CP v2

Blog

  • Krokuva siekia mados sostinės vardo: „Women’s Fashion Day 2026“ parodė, kodėl tai realu

    Renginys, tapęs tradicija

    „Women’s Fashion Day 2026“ Krokuvoje dar kartą patvirtino, kad miestas nuosekliai augina savo mados sceną. Šių metų renginys vyko viešbučio „Hotel 1891 Garni“ erdvėse, o vakaro programa startavo 19 valandą.

    Organizatoriai akcentavo kamerinį formatą: daugiau erdvės pokalbiams, pažintims ir kūrybiniams ryšiams, o ne vien dideliam šou. Tokia struktūra, pasak dalyvių, padeda mados kūrėjams, svečiams ir partneriams užmegzti tvaresnes bendradarbiavimo gijas.

    Nuo klasikos iki eksperimentų

    Pagrindiniu vakaro akcentu tapo devyni mados pasirodymai, parodę platų šiuolaikinės mados spektrą. Ant podiumo buvo galima pamatyti ir klasikines, moteriškas silueto interpretacijas, ir ryškesnius, eksperimentinius sprendimus.

    Savo kolekcijas pristatė Zbigniewas Fulara ir Adrianas Lewandowskis, taip pat jaunesni kūrėjai, tarp jų Zofia Barszczowska. Jos darbuose ryškėjo funkcionalumo ir estetikos derinimas, o kartu ir sąmoningesnio, tvaresnio dizaino kryptis.

    Programoje pasirodė ir Konrado Bikowskio kūryba, kuri balansuoja tarp mados ir meno lauko. Toks požiūris stiprina renginio idėją, kad mados pristatymas nebūtinai turi būti tik sezoninių tendencijų demonstravimas.

    Kasdienės, proginės ir vestuvinės mados segmentą pabrėžė Magdalenos Wilk-Dryło ir Dianos Walkiewicz (DeVu) kolekcijos. Šios krypties stiprybė buvo aiškiai atpažįstama: dėmesys dėvimumui, konstrukcijai ir tam, kad drabužis tarnautų ne vieną progą.

    Ryški šių metų renginio linija buvo sąmoningesnis kūrimas ir atsakomybė už gaminio ilgaamžiškumą. Šią kryptį akcentavo ir Wioletta Ryłko bei Wioletta Podsiadlik, kurių kolekcijose svarbi vieta teko medžiagų pasirinkimui ir praktiškumui.

    Ne tik podiumas

    Be mados pasirodymų, renginio programą papildė muzikinė dalis: scenoje pasirodė Karolina Leszko, jau ne vieną ediciją lydinti „Women’s Fashion Day“. Jos pasirodymas tapo jungiamuoju vakaro elementu, suvienijusiu skirtingas programos dalis.

    Lygiagrečiai veikė glam ir grožio zona, kurioje dalyvavo grožio, priežiūros ir gyvenimo būdo prekės ženklai. Lankytojoms buvo pristatytos ir wellness, optikos bei kosmetikos sričių naujienos, taip sustiprinant renginio, kaip platesnės patirties, o ne vien podiumo, formatą.

    „Women’s Fashion Day“ išlieka autoriniu Agnieszkos Dąbrowskos projektu, kuri atsako už koncepciją ir renginio plėtrą. Nuoseklus tęstinumas ir aiškus identitetas leidžia renginiui pretenduoti į didesnį vaidmenį regiono mados žemėlapyje.

    Šaltiniai:
    https://rozrywka.o2.pl/plotki/krakow-stolica-mody-womens-fashion-day-2026-pokazuje-ze-to-mozliwe-7278536945905939a

  • Pirmoji Komunija namuose ar restorane: kiek kainuoja ir kodėl patogumas vis dažniau nugali biudžetą

    Pirmoji Komunija katalikų šeimoms išlieka vienu svarbiausių vaiko tikėjimo etapų, tačiau pastaraisiais metais vis labiau keičiasi tai, kas vyksta po Mišių. Šalia dvasinės prasmės atsiranda ir praktiniai klausimai: kur priimti svečius, kiek tai kainuos ir kaip išvengti organizacinio chaoso.

    Anksčiau daugeliui užtekdavo kuklaus vaišių stalo namuose, o pagrindinis akcentas būdavo bažnyčios ceremonija. Dabar šeimos vis dažniau renkasi restoranus, banketų sales ar maitinimą į namus, nes tai leidžia sutaupyti laiko ir atsakomybės, nors dažnai kainuoja brangiau.

    Patogumas prieš biudžetą

    Šventėje dažniausiai dalyvauja artimiausi žmonės: tėvai, krikštatėviai, seneliai ir giminaičiai, todėl svečių skaičius neretai siekia 20–50. Kai svečių daugiau nei apie 20, vaišių ruošimas namuose daugeliui tampa ne šventimu, o darbu virtuvėje ir nuolatiniu lakstymu tarp stalo ir puodų.

