CP v2

Blog

  • Ar vynuogės tikrai storina? Mitybą gluminanti tiesa apie cukrų, kalorijas ir porcijas

    Vynuogės dažnai laikomos vienu saldžiausių vaisių, todėl kyla klausimas, ar jos tikrai skatina svorio augimą. Mitybos specialistai pabrėžia, kad storina ne konkretus produktas, o bendras energijos perteklius, o vynuogės tėra vienas iš angliavandenių šaltinių.

    Šviežiose vynuogėse apie 80 proc. sudaro vanduo, o likusią dalį daugiausia – angliavandeniai, nedidelis kiekis skaidulų, vitaminų ir mineralų. Maistinė vertė gali šiek tiek skirtis pagal veislę ir sunokimą, tačiau bendras profilis išlieka panašus.

    Vidutiniškai 100 gramų šviežių vynuogių turi apie 69 kilokalorijas, o 150 gramų porcija – apie 104 kilokalorijas. Tokia porcija daugeliui žmonių be vargo telpa į subalansuotą racioną, ypač jei vynuogės pakeičia saldumynus ar kaloringus užkandžius.

    Didžiausia rizika – ne pats vaisius, o tai, kaip jis valgomas. Vynuogės mažos, saldžios ir dažnai suvalgomos „nepastebimai“, todėl porcija lengvai išauga: maždaug 500 gramų kekė gali sudaryti apie 345 kilokalorijas ir daugiau kaip 75 gramus cukrų.

    Vynuogėse yra vitamino K, kalio, vario, vitamino B6, taip pat nedideli kiekiai vitamino C, tačiau jos nėra itin turtingas skaidulų šaltinis. Didesnę mokslininkų dėmesio dalį pritraukia polifenoliai – antocianinai, flavonoliai ir resveratrolis, kurių daugiau aptinkama odelėje ir sėklose.

    Šie junginiai siejami su antioksidaciniu poveikiu, tai yra gebėjimu padėti apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Vis dėlto svarbu atskirti kasdienę vaisių porciją nuo maisto papildų ar ekstraktų, nes dalis tyrimų išvadas grindžia būtent koncentruotomis formomis, o ne įprastai suvalgomu kiekiu.

    Norint geriau valdyti apetitą, vynuoges verta valgyti ne vienas, o su baltymų ar riebalų šaltiniu, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, varške ar nedidele riešutų porcija. Praktinis patarimas metant svorį paprastas: geriau įsidėti porciją į dubenėlį, o ne valgyti tiesiai iš pakuotės.

    Dar vienas svarbus skirtumas – forma, kuria pasirenkamos vynuogės. Sveiki vaisiai paprastai yra palankesnis pasirinkimas nei sultys, nes sultys išgeriamos greitai ir dažniausiai turi mažiau skaidulų, o džiovintos vynuogės, netekusios vandens, 100 gramų turi gerokai daugiau kalorijų ir cukrų.

    Sergant cukriniu diabetu vynuogės nėra automatiškai draudžiamos, tačiau jų kiekis turi būti skaičiuojamas kaip angliavandeniai. American Diabetes Association nurodo, kad nedidelė vaisių porcija dažnai atitinka apie 15 gramų angliavandenių, todėl svarbiausia tampa porcija ir individuali organizmo reakcija.

    Kalbant apie spalvą, tamsios vynuogės dažniau minimos dėl didesnio kai kurių antioksidantų kiekio, ypač antocianinų, esančių tamsioje odelėje. Tačiau ir šviesios vynuogės suteikia vertingų medžiagų, o skirtumai tarp veislių paprastai nėra tokie, kad leistų ignoruoti porcijos dydį.

  • Trumpo administracija nukreipia apie 4,6 mlrd. eurų į DI tyrimus: kam atiteks didžiausios sumos

    JAV federalinės agentūros įsipareigojo skirti daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,6 mlrd. eurų, Energetikos departamento vadovaujamai iniciatyvai, kuria siekiama pasitelkti dirbtinį intelektą moksliniams tyrimams paspartinti. Apie tai pranešė Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų politikos biuro vadovas Michaelas Kratsios.

    Programa, vadinama Genesis Mission, pristatoma kaip platesnės krypties dalis, kai federalinis mokslo finansavimas vis labiau orientuojamas į DI paremtus projektus ir atskirus tyrėjus. Toks posūkis keičia įprastą modelį, kuriame didelę dalį dotacijų tradiciškai pritraukdavo universitetai ir didžiosios institucijos.

