CP v2

Blog

  • Ar saugu krauti telefoną iš USB rozetės: patogu namuose, bet viešose vietose laukia rizikos

    Ar saugu krauti telefoną iš USB rozetės: patogu namuose, bet viešose vietose laukia rizikos

    USB lizdai rozetėse tapo įprasti namuose, biuruose ir viešose erdvėse, nes leidžia krauti telefoną tiesiai laidu be atskiro įkroviklio. Tačiau kartu kyla du klausimai: ar tokia rozetė nekelia gaisro pavojaus ir ar ji negali tapti kibernetinių atakų taikiniu.

    Elektros saugos požiūriu USB rozetės dažniausiai yra saugios, jei tai kokybiškas, sertifikuotas gaminys ir jis sumontuotas tinkamai. Rizika išauga, kai pasirenkami pigūs, neaiškios kilmės sprendimai arba kai rozetė įrengiama nesilaikant gamintojo reikalavimų.

    Kur slypi elektros rizikos?

    Pagrindiniai pavojai susiję su perkaitimu ir prastu vidinių komponentų valdymu, ypač jei rozetė nuolat apkraunama keliais įrenginiais. Kokybiškos USB rozetės turi apsaugas nuo perkrovos ir temperatūros šuolių, o pigesniuose modeliuose jos gali būti ribotos arba veikti nepatikimai.

    Dar vienas praktinis niuansas yra galia. Dalis senesnių USB-A lizdų rozetėse tiekia tik nedidelę srovę, todėl šiuolaikiniai telefonai krausis lėtai, o planšetės ar nešiojamieji kompiuteriai gali išvis negauti pakankamo maitinimo.

    Jei rozetė palaiko USB Power Delivery, įrenginys ir įkrovimo šaltinis gali „susitarti“ dėl reikalingos įtampos ir galios, todėl įkrovimas būna greitesnis ir stabilesnis. Vis dėlto ne kiekviena USB rozetė palaiko greitąjį įkrovimą, todėl kai kuriais atvejais patikimesnis sprendimas išlieka gamintojo įkroviklis.

    Viešose vietose svarbiausia ne elektra

    Didžiausia rizika viešose erdvėse dažnai siejama ne su elektros sauga, o su duomenų saugumu. USB jungtis technologiškai skirta ne tik elektrai, bet ir duomenims, todėl teoriškai įmanomi bandymai per modifikuotą USB tašką inicijuoti kenksmingus veiksmus telefone.

    Ekspertai šį scenarijų dažniausiai apibūdina kaip „juice jacking“: kai per kompromituotą USB sąsają bandoma pasiekti įrenginį, išvilioti leidimus ar įdiegti kenkėjišką turinį. Tokios atakos nėra kasdienė norma, bet rizikos logika paprasta: jei nežinote, kas įrengė USB lizdą ir kaip jis sujungtas, geriau elgtis atsargiai.

    Praktiškiausia taisyklė keliaujant ar būnant kavinėse ir viešbučiuose yra naudoti savo maitinimo adapterį į įprastą rozetę. Jei tenka krauti per USB, saugesnis pasirinkimas yra laidas, kuris nepalaiko duomenų perdavimo, arba specialus USB duomenų blokatorius.

    Ką verta įsidėmėti perkant?

    Namams ar biurui verta rinktis sertifikuotus, aiškios kilmės gaminius ir įsitikinti, kad jie skirti montuoti pagal vietos elektros instaliacijos standartus. Jei kyla abejonių dėl montavimo, saugiausia sprendimą patikėti kvalifikuotam elektrikui.

    USB rozetė gali būti patogus kasdienis sprendimas, tačiau ji nėra universali visiems įkrovimo scenarijams. Jei prioritetas yra greitis, suderinamumas ir maksimalus patikimumas, dažnai laimi originalus arba kokybiškas sertifikuotas įkroviklis.

    Šaltiniai:

    https://www.bgr.com/2149222/are-usb-wall-sockets-safe/

    https://www.fcc.gov/juice-jacking-tips-to-avoid-it

  • NASA švariose patalpose aptiktas itin atsparus Aspergillus grybas: ar kyla rizika užteršti Marsą?

    NASA švariose patalpose aptiktas itin atsparus Aspergillus grybas: ar kyla rizika užteršti Marsą?