    Restoranas ar salė tėvams reiškia aiškų planą: maistas, aptarnavimas, dažnai ir bazinė stalo estetika būna įskaičiuota. Už tai mokama ne tik pinigais, bet ir tuo, kad populiarias datas reikia rezervuoti iš anksto, o papildomos paslaugos, pavyzdžiui, tortas ar dekoracijos, gali būti apmokestinamos atskirai.

    Kiek gali kainuoti šventė?

    Lenkijos rinkoje įprasta, kad vadinamasis „talerzyk“ mokestis už žmogų peržengia 200 zlotų ribą. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 45 eurus už asmenį, o šeimai, planuojančiai 25 svečius, vien maitinimas salėje gali kainuoti apie 1 100 eurų, neskaičiuojant torto ir kitų priedų.

    Jei šventė rengiama namuose, maisto išlaidos paprastai mažesnės, tačiau jos taip pat greitai auga, ypač jei norima karštų patiekalų, užkandžių, desertų ir gėrimų visiems. Prie to prisideda ir laikas, logistika, indai, patalpų tvarkymas prieš ir po, o mažesniame būste komfortas svečiams gali tapti rimtu iššūkiu.

    Tarpinis variantas vis dažniau tampa maitinimas į namus. Tokiu atveju dalis naštos nuimama nuo šeimos pečių, bet išlaidos gali priartėti prie šventimo salėje, ypač jei pasirenkamas pilnas meniu ir aptarnavimo elementai.

    Ne tik vaišės: papildomos išlaidos

    Komunijos biudžetas dažnai nesibaigia vien maistu. Prie išlaidų prisideda vaiko apranga, avalynė, kartais drabužis persirengimui po ceremonijos, taip pat fotografo paslaugos ar simbolinės dovanos svečiams.

    Dalis šeimų planuoja ir su religine dalimi susijusius pirkinius ar įnašus, pavyzdžiui, maldaknygę, rožinį ar medalį, jei vaikas jų dar neturi. Kartais tenka prisidėti ir prie bažnyčios puošimo, o šeimos 2+2 modelyje išlaidos padidėja ir dėl bendros tėvų bei brolių ar seserų aprangos.

    „Pirmoji Komunija pirmiausia yra vaiko dvasinis įvykis, todėl pramogos ir įspūdingos detalės neturėtų užgožti esmės“, – sako tėvai, kurie sąmoningai riboja išlaidas ir renkasi paprastesnį formatą.

    Apklausos rodo, kad daugiausia šeimų renkasi šventimą restoranuose ir banketų salėse, o namai išlieka trečias pagal populiarumą pasirinkimas. Galutinį sprendimą vis tiek lemia biudžetas, būsto galimybės ir tai, ko šeima iš tiesų nori: patogumo be rūpesčių ar artimo, naminio formato su daugiau darbo.

    Svarbiausia, kad Komunijos planavimas nevirstų varžybomis, kas surengs didesnę šventę. Tėvai vis dažniau ieško balanso tarp prasmingo minėjimo, realių finansinių galimybių ir paprasto noro tą dieną būti su vaiku, o ne „dirbti“ jo šventėje.

    Šaltiniai:
    https://www.prezentmarzen.com/blog/pierwsza-komunia-spoleczna-perspektywa-uroczystosci-raport
    https://www.nbp.pl/homen.aspx?f=/kursy/kursya.html

  • Bibliotekos internete nedingsta: Jaslo MBP vadovė apie skaitymą, saugią erdvę ir DI iššūkius

    Biblioteka kaip bendruomenės erdvė

    Skaitmeninių platformų, socialinių tinklų ir greitos informacijos laikais vis dažniau pasigirsta prognozių, kad bibliotekų reikšmė mažėja. Tačiau Jaslo miesto viešosios bibliotekos (MBP) direktorė Dorota Woźnica pabrėžia, kad bibliotekos šiandien išlaiko ne tik skaitymo, bet ir stiprią socialinę funkciją.

    Pasak jos, biblioteka daugeliui žmonių tampa vieta, kur galima užeiti be išankstinių nuostatų, nepriklausomai nuo pajamų ar išsilavinimo. Tai nemokama ir atvira erdvė, kurioje leidžiama nežinoti, klausti ir ieškoti, o būtent toks prieinamumas, anot direktorės, ir padeda bibliotekoms išlikti aktualioms.

    „Bibliotekos neapsiriboja knygų skolinimu. Jos yra atviros visiems ir dažnai tampa vieta, kur žmogus pirmiausia pasijunta saugus, o tik tada ateina iki knygos“, – sakė Dorota Woźnica.

    DI ir internetas keičia įpročius

    Direktorė neneigia, kad dalis žinių šiandien ateina iš elektroninių šaltinių, o informacijos paieška tapo greitesnė nei bet kada. Tačiau ji akcentuoja, kad interneto turinį ir DI sugeneruotą informaciją būtina tikrinti, o kritinis mąstymas tampa esminiu įgūdžiu.