    Kas yra Genesis Mission?

    Iniciatyva atrinko 278 projektus iš daugiau nei 5 000 paraiškų, teigė Energetikos sekretorius Chrisas Wrightas. Pasak jo, finansavimas apima skirtingas kryptis nuo biomedicinos iki energetikos sistemų patikimumo, taip pat nacionalinio saugumo, kvantinių technologijų ir mikroelektronikos gamybos.

    Genesis Mission buvo įsteigta vykdomuoju įsaku 2025 metų lapkritį ir siejama su administracijos tikslu pertvarkyti federalinį požiūrį į mokslą. Akcentuojama, kad DI turi tapti priemone ne tik duomenų analizei, bet ir eksperimentų planavimui, modeliavimui bei naujų hipotezių testavimui.

    Kur keliauja didžiausia dalis lėšų?

    Didžiausias paskelbtas vienas projektas yra 60 mln. JAV dolerių investicija, tai yra apie 55 mln. eurų, skirta DI įrankiais spartinti branduolinės energetikos objektų vystymą ir mažinti jų eksploatavimo kaštus. Tokia kryptis rodo, kad DI pritaikymas matomas ne tik skaitmeninėje, bet ir infrastruktūros bei pramonės srityse.

    Skelbiama, kad dotacijos apima ir temas, susijusias su elektros tinklų patikimumu bei atsparumu, kas pastaraisiais metais tapo itin aktualu dėl ekstremalių oro reiškinių, kibernetinių grėsmių ir augančios apkrovos. Šiuose projektuose DI paprastai naudojamas prognozavimui, gedimų prevencijai ir tinklų valdymo optimizavimui.

    Kaip bus vertinama sėkmė?

    Energetikos departamento mokslo krypčių vadovybė kaip galimus sėkmės rodiklius įvardijo proveržius kvantiniuose skaičiavimuose, stiprių atvirojo kodo ir pažangių modelių kūrimą, ankstyvos karjeros mokslininkų skaičiaus augimą ir pažangių DI superkompiuterių plėtrą. Tokie kriterijai signalizuoja, kad tikslas nėra vien pavieniai tyrimų rezultatai, bet ir ilgalaikė ekosistema.

    Šią kryptį papildo ir Baltųjų rūmų paskelbta vizija dėl mokslo finansavimo pertvarkos, kurioje skatinama daugiau lėšų nukreipti į DI naudojimą ir individualias tyrėjų iniciatyvas. Tai gali reikšti daugiau konkurencijos tarp institucijų ir didesnį spaudimą pagrįsti, kaip DI realiai sutrumpina kelią nuo idėjos iki praktinio rezultato.

    Kritikai dažniausiai atkreipia dėmesį į riziką, kad finansavimo perskirstymas gali silpninti universitetų ilgalaikius tyrimų pajėgumus ir infrastruktūrą. Šalininkai pabrėžia, kad platesnis DI taikymas gali padėti greičiau atrasti naujas medžiagas, vaistus ar efektyvesnius energijos sprendimus, o kartu sustiprinti JAV konkurencingumą globaliose technologijų lenktynėse.

  • Renesanso mįslė pagaliau įminta: kas iš tiesų pražudė Toskanos valdovą ir jo žmoną?

    Renesanso mįslė pagaliau įminta: kas iš tiesų pražudė Toskanos valdovą ir jo žmoną?

    Daugiau nei keturis šimtmečius Europos istorikus ir kriminalistikos mėgėjus persekiojo klausimas, kas nutiko Toskanos didžiajam kunigaikščiui Pranciškui I Medičiui. 1587 metais valdovas mirė staiga, o vos po dienos mirė ir jo žmona Bianca Kapelo, todėl netruko įsižiebti kalbos apie sąmoningą nunuodijimą.

    Įtarimų šešėlis ypač krito ant valdovo brolio Ferdinando Mediči, tuo metu buvusio kardinolo, vėliau tapusio Toskanos valdovu. Politinis motyvas atrodė akivaizdus: po netikėtos Pranciškaus mirties valdžia pereitų artimiausiam įpėdiniui, o staigus dviejų žmonių mirčių sutapimas daugeliui skambėjo kaip kruopščiai surežisuotas planas.

    Naujausi genetikos tyrimai pateikė kur kas žemiškesnį, bet moksliškai tvirtesnį paaiškinimą. Mokslininkai, ištyrę iš Pranciškaus palaikų išgautą genetinę medžiagą, aptiko Plasmodium genties parazitų DNR, o tai yra stipriausias iki šiol įrodymas, kad mirties priežastis buvo maliarija, o ne nuodai.

