Blog

Lenkijoje 2025 metais fiksuotas rekordinis kibernetinių incidentų skaičius, o vienu svarbiausių šio augimo veiksnių įvardijamas spartus dirbtinio intelekto įrankių įsitvirtinimas nusikaltėlių arsenale. Lenkijos skaitmeninimo ministras ir vyriausybės įgaliotinis kibernetiniam saugumui Krzysztofas Gawkowskis pabrėžia, kad DI tapo jėgos daugikliu, leidžiančiu greičiau ir plačiau vykdyti atakas.

Vyriausybės kibernetinio saugumo ataskaitoje DI apibūdinamas kaip viena ryškiausių 2025 metų tendencijų, pagreitinusi tiek socialinės inžinerijos kampanijas, tiek technines atakų fazes. Dokumente akcentuojama, kad automatizuojamas žvalgybos etapas, lengviau apeinamos aptikimo taisyklės, o kenkėjiškų scenarijų ir skriptų kūrimas tampa paprastesnis.

Phishing ir deepfake tampa kasdienybe

Lenkijoje 2025 metais užregistruota daugiau nei 682 000 kibernetinių grėsmių, o apdorota beveik 273 000 incidentų. Tai reikšmingas šuolis, kurį ataskaitos autoriai sieja ir su geopolitine šalies padėtimi, ir su tuo, kaip greitai nusikaltėliai prisitaiko prie naujų technologijų.

„Dirbtinis intelektas yra ginklas kibernetinėje erdvėje ir apie tai turime kalbėti tiesiai, nes DI tapo jėgos daugikliu“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

Jo teigimu, ypač matomas masinis gramatiškai taisyklingų, suasmenintų phishing laiškų generavimas, o deepfake įrašai vis dažniau tampa sunkiai atskiriami nuo tikrų. Tai didina riziką ne tik institucijoms ar verslui, bet ir privatiems asmenims, nes sukčiai gali įtikinamiau apsimesti vadovais, kolegomis ar artimaisiais.

Taikinys yra ir DI sistemos

Ataskaitoje pabrėžiama, kad DI plėtra tampa rizikos veiksniu ir nacionalinio kibernetinio saugumo sistemos dalyviams. Dėl augančios atakų apimties ir įvairovės didėja spaudimas gerokai greičiau aptikti įvykius, susieti signalus ir reaguoti į incidentus.

Kartu daugėja atakų, nukreiptų į pačias DI sistemas, kai siekiama išprovokuoti klaidingus sprendimus ar iškreipti modelių veikimą. Tokios atakos gali būti sunkiau pastebimos, nes dažnai neprimena tradicinių įsilaužimų, o jų pasekmės gali pasireikšti netiesiogiai, pavyzdžiui, per neteisingas rekomendacijas ar klaidingą rizikų vertinimą.

Valstybė ieško, kaip DI panaudoti gynybai

Lenkijos institucijos kartu pripažįsta, kad DI gali tapti ir gynybos priemone, jei bus diegiamas atsakingai. Valstybinėje diskusijoje keliama idėja stiprinti automatinę incidentų analizę, kad būtų greičiau apdorojamos ataskaitos ir tiksliau nukreipiami priežiūros resursai.

Taip pat akcentuojama, kad viešajame sektoriuje reikalingos vieningos saugumo politikos, reguliuojančios DI naudojimą. Tokiose gairėse turėtų būti numatyti duomenų saugumo standartai, veikimo skaidrumas ir aiški nuostata, kad galutinė atsakomybė už administracinius sprendimus išlieka žmogui.

Specialistai pabrėžia ir kitą problemą: nors DI gali padėti gynyboje, jo pritaikymas organizacijose dažnai juda lėčiau nei nusikaltėlių gebėjimas išnaudoti naujus įrankius atakoms. Dėl to gynybos pusė gali atsidurti nepalankioje padėtyje, ypač kai sukčiavimo kampanijos pradeda plisti beveik realiu laiku.

Ekspertų vertinimu, 2026 metais didžiausią grėsmę gali kelti su DI susiję sukčiavimo scenarijai, kai derinami phishing, balsu paremti deepfake skambučiai ir spaudimas apeiti vidines patikros procedūras. Tai reiškia, kad vien technologinių filtrų nepakaks, o organizacijoms teks peržiūrėti patvirtinimo grandines, darbuotojų mokymus ir incidentų valdymo praktiką.