    Todėl, anot jos, keičiasi ir bibliotekininkų vaidmuo: jie vis dažniau padeda bendruomenei orientuotis informacijos srautuose, atsirinkti patikimus šaltinius, suprasti kontekstą. Tai ypač svarbu, kai klaidinanti informacija plinta greitai, o dalis auditorijos neturi įrankių jos patikimumui įvertinti.

    Ką rodo skaitymo statistika ir kas skaito dažniau

    Pokalbyje remiamasi Lenkijos Nacionalinės bibliotekos skaitymo tyrimais, pagal kuriuos 2025 metais 41 proc. gyventojų perskaitė bent vieną knygą per metus. Nors rodiklis apibūdinamas kaip stabilus, jis vis dar laikomas santykinai žemu, ypač turint omenyje informacijos prieinamumą ir švietimo lūkesčius.

    Taip pat akcentuojamas lyčių skirtumas: dažniau skaito moterys nei vyrai. Ši tendencija matoma ir pačioje bibliotekoje, kur, pasak direktorės, suaugusiųjų auditorijoje moterys dominuoja, nors teminiuose renginiuose, ypač susijusiuose su istorija ar regiono tema, neretai pasirodo ir daugiau vyrų.

    „Labiausiai norėčiau, kad žmonės skaitytų ne dėl pareigos, o todėl, kad tai jiems teikia malonumą ir plečia akiratį“, – sakė Dorota Woźnica.

    Kokios knygos populiariausios ir kodėl

    Kaip ir daugelyje šalių, skaitytojų pasirinkimus dažnai lemia poilsio poreikis, todėl bibliotekoje dažniausiai ieškoma lengviau skaitomos literatūros. Dominuoja detektyvai ir grožinė proza, o stiprias pozicijas išlaiko ir negrožinė literatūra, ypač reportažai bei biografijos.

    Tuo pačiu biblioteka, pasak direktorės, stengiasi švelniai „išjudinti“ įpročius ir parodyti, kad sudėtingesni tekstai gali atverti naujų perspektyvų. Tam padeda skaitytojų klubai ir pokalbiai, kai rekomendacija ateina ne iš institucijos, o iš bendruomenės.

    Skaičiai, finansai ir bibliotekos kasdienybė

    Jaslo biblioteka, kaip teigiama pokalbyje, turi apie 7 000 aktyvių nuolatinių skaitytojų ir daugiau nei 130 000 leidinių fondą. Direktorė nurodo, kad naujų knygų pirkimas mieste išlieka stabilus, o savivaldybės požiūris į išlaidas knygoms yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių išlaikyti skaitytojų pasitikėjimą.

    Papildomu resursu įvardijamas ir Nacionalinis skaitymo plėtros programos finansavimas, nors pažymima, kad šiemet jis mažesnis. Biblioteka palaiko nuolatinio pirkimo praktiką, o skaitytojai gali teikti savo pasiūlymus, kurie neretai įgyvendinami pirmumo tvarka.

    Renginiai, festivalis ir „trečios vietos“ idėja

    Biblioteka organizuoja ir simbolinių kainų knygų muges, kuriose antram gyvenimui perduodami iš fondų išimami leidiniai. Tai susiję su privaloma fondų atranka, kai dalis knygų dėl prastesnės būklės ar mažesnio populiarumo nebeatitinka bibliotekos poreikių, tačiau gali būti naudinga skaitytojams namuose.

    Ryškiausiu kultūriniu akcentu įvardijamas Jaslo literatūros festivalis „Drogi i bezdroża“, kurio kryptingas konceptas, pasak direktorės, padėjo išauginti nuolat grįžtančią auditoriją. Ji teigia, kad renginiai tampa proga pamatyti biblioteką kitaip ir sukuria ryšį, kuris vėliau virsta ir nuolatiniu lankymu.

    Apdovanojimas ir žinutė ateičiai

    Dorota Woźnica 2025 metais išrinkta Podkarpatės bibliotekininke metų. Ji pabrėžia, kad šį įvertinimą laiko visos komandos darbo pripažinimu, nes bibliotekos kokybę lemia ne tik fondai ar pastatas, bet ir tarpusavio santykiai, paslaugų kultūra bei kasdienis dėmesys lankytojui.

    Kalbėdama apie ateitį, direktorė akcentuoja, kad biblioteka negali „sustoti“, nes pasaulis greitai keičiasi. Vis dėlto jos pagrindinis lūkestis išlieka paprastas: kad žmonės skaitytų, nes tai, jos žodžiais, daro visuomenę jautresnę, brandesnę ir geriau pasirengusią suprasti kitus.

    „Esu idealistė, bet tikiu, kad skaitymas pasaulį padaro bent šiek tiek geresnį“, – sakė Dorota Woźnica.