    Toks rezultatas dera ir su amžininkų aprašymais apie staigią aukštą temperatūrą bei kitus simptomus, būdingus maliarijai. Istoriniai šaltiniai mini, kad prieš mirtį pora buvo apsistojusi vietovėje, kur aplink buvo pelkėtų teritorijų, o tokiose vietose uodai, platinantys maliariją, renesanso laikais buvo itin paplitę.

    Tyrėjai nagrinėjo ir kitus Medičių giminės palaikus: panašių parazitų DNR rasta ir Pranciškaus jaunesniojo brolio kaulų mėginiuose, o tai leido daryti prielaidą, kad maliarija galėjo turėti didesnę įtaką giminės istorijai, nei buvo manyta. Tokie duomenys mažina nunuodijimo versijos tikimybę ir rodo, kad anuometinės epideminės ligos galėjo „perrašyti“ net aukščiausios valdžios grandies likimus.

    Mokslininkų teigimu, senovinės DNR analizė yra sudėtinga, nes genetinė medžiaga per šimtmečius stipriai suyra ir lengvai užsiteršia šiuolaikiniais pėdsakais. Vis dėlto pažangūs metodai leidžia vis dažniau patikrinti istorines versijas ne vien pagal kronikas, bet ir pagal biologinius įrodymus, taip atskiriant legendas nuo tikrovės.

    Tyrime taip pat identifikuotas anksčiau nežinotas Plasmodium falciparum atmainos genetinis pėdsakas, susijęs su pavojingiausia maliarijos forma. Tokie radiniai svarbūs ne tik istorijai: jie padeda geriau suprasti, kaip maliarija plito Europoje, kaip keitėsi sukėlėjas ir kokie veiksniai lėmė ligos evoliuciją per šimtmečius.

    Nors Italijoje maliarija buvo iš esmės suvaldyta XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, pasaulyje ši liga iki šiol išlieka rimta visuomenės sveikatos problema. Šiuolaikiniai tyrimai, atskleidžiantys senųjų infekcijų pėdsakus, gali prisidėti prie platesnio supratimo, kaip ligos prisitaiko ir kokios priemonės ilgainiui padeda jas suvaldyti.

  • Australijoje kasdien „išnykstanti“ rafa stebina mokslininkus: vietiniai ją sieja su milžinais

    Australijoje kasdien „išnykstanti“ rafa stebina mokslininkus: vietiniai ją sieja su milžinais

    Vakarų Australijos Kimberley regione, keliolika kilometrų nuo kranto, slypi viena įspūdingiausių pakrančių ekosistemų. Montgomery rafa didžiąją dienos dalį būna visiškai paslėpta po vandeniu, tačiau atoslūgio metu trumpam išnyra ir atveria plačią kalkakmenio platformą.

    Šis reiškinys ypač išsiskiria tuo, kaip greitai keičiasi kraštovaizdis. Vandeniui staigiai nuslūgus, ant rifo paviršiaus likęs vanduo ima veržtis per kraštus, sudarydamas kaskadas, kurios iš tolo primena natūralius krioklius jūroje.

    Kaip rafa „atsiranda“ iš jūros?

    Montgomery rafa užima maždaug 400 kvadratinių kilometrų plotą ir laikoma viena didžiausių tokio tipo pakrančių rifų struktūrų. Atoslūgio metu jos dalys gali iškilti iki maždaug 8 metrų virš vandens, todėl susidaro įspūdis, kad vandenynas atsitraukia atidengdamas akmeninę lygumą.

    Pagrindinė priežastis yra itin dideli potvynių ir atoslūgių svyravimai Kimberley pakrantėje. Kai kur skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio vandens lygio siekia apie 11 metrų, todėl rifas kasdien patiria staigius, cikliškus pokyčius.

    Unikali buveinė, kuriai reikia atsparumo

    Nors vaizdas atrodo lyg geologinis triukas, rafa yra svarbi buveinė daugeliui rūšių. Šioje teritorijoje aptinkami jūrų vėžliai, dugongai, delfinai, rifams būdingos ryklių ir žuvų rūšys, taip pat pakrančių paukščiai.

    Mokslininkams ypatingai įdomu tai, kad čia gyvenantys organizmai prisitaikė prie ekstremalių sąlygų. Kelioms valandoms per dieną jie patiria tiesioginę saulę, šilumą ir kontaktą su oru, tačiau dalis koralų ir dumblių geba išgyventi nuolat kartojantis tokiems stresams.

