenka į šio laikino režimo taikymo sritį.

    Laikinasis režimas jau kelerius metus kelia aštrias diskusijas tarp vaikų apsaugos šalininkų ir privatumo gynėjų. Kritikai jį vadina bandymu įtvirtinti principą, kad privačios žinutės gali būti tikrinamos masiškai, o tai, jų teigimu, kurtų pavojingą precedentą ir didintų piktnaudžiavimo riziką.

    Europos Parlamentas anksčiau buvo pasisakęs prieš pratęsimą, todėl priemonė buvo nustojusi galioti, tačiau klausimas sugrąžintas į darbotvarkę ir galiausiai pritarta naujam terminui. Tuo pat metu ES institucijose toliau derinamas nuolatinis sprendimas, kuris, skirtingai nei laikinasis, galėtų numatyti privalomas, o ne savanoriškas taisykles.

    Centro kairės europarlamentarė Birgit Sippel po balsavimo pabrėžė, kad parlamente buvo siekta labiau apriboti priemonių taikymą ir orientuotis į jau žinomą neteisėtą turinį bei tikslines priemones.

    „Aiški dauguma norėjo apriboti taikymą iki žinomos vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos ir numatyti tik tikslines priemones“, – sakė Birgit Sippel.

    Kritikos ES institucijoms net ir po šifruotų pokalbių išėmimo nemažėja. Žaliųjų frakcijos atstovai pabrėžia, kad bet koks privataus susirašinėjimo turinio tikrinimas turėtų būti siejamas tik su konkrečiais įtariamaisiais, o ne taikomas plačiai visiems naudotojams.

    „Bet koks privataus bendravimo turinio skenavimas turi būti ribojamas tik konkretiems įtariamiesiems“, – sakė europarlamentaras Ignazio Marino.

    Diskusijų foną stiprina ir teisinė rizika: skeptikai įspėja, kad pernelyg platus susirašinėjimo tikrinimas gali prieštarauti pagrindinėms teisėms, įskaitant susirašinėjimo slaptumą, todėl ateityje tokios priemonės gali atsidurti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo akiratyje. Dėl to artimiausiais metais lemiamu taps klausimas, ar pavyks suderinti vaikų apsaugos tikslus su proporcingumo ir privatumo principais.

  • Venecijos kino festivalis skelbia 83-iosios programą: Moretti grįžta, laukia Herzog ir Kore-eda

    Venecijos kino festivalis skelbia 83-iosios programą: Moretti grįžta, laukia Herzog ir Kore-eda

    Venecijos tarptautinis kino festivalis paskelbė 83-iosios laidos programą, o kino gerbėjų Lidas saloje lauks nuo 2026 metų rugsėjo 2 iki 12 dienos. Organizatoriai žada ryškų autorių kino spektrą, tarptautines žvaigždes ir išskirtinai stiprų Italijos kino dalyvavimą.

    Programą Romoje pristatęs meninis vadovas Alberto Barbera akcentavo, kad nepaisant mažėjančių kino teatrų lankomumo kai kuriose rinkose, industrija išlieka aktyvi. Pasak jo, atrankoje peržiūrėta apie 4 500 filmų, daugiau nei pernai, o temos atsispindi šiandienos įtampose nuo karo iki klimato krizės.

    Atidarymas ir italų akcentas

    Festivalį 2026 metų rugsėjo 2 dieną atidarys Danny Boyle filmas „Ink“, žymintis režisieriaus debiutą Venecijoje. Atidarymo vakaras tradiciškai laikomas signaliniu, nes būtent čia dažnai prasideda rudeninis apdovanojimų sezono ritmas.

    Šiemet konkurse dėl Auksinio liūto išsiskiria Italijos dominavimas: varžysis penki italų filmai. Tai vienas aiškiausių ženklų, kad Venecija ir toliau siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp tarptautinio prestižo ir nacionalinio kino matomumo.

    Daugiausia dėmesio sulaukia Nanni Moretti su „Succederà questa notte“, sugrįžtantis į Auksinio liūto varžybas po 37 metų pertraukos. Kūrinį gaubia nemaža paslaptis, tačiau žinoma, kad pagrindinį vaidmenį atlieka Louis Garrel, o kartu pasirodo Jasmine Trinca, Hippolyte Girardot ir Angela Finocchiaro.

