CP v2

Blog

  • Charkivo Pomerkai: senasis ąžuolynas, Memorialas ir „FĖD“ palikimas, kurio šaknys netikėtos

    Charkivo Pomerkai: senasis ąžuolynas, Memorialas ir „FĖD“ palikimas, kurio šaknys netikėtos

    Charkivo šiaurėje esantys Pomerkai daugeliui miestiečių pirmiausia siejasi su didele žaliąja zona, kuri dažnai laikoma tiesiog miškoparkio dalimi. Tačiau žemėlapiuose ši teritorija žymima atskirai ir turi saugomos gamtinės vietovės statusą.

    Pomerkai įdomūs tuo, kad čia persipina keli Charkivo istorijos sluoksniai: nuo senosios ąžuolų girios likučių iki sovietmečio pramonės ir šiuolaikinės sveikatos apsaugos infrastruktūros. Dėl to rajonas žinomas ne tik kaip pasivaikščiojimų vieta, bet ir kaip reikšmingas miesto atminties taškas.

    Kaip atsirado Pomerkų pavadinimas?

    Vietos istoriją populiarinančiuose pasakojimuose pabrėžiama, kad Pomerkai nėra atsitiktinai užaugęs miškas. Skirtingai nuo dalies miškoparkio, kur želdiniai buvo formuojami sovietmečiu, Pomerkai siejami su senos ąžuolų girios fragmentu, menančiu laikus, kai Charkivo apylinkėse dar buvo natūralios ąžuolynų ribos.

    Pačio pavadinimo kilmė neretai klaidingai siejama su žodžiais, reiškiančiais tamsą ar nykimą. Vis dėlto dažniau aiškinama, kad šaknis susijusi su matavimu, kai carinės Rusijos laikotarpiu šiose vietose formavosi dacha tipo gyvenvietė, o sklypai buvo dalijami ir žymimi matavimo ženklais.

    Nuo dvarų iki gamyklos „FĖD“

    Po 1917 metų permainų buvę dachų pastatai ir sklypai keitė paskirtį, o teritorijoje atsirado socialinės globos ir perauklėjimo struktūros. Istoriniuose pasakojimuose minima, kad 1927 metais čia veikė vaikų darbo komuna, pavadinta Felikso Dzeržinskio vardu.

    Vėliau ši veikla peraugo į pramoninį objektą, o Pomerkai buvo siejami su Charkivo mašinų gamybos įmone „FĖD“. Ji labiausiai išgarsėjo fotoaparatų gamyba, todėl rajono vardas daugeliui iki šiol skamba kaip viena iš sovietinės pramonės istorijos nuorodų mieste.

    Memorialas ir onkologijos centras

    Pomerkų teritorija dažnai apibūdinama kaip padalyta į dvi dalis abipus Charkivo plento. Vienoje pusėje yra Memorialas, kitoje į miško gilumą įsikomponavęs medicinos kompleksas, siejamas su Charkivo srities onkologijos centru.

    Medicininė rajono reikšmė akcentuojama ir dėl pokario laikotarpio: 1945 metų lapkričio 19 dieną Charkive buvo įkurtas onkologinis dispanseris, tapęs vienu iš ankstyvųjų sveikatos sistemos atkūrimo elementų. Ilgainiui ši kryptis išaugo į kelis korpusus turintį kompleksą.

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje aptarta ir naujo didelio korpuso idėja: projektas buvo siejamas su 510 lovų ir maždaug 48 000 kvadratinių metrų bendru plotu. Skelbta, kad po plataus masto karo pradžios darbai buvo pristabdyti, tačiau vėliau pranešta apie papildomą finansavimą.

    Minėtos sumos Ukrainos grivinomis viešai buvo įvardytos kaip daugiau nei 700 milijonų ir dar 3,2 milijardo. Perskaičiavus apytiksliais dabartiniais kursais, tai atitinka maždaug 16–17 milijonų eurų ir apie 70–75 milijonus eurų, tačiau galutiniai dydžiai priklauso nuo konkrečios finansavimo datos ir valiutos svyravimų.

    Jei projektas būtų įgyvendintas, Pomerkai galėtų tapti ne tik istoriniu ir gamtiniu Charkivo simboliu, bet ir viena svarbiausių miesto sveikatos apsaugos plėtros vietų. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip miesto pakraščio „žalias lopinėlis“ gali turėti netikėtai platų kultūrinį ir praktinį svorį.