    Vietinių pasakojimai ir legendos

    Rafa svarbi ne tik gamtos mokslams, bet ir vietos kultūrai. Dambeemangaddee bendruomenei, laikomai tradiciniais šių vandenų globėjais, ši vieta tūkstančius metų siejama su Dvasinio sapno laikotarpio pasakojimais ir kraštovaizdžio kilmės aiškinimais.

    Su Montgomery rafa taip pat siejama viena paslaptingiausių regiono legendų apie tariamą itin aukštus žmones, vadintus milžinais. Archeologai tokias istorijas vertina atsargiai, pabrėždami, kad patikimų įrodymų, patvirtinančių milžinų egzistavimą, nėra, o pasakojimai greičiausiai atspindi vietos atminties ir istorinių sukrėtimų interpretacijas.

  • Archeologai Meksike aptiko paslaptį: dvi bendruomenės dešimtmečiais atsilaikė prieš ispanus

    Archeologai Meksike aptiko paslaptį: dvi bendruomenės dešimtmečiais atsilaikė prieš ispanus

    Meksikoje, Guerrero valstijoje, archeologai aptiko du itin vertingus objektus, kurie keičia požiūrį į vietinių bendruomenių likimą po ispanų užkariavimo. Nacionalinis antropologijos ir istorijos institutas (INAH) pranešė, kad gyvenvietės Camutla ir Sacualpan išliko apgyvendintos dar kelis dešimtmečius po konkvistadorų atėjimo.

    Tyrimai pradėti dėl planuojamos kelio plėtros Costa Grande regione, kai specialistai tikrino, ar darbai nepažeis nežinomų archeologinių vietų. Apžiūrose derinti tradiciniai paviršiniai tyrimai ir dokumentavimas dronais, o rezultatai, pasak INAH, pranoko pirminius lūkesčius.

    Camutla: gyvenvietė ant kalvos

    Pirmasis objektas, vadinamas Camutla, aptiktas netoli El Chico gyvenvietės, ant kalvos virš La Unión upės, netoli jos žiočių į Ramųjį vandenyną. Maždaug 8 hektarų teritorijoje užfiksuotos 39 struktūros: terasos, atraminės sienos, ceremoninės aikštės, gyvenamųjų pastatų pėdsakai ir nedidelės akmeninės stelos.

    Preliminari analizė rodo, kad vietovė buvo gyvenama maždaug nuo 1200 metų iki XVI amžiaus pabaigos. Tyrėjams ypač svarbu tai, kad Camutla pavadinimas aptinkamas ir XVI amžiaus istoriniuose šaltiniuose, todėl archeologiniai duomenys gali būti siejami su kolonijinės epochos aprašymais ir žemėlapiais.

    Sacualpan: monumentali platforma

    Antrasis objektas anksčiau buvo žinomas kaip Los Ticuiches, tačiau nauji duomenys leidžia jį tapatinti su istorine Sacualpan gyvenviete. Ryškiausias komplekso elementas yra monumentali platforma, kurios matmenys siekia apie 160 x 110 metrų, o greta fiksuota ir pailga platforma, suformuojanti L raidės planą.

    Aplink ceremoninį centrą rasta gyvenamųjų kauburių bei dideli kiekiai stipriai paveiktos raudonos keramikos fragmentų. Tokie radiniai paprastai liudija ne vien trumpalaikį apsistojimą, o ilgiau veikusią bendruomenę su nusistovėjusia kasdiene ir ritualine praktika.

    Ką keičia šie radiniai?

    Pasak tyrėjų, abu objektai rodo, kad ne visos vietinės gyvenvietės po užkariavimo buvo greitai sunaikintos ar apleistos. Dalis bendruomenių, tikėtina, kurį laiką prisitaikė prie politinių ir socialinių pokyčių, išsaugodamos gyvenimą savo teritorijose dar iki XVI amžiaus pabaigos.

    INAH šiuos pokyčius sieja ir su vėlesne kolonijinės administracijos pertvarka, kai Naujosios Ispanijos valdžia ėmė reorganizuoti gyvenviečių tinklą, stiprino administracinę kontrolę ir mokesčių sistemą. Tokios reformos daug kur paskatino gyventojų perkėlimus ir tradicinių gyvenviečių nykimą, todėl išlikimo įrodymai Guerrero regione tampa ypač reikšmingi.