    NASA erdvėlaivių surinkimo ir testavimo patalpose mokslininkai aptiko neįprastai atsparų grybo Aspergillus calidoustus štamą. Tyrimas rodo, kad jo sporos gali išgyventi sąlygas, kurios paprastai sunaikina daugumą mikroorganizmų, todėl kyla klausimų dėl planetarinės apsaugos ir Marso misijų sterilumo.

    Šis štamas buvo išskirtas iš NASA švarių patalpų aplinkos, kur ruošiami komponentai tarpplanetinėms misijoms. Nors tokiose patalpose taikomi griežti filtravimo, apsauginių drabužių ir dezaktyvacijos standartai, ankstesni darbai jau yra parodę, kad mikroorganizmų ten vis tiek pasitaiko, o grybai gali būti atsparesni nei bakterijos.

    Kas nustatyta tyrime?

    Mokslininkai ištyrė kelias dešimtis švariose patalpose surinktų grybų štamų, susijusių su Marso misijų paruošimu. Dauguma jų, patyrę ultravioletinę atranką ir intensyvesnį apdorojimą, greitai žuvo, tačiau A. calidoustus mėginys, paimtas iš surinkimo vietos Floridoje, išliko gyvybingas.

    Tyrime sporos buvo veikiamos įvairiais stresoriais, įskaitant ilgalaikę spinduliuotę. Mokslininkų vertinimu, po maždaug šešių mėnesių trukusio neutronų spinduliuotės poveikio išgyveno beveik pusė sporų, o toks atsparumas laikomas retu net tarp ypač ištvermingų mikroorganizmų.

    „Kalbame apie atsakingą tyrinėjimą. Tyrinėdami Visatą norime galėti siųsti aparatus neįsiveždami kartu ištvermingų Žemės mikrobų“, – sakė Misisipės universiteto podoktorantūros tyrėjas Atulas M. Čanderis.

    Kodėl tai svarbu Marso misijoms?

    NASA vadovaujasi tarptautinėmis planetarinės apsaugos gairėmis, kurių tikslas yra sumažinti riziką užteršti kitus dangaus kūnus Žemės gyvybe ir apsaugoti Žemę nuo galimų atgalinės taršos scenarijų. Praktikoje tai reiškia griežtus reikalavimus erdvėlaivių švarai, dokumentuotoms procedūroms ir rizikos vertinimams.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dalis standartinių dezaktyvacijos metodų istoriškai buvo labiau orientuoti į bakterijų kontrolę. Grybai, ypač sporų formuojantys, gali geriau pakelti sausą aplinką, kai kuriuos cheminius veiksnius ir spinduliuotę, todėl jų kontrolė švariose patalpose yra atskiras iššūkis.

    Tyrime taip pat pabrėžiama, kad Marso aplinka pati savaime nėra palanki daugumai Žemės organizmų, tačiau tam tikri veiksniai gali didinti išgyvenimo tikimybę. Pavyzdžiui, dulkėta Marso uoliena, vadinama regolitu, gali suteikti dalinį ekranavimo efektą ir sumažinti kai kurių žalingų poveikių intensyvumą.

    Reikšmė ne tik kosmosui

    Mokslininkai pažymi, kad tokie atsparūs grybai aktualūs ne vien kosmoso pramonei. Jei mikroorganizmai geba išgyventi ekstremalų stresą, panašūs atsparumo mechanizmai gali turėti reikšmės farmacijoje ir medicinoje, taip pat maisto saugoje, kur sporas formuojantys ar karščiui atsparesni grybai gali kelti riziką net po tam tikrų apdorojimo etapų.

    Tyrimo autoriai nenurodė, ar šis konkretus štamas galėjo būti patekęs į Marsą su ankstesnėmis misijomis, pabrėždami, kad tai nebuvo šio darbo tikslas. Vis dėlto rezultatai sustiprina argumentą, kad planetarinės apsaugos procedūros turėtų būti nuolat peržiūrimos, atsižvelgiant į naujus duomenis apie mikroorganizmų ištvermės ribas.