    Šaltiniai: https://www.bn.org.pl/raporty-badania/czytelnictwo https://www.gov.pl/web/kultura/narodowy-program-rozwoju-czytelnictwa-20 https://www.ifla.org/publications/ifla-trend-report-2022-update/

  • Kardiologai primena: šios burokėlių sultys gali mažinti infarkto ir insulto riziką

    Kardiologai primena: šios burokėlių sultys gali mažinti infarkto ir insulto riziką

    Sultys iš burokėlių dažnai minimos kaip paprastas būdas palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemą, ypač vyresniame amžiuje. Moksliniai tyrimai rodo, kad burokėliuose esantys natūralūs nitratai organizme virsta azoto oksidu, kuris padeda atpalaiduoti kraujagysles ir gali prisidėti prie mažesnio kraujospūdžio.

    Toks poveikis svarbus todėl, kad padidėjęs arterinis kraujospūdis išlieka vienu reikšmingiausių infarkto ir insulto rizikos veiksnių. Klinikinėse apžvalgose nustatyta, kad iš nitratais turtingų produktų gaunamas poveikis dažniausiai yra nedidelis, bet apčiuopiamas, o didžiausia nauda tikėtina žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs.

    Kas slypi burokėliuose?

    Be nitratų, burokėliuose yra kalio, kuris svarbus normaliai širdies veiklai ir skysčių pusiausvyrai. Taip pat juose aptinkami betalainai ir kiti antioksidantai, siejami su uždegiminių procesų slopinimu, o tai aktualu ir kraujagyslių sveikatai.

    Vyresniems žmonėms papildoma nauda gali būti susijusi su mitybine sudėtimi: folio rūgštimi ir kitais B grupės vitaminais, kurie reikalingi normaliai kraujodarai. Vis dėlto vien burokėlių sultys anemijos nepagydo, o nuovargį ar silpnumą sukeliantys simptomai turėtų būti vertinami kartu su gydytoju.

    Kada ir kaip vartoti?

    Dažniausiai siūloma gerti nedidelę porciją kasdien, o dalis žmonių burokėlių sultis renkasi ryte arba likus maždaug 2 valandoms iki fizinio aktyvumo. Tyrimuose poveikis kraujospūdžiui paprastai vertinamas po kelių savaičių reguliaraus vartojimo, todėl rezultatų per vieną dieną tikėtis nereikėtų.

    Jei žemiškas skonis nemalonus, sultis galima maišyti su kitomis daržovių ar vaisių sultimis, pavyzdžiui, obuolių ar morkų, tačiau svarbu nepersistengti su pridėtiniu cukrumi. Nors kai kuriems žmonėms burokėlių produktai nesukelia ryškių gliukozės šuolių, gėrimų sudėtį lemia ir papildomi ingredientai.

    Kada verta pasitarti su gydytoju?

    Kaip ir bet kuris maisto produktas, burokėlių sultys tinka ne visiems: jos gali keisti šlapimo ar išmatų spalvą, o jautresniems žmonėms sukelti virškinimo diskomfortą. Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio arba turite lėtinių ligų, prieš pradedant kasdienį vartojimą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų išvengta nepageidaujamų sąveikų.

    Ekspertai pabrėžia, kad burokėlių sultys gali būti naudinga mitybos dalis, tačiau jos nepakeičia pagrindinių prevencijos priemonių: kraujospūdžio kontrolės, pakankamo fizinio aktyvumo, subalansuotos mitybos, rūkymo atsisakymo ir gydytojo paskirtų vaistų.

    „Nitratais turtingi produktai gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos, tačiau didžiausią naudą duoda visuma: mityba, judėjimas ir rizikos veiksnių kontrolė“, – pabrėžia gydytojai, komentuodami šios mitybos krypties tyrimus.

    Šaltiniai:

    https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5295087/

    https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6722810/

    https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/hypertension

  • Saldžiai kvepia už kelių metrų: šis krūmas žydi įspūdingai, o priežiūra – beveik nulinė

    Saldžiai kvepia už kelių metrų: šis krūmas žydi įspūdingai, o priežiūra – beveik nulinė

    Jazminlapis (liet. dar vadinamas jazminiu krūmu, lot. Philadelphus) dažnai rekomenduojamas pradedantiesiems sodininkams, nes yra ištvermingas ir nereiklus. Vėlyvą pavasarį jis apsipila baltais žiedais, o kvapas ypač sustiprėja vakarais ir jaučiamas iš toliau.

    Dažniausiai šis krūmas pražysta gegužės pabaigoje, o gražiausiai atrodo birželį. Sode jis gali užaugti maždaug iki 2 metrų, o veislės skiriasi ne tik aukščiu, bet ir žiedų pilnaviduriškumu bei žydėjimo gausa.

    Jazminlapį žmonės neretai supainioja su tikruoju jazminu, tačiau tai skirtingi augalai. Jazminas paprastai yra vijoklis ir priklauso alyvmedinių šeimai, o jazminlapis yra krūmas iš hortenzijinių šeimos. Juos sieja viena savybė – ryškus, malonus aromatas.

    Kur geriausiai sodinti?

    Jazminlapis geriausiai žydi saulėtoje vietoje, tačiau augs ir lengvame pavėsyje. Vis dėlto kuo daugiau saulės, tuo gausesnis žydėjimas, todėl vietą verta parinkti taip, kad krūmas gautų bent kelias valandas tiesioginės šviesos per dieną.