  • „Prime Video“ duoda žalią šviesą: RoboCop sugrįžta, bet šįkart į kinus neis

    „Prime Video“ duoda žalią šviesą: RoboCop sugrįžta, bet šįkart į kinus neis

    Legendinis 1987 metų mokslinės fantastikos filmas RoboCop grįžta į ekranus, tačiau šįkart ne kino teatruose. Projektui uždegta žalia šviesa, o nauja istorija kuriama kaip serialas, kurį rodys „Prime Video“.

    Pirmosios užuominos apie planuojamą projektą viešai pasirodė 2024 metų balandį, o dabar priimtas esminis sprendimas dėl gamybos starto. Tai reiškia, kad serialas pereina iš idėjų ir vystymo etapo į realią gamybą, kurioje paprastai pradedami komplektuoti kūrybiniai ir techniniai komandos padaliniai.

    Serialo vadovu paskirtas Peteris Ocko, dirbęs prie tokių projektų kaip „Lodge 49“, „Moonhaven“ ir „3 lbs“. Prie kūrybinės krypties taip pat prisidės režisierius ir prodiuseris Jamesas Wanas, žinomas iš „Aquaman“ ir „Greiti ir įsiutę 7“.

    Vienas ryškiausių signalų gerbėjams – į projektą įtraukti ir originalaus 1987 metų filmo bendraautoriai Edas Neumeieras bei Michaelis Mineris. Tarp minimų pavardžių figūruoja ir Paulo Verhoeveno vardas, siejamas su kultiniu originalu, nors kol kas neatskleidžiama, kokiu konkrečiu vaidmeniu jis prisidės.

    Žinoma, kad „Amazon“ MGM Studios kuriamas serialas turėtų turėti aštuonis epizodus. RoboCop televizijoje jau buvo pasirodęs anksčiau: 1994 metais buvo sukurtas serialas, be to, franšizė sulaukė kelių kino tęsinių ir vieno perdirbinio.

    Naujojo serialo siužetas kol kas laikomas paslaptyje, todėl neaišku, ar kūrėjai tęs klasikinę RoboCop satyros apie korporacijų įtaką ir visuomenės saugumo kainą liniją, ar pasirinks modernesnę interpretaciją. Taip pat atkreipiamas dėmesys į pavadinimo rašybą: šįkart vartojama forma Robocop, o ne RoboCop.

    Serialo formatas šiai franšizei gali būti palankus tuo, kad leidžia plačiau išskleisti Detroito distopijos, technologijų ir žmogaus tapatybės temas, kurios originalą pavertė kultiniu. Vis dėlto svarbiausi atsakymai, įskaitant premjeros datą ir aktorių sudėtį, turėtų paaiškėti tik artėjant filmavimo pabaigai ir startuojant rinkodarai.

  • Lenkijos kariuomenė gavo naują ginklą: Baobab-K vadina galingu proveržiu fronte

    Lenkijos kariuomenė gavo naują ginklą: Baobab-K vadina galingu proveržiu fronte

    Lenkijos 16-oji mechanizuotoji divizija liepos 21 dieną pranešė apie naujų nuotolinio minavimo mašinų Baobab-K pristatymą. Paviešintose nuotraukose matyti du ką tik perduoti inžineriniai kovos vienetai, kurie skirti greitai suformuoti prieštankines minų užtvaras.

    „Tai galingas kontrmobilumo sustiprinimas ir naujas inžinerinių pajėgų veikimo matmuo“, – taip pristatymą apibūdino divizijos kariai. Kariuomenėje tokios sistemos vertinamos kaip vienas efektyviausių būdų stabdyti šarvuotos technikos judėjimą ir formuoti gynybos linijas.

    Kas yra Baobab-K

    Baobab-K – naujausia Lenkijos kariuomenės nuotolinio minavimo mašina, sukurta nacionalinio pramonės konsorciumo. Pranešimuose apie projektą minimos bendrovės „Huta Stalowa Wola“, „Jelcz“, „BELMA“, taip pat Wojskowy Instytut Techniki Inżynieryjnej ir „WB Electronics“.

    Platformą sudaro 8×8 sunkvežimio važiuoklė su plienine kabina, o pagrindinis modulis – šeši minų išmetimo įrenginiai. Viena mašina gali išdėstyti iki 600 MN-123 minų, o minų lauko plotis paprastai nurodomas 60–180 metrų, ilgis – iki 1 800 metrų, tad užtvara formuojama itin sparčiai.