    Šaltiniai:

    https://journals.asm.org/doi/10.1128/aem.02065-25

    https://www.nytimes.com/2026/04/24/science/space/mars-nasa-fungus-contamination.html

  • Džinsų diena balandžio 29 dieną: Seimo komisija ragina darbe kalbėti apie seksualinį smurtą

    Džinsų diena balandžio 29 dieną: Seimo komisija ragina darbe kalbėti apie seksualinį smurtą

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia Lietuvos institucijas, įstaigas ir organizacijas balandžio 29 dieną prisijungti prie Tarptautinės džinsų dienos. Siūloma tą dieną į darbą, mokyklas, universitetus ar kitas bendruomenes ateiti vilkint džinsus, taip parodant solidarumą su seksualinio smurto aukomis.

    Komisija pabrėžia, kad džinsai šioje iniciatyvoje nėra mados detalė, o simbolinė žinutė prieš aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą. Pasak organizatorių, apie seksualinį smurtą svarbu kalbėti atvirai, nes jis gali vykti šeimoje, darbo vietoje, švietimo įstaigose ir internetinėje erdvėje.

    „Džinsai šioje iniciatyvoje – ne apie madą. Tai aiški žinutė, kad smurtas neturi pateisinimo“, – sakė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.

    Kaip atsirado Tarptautinė džinsų diena?

    Tarptautinės džinsų dienos ištakos siejamos su rezonansine byla Italijoje 1992 metais. Tuomet vienas teismo sprendimas sukėlė visuomenės pasipiktinimą dėl argumentų, kuriais buvo mėginama atsakomybę perkelti nukentėjusiajam, remiantis jo apranga.

    Reaguodamos į tai, Italijos parlamentarės kitą dieną į darbą atėjo vilkėdamos džinsus kaip protesto simbolį. Nuo tada džinsai tarptautiniu mastu tapo ženklu, primenančiu, kad smurtas niekada negali būti pateisinamas tuo, kaip žmogus atrodo ar ką dėvi.

    Ko siekia iniciatyva Lietuvoje?

    Lietuvoje iniciatyvos rengėjai akcentuoja ne tik simbolinį gestą, bet ir platesnį tikslą: skatinti prevenciją ir ankstyvą švietimą apie ribas, sutikimą ir pagalbos paiešką. Komisija pažymi, kad pokytis prasideda nuo gebėjimo atpažinti smurtą, kalbėti apie jį ir žinoti, kur kreiptis.

    „Džinsų dienos iniciatyva svarbi ne tik kaip simbolis, bet ir kaip realus būdas keisti požiūrį. Pokytis prasideda nuo supratimo“, – sakė M. Petrauskaitė.

    Prie iniciatyvos kviečiami prisijungti kolektyvai taip pat raginami įsiamžinti nuotraukose ir pasidalyti jomis su organizatoriais. Seimo komisija nurodo, kad dalyviams planuojamos padėkos, o aktyviausiems numatytos simbolinės dovanos.

    „Minėdami seksualinio smurto prevencijos mėnesį ir Tarptautinę džinsų dieną, siunčiame žinią, kad esame nukentėjusiųjų pusėje ir dedame visas pastangas valstybės lygiu stabdyti visas šio smurto apraiškas bei sukurti veiksmingą prevencijos ir pagalbos sistemą“, – sakė Laikinosios parlamentinės moterų grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė.

    Komisija atkreipia dėmesį, kad viešas kalbėjimas ir bendruomenių įsitraukimas padeda mažinti stigmatizaciją, o aukoms lengviau ieškoti pagalbos. Anot iniciatyvos rengėjų, būtina nuosekliai stiprinti prevenciją ir paramos sistemą, kad seksualinio smurto atvejų mažėtų, o nukentėjusieji gautų savalaikę pagalbą.

    Šaltiniai:
    https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/ATAG/2023/751416/EPRS_ATA(2023)751416_EN.pdf
    https://www.unwomen.org/en/news/stories/2017/4/turning-jeans-into-a-symbol-of-protest-against-sexual-violence
    https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1

  • Slaugos paslaugos namuose Lietuvoje: kam priklauso, kaip gauti siuntimą ir ko tikėtis

    Slaugos paslaugos namuose Lietuvoje: kam priklauso, kaip gauti siuntimą ir ko tikėtis

    Visuomenei senstant, o lėtinėms ligoms tampant dažnesnėms, slaugos paslaugos namuose Lietuvoje tampa vis aktualesnės. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vien pernai šiomis paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 70 000 gyventojų, o poreikis kasmet toliau auga.