    Šaltiniai:

    https://bank.gov.ua/ua/markets/exchangerates

    https://www.unian.net/curiosities/chem-znamenit-rayon-pomerki-v-harkove-pochemu-o-nem-znayut-vse-gorozhane-

  • Kupiškis mini 546-ąjį gimtadienį: koncertai, parodos ir šventinis tortas miesto centre

    Kupiškis mini 546-ąjį gimtadienį: koncertai, parodos ir šventinis tortas miesto centre

    Kupiškio miestas šiemet mini 546-ąjį gimtadienį. Šia proga balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje suplanuota kultūrinių, meninių ir edukacinių renginių programa, skirta tiek kupiškėnams, tiek miesto svečiams.

    Organizatoriai akcentuoja, kad šventė orientuota ne tik į koncertus ar pasirodymus, bet ir į bendruomeniškumą bei miesto istorijos pažinimą. Renginių metu numatytos parodos, susitikimai, konferencija ir tradiciniai gimtadienio akcentai miesto centre.

    Renginiai balandžio 27 dieną

    Balandžio 27 dieną 17.15 valandą Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje vyks Kupiškio meno mokyklos renginys Šokių sūkury. Tą pačią dieną lankytojai kviečiami apžiūrėti parodą Švenčiantis miestas, kurioje eksponuojami Kupiškio meno mokyklos dailės mokinių keramikos darbai.

    Paroda Švenčiantis miestas veiks kavinėje „Upės kepyklėlė“. Organizatoriai tikisi, kad skirtingos erdvės mieste leis šventinę nuotaiką pajusti ne vien pagrindinėse renginių salėse.

    Renginiai balandžio 28–30 dienomis

    Balandžio 28 dieną 17.00 valandą Kupiškio kultūros centre vyks koncertas Pavasaris skamba. Jame pasirodys Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentų akordeonistų orkestras kartu su Kupiškio meno mokyklos mokiniais ir mokytojais.

    Balandžio 29 dieną 10.00 valandą Kupiškio kultūros centre numatytas alumnų susitikimas su mokiniais Atrakinkime ateitį. 11.00 valandą Kupiškio muziejuje bus atidaroma paroda Adventus regis: valdovų Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro vizitai Kupiškyje.

    Tą pačią dieną 12.00 valandą Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje vyks vaikų ir jaunimo chorų festivalis Saskambiai. 12.15 valandą šalia Kupiškio rajono savivaldybės pastato, iš Gedimino gatvės pusės, planuojamas atnaujintos miesto įkūrimo datos ant akmens stelos atidengimas.

    12.30 valandą L. Stuokos-Gucevičiaus aikštėje numatyta imitacinė patrankos salvė už Kupiškio miestą ir jo žmones. 12.35 valandą susirinkusieji bus vaišinami šventiniu tortu.

    13.00 valandą Kupiškio viešojoje bibliotekoje vyks konferencija Sakmė apie Kupiškį. Vakare, 18.00 valandą, Kupiškio kultūros centro Didžiojoje salėje suplanuotas atlikėjos Migloko nemokamas koncertas.

    Balandžio 30 dieną 12.00 valandą vyks chorų festivalio Saskambiai tęsinys. Organizatoriai primena, kad programos eiga gali kisti, todėl prieš vykstant į renginius verta pasitikslinti naujausią informaciją.

    Renginys gegužės 6 dieną

    Gegužės 6 dieną 14.00 valandą Kupiškio viešojoje bibliotekoje vyks forumas-diskusija Kupiškis – svajonė drąsiems. Šis susitikimas skirtas aptarti idėjas, kurios padeda miestui augti ir telkti bendruomenę.

    Organizatoriai pabrėžia, kad gimtadienio programa kviečia ne tik stebėti, bet ir įsitraukti: patirti muziką, meną, istoriją ir bendrystę. Renginių metu viešinimo tikslais bus fotografuojama ir filmuojama.

    Renginius organizuoja Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras, Kupiškio rajono savivaldybė, Kupiškio meno mokykla, Kupiškio švietimo pagalbos tarnyba, Kupiškio muziejus, Kupiškio viešoji biblioteka ir Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija. Finansuoja Kupiškio rajono savivaldybė, iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partneris yra kavinė „Upės kepyklėlė“.

    Šaltiniai:

    https://kupiskis.lt

    https://www.ltkt.lt

    https://www.vdu.lt

  • Medicinos darbuotojų diena Kupiškyje: balandžio 24 dieną kviečia į šventę Kultūros centre

    Medicinos darbuotojų diena Kupiškyje: balandžio 24 dieną kviečia į šventę Kultūros centre

    Šventė suburia bendruomenę

    Medicinos darbuotojų dienos minėjimas Kupiškyje – proga susitikti su kolegomis ne darbo aplinkoje, pasidalinti patirtimis ir prisiminimais. Renginio organizatoriai pabrėžia bendrystę ir galimybę padėkoti tiems, kurie kasdien dirba dėl žmonių sveikatos.