    Užsakymas, terminai ir kaina

    Baobab-K pristatymai vykdomi pagal 2023 metais sudarytą sutartį, kurios vertė siekė apie 510 mln. zlotų. Perskaičiavus į eurus pagal pastarųjų metų valiutų kursų lygį, tai sudaro maždaug 115–120 mln. eurų, tačiau tiksli suma eurais priklauso nuo konkretaus konvertavimo momento.

    Skelbiama, kad 2026 metų gegužę sutartis buvo papildyta, o užsakytų mašinų skaičius padidintas iki 35. Visi Baobab-K Lenkijos kariuomenei turėtų būti pristatyti iki 2028 metų pabaigos.

    Kuo ši tendencija svarbi regione

    Nuotolinio minavimo sistemos vėl atsidūrė kariuomenių prioritetų viršuje dėl karo Ukrainoje patirties, kur minų laukai tapo vienu svarbiausių gynybos elementų. Tokia technika leidžia užtvaras suformuoti greitai, sumažinant karių riziką ir sutrumpinant laiką, kurį priešininkas turi manevrui.

    Lenkija taip pat planuoja ir vikšrinę versiją Baobab-G, kurioje sunkvežimio platforma būtų pakeista savaeigės haubicos „Krab“ važiuokle. Skelbiama, kad pirmųjų Baobab-G pristatymų būtų galima tikėtis ne anksčiau kaip 2029 metais.

    Tuo pačiu primenama, kad Lenkijos kariuomenė dar turi ir senesnių nuotolinio minavimo sistemų ISM Kroton, galinčių gabenti iki 400 minų. Vis dėlto Baobab-K laikomas modernesniu sprendimu, skirtu didesniam tempui ir didesniam užtvarų tankiui užtikrinti.

  • „SpaceX“ į orbitą išsiuntė remonto droną: žada satelitams pridėti iki 8 metų tarnybos

    „SpaceX“ į orbitą išsiuntė remonto droną: žada satelitams pridėti iki 8 metų tarnybos

    Satelitų remontas kosmose

    Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų, todėl vis aktualesnis tampa jų aptarnavimas ir eksploatacijos pratęsimas. Iki šiol dauguma ryšio ar meteorologinių palydovų, pasibaigus kurui ar sugedus sistemoms, būdavo tiesiog nurašomi, nors dalis įrangos dar gali veikti.

    Šią problemą spręsti siekia nauja misija MRV-MEP, į kosmosą iškelta bendrovės „SpaceX“. Jos esmė – panaudoti robotizuotą erdvėlaivį ir papildomus modulius, kurie leistų pratęsti palydovų darbą, nekeičiant viso aparato.

    Startas įvyko antradienį, o krovinys į orbitą pakeltas raketa „Falcon 9“ iš Kanaveralo kyšulio Floridoje. Misijos pavadinimas MRV-MEP reiškia Mission Robotic Vehicle ir Mission Extension Pods, tai yra robotinis aparatas ir tarnybos pratęsimo moduliai.

    Kas yra MRV-MEP?

    Projekte numatytas pagrindinis elementas – kosminis dronas MRV, sukurtas JAV karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijoje. Jis aprūpintas dviem maždaug 3 metrų ilgio robotinėmis rankomis, skirtomis darbui prie palydovų korpusų.

    Kartu į kosmosą keliauja trys MEP moduliai, kuriuos valdys „SpaceLogistics“, priklausanti „Northrop Grumman“ grupei. Šie moduliai turi būti pritvirtinti prie trijų skirtingų palydovų ir tapti tarsi išoriniais pagalbiniais įrenginiais, leidžiančiais tęsti misiją.

    Misijos tikslas – geostacionari orbita, esanti 35 786 kilometrų aukštyje. Joje palydovas „kabo“ virš tos pačios Žemės vietos, todėl ši orbita ypač svarbi ryšio, orų stebėjimo ir kai kurioms nacionalinio saugumo sistemoms.

    Kiek gali pailgėti palydovų tarnyba?

    „Northrop Grumman“ teigimu, vienas MEP modulis gali pratęsti tipinio maždaug 2 000 kilogramų masės palydovo tarnybą net iki 8 metų. Tokie sprendimai ypač svarbūs, nes naujo palydovo gamyba, paleidimas ir draudimas gali kainuoti labai brangiai, o geostacionarioje orbitoje esantys aparatai dažnai planuojami ilgam laikotarpiui.