    Slauga namuose leidžia žmogui gauti reikalingą priežiūrą jam įprastoje aplinkoje, kai dėl sveikatos būklės tampa sunku pasirūpinti savimi arba nuvykti į gydymo įstaigą. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus pacientams, po sunkių ligų ar operacijų atsigaunantiems žmonėms ir tiems, kurių kasdienė veikla ribota dėl funkcinio sutrikimo.

    Kam priklauso ir kaip nustatomas poreikis

    Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamos slaugos paslaugos namuose gali būti skiriamos visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams. Esminė sąlyga yra tai, kad dėl pakitusios sveikatos būklės žmogui būtų sudėtinga savarankiškai funkcionuoti buityje.

    Slaugos poreikis vertinamas pagal slaugos poreikio vertinimo klausimyną, kuriame atsižvelgiama į gebėjimą apsitarnauti, pavalgyti, palaikyti asmens higieną, judėti, orientuotis aplinkoje, bendrauti, taip pat į gyvenamosios aplinkos pritaikomumą ir artimųjų pagalbos galimybes. Pagal surinktus balus nustatomas mažas, vidutinis arba didelis slaugos poreikis, nuo kurio priklauso ir planuojamų vizitų apimtis.

    Klausimyną gali pildyti šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandos slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, taip pat stacionare pacientą gydęs gydytojas arba slaugytojas. Siuntimą slaugai namuose paprastai išrašo paciento šeimos gydytojas.

    Siuntimas po operacijos ir paslaugų organizavimas

    Slaugos paslaugos namuose gali būti skiriamos ir po operacijų, kai laikinai sutrinka savarankiškumas ir kasdienė veikla. Tokiais atvejais slaugos poreikį gali nustatyti gydytojas chirurgas, pateikdamas rekomendacijas ir išrašydamas siuntimą.

    Gavus siuntimą, pacientui arba jo artimiesiems įprastai reikia kreiptis į savo polikliniką, kuri organizuoja slaugos paslaugų teikimą namuose. Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos privalo užtikrinti šių paslaugų teikimą savo pacientams pačios arba sudarydamos sutartį su kita įstaiga.

    „Slauga namuose suteikia galimybę žmogui gauti tęstinę ir kokybišką priežiūrą savo aplinkoje, kai dėl sveikatos būklės jis nebegali savimi pasirūpinti ar nuvykti į gydymo įstaigą“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Oksana Burokienė.

    Ką daro specialistų komanda ir kada ji atvyksta

    Slaugos paslaugos namuose teikiamos komandos principu, o konkrečios procedūros parenkamos pagal paciento būklę ir poreikius. Slaugytojas gali atlikti injekcijas, prijungti lašinę, paimti kraujo ar šlapimo mėginius, atlikti elektrokardiogramą, prižiūrėti žaizdas, opas ar pragulas, taip pat užtikrinti dirbtinių kūno angų priežiūrą.

    Slaugytojo padėjėjas dažniau padeda kasdieniuose veiksmuose: matuoja kraujospūdį ir temperatūrą, padeda prausiantis, maitinant, keičiant kūno padėtį. Prireikus į procesą įtraukiamas kineziterapeutas, orientuotas į judėjimo funkcijos atstatymą ir fizinio pajėgumo gerinimą, bei ergoterapeutas, padedantis atkurti kasdienius įgūdžius ir pritaikyti namų aplinką.

    Specialistai į paciento namus atvyksta kasdien nuo 8 iki 20 valandos, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vizito trukmė priklauso nuo paskirtų procedūrų, o visą parą trunkanti nuolatinė slauga namuose šiuo modeliu neteikiama.

    „Žinojimas, kad šalia yra slaugos specialistų komanda, suteikia daugiau ramybės ir pasitikėjimo, kad artimas žmogus galės jaustis oriai ir bus tinkamai prižiūrimas“, – sako O. Burokienė.

    Slauga socialinės globos įstaigose

    Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, tačiau apimtis priklauso nuo įstaigos statuso. Jeigu įstaiga turi sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir joje gyvena 25 ar daugiau žmonių, atvykę komandos specialistai gali atlikti tik dalį šeimos gydytojo ar su juo dirbančio slaugytojo paskirtų procedūrų.