    Krūmui reikia erdvės, nes su metais jis išplatėja. Jei sodinate kelis augalus, žemesnėms formoms dažnai paliekama apie 1 metro tarpai, o aukštesnėms – maždaug 1,8 metro, kad šakos nesusispaustų ir žydėjimas nenukentėtų.

    Kada sodinti ir kaip prižiūrėti?

    Sodinukai į atvirą gruntą dažniausiai sodinami rudenį arba ankstyvą pavasarį. Pasodinus svarbu gausiai palaistyti, o dirvos drėgmei ilgiau išsilaikyti gali padėti mulčias, pavyzdžiui, pušų žievė.

    Jazminlapis vertinamas dėl atsparumo ir gebėjimo augti įvairiuose dirvožemiuose, jei tik jie nėra nuolat permirkę. Įsitvirtinęs krūmas pakelia trumpesnius sausrų periodus, tačiau per ilgus karščius laistymas padeda išsaugoti vešlesnius lapus ir geresnę žiedų kokybę.

    Norint, kad krūmas kasmet žydėtų gausiai, praktikoje dažniausiai taikomas genėjimas po žydėjimo, nes žiedai formuojasi ant praėjusių metų ūglių. Taip atjauninamas krūmas ir skatinamas naujų, stiprių šakų augimas kitam sezonui.

    Ieškantiems alternatyvų verta atkreipti dėmesį ir į Lemoine’o jazminlapį (Philadelphus lemoinei), kuris paprastai užauga iki maždaug 1,5 metro ir pasižymi smulkesniais žiedais. Kai kurios retesnės rūšys pasitaiko rečiau, tačiau pagrindinės veislės Lietuvoje paprastai sėkmingai žiemoja.

    Šaltiniai:

    https://www.rhs.org.uk/plants/philadelphus/growing-guide

    https://plants.ces.ncsu.edu/plants/philadelphus-coronarius/

    https://powo.science.kew.org/taxon/urn:lsid:ipni.org:names:30001077-2

  • Kava su alyvuogių aliejumi užkariauja pasaulį: ar „Starbucks“ idėja išties sveika?

    Kava su alyvuogių aliejumi užkariauja pasaulį: ar „Starbucks“ idėja išties sveika?

    Kava su alyvuogių aliejumi skamba keistai, tačiau šis derinys pastaraisiais metais tapo ryškia mada. Susidomėjimą pakurstė didžiosios kavinių grandinės, o socialiniuose tinkluose netrūksta pažadų apie tolygesnę energiją ir mažesnį norą užkandžiauti.

    Nors trendas atrodo naujas, pati idėja maišyti karštą gėrimą su riebalais nėra išradimas. Skirtingose kultūrose seniai egzistuoja sotūs, energijos suteikiantys gėrimai, kurių tikslas buvo padėti ištverti ilgesnį laiką be maisto ir atšiauresnes sąlygas.

    Kas yra kava su alyvuogių aliejumi?

    Pastarąją bangą ypač išgarsino „Starbucks“, į meniu įtraukęs „Oleato“ gėrimus. Dažniausiai tai espresso ar kavos gėrimas su pienu, į kurį įmaišomas aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus.

    Šalininkai sako, kad aliejus suteikia aksominę tekstūrą, sušvelnina kartumą ir sumažina norą saldinti. Praktikoje svarbiausia ne tik skonis, bet ir tai, ar pavyksta sukurti stabilią emulsiją, kad riebalai nesusisluoksniuotų.

    Kokios naudos tikėtis, o kur prasideda mitai?

    Tiesioginių, būtent kavos ir alyvuogių aliejaus derinį vertinančių klinikinių tyrimų praktiškai nėra, todėl sveikatingumo pažadai dažnai remiasi bendra žiniomis apie abu produktus. Alyvuogių aliejus, ypač extra virgin, yra Viduržemio jūros dietos dalis ir siejamas su palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Europos maisto saugos institucijų vertinimu, alyvuogių aliejuje esantys polifenoliai gali padėti apsaugoti kraujo lipidus nuo oksidacinės pažaidos, jei jų suvartojama pakankamai su maistu. Tuo metu kava, kaip rodo didelės apimties apžvalgos, daugeliui žmonių siejama su mažesne kai kurių ligų rizika, tačiau poveikis priklauso nuo kiekio, jautrumo kofeinui ir bendros mitybos.

    „Tai nėra stebuklingas gėrimas, o labiau kaloringas kavos variantas, kuris vieniems tinka, kitiems sukelia diskomfortą“, – sako mitybos specialistai, vertindami riebalų ir kofeino derinį kasdienėje rutinoje.

    Kam šis gėrimas gali netikti?

    Alyvuogių aliejus yra kaloringas: vienas valgomasis šaukštas paprastai turi apie 100–120 kilokalorijų, todėl toks priedas greitai didina dienos energijos kiekį. Jei žmogus siekia mažinti svorį ar griežtai skaičiuoja kalorijas, įprotis gali nepastebimai pakenkti rezultatams.