    MRV koncepcija apima ne tik tarnybos pratęsimą. Numatyta, kad toks aparatas ateityje galėtų atlikti palydovų inspekciją, perstatymą į kitą orbitą, tam tikrus remonto ar modernizavimo darbus, taip mažinant kosmoso šiukšlių kiekį ir didinant infrastruktūros patikimumą.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad MRV turi pasyvų kuro papildymo modulį PRM, apibūdinamą kaip standartizuotą kuro papildymo sąsają, patvirtintą JAV Kosmoso pajėgų. Jei tokios sąsajos prigytų plačiau, palydovų aptarnavimas orbitoje galėtų tapti reguliaria paslauga, panašiai kaip aviacijoje taikomas techninis parkų aptarnavimas.

  • Lenkai skelbia rekordą: „PKP Intercity“ per pusmetį pervežė 44,7 mln keleivių

    Lenkai skelbia rekordą: „PKP Intercity“ per pusmetį pervežė 44,7 mln keleivių

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja „PKP Intercity“ pranešė per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekusi naują keleivių skaičiaus rekordą. Nuo sausio pradžios iki birželio pabaigos įmonės traukiniais keliavo 44,7 mln. žmonių.

    Įmonės duomenimis, šis rezultatas yra 11 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Palyginti su 2024 metais, augimas siekia 21 proc., o lyginant su 2023 metais – net 45 proc.

    Augantys srautai rodo pasikeitusius kelionių įpročius ir didesnį pasitikėjimą geležinkeliais, ypač maršrutuose tarp didžiųjų Lenkijos miestų. Tokias tendencijas patvirtina ir viešai skelbiami Lenkijos geležinkelių rinkos rodikliai, kuriuose pastaraisiais metais fiksuojamas nuoseklus keleivių grįžimas į traukinius.

    Didžiausias pikas – gegužę

    Didžiausio keleivių skaičiaus mėnesiu tapo gegužė, kai „PKP Intercity“ pervežė 8,4 mln. keleivių. Rekordinė diena pirmajame pusmetyje buvo birželio 7 dieną, kai traukiniais vyko 346 000 žmonių.

    Vidutiniškai per dieną bendrovės reisais keliavo beveik 247 000 keleivių. Tokie skaičiai rodo, kad paklausa išlieka aukšta ne tik vasaros atostogų metu, bet ir pavasarį, kai intensyvėja verslo ir savaitgalinės kelionės.

    Daugėja keliaujančių su nuolaidomis

    „PKP Intercity“ atkreipia dėmesį, kad auga ir kelionių su lengvatomis dalis. Per pusmetį vaikai ir jaunimas sudarė apie 5 mln. kelionių, o senjorai – 2,5 mln.

    Tai siejama ne tik su kainų jautrumu, bet ir su patogesniu susisiekimu, tankesniais tvarkaraščiais bei nuosekliai plečiamu bilietų pardavimo kanalų pasirinkimu. Vežėjai Europoje taip pat vis dažniau akcentuoja, kad lengvatų politika ir patrauklūs pasiūlymai gali reikšmingai didinti srautus ne piko metu.

    Prognozė metams – 96 mln. keleivių

    Šiais metais „PKP Intercity“ vasaros sezono metu vykdo rekordinį reisų skaičių – iki 560 susisiekimų per dieną, tai yra 46 daugiau nei prieš metus. Bendrovė prognozuoja, kad per visus metus galėtų pervežti apie 96 mln. keleivių.

    Tokį tikslą sustiprina ir sezoniškumas: antra metų pusė, ypač liepa ir rugpjūtis, paprastai pasižymi didesniais srautais. Praėjusiais metais įmonė metus užbaigė su 89,2 mln. keleivių, todėl dabartinis tempas leidžia tikėtis dar vieno rekordo.

  • Samsung pristatė „Galaxy Z Fold 8“ ir „Ultra“: ploni kaip niekad, o kainos šokiruoja

    Samsung pristatė „Galaxy Z Fold 8“ ir „Ultra“: ploni kaip niekad, o kainos šokiruoja

    Samsung Londone surengtoje „Unpacked“ konferencijoje pristatė du naujus sulankstomus flagmanus – „Galaxy Z Fold 8“ ir „Galaxy Z Fold 8 Ultra“. Gamintojas šįkart aiškiai skiria auditorijas: vienas modelis orientuotas į maksimalias galimybes, kitas – į kompaktiškesnį formatą.

    Abu telefonai priklauso brangiausiam „Android“ segmentui, todėl svarbiausias klausimas pirkėjams – ar patobulinimų pakanka kainai pateisinti. Sulankstomų įrenginių rinka pastaraisiais metais auga lėčiau, tad gamintojai vis labiau akcentuoja plonumą, bateriją ir DI funkcijas, o ne vien ekrano efektą.