    Tokie susibūrimai regionuose dažnai tampa neformalia erdve sustiprinti ryšius tarp skirtingų grandžių specialistų. Kartu tai ir simbolinis priminimas, kad sveikatos sistemos kokybę lemia ne tik technologijos ar finansavimas, bet ir žmonės, kurie dirba pacientų labui.

    Kada ir kur vyks minėjimas?

    Į Medicinos darbuotojų dienos minėjimą kviečiami visi esami ir buvę Kupiškio rajono medicinos darbuotojai: gydytojai, slaugytojai, įvairių sričių specialistai ir visi, prisidedantys prie sveikatos priežiūros paslaugų. Renginys vyks balandžio 24 dieną, 15 valandą.

    Susitikimo vieta – Kupiškio kultūros centro Didžioji salė. Organizatoriai akcentuoja, kad tai šventė, skirta medicinos darbuotojams, jų profesiniam keliui ir indėliui į bendruomenės gerovę.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Lietuvoje vis dažniau kalbama apie sveikatos sektoriaus darbuotojų trūkumą, didelį darbo krūvį ir perdegimo rizikas, todėl dėmesys personalo gerovei tampa vis aktualesnis. Viešas įvertinimas ir bendruomeniniai renginiai yra viena iš priemonių stiprinti profesinį identitetą bei tarpusavio palaikymą.

    Kupiškyje organizuojamas minėjimas – kvietimas trumpam sustoti, pabūti kartu ir pasidžiaugti profesijos prasme. Renginio žinutė aiški: šventė apie medicinos žmones ir jiems.

    „Ateikite – ši šventė apie Jus, Jūsų kelią ir Jūsų neįkainojamą indėlį į bendruomenės gerovę“, – skelbia organizatoriai.

    Šaltiniai:

    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.120672

    https://www.who.int/europe/publications/i/item/9789289058339

  • Nuotolinė konsultacija dėl naudmenų deklaravimo: atsakys ministerija, NMA ir duomenų centras

    Nuotolinė konsultacija dėl naudmenų deklaravimo: atsakys ministerija, NMA ir duomenų centras

    Balandžio 23 dieną nuo 8.00 iki 10.00 valandos vyks nuotolinė konsultacija žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo klausimais. Ūkininkus konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio duomenų centro specialistai.

    Per konsultaciją bus galima gauti atsakymus dėl deklaravimo taisyklių taikymo praktikoje ir dažniausiai pasitaikančių paraiškų pildymo klaidų. Taip pat numatoma aptarti Paraiškų priėmimo informacinės sistemos naudojimą ir aktualius reikalavimus deklaravimo laikotarpiu.

    „Nuotolinės konsultacijos planuojamos ketvirtadieniais visą deklaravimo laikotarpį“, – nurodo Žemės ūkio ministerija.

    Ministerija primena, kad 2026 metais žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta iki birželio 12 dienos. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 dienos.

    Gyventojai klausimus deklaravimo temomis gali siųsti el. paštu tiesiogines@zum.lt. Techniniais Paraiškų priėmimo informacinės sistemos klausimais rekomenduojama kreiptis telefonu (0 5) 266 0620 arba el. paštu pagalba@zudc.lt.

    Šaltiniai:
    https://zum.lrv.lt/

  • Kupiškio garbės pilietis: savivaldybė iki balandžio 30 dienos laukia kandidatų siūlymų

    Kupiškio garbės pilietis: savivaldybė iki balandžio 30 dienos laukia kandidatų siūlymų

    Kupiškio rajono savivaldybė kviečia organizacijas, bendruomenes, įstaigas, įmones ir gyventojus teikti siūlymus dėl Kupiškio rajono savivaldybės Garbės piliečio vardo suteikimo. Kandidatūras galima teikti iki 2026 metais balandžio 30 dienos.

    Šis vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams už ypatingus nuopelnus Kupiškio kraštui ir išskirtinį indėlį į mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos ar socialinės raidos sritis. Taip pat vertinamas Kupiškio vardo garsinimas Lietuvoje ir už jos ribų.

    Kas gali siūlyti kandidatą?

    Siūlymus teikti gali Savivaldybės tarybos nariai, visuomeninės organizacijos, vietos bendruomenės, įstaigos, įmonės ir pavieniai asmenys. Garbės piliečio vardas tam pačiam asmeniui gali būti suteiktas tik vieną kartą.

    Sprendimas dėl vardo suteikimo priimamas Savivaldybės taryboje, atsižvelgiant į komisijos teikimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra ne tik asmeninis įvertinimas, bet ir viso krašto padėka už ilgalaikį darbą bei atsidavimą bendruomenei.