Šaltiniai:

https://www.gov.pl/attachment/73507c5b-eab8-432d-ac3a-890061346e31

https://www.wnp.pl/tech/cyberbezpieczenstwo/ataki-kosztuja-nas-miliardy-zlotych-wypowiadamy-wojne-cyfrowym-terrorystom,1052962.html

https://www.wnp.pl/tech/cyberfront-pod-ostrzalem-wojsko-raportuje-lawinowy-wzrost-atakow-na-polske,1053094.html

Dezinformacija verslui vis dažniau tampa ne reputaciniu nepatogumu, o apčiuopiamu rizikos veiksniu, galinčiu paveikti pajamas, investuotojų sprendimus ir net kasdienes operacijas. Ekspertai pabrėžia, kad klaidinančios žinutės gali greitai sukelti vartotojų nepasitikėjimą, partnerių abejones ar papildomą reguliacinį spaudimą.

Pastaraisiais metais problemą dar labiau paaštrino generatyvusis DI: turinį, kuris atrodo tikroviškas, galima sukurti greitai ir pigiai, o jo platinimas socialiniuose tinkluose pasiekia dideles auditorijas per trumpą laiką. Dėl to įmonėms sudėtingiau atskirti, kas yra autentiška informacija, o kas kryptingai sukurta klaidinanti kampanija.

DI keičia mastą ir greitį

Komunikacijos ir rizikų valdymo specialistai atkreipia dėmesį, kad DI leidžia lengviau kurti įtikinamus tekstus, vaizdus ir vaizdo įrašus, pritaikytus skirtingoms auditorijoms. Tai didina tikimybę, kad klaidinanti žinutė bus priimta kaip patikima, ypač jei ji paremta emocijomis, tariamai ekspertine kalba ar iš konteksto ištrauktomis detalėmis.

„Dezinformacija šiandien tampa realia ir išmatuojama operacine grėsme“, – sakė agentūros Lighthouse vadovas Przemysławas Mitraszewskis.

Jo teigimu, smūgis dažniausiai tenka pasitikėjimui, o tai gali greitai atsispindėti įmonės vertinime ir derybinėse pozicijose. Kartu akcentuojama, kad mažėjant atakų kaštams, dezinformacija nebėra tik valstybių ar didelių geopolitinių konfliktų įrankis, ji vis dažniau nutaikoma į konkrečias organizacijas.

Smūgis finansams ir investuotojų elgsenai

Dezinformacija gali būti naudojama siekiant apčiuopiamos finansinės naudos, pavyzdžiui, paveikiant rinkos lūkesčius, sandorių sąlygas ar investuotojų sprendimus. Tai ypač aktualu jautriais momentais, tokiais kaip susijungimai, įsigijimai ar įmonių debiutai biržoje, kai informacijos fonas gali turėti tiesioginę įtaką vertinimams.

„Generatyvusis DI pakeitė situaciją organizacijų nenaudai: išaugo mastas ir tapo sunkiau aptikti suklastotą turinį“, – sakė „Accenture“ Lenkijoje atstovas Arturas Józefiakas.

Jo mintį papildo praktinis aspektas: jei klaidinančios žinutės kuriamos automatizuotai ir dideliu tempu, vien rankinių patikrų nepakanka. Dėl to daugėja įmonių, kurios vertinimą ir patikrą bando automatizuoti, tačiau tuo pat metu susiduria su sprendimų priėmimo grandinėmis ir atsakomybės pasidalijimu krizės metu.

Nuo gaisrų gesinimo prie ankstyvo perspėjimo

Dažna problema ta, kad organizacijos imasi veiksmų tik tuomet, kai tema jau peržengia vieną kanalą ir tampa plačiai matoma. Tokiu atveju reakcija būna vėluojanti, o didžiausias stabdis neretai yra ne komunikacijos priemonių stoka, bet sprendimo delsimas ir aiškių procedūrų nebuvimas.

„Organizacijos dažnai pradeda veikti tik tada, kai tema tampa plačiai matoma“, – sakė „Medicover“ komunikacijos vadovė Renata Toczyska-Seliga.

Vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvo perspėjimo logikai: ne vien fiksuoti paminėjimus, bet laiku atpažinti, kada naratyvas ima sparčiai augti ir gali virsti krize. Tam naudojami pažangesni stebėsenos sprendimai, kurie apdoroja didelius informacijos srautus ir siunčia signalus apie galimai pavojingas temas.

Ekspertai sutaria, kad vien technologijų neužtenka. Ilgalaikis atsparumas remiasi aiškiomis atsakomybėmis, darbuotojų mokymais, vidaus komunikacijos disciplina ir bendradarbiavimu su išorės partneriais, o kai kuriais atvejais ir su viešuoju sektoriumi, ypač strateginėse srityse.