    Konkurse taip pat dalyvaus Edoardo De Angelis filmas „Il fuoco che ti porti dentro“ su Vanessa Scalera, Andrea Pallaoro „The Echo Chamber“, Paolo Strippoli „L’Estranea“ ir Marco Bechis „Ritorno a Buenos Aires“. Penketukas aprėpia ir pripažintus autorius, ir naujesnius balsus, todėl konkurso tonas žada būti įvairus.

    Tarptautiniai vardai ir žvaigždės

    Tarptautinėje konkursinėje programoje susitinka skirtingų mokyklų režisieriai, o dalis filmų jau dabar įvardijami kaip sezono favoritai. Florian Zeller į Veneciją atvyksta su psichologiniu trileriu „Bunker“, kuriame vaidina Penelope Cruz ir Javier Bardem.

    Martin McDonagh pristato „Wild Horse Nine“ su Sam Rockwell, o Lance Oppenheim konkurse dalyvaus su „Primetime“, kuriame pasirodo Robert Pattinson. Tuo metu Casey Affleck režisuoja „Company“, o vienas ryškiausių aktorių vardų čia yra Nick Nolte.

    Werner Herzog grįžta su „Bucking Fastard“, pagrindinius vaidmenis patikėdamas Kate ir Rooney Mara. Hirokazu Kore-eda į konkursą atsiveža „Look Back“, o Shinya Tsukamoto programą papildo filmu „Mr. Nelson, Did You Kill People?“, sustiprindamas Venecijos profilį kaip autoriaus kino aikštelės.

    Ryškus ir Prancūzijos kinas, konkurse turintis keturis filmus: Stéphane Brizé su „Un bon petit soldat“, Cédric Kahn su „15/18 (A Place to Heal)“, taip pat Florian Zeller ir Nicolas Pariser su „Un peu avant minuit“. Tai primena, kad Venecijos konkursas dažnai tampa Europos kino tendencijų barometru.

    Į pagrindinį konkursą pirmą kartą patenka iranietis Ali Asgari su filmu „A Bit of Light“. Vienintelė režisierė konkurse yra danė egiptietiškų šaknų May el-Toukhy su „Woman Unknown“, o rusų režisierius Ilya Khrzhanovskiy tęsia ilgalaikį Dau projektą, skirtą Lev Landau.

    Už konkurso ribų ir DI dokumentika

    Ne konkursinėje programoje išsiskiria Gianni Amelio filmas „Nessun Dolore“ su Alessandro Borghi, Valeria Golino ir Valerio Mastandrea. Taip pat laukiama Mario Martone „Scherzetto“, sukurto pagal Domenico Starnone romaną, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Toni Servillo.

    Tarp specialiųjų įvykių minimas Luca Guadagnino dokumentinis darbas „Joie de vivre“, skirtas Bernardo Bertolucci ir trunkantis apie septynias valandas. Pasak organizatorių, tai ne tik biografinis pasakojimas, bet ir bandymas per kūrybos istoriją kalbėti apie šiuolaikinį kiną.

    Smalsumą kelia ir Francesco Carrozzini dokumentika „Be Brave“ apie verslininką Renzo Rosso, „Diesel“ įkūrėją. Kūrėjai pabrėžia, kad tai pirmasis ilgametražis itališkas dokumentinis filmas, kuriame DI panaudotas kaip kūrybinis įrankis, išlaikant režisieriaus kontrolę.

    „Skeptikams užtektų užeiti į kino teatrą, kuriame rodomas Christopher Nolan filmas, kad suprastų: kinas tikrai nėra mirštantis“, – sakė Alberto Barbera.

    Dar viena svarbi festivalio dalis bus Auksiniai liūtai už gyvenimo nuopelnus, kurie 2026 metais atiteks George Clooney ir Ellen Burstyn. Burstyn apdovanojimas sutaps su trumpametražio filmo „Flash Impact“, kurį režisuoja žiuri pirmininkė Maggie Gyllenhaal ir kuris skirtas Marilyn Monroe mito interpretacijai, peržiūra.