    Tarp jų nurodomi ėminių paėmimai diagnostikai, elektrokardiograma, akispūdžio matavimas, intervencinės procedūros, pragulų ir opų priežiūra, dirbtinių kūno angų priežiūra ir gleivių išsiurbimas. Tuo metu mažesnėse įstaigose, kuriose gyvena mažiau nei 25 žmonės ir kurios neturi licencijos bendrosios praktikos slaugai, gali būti teikiamas pilnas komandos paslaugų spektras.

    Poreikis auga, kartu didėja ir finansavimas

    Valstybinės ligonių kasos skelbia, kad slaugos paslaugų namuose apimtys didėja ne tik dėl demografinių pokyčių, bet ir dėl siekio daugiau priežiūros perkelti arčiau paciento. 2023 metais paslaugas gavo 60 000 žmonių, 2024 metais – 65 000, o pernai – per 70 000 pacientų.

    Didėjo ir suteiktų paslaugų skaičius bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos: 2024 metais suteikta 2 500 000 paslaugų, kurioms apmokėti panaudota daugiau nei 45 000 000 eurų, o pernai – 2 700 000 paslaugų, kurioms prireikė daugiau nei 56 000 000 eurų. Tai rodo, kad slauga namuose tampa vis reikšmingesne sveikatos priežiūros sistemos dalimi.

    VLK atkreipia dėmesį, kad pacientams ir jų artimiesiems verta aktyviai domėtis, kokios paslaugos paskirtos ir kaip jos teikiamos, nes aiškumas ir skaidrumas padeda užtikrinti geresnę priežiūros kokybę. Informaciją apie suteiktas paslaugas galima pasitikrinti E. sveikatos portale.

    Šaltiniai:

    https://vlk.lt/paslaugos/psdf-biudzetas-ir-islaidos/paslaugos-kompensuojamos-is-psdf

    https://vlk.lt/gyventojams/paslaugos/slaugos-paslaugos-namuose

  • Atvejo vadyba savivaldybėse: Švenčionyse aptarti iššūkiai ir sprendimai žmonėms su negalia

    Atvejo vadyba savivaldybėse: Švenčionyse aptarti iššūkiai ir sprendimai žmonėms su negalia

    Balandžio 22 dieną Švenčionių rajono savivaldybėje įvyko atvejo vadybininkų susitikimas, skirtas darbui su psichikos ir arba intelekto negalią turinčiais asmenimis. Susitikimas surengtas įgyvendinant projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“.

    Į renginį atvyko specialistai iš Biržų, Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio, Utenos bei Elektrėnų savivaldybių. Dalyvius pasveikino Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė-Rouda.

    Ką sprendžia atvejo vadyba?

    Susitikimo metu savivaldybės pristatė savo patirtį plėtojant bendruomenines paslaugas ir mažinant priklausomybę nuo institucinės globos. Atvejo vadyba čia veikia kaip koordinavimo mechanizmas, kai vienas specialistas padeda žmogui ir jo artimiesiems susiorientuoti paslaugų sistemoje, įvertinti poreikius, suderinti pagalbą ir stebėti pažangą.

    Diskusijose aptarta, kad sėkminga integracija į bendruomenę dažniausiai priklauso ne nuo vienos paslaugos, o nuo nuoseklaus kelių sričių sprendimų derinio. Tarp jų minėtas užimtumas, apgyvendinimo sprendimai, kasdienio savarankiškumo įgūdžių stiprinimas, sveikatos priežiūros ir socialinės paramos paslaugų suderinimas.

    Dažniausi iššūkiai regionuose

    Specialistai išskyrė kelias pasikartojančias problemas, su kuriomis susiduriama praktiškai. Viena jų yra paslaugų prieinamumas regionuose, kai pagalbos spektras siauresnis, o specialistų ir paslaugų teikėjų tinklas retesnis.

    Taip pat aptarta asmenų motyvacijos stoka, kuri gali būti susijusi su ilgalaikės institucinės globos patirtimis, menkesniu savarankiškumo įgūdžių lygiu ar pasitikėjimo aplinka trūkumu. Kitas dažnas barjeras yra ribotos įsidarbinimo galimybės, ypač ten, kur darbo rinka siauresnė ir trūksta pritaikytų užimtumo formų.

    Ko tikimasi po susitikimo?