Dezinformacijos grėsmė skirtinguose sektoriuose atrodo nevienodai, tačiau bendras vardiklis tas pats: klaidinanti informacija plinta greičiau, nei dauguma organizacijų turi įprastų reakcijos mechanizmų. Todėl dezinformacija vis dažniau įtraukiama į rizikų registrus ir vertinama kartu su kibernetinėmis, teisinėmis bei tiekimo grandinės grėsmėmis.

Šaltiniai:

https://www.accenture.com/us-en/insights/security/cyber-resilience-report

https://commission.europa.eu/publications/digital-services-act_en

https://www.nist.gov/itl/ai-risk-management-framework

DI diegimas viešajame sektoriuje spartėja, tačiau technologijų tempas dažnai lenkia žmonių ir organizacijų pasirengimą. Tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2028 metų bent 80 proc. viešojo sektoriaus institucijų naudos DI agentus, siekdamos automatizuoti sprendimų priėmimo procesus, didinti administracijos efektyvumą ir gerinti paslaugas gyventojams.

Vis dėlto praktikoje dalis institucijų apsiriboja pavieniais bandomaisiais projektais ir atskirais įrankiais, todėl reali nauda būna ribota. DI sprendimai gali veikti konkrečioje grandyje, bet neperžengia vieno skyriaus ribų, o bandymai taip ir netampa ilgalaikiu darbo modeliu.

Kur DI jau naudojamas?

Viešojo sektoriaus organizacijos dažniausiai pradeda nuo sričių, kuriose rezultatą galima pamatyti greitai ir kur rizika lengviau valdoma. Tai apima gyventojų aptarnavimo pokalbių robotus ir virtualius agentus, dokumentų atpažinimą, automatizuotą klasifikavimą, vertimą, vaizdo analizę bei pagalbą darbuotojams rengiant atsakymus, santraukas ar vidinius dokumentus.

Tokie sprendimai gali sutrumpinti atsakymų laiką, mažinti rutininių užduočių apimtį ir gerinti informacijos pasiekiamumą. Tačiau be bendro plano jie dažnai tampa atskirais eksperimentais, kuriuos sunku saugiai perkelti į kitus padalinius ar pritaikyti platesniam procesų spektrui.

Kodėl pilotai neperauga į sistemą?

Dažniausios kliūtys susijusios su pasitikėjimu DI rezultatais, teisinėmis ir etinėmis rizikomis bei negebėjimu aiškiai pamatuoti vertės. Jei institucija negali paaiškinti, kodėl sistema siūlo vieną ar kitą atsakymą ar klasifikaciją, mažėja tiek darbuotojų, tiek visuomenės pasitikėjimas, o sprendimai stringa.

Kitas jautrus aspektas yra šališkumo rizika ir vienodo traktavimo principas. Viešajame sektoriuje klaidos kaina gali būti ypač didelė: netikslūs ar šališki pasiūlymai gali lemti nepagrįstus sprendimus, didinti skundų skaičių ir apskritai silpninti institucijos patikimumą.

Trečiasis barjeras yra vertės skaičiavimas. Kai nėra iš anksto sutartų rodiklių, DI iniciatyvos lieka „įdomios“, bet sunkiai pagrindžiamos: neaišku, ar laimėtas laikas virto mažesnėmis sąnaudomis, ar pagerėjo paslaugų kokybė, ar sumažėjo klaidų ir rizikų.

Ką reiškia brandus DI diegimas?

„Gartner“ pabrėžia, kad universalaus DI strategijos šablono nėra, nes institucijos skiriasi pagal funkcijas, reguliacinę aplinką, procesų struktūrą ir duomenų brandą. Tačiau bendra kryptis aiški: DI neturi būti tik technologinis projektas, jis turi būti siejamas su institucijos misija, aiškiais prioritetais ir pamatuojamais rezultatais.

Praktikoje tai reiškia, kad prieš plečiant DI naudojimą reikia susitarti, kokios problemos sprendžiamos, kokie procesai yra kritiniai ir kokiose vietose DI duos didžiausią efektą. Taip pat būtina iš anksto įvertinti poveikį darbo organizavimui, atsakomybių pasiskirstymui ir gyventojų pasitikėjimui.