    Kokius dokumentus būtina pateikti?

    Kartu su siūlymu būtina pateikti teikėjo prašymą ir siūlomo kandidato gyvenimo aprašymą. Taip pat reikalingas kandidato nuopelnų, veiklos sąsajų su Kupiškio rajonu, turimų apdovanojimų ir įvertinimų aprašymas.

    Dar vienas privalomas dokumentas yra raštiškas kandidato sutikimas būti siūlomam Garbės piliečio vardui, tačiau jei kandidatas yra miręs, sutikimas nereikalingas. Papildomai galima pateikti nuotraukas, leidinius ar kitą medžiagą, pagrindžiančią kandidato veiklos reikšmę.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad už pateiktų duomenų tikrumą atsako teikiantys asmenys ir sutikimą davę kandidatai. Siūlymai priimami raštu adresu Vytauto g. 2, LT-40115, taip pat el. paštu savivaldybe@kupiskis.lt.

    Dėl informacijos galima kreiptis telefonu +370 459 35500, +370 459 35800 arba +370 459 35613.

    Šaltiniai:
    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/aa7bea94527e11f0b070ee7f1ceefc75

  • Subačiuje devintąkart surengtas Raidžių paradas: priešmokyklinukai varžėsi dėl lietuvių kalbos

    Subačiuje devintąkart surengtas Raidžių paradas: priešmokyklinukai varžėsi dėl lietuvių kalbos

    Kupiškio rajono Subačiaus vaikų lopšelyje-darželyje devintus metus iš eilės surengta priešmokyklinio amžiaus vaikų viktorina Raidžių paradas. Renginį kasmet inicijuoja mokytoja metodininkė Kristina Batutienė, o viktorina tapo rajono ikimokyklinių įstaigų bendruomenę telkiančia tradicija.

    Šiemet į Subačių susirinko komandos iš kelių ugdymo įstaigų: Kupiškio vaikų lopšelių-darželių „Saulutė“ ir „Obelėlė“, Kupiškio mokyklos „Varpelis“, Subačiaus gimnazijos Noriūnų J. Černiaus pagrindinio ugdymo skyriaus ir Subačiaus vaikų lopšelio-darželio. Vaikai rungėsi atlikdami kūrybiškai parengtas užduotis, kurios kvietė ne tik atpažinti raides, bet ir susieti jas su žodžiais, garsais bei prasme.

    Kelionė po raidžių pasaulį

    Viktorinos užduotys buvo suplanuotos taip, kad mokymasis vyktų per žaidimą ir bendradarbiavimą. Mažieji dalyviai demonstravo žinias, kūrybiškumą ir komandinio darbo įgūdžius, o skirtingų įstaigų komandos turėjo progą pasidalinti patirtimis ir susipažinti.

    Pedagogai pabrėžia, kad tokie renginiai ypač svarbūs priešmokykliniame amžiuje, kai vaikų kalbiniai gebėjimai sparčiai stiprėja. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad ankstyvasis raštingumas geriausiai ugdomas per kasdienes veiklas, žaidybines situacijas ir vaikams prasmingas užduotis.

    Ką parodo priešmokyklinukų viktorinos?

    Raidžių paradas tampa ir savotišku metų pasiekimų apibendrinimu, nes priešmokyklinio ugdymo pabaigoje vaikams svarbu jaustis užtikrintiems dėl būsimų pokyčių. Bendruomenės teigimu, tokios viktorinos padeda ugdyti pasitikėjimą savimi, drąsą kalbėti, gebėjimą susitelkti ir atlikti užduotis iki galo.

    Renginio organizatoriai dėkojo visiems dalyviams ir mokytojams už šiltą atmosferą bei įsitraukimą. Bendruomenė taip pat akcentavo, kad viktorina kasmet primena paprastą, bet svarbią žinutę: lietuvių kalbos mokymasis gali būti džiugus, įtraukiantis ir vienijantis.

    „Džiugu, kad Raidžių paradas tapo tradicija, kasmet suburiančia bendruomenę ir skatinančia vaikų smalsumą bei meilę lietuvių kalbai“, – teigiama Subačiaus vaikų lopšelio-darželio bendruomenės pranešime.

    Informacija parengta pagal Kupiškio rajono Subačiaus vaikų lopšelio-darželio direktorės Marijos Morkūnienės pateiktą informaciją.