    Visa tai rodo, kad Venecija ir toliau remiasi autorių kinu, tačiau programoje palieka vietos ir industrijos pokyčiams, įskaitant naujas kūrybos priemones bei žanrų įvairovę. 83-ioji laida žada tapti viena įdomiausių pastarųjų metų sankirtų tarp tradicijos ir naujų kino kalbų.

  • Morrissey kreipėsi į Pedro Sánchez: prieš turą Ispanijoje ragina nutraukti bulių kautynes

    Morrissey kreipėsi į Pedro Sánchez: prieš turą Ispanijoje ragina nutraukti bulių kautynes

    Britų muzikantas Morrissey, žinomas kaip ilgametis gyvūnų teisių šalininkas, prieš koncertus Barselonoje ir Madride kreipėsi į Ispanijos ministrą pirmininką Pedro Sánchez. Laiške jis ragina pasinaudoti politine įtaka ir siekti, kad šalyje būtų nutrauktos bulių kautynės bei su jomis siejamos šventės.

    Pasak atlikėjo, ši tradicija, jo vertinimu, kenkia Ispanijos tarptautiniam įvaizdžiui ir kelia vis didesnį atgarsį už šalies ribų. Laiškas paviešintas kartu su gyvūnų teisių organizacijos PETA palaikymu, kuri pastaraisiais metais aktyviai siekia griežtesnio šių renginių reguliavimo ar uždraudimo.

    Diskusija vėl grįžo į parlamentą

    Morrissey kreipimasis sutapo su nauja politine banga Ispanijoje, kur bulių kautynių tema vėl atsidūrė parlamento darbotvarkėje. Įstatymų leidėjams pateikta piliečių iniciatyva, kuria siekiama atimti iš bulių kautynių saugomo kultūros paveldo statusą, o tai galėtų atverti kelią didesniems ribojimams.

    Iniciatyvos šalininkai teigia, kad visuomenės požiūris keičiasi, o kultūros samprata neturėtų būti siejama su gyvūnų kančia. PETA, remdama kampaniją, akcentuoja, jog kasmet arenoje žūsta tūkstančiai gyvūnų, o prieštaravimas šiems renginiams auga tiek pačioje Ispanijoje, tiek už jos ribų.

    Muzika ir aktyvizmas eina greta

    Atlikėjas jau seniai sieja savo kūrybą su gyvūnų teisių temomis: jis viešai pasisako prieš mėsos vartojimą, pramoninę gyvulininkystę ir bandymus su gyvūnais. Vienas ryškiausių jo kūrybos pavyzdžių šia tema yra daina The Bullfighter Dies, kurioje jis kritikuoja matadorų kultą ir atvirai palaiko tradicijos pabaigą.

    Morrissey gerbėjams toks aktyvizmas yra neatsiejama jo įvaizdžio dalis, tačiau kritikai teigia, kad jis neretai kiekvieną viešą pasirodymą paverčia nauju ginču. Vis dėlto šį kartą dėmesį kelia ne tik laiško turinys, bet ir momentas, pasirinktas prieš pat turą Ispanijoje.

    Prieš turą prisimenami ir atšaukti koncertai

    Morrissey vizitai Ispanijoje pastaraisiais metais buvo lydimi ne tik muzikos, bet ir skandalų. 2026 metais jis atšaukė koncertą Valensijoje, aiškindamas, kad negalėjo miegoti dėl miesto triukšmo rengiantis Fallas šventei, o tai papildė jo, kaip neprognozuojamo atlikėjo, reputaciją.

    Dar anksčiau, 2025 metais, jis paskutinę minutę atsisakė pasirodymo Madride dėl sveikatos priežasčių. Muzikos žiniasklaida yra ne kartą fiksavusi, kad per karjerą jis atšaukė šimtus koncertų, todėl naujasis turas Ispanijoje iš anksto kelia klausimų tiek gerbėjams, tiek organizatoriams.

    Kol kas neaišku, ar Morrissey kreipimasis turės apčiuopiamą politinį poveikį, tačiau jis jau vėl įplieskė diskusiją apie tai, kur baigiasi tradicija ir prasideda visuomenės lūkesčiai dėl gyvūnų gerovės. O pačiam atlikėjui tai dar vienas atvejis, kai dėmesys krypsta ne vien į muziką.