„Jei viešasis sektorius nori pereiti nuo eksperimentų prie tvarių rezultatų, reikia trijų dalykų vienu metu: strategijos, priežiūros ir pamatuojamumo. Technologija jau yra. Sunkiausia dalis yra nuosekliai sukurti veikimo modelį, kuriame DI realiai padeda įgyvendinti institucijos misiją“, – sakė „Gartner“ analitikas Deanas Lacheca.

Brandus požiūris į DI diegimą remiasi ne tik įrankių pasirinkimu, bet ir aiškiomis valdymo taisyklėmis: kas atsakingas už sprendimą, duomenis ir riziką, kaip tikrinama kokybė, kaip prižiūrimas modelio veikimas laikui bėgant ir kaip dokumentuojami sprendimai. Ne mažiau svarbu turėti nuoseklią vidinę komunikaciją bei darbuotojų pasirengimo programą, kad DI taptų kasdienio darbo dalimi, o ne atskiru „IT bandymu“.

Galiausiai, svarbus ir skaidrumas gyventojams: aiškus paaiškinimas, kur DI naudojamas, kokie saugikliai taikomi ir kas prisiima atsakomybę už galutinius sprendimus. Tokia praktika mažina konfliktų riziką ir padeda kurti pasitikėjimą, be kurio DI plėtra viešajame sektoriuje dažnai sustoja.

Šaltiniai:

https://www.gartner.com/en/newsroom/press-releases

https://www.gartner.com/en/topics/artificial-intelligence

„New York Times“ pranešė, kad Elono Musko valdoma SpaceX pasirašė susitarimą su startuoliu „Cursor“, kuris gali baigtis šio verslo perėmimu maždaug už 55 mlrd. eurų. Skelbiama, kad bendradarbiavimo esmė – pagreitinti dirbtinio intelekto sprendimų kūrimą ir pritaikymą didelio masto projektuose.

Pasak leidinio, sandoryje numatyta alternatyva: jei perėmimas neįvyktų, SpaceX galėtų investuoti apie 9 mlrd. eurų į bendrus DI projektus ir skaičiavimo infrastruktūrą. Tokia konstrukcija rodo, kad abi pusės siekia greitai užsitikrinti resursus, reikalingus modelių mokymui ir produktų plėtrai.

Kas yra „Cursor“ ir kuo jis patrauklus

„Cursor“ – programuotojams skirtus kodavimo įrankius kuriantis startuolis, įkurtas 2022 metais. „New York Times“ teigimu, bendrovė sparčiai augo ir, mažiau nei per dvejus metus, pasiekė apie 92 mln. eurų metinių pajamų lygį, o rizikos kapitalo rinkoje pritraukė maždaug 3,1 mlrd. eurų finansavimą.

Leidinys taip pat akcentuoja vieną esminių šios rinkos kliūčių: skaičiavimo galios trūkumą. Tokie įrankiai ir DI modeliai reikalauja didžiulių pajėgumų, o prieiga prie modernių lustų ir duomenų centrų tampa strateginiu pranašumu, kuris lemia, kaip greitai galima išleisti naujas funkcijas ir konkuruoti su rinkos lyderiais.

SpaceX interesas ir platesnis Musko DI planas

Iš pirmo žvilgsnio kodavimo įrankiai gali atrodyti tolimi nuo SpaceX veiklos, kuri apima raketų kūrimą ir palydovinį internetą. Vis dėlto DI vis dažniau laikomas kritine technologija ir kosmoso pramonėje: nuo inžinerinio projektavimo ir gamybos optimizavimo iki autonominių sistemų, signalų apdorojimo bei palydovų tinklų valdymo.

„New York Times“ kontekste primenama ir platesnė Elono Musko DI ekosistema: jis anksčiau prisidėjo prie „OpenAI“ kūrimo, vėliau įkūrė „xAI“, o pastaraisiais mėnesiais viešai kalbėjo apie didelio masto skaičiavimo infrastruktūros svarbą. Tokios kryptys leidžia suprasti, kodėl SpaceX partnerystė su „Cursor“ galėtų būti vertinama kaip bandymas greičiau užsitikrinti talentus, produktą ir prieigą prie DI vystymui būtinos infrastruktūros.

Pranešimas pasirodė tuo metu, kai viešojoje erdvėje toliau aptarinėjami SpaceX planai dėl galimo akcijų platinimo biržoje. Kol kas neaišku, ar potencialus „Cursor“ perėmimas būtų įgyvendintas iki galimo debiuto, ar po jo, tačiau pats faktas, kad svarstomos tokio dydžio sumos, signalizuoja apie didėjančią konkurenciją dėl DI kompetencijų ir skaičiavimo resursų.