    Šaltiniai:
    https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis
    https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2023/01/Priesmokyklinio-ugdymo-bendroji-programa.pdf

  • Akmenės atstovai Lazdijuose: kaip Motiejaus Gustaičio gimnazijos STEAM centras sprendžia srautus

    Akmenės atstovai Lazdijuose: kaip Motiejaus Gustaičio gimnazijos STEAM centras sprendžia srautus

    Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje apsilankė Akmenės rajono savivaldybės atstovai, atvykę susipažinti su STEAM ugdymo organizavimo patirtimi. Susitikime daugiausia dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kaip užtikrinti sklandų centro darbą ir nuoseklų mokinių įtraukimą.

    Pasak Lazdijų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Astos Zablackienės, kitų savivaldybių vizitai rodo, kad STEAM kryptis regionuose tampa vis svarbesnė. Ji akcentavo, kad dalijimasis patirtimi padeda greičiau spręsti iššūkius ir tiksliau planuoti ugdymo plėtrą.

    Vienas pagrindinių diskusijos klausimų buvo mokinių srautų planavimas ir STEAM centro užimtumas. Aptarta, kad rezultatą lemia ne tik moderni įranga, bet ir aiškus tvarkaraštis, suderintas su mokyklų poreikiais, bei iš anksto apibrėžta bendra centro veiklos vizija.

    Susitikimo dalyviai taip pat kalbėjo apie atsakomybių pasiskirstymą mokyklose, STEAM veiklų koordinavimą ir mokinių pavėžėjimo tvarką iš visų rajono mokyklų į centrą. Pabrėžta, kad logistikos sprendimai ir aiškūs procesai yra būtini, kad STEAM veiklos būtų prieinamos kuo platesniam mokinių ratui.

    Po aptarimų svečiai apžiūrėjo STEAM centro klases ir kitas patalpas. Akmenės rajono savivaldybės atstovams pristatyta, kaip organizuojamos veiklos ir kokie sprendimai taikomi, kad skirtingų mokyklų mokiniai galėtų naudotis centro galimybėmis tolygiai ir planingai.

    Šaltiniai:
    https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/140/skaitmenine-darbotvarke-europos-sajungoje
    https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/steam-ugdymas

  • Veisiejuose paminėta 25-oji Pirmosios vagos šventė: arimo varžybos ir bendruomenės susitelkimas

    Veisiejuose paminėta 25-oji Pirmosios vagos šventė: arimo varžybos ir bendruomenės susitelkimas

    Balandžio 25 dieną Lazdijų rajone, Veisiejų seniūnijos Kailinių kaime, surengta 25-oji Pirmosios vagos šventė. Į tradicinį pavasario renginį susirinko ūkininkai, šeimos ir bendruomenių nariai iš viso regiono.

    Šventė tapo proga ne tik pasitikti darbymetį, bet ir viešai pagerbti senąsias žemdirbystės tradicijas. Organizatoriai pabrėžė, kad arimas čia suvokiamas kaip gyvas amatas, perduodamas iš kartos į kartą.

    „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad ir šiais metais mes arsime pirmąją vagą. Džiaugiuosi, kad pirmą savo gyvenime vagą turės galimybę išarti ir patys mažiausi, ir vyresni“, – sakė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

    Renginio dalyvius taip pat sveikino Seimo narys Linas Urmanavičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir Punsko viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis. Jų kalbose akcentuota, kad tokios šventės stiprina ryšį su krašto tapatybe ir skatina bendruomeniškumą.

    Arimo arkliais varžybos

    Vienu svarbiausių šventės akcentų tapo arimo arkliais varžybos, kuriose dalyviai rungėsi dvikinkių ir vienkinkių plūgų grupėse. Varžybų tikslas buvo ne vien parodyti techninį tikslumą, bet ir puoselėti etnokultūrą.

    Vertinant artojų pasirodymus buvo atsižvelgta į vagų tiesumą ir gylį, sumetimo bei išmetimo kokybę, riekių ryškumą ir vienodumą, piktžolių užarimą, plūgo valdymo tikslumą. Galutinis rezultatas priklausė ir nuo bendros suarto laukelio išvaizdos.

    Nugalėtojai ir apdovanojimai

    Susumavus rezultatus, varžybų nugalėtojams įteikti apdovanojimai. Juos įteikė merė Ausma Miškinienė ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Jurgita Gudeliauskaitė.

    Dvikinkių kinkinių grupėje pirmąją vietą iškovojo Ramūnas Kliokys iš Alytaus rajono savivaldybės, antras liko Linas Macionis, trečias – Algimantas Macionis, abu iš Lazdijų rajono savivaldybės. Vienkinkių kinkinių grupėje nugalėjo Bernardas Blažauskas iš Lazdijų rajono savivaldybės, antrąją vietą pelnė Kęstutis Mizeras iš Druskininkų rajono savivaldybės, trečiąją – Vytautas Danevičius iš Varėnos rajono savivaldybės.