    Dar viena praktinė problema susijusi su virškinimu. Kava gali skatinti žarnyno veiklą, o riebalai šį poveikį daliai žmonių sustiprina, todėl ypač geriant nevalgius gali pasireikšti pilvo raižymas ar laisvesnės išmatos.

    Skonis taip pat nėra universalus: alyvuogių aliejus sumažina kavos rūgštingumą, bet suteikia savitą, lengvai kartoką poskonį. Žmonėms, turintiems refliuksą ar jautresnį virškinamąjį traktą, toks derinys gali sustiprinti sunkumo jausmą.

    Norintiems išbandyti namuose specialistai pataria pradėti nuo mažesnio kiekio ir rinktis kokybišką extra virgin alyvuogių aliejų, o ne paversti gėrimą kasdieniu įpročiu. Saugiausias kelias yra vertinti kavą su alyvuogių aliejumi kaip retą alternatyvą, o ne sveikatos sprendimą.

    Šaltiniai:
    https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/2033
    https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/food-features/coffee/
    https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/healthy-fats/olive-oil/

  • Žabos ar rupūžės sode? Tai ženklas, kad jūsų aplinka sveika – bet yra viena rimta rizika

    Žabos ar rupūžės sode? Tai ženklas, kad jūsų aplinka sveika – bet yra viena rimta rizika

    Žabų ar rupūžių pasirodymas sode daugeliui atrodo tik atsitiktinis gamtos epizodas, tačiau ekologiniu požiūriu tai dažnai yra svarbus signalas. Varliagyviai itin jautrūs vandens ir dirvožemio taršai, todėl jų buvimas paprastai rodo, kad aplinka yra palankesnė gyvybei ir mažiau paveikta agresyvios chemijos.

    Lietuvoje sodybų ir sodų aplinkoje dažniausiai sutinkamos rudosios varlės, o šalia tvenkinių ar kūdrų gali pasitaikyti ir vandens varlių. Iš rupūžių dažna viešnia būna pilkoji rupūžė, gebanti prisitaikyti prie žmogaus pakeistos aplinkos. Varliagyvius lengviausia pastebėti sutemus arba po lietaus, kai jie aktyviau juda ieškodami maisto.

    Varliagyviai sodininkams vertingi kaip natūralūs kenkėjų kontrolės pagalbininkai. Jie minta šliužais ir sraigėmis, įvairiais vabzdžiais, taip pat uodais, musėmis, amarais ir kitais augalams kenkiančiais bestuburiais. Dėl tokios mitybos jie gali sumažinti poreikį naudoti insekticidus, ypač mažesniuose daržuose ir šiltnamių prieigose.

    Kartu jų nebuvimas kartais irgi pasako daug. Jei sode nuolat sausa, nėra pavėsio, o veja ir lysvės prižiūrimos itin intensyviai, varliagyviams gali nebelikti nei slėptuvių, nei drėgmės, nei maisto. Priežastimi gali būti ir pesticidai ar kitos augalų apsaugos priemonės, kurios varliagyviams pavojingos tiek tiesiogiai, tiek per užterštą vandenį.

    Kaip pritraukti varliagyvius

    Norint sudaryti palankias sąlygas, svarbiausias veiksnys yra drėgmė ir slėptuvės. Idealu, jei sklype yra kūdra, tvenkinys ar bent nedidelė vandens talpa su lėkštais krantais, kad gyvūnai galėtų saugiai įlipti ir išlipti. Tačiau net ir be vandens telkinio padeda pavėsingos, drėgnos vietos bei tankesni augalai, po kuriais galima pasislėpti dieną.

    Praktiškai tai reiškia mažiau sterilaus sodo ir daugiau natūralių kampų. Varliagyviai noriai slepiasi po akmenimis, šakomis, lapų krūvomis ar tankesnėse daugiamečių augalų keruose, todėl verta palikti ramesnę sklypo dalį, kur rečiau šienaujama ir mažiau trikdoma. Toks sprendimas dažnai naudingas ir apdulkintojams bei kitiems naudingiems sodo gyventojams.

    Rimta rizika, apie kurią pamirštama

    Varliagyvių gausėjimas sode nereiškia, kad galima pamiršti atsargumą. Europos aplinkosaugos institucijos pabrėžia, kad varliagyviai ypač nukenčia nuo kelių eismo migracijų metu, o jų populiacijoms grėsmę kelia buveinių nykimas ir vandens telkinių kokybės blogėjimas. Todėl, jei netoliese yra kelias, verta pagalvoti apie saugesnius praėjimus ar bent jau vengti vakarinio važiavimo per teritorijas, kur jie migruoja.