Rinkos spaudimas taip pat auga dėl stiprių konkurentų, kurie aktyviai investuoja į programuotojams skirtus DI sprendimus ir modelių tobulinimą. Jei SpaceX iš tiesų pasirinktų perėmimo kelią, tai galėtų sustiprinti „Cursor“ pozicijas ir kartu SpaceX suteikti spartesnį kelią į DI produktų plėtrą, kurioje didžiausią vertę kuria ne vien algoritmai, bet ir mastas.

Šaltiniai:

https://www.nytimes.com/

Dezinformacija verslui jau seniai nebėra vien reputacijos klausimas. Naujausias tyrimas rodo, kad ji vis dažniau veikia pardavimus, investuotojų pasitikėjimą ir kasdienes operacijas, o reali žala gali atsirasti greičiau, nei spėja sureaguoti organizacijos.

Ataskaitoje „Dezinformacija kaip rizika Lenkijos verslui“, kurią parengė „Fundacja IBRIS“ „Grupa PTWP“ užsakymu, 86 proc. apklaustų įmonių atstovų dezinformaciją įvardija kaip realią grėsmę. Beveik 40 proc. nurodo, kad jų organizacija jau susidūrė su dezinformaciniu išpuoliu, o dalis patyrė apčiuopiamas neigiamas pasekmes.

Grėsmė ne teorinė, o operacinė

Tyrime akcentuojama, kad klaidinančios žinutės vis dažniau daro spaudimą ne tik komunikacijos komandoms, bet ir verslo sprendimų grandinei. Tokia informacija gali paveikti vartotojų pasirinkimus, apsunkinti santykius su partneriais, o krizės metu sukelti tiekimo, personalo ar klientų aptarnavimo trikdžių.

„Dezinformacija šiandien nebėra teorinis terminas. Tai reali ir išmatuojama operacinė grėsmė“, – sakė agentūros „Lighthouse“ įkūrėjas ir vadovas Przemysławas Mitraszewskis.

Jo teigimu, taikinys dažniausiai yra pats brangiausias įmonės turtas – pasitikėjimas. Jam susvyravus, rinkos vertė ir investuotojų lūkesčiai gali keistis labai greitai, o atstatymo procesas užtrunka gerokai ilgiau nei pats informacinis išpuolis.

DI sumažino kainą ir padidino mastą

Ataskaitoje pabrėžiama, kad generatyvinių technologijų pažanga pakeitė žaidimo taisykles. DI įrankiai sumažino dezinformacijos kūrimo kaštus, o platinimo greitis ir pasiekiamumas išaugo, todėl net lokali, į konkrečią įmonę nukreipta kampanija gali atrodyti įtikinamai ir plisti plačiai.

„Drastiškai sumažėjo dezinformacinių veiksmų kaštai, o jų mastas ir prieinamumas išaugo daug kartų“, – sakė „Accenture Polska“ viceprezidentas Arturas Józefiakas.

Pasak jo, tokios atakos nebėra vien valstybių ar didelių struktūrų įrankis. Jos vis dažniau nutaikomos į pavienes organizacijas, o didėjantis netikrų tekstų, vaizdų ir garso įrašų realistiškumas apsunkina greitą atpažinimą.

Įmonės dažnai gesina gaisrus, o ne kuria prevenciją

Nors deklaruojamas problemos suvokimas aukštas, tyrimo dalyviai įvardija ryškią spragą tarp suvokimo ir pasirengimo. Dviem iš trijų respondentų atrodo, kad verslas apie rizikas mąsto tarsi 2020 metais, kai tuo metu dezinformacijos aplinka jau primena 2030 metų realybę.

Kaip didžiausios kliūtys minimi aiškių procedūrų trūkumas, nepakankamas vidinis pasirengimas ir per retai taikomi darbuotojų mokymai. Dėl to reakcija į incidentus dažnai būna pavėluota ir fragmentiška, o priemonės aktyvuojamos tik tada, kai problema jau eskalavosi.

Tyrimo išvados pristatytos Europos ekonomikos kongrese Katovicuose vykusioje diskusijoje apie dezinformaciją versle. Ataskaita parengta remiantis kiekybine 205 įmonių atstovų apklausa ir giluminiais interviu; tyrimas atliktas 2026 metų balandį, taikant CAWI ir IDI metodus.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/rynki/dezinformacja-uderza-w-biznes-firmy-dopiero-buduja-odpornosc,1054240.html

https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8121.html