    Šventėje surengtas ir komandinis arimo iššūkis, kuriame svarbiausia buvo komandinis darbas su kinkiniu ir tarpusavio susiderinimas. Šįkart organizatoriai pabrėžė, kad laimėtoja tapo kiekviena dalyvavusi komanda, prisidėjusi prie bendros šventės nuotaikos.

    Edukacijos ir šventinė programa

    Lankytojai buvo kviečiami į praktinę edukaciją Įveik vagą savo rankomis, kur buvo galima patiems išmėginti tradicinį arimą. Tai suteikė progą geriau suprasti, kiek įgūdžių ir kantrybės reikalauja darbas su plūgu ir kinkiniu.

    Renginio erdvėse veikė bendruomenių kiemeliai, pristatyti amatininkų dirbiniai ir vietos ūkių produkcija. Mažiesiems netrūko užsiėmimų, o šventinę nuotaiką visos dienos metu palaikė kapela „Bičiuliai“, kvietusi šokti ir dainuoti.

    Pirmosios vagos šventė Veisiejuose dar kartą parodė, kad žemdirbystės tradicijos gali būti ne muziejinė vertybė, o gyvas bendruomenės susitikimas. Jubiliejinis, 25-asis renginys tapo ir simboline pavasario pradžia, ir priminimu, kad regiono stiprybė dažnai atsiskleidžia per paprastus, bet prasmingus darbus.

    Šaltiniai:
    https://www.lazdijai.lt/

  • Nuo pandemijos iki karo: kaip ES pakeitė taisykles ir ką tai reikš jūsų kišenei jau netrukus

    Nuo pandemijos iki karo: kaip ES pakeitė taisykles ir ką tai reikš jūsų kišenei jau netrukus

    2019–2024 metų Europos Sąjungos politinę kadenciją daugelis Briuselyje vadina viena audringiausių per kelis dešimtmečius. COVID-19 pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą, energijos kainų šokas ir 2022 metais ypač įsibėgėjusi infliacija privertė ES institucijas per trumpą laiką priimti sprendimus, kurie dar prieš kelerius metus būtų atrodę sunkiai įsivaizduojami.

    Europos Komisijos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni šį laikotarpį apibūdino kaip dviejų itin retų krizių virtinę. Pasak jo, pandemija ir plataus masto karas Europoje iš eilės tapo tokiais įvykiais, kurių masto ir sekos beveik niekas neprognozavo, o tai iš esmės perrašė įprastą ES ekonominės politikos ritmą.

    „Niekas nebūtų numatęs, kad turėsime dvi juodąsias gulbes iš eilės“, – sakė P. Gentiloni.

    800 mlrd. eurų, kurie pakeitė ES

    Didžiausiu lūžiu tapo „NextGenerationEU“ planas, kurio bendra suma siekia apie 800 mlrd. eurų. Tai istorinis precedentas, nes ES mastu buvo sutarta dėl bendros skolos leidimo, o lėšos nukreiptos ekonomikos gaivinimui bei žaliajai ir skaitmeninei transformacijai.

    Kartu pandemijos metu buvo laikinai sušvelninta fiskalinė drausmė, leidžiant šalims narėms sparčiau skolintis ir remti ekonomiką. Dalis valstybių tuo pasinaudojo, todėl viešųjų finansų rodikliai kai kur pasiekė rekordines skolos ir bendrojo vidaus produkto santykio reikšmes, o energijos krizė ir infliacija šią įtampą tik sustiprino.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pandemijos pradžioje pabrėžė krizės mastą. Ji akcentavo, kad mažas virusas tapo milžiniška ekonomine problema, kurios nepastebėti neįmanoma, todėl ES turėjo veikti greitai ir plačiu mastu.

    „Tai, kas prasidėjo virusu, kurio akimis nematote, virto ekonomine krize, kurios neįmanoma nepastebėti“, – sakė U. von der Leyen.

    Skola: stabdyti ar skolintis investicijoms?

    Pasibaigus ūmiausiai pandemijos fazei, ES grįžta prie atnaujintų fiskalinių taisyklių, kurios remiasi senais orientyrais: biudžeto deficitas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, skola iki 60 proc. Tačiau nauja tvarka suteikia daugiau lankstumo, kaip šalys mažins skolą, derinant finansinę drausmę su investicijų poreikiu.

    Didelis klausimas, kas bus toliau, nes „NextGenerationEU“ finansavimas numatytas iki 2026 metų, o konkurencingumo, gynybos, pramonės modernizavimo ir klimato tikslų sąskaita tik auga. Europos Parlamente nuomonės išsiskiria: vieni mato bendrą skolinimąsi kaip veikiančią priemonę ateičiai, kiti įspėja dėl rizikų ir ilgalaikių palūkanų kaštų.

    Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis akcentavo, kad investicijų reikia, bet neribotas skolinimasis nėra išeitis. Jo teigimu, didėjanti skolų našta mažina ateities kartų galimybes, o tvarus atsakas turėtų remtis spartesniu ekonomikos augimu.

    „Skola reiškia mažiau galimybių kitai kartai investuoti. Mums reikia ekonomikos augimo ir iš naujo užkurti variklį“, – sakė M. Weberis.

    Tuo metu P. Gentiloni pabrėžia, kad bendras ES vaizdas nėra vien tik skolos problema, o labiau atskirų valstybių iššūkis. Jo argumentas paprastas: jei Europa nori varžytis pasaulinėje švarios energetikos ir technologijų lenktynėje, be bendro finansavimo tam tikrose srityse išsiversti bus sunku.

    Kinija ir prekybos įtampa: derisk ar dar griežčiau?

    Šalia vidaus finansų dilemų stiprėja ir geopolitiniai ekonomikos klausimai. ES vis dažniau kalba apie rizikų mažinimą prekyboje su Kinija, ypač ten, kur svarbios tiekimo grandinės, kritinės žaliavos ar strateginės technologijos, o Europos Komisija yra įvardijusi susirūpinimą dėl Kinijos subsidijų ir ribotos prieigos prie jos vidaus rinkos.

    Europos Parlamento nariai skirtingai vertina, ar ES turėtų griežtinti kursą, ar ieškoti pragmatiškų susitarimų. Dalies politikų nuomone, Europa privalo ginti savo rinką ir nustoti būti naivi, nes Kinija ir kiti didieji žaidėjai aktyviai taiko protekcionistines priemones, o atvirumas vienai pusei gali tapti silpnumu.

    Tuo pačiu pripažįstama, kad visiškas ekonominių ryšių nutraukimas mažai tikėtinas, todėl realistiškiausias scenarijus yra selektyvi apsauga strateginiuose sektoriuose, stiprinant vidaus pramonę ir taisyklių laikymąsi užtikrinančius mechanizmus.

    Infliacija slūgsta, bet klausimų daugėja

    Makroekonominis fonas 2024 metais tapo ramesnis: infliacija euro zonoje slopo, o dalis analitikų tikėjosi, kad artėjant vasarai finansinės sąlygos švelnės, nes kainų spaudimas mažėja, o atlyginimai pamažu pasiveja pragyvenimo kaštus. Vis dėlto Europai išlieka užduotis suderinti investicijas su fiskaline drausme ir kartu išlaikyti konkurencingumą JAV ir Kinijos atžvilgiu.

    Vertinant visą kadenciją, ES atsakas į pandemiją ir karą Ukrainoje buvo išskirtinis tiek mastu, tiek priemonių pobūdžiu. Tačiau artėjant naujam politiniam ciklui pagrindinė diskusija persikelia nuo skubios pagalbos prie ilgalaikio klausimo: kaip finansuoti transformaciją, gynybą ir pramonės atsigavimą, kai laikinos krizės priemonės baigsis.

    „Reakcija į pandemiją buvo precedento neturinti, kaip ir reakcija į karą. Jei 2024 metais matysime aktyvumo pagreitį, galėsime sakyti, kad su šiomis dviem juodosiomis gulbėmis susitvarkėme teisingai“, – sakė P. Gentiloni.

    Artimiausi metai parodys, ar bendras skolinimasis taps vienkartine išimtimi, ar nuolatiniu ES ekonomikos politikos įrankiu. Nuo šių sprendimų priklausys ne tik Briuselio biudžetinė architektūra, bet ir tai, kiek kainuos energetikos pertvarka, kiek bus investuojama į technologijas ir kaip greitai augs europiečių perkamoji galia.

    Šaltiniai:
    https://www.euronews.com/business/2024/05/15/from-crisis-to-cooperation-how-the-eu-handled-the-troubled-2019-2024-era
    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/recovery-plan-europe_en
    https://economy-finance.ec.europa.eu/economic-and-fiscal-governance/stability-and-growth-pact_en
    https://www.consilium.europa.eu/en/policies/coronavirus/recovery-fund/
    https://www.ecb.europa.eu/stats/macroeconomic_and_sectoral/hicp/html/index.en.html

  • Atlyginimai augo, bet perkamoji galia krito: štai kur Europoje laimėtojai ir pralaimėtojai

    Atlyginimai augo, bet perkamoji galia krito: štai kur Europoje laimėtojai ir pralaimėtojai

    Nuo 2020 metų iki 2025 metų vidutinis valandinis bruto atlygis Europos Sąjungoje didėjo nuo 21,5 euro iki 26,2 euro, tačiau kainų šuolis šį augimą daug kur suvalgė. Eurostato duomenų pagrindu apskaičiuota, kad per penkerius metus realusis darbo užmokesčio pokytis ES vidutiniškai buvo neigiamas ir siekė apie minus 3 proc.