    Renginyje dalyviai dalijosi sėkmingais atvejo vadybos pavyzdžiais ir statistiniais duomenimis, kurie padeda vertinti paslaugų efektyvumą ir planuoti resursus. Diskusijų metu išgrynintos bendros problemos, aptarti galimi sprendimo būdai bei stiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

    Pasak organizatorių, tokie susitikimai yra svarbūs ir kaip profesinio tobulėjimo priemonė: specialistai perima veikiančius metodus iš kitų savivaldybių, randa naujų idėjų ir pritaiko jas kasdienėje praktikoje. Galutinis tikslas išlieka tas pats: užtikrinti kokybiškesnes paslaugas, didinti žmonių su negalia savarankiškumą ir skatinti jų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

    Švenčionių rajono savivaldybės administracijos informacija.

    Šaltiniai:
    https://svencionys.lt/atvejo-vadyba-patirtis-ir-sprendimai/
    https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/socialines-paslaugos/

  • Švenčionyse susitiko dvasininkai ir meras: kokių sprendimų tikisi maldos namai?

    Švenčionyse susitiko dvasininkai ir meras: kokių sprendimų tikisi maldos namai?

    Balandžio 24 dieną Švenčionių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su rajone veikiančių religinių bendruomenių dvasiniais vadovais. Į savivaldybę atvykę skirtingų konfesijų atstovai aptarė bendruomenėms aktualius klausimus ir pasidalijo patirtimis.

    Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius akcentavo, kad rajonas yra daugianacionalinis, todėl jame natūraliai veikia ne viena religinė bendruomenė. Pasak mero, tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas padeda išlaikyti gerus santykius, o bendri sprendimai prisideda prie vietos žmonių gerovės.

    Remontas, aplinka ir energija

    Didžiausia diskusijų dalis buvo skirta ūkiniams maldos namų klausimams: atnaujinimui, remonto darbams ir aplinkos sutvarkymui. Dvasininkai dėkojo už iki šiol vykusį bendradarbiavimą su savivaldybe ir kitomis rajono įstaigomis, taip pat už prisidėjimą prie bažnyčių ir kitų maldos vietų tvarkymo.

    Susitikime pabrėžta, kad pastatų išlaikymas tampa vis sudėtingesnis dėl energetinių kaštų ir senstančios infrastruktūros. Dvasiniai vadovai kėlė vidaus atnaujinimo, šildymo sprendimų bei kitų būtinų darbų klausimus, kurie daugeliui bendruomenių yra panašūs ir ilgalaikiai.

    Kinta įsitraukimas, bet veiklos tęsiasi

    Kalbėta ir apie gyventojų įsitraukimą į religinį gyvenimą bei bendruomenines veiklas. Pastebima, kad dalyvaujančiųjų skaičius kinta, tačiau dauguma bendruomenių išlieka aktyvios, organizuoja renginius ir puoselėja tradicijas, telkdamos žmones bendrystei.

    Aptariant artimiausius planus, dvasininkai atkreipė dėmesį į galimybes pasinaudoti savivaldybės finansuojamomis priemonėmis. Rajono religinės bendruomenės gali teikti paraiškas projektams, finansuojamiems savivaldybės biudžeto lėšomis, todėl tikimasi, kad dalis suplanuotų darbų bus įgyvendinta artimiausiu metu.

    Švenčionių rajono savivaldybė informavo, kad tokie susitikimai padeda geriau suprasti bendruomenių poreikius ir suderinti praktinius sprendimus, susijusius su rajono sakralinių objektų priežiūra bei viešąja aplinka.

    Šaltiniai:
    https://svencionys.lt

  • Žygis už saugią vaikystę Vilniuje: Vaiko dienai skirta eisena, veiklos ir „Kedrostuburas“ koncertas

    Žygis už saugią vaikystę Vilniuje: Vaiko dienai skirta eisena, veiklos ir „Kedrostuburas“ koncertas

    Gegužės 15 dieną 11 valandą Vilniuje vyks vaiko teisių gynėjų organizuojamas renginys Žygis už saugią vaikystę. Susitikimo vieta – Vingio parko estrada, o maršrutas drieksis parko takais.