    Dar vienas svarbus aspektas yra cheminių priemonių naudojimas. Net ir teisėtai įsigyti produktai, netinkamai dozuojami ar naudojami per dažnai, gali paveikti varliagyvių odą ir vandens telkinius, kuriuose vystosi buožgalviai. Sodininkystėje vis dažniau akcentuojama integruota kenkėjų kontrolė, kai pirmiausia pasirenkamos prevencinės ir mechaninės priemonės, o chemija naudojama tik kraštutiniu atveju.

    Galiausiai, varliagyviai yra laukiniai gyvūnai, todėl jų geriausia neliesti ir neperkelti be būtinybės. Jei sode atsirado žabų ar rupūžių, dažniausiai užtenka sudaryti joms ramią, drėgną ir saugią aplinką, o jos pačios prisidės prie natūralesnės sodo pusiausvyros.

    Šaltiniai:
    https://www.eea.europa.eu/en/topics/in-depth/biodiversity/amphibians
    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:31992L0043
    https://www.iucnredlist.org/search?query=Bufo%20bufo&searchType=species

  • Bosacka įspėja: populiarūs izotonikai slepia priedus, o natūrali alternatyva yra virtuvėje

    Bosacka įspėja: populiarūs izotonikai slepia priedus, o natūrali alternatyva yra virtuvėje

    Paruošti izotoniniai gėrimai parduotuvėse tampa vis populiaresni tarp sportuojančių ir aktyviai laiką leidžiančių žmonių. Jie patrauklūs dėl skonio, ryškių spalvų ir patogios pakuotės, tačiau mitybos specialistai primena, kad tokie gėrimai ne visada yra geriausias pasirinkimas kasdieniam vartojimui.

    Žurnalistė ir visuomenininkė Katarzyna Bosacka socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį į dažną reiškinį: dalis „sportinių“ gėrimų atrodo lengvi ir mažai kaloringi, bet sudėtyje turi įvairių maisto priedų. Jos teigimu, vartotojai neretai perka pasikliaudami užrašu apie hidrataciją, neįsigilinę į etiketę.

    „Spalvotas izotonikas gali atrodyti nekaltai, bet etiketėje dažnai rasite priedų, kurių kasdien tikrai nereikia“, – sakė Katarzyna Bosacka.

    Viena iš jos minimų sudedamųjų dalių yra sintetinis mėlynas dažiklis E133, dar vadinamas briliantine mėlyna. Europos Sąjungoje jis leidžiamas, tačiau, kaip ir kitų dažiklių atveju, svarbus bendras mitybos kontekstas ir suvartojami kiekiai, ypač kai gėrimai geriami reguliariai.

    Bosacka kaip paprastesnę alternatyvą įvardija pomidorų sultis, kurios, pasak jos, gali veikti kaip natūralus izotonikas. Pomidoruose natūraliai yra kalio, o sultyse neretai būna ir natrio, todėl jos gali padėti atkurti elektrolitų balansą po prakaitavimo, ypač karštomis dienomis.

    Pomidorų sultys išsiskiria ir tuo, kad paprastai neturi pridėtinio cukraus, kuris dalyje sportinių gėrimų vis dar naudojamas skoniui pagerinti. Sveikatos institucijos pabrėžia, kad laisvųjų cukrų perteklius siejamas su didesne antsvorio ir dantų ėduonies rizika, todėl verta rinktis gėrimus, kuriuose jų mažiau.

    Pomidorų produktuose taip pat yra antioksidanto likopeno, siejamo su širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad likopenas iš termiškai apdorotų pomidorų produktų dažnai pasisavinamas geriau nei iš šviežių pomidorų, todėl sultys ar tyrės gali būti praktiškas pasirinkimas.

    Vis dėlto specialistai primena, kad izotoniniai gėrimai turi aiškią paskirtį: jie labiausiai reikalingi ilgesnio ir intensyvesnio krūvio metu, kai gausiai prakaituojama, o su prakaitu netenkama skysčių ir elektrolitų. Kasdieniam troškulio malšinimui dažniausiai pakanka vandens, o papildomus gėrimus verta rinktis pagal situaciją ir sveikatos būklę.

    Renkantis pomidorų sultis svarbu atkreipti dėmesį į etiketę: geriausia rinktis be pridėtinio cukraus, o druskos kiekį vertinti individualiai, ypač jei ribojate natrį dėl padidėjusio kraujospūdžio. Jei po fizinio krūvio norisi greito ir paprasto sprendimo, pomidorų sultys gali būti viena iš racionalių alternatyvų saldesniems sportiniams gėrimams.

    Šaltiniai:
    https://www.who.int/publications/i/item/9789240046429
    https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/2818
    https://ods.od.nih.gov/factsheets/Lycopene-HealthProfessional/
    https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK537318/

  • Prancūzijos ambasadorė Ukmergėje: aptarė prancūzų kalbos mokymą, kultūrą ir naujas iniciatyvas

    Ukmergės rajono savivaldybėje balandžio 17 dieną lankėsi Prancūzijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan. Vizito metu savivaldybėje aptartos temos, susijusios su švietimu, kultūra ir vietos bei Prancūzijos institucijų bendradarbiavimo galimybėmis.