    Tai reiškia paprastą dalyką: nors algalapiuose skaičiai didėjo, už tą patį uždarbį vidutiniškai buvo galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Per tą patį laikotarpį vartotojų kainos ES bendrai paaugo apie 25,6 proc., todėl nemažai namų ūkių susidūrė su mažesne perkamosios galios atsarga kasdienėms išlaidoms.

    Kur atlyginimai aplenkė kainas?

    Iš 30 vertintų Europos valstybių realusis darbo užmokestis mažėjo 12-oje, o augo 18-oje. Ryškiausias laimėtojas buvo Bulgarija, kur realios algos per 2020–2025 metų laikotarpį paaugo apie 37,4 proc., o vienas iš pokytį lydėjusių veiksnių buvo griežtesnis minimalios algos nustatymo modelis.

    Daugiau nei 20 proc. realų augimą fiksavo ir Serbija, Kroatija bei Lietuva, o prie sparčiau augusių šalių taip pat priskiriamos Rumunija, Vengrija ir Lenkija. Bendras dėsningumas aiškus: realus augimas dažniau buvo matomas ne euro zonoje buvusiose arba mažesnių atlyginimų bazę turėjusiose šalyse, kur lengviau pasiekti didesnius procentinius šuolius.

    Didžiosios ekonomikos nusivylė

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų realusis darbo užmokestis per penkerius metus traukėsi visose. Didžiausias kritimas fiksuotas Italijoje, kur realios algos sumažėjo apie 9,2 proc., Ispanijoje jos krito apie 5,9 proc., o Vokietijoje ir Prancūzijoje nuosmukis buvo artimas ES vidurkiui.

    Skirtumus tarp šalių sustiprina ir tai, kad pateikiami bruto, o ne atlyginimai į rankas. Net jei realus bruto darbo užmokestis kyla, galutinis namų ūkių pajamų efektas priklauso nuo mokesčių ir socialinių įmokų pokyčių, todėl skirtingose šalyse rezultatas gyventojams gali būti nevienodas.

    Kodėl Rytai kyla greičiau?

    Ekonomistai šį reiškinį dažnai aiškina pasivijimo efektu: šalims, kuriose atlyginimai istoriškai mažesni, paprasčiau demonstruoti didesnį procentinį augimą. Pavyzdžiui, Bulgarijoje valandinis atlygis išaugo nuo 5,7 euro 2020 metais iki 10,5 euro 2025 metais, o tokio šuolio procentinė išraiška gerokai didesnė nei panašus nominalus prieaugis aukštų atlyginimų ekonomikose.

    Kartu svarbu nepamiršti, kad didelis nominalus atlyginimų augimas nebūtinai reiškia gerovės šuolį, jei tuo pat metu infliacija taip pat labai didelė. Kai kuriose šalyse atlyginimų didėjimas viršijo 60 proc., tačiau aukšta infliacija vis tiek paliko tik ribotą realų pagerėjimą.

    Kur Europoje moka daugiausia?

    Net ir sparčiai augant algoms, absoliutūs atlyginimų lygiai Europoje išlieka labai nevienodi. 2025 metais mažiausias valandinis bruto atlygis buvo Bulgarijoje, apie 10,5 euro, o didžiausias Liuksemburge, apie 49,7 euro, todėl atotrūkis tarp šalių išlieka milžiniškas.

    Bendra tendencija nesikeičia: Šiaurės ir Vakarų Europoje atlyginimai dažniausiai didesni, o Rytų Europoje mažesni, nors pastarosios dalies šalys kai kuriais atvejais auga sparčiau. Tarp didžiųjų ekonomikų taip pat matomi ryškūs skirtumai: 2025 metais Vokietijoje valandinis bruto atlygis buvo apie 34,5 euro, o Ispanijoje apie 19,5 euro.

    Artimiausiais metais realių atlyginimų kryptis priklausys nuo infliacijos dinamikos, produktyvumo augimo ir darbo rinkos įtampos. Svarbus ir viešosios politikos vaidmuo: minimalios algos formulės, kolektyvinės derybos bei mokesčių sprendimai gali lemti, ar nominalus augimas virs apčiuopiamu gyvenimo lygio gerėjimu.

    Šaltiniai:
    https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Wages_and_labour_costs
    https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Inflation_in_the_euro_area
    https://www.euronews.com/business/2026/04/25/europes-wage-growth-since-2020-are-europeans-better-off