    Kainos ir startas

    Išankstinė prekyba prasideda artimiausiu metu, o pirmosios siuntos pirkėjus turėtų pasiekti rugpjūčio 3 dieną. Kaip ir ankstesniais metais, Samsung žada papildomas naudas per senų įrenginių supirkimo programą ir nuolaidas perkant kartu su išmaniuoju laikrodžiu.

    Kainos, lyginant su ankstesne karta, išlieka aukštos – tai siejama su brangstančiais komponentais ir sudėtingesne sulankstomo korpuso konstrukcija. Konkrečios Lietuvos rinkos kainos šiame etape oficialiai neįvardijamos, tačiau Europoje tokio tipo flagmanai tradiciškai kainuoja kelis tūkstančius eurų, priklausomai nuo atminties.

    „Galaxy Z Fold 8 Ultra“: didelis ekranas ir didesnė baterija

    „Galaxy Z Fold 8 Ultra“ yra tiesioginis pernykščio „Fold“ serijos flagmano įpėdinis. Pagrindinis jo akcentas – 8 colių „Dynamic AMOLED 2X“ ekranas su iki 120 Hz atsinaujinimo dažniu, o išorinis ekranas – 6,5 colio, taip pat iki 120 Hz.

    Techninė platforma – „Qualcomm“ „Snapdragon 8 Elite Gen 5“, derinamas su 12 arba 16 GB operatyviosios atminties. Vidinė atmintis, priklausomai nuo komplektacijos, siekia nuo 256 GB iki 1 TB, todėl įrenginys aiškiai taikosi į produktyvumo ir turinio kūrimo vartotojus.

    Viena ryškiausių naujienų – padidinta 5 000 mAh baterija ir 45 W greitasis įkrovimas. Gamintojas taip pat akcentuoja itin ploną korpusą: išskleistas įrenginys siekia apie 4,1 mm storį ir sveria 218 gramų.

    „Ši karta sukurta tiems, kurie nori planšetės patirties kišenėje ir nenori daryti kompromisų dėl našumo“, – teigiama Samsung pristatymo metu.

    „Galaxy Z Fold 8“: kitoks formatas ir 4:3 santykis

    Antrasis modelis – „Galaxy Z Fold 8“ – pateikiamas kaip kompaktiškesnis ir labiau į tabletę panašus sprendimas. Pagrindinis ekranas čia yra 7,6 colio „Dynamic AMOLED 2X“ su 4:3 kraštinių santykiu, 2448 x 1848 raiška ir iki 120 Hz atsinaujinimo dažniu.

    Išorinis ekranas – 5,5 colio, 1972 x 1248 raiškos, taip pat iki 120 Hz. Toks sprendimas atspindi rinkos tendenciją: pirkėjai nori patogesnio valdymo viena ranka, bet išskleidus – kuo daugiau darbo erdvės dokumentams, naršymui ar vaizdo turiniui.

    „Galaxy Z Fold 8“ naudoja tą patį „Snapdragon 8 Elite Gen 5“ procesorių, o baterija siekia 4 800 mAh ir palaiko 45 W įkrovimą. Išskleistas telefonas yra apie 4,5 mm storio, sveria 201 gramą, o korpusas atitinka IP48 atsparumo reikalavimus.

    Kamerų sistema paprastesnė nei „Ultra“: pagrindinė plataus kampo kamera su f/1.8 diafragma naudoja 50 megapikselių jutiklį, taip pat yra 50 megapikselių itin plataus kampo kamera. Priekinės kameros leidžia fotografuoti iki 10 megapikselių kokybe.

    Abu modeliai veikia su „Android 17“ ir „One UI 9“, o DI funkcijos orientuotos į fotografavimą, vaizdo įrašų apdorojimą ir kasdienį produktyvumą. Sulankstomų telefonų kategorijoje būtent programinės įrangos patirtis ir ilgesnis palaikymas tampa vienu svarbiausių argumentų, nes aparatiniai patobulinimai kasmet darosi mažiau revoliuciniai.

    Pirkėjams, svarstantiems apie atnaujinimą, svarbiausia bus įvertinti tris dalykus: realų plonumo ir svorio skirtumą, baterijos ištvermę bei tai, kiek praktinės naudos suteikia naujos DI funkcijos. Būtent šie veiksniai šiandien dažniausiai nulemia, ar sulankstomas flagmanas taps kasdieniu įrankiu, ar tik brangiu kompromisu.