    Organizatoriai kviečia dalyvauti šeimas, mokyklų bendruomenes ir visus, kuriems svarbi vaikų gerovė bei saugumas. Renginio aplinka pritaikyta ir dviratininkams, paspirtukininkams, taip pat žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

    Žygis suplanuotas kaip edukacinė veikla gamtoje, kur vaikai galės ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir sužinoti daugiau apie saugią vaikystę. Renginio metu numatytos partnerių parengtos užduotys, veiklos bei pramogos, o dalyvių lauks ir prizai.

    Renginio pabaigoje planuojamas jaunimo dėmesio sulaukusios grupės „Kedrostuburas“ koncertas. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys nemokamas, o atvykti kviečiama su patogia apranga ir gera nuotaika.

    Renginys skirtas Vaiko dienai

    Žygis organizuojamas minint Vaiko dieną, kuri Lietuvoje švenčiama trečiąjį gegužės penktadienį. Gegužė taip pat dažnai įvardijama kaip šeimos mėnuo: pirmąjį gegužės sekmadienį minima Motinos diena, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo diena.

    Organizatorių teigimu, Vaiko dienos paminėjimas tarp šių datų simboliškai pabrėžia šeimos, vaikų saugumo ir emocinės gerovės svarbą. Praktinis šio renginio tikslas – sudaryti sąlygas vaikams mokytis per patirtį, o suaugusiesiems priminti, kad saugi vaikystė prasideda kasdieniu dėmesiu ir atsakomybe.

    Papildoma informacija skelbiama organizatorių socialiniuose tinkluose, o registracija vykdoma iš anksto.

    Šaltiniai:
    https://www.infolex.lt/ta/190903
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.220379

  • Kupiškyje vyks Panevėžio vyskupijos 100-mečio konferencija: kada ir kur kviečiami visi

    Kupiškyje vyks Panevėžio vyskupijos 100-mečio konferencija: kada ir kur kviečiami visi

    Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapija kviečia į konferenciją Šimtas metų Dievo keliu, skirtą Panevėžio vyskupijos šimtmečiui paminėti. Renginys numatytas kaip atvira diskusijų ir istorinio atminimo erdvė bendruomenei bei besidomintiems Bažnyčios gyvenimu regione.

    Konferencija vyks 2026 metais gegužės 15 dieną 10.00 valandą Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos konferencijų salėje. Organizatoriai ragina atvykti ne tik parapijos narius, bet ir visus, kuriems aktuali Panevėžio vyskupijos istorija, jos kelias ir dabarties iššūkiai.

    Panevėžio vyskupijos šimtmetis Lietuvoje žymi svarbų etapą katalikų bendruomenės gyvenime, kai istorinis paveldas siejamas su šiandienos pastoraciniais poreikiais. Tokie renginiai dažnai tampa proga ne tik prisiminti svarbiausius įvykius, bet ir aptarti, kaip kinta tikinčiųjų bendruomenės, kokių iniciatyvų reikia jaunimui ir kaip parapijos reaguoja į demografinius pokyčius.

    „Kviečiame dalyvauti!“, – skelbia organizatoriai, pabrėždami, kad konferencija skirta plačiam dalyvių ratui.

    Organizacinę informaciją dėl dalyvavimo ir programos tikslinimo gyventojai paprastai randa parapijos ir Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skelbimuose. Artėjant renginiui gali būti paskelbti pranešėjai ir konferencijos temos, susijusios su Panevėžio vyskupijos raida ir dabartimi.

    Šaltiniai:
    https://kupiskis.lt/konferencija-simtas-metu-dievo-keliu/

  • A1 kelyje triukšmo juostos suveikė laiku: vairuotojas sustabdė prieš darbų zoną

    A1 kelyje triukšmo juostos suveikė laiku: vairuotojas sustabdė prieš darbų zoną

    Balandžio 22 dieną A1 magistraliniame kelyje kelio darbų ruože vos pavyko išvengti eismo įvykio. AB „Kelių priežiūra“ teigia, kad situacijoje lemiamu momentu tapo triukšmą sukeliančios juostos, kurios vairuotoją įspėjo dar prieš įvažiuojant į darbų zoną.

    Triukšmo juostos sukelia garsinį ir vibracinį efektą, todėl vairuotojas instinktyviai atkreipia dėmesį į pasikeitusias eismo sąlygas ir sumažina greitį. Kelininkų vertinimu, šįkart to pakako, kad kritinė situacija apskritai neįvyktų.