    Kartu su ambasadore į Ukmergę atvyko Prancūzijos ambasados ir Prancūzų instituto atstovai, dirbantys kultūros, švietimo, komunikacijos ir ekonominio bendradarbiavimo srityse. Savivaldybėje svečiai susitiko su meru Dariumi Varnu, vicemeru Eugenijumi Kuodeliu, administracijos direktore Inga Pračkaile bei kitais savivaldybės ir švietimo įstaigų atstovais.

    Susitikime daug dėmesio skirta prancūzų kalbos mokymo galimybėms Ukmergės rajone ir realioms priemonėms, kurios padėtų didinti mokinių motyvaciją rinktis antrąją užsienio kalbą. Taip pat kalbėta apie kultūrinių ryšių stiprinimą ir bendras iniciatyvas, kurios galėtų apimti edukacinius renginius, partnerystes tarp įstaigų bei bendruomenės įtraukimą.

    Pasak savivaldybės atstovų, vizitas vertinamas kaip galimybė tiksliau įsivardyti prioritetus ir ieškoti praktinių sprendimų, kurie būtų naudingi vietos švietimo ir kultūros ekosistemai. Tikimasi, kad tiesioginis dialogas su ambasados ir Prancūzų instituto komanda padės lengviau planuoti ateities projektus bei stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

    Prancūzų kalba Lietuvoje išlieka viena svarbiausių Europos Sąjungos darbo kalbų, todėl savivaldybės ir švietimo įstaigų pastangos plėsti jos mokymą dažnai siejamos ne tik su kultūriniu pažinimu, bet ir su ilgalaikėmis studijų bei karjeros galimybėmis. Tokie vizitai regionuose paprastai orientuoti į konkrečių kontaktų užmezgimą ir tęstinį darbą su mokyklomis, bibliotekomis ir kultūros organizacijomis.

    Šaltiniai:
    https://www.ukmerge.lt/

  • Socialinė parama ir pensijų išmokos: kodėl apie gautas sumas savivaldybei būtina pranešti per mėnesį

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija primena, kad piniginę socialinę paramą gaunantys gyventojai per vieną mėnesį turi informuoti apie materialinės padėties pasikeitimus ar naujai atsiradusias aplinkybes. Tai aktualu visais atvejais, kai pokyčiai gali turėti įtakos teisei į paramą ar jos dydžiui.

    Pareiga pranešti galioja ir tuomet, kai gyventojas gauna išmokas iš pensijų kaupimo bendrovių. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios išmokos dažnu atveju vertinamos kaip asmens ar šeimos pajamos ir turtas, todėl gali keisti socialinės paramos skyrimo sąlygas.

    Kada būtina informuoti?

    Savivaldybė nurodo, kad apie iš pensijų kaupimo bendrovių gautas išmokas reikia pranešti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų gavimo. Tas pats taikoma ir kitiems finansiniams pokyčiams, pavyzdžiui, naujoms pajamoms, turto įsigijimui ar kitoms reikšmingoms aplinkybėms.

    Gyventojai taip pat primenami, kad kiekvienas asmuo atsako už pateiktų duomenų teisingumą. Laiku neinformavus apie pasikeitusią finansinę situaciją, teisė į paramą gali būti nustatyta neteisingai, o vėliau tai gali sukelti pareigą grąžinti permokėtas sumas.

    Kas nutinka nepranešus laiku?

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad netekus teisės į socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją, gali būti prarandamos ir susijusios lengvatos. Pavyzdžiui, kartu gali nebelikti teisės į daugiabučio namo atnaujinimui paimto kredito ir palūkanų apmokėjimą.

    Jei apie gautas išmokas ar kitus pasikeitimus nepranešama laiku, gali susidaryti ne tik piniginės socialinės paramos, bet ir kredito bei palūkanų apmokėjimo permokos. Savivaldybė pabrėžia, kad susidariusios permokos teisės aktų nustatyta tvarka yra išieškomos.

    Išimtys ir socialinės paslaugos

    Taip pat pažymima, kad ne visos išmokos automatiškai įskaitomos vertinant teisę į paramą. Savivaldybė nurodo, jog tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai išmokos skiriamos dėl sunkios ligos, negalios ar paliatyviosios pagalbos poreikio, jos gali būti neįtraukiamos į vertinimą.

    Be to, pensijų kaupimo bendrovių išmokos vertinamos ir nustatant asmens ar šeimos finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas. Todėl informacijos pateikimas laiku svarbus ne tik dėl pašalpų ar kompensacijų, bet ir dėl sprendimų, susijusių su socialinių paslaugų apmokėjimu.

    Kilus klausimų dėl konkrečios situacijos, savivaldybė kviečia kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Įstaiga ragina gyventojus nedelsti ir apie pokyčius pranešti laiku, kad būtų išvengta permokų ir vėlesnių finansinių įsipareigojimų.

    Šaltiniai:
    https://www.ukmerge.lt/naujienos/del-pareigos-informuoti-apie-gautas-ismokas