    Darbo vietoje buvo paruoštas ir smūgio slopintuvas, skirtas sumažinti susidūrimo pasekmes, jei transporto priemonė įvažiuotų į pažymėtą zoną. Vis dėlto jo neprireikė, nes vairuotojas sureagavo anksčiau, gavęs aiškų išankstinį signalą.

    Kompleksinės priemonės keliuose

    AB „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad saugumas kelių darbuose remiasi kelių priemonių deriniu, o ne vienu sprendimu. Didžiausio greičio ir intensyviausio eismo keliuose, tokiuose kaip A1, svarbu ne tik apsaugoti darbų vietą, bet ir kuo anksčiau informuoti apie ją vairuotojus.

    „Mūsų tikslas – ne tik sušvelninti eismo įvykių pasekmes, bet pirmiausia jų išvengti. Šis pavyzdys A1 kelyje rodo, kad išankstinio perspėjimo priemonės veikia – jos leidžia vairuotojui sureaguoti dar prieš atsirandant kritinei situacijai“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Bendrovė nurodo turinti 39 triukšmą sukeliančių juostų komplektus, naudojamus keturių eismo juostų ir kituose didelio intensyvumo keliuose. Tokios priemonės vertinamos kaip prevencinės, nes jų tikslas yra ne „sugerti“ smūgį, o padėti jo išvengti.

    Ką svarbu prisiminti vairuotojams

    Kelininkai primena, kad kelio darbų zonose būtina laikytis laikinų greičio ribojimų ir nuolat sekti kelio ženklus. Net ir pažangiausios inžinerinės priemonės yra efektyviausios tada, kai jas papildo budrus ir atsakingas vairavimas.

    Apie pavojingas kliūtis ar pažaidas valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali pranešti AB „Kelių priežiūra“ telefonu 1801 arba +370 3 778 8001, taip pat užpildyti pranešimo formą bendrovės svetainėje. Pranešimus galima pateikti ir per navigacijos programėlę „Waze“, kur pažymėta informacija perduodama kelininkų sistemoms.

    Šaltiniai:
    https://keliuprieziura.lt/contacts/
    https://keliuprieziura.lt/apie-mus/

  • Miškasodis Kupiškio rajone: progimnazijos šeštokai sodino beržus Valdo Adamkaus jubiliejui

    Miškasodis Kupiškio rajone: progimnazijos šeštokai sodino beržus Valdo Adamkaus jubiliejui

    2026 metais balandžio 23 dieną Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija prisijungė prie nacionalinio miškasodžio, kurį organizuoja Valstybinė miškų urėdija kartu su Aplinkos ministerija. Šių metų iniciatyva skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti, akcentuojant jo nuoseklų dėmesį aplinkosaugai.

    Į miškasodį įsitraukė progimnazijos 6a klasės mokiniai, lydimi mokytojų L. Kudijanovienės ir D. Pauliukienės. Mokiniai sodino beržų sodinukus netoli Šepetos esančiame miške, kur atkuriamas ir stiprinamas vietos želdinių atsparumas.

    Praktinę darbų dalį koordinavo miškininkai V. Paliulis ir R. Pekarskas, kurie mokė saugiai naudotis įrankiais ir paaiškino, kodėl itin svarbu taisyklingai užberti sodinukų šaknis. Nuo pasodinimo kokybės priklauso, ar jaunas medis sėkmingai prigis ir ar miško atkūrimas duos laukiamą rezultatą.

    Miškasodis mokiniams tapo ne tik fiziniu darbu, bet ir gyva aplinkosauginio ugdymo pamoka. Tokios iniciatyvos padeda suprasti, kad miško atsodinimas yra ilgalaikė investicija, o kiekvienas pasodintas medis prisideda prie biologinės įvairovės, dirvožemio apsaugos ir klimato kaitos švelninimo.

    Progimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad dalyvavimas nacionaliniame miškasodyje yra prasmingas būdas auginti Kupiškio krašto miškus ir įprasminti Prezidento Valdo Adamkaus indėlį į tvarios ateities idėjas. Švietimo įstaigų įsitraukimas į miškų atkūrimą taip pat stiprina vietos bendruomeniškumą ir skatina atsakomybę už aplinką.

    Tekstas parengtas pagal Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos pateiktą informaciją.

    Šaltiniai:

    https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/miskai/

    https://vmu.lt/veikla/misku-atkurimas/